ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL REALYBĖS ŠOU „AKVARIUMAS-2“ (TV3, 2002 M. LAPKRIČIO 12 D., TANGO TV, 2002 M. LAPKRIČIO 13 D.) IR ŠIO ŽANRO LAIDŲ TRANSLIAVIMO PER VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONES
2002 m. lapkričio 26 d. Nr. 20
Atviras lytinio akto demonstravimas tiesioginio transliavimo metu traktuotinas kaip iššūkis visuotinai pripažintoms moralės normoms, pagrindiniams visuomenės informavimo principams.
Transliuotojui derėtų atkreipti dėmesį į reikalavimus, kuriuos ne tik valstybei, bet ir jam formuluoja ir skatina jų laikytis Europos konvencija dėl televizijos be sienų (Žin., 2000, Nr. 29-805). Konvencijos 7 straipsnyje nurodoma, jog visos programos laidos tiek savo forma, tiek turiniu turi gerbti žmogaus orumą ir pagrindines žmogaus teises, kad laidos jokiu būdu negali: a) būti nepadorios ir ypač turėti pornografijos elementų; b) perdėtai akcentuoti smurtą arba kurstyti rasinę neapykantą. [...] Laidos, kurios galėtų pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam vaikų ir paauglių vystymuisi, neturi būti rodomos tuo metu, kai vaikai ir paaugliai dėl transliacijos ir priėmimo laiko galėtų jas matyti. [...]
Paminėtina, kad Europos Taryba šios konvencijos tikslams įgyvendinti įsteigė Nuolatinį komitetą, kuris 2002 m. rugsėjo viduryje savo pareiškimu „Dėl žmogaus orumo ir prigimtinių teisių“ atkreipė transliuotojų ir jų veiklą reguliuojančių institucijų dėmesį į [...] tokius programų formatus ir sumanymus, kurie gali pažeisti žmogaus principus ir orumą, bei parodyti tų programų dalyvius visiškai praradusius savo asmeninį gyvenimą arba išgyvenančius savitiksles fizines ar psichologines kančias.
Šiame pranešime reguliuojančioms institucijoms ir transliuotojams rekomenduojama vengti sutarčių tarp transliuotojų ir dalyvių, kur pastarieji iš esmės išsižada savo teisės į privatumą [...]. Sutartys turėtų būti sudaromos taip, kad apgintų labiausiai pažeidžiamas puses, t. y. dalyvius, kurie gali būti sugundyti, kad atsisakytų savo teisių dėl populiarumo ir pinigų.
Negalima sutikti su komercinių televizijų mėginimais „įdomumu“ ir „konkurencija“ dangstyti laisvo sekso propagavimą; kaip ir smurtas bei prievarta, jis demoralizuoja bręstančią asmenybę, neigiamai veikia moralinę atmosferą visuomenėje ir šalyje.
Laidoje „AKVARIUMAS-2“ esama ir viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, elementų.
Atkreipdamas dėmesį į minėto „realybės šou“ žanro laidų plitimą mūsų šalyje,
manydamas, jog būtina rodyti pagarbą moralinėms vertybėms bei žmogaus orumui, išsaugant privataus gyvenimo neliečiamumo principo esmę,
atsižvelgdamas į Europos konvencijos dėl televizijos be sienų Nuolatinio komiteto 2002 m. rugsėjo 12-13 d. pareiškimą Nr. 1 „Dėl žmogaus orumo ir prigimtinių teisių“,
pritardamas tėvų, šeimos bei pedagoginės visuomenės atstovų nuomonei ir nerimui dėl nevaržomo sekso propagavimo, tačiau
neužimdamas vienašališkos pozicijos išskirtinai dėl visų UAB TELE-3 transliuojamų programų bei laidų ir įvertinęs generalinės direktorės V. Marciulevičiūtės 2002 m. lapkričio 19 d. rašte išdėstytus motyvus,
vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais,
n u s p r e n d ž i u:
1. Įspėti UAB TELE-3 savininkus bei vadovus, programų direktorius ir (ar) laidų rengėjus dėl to, kad „realybės šou“ laidoje „AKVARIUMAS-2“ parodytas lytinis aktas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams visuomenės informavimo principams, ir pareikalauti, kad panašūs amoralūs reiškiniai ateityje nebūtų toleruojami ir viešai skelbiami.
2. Atkreipti visų transliuotojų, viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei žurnalistų dėmesį į tai, jog, kurdami naujus laidų ir programų formatus, pasitelkdami naujas visuomenės informavimo technologijas, jie turėtų vengti informacijos, galinčios turėti neigiamos įtakos žmogaus orumui ir dorovei, viešo skelbimo. Transliuotojas, prieš skelbdamas tokio pobūdžio informaciją per visuomenės informavimo priemones, taip pat turėtų įvertinti galimą žalą tiek suaugusiųjų, tiek nepilnamečių auditorijai bei stengtis numatyti, kaip šią informaciją ar reiškinį priims ir įvertins pati visuomenė.
3. Priminti transliuotojams, viešosios informacijos rengėjams, platintojams, rengėjų ir (ar) platintojų savininkams, žurnalistams, jog savanoriškas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, transliuotojų etikos kodeksų priėmimas – būtina sąlyga ugdant visų mūsų pagarbą visuomenės informavimo principams.
4. Kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijas bei kitas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas dėl šių kodeksų tobulinimo ir viešo paskelbimo.