VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
I N F O R M A C I N I S P R A N E Š I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. RUGPJŪČIO 3 D. NUTARIMO Nr. 602 „DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR VALSTYBINIO FONDO VANDENS TELKINIŲ, IŠNUOMOTŲ VERSLINEI ARBA MĖGĖJIŠKAI ŽŪKLEI, NUOMOS MOKESČIO“ 1.1.5 PUNKTO TAIKYMO TVARKOS
1997 m. lapkričio 5 d. Nr. 06-07/6588
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 1.1.5 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkui (naudotojui) subnuomojus valstybinę žemę trečiajam asmeniui, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas yra valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas), o ne subnuomininkas.
Jeigu valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas) yra atleistas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, o žemę subnuomoja, tai laikoma, kad jo subnuomojama žemė yra naudojama kitoms reikmėms. Todėl už šią žemę jis privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Subnuomininkas moka žemės nuomos mokestį žemės nuomininkui ar naudotojui. Remiantis 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo Nr. I-354 16 straipsniu, žemės subnuomos mokestis šiuo atveju negali būti didesnis už nuomininkui nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį.
Valstybinės žemės nuomininkas, subnuomodamas valstybinę žemę ar išnuomodamas toje žemėje esančius negyvenamuosius pastatus ar patalpas, visais atvejais turi sudaryti valstybinės žemės subnuomos sutartis. Sudarant valstybinės žemės subnuomos sutartis, prie šių subnuomos sutarčių turi būti pridedamas žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Valstybinės žemės subnuomos sutartys su ūkio subjektais, nuomojančiais negyvenamąsias patalpas, sudaromos Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1997 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 153/45 nustatyta tvarka. Jeigu negyvenamųjų patalpų ar pastatų savininkas ar naudotojas su šių pastatų ar patalpų nuomininkais nesudaro valstybinės žemės subnuomos sutarčių, laikoma, kad žemės sklypas arba jo dalis, priklausanti išnuomotam pastatui (proporcingai išnuomotam plotui), yra naudojama kitoms reikmėms ir valstybinės žemės nuomos mokestį šiuo atveju turi mokėti pats pastato savininkas ar naudotojas.
Valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo ar jo dalies ploto, pagal inventorizavimo duomenis priklausančio šiems negyvenamiesiems pastatams (proporcingai išnuomotam patalpų plotui). Pvz., jeigu 900 kv. m žemės sklype stovinčiame negyvenamajame pastate išnuomojama 1/3 patalpų, tai valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas už 300 kv. m žemės.
Tais atvejais, kai nėra inventorizavimo duomenų apie tiems pastatams priskirtus žemės sklypus arba kai išnuomotoje žemėje yra keletas negyvenamųjų pastatų ir atskiram pastatui nėra atskirtas žemės sklypas, turi būti sudarytas pastato, kuriame išnuomojamos negyvenamosios patalpos, aptarnavimui reikalingo žemės sklypo planas. Žemės sklypo planą sudaro valstybinės žemės nuomininkas, pasitelkdamas valstybinę žemėtvarkos tarnybą arba licencijas šiam darbui turinčius asmenis. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į naujai suformuoto žemės sklypo duomenis (proporcingai išnuomotam patalpų plotui). Duomenys apie naujai suformuotą žemės sklypą surašomi valstybinės žemės subnuomos sutartyje.