LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. LAPKRIČIO 14 D. ĮSAKYMO Nr. D1-611 „DĖL VP3-1.4-AM-04-R PRIEMONĖS „VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. birželio 11 d. Nr. D1-482
Vilnius
Pakeičiu VP3-1.4-AM-04-R priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D1-611 „Dėl VP3-1.4-AM-04-R priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 136-5349; 2009, Nr. 40-1530):
4. Išdėstau 23.1 punktą taip:
5. Išdėstau 23.3 punktą taip:
„23.3. atsakingos institucijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) nuostatomis (jeigu taikomos atsižvelgiant į projekto veiklas);“.
7. Papildau šiuo 27.5 punktu:
8. Išdėstau 28.1 punktą taip:
„28.1. teikdamas paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pateikti su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą informaciją apie jam žinomus reikšmingus taršos šaltinius valomo vandens telkinio baseine (upių atveju – valomame ruože ir aukščiau valomos vietos), dėl kurių vandens telkinys tapo valytinu ir (arba) tvarkytinu, ir informaciją apie įgyvendintas (planuojamas įgyvendinti) taršos prietakos mažinimo priemones;“.
9. Išdėstau 28.2.2 punktą taip:
11. Įrašau 32 punkte po žodžių „labai pakeistos“ žodžius „ir dėl šių pakeitimų negalima pasiekti geros vandens telkinio būklės“.
12. Papildau šiuo 331 punktu:
13. Papildau šiuo 332 punktu:
„332. Tuo atveju, kai galimybių studijos vandens telkiniui valyti ar tvarkyti parengimas buvo finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis vadovaujantis Gairėmis pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.3 priemonės „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“ veiklos sritį „Praeities taršos ir jos teritorijų nustatymas ir tvarkymas“ ir „Informavimas apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimas“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-129 (Žin., 2006, Nr. 34-1216), į paraišką gali būti įtrauktos tokioje galimybių studijoje numatytos priemonės, kurios pagerina vandens telkinio naudojimo pagal paskirtį (vandens turizmui, rekreacijai, saugomų rūšių išsaugojimui ir pan.) galimybes ir (arba) sudaro geresnes sąlygas natūralių vandens ekosistemų egzistavimui.“
14. Išdėstau 38 punktą taip:
„38. Finansavimo lėšos sudaro ne daugiau kaip 90 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas, teikiantis paraišką dėl projekto finansavimo, turi prisidėti savo lėšomis ne mažiau kaip 10 procentų projekto vertės. Nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais laikomi banko paskola, pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) piniginės lėšos, Europos investicijų banko paskola, garantinis banko raštas ir pan.“
15. Išdėstau 46 punktą taip:
„46. Agentūra ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki regionų projektų sąraše nurodytos galutinės paraiškos pateikimo Agentūrai dienos, išskyrus atvejus, kai regionų projektų sąraše regionų plėtros tarybos, Agentūros ir pareiškėjo bendru sutarimu nustatomas trumpesnis paraiškų pateikimo terminas, projektų sąraše nurodytų projektų pareiškėjams išsiunčia pasiūlymus teikti paraišką. Agentūra informaciją apie išsiųstą pasiūlymą pateikti paraišką skelbia svetainėje www.esparama.lt.“
16. Išdėstau 53 punktą taip:
„53. Paraiška iki nustatyto termino gali būti išsiųsta registruotu laišku, per pašto kurjerį arba pareiškėjas gali įteikti ją asmeniškai Agentūrai adresu: Labdarių g. 3, LT-01120 Vilnius. Praleidus šį terminą, sprendimą dėl paraiškos priėmimo, atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis ir galimybę atlikti paraiškos vertinimą nepažeidžiant Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse nustatyto vertinimo termino, priima Agentūra.“
17. Išdėstau 55 punktą taip:
18. Papildau šiuo 70.3 punktu:
„70.3. Pagrįstais atvejais Agentūra gali baigti administracinės atitikties vertinimą su išlyga, kad reikiamas dokumentas ar informacija bus pateikti iki sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo arba projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjui nepateikus reikiamo dokumento ar informacijos iki nustatyto termino, sprendimas dėl projekto finansavimo nepriimamas arba projekto finansavimo ir administravimo sutartis nepasirašoma.“
20. Išdėstau 77 punktą taip:
„77. Jeigu pareiškėjas per nustatytąjį terminą prašomų dokumentų ir informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, arba projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, Agentūra turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Pagrįstais atvejais Agentūra gali priimti sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti su išlyga, kad konkretūs veiksmai bus atlikti arba reikiamas dokumentas ar informacija pateikti iki sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo arba projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjui nepateikus reikiamo dokumento ar informacijos iki nustatyto termino, sprendimas dėl projekto finansavimo nepriimamas arba projekto finansavimo ir administravimo sutartis nepasirašoma.“
22. Išdėstau 83 punktą taip:
„83. Sprendimą dėl projekto finansavimo Aplinkos ministerija priima per 10 darbo dienų nuo Agentūros pateiktos projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2005, Nr. 105-3882), nustatyta tvarka Finansų ministerijai yra pateikęs prašymą gauti perskolinamą Europos investicijų banko paskolą pareiškėjo nuosavų lėšų daliai finansuoti, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo įsigaliojimo dienos. Sprendimas dėl projekto finansavimo tvirtinamas ministro įsakymu.“
23. Išdėstau 98 punktą taip:
24. Išdėstau 99 punktą taip:
25. Išdėstau 100 punktą taip:
„100. 5 metus po galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos projekto vykdytojas privalo kasmet, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos, teikti Agentūrai ataskaitas po projekto užbaigimo. Ataskaita po projekto užbaigimo teikiama kaip informacija Agentūrai, siekiant užtikrinti duomenų apie projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą, Reglamento Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsniuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimą pateikimą. Nepažeidžiant Reglamento Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsniuose nustatytų reikalavimų, projektų finansavimo ir administravimo sutartyje gali būti nustatomas trumpesnis ataskaitos po projekto užbaigimo teikimo laikotarpis. Agentūra turi įsitikinti, kad pateikta informacija teisinga, ir gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto užbaigimo patikslinti.“
26. Išdėstau 1 priedo 1 punktą taip:
„1. PROJEKTO POREIKIO, REZULTATŲ IR NAUDOS PAGRINDIMAS
Remdamiesi paraiškos bendrosios (A) dalies 5 punkto lentelėje pateikta informacija ir ją papildydami, išsamiai aprašykite projekto poreikį (pvz., kokioms problemoms spręsti reikalingas projektas, kokie planuojami projekto rezultatai ir nauda, kodėl pasirinktas būtent toks problemos sprendimo būdas, kaip numatomos taikyti priemonės atitinka Aprašo 27 punktą, kaip projektas atitinka Aprašo 28 punktą ir pan.) ir kokiomis priemonėmis (pvz., vandens telkinio būklės stebėsena (monitoringas), papildomos techninės priemonės ir kt.) bus užtikrinta ilgalaikė (ne mažiau 5 metų) vandens telkinio ekologinė būklė, pasiekta po projekto įgyvendinimo.“
27. Išdėstau 1 priedo 6 punktą taip:
„6. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ
Suformuluokite reikalavimus techniniam projekto sprendimui. Projektui pagrįsti turėtų būti svarstomos bent dvi alternatyvos, viena iš jų – „nulinė“ alternatyva (alternatyva, kai projektas nėra įgyvendinamas). Alternatyvų analizėje turi būti atskleista, kad visos realios projekto įgyvendinimo alternatyvos buvo svarstytos arba, kad kitas alternatyvas, išskyrus nagrinėjamas, netikslinga svarstyti. Jeigu vertinant projekto įgyvendinimo galimybes išskiriamos kelios projekto įgyvendinimo alternatyvos, vertinant kiekvienai alternatyvai turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai. Alternatyvos turi būti įvertintos išsamiai ir tiksliai. Pasirinkta alternatyva turi būti optimali, atsižvelgiant į esamus apribojimus.
Pateikite projekto įgyvendinimo alternatyvas, suformuluojant aiškius alternatyvų vertinimo kriterijus, įrodančius, kad pasirinkta alternatyva yra pranašesnė už kitas alternatyvas įvertinant visas pasirinktas alternatyvas skaitine išraiška.“
28. Išdėstau 1 priedo 6 punktą taip:
29. Išdėstau 1 priedo 8 punktą taip:
31. Išdėstau 2 priedo 12 punktą taip:
32. Išdėstau 2 priedo 14 punktą taip:
33. Papildau 2 priedą šiuo 24 punktu:
35. Įrašau 3 priedo 1.2.4.2 punkto 3 ir 7 grafose vietoje skaičiaus „33“ žodį ir skaičius „33¹ ar 33²“.
36. Išdėstau 3 priedo 7.2.3.2 punktą taip:
37. Išdėstau 3 priedo 7.2.3.4 punktą taip:
38. Papildau 3 priedą šiuo 7.2.3.5 punktu:
39. Išdėstau 4 priedo eilutės „VP3-1.4-AM-04-R-P. NR.01 Produkto rodiklis: Vandens telkinių būklės gerinimo priemonėmis sutvarkytas plotas“ grafą „Rodiklio skaičiavimo būdas“ taip:
VP3-1.4-AM-04-R priemonės
„Vandens telkinių būklės gerinimas“
projektų finansavimo sąlygų aprašo
5 priedas
|
|
|
VANDENS TELKINIŲ TVARKYMO PAGRĮSTUMO IR VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMO PRIEMONIŲ TINKAMUMO IR TAIKYMO VERTINIMO REKOMENDACIJOS
1. Paraiškų vertinimo žingsniai:
1.1. Nustatoma, ar planuojami darbai būtų vykdomi rizikos vandens telkinyje. Jeigu taip, - šis projektas priskiriamas prioritetiniams.
1.2. Nustatoma, ar vandens telkinyje fiksuojama bent viena 1 lentelėje „Rekomenduojami vandens telkinių būklės gerinimo būdai“ nurodyta problema. Jeigu problema nustatoma, turi būti atlikti reikiami vandens kokybės tyrimai[1] arba pateikti jau esami duomenys ar informacija, pagrindžianti identifikuotą problemą.
Neidentifikavus arba nepagrindus problemos, Apraše numatytos vandens būklės gerinimo priemonės netaikomos.
1.3. Nustatoma, ar su paraiška pateikta su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinta informacija, pagrindžianti, kad tarša (ar kiti reikšmingi poveikiai) yra nutraukta arba tarša (ar kiti reikšmingi poveikiai) sumažinta iki nereikšmingo lygio, arba taršos (ar kitų reikšmingų poveikių) mažinimo priemonės jau yra patvirtintos teisės aktais ir bus įgyvendintos iki paraiškoje nurodyto projekto įgyvendinimo termino pabaigos.
1.4. Jeigu projektas atitinka 1.2 ir 1.3 punktų sąlygas, priemonės, atitinkančios nustatytą problemą, parenkamos pagal 1 lentelę.
1 lentelė. Rekomenduojami vandens telkinių būklės gerinimo būdai
| Problema |
Rekomendacijos tyrimams |
Rekomenduojamos veiklos |
Veiklai privalomos sąlygos |
| 1. Nustatytas reikšmingas taršos ar kitos antropogeninės veiklos poveikis vandens telkiniams. |
Nustatomas taršos šaltinių poveikio mastas. |
Sutelktosios taršos nutraukimas ar sumažinimas iki nereikšmingo poveikio. Priemonių, mažinančių pasklidąją taršą, taikymas vandens telkinio prietakos baseine (pvz.: prevencinės priemonės – dirbtinų baseinėlių įrengimas ir kt., kitos pagal Aprašą nurodytos taršos mažinimo priemonės). |
|
| 2. Ypatingų ekologinių situacijų metu užterštas vandens telkinys ar jo dalis (upė, ežeras, tvenkinys) |
Dumblo mėginiai turi būti imami ir užterštose vandens telkinio vietose, taip pat ir kitose vandens telkinio dalyse. Nustatomas užteršto dumblo pasklidimas vandens telkinyje. Atliekami vandens kokybės tyrimai. |
Teršalų prietakos ir sklidimo sustabdymas; jei reikia – užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio arba užteršto dumblo šalinimas. |
Bendru atveju rekomenduojama valyti ar izoliuoti telkinio plotą, kuriame dumblo užterštumas viršija DLK (3.1, 3.2), arba organinių medžiagų kiekis susikaupusiame dumble ne mažesnis kaip 10 %, bendrojo fosforo daugiau kaip 500 mg/kg, azoto – daugiau kaip 2000 mg/kg, dumblo sluoksnio storis vagoje yra ne mažesnis kaip 0,3 m, o dumblo buvimas ar sklidimas gali pabloginti upės ir (arba) kitų vandens telkinių būklę. |
| 3. Upės vagos užžėlimas vandens augmenija (helofitais – nendrėmis, švendrais, meldais ir kt.), kai užžėlę ne mažiau kaip 50 proc. tvarkomo vagos ruožo ploto, ir kai yra stebima, kad per kelerius metus šie vandens augalai yra neišnešami potvynio metu, ir yra stebima skurdi dugninė vandens gyvūnija. |
Turi būti nustatytos priežastys, lemiančios tokio didelio vandens augmenijos suvešėjimo upės vagoje mastą (pvz., vandens stygius upėje vegetacijos sezono metu, eutrofikacija dėl prietakos baseino biogenų pernašos) ir numatytos priemonės šioms priežastims pašalinti ar jų įtakai sumažinti. |
Perteklinio užaugimo priežasčių šalinimo priemonės. Vagos perteklinės augmenijos šalinimas. Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Makrofitai pjaunami po vandeniu bent 2– 3 kartus per vegetacijos sezoną, priklausomai nuo helofitų ataugimo greičio. Būtina numatyti priemones, kurios neleistų augalų liekanoms sklisti upe rovimo metu, o liekanas pašalinti už upės apsauginės juostos ribų. Norint sunaikinti helofitų sąžalynus vagoje, ši priemonė turi būti taikoma ne mažiau kaip trejus metus, vėliau reikia prižiūrėti tvarkytą vagos ruožą. |
| 4. Upės vagos uždumblėjimas šiais atvejais: – dumble yra didelė biogeninių medžiagų koncentracija (organinių medžiagų kiekis susikaupusiame dumble ne mažesnis kaip 10 %, bendrojo fosforo daugiau kaip 500 mg/kg, azoto daugiau kaip 2000 mg/kg) ir vagoje yra ne mažesnis kaip 0,3 m dumblo sluoksnis; – yra stebimas kasmetinis toje upės dalyje vandens „žydėjimas“ ir yra skurdi dugninė vandens gyvūnija. |
Ištirta dumblo cheminė sudėtis ir jo kiekis. |
Dumblo kasimas iš upės vagos. Renatūralizacijos priemonių taikymas (vingiuotumo formavimas, sraunumų įrengimas ir pan.). Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Valymo metu upės vaga neturi būti gilinama, t. y. neturi būti kasamas mineralinis gruntas (akmenuotas, smėlingas gruntas). |
| 5. Upės vagoje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
Atliekami dumblo cheminės sudėties tyrimai, nustatoma užterštų gruntų lokalizacija. |
Užteršto dumblo kasimas arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. Papildomai gali būti numatytas pakrantės tvarkymas šalinant menkaverčius krūmus ir medžius. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio ir sutvarkymo krante technologija, ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar ant kranto pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei upės nevalant. Upės vaga neturi būti gilinama, t. y. neturi būti kasamas neužterštas akmenuotas ar smėlingas gruntas. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, seklus (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) ruožas valymo darbų metu turi būti atribojamas nuo upės tėkmės laikinais valymo metu pakelto dumblo ir teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą upės dalį pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 6. Ežero ar tvenkinio priekrantės ir litoralės užžėlimas vandens augmenija (helofitais – nendrėmis, švendrais, viksvomis), >50 % litoralės akvatorijos užžėlimas monodominantiniais makrofitų (lūgnės, elodėjos, nerties, plunksnalapės ir kt.) sąžalynais. |
Ežero ar tvenkinio ir jo pakrančių botaniniai tyrimai. Nustatomos galimos užžėlimo priežastys bei numatomos priemonės joms pašalinti. |
Perteklinio užaugimo priežasčių šalinimo priemonės. Perteklinės vandens augalijos (makrofitų) šalinimas. Vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos suformavimas ir priežiūra. Dirvos erozijos ir taršos prevencijos priemonių įgyvendinimas telkinio prietakos baseine. |
Makrofitai pjaunami po vandeniu mažiausiai 3 kartus per vegetacijos sezoną (keletą metų iš eilės) arba raunami ar iškasami kartu su po jų sąžalynais susikaupusiu dumblu. Būtina numatyti priemones, kurios neleistų augalų liekanoms sklisti upe rovimo metu, o liekanas pašalinti už telkinio prietakos baseino ribų. |
| 7. Ežero ar tvenkinio seklėjimas – uždumblėjimas: – kai vandens telkinio vidutinis gylis mažesnis kaip 3,0 m, – dumblo sluoksnio storis didesnis už vandens sluoksnio storį. Ir kai stebimi galimi problemos požymiai: – kasmetinis ežero ar tvenkinio ar jo dalies vandens „žydėjimas“; – žieminis ar vasarinis žuvų dusimas. |
Priklausomai nuo problemos ir planuojamo sprendimo būdo: – kompleksiniai ežero bei apyežerio botaninai ir zoologiniai tyrimai, saugomų rūšių paieška, – ežero hidrocheminės būklės tyrimai ir (arba) monitoringas, – ežere susikaupusio dumblo sluoksnio bei cheminės sudėties tyrimai. |
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio. Po valymo darbų suformuojama mezotrofiniam vandens telkiniui būdinga ekosistema, pasirinktinai (ar kartu) pagal poreikį taikytinos veiklos: – fosforo surišimas koaguliantais, – sodinamos reikiamos makrofitų rūšys, – vandens telkinys įžuvinamas plėšriosiomis žuvimis (lydeka, starkiu, ešeriu, šamu ir pan.). |
Valoma ne mažiau kaip 50% vandens telkinio ploto. Jei valymas išdėstomas etapais: – didesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose pirmame etape valoma ne mažiau kaip 10% vandens telkinio ploto, – mažesniuose kaip 50 ha vandens telkiniuose pirmame etape valoma ne mažiau kaip 20% vandens telkinio ploto. Planuojamas išvalyti dumblo sluoksnis ne mažesnis kaip 1,5 m (priekrantėje – iki mineralinio grunto). Dumblas šalinamas iki mineralinio grunto arba ne mažiau kaip iki 4,0 m vandens gylio. |
| 8. Ežere ar tvenkinyje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis teršiančiomis medžiagomis, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
Ežere susikaupusio dumblo sluoksnio bei cheminės sudėties tyrimai. |
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio ir sutvarkymo sausumoje technologija ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar priekrantėje pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei nevalant ežero ar tvenkinio. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, sekli (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) akvatorijos dalis valymo darbų metu turi būti atribojama laikinais valymo metu pakelto dumblo bei teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą vandens telkinio akvatoriją pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 9. Ežero ar tvenkinio vandens kokybė neatitinka nustatytų kokybės normų (2.1, 2.2, 2.3) dėl vidinės taršos ar vidinių ekosistemos struktūros pažeidimų. |
Ežero hidrocheminės ir hidrobiologinės būklės tyrimai ir (arba) monitoringo duomenų analizė. |
Fosforo surišimas koaguliantais, reikiamų makrofitų rūšių sodinimas, vandens telkinio įžuvinimas plėšriosiomis žuvimis (lydeka, starkiu, ešeriu, šamu ir pan.); makrofitų šienavimas ir išnešimas iš baseino prietakos ribų. |
|
| 10. Ežero ar tvenkinio dalies (pvz., įlankos), kurioje susiformavusi atskira jai būdinga ekosistema, priekrantės ir litoralės užžėlimas vandens augmenija (helofitais – nendrėmis, švendrais, viksvomis), >50 % litoralės akvatorijos užžėlimas monodominantiniais makrofitų (lūgnės, elodėjos, nerties, plunksnalapės ir kt.) sąžalynais. |
Ežero ar tvenkinio dalies ir jo pakrančių botaniniai tyrimai. Nustatomos galimos užžėlimo priežastys ir numatomos priemonės joms pašalinti. |
Perteklinio užaugimo priežasčių šalinimo priemonės. Perteklinės vandens augalijos (makrofitų) šalinimas. Vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos suformavimas ir priežiūra. Dirvos erozijos ir taršos prevencijos priemonių įgyvendinimas telkinio prietakos baseine. |
Makrofitai pjaunami po vandeniu ne mažiau kaip tris kartus per vegetacijos sezoną (keletą metų iš eilės) arba raunami ar iškasami kartu su po jų sąžalynais susikaupusiu dumblu. Būtina numatyti priemones, kurios neleistų augalų liekanoms sklisti ežere rovimo metu, o liekanas pašalinti už telkinio prietakos baseino ribų. |
| 11. Ežero ar tvenkinio dalies (įlankos) seklėjimas – uždumblėjimas: – kai vandens telkinio dalies vidutinis gylis mažesnis kaip 3,0 m, – dumblo sluoksnio storis didesnis už vandens sluoksnio storį. Ir kai stebimi galimi problemos požymiai: – kasmetinis ežero ar tvenkinio ar jo dalies vandens „žydėjimas“. – žieminis ar vasarinis žuvų dusimas. |
Priklausomai nuo problemos ir planuojamo sprendimo būdo: – kompleksiniai ežero bei apyežerio dalies botaninai ir zoologiniai tyrimai, saugomų rūšių paieška. – ežero ar tvenkinio dalies hidrocheminės būklės tyrimai ir (arba) monitoringas. – ežero ar tvenkinio dalyje susikaupusio dumblo sluoksnio ir cheminės sudėties tyrimai. |
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio dalies. Po valymo darbų suformuojama mezotrofiniam vandens telkiniui būdinga ekosistema, pasirinktinai (ar kartu) pagal poreikį taikytinos veiklos: – fosforo surišimas koaguliantais, – sodinamos reikiamos makrofitų rūšys, – vandens telkinys įžuvinamas plėšriosiomis žuvimis (lydeka, starkiu, ešeriu, šamu ir pan.). |
Turi būti išvalytas visas probleminės dalies plotas. |
| 12. Ežero ar tvenkinio dalyje susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ar kitomis teršiančiomis medžiagomis, kai šių medžiagų koncentracijos viršija DLK (3.1, 3.2). |
|
Dumblo šalinimas (kasimas) iš ežero ar tvenkinio dalies arba užteršto telkinio ploto izoliavimas nuo likusio telkinio. |
Užterštą dumblą kasti galima tik tada, kai parenkama aplinkosaugos požiūriu saugi užteršto dumblo (ar grunto) pašalinimo iš vandens telkinio ir sutvarkymo krante technologija ir projektinėje dokumentacijoje pagrindžiama, kad telkinio valymo metu vandenyje ar ant kranto pasklidę teršalai nepadarys didesnės žalos nei nevalant ežero ar tvenkinio. Kai dumblo užterštumas naftos produktais didesnis kaip 500 mg/kg, sekli (kai vandens gylis neviršija 0,5 m) akvatorijos dalis valymo darbų metu turi būti atribojama laikinais valymo metu pakelto dumblo bei teršalų sklidimą sustabdančiais barjerais. Esant galimybei, užterštą vandens telkinio akvatoriją pageidautina izoliuoti ir nusausinti. |
| 13. Ežero ar tvenkinio dalies (įlankos) vandens kokybė neatitinka nustatytų kokybės normų (2.1, 2.2, 2.3) dėl vidinės taršos ar vidinių ekosistemos struktūros pažeidimų. |
Ežero hidrocheminės ir hidrobiologinės būklės tyrimai ir (arba) monitoringo duomenų analizė. |
Fosforo surišimas koaguliantais, reikiamų makrofitų rūšių sodinimas, vandens telkinio įžuvinimas plėšriosiomis žuvimis (lydeka, starkiu, ešeriu, šamu ir pan.), makrofitų šienavimas ir išnešimas iš baseino prietakos ribų. |
|
Pastaba: Jeigu nustatoma kuri nors iš lentelės 1–13 punktuose nurodyta problema senvagėje, taikomos atitinkamos toms problemoms lentelėje siūlomos priemonės, tačiau būtina sąlyga, kad senvagė nebūtų užakusi, t. y. joje turi būti vandens bent 0,5 m gylio. Tai taikytina ir su upe nesijungiantiems senvaginiams ežerėliams, tačiau minimalus vidutinis gylis turi būti bent 1 m. Visais šiais atvejais, jeigu senvagė neužakusi, galimas ir visiškas senvagės išvalymas šiomis sąlygomis:
– šalinti galima tik organinį substratą neliečiant mineralinio grunto;
– jeigu ne senvage tekanti upė yra natūrali vaga, atnaujinta senvagė nesukels tokio vandeningumo sumažėjimo vagoje, kuris pakenktų biologiniams ekosistemos komponentams (turi būti įvertintas galimas poveikis).
2. Teisės aktai, reglamentuojantys vandens kokybės normas:
2.1. Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363).
2.2. Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522).
2.3. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159).
2.4. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 (Žin., 2007, Nr. 47-1812).
3. Teisės aktai, reglamentuojantys grunto, dirvos užterštumo normas:
3.1. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987).
3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2009, Nr. 140-6174).