LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR JO FINANSAVIMO TVARKOS

2001 m. kovo 28 d. Nr. 204

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Sveikatos priežiūros įstaigų (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995) ir Gydytojo medicinos praktikos (Žin., 1996, Nr. 102- 2313) įstatymus,

1. Tvirtinu:

1.1. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarką (1 priedas);

1.2. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo mastą perregistruojant ir atnaujinant gydytojo medicinos praktikos licenciją (2 priedas).

2. Laikau netekusiais galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 361 „Dėl Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo“ (Žin., 1998, Nr. 59-1688) patvirtintą 1 priedą „Profesinio tobulinimo tvarka ir mastas perregistruojant ir atnaujinant licenciją“ ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1990 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 150 „Dėl gydytojų ir provizorių podiplominio ruošimo ir jų kvalifikacijos kėlimo pertvarkymo“.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui Antanui Martusevičiui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                      VINSAS JANUŠONIS

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 204

1 priedas

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR JO FINANSAVIMO TVARKA

I. BENDROJI DALIS

1. Sveikatos priežiūros specialistų (toliau – specialistų) profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Gydytojo medicinos praktikos įstatymus, kitus teisės aktus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymais ir reglamentuoja sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo (toliau – tobulinimas, tobulinimasis) organizavimą, apmokėjimą, vertinimą.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

2.1. formalusis švietimas – valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas lavinimasis, mokymasis ir studijos, kurias sėkmingai baigus išduodamas valstybės pripažįstamas diplomas arba pažymėjimas;

2.2. neformalusis švietimas – asmens ir visuomenės interesus atitinkantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigus neįgyjama aukštesnio lygio profesinė kvalifikacija pagal nacionalinę išsilavinimo lygių, kvalifikacinių laipsnių ir profesinių kvalifikacijų sistemą bei neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo arba kvalifikacijos įgijimą;

2.3. profesinės kvalifikacijos tobulinimas – neformalusis švietimas, kuriuo siekiama pagilinti ar atnaujinti profesinei veiklai reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius;

2.4. privalomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmė – privalomo tobulinimosi valandų skaičius specialisto praktikos licencijai ar kitam specialisto veiklos dokumentui perregistruoti;

2.5. profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas – profesinės kvalifikacijos tobulinimo forma, kuria siekiama pagilinti įgytos specialybės žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius;

2.6. stažuotė – profesinės kvalifikacijos tobulinimo forma, kuria siekiama atnaujinti ir pagilinti įgytos specialybės praktinius įgūdžius ir žinias;

2.7. švietimo institucija – bet kuri valstybinė ar nevalstybinė, pelno siekianti ar nesiekianti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruota įstaiga, organizacija ar įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti bei aprobavusi Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatytą veiklą „80.42.30. Kvalifikacijos tobulinimas“.

II. PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FORMOS IR VERTINIMAS

3. Tobulinimosi formos: kursai, stažuotės, paskaitos, pranešimai, publikacijos mokslo žurnaluose ir leidiniuose, mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos, seminarai bei suvažiavimai, neakivaizdinis (nuotolinis) švietimas.

4. Tobulinimasis Lietuvoje ar užsienyje vertinamas valandomis:

4.1. dalyvavimas vienos akademinės valandos trukmės kursuose ar seminare – 1 valanda;

4.2. kursuose ar seminaruose skaitomos vienos akademinės valandos trukmės paskaitos parengimas:

4.2.1. Lietuvoje – 10 valandų;

4.2.2. užsienyje – 15 valandų;

4.3. vienos akademinės valandos trukmės praktinių užsiėmimų ta pačia tema seminaruose ar stažuotėse vedimas:

4.3.1. Lietuvoje – 1 valanda;

4.3.2. užsienyje – 1,5 valandos;

4.4. vienos akademinės valandos stažuotė:

4.4.1. Lietuvoje – 1 valanda;

4.4.2. užsienyje – 1,5 valandos;

4.5. dalyvavimas Lietuvoje medicinos specialybės draugijos kartu su formaliojo švietimo įstaiga organizuotoje mokslinėje ir mokslinėje praktinėje konferencijoje, suvažiavime ar kongrese:

4.5.1. 1 valanda – 1 valanda;

4.5.2. 1 diena (jei trukmė valandomis nenurodyta) – 6 valandos;

4.5.3. skaitytas mokslinis pranešimas – 20 valandų;

4.5.4. išspausdintos tezės be pranešimo – 4 valandos;

4.6. dalyvavimas užsienyje aukštųjų mokyklų ar medicinos specialybės draugijų organizuotoje mokslinėje ir mokslinėje praktinėje konferencijoje, suvažiavime ar kongrese:

4.6.1. 1 valanda – 1 valanda;

4.6.2. 1 diena (jei trukmė valandomis nenurodyta) – 6 valandos;

4.6.3. skaitytas mokslinis pranešimas – 30 valandų;

4.6.4. išspausdintos tezės be pranešimo – 6 valandos;

4.7. išspausdintas mokslinis straipsnis:

4.7.1. užsienio ar tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir leidiniuose – 75 valandos;

4.7.2. pripažintuose Lietuvos mokslo žurnaluose – 30 valandų;

4.7.3. Lietuvoje organizuotos konferencijos, kitame medicinos mokslo leidinyje – 10 valandų;

4.7.4. užsienyje organizuotos konferencijos, kitame medicinos mokslo leidinyje – 15 valandų.

5. Tobulinimosi formos ir jų trukmė pagal įgytą specialybę įskaitomi ir vertinami, kaip nurodyta šios tvarkos 3 ir 4 punktuose.

6. Jei mokslinio pranešimo, straipsnio, tezių autoriai yra keli, valandų skaičius nustatomas bendrą valandų skaičių dalijant iš autorių skaičiaus. Įskaitomi moksliniai pranešimai, straipsniai, tezės, parengti per paskutinius penkerius metus.

7. Tobulinimosi formos ir jų trukmė kitose, su profesine veikla susijusiose, srityse (ekonomikos, informacinių technologijų, finansų, vadybos, socialinio darbo, sociologijos, statistikos, teisės ir kt.) įskaitomos, kaip nurodyta šios tvarkos 3 punkte ir vertinamos kaip 1/3 valandų, nurodytų šios tvarkos 4 punkte.

8. Neformaliojo švietimo vykdytojai išduoda neformaliojo švietimo pažymėjimus (toliau – pažymėjimas, pažyma), patvirtinančius asmens dalyvavimą neformaliojo švietimo programoje ir jos baigimą, išskyrus išsilavinimo, tam tikros pakopos ar reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Tokie pažymėjimai gali būti pripažįstami juridinių ir fizinių asmenų, tačiau jais remiantis formaliojo švietimo institucijos negali išduoti valstybės pripažįstamų diplomų ar pažymėjimų.

9. Pažymėjime turi būti nurodyta: pažymėjimą išdavusi institucija, pažymėjimo registracijos numeris ir išdavimo data, pažymėjimą gavusio asmens vardas, pavardė, renginio (kursų, stažuotės, konferencijos ir kt.) tema ir valandų skaičius. Pažymėjimas turi būti pasirašytas jį išdavusios institucijos vadovo bei patvirtintas pažymėjimą išdavusios institucijos spaudu.

10. Pažymoje, patvirtinančioje, kad asmuo skaitė paskaitas, vedė seminarus ar praktinius užsiėmimus, turi būti nurodyta ją išdavusi institucija, pažymos registracijos numeris ir išdavimo data, temų pavadinimai ir valandų skaičius. Pažyma turi būti pasirašyta ją išdavusios institucijos vadovo bei patvirtinta pažymą išdavusios institucijos spaudu.

11. Licencijai ar kitam specialisto profesinei veiklai būtinam dokumentui perregistruoti privalomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmė valandomis nustatoma kitais Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ministerija) teisės aktais.

12. Tobulinimasis švietimo institucijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė vykdyti ir formalųjį švietimą, bei tobulinimasis, vertinamas pagal išspausdintų mokslinių straipsnių pripažintuose Lietuvos bei užsienio ar tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir leidiniuose skaičių, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų privalomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės. Sveikatos priežiūros specialistų bei gydytojų tyrėjų, kurie taiko chirurginį gydymą ar atlieka operacijas, praktiniai užsiėmimai (stažuotės, kursai, seminarai) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų privalomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės.

13. Šios tvarkos 6 punkte nurodytas tobulinimasis gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų privalomojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės.

III. PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

14. Profesinės kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi patys specialistai, sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos), jų steigėjai bei sveikatos priežiūros specialistų profesinės organizacijos. Specialistų rengimo ir tobulinimo užsakovai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.

15. Specialistų tobulinimas – sudėtinė sveikatos priežiūros personalo valdymo dalis – planuojamas, organizuojamas ir vykdomas pagal kompetenciją, atitinkamu lygiu: ministerija ir formaliojo švietimo institucijos šią veiklą planuoja ir koordinuoja valstybės lygiu, apskritys ir savivaldybės – teritorijose, sveikatos priežiūros įstaigos – įstaigose, patys specialistai – asmenine iniciatyva.

16. Sveikatos priežiūros įstaigos administracija privalo planuoti įstaigoje dirbančio personalo tobulinimą, numatyti šiam tikslui reikalingas lėšas bei sudaryti sąlygas privalomam specialisto profesinės kvalifikacijos tobulinimuisi.

17. Ministerija, atsižvelgdama į strateginius sveikatos sektoriaus pasikeitimus, vykdomą sveikatos apsaugos reformą bei į specialistų profesinių sąjungų ir draugijų motyvuotus siūlymus, nustato kitų metų (vienerių ar kelerių) prioritetines specialistų tobulinimosi kryptis (sritis), kurias finansiškai remia pirmiausia. Prioritetai nustatomi:

17.1. siekiant paspartinti sveikatos apsaugos reformą;

17.2. atsižvelgiant į kylančius sveikatos priežiūros personalo planavimo ir jo kompetencijos klausimus įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą;

17.3. atsižvelgiant į blogėjančią atskiros sveikatos priežiūros srities specialistų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

17.4. atsižvelgiant į sparčius medicinos technologijų pasikeitimus;

17.5. atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus;

17.6. ministerija kitų metų prioritetines specialistų tobulinimosi kryptis skelbia iki kiekvienų metų kovo 1 d.

18. Formaliojo švietimo įstaigos, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti neformalųjį švietimą, atsižvelgdamos į sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų bei draugijų siūlymus, organizuoja specialistų tobulinimosi kursus, nustato kursų trukmę ir kainą.

19. Švietimo institucijos, kurios neturi Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo (licencijos) mokyti, sveikatos priežiūros specialistų tobulinimosi programas privalo suderinti su ministerija ir jas aprobuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Švietimo institucijos turi užtikrinti tobulinimosi programų kokybę bei jų vykdytojų profesionalumą, atitinkantį tobulinamų specialistų profesinei veiklai (specialybei) keliamus reikalavimus. Tobulinimosi programos, suderintos su ministerija ir aprobuotos teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti patvirtintos švietimo institucijų.

21. Apie kitais metais organizuojamus tobulinimosi kursus švietimo institucijos viešai skelbia iki kiekvienų metų gegužės 1 d.

22. Sveikatos priežiūros įstaigų administracijos iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pateikia švietimo institucijoms specialistų, pateikusių prašymus tobulintis, paraiškas ir sąrašus. Sąrašai sudaromi teikiant pirmenybę ministerijos paskelbtoms prioritetinėms specialistų tobulinimosi sritims.

23. Švietimo institucijos iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. sudaro vardinius specialistų tobulinimosi kursų sąrašus kitiems metams ir nustato kursų laiką.

24. Švietimo institucijos iki kiekvienų metų gruodžio 1 d., suderinusios su profesinėmis sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis (užtikrinamas specialistų tobulinimosi proceso tolygumas, išvengiama specialistų prašymų ta pačia tema patenkinimo keliose švietimo institucijose), pateikia ministerijai derinti specialistų, pateikusių prašymus tobulintis, vardinius sąrašus, tobulinimosi kursų kalendorinius planus, tobulinimosi išlaidų skaičiuotes, mokėjimo grafiką, sutarčių dėl specialistų tobulinimosi organizavimo ir apmokėjimo projektus ir kitą reikiamą medžiagą pagal ministerijos ir švietimo institucijų nustatytas tipines formas. Tobulinimosi kursų ir stažuočių išlaidų skaičiavimus atlieka švietimo institucijos. Sąrašai sudaromi teikiant pirmenybę ministerijos paskelbtoms prioritetinėms specialistų tobulinimosi sritims.

25. Ministerija, teikdama pirmenybę prioritetinių sveikatos priežiūros krypčių specialistų tobulinimuisi ir atsižvelgdama į šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas, iki kiekvienų metų sausio 1 d. sudaro sutartis su švietimo institucijomis dėl apmokėjimo už specialistų tobulinimosi kursus.

26. Švietimo institucijos pateikia informaciją apie sudarytas tobulinimosi kursų grupes sveikatos priežiūros įstaigoms:

I ketvirčio- – iki gruodžio 1 d.,

II ketvirčio – iki sausio 1 d.,

III ketvirčio – iki birželio 1 d.,

IV ketvirčio – iki birželio 30 d.

IV. TOBULINIMOSI KURSŲ APMOKĖJIMO TVARKA

27. Ministerija kartą per penkerius metus (licencijos ar kito specialisto profesinei veiklai būtino dokumento gavimo bei privalomo perregistravimo laikotarpiu), siekdama visiškai patenkinti sveikatos priežiūros specialistų tobulinimosi poreikius bei atsižvelgdama į valstybės biudžeto skiriamas lėšas pagal pasirašytas sutartis su švietimo institucijomis, apmoka formaliojo švietimo institucijų organizuojamus prioritetinių sveikatos priežiūros krypčių specialistų tobulinimosi kursus. Jei yra galimybių bei pagrįstas poreikis, atsižvelgus į specialistų profesinių sąjungų, draugijų ir sveikatos priežiūros įstaigų motyvuotus siūlymus, ministerija pagal pasirašytas sutartis su švietimo institucijomis finansiškai remia ir kitų sveikatos priežiūros sričių specialistų tobulinimąsi.

28. Dalį specialisto, dirbančio valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoje, tobulinimosi kursų ir kitų tobulinimosi formų pagal įgytą specialybę (turimą licenciją, sertifikatą) per paskutinius penkerius metus apmoka sveikatos priežiūros įstaiga arba įstaigos steigėjas. Sveikatos priežiūros įstaigos, planuodamos kitų metų biudžetą, atsižvelgdamos į specialistų tobulinimosi poreikį, numato lėšas specialistų tobulinimuisi (rekomenduojama iki trijų procentų įstaigos sąmatos sumos). Vidutinį darbo užmokestį moka specialistą tobulintis siunčianti įstaiga, kuri padengia komandiruotės išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

29. Gali būti organizuojami mokami tobulinimosi kursai ar kiti renginiai, už kuriuos moka patys specialistai, sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos organizacijos.

30. Kitų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų tobulinimosi išlaidos padengiamos iš šių įstaigų ar pačių specialistų lėšų.

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 204

2 priedas

PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO MASTAS PERREGISTRUOJANT IR ATNAUJINANT GYDYTOJO MEDICINOS PRAKTIKOS LICENCIJĄ

Pirminės ar specializuotos medicinos praktikos licencija perregistruojama ir atnaujinama gydytojui pateikus pažymėjimus, patvirtinančius, kad jis per paskutinius penkerius metus (nuo licencijoje nurodytos jos išdavimo/perregistravimo ir iki kito perregistravimo datos) 200 valandų tobulino profesinę kvalifikaciją.

______________