LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1697

Vilnius

1 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (pridedamas).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2000 m. gegužės 23 d.

įstatymu Nr.VIII-1697

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato pagrindinius tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, paskatinimus, atsakomybę, prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką bei socialines garantijas.

2 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinio statuso reglamentavimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai kituose Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinį statusą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatoma kitokia šios tarnybos pareigūno teisinė padėtis, nei numato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ar šis statutas, yra taikomos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ar šio statuto normos.

ANTRASIS SKIRSNIS

TARNYBOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE ORGANIZAVIMAS

3 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems į Specialiųjų tyrimų tarnybą

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 20 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo jos, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių vadovais, tardytojais ir kvotėjais gali būti skiriami tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais negali būti skiriami asmenys, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.

5. Asmenys, skiriami į Specialiųjų tyrimų tarnybą pareigūnais, privalo pasitikrinti sveikatos būklę ir pateikti išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Sveikatos tikrinimo tvarką bei medicininius reikalavimus skiriamiesiems nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius suderinęs su Sveikatos apsaugos ministru.

4 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, paskirtas į tam tikras pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir turintis administracinius įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

2. Pareigūno duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno įsakymus ar nurodymus. Apie gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymui, jis turi nedelsdamas pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus duotą įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.

4. Skiriamam į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje asmeniui gali būti nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu pareiginės algos priedai ir priemokos nemokami. Jeigu bandomuoju laikotarpiu asmuo neatleidžiamas iš pareigų, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai. Respublikos Prezidento skiriamiems pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

5 straipsnis.         Specialiųjų tyrimų tarnybos pareiginiai laipsniai, pareigybės ir kvalifikacinės kategorijos

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams suteikiami šie pareiginiai laipsniai:

1) ypatingasis specialusis agentas;

2) vyriausiasis specialusis agentas;

3) vyresnysis specialusis agentas;

4) specialusis agentas;

5) specialusis agentas patarėjas;

6) vyresnysis agentas;

7) agentas;

8) jaunesnysis agentas.

2. Pareiginis laipsnis gali atitikti pareigybę.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, specialybę, tarnybos stažą bei tarnybinės veiklos rezultatus, jiems suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: 3-ioji, 2-oji ir 1-oji. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti ir šių kategorijų suteikimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5. Ypatingojo specialiojo agento laipsnis ir 1-oji kvalifikacinė kategorija suteikiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, skiriant jį į šias pareigas.

6. Vyriausiojo specialiojo agento laipsnis suteikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojams, skiriant juos į šias pareigas.

7. Padalinių vadovams suteikiami vyresniojo specialiojo agento, o jų pavaduotojams ir poskyrių vadovams – specialiojo agento laipsniai.

6 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaika

1. Asmuo, paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (-ė),

prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

pasižadu būti teisingu ir sąžiningu pareigūnu, tinkamai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o kitų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų tarnybos bylose.

5. Neprisiekęs asmuo negali dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje pareigūnu.

7 straipsnis.         Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinis pažymėjimas, tarnybinis ženklas ir specialioji apranga

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą ir gali turėti specialiąją aprangą. Tarnybinio pažymėjimo, tarnybinio ženklo ir specialiosios aprangos pavyzdžius tvirtina Vyriausybė.

2. Specialioji apranga išduodama ir dėvima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtinta tvarka.

8 straipsnis.         Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skyrimas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, atleidimas iš jos bei personalo rezervas

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento, skiria į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje bei atleidžia iš jos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką;

3) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) atestavimo komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;

5) sulaužęs priesaiką;

6) dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai medicinos komisijos išvadai;

7) šalių susitarimu;

8) išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

9) nepatenkinamai įvertinus tarnybą bandomuoju laikotarpiu;

10) paaiškėjus Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ar Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei;

11) paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos;

12) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo suklastoti dokumentai;

13) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gali būti atleidžiami iš tarnybos šiais pagrindais:

1) sulaukę šio statuto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ar ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti;

2) dėl laikinojo nedarbingumo neatvykę į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu vykdant tarnybines pareigas;

3) mažinant pareiginių etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų;

4) įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžus pirmiau dirbusiam pareigūnui.

4. Atleidimo iš tarnybos tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5. Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas personalo rezervas. Jo nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

9 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

1. Pareigūnai gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo bei kitose įstaigose.

2. Kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu pareigūnams taikomos socialinės garantijos, numatytos šiame statute.

3. Pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ PASKATINIMAI, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI, NUOBAUDOS IR ATSAKOMYBĖ

10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų paskatinimai ir apdovanojimai

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali paskatinti:

1) pareikšdamas padėką;

2) suteikdamas piniginę premiją;

3) įteikdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklą;

4) įteikdamas vardinę dovaną;

5) įteikdamas vardinį ginklą.

2. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.

3. Pareigūnų paskatinimai ir apdovanojimai įrašomi į jų tarnybos bylas ir valstybės tarnautojų registrą.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklo nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

11 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Šio statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas žodžiu;

2) pastaba;

3) papeikimas;

4) griežtas papeikimas;

5) pareiginio laipsnio pažeminimas;

6) perkėlimas į žemesnes pareigas;

7) pareiginės algos sumažinimas nuo 1 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

8) atleidimas iš tarnybos.

2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Duomenys apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui paskirtas nuobaudas, išskyrus pareikštas žodžiu, įrašomi į tarnybos bylą ir valstybės tarnautojų registrą.

12 straipsnis. Sunkūs nusižengimai

1. Sunkiais nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnyje numatytos veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tarnybinio šaunamojo ginklo praradimas yra sunkus nusižengimas.

2. Už sunkius nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes, kilusias pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) griežtas papeikimas;

2) pareiginio laipsnio pažeminimas;

3) perkėlimas į žemesnes pareigas;

4) pareiginės algos sumažinimas nuo 2 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

5) atleidimas iš tarnybos.

13 straipsnis. Vidutiniai nusižengimai

1. Vidutiniais nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje numatytos veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tarnybinio ženklo ar tarnybinio pažymėjimo praradimas yra vidutinis nusižengimas.

2. Už šiame straipsnyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes, sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) papeikimas;

2) griežtas papeikimas;

3) pareiginio laipsnio pažeminimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) pareiginės algos sumažinimas nuo 1 iki 2 mėnesių, bet ne daugiau kaip 20 procentų.

14 straipsnis. Lengvi nusižengimai

1. Lengvi nusižengimai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno veiksmai ar elgesys, kuriais nežymiai pažeidžiama nustatyta tarnybos tvarka.

2. Už lengvus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes, sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) įspėjimas žodžiu;

2) pastaba;

3) papeikimas;

4) pareiginės algos sumažinimas 1 mėnesį, bet ne daugiau kaip 10 procentų.

15 straipsnis.       Pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo subjektai ir nuobaudų skyrimo tvarka

1. Pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimą atlikti turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, jo įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija. Pripažinti pareigūną sulaužiusiu priesaiką gali tik Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Komisijos sprendimą tvirtina Respublikos Prezidentas.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nusižengimų tyrimo, nuobaudų skyrimo bei jų išnykimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno nušalinimas nuo pareigų

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, įtariamas padaręs sunkų tarnybinį nusižengimą, gali būti nušalintas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas atitinkamas sprendimas.

2. Tarnybinio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę nušalinti pareigūną nuo pareigų. Direktorių ir jo pavaduotojus nušalinti nuo pareigų turi teisę Respublikos Prezidentas Seimo sudarytos komisijos teikimu.

3. Darbo užmokestis nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo pareigų.

4. Nušalintas nuo pareigų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas grąžina tarnybinį pažymėjimą, ženklą ir ginklą bei specialiąsias priemones Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS

PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

17 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas.

3. Psichinė prievarta šiame statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant šio statuto 19 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

4. Fizinė prievarta šiame statute suprantama kaip:

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.

5. Naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

6. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.

7. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

8. Jei dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos padalinio pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, šios tarnybos ar jos padalinio vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.

18 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į Specialiųjų tyrimų tarnybos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;

4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, metu;

5) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.

2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

19 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei;

4) kai būtina išlaisvinti įkaitus, užkirsti kelią teroro aktams;

5) pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose metu.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.

4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudojimui, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

6. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.

20 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų naudojimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kur laikomi įkaitai ar daroma kita nusikalstama veika.

PENKTASIS SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

21 straipsnis. Socialinių garantijų taikymo pagrindai

Tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ypatumai – padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, nenormuota darbo diena bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai – šios tarnybos pareigūnams yra kompensuojami įstatymuose numatytomis papildomomis socialinėmis garantijomis.

22 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atostogos

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos stažą, apskaičiuojamą šio statuto 23 straipsnio nustatyta tvarka:

1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

2. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse dienos už kiekvieną dirbtą visą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šios atostogos trumpesnės nei 10 dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.

3. Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteiktos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

4. Įstatymų nustatyta tvarka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams gali būti suteikiamos tikslinės atostogos.

5. Dėl svarbių priežasčių Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali suteikti pareigūnams papildomas mokamas atostogas iki 10 kalendorinių dienų.

23 straipsnis.       Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už pareiginį laipsnį, tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos dydis nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiginės algos priedų bei priemokų apskaičiavimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams jų laikino nedarbingumo, atostogų, mokymosi laikotarpiu, laikinai einant pareigas ir kitais atvejais nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, vykdantiems operatyvinę veiklą, nustatoma nuo 10 iki 30 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems pareigūnams priemokų skyrimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už pareiginius laipsnius dydžiai:

1) ypatingajam specialiajam agentui – 50 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

2) vyriausiajam specialiajam agentui – 45 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

3) vyresniajam specialiajam agentui – 40 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

4) specialiajam agentui – 35 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

5) specialiajam agentui patarėjui – 30 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

6) vyresniajam agentui – 25 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

7) agentui – 20 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

8) jaunesniajam agentui – 15 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio.

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už tarnybos stažą dydžiai:

1) nuo 1 iki 3 metų – 5 procentų pareiginės algos dydžio;

2) nuo 3 iki 5 metų – 10 procentų pareiginės algos dydžio;

3) nuo 5 iki 10 metų – 20 procentų pareiginės algos dydžio;

4) nuo 10 iki 15 metų – 25 procentų pareiginės algos dydžio;

5) nuo 15 iki 20 metų – 30 procentų pareiginės algos dydžio.

6. Už kiekvienus tarnybos metus, ištarnautus po 20 metų tarnybos, procentinis priedas didinamas 5 procentais, bet ne daugiau kaip 50 procentų.

7. Į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno tarnybos stažą įskaitoma:

1) tarnybos laikas, numatytas Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje;

2) tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigas dienos;

3) tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos laikas nuo paskyrimo į pareigas dienos, jei pareigūnas raštiškai sutiko būti perkeltas į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

8. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžiai:

1) 1-osios kvalifikacinės kategorijos – 25 procentų pareiginės algos dydžio;

2) 2-osios kvalifikacinės kategorijos – 15 procentų pareiginės algos dydžio;

3) 3-iosios kvalifikacinės kategorijos – 10 procentų pareiginės algos dydžio.

9. Priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Kompensacijos ir pašalpos

1. Pareigūnui mirus dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jo šeimai – nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 16 metų, taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per 1 metus nuo pareigūno mirties dėl jo tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Pareigūnas, miręs dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, laidojamas valstybės lėšomis.

2. Pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, jog jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, bet neviršijant 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumos.

3. Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, kuris buvo sužeistas vykdydamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam nedelsiant išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) I grupės invalidams dėl sužeidimo – 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

2) II grupės invalidams dėl sužeidimo – 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

3) III grupės invalidams dėl sužeidimo – 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

4) sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

5) apysunkio sužeidimo (suluošinimo) atveju – 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

6) lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.

5. Siunčiant Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūną dirbti į kitą vietovę, jam ir jo šeimos nariams Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka padengiamos kelionės, turto pervežimo išlaidos, išmokami dienpinigiai bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė pašalpa.

6. Vaikus auginančioms Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų šeimoms taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos socialinės garantijos.

7. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria dėl tarnybos.

25 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš Specialiųjų tyrimų tarnybos

1. Atleidžiant pareigūnus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 2 dalies ar šio statuto 8 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 3 dalies 1 arba 3 punkto nustatytais pagrindais, išmokama dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus tarnybos stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

3. Pareigūnams, atleistiems iš darbo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ar šio statuto 8 straipsnio 2 dalies 7 punktą, išmokama iki 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

4. Pareigūnams, atleistiems iš pareigų ir pervestiems į Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą iki jų paskyrimo į naujas pareigas, darbo užmokestis mokamas vieną mėnesį.

26 straipsnis.       Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

2. Jeigu tarnybiniai butai nesuteikiami, pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos: mokama 3 minimalių gyvenimo lygių išmoka.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje stažą, gali gauti lengvatinį kreditą gyvenamajam būstui statyti ar pirkti. Lengvatinių kreditų skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

27 straipsnis. Pareigūnų valstybinė pensija

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, įgyja teisę į valstybės pensiją ištarnavę:

1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – iki 50 metų amžiaus;

2) vyriausieji specialieji agentai – iki 55 metų amžiaus;

3) ypatingasis specialusis agentas – iki 60 metų amžiaus.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sutikimu jo tarnybos laikas gali būti pratęstas. Tarnybos laiką pratęsia asmuo, įgaliotas skirti pareigūną į pareigas ir atleisti iš jų, nurodydamas tarnybos pratęsimo terminą.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno valstybinė pensija yra ne mažesnė kaip pusė jo paskutinio mėnesio darbo užmokesčio. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

28 straipsnis. Kitos socialinės garantijos

1. Pareigūnų būtinos medicininės reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje, gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Pareigūnui, panaudojusiam tarnybinį ginklą prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininei-psichologinei reabilitacijai.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties, ligos, šeimos nario mirties ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomos ir kitos teisėsaugos įstaigų darbuotojams nustatytos socialinės garantijos.

______________