Byla Nr. 50/2009
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
N U T A R I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 M. SAUSIO 15 D. REDAKCIJA) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2013 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui teisėjui Ernestui Spruogiui,
suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovei Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus patarėjai Kristinai Pažusytei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. sausio 3 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 50/2009 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-64/2009) ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies nuostata „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...> 4) kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju <...>“ kartu su šio įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jais nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytoms sąlygoms, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
I
Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjo teigimu, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytoms sąlygoms, dėl kurių nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, teismui, sprendžiančiam, ar sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas nešiotis ginklą, yra teisėtas ir pagrįstas, užkertamas kelias įvertinti visas administracinei bylai reikšmingas aplinkybes ir tai, ar pagrįstai tokiu sprendimu negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė („uždraudimo sankcija“) taikoma asmeniui būtent tam tikrą laikotarpį. Pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai abejoja ir dėl to, kad, pasak jo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalį susitaikyti su nukentėjusiuoju gali ne tik tie asmenys, kurie padarė, kaip matyti iš pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, bet ir tie, kurie padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir dėl visų šių asmenų būtų priimtas vienodas sprendimas panaikinti leidimą nešiotis ginklą. Ginčijamu teisiniu reguliavimu ribojamos teismo galios vykdyti teisingumą, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą tuo aspektu, kad galėtų veiksmingai ginti savo įgytąsias teises, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir tuo aspektu, kad asmeniui „sprendimu, panaikinančiu leidimą nešiotis ginklą, ši negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė („uždraudimo sankcija“) gali būti skiriama nepagrįstai apibrėžtu laikotarpiu, tuo pažeidžiant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, esantį konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi“.
II
1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjo Vitalijaus Dmitrijevo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.
1.1. Įstatyme (2002 m. sausio 15 d. redakcija) įtvirtintas griežtas teisinis reguliavimas, pagal kurį leidimų įsigyti ginklus, šaudmenis, leidimų nešiotis ginklus, leidimų laikyti ginklus išdavimas asmenims ir ginklo turėjimas siejamas su atitinkamais reikalavimais asmeniui, siekiančiam gauti tokius leidimus, šio asmens aplinkai ir turimo ginklo saugojimui, nes turi būti užtikrintas viešasis (visuomenės ir viešosios tvarkos) saugumas, galimų grėsmių prevencija stengiantis apsaugoti visuomenės interesus, todėl net ir teisėtam ginklo turėjimui nustatyti didesni saugumo reikalavimai.
1.2. Pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 6 dalį sprendimas panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus gali būti skundžiamas teismui, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl leidimo panaikinimo, vadovaudamasis Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nustatytomis sąlygomis ir reikalavimais, turi teisę spręsti ginčą dėl Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatų taikymo ir dėl asmens atžvilgiu priimto sprendimo pagrįstumo bei atitikties Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) reikalavimams.
1.3. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje laiko tarpas, kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, įstatymų leidėjo diferencijuotas atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, sunkumo laipsnį, asmens teistumą, polinkį daryti pažeidimus, asmeniui taikytas poveikio priemones. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis.
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovių Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Olgos Kisel ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus patarėjos Kristinos Pažusytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija grindžiama šiais argumentais.
2.1. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas ginčijamą teisinį reguliavimą, pasinaudojo jam suteikta diskrecija. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo vis dėlto buvo padaręs nusikalstamą veiką (pagal ginčijamą teisinį reguliavimą – nusikaltimą), o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę ir gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę nešiotis ginklą. Leidimas nešiotis ginklą siejamas su asmenybe, o įsigaliojusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu jau pasakyta, kad asmenybė nėra nepriekaištinga.
2.2. Sistemiškai aiškinant ginčijamą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas, o ne nusikalstamos veikos padarymas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju yra pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ginklą. Taigi būtent su nepriekaištingos reputacijos praradimo faktu siejama tokia priemonė kaip leidimo nešiotis ginklą panaikinimas, o įstatymų leidėjas vienu iš nepriekaištingos reputacijos kriterijų laiko aplinkybę, kad asmuo nėra padaręs neteisėtos veikos. Asmens reputacijos nepriekaištingumą lemia ne veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, bet veikos priešingumas teisei ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pavojingumas, nepaisant to, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Nepriekaištinga reputacija nėra laipsniuojama kaip nusikalstamos veikos pavojingumas, o sprendimo nešiotis ginklą panaikinimas yra tiesiogiai siejamas su nepriekaištingos reputacijos praradimu, bet ne su nusikaltimą padariusio asmens pavojingumo laipsniu.
2.3. Sprendimas, kuriuo panaikinamas leidimas nešiotis ginklą, turi būti vertinamas ne kaip negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė, o kaip baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonė, kurios paskirtis – apriboti galimybę asmeniui, kuris prarado nepriekaištingą reputaciją, ateityje nešiotis ginklą, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį. Asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nepaisant to, ar jis susitaikė su nukentėjusiuoju, ar ne, pirmiausia yra pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ginklą, šį panaikinimą traktuojant ne kaip negatyvią prevencinio pobūdžio priemonę, t. y. administracinės teisės sankciją, o baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamosios teisės sankciją.
2.4. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 6 dalyje numatyta asmens teisė, negavus jį tenkinančio atsakymo arba iš viso negavus atsakymo, skųsti sprendimą teismui. Taigi šiuo teisiniu reguliavimu užtikrinama asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeistos, teisė kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą. Tokiu atveju teismas neturi teisinio pagrindo vertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, kadangi leidimo nešiotis ginklą panaikinimą lemia tik nepriekaištingos reputacijos praradimo faktas. Teismui, sprendžiančiam leidimo nešiotis ginklą panaikinimo klausimą, nesuteikiama teisė nustatyti trumpesnį ar ilgesnį leidimo nešiotis ginklą galiojimo terminą, individualizuoti asmenų atsakomybės, nes teisme sprendžiamas ne asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, o sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nešiotis ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo pagal ginčijamas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatas klausimas. Priešingu atveju teismas vertintų įstatymų leidėjo diskrecijos įstatyme nustatyti, kokie asmenys nelaikytini nepriekaištingos reputacijos asmenimis, kokius sprendimus būtina priimti dėl nepriekaištingą reputaciją praradusių asmenų, ribas.
III
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas teisėjas E. Spruogis iš esmės pakartojo prašyme išdėstytus argumentus ir atsakė į teisėjų klausimus.
2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovė Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus patarėja K. Pažusytė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir atsakė į teisėjų klausimus.
Konstitucinis Teismas
k o n s t a t u o j a:
I
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies nuostata „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...> 4) kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju <...>“ kartu su 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jais nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytoms sąlygoms, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pareiškėjo tam tikra apimtimi ginčijamame Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte buvo nustatyta:
Taigi pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą sąlyga, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, apėmė inter alia tuos atvejus, kai asmuo per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo nustatytąja tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju.
3. Iš šioje konstitucinės justicijos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas leidimo nešiotis ginklus panaikinimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui (BK 281 straipsnio 1 dalis) ir nukentėjusiajam susitaikius klausimas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 281 straipsnyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija) „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ inter alia buvo nustatyta:
„1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. <...>
7. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“
Taigi asmuo pagal BK 281 straipsnį (2003 m. liepos 4 d. redakcija), inter alia jo 1 dalį, atsako tik tada, jeigu šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
4. Taigi, nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek, kiek nurodė, abejoja Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies nuostatos „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...> 4) kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju <...>“ kartu su Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai, iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos ir pareiškėjo argumentų matyti, kad jis abejoja Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto nuostatomis tiek, kiek jose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju.
Vadinasi, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tirs tik nurodytu aspektu, t. y. tik tiek, kiek asmuo nurodytu pagrindu nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, ir netirs tiek, kiek ši sąlyga yra susijusi su asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu dėl padaryto tyčinio nusikaltimo.
5. Taigi Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
II
2. Seimas 2002 m. sausio 15 d. priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (1996 m. liepos 2 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas pripažintas netekusiu galios), kuris įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).
2.1. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnyje „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ inter alia buvo nustatyta:
„1. Šiame Įstatyme nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...>
6) kuriam per pastaruosius 3 metus dėl to, kad susitarė su nukentėjusiuoju, nebuvo keliama baudžiamoji byla arba iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl tyčinio nusikaltimo arba dėl neatsargaus nusikaltimo, kurį jis padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų; <...>.“
Taigi Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnyje buvo įtvirtintos sąlygos, kurioms atsiradus asmuo šio įstatymo kontekste nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos apibrėžė asmens pavojingumą (Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) kontekste).
Pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu inter alia tais atvejais, kai per nurodytą laikotarpį jam dėl nurodytų nusikaltimų padarymo baudžiamoji byla nebuvo keliama arba iškelta baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis susitarė su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, dėl kokių nusikaltimų padarymo asmeniui per pastaruosius 3 metus susitarus su nukentėjusiuoju ir dėl to nekėlus jam baudžiamosios bylos arba iškeltą baudžiamąją bylą nutraukus toks asmuo nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: dėl visų tyčinių nusikaltimų arba dėl tų neatsargių nusikaltimų, kuriuos asmuo padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
2.2. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“ 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta:
Taigi Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinimas buvo susietas su sąlygų, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, atsiradimu. Pažymėtina, jog šis teisinis reguliavimas inter alia reiškia, kad visais atvejais, kai atsiranda inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos sąlygos, priimamas sprendimas panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
3. Įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Seimo 2007 m. gruodžio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. birželio 5 d., išskyrus jo 33 straipsnį, kuriuo Įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) buvo papildytas priedu „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“.
3.1. Minėto įstatymo 14 straipsniu buvo pakeistas ir naujai išdėstytas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnis.
Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnyje „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), kurio 2 dalies 4 punktas tam tikra apimtimi ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo nustatyta:
„1. Šiame Įstatyme nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...>
4) kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; <...>.“
Palyginus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte matyti, kad šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu teisinis reguliavimas pakito iš esmės – asmuo šiuo pagrindu nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu jis per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, t. y. įstatymų leidėjas nustatė minėtą sąlygą, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nenurodydamas, dėl kokių padarytų nusikaltimų nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
3.2. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“ 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), kuris tam tikra apimtimi ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo nustatyta:
Palyginus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte matyti, kad šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėjamu aspektu ginčijamas teisinis reguliavimas išliko nepakitęs.
Taigi pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) visais atvejais, kai atsiranda inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami.
3.3. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostatos aiškintinos kitų Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatų kontekste.
3.3.1. Nurodytas teisinis reguliavimas aiškintinas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatų, susijusių su teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimais bei sąlygomis, kurioms atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kontekste.
3.3.1.1. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 17 straipsnio „Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“ 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta:
3.3.1.2. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 12 punkte buvo nustatyta:
3.3.1.3. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktą Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kontekste, pažymėtina, kad jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu inter alia todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, jis negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o jeigu jam tokia teisė suteikta ir leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis išduotas, toks leidimas turi būti panaikintas.
Vadinasi, įstatymų leidėjui asmens teisę įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis susiejus su asmens nepriekaištinga reputacija ir nustačius, kad asmeniui išduotas leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas, jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, asmens nebuvimas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl to, kad yra Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, inter alia jos 4 punkte, nustatytos sąlygos, lemia teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ribojimą.
3.3.1.4. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktą Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 12 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kontekste, pažymėtina, kad šiuo teisiniu reguliavimu nustatytas 3 metų laikotarpis, per kurį nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, – tai laikotarpis, kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o asmeniui, kuriam tokia teisė yra suteikta ir leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis išduotas, toks leidimas turi būti panaikintas.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą asmuo, kuriam leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, t. y. jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, 3 metus nuo šios sąlygos atsiradimo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
3.3.1.5. Šiame kontekste aiškinant pareiškėjo ginčijamą Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kartu su Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktu pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą, jeigu asmuo Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) kontekste nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami ir toks asmuo 3 metus nuo šios sąlygos atsiradimo negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
3.3.2. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostatos aiškintinos Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatų, susijusių ginklų klasifikacija, kontekste.
3.3.2.1. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 47 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatyta:
„Ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame Įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumo laipsnį vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys.“
Taigi pagal Įstatyme (2002 m. sausio 15 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys pagal jų pavojingumo laipsnį skirstomi į keturias kategorijas – A, B, C, D. Ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, priskirti B ir C kategorijoms, yra mažiau pavojingi nei priskirtieji A kategorijai, tačiau pavojingesni nei D kategorijos ginklai ir šaudmenys.
3.3.2.2. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostatas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto ir 2 straipsnio 47 dalies (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostatų kontekste, pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą, atsiradus inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytoms sąlygoms, t. y. jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, turėjo būti panaikinti leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis – leidimai nešiotis ir leidimai laikyti pavojingus ginklus ir šaudmenis.
3.3.3. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“ 6 dalyje buvo nustatyta:
„Sprendimą panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų apskųsti sprendimą policijos generaliniam komisarui. Asmuo, per 30 dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą gali apskųsti teismui.“
Taigi Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta tvarka, kuria inter alia sprendimas panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus gali būti skundžiamas inter alia teismui.
Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kartu su Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 6 dalimi ir 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktu matyti, kad priėmus sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, toks sprendimas nustatytąja tvarka gali būti skundžiamas teismui.
3.4. Šiame kontekste pažymėtina, jog Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nustatyta, kad Įstatymu (2002 m. sausio 15 d. redakcija) įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – Direktyva).
Aiškinant šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatas atsižvelgtina ir į Direktyvoje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
3.4.1. Pagal Direktyvos 2 straipsnį jos nuostatos nepažeidžia nacionalinių nuostatų, reguliuojančių ginklų nešiojimą, medžioklę arba sportinį šaudymą taikymo. Be to, Direktyvos nuostatos netaikomos ginklus ir šaudmenis įsigyjant ir laikant ginkluotosioms pajėgoms, policijai, valdžios institucijoms arba kolekcininkams ir institucijoms, nustatytąja tvarka pripažintoms besidominčiomis ginklais kultūriniu ir istoriniu požiūriu. Direktyvos nuostatos netaikomos ir atliekant komercinį ginklų ir karinių šaudmenų perdavimą.
3.4.2. Direktyvos 5 straipsnyje inter alia nustatyta:
„Nepažeisdamos 3 straipsnio nuostatų valstybės narės leidžia B kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus įsigyti ir laikyti tik tiems asmenims, kurie turi tam pakankamą pagrindą ir kurie:
b) nekelia grėsmės sau patiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
Nepažeisdamos 3 straipsnio nuostatų, valstybės narės C ir D kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus leidžia laikyti tik asmenims, kurie atitinka šio straipsnio pirmos pastraipos a punkto reikalavimus.
Valstybės narės oficialų leidimą laikyti šaunamąjį ginklą gali atimti, jei šio straipsnio pirmos pastraipos b punkto kuris nors reikalavimas nebetenkinamas.“
3.4.3. Direktyvos 3 straipsnyje nustatyta: „Valstybės narės, atsižvelgdamos į teises, kurios valstybių narių nuolatiniams gyventojams suteiktos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas nei numatytos šioje direktyvoje.“
3.4.4. Taigi pagal Direktyvos 5 straipsnį valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti B kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie atitinka Direktyvoje nustatytus reikalavimus – turi tam pakankamą pagrindą ir yra 18 metų amžiaus arba vyresni, išskyrus ginklus medžioklei arba sportiniam šaudymui, bei nekelia grėsmės sau patiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Asmenims, siekiantiems įsigyti ir laikyti C ir D kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus, netaikomi reikalavimai nekelti grėsmės sau patiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 5 straipsnio trečią pastraipą tais atvejais, kai asmuo neatitinka nors vieno iš Direktyvos 5 straipsnio pirmos pastraipos b punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. reikalavimų nekelti grėsmės sau pačiam, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, leidimas laikyti šaunamąjį ginklą gali būti atimamas.
Pabrėžtina, kad valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvos nuostatas, galėjo nustatyti ir griežtesnį teisinį reguliavimą, išskyrus Direktyvoje nurodytą išimtį.
3.4.5. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Direktyva buvo iš dalies pakeista priėmus 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/51/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – 2008 m. Direktyva).
2008 m. Direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi pakeistas Direktyvos 5 straipsnis, inter alia nustatyta:
„Nedarydamos poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie: <...>
b) nekelia grėsmės sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą laikomas minėtąja grėsme.
Valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas. <...>“
Taigi 2008 m. Direktyvoje apibrėžiant reikalavimus, kuriuos atitinkantiems asmenims valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, nustatyta, kad teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą laikomas grėsme sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, o tai yra pagrindas neleisti tokiems asmenims įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus arba atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jeigu toks leidimas buvo suteiktas.
Vadinasi, Direktyvoje, iš dalies pakeistoje 2008 m. Direktyva, detalizuotas pagrindą leisti asmeniui įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus arba pagrindą atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jeigu toks leidimas buvo suteiktas, sudarantis reikalavimas nekelti grėsmės sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui; teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą visais atvejais laikomas šio reikalavimo neatitiktimi. Taigi, nurodytu aspektu grėsmę sau, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui konkrečiai susiejus tik su teistumu už smurtinį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos šiuo požiūriu buvo diferencijuotos. Pažymėtina, kad valstybės narės turi galimybę nustatyti griežtesnius reikalavimus, inter alia susieti šią grėsmę ir su tam tikrais neatsargiais nusikaltimais.
3.4.6. Vadinasi, Direktyvoje, kuri įgyvendinta Įstatymu (2002 m. sausio 15 d. redakcija), leidimas įsigyti ir laikyti inter alia B ir C kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus susietas su tam tikrais reikalavimais asmeniui, pageidaujančiam įsigyti ir laikyti nurodytus šaunamuosius ginklus, inter alia su reikalavimu, kad asmuo, siekiantis įsigyti ir laikyti B kategorijai priskirtą ginklą, nekeltų grėsmės sau pačiam, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
Pabrėžtina ir tai, kad pagal Direktyvą leidimas laikyti B kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą galėjo būti atimtas, jeigu buvo nebetenkinamas nors vienas iš nurodytų reikalavimų: nekelti grėsmės sau pačiam, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad Direktyvoje, įgyvendintoje Įstatymu (2002 m. sausio 15 d. redakcija), buvo nustatyti tik bendriausi reikalavimai, kuriuos atitinkantiems asmenims leidžiama įsigyti ir laikyti inter alia B ir C kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus ir kurių nebeatitinkant leidimas galėjo būti atimtas. Valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, galėjo nustatyti priemones, kuriomis Direktyvoje įtvirtinti reikalavimai galėjo būti sukonkretinti, inter alia sugriežtinti. Valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, inter alia galėjo nustatyti, kokiais atvejais asmenys laikomi keliančiais grėsmę sau patiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
4. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) nuostatos aiškintinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) nuostatų kontekste.
4.1. ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 88 straipsnyje „Sprendimų rūšys“ 1 ir 2 punktuose nustatyta:
4.2. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 89 straipsnyje „Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai“, kuriame nustatyta:
„1. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
Taigi ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 89 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriuos nustatęs administracinis teismas panaikina skundžiamą aktą (ar jo dalį).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 89 straipsnį administraciniam teismui patikrinus, ar priimant skundžiamą aktą buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų, ir nustačius, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės arba neteisėtas dėl to, kad ji priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, arba kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas. Administracinis teismas gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) ir kitais teismo svarbiais pripažintais pagrindais.
4.3. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kartu su ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 88 straipsnio 2 punktu ir 89 straipsnio 1 dalimi matyti, kad administracinis teismas, spręsdamas dėl sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, inter alia jeigu jis priimtas atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte nustatytoms sąlygoms, panaikinimo, patikrina, ar priimant šį sprendimą buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų. Administracinis teismas, nustatęs, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės arba neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba yra kiti teismo svarbiais pripažinti sprendimo neteisėtumo pagrindai, panaikina skundžiamą sprendimą.
5. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas ir BK nuostatų kontekste.
5.1. Ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas BK nuostatų, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kontekste.
5.1.1. BK 38 straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko“ 1 dalyje buvo nustatyta:
„1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
Pažymėtina, kad BK 38 straipsnis ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Seimui 2007 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyrių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 2561, 2571 straipsniais įstatymą, tačiau šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas išliko nepakitęs.
Taigi asmuo galėjo ir gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos, ir tik tada, kai jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu galėjo ir gali būti atleistas asmuo, padaręs skirtingo pavojingumo nusikalstamas veikas.
5.1.2. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto nuostatas kartu su BK 38 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatomis konstatuotina, kad pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, nesunkaus arba apysunkio tyčinio nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatyme (2002 m. sausio 15 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo šiuo pagrindu nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu net ir tada, kai dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju.
Pabrėžtina, kad pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), atsiradus minėtai Įstatymo 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis turėjo būti panaikintas.
5.1.3. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) kartu su Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 6 dalimi, Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatomis matyti, jog priėmus sprendimą panaikinti leidimą laikyti ir leidimą nešiotis B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
5.2. Ginčijamas teisinis reguliavimas aiškintinas BK nuostatų, įtvirtinančių kaltės formas, kontekste.
5.2.1. Pagal BK 14 straipsnį „Kaltės formos“ asmuo pripažįstamas kaltas padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
5.2.2. BK 15 straipsnyje „Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas“ nustatyta:
„1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:
Taigi pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą yra dvi tyčios, kaip kaltės formos, rūšys – tiesioginė ir netiesioginė tyčia.
Pažymėtina, kad pagal BK tiek tuo atveju, kai nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, tiek tuo atveju, kai jis padarytas netiesiogine tyčia, jį padaręs asmuo ne tik suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir, numatydamas, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, norėjo tokių padarinių arba, nors jų ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.
5.2.3. BK 16 straipsnyje „Neatsargus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas“ nustatyta:
„1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Taigi pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą yra dvi neatsargumo, kaip kaltės formos, rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.
Pažymėtina, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo tik tais atvejais, kai jį padaręs asmuo arba numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas), arba tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad neatsargūs nusikaltimai gali būti tiek tokie, kuriuos padaręs asmuo numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tiek tokie, kuriuos padaręs asmuo tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
5.2.4. Aiškinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto, BK 14, 15 ir 16 straipsnių kontekste, pažymėtina, kad pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami visais atvejais, kai atsiranda inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju dėl neatsargių nusikaltimų, t. y. tiek dėl tokių nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tiek dėl tokių nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
5.3. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto nuostatos aiškintinos inter alia BK 281 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) nuostatų kontekste.
5.3.1. BK 281 straipsnyje „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“ (2003 m. liepos 4 d. redakcija) buvo nustatyta:
„1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Taigi BK 281 straipsnyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija) buvo numatyta atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo, už jas numatyta inter alia didžiausia laisvės atėmimo bausmė iki 2–10 metų (1–6 dalys), t. y. už šias veikas numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos skiriasi.
Minėta, kad pagal BK 11 straipsnio 1 dalį nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė; taigi BK 281 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 1–6 dalyse numatyta atsakomybė už neatsargius nusikaltimus.
Vadinasi, už BK 281 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 1–6 dalyse nurodytų veikų padarymą numačius inter alia skirtingas terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribas, šie neatsargūs nusikaltimai diferencijuoti atsižvelgiant į jų pavojingumą.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš BK 281 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) nuostatų, neatsargūs nusikaltimai gali skirtis inter alia juos kvalifikuojančiais požymiais, kaip antai jie gali būti padaromi apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Taigi nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal įstatymų leidėjo BK įtvirtintą teisinį reguliavimą neatsargūs nusikaltimai skiriasi pavojingumu, inter alia juos kvalifikuojančiais požymiais, kaip antai jie gali būti padaromi asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, už juos gali būti numatyta inter alia diferencijuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
5.3.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto nuostatas aiškinant atsižvelgiant į BK 281 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) nuostatas pažymėtina, kad nustatyta sąlyga, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, susieta su visų neatsargių nusikaltimų padarymu.
6. Apibendrinant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) išdėstytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad:
– įstatymų leidėjas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus sąlygoms, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, įtvirtintoms inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte; atsiradus šioms sąlygoms asmuo negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o jeigu jam tokia teisė suteikta ir leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis išduotas, toks leidimas turi būti panaikintas;
– administracinis teismas, spręsdamas dėl sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, inter alia kai jis priimtas atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte nustatytoms sąlygoms, panaikinimo, patikrina, ar priimant šį sprendimą buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų; pagal ABTĮ (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) administracinis teismas, nustatęs, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės arba neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, arba yra kiti teismo svarbiais pripažinti sprendimo neteisėtumo pagrindai, panaikina skundžiamą sprendimą;
– Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte sąlyga, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nustatyta nediferencijuojant neatsargių nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nors pagal įstatymų leidėjo BK įtvirtintą teisinį reguliavimą neatsargūs nusikaltimai skiriasi pavojingumu, inter alia juos kvalifikuojančiais požymiais, kaip antai jie gali būti padaromi asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, už juos gali būti numatyta inter alia diferencijuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, neatsargūs nusikaltimai gali būti padaromi esant skirtingai neatsargumo, kaip kaltės formos, rūšiai;
– atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, t. y. jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad jis per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, asmuo 3 metus nuo šios sąlygos atsiradimo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu; nurodytu pagrindu asmens nelaikant nepriekaištingos reputacijos asmeniu, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) panaikinami ir toks asmuo 3 metus nuo šios sąlygos atsiradimo negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
7. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Seimas 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Juo Įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) buvo išdėstytas nauja redakcija.
7.1. Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; <...>
Palyginus Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte matyti, kad šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu teisinis reguliavimas pakito iš esmės – įstatymų leidėjas nustatė sąlygą, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nurodydamas, kokius nusikaltimus padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Pažymėtina, kad pagal Įstatyme (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą nusikaltimai, kuriuos padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, turi būti tik tokie, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir tik tyčiniai smurtiniai arba padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba padaryti naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, arba susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga.
7.2. Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta:
Palyginus Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) matyti, kad šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu teisinis reguliavimas išliko nepakitęs.
Taigi pagal Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus inter alia Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu todėl, kad per pastaruosius 3 metus dėl padaryto įstatyme nurodyto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės inter alia dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju.
III
Dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, neprieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvairiuose Konstitucinio Teismo aktuose buvo formuojama ir plėtojama oficialioji konstitucinė teisinės valstybės, teisės kreiptis į teismą, teismų funkcijos vykdyti teisingumą doktrina.
2.1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir kitų Konstitucijos nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
2.2. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“
2.2.1. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas).
2.2.2. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis yra neatskiriamai susijusi su 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, asmens prigimtine teise į teisingumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).
2.2.3. Nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos kartu su kitomis Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 3 dalies, nuostatomis.
Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, turi būti suprantamas ne pažodžiui – jis aiškintinas plečiamai, kaip apimantis reikalavimą vykdant teisingumą vadovautis teise – Konstitucija, įstatymais ir kt.
2.2.4. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos ir 110 straipsnio nuostatų kontekste.
Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta:
„Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“
Šiame kontekste pažymėtina, jog aiškindamas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatas Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra inter alia konstatavęs, kad:
– vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui;
– Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonėms, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso;
– jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas.
2.2.5. Taigi pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis teise – Konstitucija, įstatymais ir kt., atsižvelgdamas į bylos aplinkybes priimti teisingus sprendimus, o iškilus abejonėms dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai – kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos.
2.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
2.3.1. Neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga – asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
2.3.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
2.3.3. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
3. Pabrėžtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo.
4. Minėta, jog šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, neprieštaravo inter alia konstituciniam teisinės valstybės principui.
5. Minėta, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“ 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatyta:
6. Tiriant Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), pagal kurį leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami atsiradus inter alia Įstatymo 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui svarbu įvertinti, ar įstatymų leidėjas, nepažeisdamas Konstitucijos nuostatų, galėjo minėtą sąlygą, kuriai atsiradus leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami, susieti su visais neatsargiais nusikaltimais.
7. Sprendžiant dėl Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo nurodyta apimtimi atitikties Konstitucijai pažymėtina, kad, kaip minėta:
– ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo;
– konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
7.1. Minėta, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte sąlyga, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nustatyta nediferencijuojant neatsargių nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nors pagal įstatymų leidėjo BK įtvirtintą teisinį reguliavimą neatsargūs nusikaltimai skiriasi pavojingumu, inter alia juos kvalifikuojančiais požymiais, kaip antai jie gali būti padaromi asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, už juos gali būti numatyta inter alia diferencijuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, neatsargūs nusikaltimai gali būti padaromi esant skirtingai neatsargumo, kaip kaltės formos, rūšiai.
Minėta ir tai, kad jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jis negali įgyti teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o jeigu jam tokia teisė suteikta ir leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis išduotas, toks leidimas turi būti panaikintas.
Pažymėtina, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte sąlyga, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nustatyta nediferencijuojant neatsargių nusikaltimų pagal pavojingumą.
7.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog tam, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos pagrindu taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, ši sąlyga turėjo būti siejama su tokiais neatsargiais nusikaltimais, kurie, atsižvelgiant į inter alia juos kvalifikuojančius požymius ar veikos padarymo aplinkybes, kaip antai jų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, rodytų, kad juos padaręs asmuo, įgijęs teisę įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, dėl šios įgytosios teisės kelia grėsmę visuomenei, viešajai tvarkai ar sau pačiam, ir būtų pakankamas pagrindas riboti tokią juos padariusio asmens įgytąją teisę ir panaikinti jam išduotą leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
Priešingu atveju, susiejus leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą su bet kokiais nurodytu teisiniu reguliavimu nediferencijuotais pagal pavojingumą neatsargiais nusikaltimais, yra sudaromos prielaidos taikyti įgytosios teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, neproporcingas siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį.
7.3. Taigi Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, siejama su visais neatsargiais nusikaltimais, apėmė tiek tuos neatsargius nusikaltimus, kurie buvo pakankamas pagrindas riboti juos padariusio asmens įgytąją teisę įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ir panaikinti jam išduotą leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, tiek tuos, kurie nebuvo toks pagrindas.
7.4. Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, sudarė prielaidas neproporcingai riboti asmens įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgytąją teisę įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.
7.5. Darytina išvada, jog Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, neprieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
9. Minėta, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“ 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvo nustatyta:
10. Minėta ir tai, kad įstatymų leidėjas Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus sąlygoms, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, įtvirtintoms inter alia Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte.
11. Šiame nutarime konstatuota, jog Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamame Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas yra taip susijęs su Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), inter alia jos 4 punkte, yra nustatytos sąlygos, kurioms atsiradus leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami pagal Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija).
12. Taigi, konstatavus, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punktas nurodyta apimtimi prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatuotina ir tai, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
13. Darytina išvada, kad Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
14. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, neprieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u t a r i a:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 13-467) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 135-5452 ) 2 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 13-467) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 135-5452) tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 13-467) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 135-5452) 2 dalies 4 punkte numatytai sąlygai, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Egidijus Bieliūnas Toma Birmontienė Gediminas Mesonis Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas |