VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL METODIKOS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI PATVIRTINIMO

 

2002 m. rugsėjo 24 d. Nr. 489

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi (Žin., 1996, Nr. 73-1742) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi (Žin., 2001, Nr. 110-3992), Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Metodiką draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti (pridedama).

2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3. Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios:

3.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 528 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 112-2855);

3.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 11 28 nutarimo Nr. 528 „Dėl metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 5-110);

3.3. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 284 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 110-3559);

3.4. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2001 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 52 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 23-783);

3.5. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2001 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 150 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2120);

3.6. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2160).

4. Visi iki šio nutarimo priėmimo datos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduoti leidimai draudimo įmonėms formuoti techninius atidėjimus kitais metodais, nei numatyta Metodikoje draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti ar formuoti papildomus techninius atidėjimus, netenka galios nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

5. Metodika draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti yra taikoma apskaičiuojant draudimo įmonių 2003 metų ar kito mokestinio laikotarpio, prasidedančio 2003 metais, apmokestinamąjį pelną.

 

 

TARNYBOS VALDYBOS PIRMININKAS                    EDVINAS VASILIS-VASILIAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės draudimo priežiūros

tarnybos prie Finansų ministerijos

valdybos

2002 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 489

 

METODIKA DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės ir Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai (toliau – užsienio valstybių draudimo įmonių filialai), formuodami draudimo techninius atidėjimus, privalo vadovautis Metodika draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti (toliau – Metodika).

2. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos „draudimo įmonė“, „draudikas“ apima ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialą.

3. Draudimo techniniai atidėjimai – tai specialūs draudimo įmonės atidėjimai, atitinkantys draudimo veiklos sąlygotus draudimo įmonės įsipareigojimus. Šių atidėjimų paskirtis – užtikrinti draudimo įmonės įsipareigojimų pagal visas draudimo sutartis ir prisiimtas draudimo rizikas vykdymą.

4. Draudimo įmonė privalo sudaryti pakankamus draudimo techninius atidėjimus visai savo draudimo veiklai.

5. Draudimo techniniai atidėjimai tiesioginio draudimo ir prisiimto perdraudimo veikloms sudaromi atskirai. Bendrojo draudimo atveju draudimo techniniai atidėjimai sudaromi tik draudimo įmonei tenkančiai įsipareigojimų daliai.

6. Draudimo techniniai atidėjimai ne gyvybės ir gyvybės draudimo rizikoms sudaromi atskirai. Draudimo techniniai atidėjimai ne gyvybės draudimo rizikoms sudaromi pagal III–VIII skyrius, o gyvybės draudimo rizikoms sudaromi pagal IX–XI skyrius. Jeigu gyvybės draudimo su papildomu ne gyvybės draudimu atveju visos pasirašytos įmokos priskiriamos gyvybės draudimui, t. y. ne gyvybės draudimui pasirašytų įmokų nepriskiriama, visi draudimo techniniai atidėjimai sudaromi pagal IX–XI skyrius. Draudimo ligos atvejui, kai draudimo sutarties laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 3 metai, draudimo techniniai atidėjimai, išskyrus nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, gali būti sudaromi pagal IX–XI skyrius.

7. Ne gyvybės (išskyrus kredito) draudimo rizikoms draudimo įmonė privalo sudaryti šiuos draudimo techninius atidėjimus:

7.1. perkeltų įmokų;

7.2. numatomų išmokėjimų;

7.3. draudimo įmokų grąžinimo;

7.4. nuostolių svyravimo išlyginimo;

7.5. nuostolio padengimo (transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (toliau – TPCA) privalomajame draudime).

8. Kredito draudimo rizikoms draudimo įmonė privalo sudaryti šiuos draudimo techninius atidėjimus:

8.1. perkeltų įmokų;

8.2. numatomų išmokėjimų;

8.3. nuostolių svyravimo išlyginimo.

9. Gyvybės draudimo rizikoms draudimo įmonė privalo sudaryti šiuos draudimo techninius atidėjimus:

9.1. matematinį techninį atidėjimą, kurio sudedamosios dalys yra:

9.1.1. perkeltų įmokų;

9.1.2. žalos padengimo;

9.1.3. gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui;

9.2. numatomų išmokėjimų;

9.3. draudimo įmokų grąžinimo.

10. Draudimo įmonės įsipareigojimai, įtraukti sudarant vieną techninį atidėjimą, negali būti įtraukiami sudarant kitą techninį atidėjimą.

11. Atsižvelgiant į veiklos specifiką ir sudaromų draudimo techninių atidėjimų nepakankamumą, draudimo įmonė privalo formuoti ir kitus nei nurodyti aukščiau draudimo techninius atidėjimus ar taikyti kitus nei nustatyti šioje Metodikoje draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodus. Visais šiais atvejais draudimo įmonė privalo kreiptis į Valstybinę draudimo priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) su argumentuotu prašymu ir gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą. Apie tokius leidimus bei jų suteikimo priežastis Priežiūros tarnyba informuoja Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – Finansų ministeriją).

12. Priežiūros tarnybos valdyba, atsižvelgdama į draudimo įmonės veiklos specifiką ir sudaromų draudimo techninių atidėjimų nepakankamumą, gali įpareigoti draudimo įmonę formuoti kitus draudimo techninius atidėjimus ar taikyti kitus nei nustatyti šioje Metodikoje draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodus. Apie tokius įpareigojimus Priežiūros tarnyba informuoja Finansų ministeriją.

13. Draudimo techninių atidėjimų dydžiai ir pokyčiai privalo atsispindėti finansinėje atskaitomybėje, jų sudarymo teisingumą privalo patvirtinti draudimo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas, o gyvybės draudimo techninių atidėjimų – ir aktuarijus.

14. Draudimo techniniai atidėjimai privalo būti apskaičiuojami draudimo įmonės nustatytų laikotarpių pabaigai, bet ne rečiau kaip kiekvieno ketvirčio pabaigai.

15. Apskaičiuojant draudimo įmonės apmokestinamąjį pelną draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas nėra laikomas ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais.

 

II. VARTOJAMOS SĄVOKOS

 

16. Vartojamos sąvokos:

Tiesioginis draudimas – draudiko veikla, kai draudimo rizika prisiimama iš draudėjo.

Prisiimtas perdraudimas – draudiko veikla, kai draudimo rizika prisiimama iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės, t. y. draudikas veikia kaip perdraudikas.

Perduotas perdraudimas – draudiko veikla, kai draudikas prisiimtą draudimo riziką perduoda kitam draudikui ar perdraudikui.

Draudimo grupės pogrupis (draudimo pogrupis) – draudimo grupės dalis, apimanti draudiko vykdomą draudimą nuo giminingų rizikų. Draudikas sudaro draudimo grupės pogrupius pagal vykdomos veiklos ypatumus, tačiau laikydamasis šių taisyklių:

draudimo grupės privalomojo draudimo rūšys turi būti atskiriamos nuo savanoriškojo draudimo į atskirą draudimo grupės pogrupį ar pogrupius;

draudimo grupėse „turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų“ (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 5 straipsnio 3 dalies 8 punktas) ir „turto draudimas nuo kitų žalų“ (Draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 5 straipsnio 3 dalies 9 punktas) turi būti išskirti bent jau komercinio ir nekomercinio draudimo pogrupiai. Draudimo sutartis priskiriama komercinio draudimo pogrupiui, kai draudimo objektas naudojamas vykdyti komercinei veiklai, atitinkamai draudimo sutartis priskiriama nekomercinio draudimo pogrupiui, kai draudimo objektas naudojamas vykdyti nekomercinei veiklai;

draudimo grupėje „bendrosios civilinės atsakomybės draudimas“ (Draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 5 straipsnio 3 dalies 13 punktas) turi būti išskirti bent jau darbdavio civilinės atsakomybės draudimo ir vežėjų ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo pogrupiai;

draudimo grupėje „laidavimo draudimas“ (Draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 5 straipsnio 3 dalies 15 punktas) turi būti išskirtas bent jau atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimo pogrupis.

Draudimo grupės (pogrupio) techninis pelnas – tai teigiamas dydis, apskaičiuojamas taip:

[+] uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] išmokų sąnaudos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] kitų techninių atidėjimų, išskyrus nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo ir nuostolio padengimo techninio atidėjimo, pasikeitimų sąnaudos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] grynosios veiklos sąnaudos.

Šis dydis apskaičiuojamas kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui) atskirai.

Draudiminis nuostolingumas – tai išmokų sąnaudų ir uždirbtų įmokų santykis.

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis – tai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis ne ilgesnis nei vieneri metai, arba vieneri metai, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai.

Einamasis ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis nuo ataskaitinių metų pradžios iki draudimo techninių atidėjimų sudarymo momento.

Maksimali techninė palūkanų norma – dydis, nustatytas šios Metodikos 1 priede ir keičiamas atskirais Priežiūros tarnybos valdybos nutarimais pagal šios Metodikos 1 priede išdėstytą tvarką.

 

III. PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

17. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas yra skirtas draudimo veiklos sąnaudoms, sąlygotoms būsimų draudiminių įvykių pagal visas galiojančias draudimo rizikas, padengti.

18. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas apskaičiuojamas kaip pasirašytų draudimo įmokų dalis, kuri turi būti priskirta draudimo įmonės pajamoms ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui. Jei draudimo sutartyje numatytos kelios rizikos, patenkančios į skirtingas draudimo grupes (pogrupius), perkeltų įmokų techninis atidėjimas turi būti išskaidytas pagal šias rizikas.

19. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas yra skaičiuojamas pagal formulę:

kur:

T – draudimo rizikos galiojimo laikotarpis;

t – draudimo rizikos galiojimo laikotarpio dalis, likusi iki laikotarpio T pabaigos;

P – pasirašyta draudimo įmoka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui.

20. Perkeltų įmokų techninio atidėjimo skaičiavimui turi būti naudojami šie metodai (vienai draudimo grupei (pogrupiui) gali būti naudojamas tik vienas metodas):

20.1. dienos metodas, kai laikotarpiai T ir t yra išreiškiami dienomis;

20.2.  metodas, kai laikotarpiai T ir t yra išreiškiami mėnesiais (apvalinant iki sveikų skaičių);

20.3.  metodas, kai laikotarpiai T ir t yra išreiškiami mėnesio pusėmis, t. y. 15 dienų skaičiumi (apvalinant iki sveikų skaičių).

21. Jei įvertinama, kad perkeltų įmokų techninio atidėjimo, apskaičiuoto aukščiau nurodytais metodais, nepakaks draudimo veiklos sąnaudoms, sąlygotoms būsimų draudiminių įvykių pagal visas galiojančias draudimo rizikas, draudimo įmonė privalo papildomai formuoti nepasibaigusios rizikos techninį atidėjimą, kuris yra laikomas perkeltų įmokų techninio atidėjimo dalimi. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas yra skirtas kompensuoti perkeltų įmokų techninio atidėjimo, apskaičiuoto draudimo įmokos proporcingo paskirstymo principu, nepakankamumą tais atvejais, kai draudimo rizika yra išsidėsčiusi netolygiai draudimo rizikos galiojimo laikotarpyje. Tokios situacijos pavyzdžiais gali būti sezoniniai rizikos svyravimai turto draudime nuo ugnies ar transporto priemonių draudime.

22. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas gali būti neformuojamas, kai:

22.1. draudimo grupės (pogrupio) dalis pagal pasirašytas draudimo įmokas sudaro ne daugiau kaip 5% visų pasirašytų įmokų per einamąjį ataskaitinį laikotarpį;

22.2. apskaičiuotas draudimo grupės (pogrupio) nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas sudaro ne daugiau kaip 10% draudimo grupės (pogrupio) perkeltų įmokų techninio atidėjimo.

23. Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas galiojančiai draudimo rizikai yra apskaičiuojamas tokiu būdu:

23.1. remiantis draudimo įmonės bent 3 paskutiniųjų metų patirtimi įvertinami atitinkamos draudimo grupės (pogrupio) mėnesinio draudiminio nuostolingumo ir metinio draudiminio nuostolingumo santykių vidurkiai (tokiu būdu gaunami dvylika mėnesinio draudiminio nuostolingumo koeficientų);

23.2. pagal įvertintus mėnesinio draudiminio nuostolingumo koeficientus apskaičiuojamas likusio galioti draudimo rizikos galiojimo laikotarpio ir viso draudimo rizikos galiojimo laikotarpio mėnesių draudiminio nuostolingumo koeficientų sumų santykis (esant nepilniems mėnesiams į sumas įskaitomos atitinkamos santykių dalys);

23.3. jeigu pastarojo santykio ir pasirašytos draudimo įmokos draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui sandauga viršija perkeltų įmokų techninį atidėjimą, tai perviršis yra priskiriamas nepasibaigusios rizikos techniniam atidėjimui, o priešingu atveju nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas yra lygus nuliui.

Nepasibaigusios rizikos techninio atidėjimo sudarymo pavyzdys yra išdėstytas šios Metodikos 3 priede.

24. Kiekvienos draudimo sutarties atveju perkeltų įmokų techninio atidėjimo dalis, tenkanti perduotam perdraudimui, procentiškai turi būti tokia pati kaip ir pasirašytos draudimo įmokos dalis, tenkanti perduotam perdraudimui.

25. Perkeltų įmokų techninio atidėjimo sudarymo pavyzdžiai yra išdėstyti šios Metodikos 2 priede.

 

IV. NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

26. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas yra skirtas visiems numatomiems išmokėjimams, įskaitant žalų sureguliavimui reikalingas sumas, pagal visas jau įvykusias žalas, taip pat ir nepraneštas, ir išskaitant atgręžtinio reikalavimo tvarka numatomas gauti sumas.

27. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo (išskyrus atidėjimo įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskaičiavimo pagrindas yra kiekvienos praneštos žalos individualus įvertinimas pagal visą turimą informaciją šio draudimo techninio atidėjimo sudarymo momentui.

28. Bendras numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo dydis, taip pat visi statistiniai koeficientai, naudojami šiam dydžiui apskaičiuoti, yra skaičiuojami atskirai kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui).

29. Bendras numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas draudimo grupei (pogrupiui) yra skaičiuojamas pagal formulę:

kur:

R1 – sumos, tenkančios praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms;

R2 – sumos, tenkančios įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms;

R3 – sumos, tenkančios praneštoms, sureguliuotoms ir apmokamoms rentos forma žaloms;

R4 – sumos, tenkančios praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmokėtoms žaloms;

C – žalos sureguliavimo sąnaudų koeficientas;

A – atgręžtinio reikalavimo tvarka numatomos gauti sumos.

30. R1 – apskaičiuojamas atskirai kiekvienai praneštai, bet dar nesureguliuotai žalai, vertinant kiekvienos žalos tyrimo baigtį:

kur:

 – žalos neginčijamos dalies įvertis;

DS – ginčijama žalos dalis (skirtumas tarp draudiko ir draudėjo žalos įvertinimų);

a – žalų apmokėjimo koeficientas, t. y. santykis tarp apmokėtų žalų skaičiaus ir pareikštų pretenzijų skaičiaus;

30.1. jei turimos informacijos apie žalą nepakanka įvertinti  ir DS, tai žalos neginčijama dalis  vertinama nuliu, o ginčijama žalos dalis DS vertinama vidutiniu apmokėtos žalos dydžiu pagal draudimo įmonės statistiką;

30.2. praneštos žalos, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, gali būti vertinamos individualiai, laikantis atsargumo principo, jei toks žalos įvertis nėra mažesnis nei apskaičiuotas pagal 30 punkto formulę.

31. R2 – sudaromas kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui) atskirai ir skaičiuojamas „chain – ladder“ metodu. Jei atitinkamos grupės (pogrupio) draudimo veikla vykdoma trumpiau nei 3 metus arba grupės (pogrupio) apmokėtų žalų skaičius per paskutinius finansinius metus neviršija 20, R2 yra apskaičiuojamas kaip 5% paskutinių finansinių metų uždirbtų draudimo įmokų.

32. „Chain – ladder“ metodu šioje Metodikoje yra laikomi tokie žalų vėlavimo įvertinimo statistiniai metodai, kuriuose:

32.1. įvertinamas įvykusių, bet dar nepraneštų žalų suminis dydis, išskaitant atgręžtinio reikalavimo tvarka numatomas gauti sumas ir neįskaitant numatomų žalų sureguliavimo išlaidų (į perdraudikų dalį neturi būti atsižvelgiama);

32.2. naudojama mažiausiai paskutinių 5 metų (mažiausiai 3 metų, jei atitinkamos grupės (pogrupio) draudimo veikla vykdoma trumpiau nei 5 metai) draudimo įmonės atitinkamos draudimo grupės (pogrupio) visa pranešimų apie žalas vėlavimo statistika, pagal kurią įvertinama vidutinė vėluojančių žalų dalis;

32.3. kiekvienos žalos, įtrauktos į žalų vėlavimo statistiką, suma įvertinama pagal visą turimą informaciją draudimo techninio atidėjimo sudarymo momentu, atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, kaip nurodyta 32.1 punkte;

32.4. prognozuojamas mažiausiai 4 metų (mažiausiai 2 metų, jei atitinkamos grupės (pogrupio) draudimo veikla vykdoma trumpiau nei 5 metai) pranešimų apie žalas vėlavimas.

„Chain – ladder“ metodo taikymo pavyzdys yra išdėstytas šios Metodikos 4 priede.

33. R3 – sudaromas susumavus jau mokamų ir mokėtinų pagal sureguliuotus draudiminius įvykius rentų (anuitetų) dabartines vertes, diskontuojant aktuariškai, draudimo techninio atidėjimo sudarymo momentui. Palūkanų norma diskontuojant negali būti didesnė kaip Maksimali techninė palūkanų norma.

34. C – žalos sureguliavimo sąnaudų koeficientas yra apskaičiuojamas kaip žalos sureguliavimo sąnaudų ir draudimo išmokų santykis.

35. R4 – sudaromas susumavus jau sureguliuotų įvykių dar neišmokėtas draudimo išmokas.

36. A – apskaičiuojamas atskirai kiekvienai praneštai žalai, pagal kurią numatoma atgręžtinio reikalavimo teisė. Atgręžtinio reikalavimo tvarka numatoma gauti suma įvertinama taip:

kur:

 – neginčijama atgręžtinio reikalavimo suma;

DA – ginčijama atgręžtinio reikalavimo sumos dalis;

b – atgręžtinio reikalavimo sumų atgavimo koeficientas, t. y. santykis tarp atgautų atgręžtinio reikalavimo pretenzijų skaičiaus ir visų pareikštų atgręžtinio reikalavimo pretenzijų skaičiaus.

Kiekvienai praneštai žalai atgręžtinio reikalavimo tvarka numatoma gauti suma taip pat gali būti vertinama individualiai laikantis atsargumo principo, bet nenaudojant 36 punkto formulės, jeigu toks įvertis laikomas tikslesniu.

37. Žalos sureguliavimo sąnaudų koeficientas C, žalų apmokėjimo koeficientas a, vidutinis apmokėtos žalos dydis ir atgręžtinio reikalavimo sumų atgavimo koeficientas b turi būti įvertinti pagal draudimo įmonės 1–3 paskutinių metų (nuo grupės (pogrupio) veiklos pradžios, jeigu ši veikla vykdoma trumpiau) statistinius duomenis. Neginčijamomis žalos ar atgręžtinio reikalavimo sumomis yra laikomos tokios sumos, dėl kurių tarp ginčo šalių yra rašytinis susitarimas.

38. Perdraudikų dalis numatomų išmokėjimų techniniame atidėjime apskaičiuojama atsižvelgiant į perdraudimo sutarčių sąlygas.

 

V. DRAUDIMO ĮMOKŲ GRĄŽINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

39. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas yra skirtas sumoms, kurios yra paskirstytos ar numatomos vėliau paskirstyti atskiroms draudimo sutartims pelno priedais ar nuolaidomis draudimo įmokoms.

40. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas kiekvienai draudimo sutarčiai, kurioje numatomas dalies įmokų grąžinimas ir (ar) įmokų sumažinimas pratęsiant sutartį.

41. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas turi apimti tokias sumas:

41.1. pagal draudimo įmonės veiklos ar draudimo sutarties (grupės, pogrupio) rezultatus grąžintiną draudėjui draudimo įmokų dalį, jei toks draudimo įmokų dalies grąžinimas yra numatytas draudimo sutartyje, išskyrus draudimo įmokų dalį, grąžintiną dėl draudimo sutarties nutraukimo;

41.2. pagal draudimo įmonės veiklos ar draudimo sutarties (grupės, pogrupio) rezultatus taikytiną nuolaidą draudimo įmokai pratęsiant draudimo sutartį, jei toks įmokų sumažinimas yra numatytas draudimo sutartyje.

42. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas įvertinant visus šio tipo įsipareigojimus pagal esamą padėtį. Į atidėjimą neturi būti įtraukiami prognozuojami tokio tipo įsipareigojimų padidėjimai ateityje.

43. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas yra skaičiuojamas pagal formulę:

kur:

T – draudimo rizikos galiojimo laikotarpis;

t – draudimo rizikos galiojimo laikotarpio dalis, likusi iki laikotarpio T pabaigos;

G – numatoma grąžinti (arba sumažinti) draudimo įmokos, pasirašytos draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui, dalis.

44. Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjimo skaičiavimui turi būti naudojami šie metodai (vienai draudimo grupei (pogrupiui) gali būti naudojamas tik vienas metodas): dienos metodas,  metodas arba  metodas (20.1–20.3 punktai).

45. Perdraudikų dalis draudimo įmokų grąžinimo techniniame atidėjime apskaičiuojama pagal perdraudimo sutarčių sąlygas.

 

VI. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS NE GYVYBĖS (IŠSKYRUS KREDITO) DRAUDIMO RIZIKOMS

 

46. Šis atidėjimas sudaromas draudimo grupės (pogrupio) nuostolingumo svyravimui išlyginti. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas yra neneigiamas ir sudaromas kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui) atskirai.

47. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo formavimo principai:

47.1. maksimalus ir siektinas nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydis yra lygus 100% didžiausios per metus pasirašytų draudimo įmokų sumos iš 3 paskutinių pilnų kalendorinių metų;

47.2. nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydis einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigai apskaičiuojamas taip:

47.2.1. prie nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydžio ataskaitinių metų pradžiai pridedant 50% einamojo ataskaitinio laikotarpio draudimo grupės (pogrupio) techninio pelno, bet ne mažiau kaip 5% einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbtų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį:

kur:

TP – einamojo ataskaitinio laikotarpio techninis pelnas, išskaičiavus perdraudikų dalį;

Pužd – einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

47.2.2. jei einamojo ataskaitinio laikotarpio draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį, N yra didesnis nei vidutinis draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį, Nvid per trejus paskutinius pilnus kalendorinius metus (nuo grupės (pogrupio) draudimo veiklos pradžios, jei ši veikla vykdoma trumpesnį laikotarpį), tai nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas mažinamas dydžiu, apskaičiuojamu taip:

kur:

Pužd – einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

N – einamojo ataskaitinio laikotarpio draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį;

Nvid – 3 paskutinių pilnų kalendorinių metų (nuo grupės (pogrupio) draudimo veiklos pradžios, jei ši veikla vykdoma trumpesnį laikotarpį) vidutinis draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį.

48. Apskaičiuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimą TPCA privalomojo draudimo veiklai pagal paprastąsias ir grupines draudimo sutartis, techninis pelnas apskaičiuojamas neatsižvelgiant į Nuostolio padengimo techninio atidėjimo pokytį. Apskaičiuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimą visai TPCA privalomojo draudimo veiklai, grynosios veiklos sąnaudos negali viršyti 15 procentų uždirbtų draudimo įmokų sumos.

 

VII. NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS KREDITO DRAUDIMO RIZIKOMS

 

49. Šis atidėjimas sudaromas draudimo grupės (pogrupio) nuostolingumo svyravimui išlyginti. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas yra neneigiamas ir sudaromas kiekvienai draudimo grupei (pogrupiui) atskirai.

50. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo formavimo principai:

50.1. maksimalus ir siektinas nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydis yra lygus 150% didžiausios per metus pasirašytų draudimo įmokų sumos iš penkerių paskutinių pilnų kalendorinių metų;

50.2. nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydis einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigai apskaičiuojamas taip:

50.2.1. prie nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo dydžio ataskaitinių metų pradžiai pridedant 75% einamojo ataskaitinio laikotarpio draudimo grupės (pogrupio) techninio pelno, bet ne daugiau kaip 12% einamojo ataskaitinio laikotarpio pasirašytų draudimo įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį:

kur:

TP – einamojo ataskaitinio laikotarpio techninis pelnas, išskaičiavus perdraudikų dalį;

Ppas – einamojo ataskaitinio laikotarpio pasirašytos draudimo įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

50.2.2. jei einamojo ataskaitinio laikotarpio draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį, N yra didesnis nei vidutinis draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį, Nvid per 5 paskutinius pilnus kalendorinius metus (nuo grupės (pogrupio) draudimo veiklos pradžios, jei ši veikla vykdoma trumpesnį laikotarpį), tai nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas mažinamas dydžiu, apskaičiuojamu taip:

kur:

Pužd – einamojo ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

N – einamojo ataskaitinio laikotarpio draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį;

Nvid – penkerių paskutinių pilnų kalendorinių metų (nuo grupės (pogrupio) draudimo veiklos pradžios, jei ši veikla vykdoma trumpesnį laikotarpį) vidutinis draudiminis nuostolingumas, išskaičiavus perdraudikų dalį.

 

VIII. NUOSTOLIO PADENGIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

51. Nuostolio padengimo techninis atidėjimas sudaromas remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 29 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatomis.

52. Nuostolio padengimo techninis atidėjimas sudaromas tik TPCA privalomojo draudimo veiklai pagal paprastąsias ir grupines draudimo sutartis.

53. Nuostolio padengimo techninis atidėjimas sudaromas iš draudiko pelno, gauto vykdant paprastąsias ir grupines TPCA privalomojo draudimo sutartis (toliau skyriuje – Pelnas). Visi finansiniai rezultatai, naudojami Pelnui apskaičiuoti, apima tik TPCA privalomojo draudimo veiklą pagal paprastąsias ir grupines draudimo sutartis, sudarytas per finansinius metus.

54. Nuostolio padengimo techninio atidėjimo dydis einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigai (NPTApab) apskaičiuojamas taip:

54.1. esant pelnui (Pelnas > 0), prie nuostolio padengimo techninio atidėjimo dydžio ataskaitinių metų pradžiai (NPTApradž) pridedant pelno dalį, viršijančią 4 procentus per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų įmokų:

54.2. esant nuostoliui (Pelnas < 0), iš nuostolio padengimo techninio atidėjimo dydžio ataskaitinių metų pradžiai (NPTApradž) atimant nuostolį, tačiau neviršijant nuostolio padengimo techninio atidėjimo dydžio ataskaitinių metų pradžiai:

55. Pelnas apskaičiuojamas taip:

[+] uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui mokami privalomi atskaitymai nuo pasirašytų draudimo įmokų;

[-] draudimo išmokų sąnaudos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] kitų techninių atidėjimų, įskaitant nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo, pasikeitimų sąnaudos, išskaičiavus perdraudikų dalį;

[-] grynosios veiklos sąnaudos, neviršijant 15% uždirbtų draudimo įmokų.

 

IX. MatematinIS techNinIS atidėjimAS

 

56. Matematinis techninis atidėjimas apskaičiuojamas pagal atsargų perspektyvinį aktuarinį vertinimą, atsižvelgiant į visas būsimas prievoles, nustatytas pagal kiekvienos galiojančios draudimo sutarties ir prisiimtos draudimo rizikos sąlygas, tarp jų:

56.1. visas galimas išmokas, tarp jų garantuotas išperkamąsias sumas;

56.2. draudimo sutartims tenkančias pelno dalis, į kurias draudėjai ar kiti asmenys kolektyviai ar individualiai jau įgijo teisę, nesvarbu, kaip tokios draudėjams tenkančios pelno dalys apibrėžtos, suteiktos, paskelbtos ar paskirstytos;

56.3. visas pasirinkimo galimybes, kuriomis gali pasinaudoti draudėjas pagal draudimo sutarties sąlygas;

56.4. išlaidas, tarp jų komisinius.

Apskaičiuojant matematinį techninį atidėjimą iš prievolių, išvardytų 56.1–56.4 punktuose, įverčio atimamas ateityje gautinų draudimo įmokų įvertis.

57. Matematinis techninis atidėjimas apskaičiuojamas kiekvienai galiojančiai draudimo sutarčiai atskirai. Galimos tam tikros aproksimacijos ar apibendrinimai, jei jie duoda ne mažesnį rezultatą nei įsipareigojimų vertinimas kiekvienai sutarčiai atskirai.

58. Vertinant įsipareigojimus gali būti taikomas retrospektyvinis metodas, jei tam tikram sutarties ar išmokos tipui negalima pritaikyti perspektyvinio metodo arba jei galima parodyti, jog įsipareigojimų dydis, gaunamas naudojant retrospektyvinį metodą, yra ne mažesnis nei perspektyviniu metodu gaunamas dydis.

59. Matematinis techninis atidėjimas negali būti mažesnis už garantuotą išperkamąją sumą, jei tokia nustatyta draudimo sutartyje.

60. Matematinio techninio atidėjimo suskaidymą į sudedamąsias dalis, t. y. perkeltų įmokų ir žalos padengimo techninius atidėjimus, bei gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninį atidėjimą draudikas nustato pagal draudimo sutarties ypatybes. Nė viena matematinio techninio atidėjimo sudedamoji dalis negali būti neigiama.

61. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gali būti naudojamas trumpalaikiams įsipareigojimams atspindėti, kai draudimo rizika tolygiai pasiskirsčiusi jos galiojimo laikotarpyje. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro tą pasirašytų draudimo įmokų dalį, kuri turi būti priskirta draudiko pajamoms ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas apskaičiuojamas proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui.

62. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjimas turi apimti visas sumas, kurių investavimo rizika tenka draudėjams. Šis draudimo techninis atidėjimas apskaičiuojamas pagal investicinių vienetų, priskirtinų draudimo sutarčiai, vertę šio draudimo techninio atidėjimo sudarymo momentu. Investicinio vieneto vertė, naudojama šio draudimo techninio atidėjimo įvertinimui, turi būti nustatoma pagal draudimo sutartyje aprašytus kriterijus. Atidėjimas gali būti mažinamas sumomis, skirtomis būsimoms draudiko išlaidoms, įskaitant išlaidas draudimo rizikai, tik tuo atveju, jeigu tai yra numatyta draudimo sutartyje ir šios sumos yra perkeliamos į perkeltų įmokų ir (ar) žalos padengimo techninius atidėjimus.

63. Draudimo sutartims su draudėjo investavimo rizikos komponente privalo būti sudaromas ne tik gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninis atidėjimas, bet ir žalos padengimo ir (ar) perkeltų įmokų techninis atidėjimas. Draudiko įsipareigojimai ar numatytos draudimo premijos, įtraukti sudarant vieną iš techninių atidėjimų, negali būti įtraukiami sudarant kitą techninį atidėjimą.

64. Žalos padengimo techninis atidėjimas skaičiuojamas aktuariniu perspektyviniu grynųjų draudimo įmokų principu kaip skirtumas tarp aktuariškai diskontuotų (draudimo techninio atidėjimo skaičiavimo dienai) sutarties draudiminių įsipareigojimų bei būsimų žalų sureguliavimo sąnaudų ir būsimų grynųjų draudimo įmokų (grynoji draudimo įmoka yra draudimo įmokos dalis, skirta draudiminiams įsipareigojimams). Jeigu šiuo metodu apskaičiuotas žalos padengimo techninis atidėjimas yra nepakankamas draudiko prievolių, išvardytų 56 punkte, įvertinimo prasme, tai draudikas privalo koreguoti šį metodą taip, kad būtų užtikrinti 56 punkto reikalavimai.

65. Techninė palūkanų norma, naudojama žalos padengimo techninių atidėjimų skaičiavimui, turi būti ne didesnė nei palūkanų norma, nustatyta atsargiai įvertinus numatomas pajamas iš gyvybės draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, kai investavimo rizika tenka draudėjui, veiklai priskirtinų aktyvų investicijų. Bet kuriuo atveju ši techninė palūkanų norma negali būti didesnė kaip Maksimali techninė palūkanų norma.

66. Naudojamos gyvybės, ligų bei kitų tikimybinių dydžių lentelės ar parametrai turi būti pasirinkti taip, kad sąlygotų saugų draudimo techninių atidėjimų dydį, įvertinant galimus neigiamus praktikos pokyčius. Tikimybinių dydžių lentelių ar parametrų naudojimas yra galimas tik Priežiūros tarnybos leidimu. Šių parametrų įverčių šaltiniu gali būti (prioriteto mažėjimo eiliškumu):

66.1. draudiko praktika;

66.2. draudimo rinkos praktika;

66.3. parametrų įverčiai, naudoti draudimo premijoms apskaičiuoti.

67. Tuo atveju, kai pradinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos yra dengiamos iš būsimų draudimo įmokų, gautinų po žalos padengimo techninio atidėjimo sudarymo dienos, šis draudimo techninis atidėjimas gali būti mažinamas Zilmerio metodu, t. y. mažinamas įsigijimo išlaidomis, visas būsimas grynąsias draudimo įmokas žalos padengimo techninio atidėjimo skaičiavime padidinant vienoda pradinių išlaidų dalimi. Taikant Zilmerio metodą privaloma laikytis tokių apribojimų:

67.1. būsimos grynosios draudimo įmokos negali būti padidintos daugiau nei 4%;

67.2. bendra žalos padengimo techninio atidėjimo sumažinimo suma draudimo sutarties įsigaliojimo momentu negali viršyti 4% draudimo liudijime (polise) numatytos gyvybės draudimo sumos gyvybės draudimo atveju, sutarties galiojimo pabaigoje mokamos sumos išgyvenimo draudimo atveju, sukauptos anuiteto vertės išmokų pradžioje anuiteto atveju;

67.3. Zilmerio metodu padidinta grynoji draudimo įmoka negali viršyti pagal draudimo sutartį mokamos draudimo įmokos.

68. Metodai, analogiški Zilmerio metodui, gali būti taikomi ir gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninio atidėjimo mažinimui 67 punkte nurodytais atvejais su 67.1–67.3 punktuose nurodytais apribojimais. Tokio tipo sumažinimu negali būti padidinama investavimo rizika draudikui.

69. Perdraudikų dalis matematiniame techniniame atidėjime apskaičiuojama atsižvelgiant į perdraudimo sutarčių sąlygas.

 

X. NUMATOMŲ IŠMOKĖJIMŲ TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

70. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas yra skirtas visiems numatomiems išmokėjimams ir turi apimti:

70.1. numatomas draudimo išmokas dėl įvykusių ir praneštų draudiminių įvykių;

70.2. numatomas draudimo išmokas dėl įvykusių, bet dar nepraneštų žalų;

70.3. numatomas anuitetų išmokų dalis, kurių mokėjimo terminas jau yra praėjęs;

70.4. numatomas išperkamąsias sumas dėl nutrūkusių ar kitaip pasibaigusių prieš terminą draudimo sutarčių bei praneštų nedraudiminių įvykių;

70.5. numatomas žalų sureguliavimo išlaidas, skirtas aukščiau išvardytoms žaloms sureguliuoti.

71. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo (išskyrus atidėjimo įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms) apskaičiavimo pagrindas yra kiekvienos praneštos žalos individualus įvertinimas pagal visą turimą informaciją šio draudimo techninio atidėjimo sudarymo momentui.

72. Numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo dalis, skirta numatomoms draudimo išmokoms dėl įvykusių, bet dar nepraneštų žalų, sudaroma draudimo grupei ar pogrupiui, įvertinant pranešimų apie patirtas žalas vėlavimą „chain – ladder“ metodu (32 punktas) pagal draudiko duomenis. Jei atitinkamos grupės (pogrupio) draudimo veikla vykdoma trumpiau nei 3 metus arba grupės (pogrupio) apmokėtų žalų skaičius per paskutinius finansinius metus neviršija 20, numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo dalis, skirta numatomoms draudimo išmokoms dėl įvykusių, bet dar nepraneštų žalų, gali būti neskaičiuojama.

73. Numatomų išmokėjimų techniniam atidėjimui turi būti priskiriama tik ta dalis anuitetų išmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs. Draudimo išmokų seka priskirtina anuitetui, jeigu tokių išmokų sekos ilgis ir bendra išmokų suma nėra apibrėžti iš anksto, o priklauso nuo atsitiktinių aplinkybių, susijusių su apdraustojo (apdraustųjų) gyvenimo trukme.

74. Jeigu draudimo išmoką yra sutarta mokėti dalimis, tai toms dalims gali būti taikomas diskontavimas su ne didesne kaip Maksimali techninė palūkanų norma.

75. Perdraudikų dalis numatomų išmokėjimų techniniame atidėjime apskaičiuojama atsižvelgiant į perdraudimo sutarčių sąlygas, išskyrus techninį atidėjimą įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms, – šiam atidėjimui perdraudikų dalis neskaičiuojama.

 

XI. DRAUDIMO ĮMOKŲ GRĄŽINIMO TECHNINIS ATIDĖJIMAS

 

76. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas gyvybės draudimo rizikoms sudaromas vadovaujantis 39–42 ir 45 punktų nuostatomis. Apskaičiuojant šį atidėjimą gyvybės draudimo rizikoms gali būti naudojami 43–44 punkte nurodyti ar kiti metodai, atitinkantys 39–42 punktų reikalavimus.

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos

2002 09 19 raštu Nr. 0703-09-0218526/0210580

_______________

Metodikos draudimo techninių atidėjimų

dydžiams apskaičiuoti

1 priedas

 

MaksimaliOS techninėS palūkanų normOS Nustatymo principai

 

1. Maksimalią techninę palūkanų normą keičia Priežiūros tarnybos valdyba atskiru nutarimu.

2. Priežiūros tarnyba kas ketvirtį, iki naujo kalendorinio ketvirčio 10 dienos, apskaičiuoja Maksimalią techninę palūkanų normą pagal tokius principus:

2.1. apskaičiuojamas mažesnis dydis iš dviejų: 60% nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistų litais obligacijų metinės palūkanų normos svertinio vidurkio, apskaičiuoto pagal paskutinių praėjusiųjų 12 pilnų kalendorinių mėnesių išleistas emisijas, ir 3,5%;

2.2. dydis, apskaičiuotas 2.1 punkte, mažinamas iki artimiausio punkto ketvirčio (pavyzdžiui, 3,46 mažinamas iki 3,25, o 3,11 – iki 3,00).

3. Esant skirtumui tarp galiojančios Maksimalios techninės palūkanų normos ir apskaičiuotosios pagal 2 punktą, Priežiūros tarnybos valdyba patvirtina pastarąją iki naujo kalendorinio ketvirčio 15 dienos.

4. Maksimali techninė palūkanų norma yra 3,25% nuo 2003 m. sausio 1 d.

_______________

Metodikos draudimo techninių atidėjimų

dydžiams apskaičiuoti

2 priedas

 

Perkeltų įmokų techninio atidėjimo SUDARYmo PAVYZDŽIAI

 

PIRMAS PAVYZDYS

 

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis:

2001 02 01–2002 01 31.

Pasirašyta įmoka visam sutarties galiojimo laikotarpiui:

1200 Lt.

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis:

2001 02 01–2002 01 31;

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpio ilgis:dienos (pilni metai).

T = 365

Pasirašyta įmoka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui:

P = 1200 Lt.

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas dienos metodu taip:

1. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas (toliau – PĮTA) skaičiuojamas 2001 04 01:

1.1. draudimo rizikos galiojimo laikotarpio dalis, likusi iki šio laikotarpio pabaigos, yra 2001 04 01–2002 01 31 (įskaitant abi kraštines dienas);

1.2. laikotarpio 2001 04 01–2002 01 31 ilgis t = 306 dienos (2001 04 01 ir 2002 01 31 dienos įskaitomos);

1.3.

 

2. PĮTA 2001 m. liepos 1 d. apskaičiuojamas analogiškai:

PĮTA (2001 07 01) = 706,85 Lt.

3. PĮTA 2001 m. spalio 1 d. apskaičiuojamas analogiškai:

PĮTA (2001 10 01) = 404,38 Lt.

4. PĮTA 2002 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas analogiškai:

PĮTA (2002 01 01) = 101,92 Lt.

 

ANTRAS PAVYZDYS

 

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis:

2001 02 01–2004 07 31 (3,5 metai).

Pasirašyta įmoka visam sutarties galiojimo laikotarpiui:

4200 Lt.

Įmokų mokėjimas (kas metai):

1200 Lt, 1200 Lt, 1200 Lt, 600 Lt.

 

1. 2001 02 01:

 

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis:

2001 02 01–2002 01 31.

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpio ilgis:

T = 365 dienos (pilni metai).

Pasirašyta įmoka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui:

P = 1200 Lt.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas dienos metodu, kaip ir 1 pavyzdyje.

2. 2002 02 01:

 

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis:

2002 02 01 – 2003 01 31.

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpio ilgis:

T = 365 dienos (pilni metai).

Pasirašyta įmoka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui:

P = 1200 Lt.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas dienos metodu, kaip ir 1 pavyzdyje.

3. 2004 02 01:

 

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis:

2004 02 01–2004 07 31.

Draudimo rizikos galiojimo laikotarpio ilgis:

T = 182 dienos.

Pasirašyta įmoka draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui:

P = 600 Lt.

PĮTA (2004 04 01) = 402,20 Lt

(t = 122).

PĮTA (2004 07 01) = 102,20 Lt

(t = 31).

_____________

Metodikos draudimo techninių atidėjimų

dydžiams apskaičiuoti

3 priedas

 

NEPASIBAIGUSIOS RIZIKOS TECHNINIO ATIDĖJIMO SUDARYMO PAVYZDYS

 

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis:          2001 02 14–2002 02 13.

Pasirašyta draudimo įmoka sutarties galiojimo laikotarpiui:   600 Lt.

Apskaičiuojant nepasibaigusios rizikos techninį atidėjimą naudojami duomenys, pateikti lentelėje:

 

Mėnesinio nuostolingumo koeficientai

Mėnesinio ir metinio draudiminio nuostolingumo koeficientų santykiai

Koeficientų santykių vidurkiai ki

 

1998

1999

2000

1998

1999

2000

Sausis

0,68

0,56

0,70

0,96

0,88

1,11

0,98

Vasaris

0,72

0,70

0,89

1,01

1,09

1,41

1,17

Kovas

0,80

0,65

0,65

1,13

1,02

1,03

1,06

Balandis

0,60

0,50

0,50

0,85

0,78

0,79

0,81

Gegužė

0,55

0,39

0,40

0,77

0,61

0,63

0,67

Birželis

0,57

0,45

0,36

0,80

0,70

0,57

0,69

Liepa

0,59

0,46

0,45

0,83

0,72

0,71

0,75

Rugpjūtis

0,63

0,58

0,59

0,89

0,91

0,94

0,91

Rugsėjis

0,68

0,69

0,67

0,96

1,08

1,06

1,03

Spalis

0,85

0,68

0,80

1,20

1,06

1,27

1,18

Lapkritis

0,88

0,96

0,76

1,24

1,50

1,21

1,32

Gruodis

0,93

0,99

0,83

1,31

1,55

1,32

1,39

Metinis nuostolingumas

0,71

0,64

0,63

 

 

 

 

 

PASTABA. Mėnesinio ir metinio draudiminio nuostolingumo koeficientų santykiai gaunami dalijant kiekvieno mėnesio draudiminį nuostolingumą iš atitinkamų metų draudiminio nuostolingumo. Pavyzdžiui: jei 2000 m. sausio mėnesį nuostolingumas buvo 0,70, o 2000 m. metinis nuostolingumas buvo 0,63, tai santykis bus lygus . Koeficientų santykių vidurkis ki apskaičiuojamas atitinkamų mėnesių koeficientų santykių sumą dalijant iš metų skaičiaus.

 

2001 03 31: perkeltų įmokų techninis atidėjimas, apskaičiuotas 1/24 metodu, sudaro 525 Lt.

Apskaičiuojamas likusio galioti draudimo rizikos laikotarpio ir viso draudimo rizikos laikotarpio mėnesių draudiminio nuostolingumo koeficientų ki sumų santykis K:

Palyginami perkeltų įmokų techninio atidėjimo (525 Lt) ir pasirašytos įmokos, padaugintos iš apskaičiuoto koeficiento K, (0,86 x 600 = 516 Lt) dydžiai: 525 > 516.

IŠVADA.         Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas lygus 0.

 

2001 06 30: perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro 375 Lt.

K = 0,68.

Palyginami perkeltų įmokų techninio atidėjimo (375 Lt) ir pasirašytos įmokos, padaugintos iš apskaičiuoto koeficiento K, (0,68 x 600 = 409 Lt) dydžiai: 375 < 408;

IŠVADA.         Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas sudaro 408 Lt – 375 Lt = 33 Lt.

 

2001 09 30: perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro 225 Lt.

K= 0,455.

Palyginami perkeltų įmokų techninio atidėjimo (225 Lt) ir pasirašytos įmokos, padaugintos iš apskaičiuoto koeficiento K, (0,455 x 600 = 273 Lt) dydžiai: 225 < 273;

IŠVADA.         Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas sudaro 273 Lt – 225 Lt = 48 Lt.

 

2001 12 31: perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro 75 Lt.

K = 0,13.

75 < 78 = 0,13 x 600.

IŠVADA.         Nepasibaigusios rizikos techninis atidėjimas sudaro 78 Lt – 75 Lt = 3 Lt.

_____________________

 

Metodikos draudimo techninių atidėjimų

dydžiams apskaičiuoti

4 priedas

 

„CHAIN – LADDER“ METODO TAIKYMO PAVYZDYS

 

Pranešimo metai

Draudiminių įvykių metai

Vėlavimo koeficientas

Vėlavimo daugiklis

 

1997

1996

1995

1994

1993

1992

 

 

1

110

130

140

150

120

100

2,000

0,200

2

 

260

280

300

240

200

1,500

0,400

3

 

 

420

450

360

300

1,333

0,600

4

 

 

 

600

480

400

1,250

0,800

5

 

 

 

 

600

500

1,000

1,000

 

Iš viso apmokėta žalų:

500

 

 

 

Šiame pavyzdyje supaprastintai laikoma, kad pagal ataskaitiniais metais galiojusias sutartis dėl naujai pranešamų (įvykusių ataskaitiniais metais, bet praneštų vėliau) žalų (žr. Metodikos 32 punktą) bendra suma, kurią draudikas turi išmokėti už ataskaitiniais metais įvykusius draudiminius įvykius, po metų padidėja dvigubai, po dvejų – trigubai, ir tokiu būdu po penkerių metų bendra žalų suma tampa penkis kartus didesnė nei per ataskaitinius metus praneštų žalų suma.

Pirmasis vėlavimo koeficientas gaunamas antros eilutės narių sumą dalijant iš atitinkamų pirmos eilutės narių sumos:

 

260 + 280 + 300 + 240 + 200

= 2,000;

130 + 140 + 150 + 120 + 100

antrasis atitinkamai:

 

420 + 450 + 360 + 300

= 1,500 ir t. t.

280 + 300 + 240 + 200

Konkrečių metų vėlavimo daugiklis parodo, kokia dalis numatomos galutinės žalų sumos jau yra pranešta iki tų metų galo.

Vėlavimo daugikliai randami atitinkamai:

 

1,000

= 0,800;

0,800

= 0,600 ir t. t.

 

1,250

1,333

 

Naudojant vėlavimo daugiklius, bendra konkretiems metams tenkanti žalų suma įvertinama dalijant jau praneštų žalų sumą iš tuos metus atitinkančio vėlavimo daugiklio.

Iš viso už 1997 m. galiojusias sutartis (per penkerius ateinančius metus) bus išmokėta:

 

110

= 550;

0,200

  už 1996 m. galiojusias sutartis bus išmokėta:

 

260

= 650 ir t. t.

0,400

Šiuo atveju 1997 m. pabaigoje sudaromas atidėjimas įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms bus lygus:

1997 metais galiojusioms draudimo sutartims:

550–110 =

440.

1996 metais galiojusioms draudimo sutartims:

650–260 =

390.

1995 metais galiojusioms draudimo sutartims:

700–420 =

280.

1994 metais galiojusioms draudimo sutartims:

750–600 =

150.

Iš viso:

1260

______________