LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2037(2)
2007 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 813
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1629 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2037(2) (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) (toliau vadinama – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildžius konkrečiais paramos dydžiais „nuo 15 iki 50 procentų“ ir išbraukus 13 straipsnio 2 dalyje esančią sąlygą, kad valstybės parama teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus Daugiabučių namų modernizavimo programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839), įgyvendinti, būtų sunku vykdyti valstybės įsipareigojimus sparčiai didėjant daugiabučių namų modernizavimo apimčiai. Būtų sunkiau keisti valstybės paramos sąlygas, jeigu valstybės paramos galimybės neatitiktų šios paramos poreikio, apibrėžto siūlomais dydžiais. Iki 2007 m. liepos 20 d. patvirtinti 376 daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektai, kuriems įgyvendinti numatoma valstybės parama – daugiau kaip 84 mln. litų.
2. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį papildžius 3 punktu, numatančiu daugiabučių namų butų savininkų imamo kredito pradiniam įnašui suformuoti (investicijų projektui įgyvendinti) draudimą apmokėti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, nebūtų pašalintos kliūtys, dėl kurių daugiabučių namų butų savininkai, Įstatymo projekto rengėjų teigimu, nenori imti kreditų pradiniam įnašui suformuoti, nes Įstatymo projekte nenumatyta kompensuoti šiam tikslui paimtų kreditų palūkanų. Be to, kreditų gavėjai neįpareigojami visais atvejais tokius kreditus apdrausti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiabučių namų butų savininkų gebėjimas būtent savo, o ne skolintomis lėšomis suformuoti pradinį įnašą rodo, kad savininkai pasirengę įgyvendinti investicijų projektą. Vis dėlto siekiant sudaryti palankesnes sąlygas modernizuoti daugiabučius namus numatoma švelninti daugiabučių namų butų savininkams pradinio įnašo dydžio reikalavimą – nuo 10 iki 5 procentų investicijų projekto sumos, parengus ir priėmus atitinkamą finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-237/D1-394 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 102-3792) pakeitimą.
3. Įstatymo 13 straipsnį papildžius 3 dalimi, bankams ar kitoms kredito įstaigoms, teikiančioms kreditus daugiabučiams namams modernizuoti, būtų nustatytas papildomas reikalavimas sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija dėl kreditų teikimo tvarkos, dėl to bankams būtų sunkiau dalyvauti programoje. Pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą ir jos įgyvendinamuosius teisės aktus kreditų teikimo sąlygas ir tvarką nusistato patys bankai, atsižvelgdami į programos reikalavimus, ir sudaro sutartis su programą administruojančia agentūra dėl dalyvavimo programoje. Bankas yra juridinis asmuo, vykdantis savo įsipareigojimus sutartinių santykių pagrindu. Minėtų sutarčių pakanka, taigi papildomų sąlygų ir procedūrų nustatyti nėra reikalo.