LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 51, 55, 56, 57, 60, 88, 98, 114, 119, 135, 142, 155, 162, 225, 243, 347, 354, 599, 793 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2703
2004 m. kovo 15 d. Nr. 280
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1949, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51, 55, 56, 57, 60, 88, 98, 114, 119, 135, 142, 155, 162, 225, 243, 347, 354, 599, 793 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-2703 (toliau vadinama – projektas) dėl šių priežasčių:
1. Projekte siūlomo pakeitimo esmė – teisininkams, dirbantiems teisinių paslaugų įmonėse, ir kitiems asmenims, turintiems teisę verstis privačia teisininko praktika, suteikiama teisė atstovauti teismuose civilinėse bylose, o advokatų padėjėjai, pagal galiojančius teisės aktus turintys teisę atstovauti teismuose civilinėse bylose, šios teisės netektų.
Dabartinis atstovavimo instituto civiliniame procese reglamentavimas pagrįstas poreikiu nuoseklia teisine reforma užtikrinti profesionalų ir efektyvų, kliento teisėtus lūkesčius garantuojantį atstovavimą, civilinio proceso tikslų ir ypač proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, taip pat sietinas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987) 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi teisingas bylos išnagrinėjimas priklauso ir nuo atstovo profesinės kvalifikacijos teisės srityje. Pagrindinių teisinių institucijų reformos kryptys buvo apibrėžtos Teisinės sistemos reformos metmenyse (toliau vadinama – Metmenys), kurių nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII-810 (Žin., 1998, Nr. 61-1736). Metmenyse nurodyta, kad „advokatūra yra institucija, užtikrinanti žmogaus teisės į gynybą realizavimą ir teisinės pagalbos teikimą. Teisinės pagalbos kokybei ir efektyvumui teismuose užtikrinti sudaromos sąlygos bei skatinama įgyvendinti nuostatą, pagal kurią fiziniams asmenims teismuose atstovautų advokatai“. Metmenyse teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo didinimas siejamas su advokatų profesine veikla, jos teisiniu reguliavimu.
2. Advokato padėjėjo teisės atstovauti teismuose panaikinimas paneigtų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 44 „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2003, Nr. 6-244) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo projekte išlikusio advokato padėjėjo instituto esmę – įgyjant praktikos, pasirengti savarankiškai kvalifikuotai teikti teisines paslaugas. Galiojantys teisės aktai advokatams ir advokatų padėjėjams nustato vienodus išsilavinimo reikalavimus, be to, advokatų padėjėjų praktiką prižiūri jai vadovaujantys advokatai, todėl daug mažesnė tikimybė, kad advokatų padėjėjai suteiks blogos kokybės paslaugas, nei tais atvejais, kai teismuose savarankiškai atstovauja dar neįgiję patirties teisininkai, dirbantys teisinių paslaugų įmonėse, ir kiti asmenys, turintys teisę verstis privačia teisininko praktika. Projekte siūloma suteikti šiems asmenims teisę savarankiškai atstovauti teismuose civilinėse bylose, nors jie stokoja profesinės patirties ir jų, skirtingai nei advokatų padėjėjų, veikla nėra prižiūrima asmenų, turinčių teisinių paslaugų teikimo patirties.
Projekte minimas aukštajam universitetiniam teisiniam išsilavinimui prilyginamas išsilavinimas. Pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų bent po trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos 1 straipsnio (a) punkto antrąją įtrauką pripažįstami tik diplomai, patvirtinantys, kad juos turintys asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą, yra sėkmingai baigę ne mažiau kaip trejų metų arba lygiavertės trukmės trumpalaikį kursą universitete, aukštojo mokslo įstaigoje arba kitoje tokio pat lygio įstaigoje ir, jeigu reikia, įgiję šį išsilavinimą, yra sėkmingai baigę profesinio rengimo kursą. Pažymėtina, kad direktyva nustato griežtesnius išsilavinimo reikalavimus, jų neatitiktų projekte minima universitetinio teisinio išsilavinimo sąvoka (kalbant apie teisininkus, turinčius teisės magistro profesinį kvalifikacinį laipsnį, tačiau baigusius mažiau kaip trejų metų trukmės teisinio parengimo kursą).
3. Siūlomoji subjektų, turinčių teisę atstovauti teismuose civilinėse bylose, sąvoka stokoja teisinio apibrėžtumo. Galiojantys įstatymai nenumato juridinio asmens teisinės formos „teisinių paslaugų įmonė“, neaišku, kokios įmonės laikytinos teisinių paslaugų įmonėmis, kuo jos skiriasi nuo kitų įmonių, kurie asmenys galėtų būti laikomi „kitais asmenimis, turinčiais teisę verstis privačia teisininko praktika“.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 44 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektuose numatyta, kaip spręsti asmenų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas, problemas.
5. Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisininko privačios veiklos įstatymo projektą Nr. IXP-1088, kuriuo siekta sukurti alternatyvią advokatūrai sistemą, kurios veiklos organizavimo principai, formos ir kontrolės mechanizmas yra beveik tokie patys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-2198“ (Žin., 2003, Nr. 27-1092) jau yra nepritarusi tokios sistemos kūrimui. Be to, Lietuvos Respublikos teisininko privačios veiklos įstatymo projekto Nr. IXP-1088 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „privačia teisine veikla besiverčiantis, t. y. privatus, teisininkas yra laikomas advokatu“, todėl būtų neaiškus nei siūlomų kurti kelių sistemų santykis, nei tikslingumas.
6. Siūlymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 60 straipsnyje numatyti draudimą asmenims, kurių artimieji giminaičiai dėl savo einamųjų pareigų sprendžiant bylas gali daryti įtaką teismams, atsižvelgiant į teisėjų ir teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir klausymo tik įstatymo principą bei procesinį teisinį teisėjo ir kitų proceso dalyvių (eksperto, vertėjo, teismo posėdžio sekretoriaus) nušalinimo institutą, yra perteklinis.