LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SOCIALINIO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTO PATVIRTINIMO

2002 m. spalio 4 d. Nr. 1687

Vilnius

Remdamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 1998 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 435 „Dėl profesinio rengimo standarto struktūros ir įteisinimo tvarkos“ bei atsižvelgdamas į ūkio šakos „Sveikatos apsauga, socialinis darbas“ ekspertų grupės 2002 m. vasario 5 d. posėdžio protokolą:

1. Tvirtinu Socialinio pedagogo rengimo standartą, valstybinis kodas S576202 (pridedama).

2. Įpareigoju švietimo institucijas, organizuojančias socialinio pedagogo studijas, suderinti studijų programas su patvirtintu Socialinio pedagogo rengimo standartu.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui Rimantui Vaitkui.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1687

Valstybinis kodas                        S576202

Suteikiama kvalifikacija              socialinis pedagogas

Studijų trukmė                            3,5 metų

Bazinis išsilavinimas                    bendrasis vidurinis

SUDERINTA

Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius

Alvydas Puodžiukas

1. BENDRASIS APIBŪDINIMAS

Socialinio pedagogo profesinio rengimo standartas (toliau – Standartas) nurodo reikalavimus socialinės pedagogikos neuniversitetinių studijų programai (toliau – Programai) ir studijų organizavimui.

Standartas parengtas pagal:

· Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą.

· Socialinio pedagogo kvalifikacinius reikalavimus ir socialinio pedagogo pareigines instrukcijas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667.

· Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 35.

· Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros ir Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto atliktais kvalifikacinių tyrimų rezultatais.

Standartas parengtas pagal V profesinio išsilavinimo lygį, jame numatytas studijų tęstinumas VI išsilavinimo lygiu ir tęstinis kvalifikacijos tobulinimas.

Asmenys, sėkmingai užbaigę pagal šį Standartą parengtas Programas, įgyja socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją ir gali dirbti apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.).

Socialinis pedagogas siekia padėti ugdytiniams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, atliekančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas kartu dirba su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene. Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

Siekdamas šių tikslų, socialinis pedagogas dirba (atlieka užduotis) šiose veiklos srityse:

· Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas.

· Darbas su ugdytinių grupėmis.

· Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas.

· Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos ugdytinio ugdymui.

· Socialinio pedagogo profesinės kompetencijos tobulinimas.

Socialinio pedagogo rengimo apimtis – 140 kreditų, trukmė – 3,5 metų.

Programoje turi būti numatytos ne mažiau kaip dvi specializacijos. Kiekvienai iš jų turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kreditų. Specializacijos pasirenkamos įvertinus darbo rinkos poreikius. Socialinės pedagogikos praktinėje veikloje rekomenduojamų specializacijų pavyzdžiai:

1. Socialiniai pedagogai švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose (visų tipų bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose, aukštosiose mokyklose, vaiko globos, internatinėse, jaunimo, ikimokyklinėse įstaigose, laisvalaikio centruose, nevyriausybinėse organizacijose).

2. Socialiniai pedagogai specialios paskirties švietimo ir globos institucijose (darbui su vaikais, turinčiais psichinę ir fizinę negalią, elgesio sutrikimų, su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė perauklėjimo arba bausmės atlikimo vietose).

3. Socialiniai pedagogai, dirbantys socialinių ligų (narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje (pedagoginiai psichologiniai centrai, narkomanijos ir kt. reabilitacijos centrai, specializuoti centrai atskiroms socialinėms grupėms ir kt.).

4. Socialiniai pedagogai socialinės veiklos organizavimui ir vadybai (darbas bendruomenėje, vaikų teisių apsaugos tarnybose, savivaldybių ar regioniniuose socialinės paramos centruose, švietimo valdymo struktūrose ir kt.).

2. PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

1. Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:

1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.

1.2. Sudaryti socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui planą.

1.3. Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu metodus.

1.4. Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą, padedančią tobulinti socialinį funkcionavimą.

1.5. Analizuoti ir vertinti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą.

2. Darbas su ugdytinių grupėmis:

2.1. Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje.

2.2. Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą grupėje.

2.3. Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius.

3. Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:

3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.

3.2. Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių.

3.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

4. Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:

4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.

4.2. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ugdytiniams.

4.3. Gebėti dirbti komandoje.

5. Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:

5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.

5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

3. STUDIJŲ TIKSLAI

Profesinės kompetencijos	Studijųtikslai
1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.	1.1.1. Vertinti žmogų kaip unikalų fizinį, psichinį, socialinį individą. 1.1.2. Išmanyti skirtingo amžiaus tarpsnių ugdytinių psichologinės brandos ypatumus, nustatyti atsirandančius socializacijos, vystymosi, ugdymo sunkumus ir padėti juos įveikti. 1.1.3. Nustatyti ir analizuoti aplinkos, psichologinių, kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių veiksnių poveikį individui. 1.1.4. Taikyti įvertinimo bei aplinkos tyrimo metodus. 1.1.5. Nustatyti ugdytinių socialines problemas, numatyti pagalbos būdus ir formas. 1.1.6. Įvertinti dažniausiai pasitaikančias socialines problemas, vystymosi krizes, galimus jų padarinius bei prevencijos būdus. 1.1.7. Įvertinti operatyvios pagalbos poreikį individui nukentėjus.
1.2. Sudaryti socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui planą.	1.2.1. Išmanyti šiuolaikinės pedagoginės psichologijos, socialinės pedagogikos problemas. 1.2.2. Gebėti taikyti socialinio pedagogo veiklos principus. 1.2.3. Mokėti pasinaudoti ugdytinio ugdymo teorinėmis prielaidomis, socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui priemonių visuma. 1.2.4. Suvokti ugdymo funkcijas ir taikyti jas praktiniame darbe. 1.2.5. Taikyti individualių ugdymo programų sudarymo principus. 1.2.6. Kūrybiškai taikyti įvairius individualaus, grupės bei aplinkos poveikio būdus. 1.2.7. Kurti individualias ugdymo programas atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės poreikius, valstybės patvirtintas Bendrąsias programas.
1.3. Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu metodus.	1.3.1. Išmanyti individualaus darbo su ugdytiniu principus ir vadovautis jais praktiniame darbe. 1.3.2. Parinkti individualaus socialinio darbo metodus atsižvelgus į ugdytinio individualybę, problemų pobūdį ir kitas reikšmingas ypatybes. 1.3.3. Nustatyti individualaus darbo su ugdytiniu veiksmingumą ir atitinkamai reaguoti į gautus rezultatus. 1.3.4. Analizuoti problemų turinčių ugdytinių priežiūros, ugdymo bei paramos formas, būdus ir veiksmingumo kriterijus. 1.3.5. Tikslingai taikyti įvairius didaktinius metodus. 1.3.6. Vadovautis pedagoginės etikos principais. 1.3.7. Aktyvinti ugdytinio saviugdą ir savimonę.
1.4. Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą, padedančią tobulinti socialinį funkcionavimą.	1.4.1. Suvokti ugdytinių vystymosi galimybes. 1.4.2. Įvertinti pažinimo, motorikos, emocijų, elgesio, bendravimo, psichikos bei kitų sričių vystymosi galimybes, mokėti jas taikyti konkretaus ugdytinio ugdymui. 1.4.3. Sugebėti iškelti realų saviugdos ir saviraiškos tikslą. 1.4.4. Sugebėti motyvuoti ugdytinį aktyviai dalyvauti jo ugdymo procese. 1.4.5. Teikti socialinę ir pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių ugdytiniams.
1.5. Analizuoti ir vertinti socialinio pedagoginio poveikio individui veiksmingumą.	1.5.1. Išmanytisocialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui tikslus ir būdus. 1.5.2. Įvertinti socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumą. 1.5.3. Parinkti tinkamus socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumo ir ugdymo rezultatų vertinimo kriterijus. 1.5.4. Koreguoti darbo planą atsižvelgiant į rezultatus.
2.1. Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje.	2.1.1. Suvokti grupės ir ugdytinio santykį bei grupių veiklos principus. 2.1.2. Mokėti taikyti grupės poveikį ugdytiniui, gerinant jo socializaciją. 2.1.3. Išmanyti asmens savijautos, padėties grupėje diagnozavimo metodikas.
2.2. Gebėti organizuoti ugdytinių veiklą grupėje.	2.2.1. Mokėti įgyvendinti ugdymo integracijos principus. 2.2.2. Analizuoti grupės ir individo padėties grupėje tyrimo rezultatus. 2.2.3. Teikti socialinę pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių ugdytiniams, ugdant juos kartu su kitais bendraamžiais. 2.2.4. Žinoti ir mokėti taikyti grupės terapinį vaidmenį. 2.2.5. Gebėti bendrauti su grupe. 2.2.6. Tinkamai pasirinkti darbo tikslą ir metodus su grupe. 2.2.7. Išmanyti bendruosius darbo su grupe principus ir mokėti jais vadovautis. 2.2.8. Derinti ugdymo tikslus su individualiais ugdytinių ir visos grupės poreikiais. 2.2.9. Padėti ugdytiniui adaptuotis grupėje, sukuriant palankią socialinę psichologinę aplinką.
2.3. Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius.	2.3.1. Mokėti naudoti grupės tyrimo metodus. 2.3.2. Įvertinti grupės darbe vykstančius pokyčius. 2.3.3. Analizuoti ugdymo tikslų ir pokyčių atitikimą, koreguoti darbo planą, keisti metodus arba teikti pasiūlymus. 2.3.4. Mokėti pasinaudoti gerąja kolegų patirtimi dirbant su grupe.
3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.	3.1.1. Įvertinti aplinkos įtaką ugdytiniui. 3.1.2. Analizuoti, sisteminti stebėjimo duomenis, vertinti priežastinį-pasekminį ryšį. 3.1.3. Nustatyti aplinkos poveikį įvairioms ugdytinių funkcijoms. 3.1.4. Išmokyti ugdytinį elgtis ir apsisaugoti ekstremalių situacijų atvejais.
3.2. Organizuoti visuomenės švietimą siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių.	3.2.1. Žinoti palankias ugdytinio raidos sąlygas bei rizikos veiksnius. 3.2.2. Taikyti prevencinio darbo principus. 3.2.3. Išmanyti socialinio ir pedagoginio švietimo būdus ir formas. 3.2.4. Ugdyti(s) nuostatą, skatinančią tautinę, rasinę, kultūrinę ir religinę toleranciją, žmogiškąjį ir socialinį solidarumą.
3.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.	3.3.1. Vertinti socialinio pedagogo veiklos įtaką rezultatams. 3.3.2. Naudoti socialinio, psichologinio ir pedagoginio pažinimo metodus, įvertinant prevencinio darbo veiksmingumą. 3.3.3. Analizuoti darbo su ugdytinio aplinka ir prevencinio darbo rezultatus. 3.3.4. Koreguoti darbo su ugdytinio aplinka pobūdį, atsižvelgiant į jo rezultatyvumą.
4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis ir kitomis organizacijomis.	4.1.1. Parinkti bendravimo ir bendradarbiavimo partnerius ugdymo procese. 4.1.2. Vadovautis bendravimo psichologijos bei etikos principais. 4.1.3. Įvertinti ugdytinio artimiausios aplinkos ypatumus. 4.1.4. Koordinuoti suinteresuotų ugdytinio socialiniu funkcionavimu asmenų bei institucijų veiklą. 4.1.5. Kurti demokratiškus, savitarpio pagalba ir pagarba grindžiamus santykius. 4.1.6. Konsultuoti ugdytinius ir jų šeimos narius.
4.2. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ugdytiniams.	4.2.1. Žinoti apie egzistuojančias įvairias socialines, pedagogines, teisines, psichologines paslaugas. 4.2.2. Atpažinti ugdytinių funkcinius, psichikos ir kitus sutrikimus, numatyti galimas pasekmes. 4.2.3. Organizuoti socialinę pedagoginę pagalbą ugdytiniams, patekusiems į rizikos situaciją ir nepajėgiantiems gyventi savarankiškai. 4.2.4. Analizuoti, daryti išvadas, teikti siūlymus ir įvertinti socialinės pedagoginės pagalbos veiksmingumą.
4.3. Gebėti dirbti komandoje.	4.3.1. Gebėti įtraukti į socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui procesą šeimą ir kitus suinteresuotus asmenis. 4.3.2. Taikyti valdymo, vadovavimo teorijas. 4.3.3. Suprasti ir vadovautis komandinio darbo principais. 4.3.4. Žinoti ir mokėti taikyti motyvacijos teorijas.
5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.	5.1.1. Išmanyti Lietuvos švietimo sistemos konceptualiąsias nuostatas, vietą Europos socioedukacinėje sistemoje, švietimą reglamentuojančius dokumentus. 5.1.2. Analizuoti ir vertinti atskirų asmenų, ugdymo institucijų socialinės pedagoginės veiklos poreikius. 5.1.3. Gebėti analizuoti socialinio pedagogo funkcijų pokyčius priklausomai nuo visuomenės, ekonomikos, socialinės apsaugos pokyčių. 5.1.4. Tobulinti socialinio pedagogo kompetenciją, profesinius gebėjimus.
5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.	5.2.1. Išmanyti kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus. 5.2.2. Organizuoti diagnostinius tyrimus aktualia tema, vadovaujantis tyrimo etikos principais. 5.2.3. Mokėti analizuoti tyrimų rezultatus ir juos taikyti praktikoje. 5.2.4. Informuoti pedagogus ir visuomenę apie tyrimų rezultatus.

4. BAIGIAMASIS ĮVERTINIMAS

Studijų rezultatų baigiamojo vertinimo tikslas – leisti studentui įrodyti, jog jis pasiekė studijų tikslus, įgijo studijų programoje numatytas profesines kompetencijas ir jam gali būti suteikta profesinė kvalifikacija.

Baigiamasis įvertinimas organizuojamas pagal Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 01 15 įsakymas Nr. 35).

Studijų programa turi būti baigiama studijų rezultatų vertinimu, kurio formos yra šios:

· kvalifikacinis egzaminas;

· baigiamasis egzaminas;

· baigiamasis darbas.

Profesinė kvalifikacija suteikiama, jei yra išlaikytas baigiamasis egzaminas arba apgintas baigiamasis darbas ar išlaikytas kvalifikacinis egzaminas ir apgintas baigiamasis darbas.

Baigiamojo ir kvalifikacinio egzamino užduotys sudaromos taip, kad studentai turėtų galimybę pademonstruoti įgytas profesines kompetencijas, o kvalifikavimo komisija – nustatyti jų lygį. Baigiamojo egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti profesines kompetencijas iš visų studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių. Kvalifikacinio egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti profesines kompetencijas iš visų studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių, išskyrus specializacijos sritis.

Ne mažiau kaip 50 procentų viso egzaminui numatyto laiko skiriama praktinėms užduotims atlikti ir (arba) praktinėms situacijoms analizuoti. Kiekvienoje praktinėje užduotyje pateikiama:

· užduoties sąlygos ir (arba) išsamus praktinės situacijos aprašymas;

· užduoties klausimai arba (ir) iškelta problema;

· atsakymų į užduoties klausimus arba problemos sprendimo pateikimo formos pavyzdžiai.

Egzamino užduočių klausimai ir iškeltos problemos turi tiesiogiai sietis su vertinamomis profesinėmis kompetencijomis. Egzamino užduotys rengiamos raštu. Kartu su kiekviena užduotimi parengiamas jos priedas su profesinių kompetencijų, kurios vertinamos šia užduotimi, sąrašu ir priimtinų atsakymų į užduoties klausimus arba (ir) iškeltų problemų sprendimų pavyzdžiais arba (ir) kriterijais, leidžiančiais nustatyti, ar užduotis atlikta tinkamai. Egzamino užduotys tvirtinamos kvalifikavimo komisijos pirmininko.

Baigiamajame darbe studentas turi pademonstruoti, jog jis įgijo profesinių kompetencijų iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių. Jei studentas yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, baigiamajame darbe jis turi siekti pademonstruoti, jog įgijo visas pasirinktosios specializacijos srities profesines kompetencijas.

Baigiamąjį darbą turi sudaryti:

· antraštinis lapas, kuriame nurodomas institucijos ir studijų programos pavadinimas, autorius, darbo tema, vadovas, atlikimo metai;

· darbo turinys su darbo skyrių sąrašu ir nurodytais puslapiais;

· darbo tikslai;

· profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti šiuo darbu, sąrašas;

· darbo objekto aprašymas;

· informacijos šaltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apžvalga;

· darbo metodikos ir (arba) priemonių aprašymas;

· darbo rezultatai ir jų aptarimas;

· išvados ir rekomendacijos;

· darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas;

· darbo anotacijos lietuvių ir užsienio kalba.

Baigiamojo darbo atlikimo tvarką ir kitus jos reikalavimus nustato studijų programos komitetas arba (ir) atitinkama katedra.

Baigus studijas pagal šį standartą yra suteikiama socialinio pedagogo profesinė kvalifikacija ir išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruotas aukštojo mokslo diplomas.

______________