LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. liepos 5 d. Nr. 808
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 7 „Dėl socialinės pašalpos“ (Žin., 1995, Nr. 4-74);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 917 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl socialinės pašalpos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1404).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 808
Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja socialinės pašalpos (toliau vadinama – pašalpa), numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (Žin., 1990, Nr. 30-711; 1994, Nr. 88-1667), skyrimą ir mokėjimą.
2. Pašalpa pagal Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. I-624 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 88-1667) 10 straipsnį skiriama ir mokama šeimoms (vienišiems asmenims), kurių pajamos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybės remiamas pajamas. Pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų ir vidutinių šeimos (vienišo asmens) pajamų per mėnesį.
Pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) mokama, jeigu ji yra ne mažesnė kaip 5 litai.
3. Teisę gauti pašalpą turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos bei užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse.
4. Pašalpas šeimoms (vienišiems asmenims) skiria ir moka miestų (rajonų) savivaldybės iš savivaldybių biudžetų lėšų.
5. Šiuose nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
5.1. valstybės remiamos pajamos šeimai – Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatytos valstybės remiamos vieno šeimos nario pajamos, padaugintos iš šeimos narių, įeinančių į šeimos sudėtį, skaičiaus.
5.2. socialinę pašalpą gaunanti šeima (toliau vadinama – šeima) – sutuoktiniai (vienas sutuoktinis, kai kito nėra), kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį asmenys su vaikais (įvaikiais, povaikiais) iki 18 metų arba jų neturintys. Taip pat į šeimos sudėtį įskaitomi šie asmenys: vyresni kaip 18 metų valstybinių (savivaldybių) mokymo įstaigų dieninių skyrių nedirbantys viengungiai moksleiviai ir studentai; ketinantys toliau mokytis valstybinių (savivaldybių) bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai (abiturientai, absolventai) vasaros atostogų metu; vaikų globos įstaigų moksleiviai, vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesį paimti iš šių įstaigų ir tuo laikotarpiu neišlaikomi valstybės (negaunantys maistpinigių); nedirbantys aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai pedagogai laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Į šeimos sudėtį neįskaitomi: pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, iš jų vaikai (gyvenantys globos įstaigose ir gaunantys nemokamą maitinimą arba maistpinigius); paimti į globą (rūpybą) našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, gaunantys globos (rūpybos) pašalpą; tikrosios karo tarnybos kariai (prievolininkai); asmenys, kurie mokosi kitų valstybių mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; asmenys, suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ir atliekantys bausmę bei ieškomi policijos komisariato; asmenys, ne trumpiau kaip mėnesiui pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos į stacionarinę gydymo įstaigą.
Socialinės pašalpos gavėjai
6. Pašalpa skiriama ir mokama šeimoms (vienišiems asmenims), jeigu:
6.1. tėvai, vienas iš tėvų (vieniši asmenys):
6.1.1. dirba pagal darbo sutartį visą etatą ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo grafike nustatyto darbo laiko (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis) ir jiems buvo priskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
6.1.2. atlieka tikrąją karo tarnybą (išskyrus būtinąją) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos įstatyme nustatyta tvarka;
6.1.4. yra bedarbiai (-is), gaunantys (-is) bedarbio pašalpą, o mokymo laikotarpiu – mokymo pašalpą; įsiregistravę (-ęs) darbo biržoje asmenys dirba viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus ne trumpiau kaip 2 mėnesius per paskutinių 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti;
6.1.5. yra įsiregistravę (-ęs) darbo biržoje ir jiems (jam) yra pasibaigęs Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytas bedarbio pašalpos (mokymo laikotarpiu – mokymo pašalpos) mokėjimo laikas; pasibaigusi viešųjų arba Užimtumo fondo remiamų darbų sutartis, sudaryta ne trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, ir bedarbis nėra jos nutraukęs savo noru. Pašalpa jų šeimoms (vienišiems asmenims) skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
6.2. vienas iš tėvų dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2, 6.1.3, 6.1.7 ar 6.1.8 punktuose nurodytų priežasčių, o kitas iš tėvų arba vienišas asmuo slaugo šeimos narį arba giminaitį, kuris yra I ar II grupės invalidas, vaikas invalidas arba ligonis ir kuriam pagal gydytojų konsultacinės komisijos ar nustatančios invalidumą komisijos išvadą reikalinga nuolatinė slauga, arba jis teismo yra pripažintas neveiksniu;
6.3. vienas iš tėvų dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6.1.2–6.1.8 punktuose nurodytų priežasčių, o kitas iš tėvų arba vienišas asmuo yra:
6.3.1. nedirbanti nėščioji (70 kalendorinių dienų iki gimdymo), pateikusi pažymą iš medicinos įstaigos;
7. Pašalpa skiriama ir mokama tik turinčioms vaikų šeimoms ir tik tuomet, jeigu:
7.1. vienas iš tėvų augina namuose vaiką iki 3 metų, o kito nėra, jis dirba, mokosi valstybinės (savivaldybės) mokymo įstaigos dieniniame skyriuje arba pateikia medicininę išvadą, jog dėl sveikatos būklės negali prižiūrėti vaiko;
7.2. motina arba tėvas (kai motinos nėra arba ji pateikia medicininę išvadą, jog dėl sveikatos būklės negali prižiūrėti vaiko):
7.2.1. augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų ir dirba ne mažiau kaip pusę etato, o priskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
7.2.2. augina namuose 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų, kai bent vienas iš jų yra iki 8 metų ir bent vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaikų nelanko ikimokyklinio auklėjimo įstaigos (privalu pateikti apylinkės pediatro išduotą pažymą apie tai);
7.2.3. augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką pagal gydytojų rekomendaciją (patvirtintą medicinos įstaigos išduota pažyma);
8. Socialinė pašalpa skiriama ir mokama tik vaikams šeimų, turinčių asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – nuo 2 iki 3,5 hektaro, šiais atvejais:
8.1. tėvai (vienas iš tėvų, kai kito nėra, kai jis dirba arba nedirba dėl šių nuostatų 6 ir 7 punktuose nurodytų priežasčių) dirba žemės ūkio bendrovėje ir jų (jo) darbo užmokestis per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, yra ne mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą;
Savivaldybės kompetencija skirti ir mokėti socialinę pašalpą
10. Be šių nuostatų 6–8 punktuose nurodytų šeimų (vienišų asmenų), savivaldybė, atikrinusi gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities tyrimo aktą, savo sprendimu pašalpą gali skirti ir kitiems vienišiems asmenims bei šeimoms, pirmiausia toms, kuriose:
10.1. yra asmenų, pradėjusių dirbti mažiau kaip prieš 2 mėnesius ir per šį laikotarpį dirbusių visą įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo grafike nustatytą darbo laiką (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis). Vidutinės mėnesinės šeimos (vienišo asmens) pajamos šiuo atveju apskaičiuojamos imant kreipimosi mėnesį gaunamas pajamas (pagal šių nuostatų 25 punkto antrąją pastraipą);
10.2. yra bedarbių, įsiregistravusių darbo biržoje ir negaunančių bedarbio pašalpos (mokymo laikotarpiu – mokymo pašalpos); dirbančių ne visą darbo laiką ir įsiregistravusių darbo biržoje;
10.4. tėvai nėra išsituokę, bet kartu negyvena ir vaikus auginantis sutuoktinis yra prisiteisęs alimentus;
10.7. tėvai (vienas iš tėvų) augina 4 ir daugiau vaikų iki 16 metų ir turi asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – daugiau kaip 3,5 hektaro. Pajamos iš žemės sklypo apskaičiuojamos taikant pajamų normą, nurodytą šių nuostatų 26 punkto antrojoje pastraipoje;
11. Savivaldybė savo sprendimu pašalpą gali skirti ne visiems šeimos nariams: tik vaikams; motinai (tėvui), auginančiai mažamečius vaikus; asmeniui, slaugančiam sergantį šeimos narį; asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką, ir panašiai.
12. Savivaldybė savo sprendimu gali tęsti pašalpos mokėjimą šių nuostatų 6.1.5 ir 8.2 punktuose numatytais atvejais.
13. Jeigu šeima leidžia pašalpą ne pagal paskirtį, rekomenduojama savivaldybėms spręsti jos panaudojimo klausimą, atsižvelgiant į vaiko interesus (kad būtų perkami būtiniausi produktai, vartojamosios prekės ir panašiai).
14. Patikrinusi gyvenimo sąlygas ir įvertinusi turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir panašiai) arba nustačiusi, kad šeima (vienišas asmuo) pateikė klaidinančius duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, šeimos narių statusą ir panašiai, savivaldybė turi teisę neskirti pašalpos arba nutraukti jos mokėjimą.
15. Savivaldybė turi teisę tikrinti, ar teisingi pareiškėjų prašymuose nurodytieji duomenys, ir gauti apie tai raštu papildomą informaciją iš darbdavių, mokymo, užimtumo, socialinio draudimo, pašto, finansų įstaigų, gyvenamąsias patalpas eksploatuojančių įmonių, policijos, teismų ir kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų.
16. Savivaldybė turi teisę pasitelkti be papildomo atlyginimo darbingus, bet laikinai nedirbančius asmenis, kurių šeimoms mokama socialinė pašalpa, aplinkos tvarkymo ir kitiems visuomenei naudingiems darbams. Jeigu nurodytieji asmenys be svarbių priežasčių atsisako dirbti savivaldybės siūlomus darbus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl socialinės pašalpos mokėjimo šių asmenų šeimoms sustabdymo. Socialinę pašalpą gaunančių asmenų pasitelkimo visuomenei naudingam darbui tvarką ir sąlygas nustato savivaldybė.
Kreipimasis dėl socialinės pašalpos
17. Motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai dėl svarbių priežasčių ji negali atvykti), vienišas asmuo dėl pašalpos skyrimo kreipiasi į savivaldybę pagal priregistravimo vietą.
Jeigu sutuoktiniai yra priregistruoti skirtingose vietovėse, šeimai kreipiantis dėl pašalpos skyrimo, kitoje vietovėje prisiregistravęs sutuoktinis pateikia pažymą iš savivaldybės apie tai, kad jam pašalpa nepaskirta ir nemokama.
18. Pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:
18.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, policijos komisariato migracijos tarnybos leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinasis asmens pažymėjimas;
18.2. prašymas pagal pridedamą formą (joje nurodoma pareiškėjo vardas ir pavardė, adresas, taip pat kiekvieno šeimos nario vardas ir pavardė, giminystės ryšys, šeimos narių pajamos).
Visus duomenis, pateiktus prašyme, turimais dokumentais* įrodo ir savo parašu patvirtina pareiškėjas.
Jeigu dėl pašalpos kreipiasi motina (tėvas), neprisiteisusi (-ęs) jai (jam) priklausančių alimentų, prašyme reikia nurodyti priežastį, dėl kurios ji (jis) neprisiteisusi (-ęs) ir negauna alimentų.
Jeigu motina (tėvas) alimentus prisiteisė, bet jų negavo dėl to, kad alimentų mokėtojas neturi pajamų, arba dėl to, kad su valstybe, kurioje gyvena alimentų mokėtojas, Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties** dėl keitimosi pašto perlaidomis, pašalpa šeimai skiriama pateikus apie tai pažymą iš teismo;
18.3. pažyma iš apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos apie šeimai skirto sklypo žemės ūkio naudmenų plotą ir sklypo skyrimo datą (jeigu pašalpos mokėtojui šie duomenys nėra žinomi). Šią pažymą pateikia kiekviena šeima, turinti žemės sklypą, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – iki 3,5 hektaro;
19. Dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki laikotarpio, už kurį šeimai gali būti mokama pašalpa, pabaigos (per 3 mėnesius, įskaitant tą mėnesį, kada paduotas prašymas).
20. Priimant prašymą skirti pašalpą, asmuo turi būti supažindinamas su papildomų duomenų apie šeimos sudėties pasikeitimą pateikimo tvarka, pažymų pateikimo terminais bei atsakomybe už klaidinančių duomenų pateikimą.
21. Jeigu pagal šiuos nuostatus pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) negali būti skiriama, prašančiam pašalpos asmeniui per 15 dienų po visų reikiamų duomenų pateikimo grąžinamas prašymas su visais prie jo pridėtais dokumentais ir raštu nurodomos atsisakymo skirti pašalpą priežastys.
Šeimos (vienišo asmens) pajamų nustatymas
23. Į šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitoma:
23.1. priskaičiuotas darbo užmokestis ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų (pinigais ir natūra) sumos;
23.4. pasiųsto stažuotis specialisto darbo užmokestis ir kitos pajamos, išmokamos jo šeimai pagal įgaliojimą. Jeigu įgaliojimas gauti nurodytas pajamas neįformintas, pašalpa šeimai neskiriama ir nemokama;
23.6. vietoj pensijų mokamos kompensacijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo nustatyta tvarka;
23.7. pašalpos, mokamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų (motinystės (tėvystės) pašalpa, nėštumo pašalpa besimokančioms moterims, šeimos pašalpa, pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams, bedarbio pašalpa (mokymo pašalpa) ir panašiai);
23.10. karių, išskyrus tikrosios krašto apsaugos tarnybos karius (prievolininkus), piniginis aprūpinimas;
23.11. prarasto uždarbio dydžio sumos, gautos atlyginant žalą dėl pakenkimo sveikatai arba susirgimo profesine liga;
23.12. pajamos, gaunamos už žemės sklypo, gyvenamojo ploto, transporto priemonių ir kito turto naudojimą (nuomą);
24. Į šeimos (vienišo asmens) pajamas neįskaitoma:
24.1. fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji, sumos;
24.2. vienkartinės pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų (vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti, laidojimo pašalpa ir panašiai);
24.3. vienkartinės pašalpos, mokamos iš įmonių, įstaigų ar organizacijų lėšų išeinantiems į pensiją asmenims;
24.5. tikslinės materialinės paramos pašalpos, mokamos tam tikrais atvejais (dėl stichinės nelaimės, dėl ligos ir panašiai) iš įmonių, įstaigų ar organizacijų lėšų pagal pateiktus prašymus;
24.6. bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivių ir studentų, pasitelktų per mokslo metus žemės ūkio darbams, dirbančių vasaros atostogų metu ir atliekančių gamybinę praktiką, gautas uždarbis;
24.7. komandiruotpinigiai ir išmokos (priedai, priemokos), mokamos vietoj dienpinigių ir butpinigių;
24.8. sumos, išmokamos asmenims dėl pakenkimo sveikatai arba susirgimo profesine liga, atlyginant papildomas išlaidas maistui, protezavimui, sanatoriniam kurortiniam gydymui ir kitiems reikalams;
24.10. iš Lietuvos valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų mokamos kompensacijos donorams, diabetikams, taip pat išmokos, nustatytąja tvarka skiriamos butų komunalinių paslaugų, kuro, maitinimosi išlaidoms, važiavimo bilietų, specialiųjų drabužių ir uniformų įsigijimo išlaidoms atlyginti;
Šeimos (vienišų asmenų) vidutinių pajamų apskaičiavimas
25. Šeimos (vienišų asmenų) vidutinės pajamos apskaičiuojamos remiantis jų pateiktomis pažymomis apie pajamas, gautas per 3 mėnesius iki kreipimosi skirti pašalpą.
Šias pažymas išduoda jų darbovietės, mokymo įstaigos, valstybinio socialinio draudimo bei įdarbinimo tarnybos ir kiti atitinkamų išmokų mokėtojai.
Tuo atveju, kai kreipimosi dėl pašalpos mėnesį šeimos (vienišo asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, labai pasikeitė (pasibaigus motinystės, bedarbio pašalpos mokėjimui, asmeniui tapus pensininku, invalidu, pradėjus dirbti ir panašiai) ir tolesniu 3 mėnesių laikotarpiu nesikeis, nustatant vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas, imamos kreipimosi mėnesį gaunamos pajamos.
26. Išduodamose pažymose pašalpai gauti turi būti nurodomas darbo dienų pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo grafiką ir faktiškai dirbtų dienų skaičius, priskaičiuotos darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumos be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka patys apdraustieji. Jeigu atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei mokamus alimentus asmuo gauna mažesnę sumą negu minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis, atskirai nurodomos ir minėtųjų atskaitymų sumos.
Šeimų, turinčių asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – nuo 0,3 iki 3,5 hektaro, mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal bendrą žemės ūkio naudmenų plotą, taikant pajamų normą – 40 litų hektarui.
Dividendai į vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitomi remiantis įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje asmuo ar jo šeimos nariai turi akcijų, buhalterinės apskaitos dokumentais arba deklaruojant juos prašyme skirti pašalpą.
Gaunamos alimentų sumos į vidutines šeimos (vienišo asmens) pajamas įskaitomos remiantis įmonių, įstaigų ar organizacijų pažymomis apie išskaičiuotas iš skolininko alimentų sumas. Tais atvejais, kai alimentus tėvas (motina) moka asmeniškai, alimentų suma nustatoma pagal pašto perlaidas arba alimentų gavėjo pareiškimą, nurodant gaunamų alimentų sumą, ne mažesnę kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio vienam vaikui.
Apskaičiuojant asmeniui pašalpą už faktiškai auginamus vaikus, kuriems nėra nustatyta vaikų globa (rūpyba), imamos tų vaikų tėvų pajamos.
27. Priskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėjimas už atostogas, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos (be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) bei pensijos, alimentai ir kitos mėnesinės pašalpos įskaitomos į tų mėnesių pajamas, už kuriuos jos priklausė.
Vienkartinės išmokos – išeitinė pašalpa, premijos, dividendai ir panašiai – įskaitomos į tų mėnesių, kuriuos jos išmokėtos, pajamas.
Alimentų suma, gauta pašto perlaida iš karto už 2 ar daugiau mėnesių, įskaitoma į tą mėnesį, kurį ji buvo gauta.
28. Jeigu jūreivis per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, buvo išplaukęs į reisą ir dėl to nežinomos jo pajamos, pašalpa skiriama jūreiviui grįžus iš reiso ir gavus atlyginimą už tą laikotarpį.
29. Jeigu vienas iš vaikų, kuriam buvo mokama našlaičių pensija, neįskaitomas į šeimos sudėtį, nes yra paimtas valstybės globon, į šeimos pajamas atitinkamai neįskaitoma jam tenkanti našlaičių pensijos, kurią šeima gavo per apskaitomąjį laikotarpį, dalis. Tokia pat tvarka atitinkamais atvejais neįskaitoma gautų alimentų dalis.
30. Jeigu žemės sklypu naudojasi 2 ar daugiau kartu gyvenančios arba turinčios artimus giminystės ryšius šeimos, piniginės bei natūrinės jų pajamos iš šio sklypo įskaitomos kiekvienai šeimai proporcingai jos narių skaičiui.
Slaugant šeimos narį arba giminaitį, kuris turi ne mažesnį kaip 0,3 hektaro žemės sklypą, visos piniginės ir natūrinės pajamos iš šio sklypo įskaitomos slaugytojo ir slaugomojo šeimai proporcingai jos narių skaičiui.
31. Jeigu šeimos narys, gyvenantis kitoje valstybėje, turi darbo pajamų, apskaičiuojant šeimos pajamas, įtraukiamos ir šio šeimos nario pajamos. Iš bendrų šeimos pajamų sumos atimama vienam šeimos nariui tenkanti pajamų dalis.
Pajamos, gautos valiuta, perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį tą dieną, kurią išduota pažyma apie pajamas.
Socialinės pašalpos mokėjimas ir atsakomybė
33. Pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) mokama 3 mėnesius, pradedant tuo mėnesiu, kada šeima (vienišas asmuo) dėl šios pašalpos kreipėsi, jeigu kreipimosi metu šeimos nariai (vienišas asmuo) turėjo teisę gauti pašalpą.
Po 3 mėnesių šeima (vienišas asmuo) dėl pašalpos mokėjimo kreipiasi iš naujo. Jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius, pašalpa mokama toliau.
Pavyzdys. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais šeimai buvo mokama pašalpa. Dėl tolesnio šios pašalpos gavimo šeima gali kreiptis per 3 mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį (iki rugsėjo 30 dienos). Jeigu per nurodytąjį laikotarpį šeima kreipsis ir pateiks visus būtinus dokumentus, tuomet, apskaičiavus vidutines šeimos balandžio, gegužės ir birželio mėnesių pajamas, pašalpą reikia išmokėti už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
Jeigu pakartotinai dėl pašalpos kreipiamasi vėliau negu po 3 mėnesių (tai yra pasibaigus prieš tai paskirtos pašalpos mokėjimui), pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį buvo kreiptasi.
34. Jeigu teisę į pašalpą šeima (vienišas asmuo) turi ne pagal vieną, o du ar daugiau šių nuostatų punktus, pašalpa skiriama ir mokama pagal tą punktą, kuriame numatytos šeimai (vienišam asmeniui) palankesnės sąlygos.
36. Kai pašalpos gavėjas persikelia gyventi į kitą vietovę, mokėjimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas išmokėjus pašalpą už mėnesį, kurį jos gavėjas persikėlė gyventi į kitą vietovę.
Naujojoje gyvenamojoje vietovėje pašalpa skiriama ir mokama bendra tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po persikėlimo gyventi į kitą vietovę.
37. Asmenų, dirbančių sezoninius darbus, šeimoms pašalpa mokama darbo sutarties galiojimo laikotarpiu.
39. Paskirta pašalpa, kurios gavėjas laiku neatsiėmė, išmokama ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius, už kuriuos ji priklausė, jeigu dėl to buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius, praėjusius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.
Jeigu pašalpa laiku neišmokėta dėl mokėtojo kaltės, ji išmokama bet kada, neribojant termino.
Šiame punkte nurodytais atvejais pašalpos suma išmokama visa iš karto.
Pašalpa, negauta iki jos gavėjo mirties, išmokama kitam pilnamečiui šeimos nariui arba laidojančiam asmeniui.
40. Permokėtos pašalpos dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos išskaitomos iš gavėjo, bet ne daugiau kaip už 12 paskutinių mėnesių iki to mėnesio, kada pašalpos gavėjui buvo raštu pranešta apie permokėtas pašalpų sumas. Jeigu gavėjas nesutinka, kad iš jo būtų išskaitomos permokėtosios sumos, jos išieškomos teismine tvarka.
41. Asmenys, įrašę išduodamose pažymose ar kituose dokumentuose, kurių reikia pašalpoms skirti, klaidinančius duomenis apie gautas pajamas, taip pat tokius dokumentus pateikę, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1995, Nr. 103-2294).
Neteisėtai gautas pašalpas asmenys privalo grąžinti pašalpos mokėtojui. Jeigu jie to nepadaro per mėnesį nuo reikalavimo dienos, nuostoliai išieškomi teismine tvarka pagal pašalpos mokėtojų ieškinį.
Forma
-------------------------------------------
(pareiškėjo vardas ir pavardė)
-------------------------------------------
(adresas)
-------------------------------------------
(paso numeris, išdavimo data, asmens kodas)
-------------------------------------- skyriui
(miesto, rajono savivaldybės)
PRAŠYMAS
Prašau paskirti mano šeimai (man) socialinę pašalpą.
1. Duomenys apie save ir šeimos narius:
| Vardas ir pavardė |
Giminystės ryšys (vyras, žmona, vaikai įvaikiai, povaikiai) |
Gimimo data (metai, mėnuo, diena) |
Darbovietė, mokymo įstaiga (nedirbantis nurodo priežastį ir datą, nuo kurios nedirba) |
|
|
|
|
|
2. Šeimos (vienišo asmens) pajamos per paskutinių 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos skyrimo:
| Pajamos |
Vyras |
Moteris |
Nedirbantys vaikai |
| 1. Darbo užmokestis 2. Pajamos iš individualios veiklos 3. Pajamos iš žemės sklypo 4. Dividendai 5. Alimentai 6. Pensija (senatvės, invalidumo, šalpos) 7. Stipendija 8. Pašalpos (motinystės (tėvystės); nėštumo besimokančioms moterims; šeimos; karių (prievolininkų) vaikams; bedarbio; išeitinė ir kitos) 9. Pajamos iš turto (gyvenamojo ploto, transporto ir kitos) 10. Kitos pajamos Iš viso |
|||
3. Nesu ir nė vienas mano šeimos narys nėra individualios įmonės savininkas, akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės steigėjas, neturi kontrolinio akcijų paketo ir nėra įsigijęs patento.
4. Garantuoju, jog pateikta informacija teisinga. Jai pasikeitus, prižadu per mėnesį pranešti.
(Pareiškėjo parašas)
199 __ m. ___________ mėn. ___ d.
* Duomenys, pateikti prašyme, įrodomi pasu, vaikų gimimo liudijimais (nuorašais), socialinio draudimo pažymėjimu arba pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) skyriaus, pažymomis apie gautą darbo užmokestį, stipendiją, pensiją, pašalpą, sergančio šeimos nario ar invalido nuolatinės slaugos būtinumą (turi būti nurodyta slaugančiojo vardas ir pavardė), savivaldybės sprendimu dėl įvaikinimo, teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ištuokos liudijimu arba teismo sprendimu dėl ištuokos ir panašiai.
** Šiuo metu Lietuva yra sudariusi sutartis dėl keitimosi pašto perlaidomis su šiomis valstybėmis: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Estija, Latvija, Moldova, Armėnija, Kirgizija, JAV, Danija, Austrija, Australija, Lenkija, Prancūzija, Ispanija, Šveicarija ir Vokietija.