LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL LABORATORINIŲ GYVŪNŲ NAUDOJIMO MOKSLINIAMS BANDYMAMS
1999 m. sausio 18 d. Nr. 4-16
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 straipsniu, Europos konvencijomis bei Europos Sąjungos teisės aktais,
1. Patvirtinti Laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams metodinius nurodymus (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės veterinarijos
tarnybos direktoriaus
1999 01 18 įsakymu Nr. 4-16
LABORATORINIŲ GYVŪNŲ NAUDOJIMO MOKSLINIAMS BANDYMAMS METODINIAI NURODYMAI
Valstybinė veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, ypač jo 14 straipsniu, šiais metodiniais nurodymais (toliau – nurodymais), reglamentuoja laboratorinių gyvūnų naudojimą moksliniams bandymams, siekiant užtikrinti jų gerovę.
Šių nurodymų nuostatos yra suderintos su Tarybos direktyvoje 86/609/EEC nurodytomis ir taikomomis Europos Sąjungoje.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiuose nurodymuose vartojamos sąvokos:
gyvūnai – visi stuburiniai gyvūnai, taip pat laisvai gyvenančios ir/ar besidauginančios lervos, išskyrus vaisius ir embrionus;
bandomieji gyvūnai – gyvūnai, kurie naudojami eksperimentams;
laboratoriniai gyvūnai – bandomieji gyvūnai, kuriuos veisia oficialiai įregistruotos organizacijos;
bandymas – gyvūnų naudojimas eksperimentiniams ar kitiems moksliniams tikslams, galintis sukelti skausmą, kančias, baimę ar ilgalaikius sužalojimus, taip pat bet koks veiksmas, galintis sukelti gyvūno gimimą tokiomis sąlygomis, išskyrus mažiausiai skausmingus gyvūnų numarinimo ar ženklinimo metodus, taikomus šiuolaikinėje praktikoje; bandymas pradedamas tuo metu, kai gyvūnas paruošiamas naudojimui, ir baigiamas, kai nebeatliekami jokie tam bandymui reikalingi stebėjimai;
ženklinimas – specialus mažiausiai traumuojantis pažymėjimas individualiu ženklu (antkaklis, nudažymas, tatuiruotė, ausų įkarpos ir t. t.);
institucija – Valstybinė veterinarijos tarnyba, Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės veterinarijos tarnybos, įpareigota kontroliuoti atliekamų bandymų korektiškumą ir jų atlikimą pagal šiuos nurodymus;
kompetentingas asmuo – pakankamai kvalifikuotas asmuo, galintis atlikti funkcijas, išvardytas šiuose nurodymuose;
organizacija – įmonė, įstaiga, institutas ir t. t., turinti kilnojamus įrenginius, atskiras patalpas, atskirus pastatus arba pastatų kompleksus, kuriuose veisia ir laiko gyvūnus arba atlieka su jais bandymus;
įranga – visi techniniai įrenginiai, būtini gyvūnų veisimui ir laikymui;
organizacija-tiekėja – organizacija, kuri veisia ir tiekia reikalingus gyvūnus tam tikriems bandymams;
organizacija-naudotoja – organizacija, kuri naudoja gyvūnus bandymams;
anestezija – vietinis arba bendras nuskausminimas, pagal veiksmingumą atitinkantis gerą veterinarijos praktiką, padarantis gyvūną nejautrų skausmui.
2. Šie nurodymai taikomi naudojant gyvūnus bandymams, kurie atliekami įgyvendinant šiuos tikslus:
2.1. kuriant, gaminant, tiriant vaistų, kitų medžiagų arba produktų, skirtų žmonių, gyvūnų ir augalų ligų arba kitų anomalijų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui ar kitiems moksliniams tyrimams, kokybę, efektyvumą ir saugumą;
3. Bandymams naudojant peles, žiurkes, žiurkėnus, jūros kiaulytes, triušius, kates, šunis, beždžiones, putpeles, juos reikia specialiai tam veisti. Institucija gali leisti bendras arba individualias išimtis tais atvejais, kai:
PAGRINDINIAI GYVŪNŲ LAIKYMO PRINCIPAI
4. Bandomieji gyvūnai turi būti aprūpinti pilnaverčiu racionu ir priežiūra, laikomi atitinkamomis sąlygomis, palaikant gerą jų sveikatos būklę ir savijautą.
5. Bandomiesiems gyvūnams turi būti suteikta galimybė atlikti fiziologines ir elgsenos reikmes, išskyrus tuos atvejus, kai suvaržymai absoliučiai būtini.
6. Kiekvieną dieną kompetentingas asmuo turi patikrinti, kaip auginami, laikomi ir naudojami laboratoriniai gyvūnai. Nustatyti trūkumai ir faktoriai, galintys sukelti gyvūnams stresą arba kančias, turi būti kuo greičiau pašalinti.
7. Konkreti nurodymų suvestinė, lemianti visų principų, paminėtų šių nurodymų 4–6 punktuose, griežtą laikymąsi, nurodyta Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarijos reikalavimuose, patvirtintuose 1998 12 31 Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymu Nr. 4-361.
PAGRINDINIAI BANDYMŲ ORGANIZAVIMO PRINCIPAI
8. Organizuojant bandymus ir norint išvengti pasikartojimų, būtina prieš tai išsiaiškinti, ar panašūs bandymai nebuvo atlikti kitose organizacijose.
9. Organizacijos turi tobulinti esamą ir alternatyvią metodiką, kuri leistų palyginti bandymų rezultatus ir panaudoti minimalų gyvūnų skaičių.
10. Bandymų su gyvūnais nereikėtų atlikti, jeigu norimas rezultatas gali būti pasiektas kitu moksliškai pagrįstu bandymu, kurio atlikimui gyvūnai nereikalingi.
11. Jeigu bandymas būtinas, tai gyvūnų rūšies parinkimas turi būti pagrįstas. Iš daugelio metodų būtina parinkti tokius, kuriems reiktų minimalaus gyvūnų kiekio, tiktų gyvūnai su mažiausiai išvystytu nervų sistemos tipu, gyvūnai mažiausiai patirtų skausmo, kančių, baimės arba ilgalaikių sužalojimų, o rezultatų patikimumas būtų didžiausias.
12. Bandymus su nelaboratoriniais gyvūnais leidžiama atlikti tik tais atvejais, kai laboratoriniai gyvūnai tam netinka.
13. Bandymą turi atlikti asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją, arba darbuotojai, kontroliuojami kvalifikuotų asmenų. Institucija turi griežtai kontroliuoti metodus, pagal kuriuos atliekami atitinkami bandymai, ir duomenis apie asmenų, atliekančių šiuos bandymus, kvalifikaciją.
14. Kiekvieno skausmingo bandymo metu gyvūnams būtina taikyti bendrą arba vietinę anesteziją, nebent:
15. Jeigu anestezijos taikyti negalima, tai skausmo, kančių, baimės ir sužalojimų sumažinimui būtina skirti analgetikus ar kitas tinkamas priemones.
16. Jeigu po anestezijos gyvūnai jaučia didelį skausmą, reikia skirti skausmą malšinančias priemones arba kuo greičiau jį numarinti neskausmingu metodu, priklausančiu nuo gyvūno rūšies.
17. Jeigu bandymas susijęs su intensyviu skausmu, baime ar kančiomis, gyvūnas bandymui negali būti naudojamas daugiau kaip vieną kartą.
18. Jeigu gyvūnas naudojamas bandymui, kuriame patirs ypač stiprų ir/ar ilgai trunkantį skausmą, tai tas bandymas turi būti ypač pagrįstas ir patvirtintas institucijos.
19. Institucija imasi atitinkamų teisinių ar administracinių priemonių, jeigu negauna pakankamai svarių įrodymų, kad bandymas labai svarbus žmonėms ir gyvūnams.
20. Bandymui baigiantis būtina nuspręsti, ar po bandymo palikti gyvūną gyvą, ar numarinti. Jeigu po bandymo atsigavęs gyvūnas jaus nuolatinį skausmą ar baimę, jį reikia numarinti. Tokį sprendimą priima kompetentingas asmuo, pirmiausia veterinarijos gydytojas.
21. Jeigu bandymo pabaigoje nusprendžiama:
21.1. gyvūną palikti gyvą, tai jis turi būti stebimas veterinarijos gydytojo ar kito kompetentingo asmens ir laikomas tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šių nurodymų bei Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarijos reikalavimų, patvirtintų 1998 12 31 Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymu Nr. 4-361, reikalavimus. Išimtys leidžiamos, jeigu, veterinarijos gydytojo nuomone, gyvūnas nepatirs jokių kančių.
ORGANIZACIJOS–TIEKĖJOS PAREIGOS
23. Institucija registruoja organizacijas–tiekėjas ir išduoda leidimus, jeigu jos atitinka 4–7, 13 ir 34 punktų reikalavimus. Gyvūnai turi būti įsigyjami iš oficialiai leistinų šaltinių, jie neturi būti laukiniai arba benamiai. Institucija gali suteikti išimtis.
24. Leidimas, paminėtas 23 punkte, turi būti išduodamas asmeniškai kompetentingam organizacijos-tiekėjos darbuotojui, kuris globoja gyvūnus ir atsako už jų laikymą.
25. Organizacija–tiekėja registruoja parduotų ar patiektų gyvūnų rūšį ir kiekį, pardavimo ar tiekimo datas, gavėjo pavadinimą ir adresą bei gyvūnų, nugaišusių organizacijoje–tiekėjoje, rūšį ir kiekį.
26. Organizacijos, kurios tiekia, veisia, laiko ir naudoja bandymams šunis, kates ir beždžiones, privalo atlikti specialią apskaitą, suteikiančią duomenis apie kiekvieną gyvūną. Prieš pat nujunkymą visi šunys, katės ir beždžionės turi būti ženklinami, išskyrus 28 punkte nurodytą atvejį.
27. Jeigu šunys, katės ir beždžionės patenka į minėtas organizacijas neženklinti, jie turi būti kuo greičiau paženklinti.
28. Iki nujunkymo pervežamų iš vienos organizacijos į kitą šunų, kačių ir beždžionių paprastai neženklina. Tokiu atveju visi dokumentai, ypač smulkiai aprašantys gyvūno motiną, turi būti gaunančioje organizacijoje iki to laiko, kol bus galima jį paženklinti.
ORGANIZACIJOS–NAUDOTOJOS PAREIGOS
30. Institucija registruoja organizacijas–naudotojas. Organizacijos–naudotojos turi turėti būtiną įrangą ir prietaisus bandymams su gyvūnais atlikti. Pastatų konstrukcija ir suplanavimas, įranga, darbo sąlygos turi užtikrinti bandymų efektyvumą, galimybę gauti adekvačius ir informatyvius rezultatus, naudojant minimalų gyvūnų kiekį, suteikiant minimalų skausmą, kančias, baimę ir ilgalaikius sužalojimus.
31. Jeigu planuojama gyvūną panaudoti bandymui, kuriame jis patirs ypač stiprų ir/ar ilgai trunkantį skausmą, tai tas bandymas turi būti ypač pagrįstas ir patvirtintas institucijos. Institucija imasi atitinkamų teisinių ar administracinių veiksmų, jeigu negauna pakankamai svarių įrodymų, kad bandymas labai svarbus žmonėms ir gyvūnams.
32. Kiekviena organizacija–naudotoja privalo:
34. Naudotojas gali naudoti tik tuos gyvūnus, kurie gauti iš organizacijos–tiekėjos. Tam tikslui institucija išduoda naudotojui leidimą pagal nustatytą tvarką. Benamiai gyvūnai negali būti naudojami bandymams.
35. Organizacija–naudotoja pildo visus naudojamų gyvūnų dokumentus ir pateikia juos institucijai pareikalavus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytas įsigytų gyvulių rūšis ir kiekis, iš ko jie buvo įsigyti ir jų gavimo data. Šie užrašai turi būti saugomi ne mažiau kaip trejus metus nuo paskutinio įrašo datos ir pateikiami institucijai pareikalavus.
INSTITUCIJOS PAREIGOS
37. Remdamasi gautais leidimų prašymais ir padarytomis ataskaitomis, institucija renka ir periodiškai pateikia visuomenei statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą bandymams pagal:
ATSAKOMYBĖ