LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 4-637
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 65-2456) 26 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1024 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4601) 1 punktu,
tvirtinu Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2008 m. gruodžio 9 d.
įsakymu Nr. 4-637
ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – šios Taisyklės) reglamentuoja bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.
2. Administratoriaus darbo vietoje turi būti saugomos draudimo liudijimo ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.
3. Sudarius draudimo sutartį, šiose Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
Draudėjas – administratorius, sudaręs draudimo sutartį.
Nukentėjęs trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris šiose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam padarytos žalos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais atliekant bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių bankroto procedūras.
Bankroto procedūros – administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, atliekamų bankroto proceso metu nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo (kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka priėmimo) dienos iki įmonės išregistravimo dienos, visuma.
Šeimos nariai – kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, sutuoktiniai, taip pat asmenys, su kuriais gyvenama neįregistravus santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
6. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą.
7. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais atliekant bankroto procedūras jų pačių ir jų šeimos narių turtui bei įmonėms, kurių akcijų turi administratorius ir (ar) jo šeimos nariai. Draudimo objektas taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su bankroto procedūrų atlikimu.
III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
8. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas:
8.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui);
8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos;
8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras;
9. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
10. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui šių Taisyklių 8 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudžiamasis įvykis.
IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
11. Nedraudžiamasis įvykis yra:
11.1. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
11.5. veika, kuria padaryta žala, užtraukianti administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų baudžiamąją atsakomybę;
11.6. draudėjui administracine ar (ir) drausmine tvarka skirtos baudos, nuobaudos, delspinigiai, netesybos;
11.7. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;
11.9. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmai, sukėlę žalą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
11.10. žalos atsiradimas tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtas toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusios žalos atsiradimas, neatsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimui ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
11.10.1. žalos padarymas karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą,
11.10.2. žalos padarymas bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu naudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
11.11. žalos atsiradimas dėl oro, vandens, žemės užteršimo, tačiau draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl staigaus ir netikėto oro, vandens, žemės užteršimo išvalymo (toliau – užteršimas) bei dėl šio užteršimo kilusios žalos trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:
11.11.1. galima nustatyti, kad užteršimas įvyko per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, draudėjui vykdant apdraustą veiklą,
11.11.2. užteršimas įvyko dėl staiga, netikėtai atsiradusio statinio, įrangos defekto arba užteršimas buvo staigus, netikėtas, nesusijęs su bet kokiais lėtais laipsniškais procesais, tęstiniais veiksmais (neveikimu) ar pasikartojančiais reiškiniais,
11.11.3. užteršimas buvo draudėjo, aplinkosaugos institucijų pastebėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo užteršimo atsiradimo pradžios,
11.11.4. žala trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui dėl užteršimo turi kilti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo užteršimo atsiradimo pradžios,
11.11.5. užteršimas kilo ne dėl įstatymų ar kitų norminių teisės aktų, viešosios valdžios atstovų teisėtų nurodymų pažeidimo,
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
12. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 200000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per 30 dienų apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už atliekant bankroto procedūras nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytą žalą.
13. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise). Rizikos laipsnį galintys lemti kriterijai gali būti šie:
15. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar draudimo sutarties šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo apsaugos sustabdymo metu įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas draudimo išmokos nemoka. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas – „Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, pavadinimas ir oficialus jo paskelbimo šaltinis).
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudiko reikalavimu privalo pateikti draudikui rašytinį prašymą.
18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo pateikti rašytiniame prašyme (anketoje), kuriame (-ioje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas nepateikia draudikui šių Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
20. Jeigu draudėjas nepateikia šių Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta informacija nepateikta.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS
25. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo per 5 dienas raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.
IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS
27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
28. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių Taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas, ir imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
29. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
31. Draudikas šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant šių Taisyklių 30 punkte nurodytą pareigą.
XI. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
33. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
34. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
35. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
36. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
37. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytos sumos – 1000 litų žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas. Jeigu žalos dydis viršija 1000 litų, draudikas privalo visiškai atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą. Draudimo suma iki 1000 litų draudėjas gali draustis savanoriškai.
38. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
XII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
39. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
39.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, jos padariniai, pateikiami duomenys apie žalos dydį;
40. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
41. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
42. Jeigu draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Draudėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą.
XIII. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
44. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų pradėtas nagrinėti draudimo išmokos išmokėjimo klausimas:
45. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
47. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XV. TAISYKLIŲ 30 PUNKTE NUSTATYTŲ DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
49. Šių Taisyklių 30 punkte nurodytos atlyginamos išlaidos kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
50. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Būtinas išlaidas, draudėjo turėtas mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, turi atlyginti draudikas, neatsižvelgdamas į tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant į tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
XVI. DRAUDIKO TEISĖ IŠREIKALAUTI SUMOKĖTAS SUMAS IŠ DRAUDĖJO
XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS
XVIII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
53. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
54. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XIX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Visi šiose Taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
58. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.