ŽURNALISTŲ ETIKOS
INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL PUBLIKACIJOSE „IR SAVO IR KAIMYNŲ TERITORIJĄ PAVERTĖ „ROJAUS“ KAMPELIU, APIE KURĮ, MATYT, NET SENIŪNĖ NENUTUOKIA“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2009-09-18), „ŽAIDIMĖLIAI SU PINIGĖLIAIS, ARBA MAŽOJI IŠPAŽINTIS“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2010-04-30, NR. 31/60), „PO TO, KAI RAŠĖME“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2010-05-07, NR. 33/62), „TURTAS BUVO NEINVENTORIZUOTAS, NĖRA JOKIO DOKUMENTO, PARAŠŲ...“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2010-05-11, NR. 34/63) IR „REPLIKA“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2010-07-02, NR. 48/77) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. liepos 5 d. Nr. SPR-68
Vilnius
2010 m. spalio 4 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Janinos Augustinaitienės (toliau – pareiškėja) skundas dėl publikacijose „Ir savo ir kaimynų teritoriją pavertė „rojaus“ kampeliu, apie kurį, matyt, net seniūnė nežinojo“ („Joniškio dienos“ 2009-09-18), „Žaidimėliai su pinigėliais, arba mažoji išpažintis“ („Joniškio dienos“, 2010-04-30, Nr. 31/60), „Po to, kai rašėme“ („Joniškio dienos“, 2010-05-07, Nr. 33/62), „Turtas buvo neinventorizuotas, nėra jokio dokumento, parašų...“ („Joniškio dienos“, 2010-05-11, 34/63) ir „Replika“ („Joniškio dienos“, 2010-07-02, Nr. 48/77) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad publikacijose paskelbta informacija yra iškreipta, tendencinga, žeminanti jos garbę ir orumą, nuvertinanti jos darbą ir nuteikianti skaitytojus prieš ją. Pareiškėja prašo išnagrinėti jos skundą. 2011-02-19 gautu raštu pareiškėja papildė pateiktą skundą ir prašo viešai paskelbti inspektoriaus priimtą sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje ir įpareigoti viešosios informacijos rengėją rezoliucinę inspektoriaus sprendimo dalį nedelsiant paskelbti skundžiamoje visuomenės informavimo priemonėje.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundas dalyje dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimo 2010-10-18 buvo persiųstas nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Tirdama pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl publikacijose paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją.
Laikraščio „Joniškio dienos“ redaktorė Birutė Kybartienė nurodė, kad laikraščio redakcija nėra nusiteikusi nei prieš pareiškėją, nei prieš kokius nors kitus asmenis. Anot jos, jeigu yra faktai, jie pateikiami skaitytojams. Redaktorės teigimu, po pareiškėjos skundžiamų publikacijų buvo spausdintas interviu su pareiškėja, buvo ir kitokių publikacijų.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Pareiškėja yra Joniškio seniūnijos seniūnė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Dėl savo einamų pareigų pareiškėja laikytina viešuoju asmeniu. Todėl pareiškėjos atžvilgiu gali būti taikomos platesnės kritikos ribos, o pareiškėja turėtų būti pakantesnė reiškiamai kritikai kokia nemaloni ar kandi ji būtų.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl klaidinančios, netikslios ir pareiškėjos garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo.
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeista pareiškėjos garbė ir orumas, žinotina, kad fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamose publikacijose apie pareiškėją buvo paskleistos žinios, ar nuomonės.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Dėl publikacijoje „Ir savo ir kaimynų teritoriją pavertė „rojaus“ kampeliu, apie kurį, matyt, net seniūnė nežinojo“ („Joniškio dienos“, 2009-09-18) paskelbtos informacijos vertinimo
Publikacijos „Ir savo ir kaimynų teritoriją pavertė „rojaus“ kampeliu, apie kurį, matyt, net seniūnė nežinojo“ („Joniškio dienos“, 2009-09-18) teiginyje „<...> Ir savo ir kaimynų teritoriją pavertė „rojaus“ kampeliu, apie kurį, matyt, net seniūnė nežinojo <...>“ paskelbta vertinamojo pobūdžio informacija, todėl laikytina nuomone, kuri pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu yra neutrali.
Dėl publikacijoje „Žaidimėliai su pinigėliais, arba mažoji išpažintis“ („Joniškio dienos“, 2010-04-30, Nr. 31/60) paskelbtos informacijos vertinimo
Publikacijos „Žaidimėliai su pinigėliais, arba mažoji išpažintis“ („Joniškio dienos“, 2010-04-30, Nr. 31/60) teiginiuose: „<...> Buvo vardyti skaičiai, belieka sutikti <...>“, „<...> Ant vieno čekio pripirkau daug savų daiktų ir tą vieną žvakę <...>“, „<...> Man priklausė 900 litų alga <...>“, „<...> Rašiau projektą Kredito unijai. Tas tūkstantis nedingo. Už ką mes darėm remontą?! – retoriškai klausė. Buvo išdaužytos plytelės, buvo tik plokštė lubose. Pirkom dailylentes. Viskas brangiai kainuoja. Vamzdžiai buvo susprogę. Nė vienas centas į šoną. Viskas buvo suvežta mano mašina. Tiek daug padariau, bet buvau pažeminta <...>“, „<...> Gal man tik kokią baudą skirs? <...>“, „<...> Su kuo tareisi dėl žalių kepuraičių ir marškinėlių? Ar jie buvo reikalingi bendruomenei?! <...>”, „<...> Visų J. Augustinaitienei pateiktų nemalonių klausimų neįmanoma net ir surašyti <...>” paskelbta informacija gali būti patikrinama objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskelbtomis žiniomis.
Viešosios informacijos rengėjas paaiškino, kad pareiškėjos skundžiami teiginiai yra perteikti iš viešoje erdvėje (tuometinės Kalnelio pagrindinės mokyklos klasės) vykusio Kalnelio kaimo bendruomenės „Sidabrė“ narių ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, kuriame dalyvavo apie 50–60 ar daugiau žmonių. Publikacijoje cituojamos tiek pačios pareiškėjos, tiek kitų bendruomenės narių mintys. Redaktorės teigimu, nė vienas iš bendruomenės narių po publikacijos nepareiškė jokių pretenzijų, kad buvo parašyta kas nors ne taip, kaip kalbėta viešai, susirinkime.
Teiginyje „<...> Buvo vardyti skaičiai, belieka sutikti <...>“ paskelbta žinia, kurios pasakymas priskiriamas pareiškėjai, pažymima, jog pareiškėja pripažįsta, sutinka su publikacijoje nurodytomis vienos iš bendruomenės narių išvardintomis piniginių lėšų sumomis bei jų trūkumu, atsiradusiu dėl pareiškėjos kaltės bendruomenės kasoje. Pareiškėja nurodė, kad tokių žodžių nesakė, priešingai, aiškino, ką ir už kokią sumą pirko, tvirtino, jog bendruomenės narės nurodyta informacija yra neteisinga. Anot pareiškėjos, tai patvirtino Ekonominės policijos išvada – niekas nebuvo pavogta, nebuvo nustatytas nei pinigų, nei daiktų trūkumas – nustatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, už ką jai paskirta bauda.
Tai, jog pareiškėjai buvo paskirta bauda už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, patvirtina Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-07-13 baudžiamasis įsakymas, kuriame taip pat nurodyta, jog pareiškėjos atžvilgiu jokie kiti ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. Viešosios informacijos rengėjas, turėdamas pareigą įrodyti paskelbtų žinių atitikimą tikrovei, to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad paskleisdamas nagrinėjamo turinio žinią, kuria pažymima, jog pareiškėja pripažįsta piniginių lėšų trūkumą, atsiradusį dėl jos kaltės, viešosios informacijos rengėjas nesivadovavo pagrindiniais visuomenės informavimo principais, paskelbė netikslias žinias ir pareiškėjai priskyrė pasisakymus, kurių ji tikrovėje nesakė.
Teiginyje „<...> Ant vieno čekio pripirkau daug savų daiktų ir tą vieną žvakę <...>“ paskelbta žinia pažymima apie pirktus daiktus, kurie įrašyti pirkimo dokumente – čekyje. Nagrinėjamo turinio žinia konstatuojamas faktas, jog bendruomenės tikslams reikalinga žvakė buvo nupirkta kartu su kitais pareiškėjos asmeniniams tikslams naudoti pirktais daiktais. Kadangi tokia informacija iš esmės atitinka pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, todėl negali būti pripažįstama neatitinkančia tikrovės. Be to, nagrinėjamo turinio žinia nėra atskleistas neleistinas, neteisėtas ar negarbingas pareiškėjos elgesys, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog paskleidęs skundžiamo turinio žinią viešosios informacijos rengėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus.
Ginčo teiginyje „<...> Man priklausė 900 litų alga. Neįrašiau <...>“ paskelbta žinia pažymima apie susirinkimo metu pasakytus pareiškėjos žodžius nurodant, kad pareiškėjai priklausė konkretus atlyginimas, kurio ji kažkur neįrašė. Pareiškėjos teigimu, šie žodžiai neatitinka tikrovės, nes už vykdytą projektą jai buvo paskirtas 947,50 litų atlyginimas, kurio ji atsisakė bendruomenės labui ir tai paaiškino bendruomenės susirinkime. Anot pareiškėjos, viešosios informacijos rengėjas sąmoningai iškreipė jos žodžius, suklaidino skaitytojus, nes jiems sudarytas iškreiptas tikrovės vaizdas, nepaaiškinta, kur buvo padėti pinigai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad viešosios informacijos rengėjui negali būti keliamas uždavinys pažodžiui perteikti visą gautą (konkrečiu atveju susirinkime pagarsintą) informaciją, tačiau viešai skleisdamas surinktą informaciją jis privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais – tokią informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, nenutylėti svarbios informacijos, laikytis atpasakojimo nešališkumo. Nors ginčo atveju viešosios informacijos rengėjas, perteikdamas pareiškėjos viešame susirinkime pateiktus paaiškinimus, publikacijoje nurodė tik dalį šių paaiškinimų, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu buvo nesilaikyta Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Be to, publikacijoje nurodytas mažesnis, nei iš tiesų pareiškėjai priklausė, atlyginimo dydis laikytinas neesminiu informacijos netikslumu, o pareiškėjos ginčijamu žodžiu „Neįrašiau“ publikacijoje aptartas neveikimas („neįrašymas“) yra išreikštas nepakankamai aiškiai, kad tokiu pasakymu būtų galima konstatuoti netinkamą pareiškėjos elgesį.
Teiginiuose: „<...> Rašiau projektą Kredito unijai. Tas tūkstantis nedingo. Už ką mes darėm remontą?! – retoriškai klausė. Buvo išdaužytos plytelės, buvo tik plokštė lubose. Pirkom dailylentes. Viskas brangiai kainuoja. Vamzdžiai buvo susprogę. Nė vienas centas į šoną. Viskas buvo suvežta mano mašina. Tiek daug padariau, bet buvau pažeminta <...>“ paskelbtos žinios yra pačios pareiškėjos paaiškinimai dėl piniginių lėšų panaudojimo, pateikti bendruomenės susirinkime. Šių žinių teisingumo pareiškėja neginčija, tačiau nurodo, kad jos pateiktos tendencingai, kadangi iš šio teksto nesimato pareiškėjos išvardintų bendruomenės labui atliktų darbų, o parodomas tik jos teisinimasis, nors iš tiesų ji tik aiškino tikrąją padėtį. Nėra pagrindo pritarti tokiai pareiškėjos pozicijai, kadangi skundžiamuose teiginiuose kaip tik priešingai – yra pateikti pareiškėjos paaiškinimai ir įvardijami bendruomenės labui atlikti darbai, paaiškinama kaip panaudotos bendros piniginės lėšos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleidęs skundžiamo turinio teiginius viešosios informacijos rengėjas peržengė teisės skleisti informaciją ribas.
Teiginyje „<...> Su kuo tareisi dėl žalių kepuraičių ir marškinėlių? Ar jie buvo reikalingi bendruomenei?! <...>” paskelbta informacija viešosios informacijos rengėjas nurodo vienai iš bendruomenės narių kilusius klausimus, kurie pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu laikytini neutraliais. Todėl paskelbęs ginčo teiginius viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.
Teiginiuose: „<...> Žaidimėliai su pinigėliais <...>“, „<...> Gal man tik kokią baudą skirs? <...>“, „<...> Visų J. Augustinaitienei pateiktų nemalonių klausimų neįmanoma net ir surašyti <...>“, „<...> Gal norėjo įkąsti, Ritą palyginti su ragana? <...>“ paskelbta informacija yra vertinamojo pobūdžio, todėl laikytina nuomonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs skundžiamo turinio nuomonę, nepažeidė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl publikacijoje „Turtas buvo neinventorizuotas, nėra jokio dokumento, parašų...“ („Joniškio dienos“, 2010-05-11, Nr. 34/63) paskelbtos informacijos vertinimo
Teiginio „<...> „Turtas buvo neinventorizuotas, nėra jokio dokumento, parašų“, - „Joniškio dienų“ paklausta apie perimtą turtą iš buvusios Kalnelio kaimo bendruomenės „Sidabrė“ pirmininkės Janinos Augustinaitienės (ši moteris yra ir Joniškio seniūnijos seniūnė), pareiškė dabartinė bendruomenės pirmininkė Rita Tamašauskienė <...>“ dalyje „<...> (ši moteris yra ir Joniškio seniūnijos seniūnė) <...>“ paskelbta žinia atitinka tikrovę, kadangi pareiškėja, kaip matyti iš oficialaus Joniškio savivaldybės tinklalapio, iš tikrųjų yra Joniškio seniūnijos seniūnė. Todėl ši informacija pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu laikytina neutralia.
Teiginyje „<...> Iš J. Augustinaitienės gautą bendruomenės turtą perimantys naujosios tarybos nariai: Albinas Zigmantas, Laimis Gaidamavičius, Irena Bačianskienė, Rita Tamašauskienė surašė į aktą tik šių daiktų pavadinimus ir pasirašė <...>“ paskelbta žinia pažymima, kad bendruomenės turtą perimantys asmenys pasirašė daiktų priėmimo aktą tik surašydami daiktų pavadinimus, pačių daiktų nematę, neapžiūrėję. Pareiškėja nurodė, kad ši informacija neatitinka tikrovės, kadangi pas save laikomą turtą ji surašė į perdavimo aktus, o tarybos nariai juos pasirašė, kai turtas buvo perskaičiuotas ir nebuvo nustatytas turto trūkumas. Viešosios informacijos rengėjas paaiškinimuose nurodė, kad skundžiama informacija buvo pateikta naujos bendruomenės pirmininkės, o dokumentą pasirašę asmenys jo pasirašymo fakto neneigia. Pareiškėjos pateiktame kaimo bendruomenės „Sidabrė“ tarybos nario L. Gaidamavičiaus 2011-01-17 paaiškinime nurodyta, kad pareiškėja pagal perdavimo aktą perdavė visą esamą turtą, esantį pas ją namuose. Likusio turto, laikomo pas kitus bendruomenės narius, aktus perdavė naujai bendruomenės pirmininkei R. Tamašauskienei. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir bendruomenės tarybos nario paaiškinimų, naujos tarybos nariai turtą iš pareiškėjos perėmė pagal perėmimo aktą, t. y. faktiškai tą turtą gavę, bet ne pasirašydami aktą vien tik su surašytais daiktų pavadinimais. Todėl laikytina, jog viešosios informacijos rengėjas paskelbė netikslią informaciją apie bendruomenės turto dalies perdavimo aplinkybes.
Teiginyje „<...> Daug aistrų sukėlusių kompiuterių, spausdintuvo, siuvimo mašinos, muzikinio centro, renkant medžiagą rašiniui, naujosios bendruomenės tarybos nariai dar nebuvo matę <...>“ paskelbta žinia apie tai, jog publikacijos rengimo metu naujos bendruomenės tarybos nariai nebuvo matę kai kurių bendruomenei priklausančių daiktų. Skunde pareiškėja šios informacijos teisingumo neginčija, be to, nurodo, kad dalis daiktų buvo laikoma pas ją ir perduota naujiems bendruomenės tarybos nariams surašius perdavimo aktus, o kita dalis daiktų buvo saugoma kitų bendruomenės narių ir dar nebuvo perduota naujai tarybai. Pareiškėjos teigimu, naujosios tarybos nariams ji pateikė paruoštus aktus, kuriuose buvo nurodyta, koks turtas pas ką yra laikomas ir iš kur jį reikia pasiimti. Kaip matyti iš publikacijos konteksto ir pareiškėjos skundo, dalis bendruomenės turto buvo laikoma pas pareiškėją, o kita dalis – pas bendruomenės narius. Todėl turtą, buvusi pas pareiškėją, bendruomenės tarybos nariai perėmė iš karto, o kitos turto dalies dar neturėjo galimybės perimti ir pamatyti. Tai reiškia, kad nagrinėjamame teiginyje paskelbta žinia iš esmės atitinka tikrovę, o ją paskelbęs viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.
Teiginyje „<...> R. Tamašauskienė pasakojo, kad, paklausus, kurgi yra kompiuteriai, siuvimo mašina, buvo atsakyta, kad pas žmones, nors bendruomenės rinkiminiame susirinkime J. Augustinaitienė tvirtino, kad kompiuteriai yra jos namuose ir, girdi, vienas neva dar supakuotas <...>“ paskelbta žinia pažymima, jog pareiškėja naujai bendruomenės pirmininkei paaiškino, kur yra laikoma bendruomenei priklausančio turto dalis, taip pat žinia, kad rinkiminiame susirinkime pareiškėja įvardijo kitą to turto buvimo vietą. Pareiškėja skunde nurodė, jog niekada nėra sakiusi, jog visus daiktus ji laiko pas save, vertingesni daiktai buvo perduoti saugoti tarybos narėms, šis perdavimas buvo aptartas tarybos narių susirinkime. Viešosios informacijos rengėjas paaiškinimuose nurodė, kad pradžioje yra cituojama naujos bendruomenės tarybos pirmininkė, o vėliau – tai, ką viešai, Kalnelio kaimo bendruomenės susirinkime, girdint daugybei žmonių, teigė pati pareiškėja. Iš pareiškėjos pateikto 2009-05-11 priėmimo akto kopijos matyti, kad bendruomenės narė D. Kybartienė iš pareiškėjos laikymui priėmė muzikinį centrą, kompiuterį ir spausdintuvą. Kita bendruomenės narė L. Nainienė rašte nurodė, kad nuo 2008 metų savo namuose saugo bendruomenei priklausantį kompiuterį ir siuvimo mašiną. Iš pirmiau pateiktų argumentų matyti, jog kompiuteriai nebuvo laikomi pas pareiškėją, o viešosios informacijos rengėjas neįrodė, nors tokią pareigą turėjo, kad susirinkime pareiškėja būtų teigusi, jog visus bendruomenei priklausančius kompiuterius laiko savo namuose. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog viešosios informacijos rengėjas pateikė netikslią informaciją apie bendruomenės turto dalies, t. y. kompiuterių, buvimo (laikymo) vietą.
Teiginyje „<...> Jau neva įdėta 20000 litų į tą pastatą. Ar tikrai tokia suma įdėta? Ar kažkiek pinigų paleista vėjais? <...>“ paskelbta žinia apie bendruomenės patalpoms panaudotą pinigų sumą, taip pat išreikšta abejonė dėl visos pinigų sumos tikslinio panaudojimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad bendruomenė niekada neturėjo tiek pinigų, visoms patalpų remonto išlaidoms yra pateisinami dokumentai. Anot pareiškėjos, ji tiksliai neprisimenanti remontui išleistos sumos, kadangi neturi dokumentų; remontui yra išleista 4–5 tūkstančiai litų. Pareiškėjos teigimu, perdavus dokumentus ekonominei policijai, vagystės, pinigų trūkumo ar panašių faktų nebuvo nustatyta – nustatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Tuo tarpu viešosios informacijos rengėjas nurodė, kad minėta pinigų suma buvo nurodyta pačios pareiškėjos viešo rinkiminio susirinkimo metu, o kiti sakiniai yra klausiamieji. Anot redaktorės, klausiamieji sakiniai nėra teiginiai.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, asmens įžeidimas gali būti išreikštas ir klausiamajame sakinyje, jeigu yra pavartoti asmenį įžeidžiantys žodžiai, kurie nebuvo būtini, norint pareikšti tam tikrą kritiką (2001 m. vasario 6 d. sprendimas byloje Tammer prieš Estiją). Be to, asmuo gali būti diskredituojamas ir tuo atveju, jeigu neigiamai asmenį apibūdinantys teiginiai yra vartojami su žodžiais, reiškiančiais tam tikras prielaidas, siekiant teiginiui suteikti nuomonės atspalvį. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai paskelbti naudojant klausiamąją formą („Ar tikrai tokia suma įdėta? Ar kažkiek pinigų paleista vėjais?“). Tačiau šiais teiginiais pateikiama informacija, kuria nurodoma apie pareiškėjos nesąžiningą veiklą valdant visai bendruomenei priklausantį turtą ir galimą jo iššvaistymą. Aplinkybę, kad turtas nebuvo iššvaistytas ar kitaip neteisėtai naudotas patvirtina Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-07-13 baudžiamasis įsakymas, kuriuo yra konstatuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ne turtinio nusikaltimo padarymas. Nurodymas, jog asmuo atliko teisei ar moralei priešingus veiksmus visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Taigi tokiu būdu paskelbta konstatuojamoji informacija žemina pareiškėjos garbę ir orumą. Tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Paskelbęs skundžiamo turinio informaciją viešosios informacijos rengėjas nesilaikė minėtos įstatymo nuostatos.
Teiginyje „<...> Paklausus apie bendruomenei skirtas buvusias Kalnelio pieninės patalpas, R. Tamašauskienė atsakė, kad čia gali sutilpti vos keturiasdešimt žmonių <...>“ paskelbta informacija yra subjektyvaus pobūdžio patalpų dydžio vertinimas, todėl laikytina nuomone. Be to, ši nuomonė pareiškėjos garbės ir orumo požiūriu yra neutrali, todėl plačiau nevertintina.
Dėl publikacijoje „Po to, kai rašėme“ („Joniškio dienos“, 2010-05-07, Nr. 33/62) paskelbtos informacijos vertinimo
Publikacijos „Po to, kai rašėme“ („Joniškio dienos“, 2010-05-07, Nr. 33/62) teiginiuose: „<...> Džiaugiamės „Joniškio dienų“ straipsniais, ypač kai aikštėn iškyla teisybė. Labai patiko straipsnis apie Kalnelio kaimo bendruomenę „Sidabrė“. Juk anksčiau jau buvo rašyta, kad kažkas negerai su ta pirmininke... O kaip čia yra, kad ji dar ir seniūnė?! <…>”, „<…> Tiesiog baisu, kad tokie žmonės laimi konkursus ir vadovauja <...>“, „<...> Kodėl nenori ta pirmininkė-seniūnė pripažinti, kad ji nemyli to kaimo ir kad jai trūksta bendravimo įgūdžių, o informacijos sklaida – prasta? <...>“ paskelbta informacija yra subjektyvus pareiškėjos veiklos ir asmens vertinimas, todėl ji laikytina viešai apie pareiškėją pareikštomis kritiškomis bendruomenės narių nuomonėmis.
Dėl publikacijoje „Replika“ („Joniškio dienos“, 2010-07-02, Nr. 48/77) paskelbtos informacijos vertinimo
Publikacijos „Replika“ („Joniškio dienos“, 2010-07-02, Nr. 48/77) teiginiuose: „<...> Tai būdavę kaip tvarkingi šeimininkai apsikuopia namuose iki blizgesio prieš didžiąsias šventes – Velykas ir Kalėdas <...>“, „<...> Šiais metais, tikriausiai, suoliukai paliks apšepę, aitvarai nedažyti. Teisinsimės, kad nėra pinigų? <...>“, „<...> Jeigu verslininkai jų suaukojo, galbūt, reikėjo pasverti, kam naudingiau juos išleisti: „muilo burbulams“ (niekams) ar pagražinti Joniškį miesto gimtadienio proga? <...>“ paskelbta informacija yra vertinamojo pobūdžio, todėl laikytina kritiškomis nuomonėmis, kuriomis pažymima apie Joniškio miesto viešųjų erdvių būklę bei abejojama verslininkų padovanotų lėšų panaudojimo tinkamumu. Vertinant visą šios publikacijos kontekstą yra aišku, jog nagrinėjamo turinio nuomonės yra pareikštos pareiškėjos atžvilgiu ir atspindi tik vienos pusės – publikacijos autorės argumentus.
Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Nagrinėjamu atveju publikacijose: „Po to, kai rašėme“ („Joniškio dienos“, 2010-05-07,
Nr. 33/62) ir „Replika“ („Joniškio dienos“, 2010-07-02, Nr. 48/77) pateikdamas tik vieną nuomonę, vienos pusės argumentus ir neužtikrindamas teisės pareiškėjai pasisakyti, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė minėtos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių; įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbęs netikslią, vienašališką ir tikrovės neatitinkančią pareiškėjos garbę ir orumą žeminančią informaciją viešosios informacijos rengėjas nesilaikė aukščiau išvardintų teisės normų.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjos skundą pagrįstu iš dalies. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalies 1 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Joniškio dienos“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.
2. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai, UAB „Joniškio dienos“ direktorei ir laikraščio „Joniškio dienos“ redaktorei B. Kybartienei.
Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos.