LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 103:2003 „IN VITRO DIAGNOSTIKOS MEDICINOS PRIETAISŲ BENDRŲJŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ REGLAMENTAS“ PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 1 d. Nr. V-394
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), siekdamas, kad medicinos prietaisų sauga atitiktų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, ir atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos sprendimą 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams:
1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 103:2003 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų bendrųjų techninių specifikacijų reglamentas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu
Nr. V-394
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 103:2003
I. TAIKYMO SRITIS
1. Šis techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato bendruosius techninius reikalavimus reagentams ir iš reagentų pagamintiems gaminiams, įskaitant kalibratorius ir kontrolines medžiagas, kurie skirti:
2. Šis reglamentas privalomas gamintojams, gamintojų įgaliotiems atstovams, importuotojams, teikiantiems šiuos gaminius į Lietuvos rinką, kontroliuojančioms institucijoms.
3. Visi į Lietuvos rinką teikiami in vitro diagnostikos medicinos prietaisai, kuriems taikomas šis reglamentas, turi būti saugūs ir atitikti bendrųjų techninių specifikacijų (toliau – BTS) reikalavimus.
Reglamentu įteisinami reikalavimai, nustatyti 2002 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos sprendime 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams.
II. NUORODOS
4. Reglamentas parengtas vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais:
4.1. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542).
4.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995).
4.4. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1247).
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102:2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323).
4.6. Techninio derinimo direktyvoms skirtų atitikties įvertinimo procedūrų įvairių etapų modulių ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 „Dėl atitikties įvertinimo procedūrų ir atitikties ženklo žymėjimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-670).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
5. Šiame reglamente vartojami terminai ir apibrėžimai:
5.1. In vitro diagnostikos medicinos prietaisas – reagentas, iš reagento pagamintas produktas, etaloninė medžiaga, kontrolinė medžiaga, rinkinys, instrumentas, aparatas, įranga arba įrangos komplektas, naudojamas atskirai arba kartu su kitais komplektais, gamintojo skirtas naudoti iš žmogaus organizmo paimtų ėminių, įskaitant donorų kraują ir audinius, in vitro tyrimui, vien tik arba dažniausiai tik informacijai apie fiziologinę arba patologinę būklę arba įgimtą anomaliją gauti; saugai ir suderinamumui su potencialiais recipientais nustatyti; terapinių priemonių poveikiui stebėti.
Ėminių talpyklos taip pat laikomos in vitro diagnostikos medicinos prietaisais. Ėminių talpyklos yra vakuuminiai arba nevakuuminiai prietaisai, specialiai gamintojų numatyti ėminiams, paimtiems iš žmogaus kūno in vitro diagnostikos tyrimo tikslams, laikyti ir konservuoti.
Bendrosios laboratorinės paskirties gaminiai nėra in vitro diagnostikos medicinos prietaisai, jeigu pagal charakteristikas gamintojo nėra specialiai numatyti in vitro diagnostikai naudojamame tyrime.
5.2. Priedas – gaminys, kuris nors ir nėra in vitro diagnostikos medicinos prietaisas, tačiau gamintojo yra skirtas naudoti kartu su juo, kad šis galėtų būti panaudotas pagal paskirtį.
Invaziniai ėminių ėmimo įtaisai arba tiesiogiai liečiantys žmogaus kūną imant ėminį įtaisai nėra laikomi in vitro diagnostikos medicinos prietaisų priedais.
5.3. Savityrai skirtas prietaisas – bet koks prietaisas, kurį gamintojo sumanymu neprofesionalas gali naudoti namų sąlygomis.
5.4. Prietaisas veikimui įvertinti – prietaisas, gamintojo skirtas vienam arba keliems veikimo vertinimo tyrimams atlikti medicinos tyrimų laboratorijose arba kitose atitinkamose ne gamintojui priklausančiose patalpose.
5.5. Gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už prietaiso projektavimą, gamybą, įpakavimą bei ženklinimą, prieš pateikiant šį gaminį į rinką savo vardu, nepaisant to, ar jis pats atliko tuos veiksmus, ar jo pavedimu trečioji šalis.
Gamintojo įsipareigojimai taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris surenka, įpakuoja, perdirba, visiškai atnaujina ir/ar žymi vieną ar daugiau jau pagamintų gaminių ir/ar nustato jų, kaip prietaisų, paskirtį, ketindamas juos pateikti į rinką savo vardu. Šie įsipareigojimai netaikomi asmeniui, kuris, nebūdamas gamintojas pagal anksčiau pateiktą apibrėžimą, surenka arba pritaiko jau esančius rinkoje prietaisus, kad šie galėtų būti panaudoti pagal paskirtį atskiram pacientui.
5.6. Įgaliotasis atstovas – tai fizinis arba juridinis asmuo Bendrijoje, kuris veikia gamintojo tiesiogiai paskirtas ir į kurį gali kreiptis valdžios įstaigos ar institucijos, užuot kreipusiosi į gamintoją dėl jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą.
5.7. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga – tai įstaiga, kurią valstybė paskiria atsakinga už atitikties įvertinimą ir apie ją praneša kitoms valstybėms.
5.8. Įgaliotoji institucija – institucija, kuriai įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavestos valdymo funkcijos, susijusios su atitikties įvertinimu.
5.9. (Diagnostinis) jautris – tikimybė, kad prietaisas parodys teigiamą rezultatą, kai yra tiriamasis žymuo.
5.10. Tikrai teigiamas – kai žinoma, kad iš žmogaus organizmo paimtas ėminys teigiamas tiriamajam žymeniui, ir prietaisas jį teisingai klasifikuoja.
5.11. Klaidingai neigiamas – kai žinoma, kad iš žmogaus organizmo paimtas ėminys teigiamas tiriamajam žymeniui, ir prietaisas jį klaidingai klasifikuoja.
5.12. (Diagnostinis) savitumas (specifiškumas) – tikimybė, kad prietaisas parodys neigiamą rezultatą, kai nėra tiriamojo žymens.
5.13. Klaidingai teigiamas – kai žinoma, kad iš žmogaus organizmo paimtas ėminys neigiamas tiriamajam žymeniui, ir prietaisas jį klaidingai klasifikuoja.
5.14. Tikrai neigiamas – kai žinoma, kad iš žmogaus organizmo paimtas ėminys neigiamas tiriamajam žymeniui, ir prietaisas jį teisingai klasifikuoja.
5.15. Analizinis jautris – išreiškiamas kaip aptikimo riba: t. y. mažiausias, koks gali būti tiksliai nustatytas, tiriamojo žymens kiekis.
5.16. Analizinis savitumas (specifiškumas) – galimybė taikant šį metodą nustatyti tik tiriamąjį žymenį.
5.17. Nukleininių rūgščių pagausinimo (amplifikacijos) metodas NAM – šiame reglamente sąvoka NAM yra vartojama tyrimuose, kuriuose aptinkama ir (arba) nustatomas nukleininių rūgščių skaičius arba naudojant tiriamos sekos pagausinimą stiprinant signalą, arba taikant hibridizavimą.
5.18. Greitasis tyrimas – tyrimas, kuris gali būti naudojamas tik atskirai arba nedidelėmis serijomis ir kuris skirtas greitai gauti rezultatą, atliekant tyrimą šalia paciento.
5.19. Atsparumas – tyrimo metodo nepaveikumas, veikiant nedideliems, bet sąmoningai taikomiems parametrų pokyčiams, o vartojant metodą įprastu būdu, gaunami jo patikimumo įrodymai.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Šio reglamento V skyriuje pateiktos techninės specifikacijos yra bendrosios techninės specifikacijos, taikomos In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techniniame reglamente II priedo A sąraše išvardytiems in vitro diagnostikos medicinos prietaisams.
7. In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techniniame reglamente nustatyti būtinieji reikalavimai, kuriuos šie prietaisai, teikiami į rinką, turi atitikti, o jų atitiktis darniesiems standartams leidžia manyti, kad prietaisai atitinka konkrečius būtinuosius reikalavimus.
8. Šios techninės specifikacijos taikomos tam tikriems atrinktiems gaminiams, vartojamiems įvertinti tiekiamo kraujo ir donorų organų saugumą. Šios bendrosios techninės specifikacijos gali būti naudojamos vertinant bei pakartotinai vertinant veikimą.
9. Prietaisai, suprojektuoti ir pagaminti pagal bendrąsias technines specifikacijas, parengtas aukščiausios pavojingumo kategorijos prietaisams, turi atitikti būtinuosius reikalavimus. Šios specifikacijos yra būtinos nustatant tam tikrus veikimo vertinimo ir pakartotinio vertinimo kriterijus, naujos gaminių partijos išleidimo kriterijus, pamatinius metodus ir pamatines medžiagas.
V. IN VITRO DIAGNOSTIKOS MEDICINOS PRIETAISŲ SAUGOS TECHNINIAME REGLAMENTE II PRIEDO A SĄRAŠE APIBRĖŽTŲ GAMINIŲ BENDROSIOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS (BTS)
11. Reagentų ir reagentų produktų, skirtų iš žmogaus organizmo paimtuose ėminiuose ŽIV infekcijos (ŽIV 1 ir 2), ŽTLV I ir II bei hepatito B, C, D žymenims aptikti, patvirtinti ir kiekybiškai įvertinti, veikimo vertinimo Bendrosios techninės specifikacijos (BTS):
11.1. Prietaisai, kuriais aptinkamos virusinės infekcijos, pateikti į rinką naudoti atrankos ir (arba) diagnostiniams tyrimams, turi atitikti tuos pačius jautrio ir savitumo (specifiškumo) reikalavimus, kurie yra pateikti šio reglamento 1 priede.
11.2. Prietaisai, gamintojo numatyti kitiems organizmo skysčiams, ne serumui ar plazmai ištirti, o, pvz., šlapimui, seilėms ir pan., turi atitikti tuos pačius BTS jautrio ir savitumo (specifiškumo) reikalavimus kaip tiriant serumą ar plazmą. Veikimui įvertinti ištiriami to paties asmens ėminiai tiek tyrimais, kurie turi būti patvirtinti, tiek atitinkamais serumo ar plazmos tyrimais.
11.3. Prietaisai, gamintojo numatyti savityrai, t. y. vartoti namų sąlygomis, turi atitikti tuos pačius BTS jautrio ir savitumo (specifiškumo) reikalavimus kaip ir atitinkami prietaisai, kuriuos naudoja specialistai. Konkrečias veikimo dalis turi vertinti (arba vertinimą pakartoti) naudotojai nespecialistai, kad būtų galima įvertinti šio prietaiso veikimą ir vartojimo instrukcijas.
11.4. Veikimas vertinamas tiesiogiai lyginant su žinomu prietaisu, kurio veikimo charakteristikos yra priimtinos. Jei tik yra nustatytas in vitro diagnostikos prietaiso ženklinimas CE ženklu, palyginimui naudojamas prietaisas turi būti paženklintas CE ženklu, jeigu juo veikimo vertinimo metu prekiaujama rinkoje.
11.5. Jeigu prieštaringi tyrimų rezultatai yra nustatomi kaip vertinimo dalis, šie prieštaravimai, kiek įmanoma, turėtų būti išspręsti:
11.7. Veikimo vertinime naudoti teigiami iš žmogaus organizmo paimti ėminiai turi būti taip atrinkti, kad būtų atspindėti skirtingi konkretaus susirgimo (-ų) etapai, skirtingos antikūnų struktūros, skirtingi genotipai, skirtingi potipiai.
11.8. Kraujo atrankos prietaisams (išskyrus HbsAg tyrimus) visi tikrai teigiami ėminiai turi būti nustatyti kaip teigiami, naudojant CE ženklu ženklintą prietaisą (1 priedas). Atliekant HbsAg tyrimus, naujo prietaiso bendras veikimas turi būti bent lygiavertis žinomam prietaisui (žr.11.4 punktą). Diagnostinio tyrimo jautris ankstyvajame infekcijos etape (serokonversija) turi atitikti naujausių technologijų lygmenį. Ar paskelbtoji įstaiga, ar gamintojas vėlesnius tyrimus atlieka ta pačia ar papildoma serokonversijos plokštele, gauti rezultatai turi patvirtinti pirminius veikimo vertinimo duomenis (žr. 1 priedą).
11.9. Neigiami ėminiai, naudoti vertinant veikimą, turi būti apibrėžiami taip, kad būtų atspindėta tiriamoji populiacija, kuriai buvo skirtas tas tyrimas, pvz., kraujo donorams, hospitalizuotiems ligoniams, nėščioms moterims ir panašiai.
11.10. Vertinant atrankinius tyrimus, pateikiamus šio reglamento 1 priede, kraujo donorų populiacijos turi būti ištiriamos ne mažiau kaip iš dviejų kraujo centrų. Donorinio kraujo sekos turi būti sudarytos taip, kad nebūtų atmesti pirmą kartą kraują duodantys donorai.
11.11. Prietaiso savitumas (specifiškumas) turi būti ne mažesnis kaip 99,5 proc. donorų kraujo, jeigu pridėtose lentelėse nenurodyta kitaip. Savitumas (specifiškumas) apskaičiuojamas naudojant pakartotinai reaktyvių rezultatų (t. y. klaidingai teigiamų), gautų tiriant tikrai neigiamus konkrečiam žymeniui donorus, dažnį.
11.12. Kaip veikimo vertinimo dalis, prietaisai turi būti įvertinti tam, kad būtų nustatytas potencialiai interferuojančių medžiagų poveikis. Potencialiai interferuojančios medžiagos, kurios turi būti įvertintos, iki tam tikro laipsnio priklausys nuo reagento sudėties ir analizės konfigūracijos. Potencialiai interferuojančios medžiagos yra nustatomos kaip rizikos analizės dalis, kuri pagal būtinuosius reikalavimus turi būti atliekama kiekvienam naujam prietaisui, įskaitant, pavyzdžiui:
11.12.2. ėminius iš daug kartų gimdžiusios moters, t. y. iš moterų, turėjusių daugiau nei vieną nėštumą, arba pacientų, turinčių teigiamą reumatoidinį faktorių;
11.13. Prietaisų, gamintojo numatytų naudoti kartu su serumu ir plazma, veikimo vertinimas turi parodyti serumo ir plazmos ekvivalentiškumą. Tai įrodoma ištyrus ne mažiau kaip 50 donorų kraujo ėminių.
11.14. Prietaisų, skirtų naudoti kartu su plazma, veikimo vertinimas turi patvirtinti prietaiso veikimą naudojant visus antikoaguliantus, kuriuos gamintojas numato naudoti su šiuo prietaisu. Tai įrodoma ištyrus ne mažiau kaip 50 donorų kraujo ėminių.
12. Papildomi nukleininės rūgšties pagausinimo (amplifikacijos) metodo (NAM) reikalavimai:
12.1. Tiriamos sekos pagausinimo (amplifikacijos) vertinimams atlikti kiekvieno tiriamo ėminio funkcinio veikimo kontrolė turi atspindėti naujausių technologijų lygmenį. Ši kontrolė, kiek įmanoma, turi būti naudojama viso proceso metu, t. y. ekstrakcija, pagausinimas (amplifikacija) /hibridizavimas, aptikimas.
Nukleininės rūgšties amplifikacijos (NAM) analizės veikimo vertinimo kriterijai pateikti šio reglamento 2 priede.
12.2. Analizinis jautris arba aptikimo riba atliekant NAM analizes turi būti išreikšta 95 proc. teigiamos ribinės vertės. Tai yra analitės koncentracija, kai 95 proc. tyrimų gaunami teigiami rezultatai, atlikti vienodai atskiedus tarptautinę pamatinę medžiagą, pvz., PSO etaloną arba kalibruotas pamatines medžiagas.
12.3. Genotipo nustatymas turi būti įrodomas patvirtinus tam tikro pradmens arba zondo projektą, taip pat gali būti patvirtintas ištiriant genotipiškai apibūdintus ėminius.
12.4. NAM kiekybinės analizės rezultatai turi būti susieti su tarptautiniais etalonais arba kalibruotomis pamatinėmis medžiagomis, jeigu tokios yra, ir išreiškiami tarptautiniais vienetais, taikomais specialioje srityje.
12.5. NAM analizės gali būti naudojamos virusams aptikti neigiamuose antikūnų ėminiuose, t. y. preserokonversiniuose ėminiuose. Imuniniuose kompleksuose esantys virusai, palyginti su laisvaisiais virusais, gali skirtingai elgtis, pvz., centrifugavimo etape, todėl atliekant gyvybingumo tyrimus būtina įtraukti neigiamų antikūnų (preserokonversiniai) ėminius.
12.6. Tiriant galimą pernešimą gyvybingumo tyrimuose, atliekami ne mažiau kaip penki tyrimai su besikeičiančiais stipriai teigiamais ir neigiamais mėginiais. Stipriai teigiami mėginiai turi būti paruošti iš ėminių su natūraliai pasireiškiančiais didelės koncentracijos virusų titrais.
13. BTS, skirtos gamintojų išleidžiamų reagentų ir iš reagentų pagamintų gaminių, kurie numatyti iš žmogaus organizmo paimtuose ėminiuose aptikti, patvirtinti ir kiekybiškai įvertinti ŽIV infekcijos (ŽIV 1 ir 2), ŽTLV I ir II bei hepatito B, C, D (tik imunologinės analizės) žymenis, tyrimui:
13.1. Gamintojo išleidžiamos partijos tyrimo kriterijai turi užtikrinti, kad kiekviena partija nuosekliai nustatys antigenus, epitopus ir antikūnus.
14. BTS, skirtos įvertinti reagentus ir iš reagentų pagamintus gaminius, kurie numatyti nustatyti kraujo grupių antigenus: ABO sistemą (A, B), rezus (C, c, D, E, e) ir Kell (K).
Reagentų ir iš reagentų pagamintų gaminių, skirtų nustatyti kraujo grupes, veikimo vertinimo kriterijus: ABO sistemą (A, B), rezus (C, c, D, E, e) ir Kell (K) yra pateikti šio reglamento 10 priede.
14.1. Veikimas turi būti įvertintas tiesiogiai lyginant su priimtinai veikiančiu žinomu prietaisu. Jei tik nustatytas in vitro diagnostikos medicinos prietaiso ženklinimas CE ženklu, palyginimui naudojamas prietaisas turi būti paženklintas CE ženklu, jeigu veikimo vertinimo metu juo prekiaujama rinkoje.
14.2. Jeigu prieštaringi tyrimo rezultatai gaunami kaip vertinimo dalis, dėl šių rezultatų apsisprendžiama:
14.4. Teigiami veikimo vertinime naudojami ėminiai turi būti atrenkami taip, kad atspindėtų įvairias ir silpnas antigenų išraiškas.
14.5. Prietaisai turi būti įvertinti medžiagų, galinčių trukdyti, poveikiui nustatyti. Galinčios trukdyti medžiagos, kurios turi būti įvertintos, tam tikru mastu priklausys nuo reagento sudėties ir analizės metodo. Galinčios trukdyti medžiagos turi būti nustatomos kaip dalis rizikos analizės, kuri pagal būtinuosius reikalavimus turi būti atliekama kiekvienam naujam prietaisui.
15. Gamintojo išleidžiamų reagentų ir reagentų produktų, numatytų nustatyti kraujo grupių antigenus: ABO sistemą (A, B), rezus (C, c, D, E, e) ir Kell (K), tyrimo Bendrosios techninės specifikacijos (BTS):
15.1. Gamintojo išleidžiamos partijos tyrimo kriterijais turi būti užtikrinama, kad naudojant kiekvieną partiją bus nuosekliai nustatomi antigenai, epitopai ir antikūnai.
