LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL OPERATYVIOJO PLANAVIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2000 m. gegužės 3 d. Nr. 204

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391) bei plėsdamas teritorijų planavimo normų sąvadą:

1. Tvirtinu Operatyviojo planavimo reglamentą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „teritorijų planavimas“.

APLINKOS Ministras                                                                                        Danius Lygis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204

OPERATYVIOJO PLANAVIMO REGLAMENTAS

I. Bendroji dalis

1. Šis reglamentas privalomas vykdant Lietuvos Respublikos apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrojo planavimo proceso trečiąjį etapą – operatyvųjį planavimą.

2. Bendrąjį planavimą reglamentuojančios nuostatos pateiktos Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) 5-9 str. bei Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinosiose taisyklėse (Žin., 1996, Nr. 4-65), Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinosiose taisyklėse (Žin.,1997, Nr. 4-65) ir kituose bendrąjį planavimą reglamentuojančiuose dokumentuose.

II. Pagrindinės sąvokos

3. Šiame reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos (teritorijų planavimas, bendrasis planavimas, specialusis planavimas, detalusis planavimas, planavimo organizatoriai, planų rengėjai, planų vykdytojai, teritorijų planavimo dokumentai, teritorijų planavimo dokumentų sprendinys) pateiktos Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) 2 str. Kitos vartojamos sąvokos:

3.1. operatyvusis planavimas – nuolatos vykdomas bendrojo planavimo proceso trečiasis etapas;

3.2. teritorijų planavimo duomenų bankas – geografinės informacijos sistemos dalis, sudaryta iš grafinių ir tekstinių duomenų, reikalingų analizuojant ir įvertinant planuojamą teritoriją, prognozuojant jos raidą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius;

3.3. monitoringas – sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, vertinimas ir prognozė;

3.4. raida – aplinkos bei jos komponentų būklės kitimas;

3.5. plėtra – aplinkos bei jos komponentų būklės kitimas aplinkai ir visuomenei palankia kryptimi.

III. Operatyviojo planavimo objektai

4. Operatyviojo planavimo objektai yra teritorijos, kurioms privaloma rengti bendruosius planus.

5. Bendrojo planavimo objektai yra šie:

5.1. Lietuvos Respublikos teritorija;

5.2. apskrities teritorija;

5.3. savivaldybės teritorija arba jos dalys.

6. Jei kelių apskričių viršininkų susitarimu rengiamas kelių apskričių bendrasis planas, tai tokio bendrojo plano operatyviojo planavimo objektas gali būti tiek vienos, tiek ir kelių apskričių teritorija.

7. Rajono savivaldybės valdyba (meras) organizuoja savivaldybės teritorijos bei jos dalių (miestų, miestelių ir kaimų) bendrųjų planų rengimą. Operatyviojo planavimo objektas šiuo atveju yra rajono savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo teritorija. Jei kaimo teritorijai rengiami ne bendrieji, bet detalieji planai, operatyviojo planavimo procesas vykdomas rengiant detaliojo plano pakeitimus ir papildymus Detaliųjų planų taisyklėse nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 119-2806).

8. Miestų savivaldybių operatyviojo planavimo objektas yra visa savivaldybės teritorija.

IV. Operatyviojo planavimo procesas

9. Operatyvusis planavimas (bendrojo planavimo trečiasis etapas) yra nuolatinis procesas, kurio metu:

9.1. kartu su teritorijų planavimo duomenų banku kaupiama ir analizuojama informacija apie operatyviojo planavimo objektą;

9.2. nustatomos procedūros ir investicijų poreikis rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti;

9.3. tikslinami alternatyvūs sprendiniai (jei tokie buvo numatyti), atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir technines galimybes, poveikį aplinkai, taip pat į realius pokyčius, vykstančius įgyvendinant planuojamos teritorijos bendrąjį planą;

9.4. papildomi arba keičiami bendrojo plano sprendiniai.

10. Teritorijų planavimo duomenų banko kaupimas bei informacija apie operatyviojo planavimo objektą (planuojamos teritorijos raidą, ekonominius ir socialinius pokyčius, investicijas ir t. t.) turi būti analizuojama nepriklausomai nuo to, ar bendrasis planas patvirtintas (rengiamas), ar ne.

11. Operatyviojo planavimo metu bendrajame plane numatyti alternatyvūs sprendiniai, nekeičiantys bendrojo plano sprendinių, patvirtinami kaip bendrojo plano pakeitimai ir tampa bendrojo plano sudėtine dalimi. Tokių pakeitimų atveju privaloma tik tvirtinimo procedūra, numatyta Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) 9 str.

12. Jei bendrojo plano sprendinius reikia keisti, tai daroma bendrųjų planų taisyklėse (kiekvieno lygmens atskirai) nustatyta tvarka.

13. Jei bendrieji planai keičiami kitos rūšies (detaliųjų ar specialiųjų) planų sprendinių pagrindu, tiek bendrojo plano pakeitimo, tiek ir detaliojo ar specialiojo planų rengimo procedūras galima vykdyti vienu metu (jas sutapatinant).

V. teritorijų planavimo dokumentų rengimo,

derinimo ir tvirtinimo procedūrų sutapatinimas

14. Procedūrų sutapatinimas – tai skirtingų rūšių ar lygmenų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų atlikimas vieno proceso metu.

15. Procedūrų sutapatinimo vienu metu tikslas – detaliojo ar specialiojo planavimo proceso metu atlikti ir įteisinti bendrojo plano sprendinių pakeitimus.

16. Procedūrų sutapatinimas vykdomas tik to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu arba tuo atveju, jei skirtingų lygmenų teritorijų planavimo dokumentus tvirtina ta pati institucija.

17. Operatyviojo planavimo metu keičiant bendrojo plano sprendinius, kartu rengiami tiek planą keičiančio, tiek ir keičiamojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys). Parengti pakeitimai vienu metu teikiami derinti, vienu metu viešai svarstomi, vienu metu teikiami tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

18. Jei skirtingų lygmenų ar rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų atlikimo terminai skiriasi, taikomos procedūros, kurių atlikimo terminas ilgesnis.

19. Tvirtinant operatyviojo planavimo proceso metu parengtus bendrojo plano pakeitimus, būtina laikytis tvirtinimo eiliškumo, t. y. iš pradžių patvirtinti bendrojo plano keitimo sprendinius (aiškinamąjį raštą ir pagrindinį brėžinį), o vėliau (kitu punktu) ir bendrojo plano keitimą sąlygojusį teritorijų planavimo dokumentą.

20. Tvirtinimo metu nustatyto eiliškumo būtina laikytis ir registruojant dokumentus teritorijų planavimo dokumentų registre.

VI. Lietuvos Respublikos bendrojo plano operatyvusis planavimas

21. Lietuvos Respublikos bendrojo plano operatyvųjį planavimą organizuoja Aplinkos ministerija.

22. Procese dalyvauja ir kitos ministerijos (departamentai, žinybos, agentūros ir t. t.) bei apskritys, atsakingos už jų kompetencijai priskirtų ūkio šakų ar politikos raidą.

Šios institucijos nuolatos vykdo jų kompetencijai priskirtų ūkio šakų (politikos) raidos monitoringą ir teikia informaciją Aplinkos ministerijai.

23. Operatyviojo planavimo metu:

23.1. kaupiami ir plečiami valstybės bei apskričių lygmenų teritorijų planavimo duomenų bankai, analizuojama juose sukaupta informacija;

23.2. vykdomas bendrajame plane pasirinktų raidos tikslų ir numatytų prognozių monitoringas;

23.3. vykdomas bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo monitoringas;

23.4. vykdomas regioninės politikos bei apskričių socialinės ekonominės raidos monitoringas;

23.5. teikiami siūlymai atskirų ūkio šakų strategijai ir politikai suformuoti;

23.6. rengiami siūlymai dėl bendrojo plano papildymo ar keitimo;

23.7. teikiami siūlymai dėl valstybės biudžeto formavimo bei Europos sąjungos struktūrinių (ir kitų) fondų lėšų panaudojimo.

24. Lėšos Lietuvos Respublikos bendrojo plano operatyviajam planavimui numatomos valstybės biudžete.

VII. Apskrities bendrojo plano operatyvusis planavimas

25. Apskrities bendrojo plano operatyvųjį planavimą organizuoja apskrities viršininkas.

26. Procese dalyvauja Aplinkos ministerija ir kitos ministerijos (departamentai, žinybos, agentūros ir t. t.), atsakingos už regioninės politikos formavimą, Europos sąjungos, struktūrinių ir kitų fondų lėšų panaudojimą, bei apskrities administracijos ribose esančios savivaldybės.

27. Procesui koordinuoti rekomenduojama sudaryti darbo grupę iš apskrities ir savivaldybių darbuotojų, atsakingų už teritorijų planavimą bei ekonominę socialinę plėtrą, bei paminklosaugos ir aplinkosaugos tarnybų, regioninės plėtros agentūrų.

28. Operatyviojo planavimo metu:

28.1. kaupiami ir plečiami apskrities bei savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo duomenų bankai, analizuojama juose sukaupta informacija;

28.2. vykdomas bendrajame plane pasirinktų raidos tikslų ir numatytų prognozių monitoringas;

28.3. vykdomas bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo monitoringas;

28.4. vykdomas pasirinktų prioritetinių plėtros krypčių bei bendras apskrities socialinės ekonominės raidos monitoringas;

28.5. teikiami siūlymai dėl bendrojo plano papildymo ar keitimo;

28.6. organizuojamas apskrities lygmens specialiųjų planų rengimas;

28.7. teikiami pasiūlymai dėl valstybės biudžeto formavimo (apskrities funkcijoms užtikrinti) bei Europos sąjungos struktūrinių (ir kitų) fondų lėšų poreikio ir panaudojimo.

29. Lėšos apskrities lygmens bendrojo plano operatyviajam planavimui vykdyti numatomos valstybės biudžete. Planavimui taip pat gali būti panaudotos kitos visuomenės lėšos.

VIII. Savivaldybės teritorijos

arba jos dalies bendrojo plano operatyvusis planavimas

30. Savivaldybės arba jos dalies bendrojo plano operatyvųjį planavimą organizuoja savivaldybės valdyba, jei ji nesudaroma – meras.

31. Procese dalyvauja savivaldybės struktūriniai padaliniai, inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, paminklosaugos ir aplinkosaugos tarnybos, sveikatos apsaugos institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, susiję su miesto ūkiu bei ekonomine plėtra.

32. Procesui koordinuoti rekomenduojama sudaryti darbo grupę arba pavesti koordinavimą institucijai, organizavusiai bendrojo plano rengimą.

33. Operatyviojo planavimo metu:

33.1. kaupiamas ir plečiamas savivaldybės lygmens teritorijų planavimo duomenų bankas, analizuojama jame sukaupta informacija;

33.2. nustatoma detaliųjų ar specialiųjų planų rengimo reikmė ir eiliškumas;

33.3. vykdomas parengtų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo monitoringas;

33.4. nustatomos procedūros ir investicijų poreikis bei rengiama programa bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti;

33.5. teikiami siūlymai dėl savivaldybės biudžeto formavimo;

33.6. vykdomas miesto ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos monitoringas;

33.7. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir t. t.;

33.8. vykdomas kultūros paveldo ir gamtos vertybių monitoringas;

33.9. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;

33.10. vykdomas kultūros ir švietimo infrastruktūros raidos monitoringas, analizuojami kiti aplinkos kokybę lemiantys faktoriai;

33.11. rengiami bendrojo plano papildymai ir keitimai.

34. Lėšos savivaldybės bendrojo plano operatyviajam planavimui vykdyti numatomos biudžete. Operatyviajam planavimui gali būti panaudotos ir kitų šiame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų lėšos.

IX. Baigiamosios nuostatos

35. Vadovaujantis operatyviojo planavimo duomenimis, kas 5 metus rekomenduojama peržiūrėti Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir apskričių bendrųjų planų sprendinius ir pateikti juos tvirtinusiai institucijai rekomendacijas dėl jų tolesnio įgyvendinimo ar keitimo.

36. Kiekvienai naujai išrinktai savivaldybės tarybai rekomenduojama susipažinti su bendrojo plano sprendiniais ir operatyviojo planavimo metu surinkta informacija apie bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo eigą.

______________