LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SKYSTOJO KURO DEGALINIŲ PROJEKTAVIMO, STATYBOS IR EKSPLOATAVIMO APLINKOS (IŠSKYRUS ORO) APSAUGOS REIKALAVIMŲ (LAND 1-2003) PATVIRTINIMO
2004 m. sausio 20 d. Nr. D1-34
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin.,1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49) 6 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin.,1998, Nr. 84-2353) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 p. bei įvertindamas Europos Sąjungos direktyvų, Aplinkos apsaugos veiksmų programos Centrinei ir Rytų Europai nuostatas,
1. Tvirtinu Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimus LAND 1-2003 (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. regionų aplinkos apsaugos departamentams, vykdant skystojo kuro degalinių projektų derinimą, statybos, eksploatavimo kontrolę bei išduodant (tikslinant) Gamtos išteklių naudojimo arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, vadovautis šiuo įsakymu patvirtintais reikalavimais;
3. Nuo LAND 1-2003 įsigaliojimo datos laikau netekusiu galios aplinkos ministro 1998 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 85 patvirtintą LAND 1-98 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai“ (Žin.,1998, Nr. 50-1376).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34
SKYSTOJO KURO DEGALINIŲ PROJEKTAVIMO, STATYBOS IR EKSPLOATAVIMO APLINKOS (IŠSKYRUS ORO) APSAUGOS REIKALAVIMAI
I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1. Normatyvinio dokumento tikslas – nustatyti aplinkos, išskyrus aplinkos oro (pastarieji nustatyti [4.10–4.12]), apsaugos reikalavimus degalinių eksploatavimui, statybos ar rekonstrukcijos projektų rengimui ir poveikio aplinkai vertinimui.
2. Šiame dokumente nustatyti reikalavimai privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems bei eksploatuojantiems degalines, skirtas (naudojamas):
2.2. ne prekybai degalais, kai degalinės kuro talpyklų tūris yra didesnis kaip 30 m3 arba planuojama (projektinė) metinė apyvarta didesnė kaip 200 m3 kuro;
II. NUORODOS
4. Rengiant šį dokumentą, vadovautasi šiais teisės aktais ir normatyvais:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);
4.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164);
4.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin.,1997, Nr. 112-2824);
4.6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin.,1995, Nr. 107-2391);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 1998, Nr. 30-798);
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-27 nutarimu Nr. 1493 „Dėl valstybės kelių infrastruktūros tobulinimo“ (Žin.,1995, Nr. 98-2191; 2002, Nr. 95-4117);
4.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-29 nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3634);
4.10. Aplinkos ministro 2001-06-25 įsakymu Nr. 341 „Dėl reikalavimų benzinui vežti naudojamoms talpykloms bei naujoms degalinėms patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2058);
4.11. Aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų 2001-12-18 įsakymu Nr. 600/172/454 „Dėl aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 520/104/360 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“;
4.12. Aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų 2000-12-11 įsakymu Nr. 520/104/360 patvirtintais Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimais naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams, LAND 35-2000 (Žin.,2000, Nr. 108-3470);
4.13. Aplinkos ministro 2001-05-29 įsakymu Nr. 252 patvirtintomis Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis, LAND 21-01 (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
4.14. Aplinkos ministro 2002-11-27 įsakymu Nr. 611 patvirtintais Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimais, LAND 9-2002 (Žin., 2002, Nr. 119-5368);
4.15. Aplinkos ministro 2001-10-05 įsakymu Nr. 495 patvirtintais Aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms tvarkyti (Žin., 2001, Nr. 87-3054);
4.16. Aplinkos ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 623 patvirtintomis Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 14-522);
4.17. Aplinkos ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 624 patvirtintomis Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 14-523);
4.18. Aplinkos ministro 2001-10-25 įsakymu Nr. 525 patvirtintoje Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarkoje nustatytomis kokybės normomis (Žin., 2001, Nr. 93-3295);
4.19. Aplinkos ministro 2002-05-22 įsakymu Nr. 267 „Dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2533);
4.20. Aplinkos ministro 2001-03-30 įsakymu Nr. 171 patvirtinta Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka (Žin., 2001, Nr. 29-941);
4.21. Aplinkos ministro 1999-01-04 įsakymu Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ (Žin., 1999, Nr. 3-89);
4.22. Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63-2065);
4.23. Aplinkos ministro 1998-12-22 įsakymu Nr. 272 patvirtintomis Bendrųjų pavojingų medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 31-896);
4.24. Aplinkos ministro 2003-05-15 įsakymu Nr. 230 patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 50-2240);
4.25. Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 687 patvirtintais Aplinkosaugos reikalavimais paviršinėms nuotekoms tvarkyti;
4.26. Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr. 10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka (Žin.,2001, Nr. 5-152);
4.27. Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-08 įsakymu Nr. V-201 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin.,2003, Nr. 42-1957);
4.28 Finansų ministrės 2001-09-25 įsakymu Nr. 270 patvirtinta Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro saugyklose tvarka (Žin.,2001, Nr. 85-299);
4.29. Vidaus reikalų ministerijos 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintomis Bendrosiomis priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis, BPST-01-97 (Žin., 1997, Nr. 102-2577);
4.30. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003-10-24 įsakymu Nr. 1-59 patvirtinta Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 101-4578);
4.31. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999-06-29 įsakymu Nr. 28 patvirtintomis Požeminio vandens monitoringo metodinėmis rekomendacijomis;
4.32. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003-02-03 įsakymu Nr. 1-06 patvirtinta Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 17-770);
4.34. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153);
4.35. STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
4.36. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šiame dokumente vartojami terminai:
5.2. Aeracijos zona – uolienų (grunto) sluoksnis nuo žemės paviršiaus iki gruntinio vandens paviršiaus.
5.3. Buitinės nuotekos – žmogaus buityje panaudotas (dažniausiai užterštas) vanduo, kuriuo atsikratoma (turi būti atsikratoma) kanalizacijos sistemos pagalba.
5.4. Degalinė – statiniai, įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta skystiems naftos produktams priimti, laikyti, perpilti į transporto priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus).
5.5. Degalinės talpykla – stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir tūrio rezervuaras (įskaitant degalinės cisterną konteineryje), skirtas skystiems naftos produktams laikyti.
5.6. Gamybinės nuotekos – tai technologiniams procesams (autotransporto plovimui, remontui ir pan.) panaudotas (dažniausiai papildomai užterštas) vanduo, kuriuo atsikratoma (turi būti atsikratoma) kanalizacijos sistemos pagalba.
5.7. Gruntinis vandeningasis sluoksnis (gruntinis vanduo) – požeminis vanduo, slūgsantis ant pirmojo nuo žemės paviršiaus mažai laidaus vandeniui nuogulų sluoksnio ir turintis laisvą paviršių.
5.8. Geologinės – hidrogeologinės sąlygos – nuo žemės paviršiaus iki gruntinio vandeningojo sluoksnio pado (neaptikus gruntinio vandens, iki 15 m. gylio) esančių uolienų mechaninė sudėtis, gruntinio vandes slūgsojimo gylis, jo filtracijos kryptis ir greitis, gruntinio vandens kokybė.
5.9. Įpylimo kolonėlė (kolonėlė) – įrenginys, skirtas kurui įpilti į transporto priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus).
5.10. Konteinerinė degalinė – degalinė, kurios įrenginiai (tame tarpe ir talpyklos) sumontuoti konteineryje.
5.11. Naftos angliavandeniliai – tai cheminiai junginiai, kurie identifikuojami pagal ISO 9377-2:2000 „Vandens kokybė. Naftos angliavandenilių indekso nustatymas-2 dalis: Dujų chromotografijos metodas po ekstrakcijos tirpikliu“, ISO/TR 11046:1994(E) „Dirvožemio kokybė-Mineralinės naftos nustatymas-Infraraudonųjų spindulių spektrometrijos ir dujų chromatografijos metodai“ arba jiems ekvivalentiškus metodus.
5.12. Paviršinės nuotekos – į teritorijas patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kuris surenkamas ir tvarkomas (arba kurį reikia surinkti ir tvarkyti) tam skirtomis nuotekų tvarkymo sistemomis bei išleidžiamas į gamtinę aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą.
5.13. Požeminio vandens monitoringas – sisteminis hidrogeologinių ir hidrocheminių parametrų stebėjimas (programinė priežiūra). Požeminio vandens monitoringas gali būti prevencinis (įspėjamasis) bei kontrolinis.
5.14. Prevencinis (įspėjamasis) monitoringas – objektų, kurie kelia potencialų pavojų konkretiems požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams, poveikio vertinimui vykdomas monitoringas.
5.15. Kontrolinis monitoringas – objektų, kurie, turėdami neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių objektų padėties ar hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams, poveikio vertinimui vykdomas monitoringas.
5.16. Skystasis kuras (degalai) – skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kitas organinis skystasis kuras arba jų mišiniai, išskyrus suskystintas dujas.
5.17. Smėlinis gruntas – tai gruntas, kuriame stambesnių kaip 0,063 mm skersmens dalelių yra daugiau negu 90%.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Degalinių sklypai formuojami Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka [4.4, 4.6, 4.8, 4.37].
7. Rengiant degalinių statybos ar rekonstrukcijos projektus, vykdant jų statybą (gaunant statybos leidimus, pripažįstant statinį tinkamu naudoti ir pan.), būtina užtikrinti Statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų [4.4, 4.7, 4.10, 4.14, 4.26, 4.27, 4.33–4.37] laikymąsi.
V. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
9. Jei projektuojamos degalinės požeminės talpyklos projektinė dugno altitudė yra ne daugiau kaip 0,5 m virš gruntinio vandens aukščiausiojo lygio, būtina numatyti įrengti talpyklas su dvigubomis sienelėmis su sandarumo kontrolės sistema. Kai degalinės požeminės talpyklos projektinė dugno altitudė yra daugiau kaip 0,5 m virš gruntinio vandens aukščiausiojo lygio, gali būti numatomos įrengti talpyklos su viengubomis sienelėmis, įrengiant po jomis skystiems naftos produktams nelaidų lovį su nuolat veikiančia kuro galimo nutekėjimo stebėjimo sistema (lovys ir kontrolės sistema turi būti įrengiama taip, kad nebūtų galimybių kurui patekti į aeracijos zoną).
10. Po antžeminėmis degalinių talpyklomis turi būti įrengiamos avarinės talpos, kurių tūris būtų lygus degalinės talpyklos tūriui. Kai konteinerinės degalinės konstrukcijoje yra numatyta avarinė talpa arba kai antžeminė degalinės talpykla yra su dvigubomis sienelėmis, papildoma avarinė talpa nebūtina.
11. Statomose bei rekonstruojamose degalinėse, kuriose vykdoma (numatoma vykdyti) didmeninė ar mažmeninė prekyba degalais, virš kuro kolonėlių būtina įrengti (numatyti įrengti) stogą. Stogo projekcija plane turi apimti teritoriją mažiausiai 2 m atstumu apie kuro perpylimo vietas visomis kryptimis. Stogas nebūtinas virš pavienių kuro išdavimo kolonėlių sunkiajam transportui.
12. Transporto priemonės ar kito mechanizmo užpildymo sistemos antgalis (pistoletas) turi būti su automatiniu vožtuvu, apsaugančiu nuo kuro perpildymo.
13. Degalinės teritorija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad išsilieję degalai negalėtų patekti už jos ribų (turi būti numatytos priemonės, užkertančios kelią paviršinėms nuotekoms nuo potencialiai teršiamų degalinės teritorijų nutekėti paviršiumi ant gretimų teritorijų), o paviršinės nuotekos iš aplinkinių teritorijų ir švarių degalinės teritorijų (pėsčiųjų zonų, vejų, stogų) negalėtų patekti ant potencialiai teršiamų degalinės teritorijų.
14. Degalinės teritorija, ant kurios gali patekti kuras, turi būti padengta degalams nelaidžia danga, neleidžiančia užteršti dirvožemį, aeracijos zoną, gilesniuosius žemės sluoksnius bei požeminius vandenis. Tokia danga turi būti padengta ir teritorija, ant kurios gali nutekėti degalai arba nuotekos didžiausio tikėtino avarinio kuro išsipylimo atveju (rengiant degalinės projektą, turi būti numatoma, kad avariniai kuro išsipylimai gali įvykti tose vietose, kur vykdomos operacijos su kuru). Privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės turi būti įrengtos iš kietos dangos (asfalto, betono ar pan.). Nevažiuojamoje teritorijos dalyje gali būti įrengta veja [4.33].
15. Prieš pradedant degalinės eksploataciją, turi būti atliktas ir pagal galiojančius reikalavimus įformintas visų degalinės talpyklų ir sistemų sandarumo išbandymas [4.28, 4.36]. Eksploatuojamose degalinėse pagal talpyklų techninės priežiūros sąlygas ir eksploatavimo dokumentaciją turi būti atliekami rezervuarų profilaktiniai valymai, techninės apžiūros ir sistemų sandarumo išbandymai.
VI. REIKALAVIMAI TARŠAI MAŽINTI
16. Degalinių eksploatuotojai privalo laikytis Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių [4.23], Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, BPST-01-97 [4.29] ir kitų teisės aktų reikalavimų.
17. Degalai į transporto priemonių ar kitų mechanizmų kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas (kanistrus) gali būti įpilami tik iš projekte numatytų kuro įpylimo kolonėlių.
19. Degalinėje susidarančios nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis šiais principais:
19.1. Buitinės ir gamybinės nuotekos turi būti kanalizuojamos į miesto ar gyvenvietės nuotakynus. Jei tokių galimybių nėra, turi būti projektuojami ir statomi vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, iš kurių išleidžiamos nuotekos turi atitikti galiojančius reikalavimus ir būtų vykdoma jų apskaita ir kontrolė [4.13, 4.15 – 4.21];
19.2. Paviršinės nuotekos nuo potencialiai teršiamų degalinių teritorijų (degalinių važiuojamosios dalies ir teritorijų, nurodytų 14 punkte) turi būti surenkamos į degalinės paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir, prieš išleidžiant į aplinką arba kitiems asmenims priklausančią centralizuotą arba kitų teritorijų aptarnavimui skirtą nuotekų tvarkymo sistemą, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų kokybės kontrolė (įrengiami paviršinių nuotekų valymo įrenginiai ir kontroliniai šuliniai) [4.25]. Be to, šiose paviršinių nuotekų surinkimo sistemose turi būti numatytos priemonės avariniam išleistuvo uždarymui, kad degalinės operatorius galėtų uždaryti paviršinių nuotekų išleistuvą greičiau nei per 10 min. (esamoms degalinėms šio punkto reikalavimai bus taikomi nuo 2008 metų).
19.3. Esant galimybei, paviršinės nuotekos nuo potencialiai teršiamų degalinės teritorijų po valymo turi būti išleidžiamos į centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas;
19.4. Paviršinių nuotekų nuo potencialiai teršiamų degalinės teritorijų valymo įrenginių projektinis efektyvumas turi atitikti nuotekų išleidimo į aplinką arba tinklus nustatytus reikalavimus [4.15–4.19];
19.5. Paviršinės nuotekos nuo švarių degalinės teritorijų (pėsčiųjų zonos, vejų, stogų) gali būti nuvedamos paviršiumi arba per degalinės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą taip, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų nuo potencialiai teršiamų degalinės teritorijų tvarkymo sistemą iki kontrolinio šulinio;
19.6. Degalinių nuotekų valymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal su RAAD suderintą techninį reglamentą, kuriame turi būti pateiktos valymo įrenginių priežiūros procedūros, aptarnavimo grafikai, dumblo, šlamo, susikaupusių naftos produktų šalinimo ar atskirų technologinių elementų (koalescencinių ar sorbcinių filtrų ir pan.) priežiūros tvarka bei dažnumas;
19.7. Jeigu nėra tinkamo paviršinio vandens telkinio (nuotekų priimtuvo) nuotekoms išleisti, įvertinus vietos gamtines (tame tarpe geologines-hidrogeologines) sąlygas, išvalytos iki galiojančių normų nuotekos per kontrolinį šulinį gali būti išleistos į specialiai įrengtus infiltracijos į gruntą įrenginius (išleidžiamų į gruntą paviršinių ir gamybinių nuotekų kokybė turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip išleidžiant į paviršinius vandens telkinius) [4.13, 4.32].
20. Siekiant išvengti arba sumažinti dirvožemio, aeracijos zonos, gilesniųjų žemės sluoksnių, požeminio vandens bei paviršinių nuotekų teršimą, degalinėse turi būti priemonės išsiliejusiems degalams surinkti ar jo plitimui lokalizuoti. Degalinėse turi būti absorbentų komplektai ar kitos priemonės, įgalinančios absorbuoti ne mažiau 0,5 m3 bet kurio degalinėje laikomo kuro.
VII. REIKALAVIMAI POVEIKIO APLINKAI KONTROLEI
22. Degalinėse nustatyta tvarka turi būti vykdoma nuotekų (buitinių, gamybinių ir paviršinių) apskaita ir kokybės kontrolė [4.20, 4.21, 4.24, 4.25]:
22.1. išleidžiant nuotekas į paviršinio vandens telkinius arba gruntą, jų apskaita ir kokybės kontrolė atliekama vadovaujantis galiojančių norminių aktų [4.13, 4.20, 4.21] reikalavimais;
23. Požeminio vandens monitoringas nustatyta tvarka turi būti vykdomas visose degalinėse [4.5, 4.30, 4.31], išskyrus atvejus, kai:
24. Požeminio vandens monitoringo poreikis, stebėjimo punktų (gręžinių) kiekis, mėginių paėmimo dažnis nustatomi monitoringo programoje, kuri rengiama atlikus geologinių-hidrogeologinių sąlygų ir ekologinės būklės vertinimą pagal LAND 9-2002 patvirtintas Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais (ekogeologinio) tyrimo metodines rekomendacijas [4.14]. Vertinant būtina papildomai nustatyti (įvertinti):
24.1. sklypo padėtį intensyvaus karsto teritorijų, vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) ir paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų bei zonų atžvilgiu;
24.2. atstumą iki pavienių (ar grupinių) požeminio vandens kaptažo įrenginių ir jų padėtį nuo degalinės nutekančio gruntinio vandens krypties atžvilgiu;
25. Atsižvelgiant į degalinės padėtį kitų objektų atžvilgiu, degalinės vietos ekologinį jautrumą, esamą grunto ir požeminio vandens užteršimo lygį bei taršos sklaidos hidrogeosferoje sąlygas, turi būti vykdomas prevencinis (stebėjimai platesni ir dažnesni) arba kontrolinis (stebėjimai retesni) požeminio vandens monitoringas [4.30, 4.31]:
25.1. Prevencinis monitoringas vykdomas, kai:
25.1.1. degalinė yra požeminio vandens vandenviečių SAZ, paviršinio vandens telkinių apsaugos juostoje arba zonoje, intensyvaus karsto regione;
25.1.2. degalinė nutekančio gruntinio vandens srauto kryptimi yra arčiau kaip 200 m nuo pavienių (ar grupinių) šachtinių arba eksploatacinių gręžtinių šulinių ir hidrogeologinės sąlygos taršai plisti vandeningaisiais sluoksniais yra palankios (aeracijos zona arba gruntinis vandeningasis sluoksnis sudaryti iš smėlinių arba tvirtų plyšiuotų uolienų);
25.1.3. degalinės teritorijoje gruntinio vandens užterštumas naftos angliavandeniliais viršija DLK požeminiam vandeniui [4.32] ir hidrogeologinės sąlygos taršai plisti vandeningaisiais sluoksniais yra palankios (aeracijos zona arba gruntinis vandeningasis sluoksnis sudaryti iš smėlinių arba tvirtų plyšiuotų uolienų);
26. Vandens būklės tiriamų rodiklių (pvz., teršiančios medžiagos: naftos angliavandeniliai (toksinis rodiklis), švinas (toksinis), nikelis (toksinis), cinkas; indikatoriniai: pH, ištirpęs deguonis, vandens kietumas, savitasis elektros laidis, pagrindiniai jonai, organinių medžiagų kiekis pagal ChDS, azoto junginiai ir pan.) rūšys ir apimtys nustatyta tvarka nurodomos suderintose monitoringo programose [4.30, 4.31].
27. Nustačius, kad gruntiniame vandenyje bent vienos iš stebimų teršiančių medžiagų koncentracija viršija DLK požeminiam vandeniui [4.32], turi būti imami pakartotiniai vandens mėginiai (ne mažiau kaip 2 mėginiai iš taško). Pakartotiniais tyrimais pasitvirtinus neleistinam taršos lygiui, turi būti išaiškinamos teršimo priežastys, nustatomi taršos šaltiniai bei imamasi prevencinių priemonių. Šiuo atveju gruntinio vandens užterštumas turi būti ištirtas visoje teršimo zonoje. Tyrimų metu stebėjimo gręžinių kiekis, mėginių ėmimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į faktinį požeminio vandens užterštumo lygį, užteršimo plotą, teršalų migracijos greitį ir kt.
28. Nevykdžius požeminio vandens monitoringo, LAND 9-2002 nustatyta tvarka vienkartiniai preliminarūs ar detalūs ekogeologiniai tyrimai turi būti atlikti degalinėse, kuriose ūkinė veikla vyko neapibrėžtą laiką iki 1990 metų arba vyko ne mažiau kaip 10 metų. Jei jie nebuvo atlikti anksčiau bei nustatyta tvarka nebuvo vykdomas požeminio vandens monitoringas, tokius tyrimus būtina atlikti ir likviduojant degalinę. Tyrimų metu nustačius, kad aeracijos zonos gruntų ir požeminio vandens užterštumas naftos angliavandeniliais viršija LAND 9-2002 nustatytą didžiausią leidžiamą lygį (DLL), būtina vykdyti valymo arba taršos sklaidos ribojimo (izoliavimo) darbus.
Žemės sluoksniuose, esant laisvam naftos angliavandenilių sluoksniui, jis turi būti pašalintas (arba izoliuotas) visais atvejais. Pats požeminis vanduo gali būti nevalomas / neizoliuojamas, jeigu nustatoma, kad, likvidavus intensyvaus teršimo židinius, požeminio vandens taršos arealas nesiplės [4.9, 4.14].
29. Pagal ekogeologinio tyrimo ar požeminio vandens monitoringo duomenis nustačius, kad eksploatuojant degalinę požeminio vandens užteršimas naftos angliavandeniliais pasiekė didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) [4.32] arba šios vertės neviršijus stebima požeminio vandens užteršimo didėjimo tendencija, LGT arba pagal jos rekomendaciją RAAD, atsižvelgęs į galimą poveikį požeminio ir paviršinio vandens ištekliams ar su jais susijusioms ekosistemoms, gali nustatyti griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus bei nurodyti taikytinas aplinkosaugines priemones.
30. Informacija apie degalinės nuotekų (buitinių, gamybinių, paviršinių), požeminio vandens monitoringo rezultatus bei geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo duomenis nustatyta tvarka teikiama suinteresuotoms valstybės bei vietos valdžios institucijoms [4.1–4.3, 4.5, 4.24, 4.25, 4.30–4.32].
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Šio dokumento 9, 11, 13, 14 punktų reikalavimai netaikomi degalinėms, kurioms statybos leidimas buvo išduotas iki šio teisės akto įsigaliojimo datos, išskyrus tuos atvejus, kai degalinė yra rekonstruojama arba keičiamos metinės apyvartos apimtys.
32. Ginčus, kylančius dėl šio normatyvinio dokumento vykdymo, pagal kompetenciją sprendžia LGT, Aplinkos ministerija ir teismas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais [4.1–4.9].