LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO PATVIRTINIMO
1994 m. gruodžio 19 d. Nr. 1270
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1270
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutas
Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau vadinama – Valstybės saugumo departamentas) statutas reglamentuoja šio departamento organizacinę struktūrą ir valdymą, pareigūnų priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, jų teises ir pareigas, tarnybos tvarką, tarnybinį atlyginimą, atostogas ir kitas socialines garantijas.
2. Valstybės saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taip pat šiuo statutu.
3. Valstybės saugumo departamentas, spręsdamas jam pavestus uždavinius, palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos valstybinėmis bei visuomeninėmis institucijomis, privačiomis įmonėmis bei asmenimis ir teikia informaciją valstybės saugumo klausimais visuomenei, valstybinėms institucijoms bei masinės informacijos priemonėms.
Valstybės saugumo departamento struktūra ir valdymas
4. Valstybės saugumo departamentą sudaro centrinis aparatas, teritorinės įstaigos ir specialios paskirties įstaigos prie departamento (toliau vadinama – specialios paskirties įstaigos).
Valstybės saugumo departamento centrinis aparatas tiesiogiai vykdo departamento funkcijas, organizuoja ir kontroliuoja teritorinių ir specialios paskirties įstaigų darbą.
Teritorinės įstaigos pagal kompetenciją veikia nustatytame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete.
Specialios paskirties įstaigas steigia, finansuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Valstybės saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius turi pavaduotojus. Valstybės saugumo departamento patariamoji institucija yra kolegija.
6. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius:
6.3. teikia Respublikos Prezidentui kandidatus į generalinio direktoriaus pavaduotojus, taip pat pasiūlymus dėl jų atleidimo iš pareigų;
6.4. teikia Ministrui Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties įstaigų vadovus, taip pat pasiūlymus dėl jų atleidimo iš pareigų;
6.5. specialios paskirties įstaigų vadovų teikimu skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų šių įstaigų vadovų pavaduotojus;
6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
6.8. steigia ir likviduoja departamento padalinius, nustato jų struktūrą, taip pat tvirtina specialios paskirties įstaigų etatus;
6.10. nustato departamento darbuotojų etatus ir tvirtina juos, neviršydamas nustatytojo metinio darbo užmokesčio fondo;
6.11. priima į tarnybą ir atleidžia iš tarnybos pareigūnus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas ir nušalinimo nuo pareigų klausimus;
6.17. sudaro kvalifikavimo komisiją, tvirtina kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatus ir suteikia kvalifikacines kategorijas;
6.18. kasmet arba prireikus informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie politinius bei visuomeninius procesus, susijusius su valstybės saugumu;
6.20. vykdo kitas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, spręsdamas 6.1-6.20 punktuose nurodytus klausimus, leidžia įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi.
Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius prireikus gali kartu su ministrais leisti bendrus įsakymus ar jais patvirtintus teisės aktus.
7. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai organizuoja ir kontroliuoja struktūrinių padalinių darbą, neviršydami generalinio direktoriaus nustatytos kompetencijos.
8. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus nesant, jo pareigas eina vienas iš jo paskirtų pavaduotojų.
9. Valstybės saugumo departamente sudaromos šios kolegialios institucijos: Valstybės saugumo departamento kolegija, atestacijos komisija, kvalifikavimo komisija.
10. Valstybės saugumo departamento kolegija yra generalinio direktoriaus patariamoji institucija. Į kolegiją įeina generalinis direktorius, jo pavaduotojai, departamento skyrių viršininkai. Generalinis direktorius į kolegiją gali skirti ir kitus pareigūnus.
Valstybės saugumo departamento kolegija apibendrina departamento padalinių darbą, teikia metodines rekomendacijas ir pasiūlymus, kaip vykdyti jiems pavestas funkcijas, svarsto pareigūnų tobulinimosi klausimus, taip pat sprendžia kitus generalinio direktoriaus ir kolegijos narių jai pavestus klausimus.
Kolegijos posėdžiuose priimti pasiūlymai įforminami protokoliniais nutarimais.
11. Valstybės saugumo departamente iš generalinio direktoriaus paskirtų pareigūnų sudaroma nuolat veikianti atestacijos komisija, kuri įvertina pareigūnų darbo rezultatus ir ar jie tinka eiti konkrečias pareigas. Atestacijos komisija savo veikloje vadovaujasi atestacijos komisijos nuostatais.
12. Pasiūlymams dėl Valstybės saugumo departamento darbuotojų kvalifikacinių kategorijų nustatymo teikti sudaroma kvalifikavimo komisija, kurios narius skiria Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Kvalifikavimo komisija savo veikloje vadovaujasi kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatais.
Valstybės saugumo departamento pareigūnai ir jų funkcijos
13. Valstybės saugumo departamento pareigūnai – asmenys, vykdantys įstatymų nustatytas valdžios atstovo funkcijas arba turintys administracinius įgaliojimus.
Valstybės saugumo departamento pareigūnais asmenys tampa po to, kai jie paskiriami į pareigas ir prisiekia Lietuvos valstybei.
14. Valstybės saugumo departamento pareigūnai yra:
14.4. specialios paskirties įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, valdybų, skyrių ir poskyrių viršininkai;
14.6. vyresnieji inspektoriai ir vyresnieji inspektoriai pagal specializacijas (kvotėjai, programuotojai, konsultantai ir kt.), inspektoriai ir inspektoriai pagal specializacijas, taip pat jaunesnieji inspektoriai ir jaunesnieji inspektoriai pagal specializacijas;
14.7. vyresnieji specialistai ir specialistai pagal specializacijas (vyresnieji analitikai, analitikai, vyresnieji budėtojai, budėtojai ir kt.);
15. Valstybės saugumo departamento pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiuo statutu.
16. Valstybės saugumo departamento pareigūnai:
16.1. atlieka Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytą operatyvinę veiklą, naudodamiesi operatyvinės veiklos subjektams suteiktomis teisėmis;
16.2. kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija įgyvendina bendras valstybės saugumą užtikrinančias priemones;
16.3. atlieka kvotą, kai tiriami Valstybės saugumo departamento kompetencijai priskirti nusikaltimai;
16.4. vidaus reikalų sistemos areštinėse gali laikyti asmenis, kurie įtariami padarę departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus;
16.6. vykdo kitas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose bei šiame statute nustatytas funkcijas.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų funkcijos nurodomos departamento struktūrinių padalinių nuostatuose ir darbuotojų pareiginėse instrukcijose.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų tarnyba
18. Valstybės saugumo departamento pareigūnų tarnyba departamente grindžiama pavaldumo ir subordinacijos (pagal pareigas ir laipsnį) principu.
Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatytos kompetencijos neviršijantys aukštesniųjų pareigūnų teisėti nurodymai žemesniesiems pareigūnams yra privalomi.
19. Valstybės saugumo departamento pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiam viršininkui ir klauso jo teisėtų nurodymų. Centrinio aparato ir teritorinių įstaigų skyrių, poskyrių viršininkų bei jų pavaduotojų tiesioginiai viršininkai yra Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir jo pavaduotojai. Komisarų-inspektorių, vyresniųjų inspektorių, inspektorių, jaunesniųjų inspektorių, analitikų, jaunesniųjų analitikų, vyresniųjų budėtojų, budėtojų, budėtojo padėjėjų tiesioginiai viršininkai yra centrinio aparato ir teritorinių įstaigų skyrių, poskyrių viršininkai bei jų pavaduotojai. Specialios paskirties įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų tiesioginiai viršininkai yra Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir jo pavaduotojai. Valdybų, skyrių, poskyrių viršininkų tiesioginiai viršininkai yra specialios paskirties įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai. Vyriausiųjų specialistų, vyresniųjų specialistų, specialistų tiesioginiai viršininkai yra šių įstaigų valdybų, skyrių, poskyrių viršininkai.
20. Aukštesnieji Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali sustabdyti žemesniųjų pareigūnų veiklą, informavę apie tai Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių.
21. Valstybės saugumo departamento pareigūnas į kito struktūrinio padalinio pareigūną tarnybiniais klausimais gali kreiptis gavęs savo tiesioginio viršininko sutikimą. Tiesiog į aukštesnį viršininką galima kreiptis, jeigu neteisėti tiesioginio viršininko nurodymai, jeigu tiesioginis viršininkas nesprendžia jo kompetencijai priskirtų klausimų ir jeigu yra kitos svarbios priežastys.
22. Asmenys, atliekantys Valstybės saugumo departamento tarnybines užduotis, gali būti įrašyti į departamento pareigūnų rezervą.
Departamento pareigūnų rezervo sudarymo ir jo veiklos tvarką nustato generalinis direktorius.
23. Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę ne daugiau kaip 6 mėnesiams per kalendorinius metus generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
Generalinio direktoriaus ar jo pavaduotojų įsakymu pareigūnai gali būti paskirti į aukštesnes pareigas tam tikrą laiką pavaduoti kitą pareigūną.
Valstybės saugumo departamento nustatyta tvarka pareigūnai prireikus gali būti paskirti budėti arba būti tarnybinėje parengtyje.
24. Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atlikdami tarnybines užduotis, gali naudotis pareigūno tapatybės arba jo naudojamų priemonių tapatybės neatskleidžiančiais dokumentais arba priemonėmis.
Prie šių dokumentų nepriskiriami valstybinės valdžios institucijų oficialūs dokumentai, valstybinės valdžios institucijų pareigūnų pažymėjimai, teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai, vykdomieji dokumentai.
25. Tapatybės neatskleidžiantys dokumentai arba priemonės naudojami suderinus šį klausimą su atitinkamomis institucijomis. Konkretiems pareigūnams juos išduoda Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Pagal kompetenciją šiuos dokumentus arba priemones gali išduoti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai, apie tai informavę generalinį direktorių.
Šių dokumentų arba priemonių išdavimo, naudojimo, paėmimo ir grąžinimo pagrindus bei tvarką nustato Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
26. Valstybės saugumo departamentas gali sudaryti su pareigūnu arba asmeniu sutartį, kurioje departamentas įsipareigoja sudaryti jam sąlygas mokytis, sumokėti už jo mokymą mokymo įstaigai, o pareigūnas arba asmuo, baigęs mokslą, įsipareigoja dirbti departamente sutartyje numatytą laiką. Nevykdantis sutarties sąlygų pareigūnas (asmuo) privalo atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Įspėjimas apie neteisėtų veiksmų neleistinumą
27. Įspėjimas apie neteisėtų veiksmų neleistinumą yra individuali prevencinė priemonė, taikoma tuo atveju, kai asmenys atlieka neteisėtus veiksmus, kurių tyrimas priskirtas Valstybės saugumo departamento kompetencijai ir už kuriuos dar netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau kurie gali pakenkti valstybės ar visuomenės interesams arba įstatymo saugomoms piliečių teisėms bei laisvėms.
28. Įspėti apie neteisėtų veiksmų neleistinumą galima tik remiantis tiksliais, patikrintais duomenimis ir faktais apie padarytą teisės pažeidimą, už kurį netaikoma baudžiamoji atsakomybė.
29. Apie neteisėtų veiksmų neleistinumą įspėjama raštu, nurodant pažeidėjo pavardę, kitus anketinius duomenis ir kokį pažeidimą įspėjamas asmuo ketina padaryti ar jau padaręs. Įspėjamam asmeniui raštu nurodoma, kokį įstatymą jis pažeidęs ir kokia atsakomybė nustatyta už pažeidimą. Įspėjimas įteikiamas pasirašytinai. Įspėjamam asmeniui pageidaujant, jam gali būti įteiktas įspėjimo nuorašas.
Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimas
31. Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones prieš asmenis, transporto priemones ar gyvūnus.
32. Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
32.2. atremdami pasikėsinimą į pareigūnų sveikatą ir gyvybę, taip pat užpuolimą, kai siekiama atimti iš pareigūnų šaunamąjį ginklą ar jiems patikėtą turtą, priemones ir tarnybos dokumentus;
32.3. gindami kitus asmenis nuo užpuolimo, kai gresia pavojus jų sveikatai ar gyvybei, taip pat išlaisvindami pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
32.4. persekiodami arba sulaikydami asmenis, užkluptus darant itin pavojingą veiką, jeigu kitaip jų neįmanoma sulaikyti;
32.5. persekiodami arba sulaikydami asmenis, kai įtariama, kad jie padarė nusikaltimą, jeigu šie asmenys, siekdami išvengti sulaikymo, ketina panaudoti ar panaudoja šaunamąjį ar nešaunamąjį ginklą, taip pat kitokius daiktus arba įrankius bei veiksmus, pavojingus žmonių sveikatai ar gyvybei;
33. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą prieš asmenis nedelsiant pranešama Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui. Rašytinis raportas pateikiamas ne vėliau kaip per parą po įvykio.
34. Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones, jeigu jų vairuotojai sudaro akivaizdų pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat 32.4-32.6 punktuose nurodytais atvejais.
36. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris ir nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu ir tuo sudaro realų pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
37. Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę panaudoti šias specialiąsias priemones:
37.2. antrankius ir rišimo priemones – sulaikydami asmenis, padariusius pavojingas veikas, jeigu šie asmenys gali pasipriešinti arba bandyti išvengti sulaikymo;
37.3. kovinių imtynių veiksmus – sulaikydami asmenis, padariusius pavojingas veikas, jeigu šie asmenys sulaikomi priešinasi ar kitais būdais stengiasi išvengti sulaikymo, taip pat kai asmenys piktybiškai nevykdo pareigūno teisėto reikalavimo arba priešinasi pareigūno teisėtiems veiksmams, taip pat pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;
37.5. specialiosios paskirties dujas – sulaikydami arba siekdami priversti apleisti patalpas, kelių, vandens ar oro transporto priemones asmenis, padariusius pavojingas veikas, jeigu šios dujos nekenkia išlaisvinamiems įkaitams arba apsaugo jų gyvybę.
Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali naudoti ir kitas teisės aktuose nurodytas specialiąsias priemones, skirtas apsiginti ir asmenims sulaikyti.
38. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, vaikus ir moteris su vaikais, taip pat invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu ir tuo sudaro realų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei arba turtui.
39. Prieš panaudojant šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones, asmenys, prieš kuriuos juos ketinama panaudoti, jeigu tai įmanoma, įspėjami, išskyrus tuos atvejus, kai ketinama panaudoti 37.3-37.5 punktuose nurodytas specialiąsias priemones.
40. Ginklą ir specialiąsias priemones iš Valstybės saugumo departamento pareigūno gali paimti Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, taip pat jo pavaduotojai, tiesioginis viršininkas arba generalinio direktoriaus įgaliotas pareigūnas, nepateikdami motyvų ir nedelsiant raštu apie tai informuodami Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių.
Laipsnių suteikimas Valstybės saugumo departamento pareigūnams
41. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 20 straipsnyje nurodyti laipsniai Valstybės saugumo departamento pareigūnams suteikiami priklausomai nuo jų einamų pareigų, išsimokslinimo, ištarnauto laiko, kvalifikacijos ir darbo rezultatų.
42. Valstybės saugumo departamento pareigūnams laipsniai suteikiami šia tvarka:
42.1. grandinio, jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir viršilos laipsniai – gerai dirbantiems, besimokantiems pareigūnams per pirmuosius 2 tarnybos metus;
42.2. jaunesniojo leitenanto laipsnis – viršiloms, taip pat pareigūnams, besimokantiems aukštųjų ir specialiųjų aukštesniųjų mokyklų vyresniuosiuose kursuose;
42.3. leitenanto laipsnis – jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems jais ne mažiau kaip 2 metus, o baigusiems aukštąsias mokyklas – nepriklausomai nuo jaunesniuoju leitenantu ištarnauto laiko;
42.4. vyresniojo leitenanto laipsnis – leitenantams, ištarnavusiems jais ne mažiau kaip 2 metus, arba vyresniesiems inspektoriams bei specialios paskirties įstaigų vyresniesiems specialistams;
42.5. kapitono laipsnis – vyresniesiems leitenantams, ištarnavusiems jais ne mažiau kaip 3 metus, arba komisarams- inspektoriams, teritorinių įstaigų poskyrių viršininkams bei specialios paskirties įstaigų poskyrių viršininkams ir vyriausiesiems specialistams;
42.6. laipsniai iki majoro laipsnio (įskaitytinai) – kapitonams, ištarnavusiems jais ne mažiau kaip 4 metus, centrinio aparato skyrių viršininkų pavaduotojams, poskyrių viršininkams bei jų pavaduotojams arba teritorinių įstaigų viršininkams ir jų pavaduotojams bei specialios paskirties įstaigų valdybų ir skyrių viršininkams;
42.7. laipsniai iki pulkininko leitenanto laipsnio (įskaitytinai) – majorams, ištarnavusiems jais ne mažiau kaip 5 metus, centrinio aparato skyrių viršininkams arba teritorinių įstaigų viršininkams bei specialios paskirties įstaigų vadovų pavaduotojams;
42.8. laipsniai iki pulkininko laipsnio (įskaitytinai) – generalinio direktoriaus pavaduotojams ir specialios paskirties įstaigų vadovams;
43. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui laipsnį suteikia Ministras Pirmininkas. Valstybės saugumo departamento kolegija turi teisę pasiūlyti suteikti laipsnį generaliniam direktoriui.
Pulkininko laipsnį generalinio direktoriaus teikimu suteikia Ministras Pirmininkas.
Kitus laipsnius (pradedant grandiniu) suteikia Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
Pareigūnui laipsniai suteikiami po 6 mėnesių bandomojo laikotarpio.
Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kuriems ketinama suteikti laipsnį ir kuriems baigiasi 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, atestuojami.
44. Pareigūno ištarnautas laikas, kurio reikia laipsniui suteikti, skaičiuojamas nuo įsakymo dėl ankstesnio laipsnio suteikimo dienos. Turintiems galiojančias drausmines nuobaudas pareigūnams laipsniai nesuteikiami.
45. Laipsniai, aukštesni už nurodytuosius 42 punkte, gali būti suteikiami išimties būdu už tarnybos nuopelnus.
46. Pažeidęs tarnybinę drausmę pareigūnas Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu gali būti pažemintas vienu laipsniu. Laipsnis pareigūnui gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po metų. Iki grąžinant laipsnį, pakartotinai pažemintas pareigūnas negali būti.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų uniforma
48. Valstybės saugumo departamento ir specialios paskirties įstaigų pareigūnai dėvi uniformą su skiriamaisiais ženklais. Pareigūnai taip pat turi tarnybinį ženklą ir tarnybinį pažymėjimą. Uniforma yra kasdieninė ir paradinė, pritaikyta kiekvienam sezonui.
49. Uniforma siuvama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius.
Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
50. Uniforma išduodama pagal Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patvirtintas normas.
51. Valstybės saugumo departamento pareigūnai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti.
Draudžiama dėvėti uniformą kartu su civiliniais drabužiais arba nenustatyto pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais bei laipsnių ženklais.
52. Kasdieninė uniforma dėvima tarnyboje, išskyrus tuos atvejus, kai atliekant tam tikras užduotis būtina dėvėti civilinius drabužius.
53. Uniforma dėvima pagal Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatytas taisykles.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų darbo užmokestis
55. Valstybės saugumo departamento pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė mėnesinė alga pagal pareigas ir priedai už laipsnį, ištarnautą laiką ir kvalifikacinę kategoriją.
56. Valstybės saugumo departamento pareigūnams mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pagrindinė mėnesinė alga.
57. Valstybės saugumo departamento pareigūnams nustatomi šie priedai už laipsnius (koeficientais nuo minimalios mėnesinės algos):
58. Valstybės saugumo departamento pareigūnams nustatomi šie priedai už ištarnautą laiką (pagrindinės mėnesinės algos pagal pareigas procentais):
59. Valstybės saugumo departamento pareigūnams kvalifikacines kategorijas, suteikiamas kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatų nustatyta tvarka, bei priedus už jas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui kvalifikacinę kategoriją suteikia Ministras Pirmininkas. Pavaduotojams kvalifikacinę kategoriją suteikia generalinis direktorius.
Socialinės garantijos
61. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo ir šio statuto nurodytais atvejais Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę į kasmetines ir tikslines atostogas.
Kasmetinės ir tikslinės atostogos, išskyrus atostogas dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių, yra mokamos.
Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus ar specialios paskirties įstaigos vadovo nustatytą grafiką.
62. Valstybės saugumo departamento pareigūnams generalinio direktoriaus įsakymu gali būti suteiktos šios tikslinės atostogos:
63. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 dienų).
64. Šeimos pasirinkimu motinai ar tėvui, dirbantiems Valstybės saugumo departamento sistemoje, suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis 3 metai. Suteikiamos visos atostogos arba dalimis Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Šeimos nariai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.
65. Mokymosi atostogos (egzaminams laikyti ar diplominiam darbui mokymo įstaigoje ginti) suteikiamos pagal pareigūno prašymą po to, kai pateikiami atitinkami dokumentai.
66. Atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių (sunkiai susirgus ar mirus pareigūno giminaičiams, ištikus juos stichinei nelaimei, pareigūnui tuokiantis) suteikiamos pareigūno prašymu. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę pareigūnams suteikti šias atostogas ir kitais šiame punkte nenurodytais svarbiais jiems atvejais.
Atostogos dėl šeimyninių aplinkybių suteikiamos ne ilgiau kaip 10 parų.
67. Valstybės saugumo departamento pareigūnui prašant ir esant svarbioms priežastims, kartą per metus jam gali būti suteiktos nemokamos, ne ilgesnės kaip mėnesio atostogos. Išėjęs nemokamų atostogų pareigūnas nepraranda teisės į kasmetines bei tikslines atostogas.
68. Suteikiant bet kokias atostogas pareigūnams, jų padėtis negali būti pabloginta kitaip, negu numatyta Lietuvos Respublikos atostogų įstatyme.
Priėmimas į tarnybą Valstybės saugumo departamente
70. Į tarnybą Valstybės saugumo departamente priimami ne jaunesni kaip 20 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsimokslinimą, intelektą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkami dirbti šiame departamente.
71. Į Valstybės saugumo departamento centrinio aparato ir teritorinių įstaigų skyrių ir poskyrių viršininkų bei jų pavaduotojų, specialios paskirties įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valdybų, skyrių ir poskyrių viršininkų pareigas priimami tik turintys aukštąjį išsimokslinimą asmenys.
72. Dirbti Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnais asmenys priimami atrankos principu. Atranka atliekama Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo atitinka 70 ir 71 punktuose nurodytus reikalavimus, ar jis tinkamas eiti tam tikras pareigas.
73. Asmenys, pareiškę norą dirbti Valstybės saugumo departamente, šio departamento nustatyta tvarka siunčiami į Vidaus reikalų ministerijos medicinos ekspertizės komisiją, kuri pateikia išvadą, ar asmuo tinkamas eiti konkrečias pareigas. Medicinos reikalavimai nustatomi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento patvirtinta tvarka.
74. Dirbti Valstybės saugumo departamento pareigūnais negali būti priimti:
75. Asmenys į tarnybą Valstybės saugumo departamente priimami generalinio direktoriaus įsakymu, jie skiriami į konkrečias pareigas, įforminama jų asmens byla. Asmens bylų tvarkymo ir personalo apskaitos tvarką nustato generalinis direktorius.
Generalinis direktorius, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento funkcijas ir interesus, gali nustatyti pareigūnų priėmimo į tarnybą departamente reikalavimų, nurodytų 70 ir 71 punktuose, išimtis.
76. Pareigūnai pradeda eiti pareigas Valstybės saugumo departamente po to, kai prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekia kiekvienas pareigūnas individualiai Valstybės saugumo departamento nustatyta tvarka. Laikoma, jog priesaika duota, kai pareigūnas pasirašo priesaikos tekstą. Pasirašytas priesaikos tekstas saugomas pareigūno asmens byloje. Pareigūnas pasirašo Valstybės saugumo departamento nustatytos formos pasižadėjimą saugoti tarnybines paslaptis. Jam išduodamas tarnybinis pažymėjimas, tarnybinis ženklas ir uniforma.
77. Pareigūnai, perkelti iš Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos į Valstybės saugumo departamentą, prisiekia per mėnesį nuo šio statuto įsigaliojimo dienos.
Tarnybiniai santykiai su pareigūnu, atsisakiusiu prisiekti, nutrūksta tą pačią dieną. Tai įforminama aktu ir įsakymu.
78. Valstybės saugumo departamento pareigūnai, norintys imtis veiklos, nurodytos Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatymo 18 straipsnio aštuntojoje dalyje, privalo tai suderinti su Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi. Prašyme nurodomos aplinkybės, dėl kurių norima imtis vienokios ar kitokios veiklos. Generalinis direktorius rašo prašyme rezoliuciją, leisdamas dirbti pageidaujamą darbą ar eiti pareigas arba atsisakydamas tai daryti. Generalinio direktoriaus sprendimas neapskundžiamas. Šis dokumentas saugomas pareigūno asmens byloje.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų skatinimas ir drausminės nuobaudos jiems
79. Už pavyzdingą tarnybą valstybės pareigūnai skatinami: jiems pareiškiama padėka, skiriama piniginė premija, suteikiamos papildomos atostogos, įteikiama vertinga dovana, suteikiamas aukštesnis laipsnis, skiriamas vardinis šaunamasis ginklas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patvirtintus nuostatus).
Už itin didelius nuopelnus Lietuvai pareigūnams gali būti skiriami valstybiniai apdovanojimai.
Pareigūnų skatinimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
80. Pažeidusiems drausmę Valstybės saugumo departamento pareigūnams taikomos drausminės nuobaudos: jiems pareiškiama pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, jie perkeliami į žemesnes pareigas, pažeminami laipsniu, atleidžiami iš tarnybos.
Nuobaudų skyrimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas
81. Valstybės saugumo departamento pareigūnai atitinkamu įsakymu gali būti perkelti į aukštesnes, lygiareikšmes ar žemesnes pareigas.
82. Esant tarnybiniam būtinumui, Valstybės saugumo departamento pareigūnai įsakymu gali būti perkeliami į aukštesnes arba lygiareikšmes pareigas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
83. Į žemesnes pareigas Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali būti perkelti dėl etatų mažinimo, sveikatos būklės ir dėl to, kad netinka eiti tam tikras pareigas. Įsakyme dėl perkėlimo į žemesnes pareigas turi būti nurodyta perkėlimo priežastis.
Į žemesnes pareigas dėl etatų mažinimo arba sveikatos būklės perkeliama tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės skirti pareigūno į lygiareikšmes pareigas ir jeigu pareigūnas su tuo sutinka.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
84. Netekę pasitikėjimo Valstybės saugumo departamento pareigūnai (patraukti įtariamaisiais (kaltinamaisiais) baudžiamojoje byloje, atskleidę valstybinę ar tarnybinę paslaptį ar įvykdę kitokią veiką, dėl kurios jiems neįmanoma toliau atlikti tarnybinių funkcijų, nevykdantys arba blogai vykdantys tarnybines pareigas ir pan.) Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, Valstybės saugumo departamento kolegijai pritarus, gali būti nušalinti nuo pareigų. Teikimą dėl pareigūno nušalinimo nuo pareigų generalinio direktoriaus vardu paduoda pareigūno tiesioginis viršininkas arba aukštesnis Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Jeigu galima, pareigūnas turi teisę dalyvauti kolegijos posėdyje, kuriame sprendžiamas jo nušalinimo nuo pareigų klausimas.
85. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavedimu atliekamas nušalinto nuo pareigų pareigūno tarnybinis patikrinimas. Pareigūnas pasirašytinai supažindinamas su įsakymu, Valstybės saugumo departamento nustatyta tvarka jis privalo grąžinti savo viršininkui arba aukštesniam pareigūnui tarnybinį ginklą, pažymėjimą ir visus dokumentus, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
Pareigūnas nušalinamas nuo pareigų visam tarnybinio patikrinimo laikui. Pareigūnas, patrauktas įtariamuoju (kaltinamuoju) baudžiamojoje byloje, nuo pareigų negali būti nušalinamas trumpiau, negu vyksta kvota, parengtinis tyrimas, teisminis nagrinėjimas.
86. Nuo pareigų nušalinami ir tie Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kurie pasirodo tarnyboje neblaivūs, apsvaigę nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju pareigūnai nušalinami nuo pareigų tiesioginio viršininko arba aukštesnio Valstybės saugumo departamento pareigūno nurodymu po to, kai surašomas atitinkamas aktas. Tarnybinis patikrinimas tokio nušalinimo atveju neatliekamas. Sprendžiamas pareigūno atleidimo iš tarnybos klausimas.
Valstybės saugumo departamento pareigūnų atleidimas iš pareigų
88. Valstybės saugumo departamento pareigūnai atleidžiami iš pareigų Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, nurodant įstatyminį atleidimo pagrindą. Daromi kiti atitinkami įrašai pareigūnų dokumentuose. Darbuotojų asmens bylos yra perduodamos į archyvą.
Atleidžiami pareigūnai privalo grąžinti materialines vertybes, tarnybinius dokumentus, tarnybinį pažymėjimą ir tarnybinį ginklą.
89. Valstybės saugumo departamento pareigūnai atleidžiami iš pareigų:
90. Netekęs pasitikėjimo Valstybės saugumo departamento pareigūnas atleidžiamas iš pareigų 84 ir 85 punktuose nurodyta tvarka.
91. Valstybės saugumo departamento pareigūno vardo diskreditavimas – veika, kuria pareigūnas žemina departamento prestižą ir tuo sudaro neigiamą ir klaidingą visuomenės nuomonę apie departamentą, jo pareigūnus bei vykdomas funkcijas.
92. Visi Valstybės saugumo departamento pareigūnai tarnauja ne mažiau kaip:
93. Valstybės saugumo departamento pareigūnui, išleistam į pensiją ir generalinio direktoriaus sprendimu vėl priimtam toliau dirbti, pensija mokama vadovaujantis išėjimo į pensiją momentu galiojančiais normatyviniais aktais.
Išleistam į pensiją pareigūnui išdirbus departamente daugiau kaip metus, pensija perskaičiuojama, atsižvelgiant į ištarnautą laiką ir remiantis tuo normatyviniu aktu, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnioji pensija.