LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMŲ
2004 m. rugpjūčio 30 d. Nr. B1-755
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2- 15) ir įgyvendindamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2003/85/EB, nustatančią snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimus Bendrijoje ir panaikinančią Tarybos direktyvą 85/511/EEB ir Komisijos sprendimus 89/531/EEB ir 91/665/EEB bei papildančią Tarybos direktyvą 92/46/EEB:
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 531 „Dėl Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 103-3698).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. B1-755
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTrOLĖS REIKALAVIMAI
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimai paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, panaikinančią Tarybos direktyvą 85/511/EEB, Komisijos sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 92/46/EEB.
I. SKYRIUS
SUBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI
I. SKIRSNIS
SUBJEKTAS IR TAIKYMO SRITIS
1. Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato:
1.1. būtiniausias kontrolės priemones, taikytinas snukio ir nagų ligos, sukeltos bet kokio šios ligos viruso, protrūkio atveju;
II. SKIRSNIS
SĄVOKOS
3. Vartojamos sąvokos:
Apsauginė vakcinacija – neatidėliotina vakcinacija, kuri atliekama nustatytoje teritorijoje aplink laikymo vietą, siekiant apsaugoti ligai jautrius gyvūnus šioje teritorijoje nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo oru ar per kitas medžiagas, kuomet po vakcinacijos ketinama gyvūnus palikti gyvus.
Banda – laikymo vietoje laikomas gyvūnas ar gyvūnų grupė, sudaranti vieną epidemiologinį vienetą. Jei laikymo vietoje laikoma daugiau kaip viena banda, kiekviena banda turi sudaryti atskirą epidemiologinį vienetą ir turi turėti tokį patį sveikatos statusą.
ES antigenų ir vakcinų bankas – patalpos ES snukio ir nagų ligos viruso koncentruoto ir inaktyvuoto antigeno atsargoms, skirtoms snukio ir nagų ligos vakcinos gamybai, ir veterinariniams imunologiniams produktams (vakcinoms), pagamintiems iš tokių antigenų ir autorizuotų pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su veterinariniais vaistais, laikyti.
Inkubacijos periodas – laikotarpis nuo užsikrėtimo snukio ir nagų liga iki jos klinikinių požymių pasirodymo. Galvijams ir kiaulėms jis trunka 14 dienų, o avims ir ožkoms bei kitiems ligai jautriems gyvūnams – 21 dieną.
Įtariamas, kad užkrėstas, gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, kuris, pagal surinktą epidemiologinę informaciją, galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai užkrėstas snukio ir nagų ligos virusu.
Įtariamas, kad užsikrėtęs, gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, turintis klinikinių požymių, patologinių anatominių pokyčių arba kurio laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad galima pagrįstai įtarti snukio ir nagų ligą.
Laikymo vieta – žemės ūkio ar kitokios patalpos, įskaitant cirką, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriose nuolat arba laikinai auginami arba laikomi ligai jautrūs gyvūnai. Tačiau, taikant 21 punktą, ši sąvoka neaprėpia žmonėms skirtų gyvenamųjų patalpų laikymo vietose, išskyrus atvejus, kai ligai jautrūs gyvūnai, įskaitant gyvūnus, nurodytus 284 punkte, nuolatos arba laikinai laikomi tokiose patalpose, skerdyklose, transporto priemonėse, pasienio kontrolės postuose arba aptvertose teritorijose, gali būti medžiojami, jei dėl tokių aptvertų teritorijų dydžio yra neįmanoma taikyti 21–22 punktuose numatytų priemonių.
Laukinis gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas, kuris nelaikomas laikymo vietos apibrėžime nurodytose laikymo vietose ar 34–40 punktuose nurodytose patalpose.
Leidimas – VMVT išduotas rašytinis leidimas, suteikiantis teisę atlikti tam tikrus veiksmus, kurio kopijos pateikiamos atliekant patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Ligai jautrus gyvūnas – bet kuris naminis ar laukinis Artiodactyla būrio Ruminantia, Suina ir Tylopoda pobūrių gyvūnas. Taikant specialias priemones, ypač Reikalavimų 2, 34–36 ir 284 punktus, jautriais snukio ir nagų ligai, pagal mokslinius duomenis, gali būti laikomi ir kiti gyvūnai, pvz., Rodentia arba Proboscidae būrio atstovai.
Neatidėliotinas skerdimas – neužkrėstų arba užkrėstų gyvūnų, kurių mėsa bus naudojama žmonių maistui, skerdimas, įskaitant skerdimą dėl gyvūnų gerovės priežasčių.
Neatidėliotina vakcinacija – neatidėliotina ligai jautrių gyvūnų vakcinacija, siekiant apsaugoti juos nuo snukio ir nagų viruso užkrėtimo.
Paregionis – regiono dalis, kaip nurodyta 2000 m. gruodžio 11d. Komisijos sprendimo 2000/807/EB, nustatančio šifruotą pranešimo pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB apie gyvūnų ligas formą ir kodus bei panaikinančio Komisijos sprendimus 84/90/EEB ir 90/442/EEB, priede. Lietuvoje paregionis yra rajonas.
Perdirbimas – pavojingų medžiagų apdorojimas vienu iš 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui, ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų būdų, taikomas taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo.
Pirminis protrūkis – vieno arba daugiau ligos atvejų patvirtinimas.
Pirminis snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams – snukio ir nagų ligos atvejis, nustatytas laukiniam gyvūnui teritorijoje, kurioje nebuvo taikytos 285–286 punktuose nurodytos priemonės.
Regionas – teritorijų dalys, nurodytos 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis 2 straipsnio 2 dalies p punkte. Lietuvoje regionas yra apskritis.
Regionizacija – teritorijų, kuriose taikomi 135–139 punktuose nurodytų gyvūnų ar gyvūninių produktų judėjimo ar prekybos apribojimai, siekiant apsaugoti nuo snukio ir nagų ligos išplitimo teritoriją, kurioje netaikomi jokie apribojimai pagal šiuos Reikalavimus, nustatymas.
Savininkas – fizinis ar juridinis asmuo ar asmenys, kuriems priklauso ligai jautrūs gyvūnai arba pavesta laikyti tokius gyvūnus už atlyginimą ar be jo.
Slopinamoji vakcinacija – neatidėliotina vakcinacija, kuri atliekama gyvūnų laikymo vietoje ar teritorijoje aplink laikymo vietą, kuriose reikia skubiai sumažinti snukio ir nagų ligos viruso plitimą, kada po vakcinacijos ketinama gyvūnus likviduoti.
Snukio ir nagų ligos protrūkio vieta – laikymo vieta, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai ir kuri atitinka vieną ar daugiau 1 priede nurodytų kriterijų.
Užkrėstas gyvūnas – ligai jautrus gyvūnas arba tokio gyvūno lavonas, kuriam, pagal snukio ir nagų ligos klinikinius požymius arba patologinius anatominius pokyčius ar laboratorinius tyrimus, atliktus pagal 12 priedą, oficialiai patvirtinta snukio ir nagų liga, atsižvelgiant į 1 priede nurodytą snukio ir nagų ligos apibrėžimą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsakinga atlikti veterinarinius patikrinimus.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas veterinarijos gydytojas.
Žudymas – bet koks veiksmas, sukeliantis gyvūno, neskirto žmonių maistui, mirtį.
I. SKYRIUS
PRANEŠIMAS
I. SKIRSNIS
PRANEŠIMAS APIE SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ
4. VMVT turi užtikrinti, kad:
4.2. savininkas arba gyvūnus aptarnaujantis, vežant lydintis ar prižiūrintis asmuo būtų įpareigotas nedelsiant pranešti VMVT ar valstybiniam veterinarijos gydytojui apie snukio ir nagų ligą arba jos įtarimą ir liga užkrėstus ar įtariamus, kad užsikrėtę, gyvūnus toliau nuo vietų, kur yra pavojus kitiems ligai jautriems gyvūnams užsikrėsti snukio ir nagų ligos virusu;
4.3. privatūs veterinarijos gydytojai, valstybiniai veterinarijos gydytojai, laboratorijų vadovai ir asmenys, kurių darbas susijęs su jautrių rūšių gyvūnais ar iš tokių gyvūnų gautais produktais, turi būti įpareigotas nedelsiant pranešti VMVT bet kokią informaciją apie snukio ir nagų ligą arba jos įtarimą, kurią jie gavo prieš oficialaus tyrimo pagal šiuos Reikalavimus atlikimą.
5. Nepažeisdama ES teisės aktų dėl pranešimo apie gyvūnų ligų protrūkius, VMVT, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis arba pirminis snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams, Europos Komisijai ir kitoms ES šalims turi pranešti apie ligą ir suteikti informaciją ir pranešimus raštu pagal 2 priedą.
II. SKYRIUS
PRIEMONĖS ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ
I. SKIRSNIS
PRIEMONĖS ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ
6. VMVT turi užtikrinti, kad tada, kai laikymo vietoje yra vienas ar daugiau įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, gyvūnų, būtų taikomos 7 ir 8 punktuose nurodytos priemonės.
7. VMVT turi nedelsiant pradėti oficialų tyrimą, siekdama patvirtinti arba paneigti snukio ir nagų ligą, paimti mėginius laboratoriniams tyrimams, kurie reikalingi snukio ir nagų ligos protrūkiui patvirtinti pagal 1 priedo reikalavimus.
8. VMVT, gavusi pranešimą apie snukio ir nagų ligos įtarimą, kuo greičiau turi taikyti 6 punkte, oficialią priežiūrą ir užtikrinti, kad:
8.1. būtų surašyti visi laikymo vietoje laikomi gyvūnai ir nurodytas jau nugaišusių, įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, kiekvienos kategorijos ligai jautrių rūšių gyvūnų skaičius;
8.2. 8.1 punkte nurodytas sąrašas būtų atnaujinamas, nurodant ligai jautrių rūšių gyvūnų gimimus arba gaišimus įtarimo laikotarpiu; tokią informaciją turi pateikti savininkas, pareikalavus VMVT; VMVT šią informaciją tikrina kiekvieno apsilankymo laikymo vietoje metu;
8.3. būtų surašomos visos laikymo vietoje esančios pieno, pieno produktų, mėsos, mėsos produktų, skerdenų, odų ir kailių, vilnos, spermos, embrionų, kiaušialąsčių, srutų, mėšlo, gyvūnų maisto ir pakratų atsargos; šis sąrašas nuolat atnaujinamas;
8.4. jokie ligai jautrūs gyvūnai nepatektų į laikymo vietą ir nebūtų išvežti iš jos, išskyrus tuos atvejus, kai laikymo vietoje yra skirtingi struktūriniai padaliniai, nurodyti 42–45 punktuose; laikymo vietoje laikomi ligai jautrūs gyvūnai būtų laikomi laikymo patalpose ar vietoje, kur jie gali būti izoliuoti;
8.5. būtų naudojamos atitinkamos dezinfekavimo priemonės prie įėjimų į pastatus ar laikymo vietas ir prie išėjimų iš jų;
II. SKIRSNIS
JUDĖJIMŲ IŠ LAIKYMO VIETOS IR Į JĄ KONTROLĖ ĮTARUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ
9. VMVT turi užtikrinti, kad be 6–8 punktuose numatytų priemonių, būtų uždraustas bet koks judėjimas į laikymo vietą, kurioje įtariamas snukio ir nagų ligos protrūkis ir iš jos. Šis draudimas taikomas:
9.1. ligai jautrių gyvūnų mėsos ar skerdenų, mėsos produktų, pieno ar pieno produktų, spermos, kiaušialąsčių ar embrionų arba gyvūnų pašarų, reikmenų, daiktų ar kitų medžiagų, pvz.: vilnos, kailių ir odų, šerių ar šalutinių gyvūninių produktų, srutų, mėšlo ar bet ko, kas galėtų pernešti snukio ir nagų ligos virusą, judėjimui iš laikymo vietos ir į ją;
10. Taikydama išimtį 9 punktui, VMVT, kai yra sunkumų laikyti pieną laikymo vietoje, gali leisti pieną sunaikinti laikymo vietoje arba leisti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint transporto priemonėmis, kurios yra tinkamai įrengtos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus, nuvežti jį į artimiausią sunaikinimo arba apdorojimo, užtikrinančio snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą, vietą.
III. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ TAIKYMAS KITOMS LAIKYMO VIETOMS
12. VMVT turi taikyti priemones, nurodytas 6–11 punktuose, kitoms laikymo vietoms, kurių vieta, struktūra ir išsidėstymas arba kontaktai su gyvūnais, laikomais laikymo vietose, nurodytose 6–8 punktuose, leidžia įtarti užsikrėtimą.
IV. SKIRSNIS
LAIKINA KONTROLĖS ZONA
14. VMVT gali nustatyti laikiną kontrolės zoną, kai to reikalauja epidemiologinė situacija, visų pirma tada, kai tai susiję su dideliu ligai jautrių gyvūnų tankiu, intensyviu gyvūnų ar asmenų, sąveikaujančių su ligai jautriais gyvūnais, judėjimu, pranešimų apie snukio ir nagų ligos įtarimą uždelsimu arba nepakankama informacija apie galimą snukio ir nagų ligos viruso kilmę ir atsiradimo būdus.
15. Laikinoje kontrolės zonoje esančioms laikymo vietoms, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, turi būti taikomos bent 7, 8.1, 8.2, 8.4 ir 9 punktuose nurodytos priemonės.
16. Laikinoje kontrolės zonoje taikomos priemonės gali būti papildytos laikinu visų gyvūnų judėjimo draudimu didesnėje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba visoje šalies teritorijoje. Tačiau ligai nejautrių gyvūnų judėjimo draudimo trukmė neturi viršyti 72 valandų, nebent tai būtų pateisinama dėl išskirtinių aplinkybių.
V. SKIRSNIS
PREVENCINĖ LIKVIDAVIMO PROGRAMA
17. VMVT, remdamasi epidemiologine informacija ar kitais įrodymais, gali įgyvendinti prevencinę likvidavimo programą, įskaitant įtariamų, kad užkrėstų, ligai jautrių gyvūnų, o prireikus – ir gyvūnų iš epidemiologiškai susijusių struktūrinių padalinių ar gretimų laikymo vietų prevencinį nužudymą.
18. Jei taikomas 17 punktas, mėginių paėmimas ir ligai jautrių gyvūnų klinikiniai tyrimai turi būti atliekami pagal 3 priedo 2.1.1.1 papunktį.
III. SKYRIUS
PRIEMONĖS PATVIRTINUS LIGOS PROTRŪKĮ
I. SKIRSNIS
PRIEMONĖS PATVIRTINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKĮ
21. Iškart, kai tik patvirtinamas snukio ir nagų ligos protrūkis, VMVT turi užtikrinti, kad be 6–13 punktuose nurodytų priemonių laikymo vietoje būtų pradėtos taikyti dar ir šios priemonės:
21.1. visi ligai jautrūs gyvūnai turi būti nužudomi laikymo vietoje; išskirtinėmis aplinkybėmis ligai jautrūs gyvūnai gali būti nužudomi artimiausioje tam tinkamoje vietoje valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint ir taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus gyvūnus vežant ir žudant; VMVT turi pranešti Europos Komisijai apie tokias išskirtines aplinkybes ir apie veiksmus, kurių imtasi;
21.2. valstybinis veterinarijos gydytojas turi užtikrinti, kad, prieš nužudant arba žudant ligai jautrius gyvūnus pagal 3 priedo 2.1.1.1 papunktį, būtų paimti visi epidemiologiniam tyrimui, nurodytam 28–29 punktuose, reikalingi mėginiai ir pakankamas jų kiekis; VMVT gali nuspręsti, kad 7 punktas nebūtų taikomas tais atvejais, kai nustatomas antrinis užsikrėtimo šaltinis, kuris yra epidemiologiškai susijęs su pirminiu užsikrėtimo šaltiniu, iš kurio mėginiai jau yra paimti;
21.3. laikymo vietoje nugaišusių ligai jautrių gyvūnų ir pagal 21.1 punktą nužudytų gyvūnų lavonai turi būti nedelsiant perdirbami valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint ir taip, kad nebūtų snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus; jei dėl ypatingų aplinkybių būtina lavonus užkasti ar sudeginti vietoje ar kitur, tokios operacijos turi būti atliekamos pagal instrukcijas, iš anksto parengtas pagal 237–246 punktuose nurodytus neatidėliotinų priemonių planus;
22. Nužudžius ligai jautrius gyvūnus ir perdirbus jų šalutinius gyvūninius produktus, užbaigus 21.4 punkte nurodytas priemones, VMVT turi užtikrinti, kad:
22.1. pastatai, naudoti ligai jautriems gyvūnams laikyti, jų aplinka ir jiems vežti naudotos transporto priemonės, taip pat ir visi kiti pastatai ir įranga, kurie galėjo būti užkrėsti, būtų išvalyti ir išdezinfekuoti pagal 23–26 punktus;
22.2. jei pagrįstai įtariama, kad snukio ir nagų ligos virusu yra užkrėsta gyvenamoji vieta ar laikymo vietos administracinė teritorija, jos taip pat turi būti reikiamomis priemonėmis dezinfekuotos;
II. SKIRSNIS
VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
23. VMVT turi užtikrinti, kad valymas ir dezinfekcija, kaip neatskiriamos Reikalavimuose nurodytos priemonės, būtų tinkamai dokumentuojami ir atliekami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir jo nurodymų, naudojant oficialiai leidžiamos koncentracijos dezinfekcines medžiagas, registruotas VMVT pagal Europos Tarybos direktyvą 98/8/EB, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas.
24. VMVT turi užtikrinti, kad valymas ir dezinfekcija, kurie turi aprėpti atitinkamą kenkėjų kontrolę, būtų atliekami taip, kad būtų kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai.
25. VMVT turi užtikrinti, kad bet kokios naudojamos dezinfekcinės medžiagos be gebėjimo veiksmingai dezinfekuoti turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai dezinfekciją atliekant pagal nustatytą metodiką.
III. SKIRSNIS
PRODUKTŲ IR MEDŽIAGŲ, GAUTŲ IŠ GYVŪNŲ ARBA TURĖJUSIŲ KONTAKTĄ SU GYVŪNAIS, KILUSIAIS IŠ LAIKYMO VIETOS, KURIOJE NUSTATYTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA, APTIKIMAS IR APDOROJIMAS
27. VMVT turi užtikrinti, kad 8.3 punkte nurodyti ligai jautrių gyvūnų produktai ir medžiagos, surinktos laikymo vietoje, kurioje patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis, ir sperma, kiaušialąstės ir embrionai, surinkti iš ligai jautrių gyvūnų, esančių toje laikymo vietoje, nuo galimo ligos atsiradimo laikymo vietoje ir oficialių priemonių įdiegimo būtų aptikti ir perdirbti arba, jei tai ne sperma, kiaušialąstės ir embrionai, apdoroti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir taip, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas ir išvengta bet kokio tolimesnio jo išplitimo pavojaus.
IV. SKIRSNIS
EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS
28. VMVT turi užtikrinti, kad epidemiologinius tyrimus dėl snukio ir nagų ligos protrūkių atliktų specialiai apmokyti valstybiniai veterinarijos gydytojai, remdamiesi klausimynais, parengtais pagal 237–246 punktuose nurodytus neatidėliotinų priemonių planus, kad tyrimai būtų standartizuoti, spartūs ir tiksliniai. Atliekant epidemiologinį tyrimą turi būti nustatyti bent jau tokie duomenys:
28.1. laikotarpis, per kurį snukio ir nagų liga galėjo būti laikymo vietoje prieš ją įtariant ar apie ją pranešant;
28.2. galima snukio ir nagų ligos viruso kilmė laikymo vietoje ir kitų laikymo vietų, kuriose yra įtariamų, kad užsikrėtę arba užkrėsti to paties šaltinio, gyvūnų;
28.3. galimas kitų ligai jautrių gyvūnų, išskyrus galvijus ir kiaules, užsikrėtimo ar užkrėtimo mastas;
V. SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS PATVIRTINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIUS
30. VMVT gali nurodyti, kad, be ligai jautrių gyvūnų, ir šiai ligai nejautrius gyvūnus iš laikymo vietos, kurioje buvo patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis, nužudyti ir perdirbti taip, kad būtų išvengta bet kokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus. Tačiau tai neturi būti taikoma snukio ir nagų ligai nejautriems gyvūnams, kurie gali būti izoliuoti, veiksmingai nuvalyti ir išdezinfekuoti, jei kiekvienas jų atskirai paženklinamas (arklinių atveju – pagal ES teisės aktus), kad galima būtų kontroliuoti jų judėjimą.
31. VMVT gali taikyti 21.1 punkte nurodytas priemones epidemiologiškai susijusiose struktūriniuose padaliniuose ar gretimose laikymo vietose, jei epidemiologinė informacija ar kiti įrodymai leidžia įtarti galimą tų laikymo vietų užkrėtimą. Apie ketinimą taikyti 21.1 punkto nuostatas turi būti pranešta Europos Komisijai, jei įmanoma – prieš jas taikant. Tokiu atveju priemonės dėl mėginių ėmimo ir gyvūnų klinikinių tyrimų turi būti atliekamos taip, kaip nustatyta 3 priedo 2.1.1.1 punkte.
32. VMVT, gavusi patvirtinimą dėl ligos pirminio protrūkio, turi pasirengti neatidėliotinai vakcinacijai teritorijoje, kuri yra bent ne mažesnė už priežiūros zoną, nustatytą pagal 52–57 punktus.
IV. SKYRIUS
YPATINGAIS ATVEJAIS TAIKOMOS PRIEMONĖS
I. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, KURIOS TURI BŪTI TAIKOMOS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIO ATVEJU GRETIMOSE ARBA TAM TIKROSE LAIKYMO VIETOSE, KURIOSE LAIKINAI AR NUOLATOS LAIKOMI IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNAI
34. Kai dėl snukio ir nagų ligos protrūkio gali užsikrėsti ligai jautrūs gyvūnai, laikomi laboratorijoje, zoologijos sode, laukinės gyvūnijos parke, užtvertoje teritorijoje ar institucijose, institutuose ar centruose, patvirtintuose pagal 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją 13 straipsnio 2 dalį, (gyvūnai laikomi mokslo tikslais arba rūšių ar ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo tikslais) VMVT turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų reikiamų biologinės apsaugos priemonių tokiems gyvūnams apsaugoti nuo infekcijos. Gali būti apribotas lankymasis viešose institucijose arba taikomi specialūs reikalavimai.
35. Kai snukio ir nagų ligos protrūkis patvirtinamas vienoje iš 34 punkte nurodytų laikymo vietų, VMVT gali nuspręsti netaikyti 21.1 punkto reikalavimų, jei nekeliamas pavojus pagrindiniams ES interesams, visų pirma – kitų ES šalių gyvūnų sveikatos būklei, ir jei imamasi visų būtinų priemonių apsisaugoti nuo bet kokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus.
36. Apie 35 punkte nurodytą sprendimą turi būti nedelsiant pranešama Europos Komisijai. Jei tai genetiniu požiūriu svarbūs ūkinės paskirties gyvūnai, pranešime turi būti pateiktas laikymo vietų sąrašas, sudarytas pagal 260.6 punktą, pagal kurį VMVT patvirtino šias laikymo vietas, skirtas auginti ligai jautrių gyvūnų veislinį branduolį, būtiną veislei išsaugoti.
II. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, KURIOS TURI BŪTI TAIKOMOS SKERDYKLOMS, PASIENIO KONTROLĖS POSTAMS IR TRANSPORTO PRIEMONĖMS
37. Kai snukio ir nagų ligos atvejis patvirtinamas skerdykloje, pasienio kontrolės poste, įsteigtame pagal Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 111-4954), arba transporto priemonėje, VMVT turi užtikrinti, kad užkrėstose patalpose ar transporto priemonėse būtų taikomos tokios priemonės:
37.1. visi tokiose patalpose ar transporto priemonėse esantys ligai jautrūs gyvūnai turi būti nedelsiant nužudomi;
37.2. 37.1 punkte nurodytų gyvūnų lavonai turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus;
37.3. kiti užkrėstų arba įtariamų, kad užsikrėtusių ar užkrėstų, gyvūnų šalutiniai gyvūniniai produktai, įskaitant skerdimo šalutinius produktus, turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui taip, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus;
37.4. mėšlas ir srutos turi būti dezinfekuojami ir išvežami apdoroti tik pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo III skyriaus A dalies II skirsnio 5 punktą;
37.5. pastatų ir įrangos, įskaitant transporto priemones, valymas ir dezinfekavimas turi būti atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui pagal 23–26 punktus ir VMVT nustatytas instrukcijas;
38. VMVT turi užtikrinti, kad 46–50 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos susietose laikymo vietose.
39. VMVT turi užtikrinti, kad jokie gyvūnai nebūtų vežami skersti, tikrinti ar vežami į 37 punkte nurodytas patalpas, ar varomi į transporto priemones tol, kol nepraėjo bent 24 valandos nuo 37.5 punkte nurodyto valymo ir dezinfekcijos.
40. Kai to reikalauja epidemiologinė padėtis, ypač kai reikia įtarti greta 37 punkte nurodytų laikymo vietų ar transporto priemonių esančiose laikymo vietose laikomų ligai jautrių gyvūnų užkrėtimą, VMVT turi užtikrinti, kad, taikant išimtį 3 punkte nurodytoms žmonėms skirtoms gyvenamosioms patalpoms, 37 punkte nurodytose laikymo vietose ar transporto priemonėse nustačius snukio ir nagų ligos protrūkį, būtų taikomos 21–22 ir 52–57 punktuose nurodytos priemonės.
III. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ PERŽIŪRA
41. Europos Komisija turi peržiūrėti padėtį dėl 34–36 punktuose nurodytų ypatingų atvejų Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete iškart, kai tik įmanoma. Būtinos priemonės apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo, ypač susijusios su regionizacija pagal 135–139 punktus ir apsaugine vakcinacija pagal 159–160 punktus, tvirtinamos 293 punkte nurodyta tvarka.
V. SKYRIUS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖS PRIEMONĖS LAIKYMO VIETOSE, KURIOSE YRA SKIRTINGI EPIDEMIOLOGINIAI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI
I. SKIRSNIS
LAIKYMO VIETOS, KURIOSE YRA SKIRTINGI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI
42. Jei laikymo vietose yra du arba daugiau atskirų struktūrinių padalinių, išskirtiniais atvejais ir įvertinus pavojus, VMVT gali netaikyti 21.1 punkto reikalavimų tokių laikymo vietų struktūriniams padaliniams, kuriuose laikomi gyvūnai neužkrėsti snukio ir nagų liga.
43. 42 punkte nurodyta išimtis turi būti taikoma tik tuo atveju, kai valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs 7 punkte nurodytą tyrimą, patvirtino, kad prieš snukio ir nagų ligos protrūkio nustatymą laikymo vietoje bent dviejų ligos inkubacijos periodų laikotarpiu buvo taikomi reikalavimai, kurie apsaugojo nuo snukio ir nagų ligos išplitimo tarp 42 punkte nurodytų struktūrinių padalinių:
43.1. patalpų struktūra, įskaitant administracines patalpas, ir jų dydis leidžia visiškai atskirti ir laikyti skirtingas ligai jautrių gyvūnų bandas, įskaitant atskirą oro erdvę;
43.2. veiksmai skirtinguose struktūriniuose padaliniuose, visų pirma gyvūnų laikymas tvarte ir ganyklose, šėrimas, mėšlo pašalinimas, yra visiškai atskirti ir atliekami atskiro personalo;
44. Laikymo vietai, kurioje gaunamas pienas, gali būti taikoma 21.4 punkto išimtis, jei:
II. SKIRSNIS
SUSIETOS LAIKYMO VIETOS
46. Laikymo vietos turi būti pripažįstamos susietomis laikymo vietomis, jei valstybinis veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtintais duomenimis, nustato arba mano, kad snukio ir nagų ligos virusas dėl asmenų, gyvūnų, gyvūninių produktų, transporto priemonių judėjimo ar bet kokiu kitu būdu galėjo būti atneštas iš kitų laikymo vietų į 6 arba 21 punktuose nurodytas laikymo vietas arba iš 6 arba 21 punktuose nurodytų laikymo vietų į kitas laikymo vietas.
47. Susietoms laikymo vietoms 8–11 punktuose nurodytos priemonės taikomos tol, kol oficialiai atmetamas snukio ir nagų ligos viruso įtarimas susietose laikymo vietose pagal 1 priedo reikalavimus ir tyrimo reikalavimus, nurodytus 3 priedo 2.1.1.1 punkte.
48. VMVT turi uždrausti išvežti iš susietų laikymo vietų bet kokius gyvūnus ligos inkubacijos periodu. Tačiau VMVT, taikydama išimtį 8.4 punktui, gali leisti vežti ligai jautrius gyvūnus prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui į artimiausią nurodytą skerdyklą neatidėliotinam skerdimui. Prieš suteikiant tokią išimtį, valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti bent klinikinius tyrimus, nurodytus 3 priedo 1 punkte.
49. Kai VMVT mano, kad dėl epidemiologinės padėties tai galima padaryti, ji gali netaikyti reikalavimų, kurie turi būti taikomi susietoms laikymo vietoms, vienam tos laikymo vietos struktūriniam padaliniui ir jam priklausantiems gyvūnams, jei struktūrinis padalinys atitinka 42–45 punktų reikalavimus.
50. Kai negalima atmesti epidemiologinio ryšio tarp snukio ir nagų ligos protrūkio ir 34–40 punktuose nurodytų laikymo vietų ar transporto priemonių, VMVT turi užtikrinti, kad 7–11 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos tokioms laikymo vietoms ar transporto priemonėms. VMVT gali taikyti 17–19 punktuose nurodytas priemones.
III. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ KOORDINAVIMAS
VI. SKYRIUS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOS
I. SKIRSNIS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONŲ ĮSTEIGIMAS
52. VMVT turi užtikrinti, kad, nepažeidžiant 14–16 punktuose numatytų priemonių, tuoj pat po snukio ir nagų ligos protrūkio patvirtinimo būtų imtasi bent 53–55 punktuose nurodytų priemonių.
53. VMVT turi nustatyti aplink 52 punkte nurodytą ligos protrūkį apsaugos zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 3 km, ir priežiūros zoną, kurios spindulys yra ne mažesnis kaip 10 km. Geografiškai apibrėžiant šias zonas turi būti atsižvelgiama į administracines sienas, gamtines kliūtis, priežiūros priemones ir technologijos pažangą, kuri leidžia prognozuoti galimą snukio ir nagų ligos viruso sklidimą oru ar bet kokiomis kitomis priemonėmis. Prireikus nustatytos zonų ribos gali būti peržiūrėtos atsižvelgiant į minėtus veiksnius.
54. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos ir priežiūros zonos, prie įvažiavimų kelių į jas, būtų paženklintos pakankamo dydžio iškabomis.
55. Siekiant užtikrinti visišką visų priemonių, reikalingų snukio ir nagų ligai kuo greičiau likviduoti, koordinavimą, turi būti įsteigti 250–252 ir 255–258 punktuose nurodyti nacionaliniai ir vietiniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai. 28–29 punktuose numatytam epidemiologiniam tyrimui atlikti šiems centrams turi padėti 261–263 punktuose nurodyta ekspertų grupė.
56. VMVT turi nedelsdama atsekti gyvūnus, išvežtus iš zonų bent 21 dieną prieš numanomą laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, anksčiausio užsikrėtimo datą ir informuoti kitų ES šalių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją apie gyvūnų atsekimo rezultatus.
57. VMVT turi bendradarbiauti atsekant šviežią mėsą, mėsos produktus, neapdorotą pieną ir neapdoroto pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, pagamintus nuo numanomo snukio ir nagų ligos viruso atsiradimo iki 53 punkte numatytų priemonių įsigaliojimo. Tokia šviežia mėsa, mėsos produktai, neapdorotas pienas ir neapdoroto pieno produktai turi būti apdorojami pagal 63–80 punktų reikalavimus arba sulaikomi tol, kol bus oficialiai atmestas galimas užkrėtimas snukio ir nagų ligos virusu.
II. SKIRSNIS
APSAUGOS ZONOJE ESANČIOMS LAIKYMO VIETOMS TAIKOMOS PRIEMONĖS
58. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje nedelsiant būtų taikomos bent tokios priemonės:
58.1. būtų suregistruotos visos laikymo vietos, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, ir kuo greičiau surašyti visi šiose laikymo vietose esantys gyvūnai; duomenys turi būti nuolat atnaujinami;
58.2. visos laikymo vietos, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, būtų periodiškai tikrinamos valstybinio veterinarijos gydytojo taip, kad būtų išvengta laikymo vietose galimo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; turi būti tikrinami atitinkami dokumentai, 58.1 punkte nurodyti surašymo duomenys ir priemonės apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; tikrinimas gali apimti klinikinį tyrimą pagal 3 priedo 1 punktą arba ligai jautrių gyvūnų mėginių ėmimą pagal 3 priedo 2.1.1.1 punktą;
59. Taikant išimtį 58.3 punktui, ligai jautrūs gyvūnai, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, gali būti vežami neatidėliotinam skerdimui tiesiai į toje pačioje apsaugos zonoje esančią skerdyklą arba, jei toje zonoje skerdyklos nėra, į VMVT nurodytą skerdyklą už zonos ribų transporto priemonėmis, kurios po kiekvieno vežimo kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui išvalomos ir išdezinfekuojamos. Vežti turi būti leidžiama tik tuo atveju, jei VMVT, remdamasi visų laikymo vietoje esančių ligai jautrių gyvūnų klinikiniais tyrimais, kuriuos pagal 3 priedo 1 punktą atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, ir įvertinusi epidemiologines aplinkybes, nusprendžia, kad toje laikymo vietoje nėra įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėstų, gyvūnų. Tokių gyvūnų mėsai turi būti taikomos 63–69 punktuose nurodytos priemonės.
III. SKIRSNIS
GYVŪNŲ IR JŲ PRODUKTŲ JUDĖJIMAS IR VEŽIMAS APSAUGOS ZONOJE
60. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje būtų draudžiama tokia veikla:
60.2. mugės, turgūs, pasirodymai ir kitokie gyvūnų sambūriai, įskaitant ligai jautrių gyvūnų surinkimą ir skirstymą;
IV. SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS IR IŠIMTYS
61. VMVT gali taikyti draudimus, nurodytus 60 punkte, apimančius:
61.1. nejautrių gyvūnų judėjimą ar vežimą tarp laikymo vietų, esančių priežiūros zonoje, iš apsaugos zonos arba į ją;
61.3. žmonių susiėjimus, kuriuose galimas sąlytis su ligai jautriais gyvūnais, kai yra pavojus išplisti snukio ir nagų ligos virusui;
62. VMVT gali leisti:
62.1. visų rūšių gyvūnų tranzitą per apsaugos zoną didžiaisiais greitkeliais ar pagrindinių magistralių geležinkeliais;
62.2. ligai jautrių gyvūnų, kuriuos valstybinis veterinarijos gydytojas leido atvežti iš laikymo vietų, esančių už apsaugos zonos, vežimą nustatytu maršrutu tiesiai į skerdyklas neatidėliotinam skerdimui, užtikrinant, kad transporto priemonės po pristatymo būtų išvalomos ir išdezinfekuojamos skerdykloje prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui ir tokia dezinfekcija registruojama transporto priemonės žurnale;
62.3. dirbtinį gyvūnų apsėklinimą laikymo vietoje, kurį atlieka tos laikymo vietos personalas, naudodamas spermą, surinktą iš gyvūnų, esančių toje laikymo vietoje, arba laikytą tame ūkyje spermą, pristatytą iš spermos surinkimo centro, esančio už tos laikymo vietos ribų;
V. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTAI ŠVIEŽIAI MĖSAI
63. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
64. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, gautus ar pagamintus apsaugos zonoje esančiose įmonėse.
65. VMVT turi užtikrinti, kad 63 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai būtų paženklinti pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB dėl gyvūnų sveikatos taisyklių, apimančių gamybą, perdirbimą, tiekimą ir pristatymą žmonių maistui ir vėliau užplombuotomis talpyklomis nuvežti į VMVT nurodytą įmonę perdirbti į mėsos produktus, apdorojamus pagal šių Reikalavimų 7 priedo 1 punktą.
66. Taikant išimtį, 63 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, anksčiausio užkrėtimo datos ir kurie nuo pagaminimo buvo laikomi ir vežami atskirai nuo vėliau pagamintos mėsos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš apsaugos zonos – paženklinta ženklu, nustatytu pagal ES teisės aktus.
67. Taikant išimtį, 64 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, gautiems iš apsaugos zonoje esančių įmonių, jeigu laikomasi tokių reikalavimų:
67.2. įmonėje turi būti perdirbama tik 66 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai arba šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, gauti iš gyvūnų, augintų ir paskerstų ne apsaugos zonoje, arba iš gyvūnų, atvežtų į įmonę ir paskerstų joje pagal 62.2 punktą;
67.3. visa tokia šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu pagal 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa I priedo XI skyrių, arba, jeigu mėsa gauta iš kitų porakanopių gyvūnų, sveikumo ženklu, nurodytu 1991 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 91/495/EEB dėl žmonių ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose augintų laukinių gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai yra smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu 1994 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos 94/65/EB, nustatančioje maltos mėsos bei mėsos gaminių gamybos ir tiekimo į rinką reikalavimus I priedo VI skyriuje;
68. Šviežios mėsos, smulkintos mėsos ir mėsos gaminių, skirtų prekybai ES, atitiktį 67 punkte nurodytiems reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino šiam tikslui.
VI. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTIEMS MĖSOS PRODUKTAMS
70. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką mėsos produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
VII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE PAGAMINTAM PIENUI IR PIENO PRODUKTAMS
72. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną, gautą iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.
73. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama teikti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų ir pagamintus apsaugos zonoje esančiose įmonėse.
74. Taikant išimtį, 72 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, gautiems iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užsikrėtimo datos ir kurie nuo pagaminimo buvo laikomi ir vežami atskirai nuo pieno ir pieno produktų, pagamintų po šios datos.
75. Taikant išimtį, 72 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui, gautam iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, ir pieno produktams, pagamintiems iš tokio pieno, kurie buvo apdoroti vienu iš 9 priede nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 77 punkte nurodytus reikalavimus įmonėse, nurodytose 76 punkte, arba, jei apsaugos zonoje nėra tokių įmonių, ne apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal 79 punkte nurodytus reikalavimus.
76. Taikant išimtį, 73 punkte nurodytas draudimas neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagamint apsaugos zonoje esančiose įmonėse pagal 77 punkte nurodytus reikalavimus.
77. 75 ir 76 punktuose nurodytos įmonės turi atitikti tokius reikalavimus:
77.2. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 74 ir 75 punktų reikalavimus, neapdorotas pienas turi būti gautas iš gyvūnų, nekilusių apsaugos zonoje;
77.3. viso gamybos proceso metu pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir neapdoroto pieno produktų, kurie nėra skirti išvežti už apsaugos zonos ribų;
78. Pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 77 punkto reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino šiam tikslui.
79. Neapdoroto pieno, gauto laikymo vietose, esančiose apsaugos zonoje, vežimas į įmones, esančias už apsaugos zonos ribų, ir jo perdirbimas turi būti atliekamas pagal šiuos reikalavimus:
79.1. VMVT turi leisti neapdoroto pieno, gauto iš ligai jautrių gyvūnų, laikytų apsaugos zonoje, perdirbimą įmonėse, esančiose už apsaugos zonos ribų;
79.3. vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą išvalomos ir išdezinfekuojamos, yra sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežant nebūtų pieno nuotėkio, ir turi tokia įrangą, kuri užtikrina saugų pieno supilimą ar išpilimą;
79.4. prieš išvažiuojant transporto priemonei iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys ir bet koks išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš apsaugos zonos transporto priemonė ir neturėjo turėti kontakto su apsaugos zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai;
80. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių laikymo vietoje, esančioje apsaugos zonoje, neapdoroto pieno mėginių surinkimas ir vežimas į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratoriją (toliau – NVL), patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir pieno perdirbimas tokiose laboratorijose turi būti draudžiamas.
VIII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS SPERMAI, KIAUŠIALĄSTĖMS IR EMBRIONAMS, PAIMTIEMS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNAMS APSAUGOS ZONOJE
81. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką spermą, kiaušialąstes ir embrionus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje.
82. Taikant išimtį, priemonės, nurodytos 81 punkte, neturi būti taikomos užšaldytai spermai, kiaušialąstėms ir embrionams, surinktiems ir laikytiems bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užkrėtimo datos.
83. Užšaldyta sperma, surinkta pagal ES reikalavimus po užkrėtimo datos, nurodytos 82 punkte, turi būti laikoma atskirai ir turi būti leidžiama naudoti tik po to, kai:
83.1. visos priemonės, susijusios su snukio ir nagų ligos protrūkiu, yra atšauktos pagal 101–103 punktus;
83.2. spermos surinkimo centre laikomi gyvūnai buvo kliniškai ištirti, paimti mėginiai tyrimui serologiniais metodais pagal 3 priedo 2.2 poskyrio reikalavimus ir infekcija nebuvo nustatyta tiriamame spermos surinkimo centre laikomiems gyvūnams;
IX. SKIRSNIS
APSAUGOS ZONOJE GAUTO IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ MĖŠLO VEŽIMAS IR IŠBARSTYMAS
84. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą, gautą laikymo vietose arba iš transporto priemonių, nurodytų 37–41 punktuose, esančių apsaugos zonoje, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
85. Taikant išimtį 84 punktui, VMVT gali leisti išvežti ligai jautrių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančios laikymo vietos į perdirbimo įmonę perdirbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo III skyriaus A dalies II skirsnio 5 punktą arba laikinai laikyti.
86. Taikant išimtį 84 punktui, VMVT gali leisti išvežti ligai jautrių gyvūnų mėšlą iš apsaugos zonoje esančių laikymo vietų, kuriose netaikomi 6–8 arba 21–22 punktų reikalavimai, ir išbarstyti nurodytuose laukuose, laikantis tokių reikalavimų:
86.1. visas mėšlo kiekis buvo gautas bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios apsaugos zonoje, užkrėtimo datos, mėšlas bus išbarstomas pažeme, pakankamai toli nuo laikymo vietų, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai ir tuoj pat įterpiamas į žemę arba:
86.1.1. jei tai – galvijų ar kiaulių mėšlas:
86.1.1.1. valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje esančių gyvūnų tyrimą, buvo atmestas gyvūnų užsikrėtimo snukio ir nagų ligos virusu įtarimas;
87. VMVT turi užtikrinti, kad leidimas išvežti mėšlą iš laikymo vietos, kurioje laikomi ligai jautrių gyvūnai, būtų išduodamas, jei bus užtikrinamas griežtų priemonių išvengti snukio ir nagų ligos viruso išplitimo taikymas, visų pirma – sandarių transporto priemonių valymas ir dezinfekavimas po mėšlo sukrovimo ir prieš išvažiuojant iš laikymo vietos.
X. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ KAILIAMS IR ODOMS APSAUGOS ZONOJE
88. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką ligai jautrių gyvūnų, kilusių apsaugos zonoje, kailius ir odas.
89. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 88 punkte, neturi būti taikomas kailiams ir odoms, kurie:
89.1. buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užsikrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo kailių ir odų, pagamintų po šios datos;
XI. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS AVIŲ VILNAI, ATRAJOTOJŲ PLAUKAMS IR KIAULIŲ ŠERIAMS APSAUGOS ZONOJE
90. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką avių vilną, atrajojančių gyvūnų plaukus ir kiaulių šerius, gautus iš apsaugos zonos.
91. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 90 punkte, neturi būti taikomas vilnai, plaukams ir šeriams, kurie (pasirinktai):
91.1. buvo gauti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užkrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo vilnos, plaukų ir šerių, gautų po šios datos;
XII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS GYVŪNINIAMS PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS APSAUGOS ZONOJE
92. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką gyvūninius produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, nenurodytų 63–91 punktuose.
93. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 92 punkte, neturi būti taikomas produktams, nurodytiems 92 punkte, kurie (pasirinktai):
93.1. buvo gauti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užkrėtimo datos ir buvo laikomi atskirai nuo produktų, gautų po šios datos;
93.4. jei tai sudėtiniai produktai, kurių nereikia neapdoroti ir kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, kurie buvo apdoroti užtikrinant snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimą arba buvo gauti iš gyvūnų, kuriems netaikomi apribojimai pagal šiuos Reikalavimus, arba;
XIII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS PAŠARAMS, STAMBIESIEMS PAŠARAMS, ŠIENUI IR ŠIAUDAMS, GAUTIEMS APSAUGOS ZONOJE
94. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pašarus, šieną ir šiaudus, gautus apsaugos zonoje.
95. Taikant išimtį, draudimas nurodytas 94 punkte neturi būti taikomas pašarams, šienui ir šiaudams, kurie (pasirinktai):
95.1. buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, nurodytos 21 punkte, užsikrėtimo datos ir buvo laikomi ir vežami atskirai nuo pagamintų pašarų, šieno ir šiaudų, pagamintų po šios datos;
XIV. SKIRSNIS
IŠIMČIŲ SUTEIKIMAS IR PAPILDOMAS PATVIRTINIMAS
97. Bet kokios išimtys, taikomos draudimams, nurodytiems 61–96 punktuose, turi būti suteiktos VMVT sprendimu tik po to, kai ji įsitikinama, kad visi reikalavimai buvo vykdomi pakankamą laiką prieš produktų išvežimą iš apsaugos zonos ir kad nėra jokio snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojaus.
98. Bet kokios išimtys, taikomos draudimams, nurodytiems 63–96 punktuose, VMVT turi būti papildomai patvirtintos, jei produktai naudojami prekybai ES.
XV. SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS APSAUGOS ZONOJE
100. Be priemonių, nurodytų šiuose Reikalavimuose, kurios taikomos apsaugos zonoje, VMVT gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos reikalingomis ir tinkamomis snukio ir nagų ligos virusui kontroliuoti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, prekybos ir socialines sąlygas, dominuojančias užkrėstoje teritorijoje. VMVT turi informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis apie papildomų priemonių taikymą.
XVI. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ APSAUGOS ZONOJE ATŠAUKIMAS
101. VMVT turi užtikrinti, kad priemonės apsaugos zonoje būtų taikomos tol, kol bus įvykdyti tokie reikalavimai:
101.1. ne mažiau kaip 15 dienų nuo visų ligai jautrių gyvūnų, laikomų laikymo vietose, nurodytose 21 punkte, nužudymo ir saugaus sunaikinimo ir užbaigus pirminį valymą ir dezinfekavimą pagal 23–26 punktų reikalavimus tose laikymo vietose;
102. Atšaukus apsaugos zonai taikomas priemones, apsaugos zonoje ne mažiau kaip 15 dienų turi būti taikomos priežiūros zonai taikomos priemonės, nurodytos 104–131 punktuose ir bus atšauktos pagal 133–134 punktus.
XVII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS LAIKYMO VIETOMS, ESANČIOMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
105. Taikant išimtį draudimams, nurodytiems 58.3 punkte, ir tada, kai priežiūros zonoje nepakanka pajėgumų gyvūnams paskersti, VMVT gali leisti išvežti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų ligai jautrius gyvūnus paskersti tiesiai į skerdyklą, esančią ne priežiūros zonoje, laikantis tokių reikalavimų:
105.1. 58 punkte nurodyti registracijos duomenys buvo oficialiai patikrinti ir remiantis epidemiologinės situacijos duomenimis, laikymo vietoje neįtariamas užsikrėtimas snukio ir nagų ligos virusu;
105.2. visi laikymo vietoje laikomi ligai jautrūs gyvūnai buvo patikrinti valstybinio veterinarijos gydytojo ir tyrimo rezultatai buvo neigiami;
105.3. reprezentatyvus skaičius gyvūnų, atsižvelgiant į 3 priedo 2.2 punkte nurodytus statistinius parametrus, buvo išsamiai kliniškai ištirtas ir patvirtinta, kad nėra užkrėstų ar įtariamų, kad užsikrėtę, gyvūnų;
XVIII. SKIRSNIS
IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ JUDĖJIMAS PRIEŽIŪROS ZONOJE
106. VMVT turi užtikrinti, kad ligai jautrūs gyvūnai nebūtų išvežami iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų.
107. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 106 punkte, neturi būti taikomas gyvūnų judėjimui:
107.1. vedant juos į ganyklą, esančią priežiūros zonoje, be sąlyčio su kitų laikymo vietų ligai jautriais gyvūnais, ne anksčiau kaip praėjus 15 dienų po paskutinio snukio ir nagų ligos protrūkio užregistravimo apsaugos zonoje;
107.2. vežant juo tiesiogiai ir prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui skersti į toje pačioje zonoje esančią skerdyklą;
108. 107.1 punkte nurodytą gyvūnų judėjimą VMVT turi leisti tik tada, kai, valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų tyrimą, įskaitant pagal 3 priedo 2.2 punktą paimtų mėginių tyrimą, atmetama, kad laikymo vietoje yra snukio nagų ligos virusu įtariamų, kad užsikrėtę ar užkrėsti, gyvūnų.
109. 107.2 punkte nurodytą gyvūnų judėjimą VMVT turi leisti tik atlikus 105.1 ir 105.2 punktuose numatytas priemones ir gavus patenkinamus rezultatus.
XIX. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS ŠVIEŽIAI MĖSAI, GAUTAI IŠ IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ, KILUSIŲ PRIEŽIŪROS ZONOJE, IR IŠ TOKIOS MĖSOS GAUTIEMS PRODUKTAMS
111. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokios mėsos pagamintus produktus.
112. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką šviežią mėsą, smulkintą mėsą, mėsos gaminius ir mėsos produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų ir pagamintus priežiūros zonoje esančiose įmonėse.
113. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios atitinkamoje apsaugos zonoje, užsikrėtimo datos, ir kai nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo mėsos pagamintos po šios datos. Tokia mėsa turi būti lengvai atskiriama nuo mėsos, kurią draudžiama išvežti iš priežiūros zonos – paženklinta ženklu, nustatytu pagal ES teisės aktus.
114. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai ir mėsos gaminiams, kurie buvo pagaminti iš gyvūnų, atvežtų į skerdyklą laikantis reikalavimų, nurodytų 105 punkte, ir jeigu mėsai taikomi 115 punkto reikalavimai.
115. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 112 punkte, neturi būti taikomas šviežiai mėsai, smulkintai mėsai arba mėsos gaminiams, pagamintiems įmonėse, esančiose priežiūros zonoje, laikantis tokių reikalavimų:
115.2. įmonėje turi būti perdirbama tik 114 punkte nurodyta šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, kuriems taikomi 8 priedo 5–7 punktuose nurodyti papildomi reikalavimai, arba šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, gauti iš gyvūnų, augintų ir paskerstų ne priežiūros zonoje, arba iš gyvūnų, atvežtų į įmonę ir paskerstų joje pagal 62 punkto reikalavimus;
115.3. šviežia mėsa, smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių, kitų porakanopių mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, o smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje;
116. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 111 punkte, neturi būti taikomas mėsos produktams, kurie buvo pagaminti iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, šviežios mėsos ir kurie buvo paženklinti sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, ir prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui nuvežti į paskirtą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
117. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 112 punkte, neturi būti taikomas mėsos produktams, pagamintiems įmonėse, esančiose priežiūros zonoje, kurios atitinka 116 punkto reikalavimus, arba pagamintiems iš mėsos, atitinkančios 115 punkto reikalavimus.
118. Šviežios mėsos, smulkintos mėsos ir mėsos gaminių, skirtų prekybai ES, reikalavimų atitiktį 115 ir 117 punktams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai į ES.
XX. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ PIENUI IR JO PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
120. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną, gautą iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokio pieno pagamintus pieno produktus.
121. VMVT turi užtikrinti, kad būtų draudžiama tiekti į rinką pieną ir pieno produktus, gautus iš ligai jautrių gyvūnų, pagamintus priežiūros zonoje.
122. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 120 punkte, neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo pagaminti bent prieš 21 dieną iki laikymo vietos, esančios priežiūros zonoje, užsikrėtimo datos ir jeigu nuo tada produkcija buvo laikoma ir vežama atskirai nuo pieno ir pieno produktų, pagamintų po šios datos.
123. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 120 punkte, neturi būti taikomas pienui, gautam iš ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje, ir iš tokio pieno pagamintiems pieno produktams, kurie buvo apdoroti vienu iš 9 priede nustatytų būdų, atsižvelgiant į pieno ir pieno produktų paskirtį. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 125 punkte nustatytus reikalavimus 124 punkte nurodytose įmonėse arba, jei priežiūros zonoje nėra įmonės, VMVT nurodytose įmonėse, esančiose ne apsaugos ir priežiūros zonose.
124. Taikant išimtį, draudimas, nurodytas 122 punkte, neturi būti taikomas pienui ir pieno produktams, kurie buvo paruošti priežiūros zonoje esančiose įmonėse pagal 125 punkte nustatytus reikalavimus.
125. Įmonės, nurodytos 123 ir 124 punktuose, turi atitikti tokius reikalavimus:
125.2. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 123 punkto reikalavimus arba turi būti gautas iš gyvūnų, kilusių ne priežiūros ir apsaugos zonose;
125.3. per visą gamybos procesą pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir jo produktų, kurie nėra skirti išvežti už priežiūros zonos ribų;
125.4. neapdorotas pienas, gautas iš ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančių laikymo vietų, turi būti vežamas į įmones transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir kurios vėliau neturėjo jokio sąlyčio su apsaugos ir priežiūros zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
126. Pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 125 punkto reikalavimams turi patvirtinti VMVT. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
127. Neapdorotas pienas turi būti vežamas iš priežiūros zonoje esančių laikymo vietų į ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančias įmones ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų:
127.1. VMVT turi išduoti leidimą perdirbti neapdorotą pieną, gautą iš priežiūros zonoje laikomų ligai jautrių gyvūnų, ne apsaugos ir priežiūros zonoje esančiose įmonėse;
127.3. turi būti vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos, sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežant nebūtų pieno nuotėkio ir jose būtų tokia įranga, kuri užtikrintų saugų pieno supilimą ar išpilimą;
127.4. prieš išvežant pieną iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys, išvalomas bet koks išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš priežiūros zonos transporto priemonė neturi turėti kontakto su apsaugos ir priežiūros zonoje esančiais ligai jautriais gyvūnais;
128. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių laikymo vietose, esančiose priežiūros zonoje, neapdoroto pieno mėginius draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratoriją, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, o apdoroti pieną tokiose laboratorijose leidžiama tik pagal oficialų leidimą ir, jei imamasi priemonių, išvengti bet kokio galimo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo.
XXI. SKIRSNIS
IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ MĖŠLO, GAUTO PRIEŽIŪROS ZONOJE, VEŽIMAS IR IŠBARSTYMAS
129. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje būtų draudžiama vežti ir išbarstyti mėšlą, gautą 37–40 punktuose nurodytose laikymo vietose, esančiose priežiūros zonoje, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
130. Taikant išimtį draudimui, nurodytam 129 punkte, VMVT gali leisti išvežti mėšlą transporto priemonėmis, kurios gerai išvalomos ir išdezinfekuojamos prieš mėšlo išbarstymą ir jį išbarsčius nustatytose priežiūros zonos vietose pakankamu atstumu nuo laikymo vietų, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, laikantis reikalavimų (pasirinktinai):
130.1. valstybiniam veterinarijos gydytojui atlikus visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų tyrimą ir atmetus užsikrėtimą arba ligos įtarimą ir jeigu mėšlas išbarstomas ties žemės paviršiumi, kad būtų išvengta aerozolio susidarymo, ir tuoj pat įterpiamas į žemę;
130.2. valstybinio veterinarijos gydytojo atlikto visų laikymo vietoje laikomų ligai jautrių gyvūnų klinikinio tyrimo rezultatai yra neigiami ir mėšlas įterpiamas į žemę;
XXII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS KITIEMS GYVŪNINIAMS PRODUKTAMS, PAGAMINTIEMS PRIEŽIŪROS ZONOJE
XXIII. SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS PRIEŽIŪROS ZONOJE
132. Be priemonių, nurodytų 104–131 punktuose, VMVT gali imtis papildomų nacionalinių priemonių, kurios laikomos reikalingomis ir tinkamomis snukio ir nagų ligos virusui kontroliuoti, atsižvelgiant į konkrečias epidemiologines, gyvulininkystės, prekybos ir socialines sąlygas, dominuojančias užkrėstoje teritorijoje. Jei manoma, kad būtinos specialios priemonės arklinių judėjimui apriboti, jas nustatant turi būti atsižvelgiama į 6 priede numatytas priemones.
XXIV. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ PRIEŽIŪROS ZONOJE ATŠAUKIMAS
133. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje priemonės būtų taikomos tol, kol vykdomi tokie reikalavimai:
133.1. ne mažiau kaip 30 dienų nuo visų ligai jautrių rūšių gyvūnų nužudymo ir saugaus sunaikinimo 21 punkte nurodytose laikymo vietose ir užbaigus pirminį valymą ir dezinfekavimą pagal 23–26 punktus toje laikymo vietoje;
VII. SKYRIUS
REGIONIZACIJA, JUDĖJIMO KONTROLĖ IR IDENTIFIKAVIMAS
I. SKIRSNIS
REGIONIZACIJA
135. Nepažeidžiant Tarybos direktyvos 90/425/EB, ypač jos 10 straipsnio, jei snukio ir nagų ligos virusas plinta nepaisant priemonių, kurių imtasi pagal šiuos Reikalavimus, ir epizootija išplinta ir bet kuriuo atveju, kai taikoma neatidėliotina vakcinacija, VMVT turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorija būtų suskirstyta į vieną ar kelis apribojimų taikymo regionus.
136. VMVT nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai informaciją apie apribojimų taikymo regionuose įgyvendinamas priemones, o Europos Komisija turi peržiūrėti ir, kai būtina, pakeisti bei patvirtinti priemones 293 punkte nurodyta tvarka.
137. Nepažeidžiant 135 punkto reikalavimų dėl regionizacijos ir priemonių jose taikymo, gali būti nusprendžiama 293 punkte nurodyta tvarka. Toks sprendimas gali turėti poveikį kaimyninėms ES šalims, kurios nėra užkrėstos priemonių taikymo laikotarpiu.
138. Prieš apibrėžiant apribojimų taikymo regioną, turi būti atliekamas išsamus epidemiologinis padėties įvertinimas, siekiant nustatyti snukio ir nagų ligos viruso galimo išplitimo laiką ir vietą, laikotarpį šiai ligai likviduoti.
139. Apribojimų taikymo regionas turi būti nustatytas pagal administracines ribas ar geografines kliūtis. Apribojimų taikymo regionas gali būti sumažintas atsižvelgiant į 28–29 punktuose nurodyto epidemiologinio tyrimo rezultatus iki teritorijos, kuri yra ne mažesnė kaip paregionis, o kai būtina – iki dar smulkesnių administracinių vienetų. Jeigu snukio ir nagų ligos virusas plinta, apribojimų taikymo regionas gali būti padidintas aprėpiant papildomus regionus ar paregionius.
II. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS APRIBOJIMO ZONOJE
140. Kai taikoma regionizacija, VMVT turi užtikrinti, kad būtų imtasi bent tokių priemonių:
140.1. apribojimų taikymo regione būtų kontroliuojamas ligai jautrių gyvūnų, gyvūninių produktų, prekių ir transporto priemonių, kurie gali išplatinti snukio ir nagų ligos virusą, judėjimas;
140.2. pagal ES teisės aktus būtų atsekama ir paženklinama šviežia mėsa ir neapdorotas pienas ir, kiek įmanoma, kiti produktai, kurių neleidžiama išvežti iš apribojimų taikymo regiono;
141. Kai taikoma regionizacija, VMVT turi užtikrinti, kad būtų atsekti bent ligai jautrūs gyvūnai, išvežti iš apribojimų taikymo regiono į kitą ES šalį nuo galimos snukio ir nagų ligos virusu užsikrėtimo datos iki suskirstymo į regionus datos, ir tokie gyvūnai būtų laikomi atskirti nuo kitų gyvūnų prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui tol, kol atmetama galima infekcija arba užsikrėtimas.
142. VMVT turi bendradarbiauti su kitų ES šalių kompetentingomis institucijomis, siekdama atsekti ligai jautrių gyvūnų šviežią mėsą ir neapdorotą pieną ir jo produktus, pagamintus apribojimų taikymo zonoje nuo apytikrės užsikrėtimo snukio ir nagų ligos virusu datos iki suskirstymo į regionus datos. Tokia šviežia mėsa turi būti apdorojama pagal 7 priedo 1 punktą, o neapdorotas pienas ir jo produktai – pagal 9 priedą, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, arba sulaikomi tol, kol galimas užkrėtimas snukio ir nagų ligos virusu yra oficialiai paneigiamas.
III. SKIRSNIS
IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ IDENTIFIKAVIMAS
144. Nepažeidžiant ES teisės aktų dėl galvijų, avių, ožkų ir kiaulių identifikavimo, VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju ligai jautrūs gyvūnai būtų išvežami iš laikymo vietos, kurioje jie yra laikomi, tik tada, jei jie yra identifikuoti tokiu būdu, kad VMVT galėtų greitai atsekti jų judėjimus ir kilmės laikymo vietą arba bet kokią laikymo vietą, iš kurios jie galėjo atvykti. Tačiau 34 ir 37 punktuose nurodytais atvejais, VMVT tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgusi į epidemiologinę padėtį gali leisti taikyti kitus atsekimo būdus. Tokių gyvūnų identifikavimo ar jų kilmės laikymo vietos atsekimo priemones turi nustatyti VMVT ir apie tai pranešti Europos Komisijai.
IV. SKIRSNIS
JUDĖJIMO KONTROLĖ SNUKIO IR NAGŲ LIGOS PROTRŪKIO ATVEJU
146. VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio Lietuvos Respublikos teritorijoje atveju pagal 135–139 punktus įsteigtoje apribojimų taikymo regionuose būtų taikomos tokios ligai jautrių gyvūnų judėjimo kontrolės priemonės:
146.1. gyvūnų savininkai turi VMVT, jos reikalavimu, teikti atitinkamą informaciją apie į jiems priklausančias laikymo vietas atvežamus ir išvežamus gyvūnus; tokia informacija apie visus ligai jautrius gyvūnus turi aprėpti bent duomenis, reikalaujamus Tarybos direktyvos 64/432/EEB 14 straipsnyje;
146.2. ligai jautrių gyvūnų vežimu ir prekyba užsiimantys asmenys turi VMVT, jos reikalavimu, teikti atitinkamą informaciją apie jų vežamų ir prekiaujamų gyvūnų judėjimą; tokia informacija turi aprėpti bent duomenis, reikalaujamus Tarybos direktyvos 64/432/EEB 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalies b punkte.
VIII. SKYRIUS
VAKCINACIJA
I. SKIRSNIS
VAKCINŲ NUO SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NAUDOJIMAS, GAMYBA, PREKYBA IR KONTROLĖ
148. VMVT turi užtikrinti, kad:
148.1. būtų uždrausta naudoti vakcinas ir hiperimuninius serumus nuo snukio ir nagų ligos, išskyrus šiuose Reikalavimuose numatytais atvejais;
148.2. vakcinos nuo snukio ir nagų ligos būtų gaminamos, laikomos, tiekiamos, platinamos ir prekiaujama jomis kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui;
II. SKIRSNIS
SPRENDIMAS TAIKYTI NEATIDĖLIOTINĄ VAKCINACIJĄ
149. Taikyti neatidėliotiną vakcinaciją gali būti nuspręsta, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
149.1. buvo patvirtinti snukio ir nagų ligos protrūkiai ir gresia snukio ir nagų ligos išplitimas ES šalyje, kurioje šie protrūkiai buvo patvirtinti;
149.2. dėl geografinės padėties ar vyraujančių meteorologinių sąlygų kyla pavojus į kitas ES šalis patekti snukio ir nagų ligos virusui;
149.3. kitoms ES šalims kyla pavojus dėl epidemiologiškai svarbių sąsajų tarp jų teritorijose esančių laikymo vietų ir ligai jautrius gyvūnus laikančių laikymo vietų ES šalyje, kurioje nustatyti snukio ir nagų ligos protrūkiai;
150. Priimant sprendimą dėl neatidėliotinos vakcinacijos, turi būti atsižvelgiama į 34–36 punktuose numatytas priemones ir 10 priede nurodytus kriterijus.
151. Sprendimas taikyti neatidėliotiną vakcinaciją turi būti patvirtintas 293 punkte nurodyta tvarka.
152. Priimti 151 punkte nurodytą sprendimą taikyti neatidėliotiną vakcinaciją savo teritorijoje gali pareikalauti:
153. Taikant išimtį 151 punktui, sprendimą taikyti neatidėliotiną vakcinaciją ES šalies teritorijoje gali priimti ir įgyvendinti ES šalies kompetentinga institucija pagal šiuos Reikalavimus, apie tai raštu pateikusi Europos Komisijai 156–158 punktuose nurodytą informaciją.
154. Jei ES šalis taiko neatidėliotiną vakcinaciją pagal 153 punktą, tokį sprendimą nedelsiant apsvarsto Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, ir ES priemonės tvirtinamos 293 punkte nurodyta tvarka.
III. SKIRSNIS
NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS REIKALAVIMAI
156. Sprendime taikyti neatidėliotiną vakcinaciją pagal 151 ir 152 punktų reikalavimus turi būti nurodyti reikalavimai, pagal kuriuos tokia vakcinacija turi būti atliekama, ir turi būti nurodyta tokia informacija:
156.1. pagal 135–139 punktus nurodoma geografinė teritorija, kurioje turi būti atliekama neatidėliotina vakcinacija;
156.5. vakcinuotų gyvūnų specialus papildomas ir nuolatinis identifikavimas ir speciali registracija pagal 145 punkto reikalavimus;
157. 156 punkte nurodytos neatidėliotinos vakcinacijos reikalavimai turi užtikrinti, kad tokia vakcinacija būtų atliekama pagal 159–160 punktų reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar vakcinuoti gyvūnai vėliau yra skerdžiami, ar paliekami gyvi.
IV. SKIRSNIS
APSAUGINĖ VAKCINACIJA
159. VMVT, taikydama apsauginę vakcinaciją, turi užtikrinti, kad:
159.1. vakcinacijos teritorija būtų nustatyta pagal 135–139 punktų reikalavimus, kai reikia, artimai bendradarbiaujant su kaimyninių ES šalių kompetentingomis institucijomis;
159.2. vakcinacija būtų atliekama sparčiai ir laikantis higienos bei biologinės saugos taisyklių, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo;
159.3. visos vakcinacijos teritorijoje taikomos priemonės būtų vykdomos nepažeidžiant 135–147 punktuose nurodytų priemonių;
159.4. jei vakcinacijos teritorija apima dalį arba visą apsaugos arba priežiūros zonas:
159.4.1. priemonės, taikomos apsaugos arba priežiūros zonoje pagal šiuos Reikalavimus, turi būti taikomos toje vakcinacijos teritorijos dalyje tol, kol šios priemonės atšaukiamos pagal 101–103 arba 133–134 punktus,
160. VMVT, taikydama apsauginę vakcinaciją, turi užtikrinti, kad vakcinacijos teritorija nuo jos perimetro būtų apsupta ne mažesne kaip 10 kilometrų pločio priežiūros zona (priežiūros zona pagal TEB sąvoką):
V. SKIRSNIS
SLOPINANTI VAKCINACIJA
161. VMVT turi pranešti Europos Komisijai, jei pagal 149–155 punktus ir atsižvelgusi į visas susijusias aplinkybes nusprendžia taikyti slopinamąją vakcinaciją, ir turi pateikti bent 52–57 punktuose nurodytą informaciją apie kontrolės priemones, kurių ketinama imtis.
162. VMVT turi užtikrinti, kad slopinamoji vakcinacija būtų atliekama:
163. Tačiau, vadovaujantis logika ir taikant išimtį 21.1 punktui, visose tokiose laikymo vietose laikomų gyvūnų nužudymas gali būti atidėtas tol, kol reikia laikytis 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba žudant ir šių Reikalavimų 21.3 punkto nuostatų.
VI. SKIRSNIS
PRIEMONĖS TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE LAIKOTARPIU NUO NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS PRADŽIOS IKI TOL, KOL PRAEINA 30 DIENŲ PO TOKIOS VAKCINACIJOS PABAIGOS (1 ETAPAS)
164. VMVT turi užtikrinti, kad 165–169 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijai nuo neatidėliotinos vakcinacijos pradžios ne mažiau kaip 30 dienų po tokios vakcinacijos pabaigos.
165. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp laikymo vietų vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų turi būti uždraustas. Taikant išimtį 164 punktui, atlikus tokių gyvų gyvūnų ir tokių gyvūnų kilmės ar išvykimo bandų klinikinį tyrimą, VMVT gali leisti gyvūnus tiesiogiai nuvežti neatidėliotinam skerdimui į VMVT nurodytą skerdyklą, esančią vakcinacijos teritorijoje, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, esančią netoli jos.
166. Šviežia mėsa, gauta iš vakcinuotų gyvūnų, paskerstų 164 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti:
167. Iš vakcinuotų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje arba apdorojami už jos ribų, jei galutiniai produktai, skirti žmonių maistui arba ne žmonių maistui, apdorojami bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Apdorojimas turi būti atliekamas pagal 168 punkto reikalavimus įmonėse, esančiose vakcinacijos teritorijoje, arba, jeigu toje teritorijoje nėra įmonių, įmonėse, esančiose už vakcinacijos teritorijos ribų, į kurias neapdorotas pienas yra vežamas pagal reikalavimus, nurodytus 170 punkte.
168. Įmonės, nurodytos 167 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:
168.2. įmonėje naudojamas pienas turi atitikti 167 punkto reikalavimus, neapdorotas pienas turi būti gautas iš gyvūnų, kilusių už vakcinacijos teritorijos ribų;
168.3. per visą gamybos procesą pienas turi būti aiškiai identifikuotas ir vežamas bei laikomas atskirai nuo neapdoroto pieno ir jo produktų, kurie nėra skirti išvežti už vakcinacijos teritorijos ribų;
168.4. neapdorotas pienas iš ne vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų į įmones turi būti vežamas transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir neturėjo jokio sąlyčio su apribojimų taikymo regione esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai.
169. VMVT turi įvertinti pieno, skirto prekybai ES, atitiktį 168 punkto reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju, pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
170. Neapdorotas pienas iš vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų turi būti vežamas į ne vakcinacijos teritorijoje esančias įmones ir perdirbamas laikantis tokių reikalavimų:
170.1. ne vakcinacijos teritorijoje esančioms įmonėms leidimą perdirbti neapdorotą pieną, gautą iš vakcinacijos teritorijoje laikomų ligai jautrių gyvūnų, turi suteikti VMVT;
170.3. turi būti vežama transporto priemonėmis, kurios prieš vežimą buvo išvalytos ir išdezinfekuotos ir kurios yra sukonstruotos ir prižiūrimos taip, kad vežamas pienas neišbėgtų, ir kurios turi tokia įrangą, kuri užtikrintų saugų pieno supilimą ar išpilimą;
170.4. prieš išvažiuojant iš laikymo vietos, kurioje buvo surinktas ligai jautrių gyvūnų pienas, turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami visi transporto priemonės jungiamieji vamzdžiai, padangos, ratlankiai, apatinės transporto priemonės dalys, išvalomas išsipylęs pienas, o po paskutinės dezinfekcijos ir prieš išvažiuojant iš vakcinacijos teritorijos transporto priemonė neturi turėti sąlyčio su vakcinacijos zonoje esančiomis laikymo vietomis, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai;
171. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių vakcinacijos teritorijoje esančiose laikymo vietose, neapdoroto pieno mėginius turi būti draudžiama imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus Nacionalinę veterinarijos laboratorija, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir nukenksminti pieną tokiose laboratorijose.
172. Spermos ėmimas dirbtiniam apsėklinimui iš ligai jautrių gyvūnų donorų, laikomų spermos surinkimo centruose, esančiuose vakcinacijos teritorijoje, turi būti sustabdytas. Taikant išimtį, VMVT gali leisti surinkti spermą spermos surinkimo centruose, esančiuose vakcinacijos teritorijoje, užšaldytai spermai gaminti, jeigu laikomasi tokių reikalavimų:
172.1. užtikrinama, kad vakcinacijos laikotarpiu surinkta sperma bus laikoma atskirai nuo anksčiau surinktos spermos ne trumpiau kaip 30 dienų;
172.2. prieš išvežant spermą:
172.2.2. gyvūnas donoras buvo vakcinuotas po to, kai buvo atliktas antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą tyrimas ir buvo gauti neigiami tyrimo rezultatai ir:
172.2.2.1. buvo gauti neigiami viruso arba viruso genomo arba patvirtinto antikūnų prieš nestruktūrinius baltymus mėginių, paimtų visiems tuo metu spermos surinkimo centre laikomiems ligai jautriems gyvūnams, tyrimo, atlikto pasibaigus spermos karantinavimo laikotarpiui, rezultatai,
VII. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE LAIKOTARPIU NUO NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS PRADŽIOS IKI TOL, KOL BAIGIAMAS LAIKYMO VIETŲ TYRIMAS IR SKIRSTYMAS (2 ETAPAS)
175. VMVT turi užtikrinti, kad priemonės, nurodytos 176–179 punktuose, būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje laikotarpiu, kuris prasideda ne anksčiau kaip 30 dienų po neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir baigiasi, užbaigus 184–191 punktuose nurodytas priemones.
176. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp laikymo vietų vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų turi būti draudžiamas.
177. Taikant išimtį 175 punktui, VMVT gali leisti ligai jautrius gyvūnus, kilusius laikymo vietose, nurodytose 191 punkte, tiesiogiai nuvežti neatidėliotinam skerdimui skerdykloje, esančioje vakcinacijos teritorijoje arba už jos zonos ribų, jeigu laikomasi tokių reikalavimų:
177.2. gyvūnai turi turėti oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad visi ligai jautrūs gyvūnai laikymo vietoje buvo ištirti pagal 185 punkto reikalavimus;
177.3. transporto priemonės turi būti išvalomos ir išdezinfekuojamos prieš gyvūnų pakrovimą ir juos pristačius, užrašant valymo ir dezinfekavimo datą ir laiką transporto priemonės žurnale;
178. Šviežia mėsa, išskyrus šalutinius skerdimo produktus, gautus paskerdus vakcinuotus stambius ir smulkius atrajotojus 175 punkte nurodytu laikotarpiu, gali būti tiekiama į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:
178.2. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa, išskyrus šalutinius skerdimo produktus, kuri buvo apdorota vienu iš 8 priedo 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų, arba šviežia mėsa, gauta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir paskerstų gyvūnų;
178.3. visa tokia šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jeigu tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje;
179. VMVT turi įvertinti šviežios mėsos, skirtos prekybai ES, atitiktį 178 punkto reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju, pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
180. Šviežia mėsa, gauta iš vakcinuotų kiaulių, paskerstų 175 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti ženklinama sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB ir laikoma bei vežama atskirai nuo tokiu ženklu nepaženklintos mėsos, o vėliau sudėtos į sandarias talpyklas vežama į VMVT nurodytą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
181. Iš vakcinuotų gyvūnų gautas pienas ir pieno produktai gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje arba už jos ribų, užtikrinant, kad galutinis produktas, skirtas žmonių maistui ir ne žmonių maistui, būtų apdorotas bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Apdorojimas turi būti atliekamas vakcinacijos teritorijoje arba už jos ribų esančiose įmonėse pagal 167–171 punktų reikalavimus.
182. Ligai jautrių gyvūnų sperma, kiaušialąstės ir embrionai turi būti surenkami laikantis 172–173 punktų reikalavimų.
VIII. SKIRSNIS
KLINIKINIS IR SEROLOGINIS TYRIMAS VAKCINACIJOS ZONOJE (2-A ETAPAS)
184. VMVT turi užtikrinti, kad 185–186 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje laikotarpiu, prasidedančiu ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir pasibaigiančiu, užbaigus klinikinį ir tyrimą, serologiniais metodais.
185. Tyrimas turi būti atliekamas siekiant nustatyti ligai jautrių gyvūnų bandas, kurios turėjo sąlytį su snukio ir nagų ligos virusu, bet kuriose nebuvo aiškių snukio ir nagų ligos klinikinių požymių. Tyrimas turi apimti klinikinį visų ligai jautrių gyvūnų tyrimą visose vakcinacijos teritorijoje esančiose bandose ir laboratorinius tyrimus pagal 186 punktą.
186. Laboratorinis tyrimas turi būti atliekamas pagal 12 priede nurodytus diagnozavimo tyrimų kriterijus, patvirtintus 292 punkte nurodyta tvarka, ir turi atitikti vieną iš tokių reikalavimų:
186.1. antikūnų prieš snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinius baltymus tyrimas arba tyrimas kitu patvirtintu metodu turi atitikti mėginių ėmimo laikymo vietose kriterijus, nustatytus 3 priedo 2.2 punkte; kai VMVT papildomai naudoja kontrolinius gyvūnus, turi būti atsižvelgta į užkrėstų laikymo vietų, nurodytų 5 priede, bandų atstatymo reikalavimus;
IX. SKIRSNIS
BANDŲ SKIRSTYMAS VAKCINACIJOS ZONOJE (2-B ETAPAS)
187. VMVT turi užtikrinti, kad laikymo vietos, kuriose yra ligai jautrių gyvūnų:
187.1. būtų suskirstytos pagal 185 punkte nurodyto tyrimo rezultatus ir 1 priede išdėstytus kriterijus;
188. Laikymo vietoms, kuriose yra bent vienas įtariamas, kad užsikrėtęs, gyvūnas ir kai snukio ir nagų ligos virusas patvirtinamas pagal 1 priede nurodytus kriterijus, turi būti taikomos 21–22 ir 52–57 punktuose nurodytos priemonės.
189. Jei laikymo vietose, kuriose yra bent vienas ligai jautrus gyvūnas, įtariamas užsikrėtęs dėl ankstesnio sąlyčio su snukio ir nagų ligos virusu, papildomas visų laikymo vietoje esančių ligai jautrių gyvūnų tyrimas patvirtino, kad snukio ir nagų ligos viruso bandoje nėra, turi būti taikomos bent tokios priemonės:
189.1. ligai jautrūs gyvūnai laikymo vietoje turi būti:
189.1.2. gyvūnai turi būti suskirstomi į grupes:
189.1.2.1. gyvūnai, kurių bent vieno iš 186 punkte nurodytų patvirtintų tyrimų rezultatas yra teigiamas, turi būti nužudomi ir jų lavonai sunaikinami,
190. VMVT turi užtikrinti, kad iš ligai jautrių gyvūnų gautiems produktams, pagamintiems 184 punkte nurodytu laikotarpiu, būtų taikomos tokios priemonės:
190.1. šviežiai mėsai, pagamintai iš 189.1.2.2 punkte nurodytų gyvūnų, turi būti taikomi 178 punkto reikalavimai, jei tai atrajotojų mėsa, ir 180 punkto reikalavimai, jei tai kiaulių mėsa;
X. SKIRSNIS
PRIEMONĖS, TAIKOMOS VAKCINACIJOS ZONOJE UŽBAIGUS TYRIMĄ IR LAIKYMO VIETŲ SKIRSTYMĄ TOL, KOL ATSTATOMAS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTAS STATUSAS (3 ETAPAS)
192. VMVT turi užtikrinti, kad 193–197 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos vakcinacijos teritorijoje užbaigus taikyti 187–191 punktuose nurodytas priemones ir tol, kol pagal 208 punktą atstatomas snukio ir nagų ligos neapimtos bandos statusas.
193. VMVT turi užtikrinti, kad ligai jautrių gyvūnų judėjimas tarp vakcinacijos teritorijoje esančių laikymo vietų būtų galimas tik gavus VMVT leidimą.
194. Ligai jautrių gyvūnų judėjimas iš vakcinacijos teritorijos turi būti draudžiamas. Taikant išimtį šiam draudimui, ligai jautrius gyvūnus gali būti leidžiama vežti į skerdyklą neatidėliotinam skerdimui pagal 177 punkto reikalavimus.
195. Taikydama išimtį 194 punktui, VMVT gali leisti vežti nevakcinuotus ligai jautrius gyvūnus, jeigu laikomasi tokių reikalavimų:
195.1. 24 valandas prieš pakrovimą buvo atliktas visų laikymo vietose ligai jautrių gyvūnų klinikinis tyrimas ir nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos klinikinių požymių;
195.2. jokie gyvūnai nebuvo išvežti iš kilmės laikymo vietos ne mažiau kaip 30 dienų, per kurias nė vienas ligai jautrus gyvūnas nebuvo atvežtas į laikymo vietą;
195.4. gyvūnai, kuriuos ketinama vežti, buvo individualiai ištirti ir jiems nebuvo nustatyta antikūnų prieš snukio ir nagų ligos virusą karantinavimo laikotarpio pabaigoje arba laikymo vietoje buvo atliktas tyrimas serologiniu metodu pagal 3 priedo 2.2 punktą, neatsižvelgiant į gyvūnų rūšis;
196. Vakcinuotų veislinių patelių nevakcinuotus palikuonis turi būti draudžiama išvežti iš laikymo vietos, nebent jie vežami į:
196.1. laikymo vietą, esančią vakcinacijos teritorijoje, kurios sveikatos statusas yra toks pat, kaip kilmės laikymo vietos;
197. Šviežia mėsa, gauta iš nevakcinuotų ligai jautrių gyvūnų, gali būti tiekiama į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų, jeigu laikomasi tokių reikalavimų:
197.1. visoje vakcinacijos teritorijoje buvo atliktos 189 punkte nurodytos priemonės arba gyvūnai vežami į skerdyklą pagal 194 arba 195.4 punktų reikalavimus;
197.3. įmonėje turi būti perdirbama tik šviežia mėsa, gauta iš 197.1 punkte nurodytų gyvūnų arba ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir (arba) paskerstų gyvūnų, arba 199 punkte nurodyta šviežia mėsa;
197.4. 197.3 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jei tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje;
198. Šviežia mėsa, pagaminta iš vakcinuotų ligai jautrių gyvūnų arba iš vakcinuotų patelių palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, paskerstų 192 punkte nurodytu laikotarpiu, turi būti ženklinama sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, ir laikoma bei sudėta į sandarias talpyklas vežama atskirai nuo tokiu sveikumo ženklu nepaženklintos mėsos į VMVT nurodytą įmonę apdoroti pagal 7 priedo 1 punktą.
199. Taikant išimtį 198 punktui, šviežia mėsa ir šalutiniai skerdimo produktai, gauti iš vakcinuotų stambių ir smulkių atrajotojų arba palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:
199.2. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa išskyrus šalutinius skerdimo produktus, kuri buvo apdorota vienu iš 8 priedo 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų, arba šviežia mėsa, nurodyta 197 punkte, arba mėsa, pagaminta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir (arba) paskerstų gyvūnų;
199.3. 199.2. punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu pagal Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyrių arba, jeigu tai kitų porakanopių mėsa, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/495/EEB I priedo III skyriuje, arba, jeigu tai smulkinta mėsa ir mėsos gaminiai, sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 94/65/EEB I priedo VI skyriuje;
200. Taikant išimtį 198 punktui, vakcinuotų kiaulių ir jų palikuonių, kurių tyrimų serologiniais metodais rezultatai buvo teigiami, šviežia mėsa nuo tyrimo pradžios iki tol, kol visoje vakcinacijos teritorijoje buvo baigtos taikyti 187–191 punktuose nurodytos priemonės ir praėjus bent 3 mėnesiams po paskutinio toje zonoje užregistruoto ligos protrūkio, gali būti tiekiama tik į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų laikantis tokių reikalavimų:
200.2. įmonėje gali būti perdirbama tik šviežia mėsa, gauta iš laikymo vietų, atitinkančių 191 punkto reikalavimus, gyvūnų, arba šviežia mėsa, gauta iš ne vakcinacijos teritorijoje augintų ir paskerstų gyvūnų;
200.3. 200.2 punkte nurodyta šviežia mėsa turi būti paženklinta sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 2002/99/EB 4 straipsnio 3 dalyje;
201. ES šalies kompetentinga institucija, išskyrus 200 punkte nurodyta kompetentinga institucija, gali pareikalauti 293 punkte nurodyta tvarka priimti sprendimą, siekdama praplėsti 200 punkte nurodytos mėsos prekybą, aprėpiant jos teritoriją arba jos teritorijos dalį, laikantis reikalavimų, nustatomų ta pačia tvarka.
202. Vakcinuotų kiaulių šviežios mėsos, pagamintos po 200 punkte nurodyto laikotarpio, kol negrąžintas bandos neapimtos ligos statusas pagal 211–212 punktus, išvežimo iš vakcinacijos teritorijos taisyklės turi būti nustatomos 293 punkte nurodyta tvarka.
203. VMVT turi įvertinti šviežios mėsos, skirtos prekybai ES, atitiktį 197, 199 ir, kur tinkama, 201 punktų reikalavimams. VMVT turi kontroliuoti, kad teritorinė VMVT tinkamai vykdytų įmonių kontrolę, o prekybos ES atveju pateikti ES šalims ir Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurias ji patvirtintino prekybai ES.
204. Taikant išimtį 199 punktui, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti priimtas sprendimas ženklinti šviežią atrajotojų mėsą, kuri neapdorota pagal 8 priedo 1–4 punktus, ir iš tokios mėsos pagamintą smulkintą mėsą ir mėsos gaminius, kurie skirti tiekti į rinką konkrečiame Lietuvos Respublikos regione, specialiu sveikumo ženklu, kurio negalima būtų supainioti su 199.3 ir 200.3 punktuose nurodytu sveikumo ženklu.
205. Pienas ir pieno produktai, pagaminti iš vakcinuotų gyvūnų, gali būti tiekiami į rinką vakcinacijos teritorijoje ir už jos ribų, užtikrinus, kad jų galutiniai produktai, skirti žmonių maistui arba ne žmonių maistui, būtų apdoroti bent vienu iš 9 priede nurodytų būdų. Toks apdorojimas turi būti atliekamas vakcinacijos teritorijoje esančioje įmonėje arba pagal 167–170 punktų reikalavimus.
206. Ligai jautrių gyvūnų, kilusių priežiūros zonoje esančiose laikymo vietose, neapdoroto pieno mėginius imti ir vežti į laboratoriją, išskyrus NVL, patvirtintą diagnozuoti snukio ir nagų ligą, ir nukenksminti pieną tokiose laboratorijose turi būti leidžiama gavus VMVT leidimą ir imantis reikiamų priemonių išvengti bet kokio galimo snukio ir nagų ligos išplitimo.
IX SKYRIUS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTO STATUSO GRĄŽINIMAS
I. SKIRSNIS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTOS ŠALIES AR JOS REGIONO STATUSO GRĄŽINIMAS
II. SKIRSNIS
STATUSO GRĄŽINIMAS LIKVIDAVUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ NETAIKANT NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS
209. Šalis arba jos regionas, nustatytas pagal 135–139 punktus, turi atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, jeigu likvidavus snukio ir nagų ligos protrūkius neatliekant vakcinacijos, laikomasi tokių reikalavimų:
209.2. taikomi bent vienas iš tokių reikalavimų:
209.2.1. laikomasi Tarptautinio Epizootijų Biuro (toliau – TEB) Gyvūnų sveikatos kodekso snukio ir nagų ligos skyriaus paskutinės redakcijos atitinkamų rekomendacijų,
III. SKIRSNIS
STATUSO GRĄŽINIMAS LIKVIDAVUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ TAIKANT VAKCINACIJĄ
211. Šalis arba jos regionas, nustatytas pagal 135–139 punktus, turi atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, jeigu, likvidavus snukio ir nagų ligos vieną ar daugiau protrūkių atliekant vakcinaciją, taikomi tokie reikalavimai:
211.2. taikomas bent vienas iš tokių reikalavimų:
211.2.1. yra laikomasi TEB Gyvūnų sveikatos kodekso snukio ir nagų ligos skyriaus paskutinės redakcijos atitinkamų rekomendacijų,
211.2.2. praėjo ne mažiau kaip trys mėnesiai po paskutinio vakcinuoto gyvūno paskerdimo ir, vadovaujantis 233 punkto nurodymais, buvo atliktas serologinis tyrimas,
211.2.3. praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai nuo paskutinio snukio ir nagų ligos protrūkio arba neatidėliotinos vakcinacijos pabaigos ir, vadovaujantis 233 punkto reikalavimais, atliktas serologinis tyrimas, pagrįstas antikūnų prieš snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinių baltymų nustatymu, parodė, kad vakcinuoti gyvūnai nėra užkrėsti snukio ir nagų liga.
IV. SKIRSNIS
PRIEMONIŲ SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTAM STATUSUI GRĄŽINTI PAKEITIMAI
213. Taikant išimtį 209–210 punktams, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šiuos Reikalavimus, kai įvykdyti 101–103 ir 133–134 punktuose nurodyti reikalavimai, atliktas klinikinis ir serologinis tyrimas ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.
214. Taikant išimtį 211–212 punktams, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta atšaukti apribojimus, pritaikytus pagal šiuos Reikalavimus, kai atliktas 184–186 punktuose nurodytas klinikinis ir serologinis tyrimas, pabaigtos 187–191 punktuose nurodytos priemonės ir patvirtinta, kad nėra snukio ir nagų ligos viruso infekcijos.
215. Nepažeidžiant 213 ir 214 punktų, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad jokie ligai jautrūs gyvūnai negali būti vežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar regiono, kur buvo snukio ir nagų ligos protrūkis, į kitą ES šalį tol, kol pagal TEB Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusas, nebent tokie gyvūnai:
216. Nepažeidžiant 214 punkto, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad tol, kol pagal TEB Gyvūnų sveikatos kodekso reikalavimus nebus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtas statusas, priežiūros zonos, esančios aplink 160 punkte nurodytą vakcinacijos zoną, plotas turi būti sumažintas užbaigus 187–191 punktuose nurodytas priemones.
V. SKIRSNIS
IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GAUTŲ IŠ TOKIŲ GYVŪNŲ, SERTIFIKAVIMAS PREKYBAI ES
217. VMVT turi užtikrinti, kad būtų išduodami veterinarijos sertifikatai prekybai ES skirtų ligai jautrių gyvūnų ar iš tokių gyvūnų gautų produktų pagal šiuos Reikalavimus tol, kol šaliai ar jos teritorijos daliai pagal 209–212 punktus bus grąžintas snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusas.
VI. SKIRSNIS
VAKCINUOTŲ IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ JUDĖJIMAS GRĄŽINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS NEAPIMTĄ STATUSĄ
218. Nuo snukio ir nagų ligos vakcinuotus ligai jautrius gyvūnus vežti iš vienos ES šalies į kitą ES šalį turi būti draudžiama.
219. Taikant išimtį 218 punktui, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti specialias priemones dėl vakcinuotų ligai jautrių gyvūnų, laikomų zoologijos soduose ir įtrauktų į laukinės faunos išsaugojimo programą arba ūkinės paskirties gyvūnų, laikomų ištekliams atnaujinti skirtose patalpose, VMVT nurodytų, kaip gyvūnų veislinis branduolys yra būtinas veislei išlaikyti, laikantis atitinkamų TEB Gyvūnų sveikatos kodekso nuostatų.
I. SKYRIUS
LABORATORIJOS IR ĮSTAIGOS, DIRBANČIOS SU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU
I. SKIRSNIS
LABORATORIJOS IR ĮSTAIGOS, DIRBANČIOS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU
220. VMVT turi užtikrinti, kad:
220.1. laboratorijos ir įstaigos, kuriose vykdomi gyvo snukio ir nagų ligos viruso, jo genomo, antigenų ar iš tokių antigenų gaminamų vakcinų tyrimai, diagnozavimas ar gamyba, būtų griežtai kontroliuojamos VMVT;
220.2. tyrimų ir diagnozavimo tikslais su gyvu snukio ir nagų ligos virusu būtų dirbama tik patvirtintose laboratorijose;
220.3. vakcinoms gaminti skirtų inaktyvuotų antigenų gamybos arba vakcinų gamybos ir susijusių tyrimų tikslais su gyvu snukio ir nagų ligos virusu būtų dirbama tik patvirtintose įstaigose ir laboratorijose;
II. SKIRSNIS
SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ VIRUSU DIRBANČIŲ LABORATORIJŲ IR ĮSTAIGŲ PATIKRINIMAI
III. SKIRSNIS
SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU DIRBANČIŲ PATVIRTINTŲ LABORATORIJŲ IR ĮMONIŲ SĄRAŠO PAKEITIMAI
222. Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančių laboratorijų ir įstaigų sąrašas gali būti pakeistas 293 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į 221 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus.
IV. SKIRSNIS
NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA
224. VMVT turi užtikrinti, kad:
224.2. laboratoriniai tyrimai snukio ir nagų ligos virusui ar kitos vezikulinės ligos virusui patvirtinti pagal 234–236 punktus būtų atliekami NVL;
225. NVL gali teikti paslaugas kitoms ES šalims. ES šalys, kurios savo teritorijoje neturi nacionalinės kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos, gali naudotis vienos ar kelių ES šalių nacionalinių kontrolinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų paslaugomis. Bendradarbiavimas turi būti įforminamas dvišaliu susitarimu tarp atitinkamų ES šalių kompetentingų institucijų, apie kurį pranešama Europos Komisijai.
226. VMVT turi užtikrinti, kad šiuose Reikalavimuose nurodyti laboratoriniai tyrimai visų pirma būtų atliekami siekiant patvirtinti arba paneigti snukio ir nagų ligą ir paneigti kitas vezikulines ligas. Kai patvirtintas snukio ir nagų ligos protrūkis ir nustatytas viruso serologinis tipas, tas virusas turi būti antigeniškai apibūdinamas lyginant su kontrolinėmis vakcinos viruso padermėmis, jei reikia, padedant ES kontrolinei snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijai. Mėginiai, paimti gyvūnams, kuriems nustatyta vezikulinė liga, bet kuriems nenustatyta snukio ir nagų liga, ir, kur tinkama, nenustatyta kiaulių vezikulinė liga, turi būti siunčiami į ES kontrolinę snukio ir nagų ligos tyrimų laboratoriją ištirti.
V. SKIRSNIS
ES KONTROLINĖ LABORATORIJA
228. ES kontrolinės laboratorijos statusas turi būti suteikiamas sutarus su atitinkama laboratorija ir laikantis 292 punkte nustatytos tvarkos ir ta tvarka nustatytam laikotarpiui.
229. Paskiriant ES kontrolinę laboratoriją, visų pirma atsižvelgiama į laboratorijos techninę ir mokslinę kompetenciją taip pat ir į dirbančių mokslo ir technikos darbuotojų patirtį bei sugebėjimus.
VI. SKIRSNIS
SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU DIRBANČIŲ LABORATORIJŲ IR ĮSTAIGŲ APSAUGOS STANDARTAI, PRIEŽIŪROS KRYPTYS IR VEIKLOS KODEKSAS
231. Minimalių standartų veiklos vadovas laboratorijoms, dirbančioms su snukio ir nagų ligos virusu in vivo ir in vitro, turi būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka.
232. Nurodymai dėl priežiūros, kuri reikalinga siekiant atgauti snukio ir nagų ligos neapimtos šalies ar jos regiono statusą, gali būti patvirtinti 292 punkte nurodyta tvarka.
II. SKYRIUS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS
I. SKIRSNIS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS DIAGNOZAVIMO IR KITŲ VEZIKULINIŲ LIGŲ DIFERENCINIO DIAGNOZAVIMO STANDARTAI IR TYRIMAI
235. Sprendimas dėl tinkamo pasiruošimo pirkti, laikyti ar tiekti NVL pakankamą kiekį specifinių reagentų ar tyrimams reikalingų medžiagų neatidėliotinais atvejais, ypač dėl priemonių, nurodytų 186 punkte, gali būti patvirtintas 292 punkte nurodyta tvarka.
III. SKYRIUS
NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAI IR TIKRO PAVOJAUS PRATYBOS
I. SKIRSNIS
NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAI
237. VMVT turi paruošti neatidėliotinų priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos nacionalinės priemonės, reikalingos tinkamai pasiruošti kovai su snukio ir nagų liga ir apsaugoti aplinką, kurios būtų įgyvendintos snukio ir nagų ligos protrūkio atveju.
238. Neatidėliotinų priemonių plane turi būti numatyta galimybė pasinaudoti patalpomis, įranga, personalu ir kitomis reikiamomis medžiagomis snukio ir nagų ligos protrūkiui greitam ir veiksmingam likvidavimui. Jame turi būti užtikrintas veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis ES šalimis ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.
239. Neatidėliotinų priemonių plane turi būti nurodytos priemonės, kurios būtų įgyvendinamos blogiausio ligos scenarijaus atveju, kaip nurodyta 16 priedo 1.12 punkte, ir turi būti nurodyta:
240. Neatidėliotinų priemonių planas turi užtikrinti, kad būtų paruoštos visos priemonės, reikalingos apsaugoti aplinką snukio ir nagų ligos protrūkio atveju užtikrinančios šios ligos kontrolę ir kuo labiau sumažinančios dėl ligos protrūkio patiriamą žalą, ypač jei būtina vietoje užkasti ar sudeginti nugaišusių ar nužudytų gyvūnų lavonus.
241. Neatidėliotinų priemonių planų rengimo kriterijai ir reikalavimai nustatyti 16 priede. Šie kriterijai ir reikalavimai gali būti iš dalies keičiami 292 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į snukio ir nagų ligos savitumus ir ligos kontrolės ir aplinkosaugos priemonių plėtros pažangą.
242. Europos Komisija turi išnagrinėti neatidėliotinų priemonių planus, siekdama nustatyti, ar jie leidžia pasiekti 237 punkte nurodytą tikslą, ir turi nurodyti ES šaliai padaryti reikiamus pakeitimus, kad planai būtų suderinti su atitinkamais kitų ES šalių planais.
244. VMVT turi užtikrinti, kad apie žymius neatidėliotinų priemonių planų pakeitimus būtų nedelsiant pranešama Europos Komisijai.
245. Pakeisti neatidėliotinų priemonių planai gali būti tvirtinami 292 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į padėties raidą.
II. SKIRSNIS
TIKRO PAVOJAUS PRATYBOS
247. VMVT turi užtikrinti, kad tikro pavojaus pratybos būtų vykdomos pagal jų patvirtintą neatidėliotinų priemonių planą ir 16 priedą.
248. VMVT turi užtikrinti, kad, kai tai įmanoma ir naudinga, tikro pavojaus pratybos būtų vykdomos artimai bendradarbiaujant su kaimyninių ES šalių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.
IV. SKYRIUS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAI IR EKSPERTŲ GRUPĖS
I. SKIRSNIS
NACIONALINIS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAS, JO FUNKCIJOS IR PAREIGOS
250. VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju galėtų būti nedelsiant įsteigtas nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras (toliau – NULKC).
251. NULKC vadovauja ir kontroliuoja 255–258 punktuose nurodytų teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų veiklą.
252. NULKC yra atsakingas už:
252.4. informacijos teikimą Europos Komisijai, kitų ES šalių kompetentingoms institucijoms, įskaitant kompetentingas aplinkosaugos institucijas ir veterinarijos, žemės ūkio ir prekybos organizacijas ir institucijas;
II. SKIRSNIS
NACIONALINIS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAS, TECHNINIAI REIKALAVIMAI
253. VMVT turi užtikrinti, kad NULKC turėtų visas reikiamas priemones, įskaitant personalą ir įrangą, reikalingas efektyviam ligos likvidavimui.
254. 253 punkte nurodytos priemonės turi būti tokios:
254.1. bandos tapatumo nustatymo ir gyvūnų laikymo vietos nustatymo sistema, geriausia – kompiuterizuota;
254.2. visos tinkamos ryšio priemonės, įskaitant telefonus, faksus ir, jei įmanoma, bendravimo su žiniasklaida priemonės;
254.3. ryšio sistema, leidžianti keistis informacija su teritoriniais užkrečiamųjų ligų kontrolės centrais, laboratorijomis ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, geriausia – kompiuterizuota;
254.4. žemėlapiai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriuos galima naudoti taikant tiesiogines kontrolės priemones;
254.5. bendras dienoraštis, kuris turi būti pildomas chronologine tvarka registruojant visus įvykius, susijusius su snukio ir nagų ligos protrūkiu, ir padedantis susieti ir koordinuoti įvairias priemones;
254.6. nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir laboratorijų, besidominčių snukio ir nagų ligos protrūkiu, su kuriomis reikia susisiekti tokiu atveju, sąrašas;
254.7. personalo ir kitų asmenų, kurie snukio ir nagų ligos protrūkio atveju gali būti nedelsiant iškviesti dirbti teritoriniuose užkrečiamųjų ligų kontrolės centruose arba 261–263 punktuose nurodytose ekspertų grupėse, sąrašas;
254.8. kompetentingų aplinkosaugos institucijų, su kuriomis reikia susisiekti snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, sąrašas;
254.10. apdorojimo ir perdirbimo įmonių, kurioms leista apdoroti ar perdirbti gyvūnų lavonus ir šalutinius gyvūninius produktus ir kurios gali būti įgaliojamos šiai veiklai snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, sąrašas, nurodant jų pajėgumą, adresą ir kitus ryšio duomenis;
III. SKIRSNIS
VIETINIS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONROLĖS CENTRAS, JO ĮSTEIGIMAS, FUNKCIJOS IR PAREIGOS
255. VMVT turi užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju galima būtų nedelsiant įsteigti teritorinius užkrečiamųjų ligų kontrolės centrus.
256. VMVT turi užtikrinti, kad pagal neatidėliotinų priemonių planus būtų numatyta galima teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų vieta, jų struktūrą, personalas, apgyvendinimas, patalpos ir įranga, valdymo sistemos, ryšių linijos ir informacijos kanalai.
257. VMVT turi užtikrinti, kad teritoriniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai veiklą koordinuotų ir bendradarbiautų su NULKC, ypač dėl 252.2 punkte numatytų priemonių.
IV. SKIRSNIS
VIETINIAI UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAI, TECHNINIAI REIKALVIMAI
259. VMVT turi užtikrinti, kad teritoriniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai turėtų reikalingą personalą, patalpas ir įrangą, aiškią ir efektyvią valdymo struktūrą, kad užtikrintų greitą priemonių įgyvendinimą, atsižvelgiant į epidemiologinį tyrimą, aplinkos apsaugą, lavonų sunaikinimą užkrėstose bandose, zonų oficialią priežiūrą, atsekamumą, gyvūnų gerovę ir neatidėliotiną skerdimą, valymą ir dezinfekavimą bei kitas priemones, neatidėliotiną vakcinaciją ir visų kitų strateginių sprendimų spartų įgyvendinimą.
260. Teritoriniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai turi turėti bent:
260.1. vieną telefono liniją, skirtą ryšiui su NULKC, taip pat telefono linijas, kuriomis galėtų naudotis ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai, siekiant gauti naujausią ir tikslią informaciją apie taikomas priemones;
260.2. praktinį darbą dirbantį personalą, kuris turėtų reikiamas ryšio priemones ir efektyviai valdytų visus reikalingus duomenis;
260.3. registracijos sistemą (geriausia – kompiuterizuotą), prijungtą prie NULKC ir visų kitų reikalingų duomenų bazių, laboratorijų ir kitų organizacijų;
260.4. bendrą dienoraštį, kuris būtų pildomas chronologine tvarka, registruojant visus įvykius, susijusius su snukio ir nagų ligos protrūkiu, ir padedantį susieti ir koordinuoti įvairias priemones;
260.5. asmenų, įskaitant privačius veterinarijos gydytojus, ir vietinių organizacijų kiekviename regione, su kuriais turi būti susisiekta ir kurie gali būti įtraukti likviduojant snukio ir nagų ligos protrūkį, naujausius sąrašus;
260.6. laikymo vietų, kuriose snukio ir nagų ligos protrūkio atveju gali būti taikomi 34–36 ir 42–45 punktuose nurodyti reikalavimai, naujausius sąrašus;
260.8. kompetentingų aplinkosaugos institucijų kiekviename regione ir kitų aplinkosaugos institucijų, su kuriomis turi būti susisiekta snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, naujausią sąrašą;
260.9. žemėlapius, kuriuose nurodytos tinkamos gyvūnų lavonų užkasimo vietos (kuriose nekiltų žalos aplinkai, ypač paviršiniams ar gruntiniams vandenims, pavojus);
260.10. apdorojimo ir perdirbimo įmonių, kurioms leista apdoroti ar perdirbti gyvūnų lavonus ir šalutinius gyvūninius produktus, sąrašas;
V. SKIRSNIS
EKSPERTŲ GRUPĖ
261. VMVT turi įsteigti nuolatos dirbančią ekspertų grupę iš epidemiologų, veterinarijos mokslininkų ir virusologų, kuri padėtų VMVT užtikrinti pasiruošimą snukio ir nagų ligos protrūkiui. Taikydama išimtį, VMVT gali parengti oficialų susitarimą su kitų ES šalių kompetentingomis institucijomis dėl abipusės paramos naudojantis ekspertų grupe. Tokie susitarimai turi būti išsamiai aprašomi 237–246 punktuose, nurodytuose neatidėliotinų priemonių planuose.
262. Įtarus snukio ir nagų ligos protrūkį, ekspertų grupė turi:
263. Nustačius snukio ir nagų ligos protrūkį, ekspertų grupė turi:
263.1. vietoje įvertinti klinikinius požymius ir epidemiologinio tyrimo duomenis, kad surinktų reikalingus duomenis ir įvertintų:
263.2. teikti ataskaitas Lietuvos Respublikos vyriausiajam veterinarijos inspektoriui ir NULKC vadovui;
263.3. teikti rekomendacijas dėl kontrolinių tyrimų, mėginių paėmimo, tyrimų atlikimo tvarkos, kontrolės ir kitų taikytinų priemonių ir įgyvendintinos strategijos, įskaitant rekomendacijas dėl biologinės saugos priemonių, taikomų laikymo vietose arba laikymo vietose, nurodytose 37–40 punktuose, ir dėl neatidėliotinos vakcinacijos;
V. SKYRIUS
ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAI
I. SKIRSNIS
NACIONALINIAI ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAI
264. ES šalys pagal neatidėliotinų priemonių planą gali įsteigti ar išlaikyti nacionalinį antigenų ir vakcinų banką, skirtą pagal Tarybos direktyvą 2001/82/EB leistinų antigenų ar vakcinų, ištekliams neatidėliotinai vakcinacijai laikyti.
265. ES šalys gali turėti vakcinų, reikalingų neatidėliotinai vakcinacijai, pakavimo ir laikymo įmones.
266. ES šalys turi užtikrinti, kad nacionaliniuose antigenų ir vakcinų bankuose laikomas antigenas ir sudaryta vakcina atitiktų būtiniausius reikalavimus, nustatytus ES antigenų ir vakcinų bankui dėl saugos, sterilumo ir nestruktūrinių baltymų kiekio.
267. Nacionalinius antigenų ir vakcinų bankus turinčios ES šalys turi informuoti Europos Komisiją apie laikomas antigenų ir vakcinų atsargas. Tokia informacija turi būti pateikiama Europos Komisijai kas 12 mėnesių kaip Tarybos direktyvos 64/432/EEB 8 straipsnyje reikalaujamos informacijos dalis. Informacija apie nacionalinį antigenų ir vakcinų banką ir jame laikomų antigenų arba leistinų vakcinų kiekį ir potipius turi būti laikoma slapta ir neturi būti skelbiama.
II. SKIRSNIS
EUROPOS SĄJUNGOS ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAS
269. Europos Komisija turi užtikrinti, kad koncentruotų inaktyvuotų antigenų, skirtų snukio ir nagų ligos vakcinoms gaminti, ES ištekliai būtų laikomi ES antigenų ir vakcinų banke. Tuo tikslu 292 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į poreikius, numatytus visų ES šalių neatidėliotinų priemonių planuose, nurodytuose 237–246 punktuose, ir epidemiologinę padėtį, jei reikia, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija, turi būti nustatoma ES antigenų ir vakcinų banke laikomų snukio ir nagų ligos viruso antigeno dozių skaičius ir padermių ir potipių įvairovė ir, pagal Tarybos direktyvą 2001/82/EB leistinos laikyti vakcinos.
270. Informacija apie ES antigenų ir vakcinų banke laikomų antigenų arba leistinų laikyti vakcinų kiekį ir viruso potipius turi būti laikoma slapta ir neturi būti skelbiama.
271. ES antigenų ir leistinų laikyti vakcinų išteklių sukūrimo ir išlaikymo reikalavimai nustatomi sutartyse, sudaromose tarp Europos Komisijos ir pasirinktų gamybos įmonių. Tokiose sutartyse turi būti nustatomi bent tokie dalykai:
III. SKIRSNIS
KONCENTRUOTO INAKTYVUOTO ANTIGENO TIEKIMAS IR LAIKYMAS
273. Europos Komisija turi užtikrinti, kad ES antigenų ir vakcinų bankui tiekiamo koncentruoto inaktyvuoto antigeno gamintojas pagal sutartį garantuotų tokius koncentruoto inaktyvuoto snukio ir nagų ligos viruso antigeno tiekimo ir laikymo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems 13 priedo 1 punkte.
IV. SKIRSNIS
VAKCINŲ PARUOŠIMAS, GAMYBA, SUPILSTYMAS, ŽENKLINIMAS IR PLATINIMAS
274. Europos Komisija turi užtikrinti, kad ES antigenų ir vakcinų bankui tiekiamo koncentruoto inaktyvuoto antigeno gamintojas pagal sutartį garantuotų vakcinų, sudarytų iš antigenų, nurodytų 273 punkte, paruošimo, gamybos, supilstymo, ženklinimo ir platinimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai nustatytiems 13 priedo 2 punkte.
V. SKIRSNIS
GALIMYBĖ NAUDOTIS EUROPOS SĄJUNGOS ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKU
276. ES šalys, pateikusios prašymą Europos Komisijai, turi galimybę pasinaudoti ES antigenų ir vakcinų banku. Europos Komisija, atsižvelgdama į ES antigenų ir vakcinų išteklių kiekį, turi nedelsdama pasirūpinti reikiamo vakcinų kiekio ir potipių paruošimu, gamyba, supilstymu, ženklinimu ir platinimu, ypač tuo atveju, kai taikomi 156–158 punktai.
277. Nacionalinius antigenų ir vakcinų bankus turinčios ES šalys arba ES šalys, kurios yra asocijuotos Tarptautinio antigenų ir vakcinų banko narės, turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus dėl ES antigenų ir vakcinų banko, kaip ir kitos ES šalys, kurios tokių išteklių neturi.
278. Kai tai atitinka ES interesus, Europos Komisija gali tiekti ar skolinti antigenus iš ES atsargų ar iš tokių antigenų sukurtas vakcinas trečiosioms šalims. Nepažeidžiant susitarimų, sudarytų tarp ES ir trečiųjų šalių, galimybė trečiosioms šalims pasinaudoti ES antigenų ir vakcinų banku suteikiama 292 punkte nurodyta tvarka, Europos Komisijai ir atitinkamai trečiajai šaliai išsamiai susitarus dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo, tvirtinamo tvarka.
VI. SKIRSNIS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VAKCINŲ TYRIMAI
280. Europos Komisija turi būti atsakinga už nepriklausomų tyrimų, kuriais nustatomas iš ES antigenų ir vakcinų banke laikomų antigenų ar kitų antigenų sudarytų vakcinų, teikiamų kaip ES pagalba kontroliuoti snukio ir nagų ligą trečiosiose šalyse pagal 275 ir 278 punktus, veiksmingumas ir nekenksmingumas, organizavimą.
281. 280 punkte nurodytiems tyrimams atlikti Europos Komisija gali pasinaudoti nepriklausomo ES koordinacinio instituto paslaugomis. Jei reikia, ES koordinacinis institutas turi būti paskirtas ir išsamios jo funkcijų, pareigų ir ES finansinio įnašo taisyklės turi būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka.
282. Nepažeidžiant ES teisės aktuose numatytų veiksmingumo, saugos ir gamybos tvarkos standartų, iš ES antigenų ir vakcinų banke laikomo antigeno sudarytos vakcinos turi atitikti bent būtiniausius veiksmingumo, saugos ir gamybos tvarkos standartus, nustatytus Europos farmakopėjoje ir atitinkamose TEB vadovo nuostatose.
VI. SKYRIUS
SNUKIO IR NAGŲ LIGA KITOMS GYVŪNŲ RŪŠIMS
I. SKIRSNIS
PAPILDOMOS SNUKIO IR NAGŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
283. Nepažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 ir jį lydinčių teisės aktų, VMVT turi užtikrinti, kad visiems gyvūnams, neatsižvelgiant į jų paskirtį ar laikymo vietą, būtų draudžiama šerti visuomeninio maitinimo atliekas. Išsamios ES šalių taikytinų kontrolės priemonių taisyklės gali būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka.
284. Išsamios ligai jautriems gyvūnams taisyklės kontrolės dėl snukio ir nagų ligos gali būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka.
285. Iškart, kai tik VMVT gauna informacijos, kad laukiniai gyvūnai įtariami, kad užsikrėtę snukio ir nagų liga, ji turi imtis visų reikiamų priemonių patvirtinti arba paneigti ligą – ištirti visus nušautus arba rastus negyvus ligai jautrius laukinius gyvūnus, įskaitant laboratorinius tyrimus. Apie įtarimą ji turi informuoti ligai jautrių gyvūnų savininkus ir medžiotojus.
286. Kai tik VMVT gauna patvirtinimą apie snukio ir nagų ligos pirminį atvejį laukiniams gyvūnams, ji turi nedelsdama taikyti 17 priedo 1–3 punktuose numatytas priemones ligos plitimui sumažinti ir turi parengti snukio ir nagų ligos likvidavimo planą pagal 17 priedo 4–9 punktus. Ji turi informuoti apie patvirtintą atvejį ligai jautrių rūšių gyvūnų savininkus ir medžiotojus.
I. SKIRSNIS
SANKCIJOS
287. VMVT turi nustatyti taisykles dėl sankcijų taikymo, pažeidus šiuos Reikalavimus, ir imtis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Reikalavimai būtų įgyvendinami. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. VMVT turi pranešti apie tokias priemones ir jų pakeitimus Europos Komisijai.
II. SKIRSNIS
KONKREČIŲ PUNKTŲ ĮGYVENDINIMO, PAPILDOMŲ ŠIŲ REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ IR PRIEDŲ KEITIMO TVARKA
288. Išsamios 254 ir 260 punktų įgyvendinimo taisyklės gali būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka.
289. Papildomos taisyklės dėl šių Reikalavimų įgyvendinimo gali būti tvirtinamos 292 punkte nurodyta tvarka.
III. SKIRSNIS
EPIDEMIOLOGINIŲ PRIEMONIŲ AD HOC PATVIRTINIMO TVARKA
291. Jei, įgyvendindama šiuose Reikalavimuose numatytas priemones, VMVT nustato, kad priemonė nepritaikyta prie epidemiologinės padėties arba snukio ir nagų ligos virusas plinta nepaisant pagal šiuos Reikalavimus taikomų priemonių, 293 punkte nurodyta tvarka gali būti patvirtinamas specialus sprendimas įgalioti VMVT ribotą laikotarpį, atitinkantį epidemiologinę padėtį, įgyvendinti alternatyvias priemones, turinčias lygiavertį epidemiologinį poveikį.
IV. SKIRSNIS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
292. Darant nuorodą į šį punktą, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio naudojimosi Europos Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais procedūras 5 ir 7 straipsniai. Komisijos sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
I. SKIRSNIS
PEREINAMOSIOS PRIEMONĖS
294. Pereinamojo laikotarpio priemonės 292 punkte nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos penkerių metų laikotarpiui nuo šių Reikalavimų įsigaliojimo datos.
295. VMVT turi pateikti Europos Komisijai iš dalies pakeistus neatidėliotinų priemonių planus, kuriuose atsižvelgta į 237–246 punktų nuostatas. Europos Komisija turi išnagrinėti neatidėliotinų priemonių planus, atsižvelgiant į šių Reikalavimų tikslus, ir nurodyti VMVT reikiamus pakeitimus, kad planas būtų suderinta su kitų ES šalių planu. Toks iš dalies pakeistas neatidėliotinų priemonių planas tvirtinamas 292 punkte nurodyta tvarka.
______________
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
1 priedas
PROTRŪKIO APIBRĖŽIMAS
1. Protrūkis turi būti paskelbiamas, kai laikymo vieta atitinka vieną ar kelis kriterijus:
1.1. gyvūnui, bet kokiame iš to gyvūno gautame produkte ar jo aplinkoje, buvo išskirtas snukio ir nagų ligos virusas;
1.2. ligai jautriam gyvūnui pastebėti snukio ir nagų ligą atitinkantys klinikiniai požymiai ir tos pačios epidemiologinės grupės gyvūno ar gyvūnų paimtuose mėginiuose aptiktas ir nustatytas vienam snukio ir nagų ligos viruso serologiniam tipui ir keliems būdingas virusinis antigenas ar virusinė ribonukleininė rūgštis (RNR);
1.3. ligai jautriam gyvūnui pastebėti snukio ir nagų ligą atitinkantys klinikiniai požymiai ir gyvūnui ar jo grupės gyvūnams snukio ir nagų ligos viruso struktūrinių ar nestruktūrinių baltymų antikūnų tyrimo rezultatai yra teigiami, jeigu ankstesnė vakcinacija, liekamieji motininiai antikūnai ar atsitiktinės nespecifinės reakcijos gali būti atmestos kaip tyrimo galimo klaidingai teigiamo rezultato priežastys;
1.4. ligai jautriems gyvūnams paimtuose mėginiuose aptiktas ir nustatytas snukio ir nagų ligos viruso serologiniam tipui ar keliems būdingas virusinis antigenas ar virusinė RNR ir gyvūnų snukio ir nagų ligos viruso struktūrinių ar nestruktūrinių baltymų antikūnų tyrimo rezultatai yra teigiami, jeigu, nustačius antikūnus prieš struktūrinius baltymus, ankstesnė vakcinacija, liekamieji motininiai antikūnai ar atsitiktinės nespecifinės reakcijos gali būti atmestos kaip galimos serologiškai teigiamo rezultato priežastys;
1.5. nustatytas epidemiologinis ryšys su patvirtintu snukio ir nagų ligos protrūkiu ir:
1.5.1. vieno ar kelių gyvūnų snukio ir nagų ligos viruso struktūrinių ar nestruktūrinių baltymų antikūnų tyrimo rezultatai yra teigiami, jeigu ankstesnė vakcinacija, liekamieji motininiai antikūnai ar atsitiktinės nespecifinės reakcijos gali būti atmestos kaip galimos serologiškai teigiamo rezultato priežastys,
1.5.2. vienam ar keliems ligai jautriems gyvūnams paimtuose mėginiuose aptiktas ir nustatytas vienam snukio ir nagų ligos viruso serologiniam tipui ar keliems būdingas virusinis antigenas ar virusinė RNR,
1.5.3. nustatyti snukio ir nagų ligos aktyvios infekcijos serologiniai požymiai, vienam ar keliems ligai jautrių gyvūnų nustačius antikūnus prieš snukio ir nagų ligos viruso struktūrinius ir nestruktūrinius baltymus, jeigu ankstesnė vakcinacija, liekamieji motininiai antikūnai ar atsitiktinės nespecifinės reakcijos gali būti atmestos kaip galimos serologiškai teigiamo rezultato priežastys; kai ankstesnės serologiškai neigiamos būklės pagrįstai negalima tikėtis, toks serologinis antikūnų tyrimas turi būti atliekamas tiriant porinius mėginius, paimtus tiems patiems gyvūnams du ar daugiau kartų ne mažiau kaip per 5 dienas, tiriant antikūnus prieš struktūrinius baltymus, ir ne mažiau kaip kas 21 dieną, tiriant antikūnus prieš nestruktūrinius baltymus,
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
2 priedas
PRANEŠIMAS APIE LIGĄ IR PAPILDOMA EPIDEMIOLOGINĖ INFORMACIJA, KURIĄ TURI TEIKTI ES ŠALIS, KURIOJE PATVIRTINTA SNUKIO IR NAGŲ LIGA
1. Per 24 valandas po kiekvieno pirminio protrūkio ar atvejo patvirtinimo, Reikalavimų 37–41 punktuose nurodytose laikymo vietose ar transporto priemonėse, Gyvūnų ligų notifikavimo sistema, įkurta pagal 82 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje 5 straipsnį, VMVT turi pranešti:
2. Jeigu nustatomi pirminiai ligos protrūkiai ar atvejai laikymo vietose ar transporto priemonėse, nurodytose 37–41 punktuose, be šio priedo 1 punkte nurodytos informacijos, VMVT taip pat turi pateikti tokią informaciją:
2.1. nurodyti ligai jautrių gyvūnų skaičių kiekvienoje laikymo vietoje, kurioje nustatytas ligos protrūkis, ar 37–41 punktuose nurodytose laikymo vietose ar transporto priemonėse;
2.2. nurodyti kiekvienos rūšies ir tipo (veisiamų, penimų, skerdžiamų ir kitų kategorijų) nugaišusių ligai jautrių gyvūnų skaičių laikymo vietoje, skerdykloje ar transporto priemonėje;
2.3. nurodyti kiekvienos rūšies ir tipo (veisiamų, penimų, skerdžiamų ir kitų kategorijų) gyvūnų sergamumo procentą ir imlių rūšių gyvūnų, kuriems buvo patvirtinta snukio ir nagų liga, skaičių;
2.4. nurodyti laikymo vietoje, kurioje nustatytas ligos protrūkis, skerdykloje ar transporto priemonėje nužudytų ligai jautrių gyvūnų skaičių;
2.6. nurodyti atstumą nuo ligos protrūkio vietos iki artimiausios laikymo vietos, kurioje laikomi ligai jautrūs gyvūnai;
3. Antrinių protrūkių atveju šio priedo 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti perduodama per Tarybos direktyvos 82/894/EEB 4 straipsnyje nustatytą laiką.
4. VMVT turi užtikrinti, kad pateikus informaciją apie bet kokį snukio ir nagų ligos protrūkį ar atvejį laikymo vietoje, skerdykloje ar transporto priemonėje pagal šio priedo 1, 2 ir 3 punktus kuo greičiau būtų pateiktas pranešimas raštu Europos Komisijai ir kitoms ES šalims, kuriame turi būti nurodyti bent tokie duomenys:
4.1. ligai jautrių gyvūnų nužudymo laikymo vietoje, skerdykloje ar transporto priemonėje ir jų lavonų perdirbimo datą;
4.3. kai taikoma Reikalavimų 42–45 punktuose nurodyta išimtis, nužudytų ir perdirbtų ligai jautrių gyvūnų skaičius ir, kur tinkama, ligai jautrių gyvūnų, kuriuos reikia paskersti vėliau, skaičius ir nustatytas jų paskerdimo laikas;
4.5. pirminį protrūkį arba snukio ir nagų ligos atvejį skerdykloje arba transporto priemonėje atveju sąlygojusio viruso genetinis tipas;
4.6. tais atvejais, kai ligai jautrūs gyvūnai buvo paskersti susietose laikymo vietose ar laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, įtariami, kad užsikrėtę snukio ir nagų ligos virusu, teikiama tokia informacija:
4.6.1. nužudymo data ir kiekvienoje laikymo vietoje nužudytų kiekvienos kategorijos ligai jautrių gyvūnų skaičius, o tada, kai ligai jautrūs gyvūnai susietose laikymo vietose nebuvo nužudyti, apie tokio sprendimo priežastis,
4.6.2. epidemiologinis ryšys tarp snukio ir nagų ligos protrūkio ar atvejo ir kiekvienos susietos laikymo vietos arba priežastys, dėl kurių kilo įtarimas dėl snukio ir nagų ligos kiekvienoje laikymo vietoje,
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
3 priedas
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS TYRIMAS
1. Klinikinis tyrimas:
1.1. laikymo vietose turi būti atliekamas visų ligai jautrių gyvūnų klinikinis tyrimas siekiant nustatyti snukio ir nagų ligos klinikinius požymius ar simptomus;
1.2. didelis dėmesys turi būti skiriamas gyvūnams, kurie galėjo užsikrėsti snukio ir nagų ligos virusu ypač juos vežant iš laikymo vietų, kur galimas ligos pasireiškimas, arba dėl artimos sąveikos su asmenimis ar įranga, kuri turėjo artimą sąlytį su tokiomis laikymo vietomis;
1.3. atliekant klinikinį tyrimą turi būti atsižvelgiama į snukio ir nagų ligos plitimą, įskaitant inkubacijos laikotarpį, ir ligai jautrių gyvūnų laikymo būdą;
1.4. turi būti išsamiai išnagrinėjami laikymo vietoje laikomi dokumentai, ypač atsižvelgiant į duomenis dėl gyvūnų sveikatos, reikalaujamus pagal ES teisės aktus, ir, jei turima, duomenis apie gyvūnų sergamumo procentą, mirtingumą ir abortus, klinikinius stebėjimus, produktyvumo ir apetito pokyčius, gyvūnų įsigijimą ar pardavimą, asmenų, kurie galėjo pernešti virusą, apsilankymus ir kitus svarbius anamnezės duomenis.
2. Mėginių ėmimo tvarka:
2.1. bendrosios nuostatos:
2.1.1. tyrimui serologiniais metodais mėginiai turi būti imami:
2.1.1.1. pagal Reikalavimus 261–263 punktuose nurodytoje ekspertų grupėje įkurtos epidemiologinės grupės rekomendacijas,
2.1.2. kai mėginiai imami pagal ligos stebėsenos programą, likvidavus ligos protrūkį, jie neimami tol, kol nepraeina mažiausiai 21 diena po ligai jautrių gyvūnų likvidavimo užkrėstoje laikymo vietoje ar užkrėstose laikymo vietose ir preliminaraus valymo bei dezinfekavimo, nebent šiame priede būtų numatyta kitaip,
2.1.3. mėginiai ligai jautriems gyvūnams turi būti imami pagal šio priedo nuostatas bet kuriuo atveju, jei laikymo vietoje, kurioje nustatytas ligos protrūkis, laikomos avys ir ožkos arba kiti ligai jautrūs gyvūnai, kurie neturi aiškių ligos klinikinių požymių ypač tada, kai tokie gyvūnai buvo laikomi atskirti nuo galvijų ir kiaulių;
2.2. laikymo vietose, kuriose įtariama snukio ir nagų liga, tačiau nėra ligos klinikinių požymių, avys ir ožkos, epidemiologinei grupei rekomendavus, ir kitos ligai jautrių gyvūnų rūšys, turi būti ištirtos taip, kad būtų galima nustatyti 95 % patikimumu aptikti 5 % paplitimą;
2.3. mėginių ėmimas apsaugos zonose:
2.3.1. siekiant pagal Reikalavimų 101–103 punktus atšaukti 52–100 punktuose numatytas priemones, visos apsaugos zonoje esančios laikymo vietos, kuriose avys ir ožkos neturėjo tiesioginio ir artimo sąlyčio su galvijais bent 21 dieną iki mėginių ėmimo, turi būti ištiriamos pagal mėginių ėmimo protokolą, leidžiantį 95 % patikimumu 5 % ligos paplitimą;
2.3.2. tačiau, jei epidemiologinės aplinkybės leidžia ir ypač taikant Reikalavimų 101.2 punkte numatytas priemones, VMVT gali nuspręsti, kad mėginiai būtų imami ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų po ligai jautrių gyvūnų likvidavimo užkrėstoje laikymo vietoje ar užkrėstose laikymo vietose ir preliminaraus valymo bei dezinfekavimo, jeigu mėginiai imami pagal 2.3 punkto reikalavimus, taikant statistinius parametrus, pagal kuriuos 95 % patikimumu galima aptikti 2 % ligos paplitimą bandoje;
2.4. mėginių ėmimas priežiūros zonose:
2.4.1. siekiant pagal Reikalavimų 133–134 punktus atšaukti 104–132 punktuose numatytas priemones, turi būti ištiriamos visos apsaugos zonoje esančios laikymo vietos, kuriose gali būti įtariama snukio ir nagų liga, nesant ligos klinikinių požymių, ypač ten, kur laikomos avys ir ožkos; šiam tyrimui pakanka daugiaetapio mėginių ėmimo, jei mėginiai imamai:
2.4.1.1. laikymo vietose, esančiose teritorijoje, kurioje avys ir ožkos neturėjo tiesioginio ir artimo sąlyčio su galvijais ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį iki mėginių paėmimo,
2.4.1.2. tiek 2.4.1.1 punkte nurodytų laikymo vietų, kad būtų 95 % patikimumu nustatyta bent viena užkrėsta laikymo vieta, jei numatomas 2 % ligos paplitimas yra tolygiai pasiskirstęs po visą teritoriją,
2.5. mėginių ėmimas stebėsenai:
2.5.1. teritorijoms, esančioms už zonų, įsteigtų pagal Reikalavimų 52–57 punktų nuostatas, stebėti ir ypač siekiant nustatyti, kad nėra infekcijos avių ir ožkų populiacijoje, kuri neturi tiesioginio ir artimo sąlyčio su nevakcinuotais galvijais ar kiaulėmis, taikomas TEB stebėsenos tikslais rekomenduojamas dažnumas arba 2.4 punkte numatytas mėginių ėmimo dažnumas, tik su tuo skirtumu lyginant su 2.4.1.2 punkto nuostatomis, kad numatomas ligos paplitimas bandoje turi būti 1 %.
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
4 priedas
VALYMO IR DEZINFEKAVIMO PRINCIPAI IR TVARKA
1. Bendrieji principai ir tvarka:
1.1. Reikalavimų 23–26 punktuose nurodyti valymo ir dezinfekavimo darbai turi būti atliekami pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus;
1.2. naudotinos dezinfekcinės medžiagos ir jų koncentracija turi būti oficialiai patvirtintos VMVT, kad būtų užtikrintas snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimas;
1.4. dezinfekcinės medžiagos ir dezinfekavimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į apdorojamų patalpų, transporto priemonių ir objektų pobūdį;
1.5. riebalus šalinančių ir dezinfekcinių medžiagų naudojimo reikalavimai turi užtikrinti, kad jų veiksmingumas nebūtų sumažintas; būtina laikytis gamintojo nurodytų techninių parametrų, pvz., slėgio, mažiausiosios temperatūros ir apdorojimo trukmės; dezinfekcinės medžiagos aktyvumo neturi mažinti sąveika su kitomis medžiagomis, pvz., riebalus šalinančiomis;
1.6. neatsižvelgiant į naudojamą dezinfekcinę medžiagą, turi būti taikomos tokios bendrosios taisyklės:
1.6.2. plaunama ir valoma rūpestingai nuvalant ir nugramdant visus galimai užterštus paviršius, ypač žemę, grindis, rampas ir sienas, kai įmanoma, nuėmus ir išmontavus įrangą ar instaliaciją, kuri kliudytų veiksmingai išvalyti ir dezinfekuoti;
1.6.3. po to apdorojama dezinfekcine medžiaga ne trumpiau kaip rekomenduojama pagal gamintojo rekomendacijas;
1.7. kai plaunama skysčiais veikiant slėgiui, atlikus dezinfekciją, turi būti išvengta pakartotinio anksčiau išvalytų ar išdezinfekuotų vietų užteršimo;
1.8. reikia nuplauti, išdezinfekuoti ar sunaikinti įrangą, instaliaciją, daiktus ar pertvaras, kurie galėtų būti užteršti;
1.9. pagal šiuos Reikalavimus reikalaujami atlikti valymo ir dezinfekavimo darbai turi būti registruojami laikymo vietoje laikomame registracijos žurnale arba, jeigu valomos ir dezinfekuojamos transporto priemonės, transporto priemonės žurnale, o tuo atveju, kai reikalingas oficialus patvirtinimas, tai atlieka laikymo vietos priežiūrą atliekantis valstybinis veterinarijos gydytojas.
2. Užkrėstų laikymo vietų valymo ir dezinfekavimo nuostatos:
2.1. pirminis valymas ir dezinfekavimas:
2.1.1. žudant gyvūnus turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos viruso išplitimo galimybės arba ji kuo labiau sumažinta; tam įrengiama laikina dezinfekavimo įranga, naudojama apsauginė apranga, įrengiami dušai, atliekamas naudotos įrangos, prietaisų ir patalpų nukenksminimas ir išjungiama ventiliacija;
2.1.2. nužudytų gyvūnų lavonai turi būti apipurškiami dezinfekcine medžiaga ir išvežami iš laikymo vietos sudėti į uždengtas ir sandarias talpyklas perdirbti ir sunaikinti,
2.1.3. iškart, kai tik ligai jautrių gyvūnų lavonai išvežami perdirbti ir sunaikinti, tos laikymo vietos dalys, kuriose šie gyvūnai buvo laikomi, ir bet kokios kitos kitų pastatų dalys, aptvarai ir kitos medžiagos, kurie buvo užteršti žudant, skerdžiant ar atliekant patologinį anatominį tyrimą, turi būti apipurškiami tuo tikslu patvirtintomis dezinfekcinėmis medžiagomis,
2.1.4. bet kokie audiniai ar kraujas, kurie galėjo pasklisti žudant ar atliekant patologinį anatominį tyrimą, ir bet kokie didesni pastatų, aptvarų, reikmenų ir kitos įrangos teršalai turi būti rūpestingai surinkti ir pašalinti kartu su lavonais,
2.2. galutinis valymas ir dezinfekavimas:
2.2.1. riebalai ir nešvarumai nuo visų paviršių turi būti nuvalomi riebalus šalinančia medžiaga ir nuplaunami šaltu vandeniu;
3. Užkrėstų pakratų, mėšlo ir srutų dezinfekavimas:
3.1. sausas mėšlas ir panaudoti pakratai turi būti kaitinami sudėti į krūvą, juos apibarsčius negesintomis kalkėmis (100 kg granuliuotų negesintų kalkių skiriama 1 m3 mėšlo), užtikrinant, kad krūvoje susidarytų ne žemesnė kaip +70 °C temperatūra, apipurškiami dezinfekcine medžiaga ir paliekami ne trumpiau kaip 42 dienoms, per kurias krūva turi būti uždengiama arba perkraunama visų sluoksnių terminiam apdorojimui užtikrinti;
3.2. skystas mėšlas ir srutos turi būti laikomi ne trumpiau kaip 42 dienas po paskutinio užkrėstos medžiagos surinkimo; jei srutos buvo labai užkrėstos arba yra nepalankios oro sąlygos, šis laikotarpis gali būti pailgintas; šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, jei srutos buvo apdorotos dezinfekcine medžiaga, kuri pakankamai pakeičia srutų pH, kad būtų sunaikintas snukio ir nagų ligos virusas.
4. Ypatingi atvejai:
4.1. kai dėl techninių ar saugos priežasčių valymo ir dezinfekavimo darbų negalima atlikti pagal šiuos Reikalavimus, pastatai ar patalpos turi būti išvalomi ir išdezinfekuojami vengiant snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; juose draudžiama laikyti ligai jautrius gyvūnus bent vienerius metus;
4.2. taikydama išimtį šio priedo 2.1 ir 2.2 punktams, jeigu tai yra atviros laikymo vietos, VMVT gali nustatyti specialią valymo ir dezinfekavimo tvarką, atsižvelgdama į laikymo vietos tipą ir klimato sąlygas;
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
5 priedas
GYVŪNŲ BANDOS ATSTATYMAS LAIKYMO VIETOJE
1. Bendrieji principai:
1.1. gyvūnai turėtų patekti į laikymo vietą ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai po galutinės dezinfekcijos atlikimo;
1.2. laikymo vietoje gyvūnų banda gali būti atstatoma tik laikantis tokių reikalavimų:
1.2.1. gyvūnai neturi būti kilę iš teritorijų, kuriose taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl snukio ir nagų ligos,
1.2.2. VMVT turi būti įsitikinusi, kad laikymo vietoje būtų nustatytas galimas snukio ir nagų ligos virusas gyvūnams, skirtiems bandos atstatymui; galvijams arba kiaulėms atliekamas klinikinis tyrimas, o kitiems ligai jautriems gyvūnams – laboratoriniai tyrimai dėl snukio ir nagų ligos, pasibaigus 1.3 punkte nurodytam stebėjimo laikotarpiui,
1.2.3. siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų, skirtų bandos atstatymui, imuninės sistemos atsaką, nurodytą 1.2.2 punkte, tie gyvūnai turi būti (pasirinktinai):
1.2.3.1. kilę ir atvežti iš laikymo vietos, aplink kurią yra ne mažesnė kaip 10 km spinduliu zona, kurioje nebuvo snukio ir nagų ligos protrūkio bent 30 dienų,
1.3. nepriklausomai nuo ūkininkavimo tipo, vykdomo laikymo vietoje, gyvūnai turi būti patalpinami į laikymo vietą laikantis tokios tvarkos:
1.3.1. gyvūnai turi būti talpinami į visus atitinkamos laikymo vietos struktūrinius padalinius ir pastatus,
1.3.2. kai laikymo vietoje yra daugiau kaip vienas struktūrinis padalinys ar pastatas, nebūtina gyvūnus talpinti vienu metu; tačiau nė vienas ligai jautrus gyvūnas negali palikti laikymo vietos tol, kol visuose struktūriniuose padaliniuose ir pastatuose patalpinti gyvūnai neatitinka visų bandos atstatymo reikalavimų,
1.3.3. pirmąsias 14 dienų po atvežimo kas tris dienas turi būti atliekami gyvūnų klinikiniai tyrimai,
1.3.4. 15–28 dienų laikotarpiu po patalpinimo gyvūnų klinikiniai tyrimai atliekami kartą per savaitę,
2. Priemonių pratęsimas ir išimtys:
2.1. VMVT gali leisti:
2.1.1. naudoti kontrolinius gyvūnus, ypač laikymo vietose, kurias sunku išvalyti ir išdezinfekuoti, visų pirma atviro tipo laikymo vietose; išsamios nuostatos dėl kontrolinių gyvūnų naudojimo gali būti nustatytos Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka,
3. Gyvūnų bandos atstatymas taikant neatidėliotiną vakcinaciją:
3.1. gyvūnų bandos atstatymas pagal šių Reikalavimų 159–160 punktus įsteigtoje vakcinacijos teritorijoje turi būti atliekamas pagal šio priedo 1 ir 2 punktų arba pagal Reikalavimų 193 arba 195.1, 195.3 ir 195.4 punktus;
3.2. VMVT gali leisti atstatyti bandas laikymo vietose, esančiose ne vakcinacijos teritorijoje, vakcinuotais gyvūnais, atlikus šių Reikalavimų 211–212 punktuose numatytas priemones ir laikantis tokių reikalavimų:
3.2.1. jei vakcinuoti gyvūnai sudaro daugiau kaip 75 % bandos atstatymui naudojamų gyvūnų, tada ne anksčiau kaip po 28 dienų po ligai jautrių gyvūnų paskutinio patalpinimo laikymo vietoje, vakcinuoti gyvūnai ištiriami siekiant nustatyti antikūnus prieš nestruktūrinius baltymus, parenkant gyvūnus atsitiktine tvarka, mėginių ėmimui taikant 3 priedo 2.2 punkte numatytus statistinius parametrus, o nevakcinuotiems gyvūnams taikomos šio priedo 1 punkte nurodytos priemonės;
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
6 priedas
ARKLINIŲ JUDĖJIMO APRIBOJIMAI
1. Kai pagal šių Reikalavimų 21–22 punktus yra patvirtinamas bent vienas snukio ir nagų ligos protrūkis, VMVT turi užtikrinti, kad arkliniai į kitą ES šalį būtų išvežami tik tada, jei jiems išduotas identifikavimo dokumentas, nurodytas 1993 m. spalio 20 d. Komisijos sprendime 93/623/EEB, nustatančiame reikalavimus registruotų arklių identifikavimo dokumentui arba 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendime 2000/68/EEB, papildančiame Komisijos sprendimą 93/623 EEB ir nustatančiu veislinių ir produkcijai skirtų arklių identifikavimą ir veterinarijos sertifikatas, nurodytas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/426/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą C priede.
2. Rekomenduojamos papildomos priemonės visiškai sustabdžius arklinių judėjimą:
2.1. jei VMVT pagal Reikalavimų 16 punktą visiškai sustabdo arklinių judėjimą iš laikymo vietų, kurioms taikomi Reikalavimų 6–8 ir 21–22 punktuose nurodyti apribojimai, gali būti leista išvežti tuos arklinius, kuriems reikia specialaus veterinarinio gydymo patalpose, kuriose nėra ligai jautrių gyvūnų, jei laikomasi šių reikalavimų:
2.1.1. neatidėliotini atvejai turi būti dokumentuojami veterinarijos gydytojo, dirbančio pagal iškvietimą visą parą ir 7 dienas per savaitę,
2.1.3. VMVT, kuri turi būti pasiekiama visą parą ir 7 dienas per savaitę turi išduoti leidimą vežti arklinį,
2.1.4. vežamiems arkliniams turi būti išduotas identifikavimo dokumentas, nurodytas Komisijos sprendimuose 93/623/EEB arba 2000/68/EB;
2.1.5. budintis valstybinis veterinarijos gydytojas turi būti informuotas apie maršrutą prieš išvykimą,
2.2. arklinių kontrolė apsaugos ir priežiūros zonose:
2.2.1. arklinių judėjimui už apsaugos ir priežiūros zonų ribų netaikomi papildomi reikalavimai, išskyrus pateikiamus Tarybos direktyvoje 90/426/EEB,
2.2.2. arklinių judėjimui pagal Reikalavimų 52–57 punktus įsteigtose apsaugos ir priežiūros zonose taikomi tokie reikalavimai:
2.2.2.1. naudoti arklinius, laikomus apsaugos ir priežiūros zonoje esančiose laikymo vietose, kuriose nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, gali būti leista apsaugos zonoje ir priežiūros zonoje esančiose patalpose, jei taikomos reikiamos valymo ir dezinfekavimo priemonės,
2.2.2.2. arkliniai be apribojimų gali būti vežami specialiai jiems skirtomis transporto priemonėmis į laikymo vietą, kurioje nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai,
2.2.2.3. išskirtiniais atvejais VMVT gali leisti vežti arklinius specialiomis ar registruotomis arklinių transporto priemonėmis iš laikymo vietos, kurioje nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, į kitą apsaugos zonoje esančią laikymo vietą, kurioje ligai jautrūs gyvūnai laikomi, jei transporto priemonės prieš pakraunant gyvūnus ir prieš išvažiuojant iš laikymo vietos išvalomos ir išdezinfekuojamos;
2.2.3. eržilų spermos, kumelių kiaušialąsčių ir embrionų surinkimas iš donorų, laikomų laikymo vietose, kuriose nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, ir arklių spermos, kiaušialąsčių ir embrionų vežimas recipientams į laikymo vietas, kuriose nelaikomi ligai jautrūs gyvūnai, neturi būti draudžiamas;
2.2.4. arklinių savininkų, veterinarijos gydytojų, apsėklintojų ir kaustytojų lankymasis apsaugos zonos laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, bet kurioms netaikomi Reikalavimų 6–8 ir 21–22 punktuose numatyti apribojimai, leidžiamas laikantis tokių reikalavimų:
2.2.4.1. arkliniai laikomi atskirai nuo ligai jautrių gyvūnų ir 2.2.4 punkte nurodyti asmenys patekti negali;
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
7 priedas
PRODUKTŲ APDOROJIMAS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSUI SUNAIKINTI
I. SKIRSNIS
GYVŪNINIAI PRODUKTAI
1. Mėsos produktai turi būti apdoroti bent vienu iš Tarybos direktyvos 2002/99/EB III priedo 1 lentelės pirmoje skiltyje nurodytų būdų.
2. Kailiai ir odos turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 20 straipsnio ir VIII priedo VI skyriaus A poskyrio 2 dalies c ir d punktų reikalavimus.
3. Avių vilna, atrajotojų plaukai ir kiaulių šeriai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 20 straipsnio ir VIII priedo VI skyriaus A poskyrio 1 dalies reikalavimus.
4. Produktai, gauti iš ligai jautrių gyvūnų, turi būti:
5. Techninės paskirties ligai jautrių gyvūnų kraujas ir kraujo produktai, įskaitant medikamentus, in vitro diagnozavimo ir laboratorinius reagentus, turi būti apdoroti bent vienu iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo IV skyriaus B poskyrio 3 dalies e punkto ii papunktyje nurodytų būdų.
6. Lydyti taukai turi būti apdoroti termiškai, kaip aprašyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo IV skyriaus B poskyrio 2 dalies d punkto iv papunktyje.
7. Naminių gyvūnėlių maistas ir šunų kramtukai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo II skyriaus B poskyrio 2, 3 arba 4 dalių reikalavimus.
8. Kanopinių gyvūnų medžioklės trofėjai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo VII skyriaus A poskyrio 1, 3 arba 4 dalių reikalavimus.
II. SKIRSNIS
NEGYVŪNINIAI PRODUKTAI
10. Šiaudai ir stambieji pašarai:
10.1. turi būti apdoroti:
10.1.1. ne trumpiau kaip 10 minučių veikiant garu uždaroje kameroje ne mažiau kaip + 80 °C temperatūroje,
10.2. turi būti laikomi supakuoti ar surišti po stogu patalpose, kurios yra ne arčiau kaip 2 km atstumu nuo artimiausio snukio ir nagų ligos protrūkio ir nevežami iš patalpų tol, kol nepraėjo mažiausiai trys mėnesiai po Reikalavimų 23–26 punktuose numatytų valymo ir dezinfekavimo darbų ir bet kuriuo atveju ne anksčiau kaip pasibaigus apribojimų taikymui apsaugos zonoje.
______________
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
8 priedas
REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI MĖSAI
I. SKIRSNIS
ŠVIEŽIOS MĖSOS APDOROJIMAS
1. Šviežia mėsa be kaulų – Europos Tarybos direktyvos 64/433/EEB 2 straipsnio a dalyje nurodyta mėsa su diafragma, išskyrus šalutinius skerdimo produktus, iš kurios pašalinti kaulai ir pagrindiniai somatiniai limfiniai mazgai.
2. Šalutiniai skerdimo produktai:
2.3. visi kramtomieji raumenys, perpjauti pagal Europos Tarybos direktyvos 64/433/EEB I priedo VIII skyriaus 41 dalies a punktą, iš kurių visiškai pašalinti limfiniai mazgai, jungiamieji audiniai ir riebalai;
2.5. plaučiai, iš kurių buvo pašalinta trachėja, pagrindiniai bronchai ir tarpuplaučio ir bronchų limfiniai mazgai;
3. Brandinimas:
II. SKIRSNIS
PAPILDOMOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMLIŲ RŪŠIŲ GYVŪNŲ, KILUSIŲ PRIEŽIŪROS ZONOJE, ŠVIEŽIOS MĖSOS GAMYBAI
5. Šviežia mėsa, išskyrus galvas, vidaus organus ir šalutinius skerdimo produktus, skirta tiekti į rinką už apsaugos ir priežiūros zonų ribų, turi būti gaminama laikantis bent vieno iš tokių papildomų reikalavimų:
5.1. atrajotojų mėsa:
5.2. visų ligai jautrių gyvūnų mėsa:
5.2.1. gyvūnai buvo laikomi laikymo vietoje ne trumpiau kaip 21 dieną ir jie paženklinti taip, kad galima būtų atsekti jų kilmės laikymo vietą,
5.3. visų ligai jautrių gyvūnų mėsa:
5.3.1. gyvūnai laikymo vietoje nejudėjo visą 21 dienos judėjimo sustabdymo laikotarpį, per kurį nė vienas snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnas nebuvo atvežtas į laikymo vietą,
5.3.3. per 48 valandų laikotarpį prieš pakrovimą pagal 3 priedo 2.2 punkte numatytus statistinius reikalavimus paimti mėginiai buvo ištirti, siekiant nustatyti antikūnus prieš snukio ir nagų ligos virusą, ir gautas neigiamas tyrimo rezultatas,
6. Šalutiniai skerdimo produktai turi būti ženklinami Tarybos direktyvoje 2002/99/EB numatytu sveikumo ženklu ir apdorojami vienu iš šių Reikalavimų 7 priedo 1 punkte nurodytų būdų.
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
9 priedas
PIENO APDOROJIMAS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSUI SUNAIKINTI
I. SKIRSNIS
ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTAS PIENAS IR PIENO PRODUKTAI
1. Šiame priede nurodyti apdorojimo būdai yra pripažįstami kaip suteikiantys pakankamai garantijų dėl snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimo žmonėms vartoti skirtame piene ir pieno produktuose. Reikia imtis būtinų atsargumo priemonių, kad pienas ar pieno produktai po perdirbimo neturėtų sąlyčio su jokiu potencialiu snukio ir nagų ligos viruso šaltiniu.
2. Žmonėms vartoti skirtas pienas turi būti apdorojamas bent vienu iš tokių būdų:
2.3. apdorojamas trumpą laiką + 72 °C temperatūra ne trumpiau kaip 15 sekundžių arba taikoma lygiavertį poveikį turinti pasterizacija, po kurios gaunamas neigiamas fosfatazės tyrimas; pH 7,0 ir didesnės pH vertės pienas apdorojamas du kartus;
2.4. mažesnio kaip pH 7,0 pienas apdorojamas +72 °C temperatūra ne trumpiau kaip 15 sekundžių arba taikoma lygiavertį poveikį turinti pasterizacija, po kurios gaunamas neigiamas fosfatazės tyrimas;
3. Pieno produktai turi būti apdorojami vienu iš 2 punkte nurodytų būdų arba gaminami iš pieno, apdoroto pagal šio priedo 2 punktą.
II. SKIRSNIS
ŽMONĖMS VARTOTI NESKIRTAS PIENAS IR PIENO PRODUKtAI IR GYVŪNAMS VARTOTI SKIRTAS PIENAS IR PIENO PRODUKTAI
5. Šiame priede apdorojimo būdai yra pripažįstami kaip suteikiantys pakankamai garantijų dėl snukio ir nagų ligos viruso sunaikinimo žmonėms vartoti neskirtame arba gyvūnams vartoti skirtame piene ir pieno produktuose. Reikia imtis būtinų atsargumo priemonių, kad pienas ar pieno produktai po perdirbimo neturėtų sąlyčio su jokiu potencialiu snukio ir nagų ligos viruso šaltiniu.
6. Žmonėms vartoti neskirtas pienas ir gyvūnams vartoti skirtas pienas turi būti apdorojamas bent vienu iš tokių būdų:
6.2. apdorojamas labai aukšta temperatūra (+132 °C temperatūra) ne trumpiau kaip vieną sekundę, derinant su kitu fiziniu apdorojimu, nurodytu 6.4.1 arba 6.4.2 punktuose;
6.3. apdorojamas du kartus aukšta temperatūra trumpą laiką (+72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 sekundžių) arba taikoma lygiavertį poveikį turinti pasterizacija, po kurios gaunamas neigiamas fosfatazės tyrimas;
6.4. apdorojamas aukšta temperatūra trumpą laiką (+ 72 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 15 sekundžių) arba taikoma lygiavertį poveikį turinti pasterizacija, po kurios gaunamas neigiamas fosfatazės tyrimas, derinant su kitu fiziniu apdorojimu:
7. Pieno produktai turi būti apdorojami vienu iš 6 punkte nurodytų būdų arba gaminami iš pieno, apdoroto pagal šio priedo 6 punktą.
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
10 priedas
SPRENDIMO TAIKYTI APSAUGINĘ VAKCINACIJĄ KRITERIJAI IR NEATIDĖLIOTINOS VAKCINACIJOS PROGRAMŲ KRITERIJAI
1. Sprendimo taikyti apsauginę vakcinaciją kriterijai, nurodyto TEB Gyvūnų sveikatos mokslinio komiteto 1999 metų pranešime
| Kriterijai |
Sprendimas |
|
|
|
Vakcinuoti |
Nevakcinuoti |
| Imlių gyvūnų populiacijos tankumas |
Didelis |
Mažas |
| Dominuojančios kliniškai sergančios gyvūnų rūšys |
Kiaulės |
Atrajotojai |
| Potencialiai užsikrėtusių gyvūnų ar produktų judėjimas iš apsaugos zonos |
Yra įrodymai |
Nėra įrodymų |
| Numatomas viruso išplitimas oru iš užkrėstų laikymo vietų |
Didelis |
Mažas arba nėra |
| Tinkama vakcina |
Yra |
Nėra |
| Protrūkių kilmė (atsekamumas) |
Nežinoma |
Žinoma |
| Protrūkių paplitimo kreivė |
Staigiai kylanti |
Tolygi arba lėtai kylanti |
| Protrūkių pasiskirstymas |
Plačiai paplitę |
Ribotai paplitę |
| Visuomenės reakcija į visų gyvūnų likvidavimo politiką |
Stipri |
Silpna |
| Suskirstymo į regionus priimtinumas po vakcinacijos |
Taip |
Ne |
2. Papildomi kriterijai dėl sprendimo taikyti neatidėliotiną vakcinaciją
| Kriterijai |
Sprendimas |
|
|
|
Vakcinuoti |
Nevakcinuoti |
| Suskirstymo į regionus priimtinumas trečiosiose šalyse |
Žinomas |
Nežinomas |
| Konkuruojančių kontrolės strategijų ekonominis įvertinimas |
Jei numatoma, kad kontrolės strategija, netaikant neatidėliotinos atneštų žymiai didesnius žemės ūkio ir kituose sektoriuose |
Jei numatoma, kad, kontrolės strategija, taikant neatidėliotiną vakcinacijos, atneštų žymiai didesnius ekonominius nuostolius žemės ūkio ir kituose sektoriuose |
| Numatoma, kad 24/48 valandų taisyklės negalima veiksmingai įgyvendinti |
Taip |
Ne |
| dvi dienas iš eilės: |
|
|
| - šių Reikalavimų 21–22 punktuose nurodytų laikymo vietų užkrėstos bandos |
|
|
| negali būti likviduotos per 24 valandas po ligos patvirtinimo; |
|
|
| - prevencinio įtariamų, kad užsikrėtusių ar užkrėstų, gyvūnų nužudymo negalima |
|
|
| saugiai atlikti per mažiau kaip 48 valandas |
|
|
| Žymus visiško gyvūnų likvidavimo politikos socialinis ir psichologinis poveikis |
Taip |
Ne |
| Intensyvi gyvulininkystės produkcijos gamyba stambiose laikymo vietose, |
Taip |
|
| esančiose teritorijoje, kurioje yra nedidelis gyvūnų tankis |
|
|
3. Didelio gyvūnų tankio teritorija:
3.1. priimdama sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis taikant šiuos Reikalavimus, o ypač 160 punkte numatytas priemones, VMVT be išsamaus epidemiologinio įvertinimo, atsižvelgdama į didelio gyvūnų tankio teritorijos apibrėžimus, pateikiamus šio priedo 3.2 punkte, arba, kai taikytina, 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvos 2001/89/EB dėl ES priemonių klasikiniam kiaulių marui kontroliuoti 2 straipsnio u punkte, taiko griežtesnįjį apibrėžimą; apibrėžimas gali būti pakeistas, atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis šių Reikalavimų 292 punkte, nurodyta tvarka;
3.2. ligai jautrių gyvūnų atveju didelio gyvūnų tankio teritorija – tai geografinė teritorija, esanti 10 km spinduliu aplink laikymo vietą, kurioje yra ligai jautrių gyvūnų, įtariamų, kad užsikrėtę arba užkrėstų snukio ir nagų liga, jei ligai jautrių gyvūnų tankumas yra didesnis kaip 1000 gyvūnų viename kvadratiniame kilometre; tokia laikymo vieta turi būti paregionyje, kur ligai jautrių gyvūnų tankumas yra didesnis kaip 450 gyvūnų viename kvadratiniame kilometre, arba mažiau kaip 20 km atstumu nuo jos.
______________
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
11 priedas
BIOLOGINĖS SAUGOS STANDARTAI LABORATORIJOMS IR ĮSTAIGOMS, DIRBANČIOMS SU GYVU SNUKIO IR NAGŲ LIGOS VIRUSU
1. Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančios laboratorijos ir įstaigos turi atitikti arba viršyti būtiniausius reikalavimus, nurodytus „Būtiniausiuose standartuose laboratorijoms, dirbančioms su snukio ir nagų ligos virusu in vitro ir in vivo“, (1985 m. Europos Komisijos 26-oji sesija).
2. Su gyvu snukio ir nagų ligos virusu dirbančios laboratorijos ir įstaigos turi būti tikrinamos bent du kartus per penkerius metus, vieną iš tokių patikrinimų atliekant be išankstinio perspėjimo.
3. Inspektorių grupę turi sudaryti bent:
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
12 priedas
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS IR KITŲ VEZIKULINIŲ VIRUSINIŲ LIGŲ DIFERENCINĖ DIAGNOZĖ IR STANDARTAI
I. SKIRSNIS
DIAGNOZAVIMO TYRIMAI
1. Rekomenduojama tvarka:
1.1. TEB Vakcinų ir diagnostikumų vadove (toliau – TEB Vadovas) aprašyti diagnozavimo tyrimai, įvardyti kaip nustatytieji tyrimai tarptautinei prekybai, yra kontroliniai tyrimai vezikulinės ligos diagnozei nustatyti ES. NVL turi patvirtinti tokius pat standartus ir tyrimus, kaip ir nurodyti TEB Vadove;
2. Alternatyvi tvarka:
2.1. TEB Vadove nurodytus alternatyvius tyrimus ar kitus į TEB Vadovą neįtrauktus tyrimus naudoti leidžiama tik įrodžius, kad tyrimo rezultatai atitinka ar viršija TEB Vadove ar ES teisės aktuose nustatytus jautrumo ir specifiškumo parametrus, atsižvelgiant į tai, kurie jų yra griežtesni;
3. Standartai ir kokybės kontrolė:
3.1. NVL turi dalyvauti ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos organizuojamose periodinėse standartizacijos ir išorinio kokybės užtikrinimo pratybose; tokiose pratybose ES kontrolinė snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija gali atsižvelgti į rezultatus, pasiektus NVL, kuri per nustatytą laikotarpį dalyvavo kokybės užtikrinimo pratybose, organizuotose vienos iš tarptautinių organizacijų, atsakingų už vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo išorinį kokybės užtikrinimą, pvz.: TEB, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros;
3.2. NVL turi vykdyti tarptautines kokybės užtikrinimo programas; tokių programų techninės sąlygos gali būti nustatytos šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka; kol nepatvirtintos išsamios nuostatos, galioja TEB nurodymai dėl laboratorijų kokybės įvertinimo (TEB Standartų komisija, 1995 m. rugsėjo mėn.);
4. Vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo tyrimų ir standartų patvirtinimo ir persvarstymo tvarka:
4.1. vezikulinės virusinės ligos diagnozavimo tyrimai ir standartai tvirtinami šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka;
5. Atitikties tvarka:
5.1. duomenys iš ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos organizuojamų standartizacijos ir išorinio kokybės užtikrinimo pratybų turi būti vertinami metiniuose nacionalinių laboratorijų susirinkimuose ir perduodami Europos Komisijai, kuri sudaro nacionalinių laboratorijų sąrašą;
5.2. nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų, kurių tyrimai neatitinka nustatytų jautrumo ir specifiškumo reikalavimų, Europos Komisija pareikalauja per atitinkamą laikotarpį suderinti savo tvarką taip, kad reikalavimų būtų laikomasi; nesugebėjus parodyti reikiamo profesionalumo per reikiamą laikotarpį, ES nebepripažįsta atliktų tyrimų rezultatų.
6. Mėginių paėmimas ir transportavimas:
6.1. mėginiai turi būti siunčiami į NVL; kai tokių mėginių neturima arba jie netinkami transportuoti, gali būti imama pirminė persėjimo medžiaga, gauta iš tų pačių užkrėstų gyvūnų, arba nedidelio persėjimų skaičiaus ląstelių kultūros medžiaga; turi būti pateikiama gyvūnų ar ląstelių kultūros persėjimų medžiagos istorija;
6.2. mėginiai vezikulinę ligą sukeliančio viruso diagnozei nustatyti gali būti vežami +4 °C temperatūroje, jeigu numatomo vežimo į laboratoriją trukmė yra mažesnė kaip 24 valandos;
6.3. stemplės ir ryklės (zondu paimtus) mėginius rekomenduojama vežti sudėjus į talpyklas su anglies dioksidu ar skystame azote ypač tada, kai negalima atmesti vėlavimo oro uostuose galimybės;
6.4. reikia imtis ypatingų saugumo priemonių pakuojant mėginius ypač snukio ir nagų ligos įtarimo atvejais ir vežant į laboratoriją ar į kitą šalį; šie nurodymai skirti apsisaugoti nuo užteršimo pavojaus sulūžus talpykloms ar dėl nuotėkio iš jų; tačiau jie taip pat svarbūs užtikrinant, kad mėginiai būtų pristatomi tinkamos būklės; mėginių transportavimui geriau naudoti ledo paketus, o ne ledą su vandeniu, kad nebūtų galimybės vandeniui išbėgti iš paketo;
6.5. su laboratorija turi būti sudarytas susitarimas dėl mėginių priėmimo ir prieš išsiunčiant mėginius turi būti perduotas išankstinis pranešimas apie mėginių siuntinį;
II. SKIRSNIS
STANDARTAI
7. Snukio ir nagų liga:
7.1. antigeno nustatymas:
7.1.1. snukio ir nagų ligos viruso antigeno nustatymo standartai turi būti nustatomi šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
7.1.2. standartizuotus, inaktyvuotus visų septynių serologinių tipų antigenus galima gauti iš TEB/Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Pasaulio snukio ir nagų ligos kontrolinės laboratorijos,
7.1.3. NVL turi užtikrinti, kad antigeno nustatymo sistema atitiktų šiuos būtiniausius standartus; prireikus, ji turi gauti iš ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos konsultacijas dėl šių antigenų, skirtų naudoti kaip stipriai ir silpnai teigiamos kontrolinės medžiagos, praskiedimo;
7.2. viruso išskyrimas:
7.2.1. snukio ir nagų ligos viruso aptikimo standartai turi būti nustatomi šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
7.2.2. išskirtų snukio ir nagų ligos virusų galima gauti iš Pasaulio kontrolinėje snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijoje,
7.3. nukleino rūgščių nustatymo metodika:
7.3.1. snukio ir nagų ligos viruso virusinės RNR aptikimo standartai turi būti nustatomi šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
7.3.2. Europos Komisija gali nustatyti, kad vėlesnei standartizacijai tarp nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų būtų atliekami RNR aptikimo metodikos jautrumo palyginamieji tyrimai,
7.4. antikūnų aptikimas (struktūrinių baltymų):
7.4.1. snukio ir nagų ligos viruso antikūnų aptikimo standartai turi būti nustatomi šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
7.4.2. standartiniai antiserumai O1-Manisa, A22-Iraq ir C-Noville tipų snukio ir nagų ligos virusams buvo apibrėžti 1998 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos XV etapo standartizacijos pratime snukio ir nagų ligos antikūnams aptikti,
7.4.3. Europos Komisija gali nustatyti, kad visų pagrindinių snukio ir nagų ligos viruso antigeninių variantų standartiniai kontroliniai serumai būtų patvirtinti per standartizacijos pratybas, organizuotas tarp ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos ir nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų. Tokie kontroliniai serumai turi būti patvirtinami kaip standartai naudoti nacionalinėms snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijoms;
7.5. antikūnų aptikimas (nestruktūrinių baltymų):
7.5.1. snukio ir nagų ligos viruso ligos antikūnų aptikimo standartai turi būti nustatomi šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka, pasikonsultavus su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
7.5.2. Europos Komisija gali nustatyti, kad standartiniai kontroliniai serumai būtų patvirtinti per standartizacijos pratybas tarp ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos ir nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų; tokie kontroliniai serumai turi būti patvirtinami kaip standartai naudoti nacionalinėms snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijoms.
8. Kiaulių vezikulinės ligos diagnozavimas turi būti atliekamas pagal 2000 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą 2000/428/EB nustatančiu diagnozavimo procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus, kiaulių vezikulinę ligai patvirtinti bei diferencinei diagnozei atlikti.
9. Kitos vezikulinės ligos:
9.1. kai reikia, Europos Komisija gali nustatyti, kad kiaulių vezikulinio stomatito ar vezikulinės egzantemos laboratorinio diagnozavimo standartai būtų nustatyti šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka;
9.2. VMVT turi išlaikyti NVL gebėjimą diagnozuoti kitas vezikulines virusines ligas, pvz.: kiaulių vezikulinį stomatitą ar vezikulinę egzantemą; NVL, pageidaujanti išlaikyti šių virusų diagnozavimo gebą, turi gauti kontrolinių reagentų iš Pasaulio kontrolinės laboratorijos ar atitinkamos TEB kontrolinės laboratorijos.
______________
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
13 priedas
ES ANTIGENŲ IR VAKCINŲ BANKAS
1. ES antigenų ir vakcinų bankui tiekiamo koncentruoto inaktyvuoto antigeno tiekimo ir laikymo reikalavimai:
1.2. kiekviena grupė padalijama, kad ją būtų galima laikyti dviejose atskirose geografinėse vietose ES antigenų ir vakcinų banko paskirtose patalpose;
1.3. antigenas turi atitikti bent Europos farmakopėjos reikalavimus ir TEB Vadovo atitinkamas nuostatas;
1.4. viso gamybos proceso metu laikomasi geros gamybos praktikos principų, įskaitant iš laikomų antigenų atkurtų vakcinų laikymą ir galutinį paruošimą;
1.5. jei šio priedo 1.3 punkte nurodytų dokumentų tekstuose nenustatyta kitaip, antigenas išgryninamas pašalinant snukio ir nagų ligos viruso nestruktūrinius baltymus; išgryninant turi būti bent užtikrinama, kad dėl iš tokių antigenų atkurtose vakcinose likusio nestruktūrinių baltymų kiekio gyvūnams, gavusiems vieną vakcinos dozę ir pakartotinai vakcinuotiems, nesusidarytų aptinkamas kiekis antikūnų prieš nestruktūrinius baltymus.
2. ES antigenų ir vakcinų bankui tiekiamų iš koncentruoto inaktyvuoto antigeno atkurtų vakcinų sudarymo, paruošimo, supilstymo, ženklinimo ir tiekimo reikalavimai:
2.2. saugios, sterilios ir veiksmingos vakcinos, kurios stiprumas pagal Europos farmakopėjos nustatytus tyrimus yra ne mažesnis kaip 6 PD50, tinkamos naudoti atrajotojų ir kiaulių neatidėliotinos vakcinacijos atveju, gamyba;
2.3. pajėgumas paruošti iš turimų koncentruoto inaktyvuoto antigeno atsargų:
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
14 priedas
NACIONALINĖS VETERINARIJOS LABORATORIJOS FUNKCIJOS IR PAREIGOS
1. NVL, kaip nacionalinės snukio ir nagų ligos ir kitų vezikulinių ligų tyrimo laboratorijos funkcijos ir pareigos turi būti tokios:
1.1. su gyvu snukio ir nagų ligos virusu NVL turi dirbti laikydamasi saugos reikalavimų, nustatytų Būtiniausiuose standartuose laboratorijoms, dirbančioms su snukio ir nagų ligos virusu in vitro ir in vivo su pakeitimais, padarytais 1993;
1.2. turi teikti nuolatines vezikulinių virusinių ligų diagnozavimo paslaugas ir turi turėti įrangą ir kvalifikaciją skubiam pradiniam diagnozavimui atlikti;
1.3. turi turėti inaktyvuotus kontrolinius visų snukio ir nagų ligos viruso serologinių tipų padermes ir imuninius serumus prieš virusus, taip pat ir visus kitus reagentus, būtinus greitam diagnozavimui; reikiamos ląstelių kultūros turi būti nuolatos paruoštos neigiamai diagnozei patvirtinti;
1.5. turi paimti iš visų įtariamų pirminiuose protrūkiuose esančių ligai jautrių gyvūnų reikiamus mėginius; įtariant snukio ir nagų ligą VMVT turi užtikrinti, kad mėgininiams imti ir vežti į NVL reikiama įranga ir medžiagos būtų laikomos paruoštos NVL;
1.6. turi atlikti visų naujų protrūkius sukėlusių virusų antigeninį tipizavimą ir genomo apibūdinimą; o jei negali atlikti, nedelsdama turi nusiųsti pirminio atvejo viruso mėginį ES kontrolinei snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijai patvirtinti ir apibūdinti bei gauti konsultacijas dėl lauko viruso antigeninių savybių artumo vakcininiam virusui, esančiam ES antigenų ir vakcinų banke; tą pačią tvarką NVL turi taikyti iš trečiųjų šalių gaunamiems virusams, kai viruso apibūdinimas galėtų būti naudingas ES;
1.7. turi teikti duomenis apie ligą VMVT, kuri turi šiuos duomenis teikti ES kontrolinei laboratorijai;
1.8. turi bendradarbiauti su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija, siekdama užtikrinti, kad VMVT valstybiniai veterinarijos gydytojai turėtų galimybę mokymų metu NVL susipažinti su snukio ir nagų ligos klinikiniais atvejais;
1.9. turi bendradarbiauti su ES kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija ir kitomis nacionalinėmis snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijomis kuriant tobulesnę diagnozavimo metodiką ir keičiantis atitinkama medžiaga ir informacija;
1.10. turi dalyvauti ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos organizuojamose išorinio kokybės užtikrinimo ir standartizacijos pratybose;
1.11. turi naudoti tyrimus ir standartus, kurie atitinka 12 priede nustatytus kriterijus; pareikalavus, NVL turi teikti Europos Komisijai duomenis, įrodančius, kad taikomi tyrimai atitinka ES nustatytus reikalavimus arba juos viršija;
1.12. turi turėti kvalifikaciją nustatyti visus vezikulinių ligų virusus ir encefalomiokardito virusą, kad diagnozavimas nebūtų uždelsiamas ir VMVT galėtų nedelsiant taikyti kontrolės priemones;
1.13. turi bendradarbiauti su kitomis laboratorijomis, kurias VMVT paskyrė atlikti tyrimus, pvz., serologinius tyrimus, kuriuos atliekant nereikia dirbti su gyvu snukio ir nagų ligos virusu; tokios laboratorijos neturi atlikti virusologinių mėginių, paimtuose vezikulinės ligos įtarimo atvejais tyrimų; tokios laboratorijos gali neatitikti 11 priedo 1 punkte nurodytų biologinės saugos standartų, tačiau turi turėti dokumentą kaip užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo galimo snukio ir nagų ligos viruso išplitimo; mėginiai, kurių tyrimų rezultatai yra abejotini, turi būti nusiunčiami į NVL dar kartą ištirti.
______________
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
15 priedas
ES KONTROLINĖS SNUKIO IR NAGŲ LIGOS TYRIMŲ LABORATORIJOS FUNKCIJOS IR PAREIGOS
1. ES kontrolinės snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijos funkcijos ir pareigos:
1.1. užtikrinti bendradarbiavimą tarp ES šalių nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų ir teikti snukio ir nagų ligos diagnozavimo ir kitų vezikulinių virusinių ligų diferencinio diagnozavimo optimalią metodiką, kai reikia, kiekvienai ES šaliai:
1.1.1. iš ES šalių ir su Europos Sąjunga geografiškai ar prekybos ryšiais susietų šalių gavus mėginius ligai jautrių gyvūnų ar iš tokių gyvūnų gautų produktų, skirtų prekybai, ligai stebėti bendru ir regioniniu mastu, įvertinant ir, kai įmanoma, numatant pavojų, kylantį iš atsirandančių viruso padermių ir konkrečių epidemiologinių padėčių, ir nustatyti viruso tapatumą, jei reikia, bendradarbiaujant su TEB paskirta regionine kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija ir Pasaulio kontroline snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorija,
1.1.2. nustatant vezikulinių ligų virusų tipą ir visas antigenų ir genų savybes 1.1.1 punkte nurodytuose mėginiuose ir nedelsiant perduoti tyrimų rezultatus Europos Komisijai, ES šaliai ir atitinkamai nacionalinei snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijai;
1.2. remti nacionalines snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų funkcijas:
1.2.1. tiekti nacionalinėms snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijoms reagentus ir medžiagas, naudojamas snukio ir nagų ligai diagnozuoti, pvz.: virusą ir (arba) inaktyvuotus antigenus, standartinius serumus, ląstelių kultūras ir kitus kontrolinius reagentus,
1.2.2. padėti išlaikyti kompetenciją, nustatyti snukio ir nagų ligos virusą ir kitų vezikulinių ligų virusus, kad būtų galima greitai atlikti diferencinį diagnozavimą,
1.2.3. skatindama diagnozavimo suderinimą ir siekdama užtikrinti ES atliekamų tyrimų profesionalumą, organizuoti periodinius palyginamuosius tyrimus ir išorinio kokybės užtikrinimo pratybas dėl snukio ir nagų ligos diagnozavimo, perduoti tokių patikrinių rezultatus Europos Komisijai, ES šalims ir nacionalinėms snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijoms,
1.3. teikti informaciją ir vesti papildomus mokymus:
1.3.1. surinktus duomenis ir informaciją apie nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų laboratorijų taikomą diagnozavimo ir diferencinio diagnozavimo metodikas ir teikti tokią informaciją Europos Komisijai ir ES šalims;
1.3.2. sudaryti ir įgyvendinti reikiamus susitarimus dėl tolimesnio ekspertų mokymo laboratorinio diagnozavimo srityje, siekiant suderinti diagnozavimo metodiką;
1.4. konsultuojantis su Europos Komisija vykdyti eksperimentus ir tyrimus vietose, skirtus snukio ir nagų ligos kontrolei stiprinti;
1.5. metiniame nacionalinių snukio ir nagų ligos tyrimų kontrolinių laboratorijų susirinkime persvarstyti 12 priedo turinį, nustatant snukio ir nagų ligos diagnozavimo tyrimus ir standartus Europos Sąjungoje;
1.6. bendradarbiauti su ES šalių kandidačių nacionalinėmis snukio ir nagų ligos tyrimų kontrolinėmis laboratorijomis pagal šį priedą;
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
16 priedas
NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANŲ KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI
1. VMVT turi užtikrinti, kad neatidėliotinų priemonių planas atitiktų bent tokius reikalavimus:
1.1. turi būti numatytos būtinos teisinės galios neatidėliotinų priemonių planui įgyvendinti ir sparčiai ir sėkmingai ligos likvidavimo kampanijai atlikti;
1.2. turi būti numatyta galimybė pasinaudoti neatidėliotinoms priemonėms skirtomis lėšomis visoms kovos su snukio ir nagų ligos epizootija išlaidoms padengti;
1.3. turi būti nustatyta pavaldumo grandinė, garantuojanti spartų ir veiksmingą sprendimų priėmimo procesą kovojant su snukio ir nagų ligos epizootija; centrinis sprendimų priėmimo vienetas yra atsakingas už bendrą kontrolės strategijos valdymą, o šio vieneto nariu turi būti vyriausiasis veterinarijos gydytojas;
1.4. VMVT turi būti pasirengusi ligos protrūkio atveju nedelsiant įsteigti veiksmingą nacionalinį užkrečiamųjų ligų kontrolės centrą, kuris koordinuotų visų centrinio sprendimų priėmimo centro priimtų sprendimų įgyvendinimą; greitam centro įsteigimui garantuoti paskiriamas nuolatos dirbantis koordinatorius;
1.5. turi būti parengtas išsamus neatidėliotinų priemonių planas, kad VMVT galėtų pasirengti snukio ir nagų ligos protrūkių atveju nedelsdama įsteigti teritorinius užkrečiamųjų ligų centrus;
1.6. VMVT turi užtikrinti bendradarbiavimą tarp nacionalinio (centrinio) užkrečiamųjų ligų kontrolės centro, teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų ir kompetentingų aplinkosaugos institucijų, kad su veterinarija ir aplinkosauga susiję veiksmai būtų tinkamai koordinuojami;
1.7. turi būti sudaroma nuolatos dirbanti ekspertų grupė, kuri, kai reikia, bendradarbiaujant su kitomis ES šalimis, atliktų tyrimus ir padėtų atitinkamoms institucijoms kokybiškai pasiruošti kontroliuoti ligą;
1.8. turi būti numatyti reikiami ištekliai sparčiai ir veiksmingai kampanijai užtikrinti, įskaitant personalą, įrangą ir laboratorijų infrastruktūrą;
1.9. turi būti parengtas veiksmų vadovas, kuriame turi būti išsamiai ir praktiškai aprašyta visa veiksmų tvarka, instrukcijos ir kontrolės priemonės, taikomos kovai su snukio ir nagų liga;
1.11. personalas nuolatos turi:
1.11.1. būti mokomas, kaip nustatyti klinikinius požymius, atlikti epidemiologinius tyrimus ir kontroliuoti epizootines ligas,
1.11.2. dalyvauti tikro pavojaus pratybose, kurios vykdomos:
1.11.2.1. du kartus per penkerius metus, pirmą kartą – ne vėliau kaip praėjus 3 metams po plano patvirtinimo,
1.11.2.2. per penkerius metus po rimtos epizootinės ligos protrūkio veiksmingos kontrolės ir likvidavimo,
1.12. turi būti rengiamas atsižvelgiant į išteklius, kurių reikia dideliam skaičiui ligos protrūkių, per trumpą laiką sukeltų keleto antigeniškai skirtingų serologinių tipų ar padermių, sukontroliuoti;
1.13. nepažeidžiant veterinarijos reikalavimų, neatidėliotinų priemonių planas rengiamas siekiant užtikrinti, kad snukio ir nagų ligos protrūkio atveju bet koks masinis gyvūnų lavonų ar šalutinių gyvūninių produktų naikinimas būtų atliekamas keliant kuo mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir taikant procesus ar metodikas, kurie leidžia išvengti žalos aplinkai, tai yra:
1.13.1. keliant mažiausią pavojų dirvožemiui, orui, paviršiniam ir gruntiniam vandeniui, augalams ir gyvūnams,
1.14. planuose turi būti nurodytos atitinkamos vietos ir įmonės, kuriose ligos protrūkio atveju būtų apdorojami ar naikinami gyvūnų lavonai ir šalutiniai gyvūniniai produktai;
Snukio ir nagų ligos kontrolės reikalavimų
17 priedas
LAUKINIŲ GYVŪNŲ SNUKIO IR NAGŲ LIGOS KONTROLĖ
I. SKIRSNIS
PRIEMONĖS PATVIRTINUS SNUKIO IR NAGŲ LIGĄ LAUKINIAMS GYVŪNAMS
1. Kai tik gaunamas patvirtinimas dėl snukio ir nagų ligos pirminio atvejo ligai jautriems laukiniams gyvūnams, siekdama sustabdyti ligos plitimą, VMVT turi nedelsiant:
1.2. ekspertų grupė VMVT turi padėti:
1.2.1. nustatyti epidemiologinę padėtį ir užkrėstą teritoriją pagal šio priedo 7.2 punkto nuostatas,
1.2.2. nustatyti atitinkamas priemones, taikytinas užkrėstoje teritorijoje, be tų priemonių, kurios nurodytos šio priedo 1.3 ir 1.4 punktuose; tokios priemonės gali būti medžioklės sustabdymas ir draudimas šerti laukinius gyvūnus,
1.2.3. sudaryti likvidavimo planą, kurį reikia pateikti Europos Komisijai pagal šio priedo 4–9 punktus,
1.3. pradėti taikyti oficialią priežiūrą nustatytoje užkrėstoje teritorijoje esančiose laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, ir, visų pirma, nurodyti, kad:
1.3.1. visose laikymo vietose būtų atliktas visų rūšių ir visų ligai jautrių gyvūnų kategorijų surašymas; savininkas turi sąrašą nuolat atnaujinti; sąrašo duomenys turi būti pateikiami pareikalavus ir gali būti tikrinami kiekvieno patikrinimo metu; atviro tipo laikymo vietose pirmasis surašymas gali būti atliktas remiantis apytiksliu apskaičiavimu,
1.3.2. užkrėstoje teritorijoje esančiose laikymo vietose laikomi ligai jautrūs gyvūnai būtų laikomi savo laikymo vietoje ar kitoje vietoje, kur jie galėtų būti atskirti nuo laukinių gyvūnų; laukiniai gyvūnai neturi turėti sąlyčio su jokiomis medžiagomis, prie kurių vėliau galėtų liestis ligai jautrūs gyvūnai, laikomo laikymo vietose,
1.3.3. nė vienas imlių rūšių gyvūnas nepatektų į laikymo vietą ir neišvyktų iš jos, išskyrus tada, kai tai leidžia VMVT, atsižvelgdama į epidemiologinę padėtį,
1.3.4. prie ligai jautrių gyvūnų laikymo pastatų, įvažiavimų į laikymo vietą ir išvažiavimų būtų taikomos reikiamos dezinfekavimo priemonės,
1.3.5. visiems sąlytį su laukiniais gyvūnais turintiems asmenims būtų taikomos reikiamos higienos priemonės, kad būtų sumažintas snukio ir nagų ligos viruso išplitimo pavojus; gali būti laikinai uždrausta su laukiniais gyvūnais sąlytį turėjusiems asmenims patekti į laikymo vietas, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai,
1.3.6. visi nugaišę arba sergantys ligai jautrūs gyvūnai, laikomi laikymo vietoje, kurie turi snukio ir nagų ligos simptomų, būtų ištirti dėl snukio ir nagų ligos;
1.3.7. jokios nušautų ar rastų nugaišusių laukinių gyvūnų dalys, tai pat ir jokia medžiaga ar įranga, kuri galėtų būti užteršta snukio ir nagų ligos virusu, nepatektų į laikymo vietas, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai,
1.4. pasirūpinti, kad visus nustatytoje užkrėstoje teritorijoje nušautus ar rastus nugaišusius laukinius gyvūnus apžiūrėtų valstybinis veterinarijos gydytojas ir jie būti ištirti dėl snukio ir nagų ligos, kad būtų oficialiai paneigta ar patvirtinta snukio ir nagų liga pagal 1 priede pateikiamą protrūkio apibrėžimą; visų snukio ir nagų liga užsikrėtusių laukinių gyvūnų lavonai turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui; jei atlikus tyrimą snukio ir nagų liga nenustatoma, VMVT turi taikyti Tarybos direktyvos 92/45/EEB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones; žmonėms vartoti neskirtos dalys turi būti perdirbamos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
2. Jei snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kuri yra netoli kitos šalies teritorijos, atitinkamos ES šalys turi bendradarbiauti nustatant ligos kontrolės priemones.
3. Taikant išimtį šio priedo 1 punktui, šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos specialios priemonės, jei snukio ir nagų ligos atvejis laukiniams gyvūnams nustatytas ES šalies teritorijoje, kurioje dėl didelio imlių rūšių naminių gyvūnų skaičiaus kai kurių šio priedo 1 punkto nuostatų taikyti neįmanoma.
II. SKIRSNIS
SNUKIO IR NAGŲ LIGOS LAUKINIAMS GYVŪNAMS LIKVIDAVIMO PLANAS
4. Nepažeisdama šio priedo 1–3 punktuose nurodytų priemonių, VMVT per 90 dienų po pirminio snukio ir nagų ligos atvejo laukiniams gyvūnams patvirtinimo turi pateikti raštu Europos Komisijai taikomų priemonių planą, kurių imtasi ligai likviduoti nustatytoje užkrėstoje teritorijoje ir toje teritorijoje esančiose laikymo vietose.
5. Europos Komisija turi išnagrinėti planą, kad nustatytų, ar pagal jį galima pasiekti norimą tikslą. Planas, jei reikia, su pakeitimais, tvirtinamas šių Reikalavimų 292 punkte nurodyta tvarka. Vėliau planas gali būti keičiamas ar papildomas atsižvelgiant į padėties kitimą. Jei pakeitimai susiję su užkrėstos teritorijos pakeitimu, VMVT turi užtikrinti, kad Europos Komisija ir ES šalys būtų nedelsiant informuojamos apie tokius pakeitimus. Jei pakeitimai susiję su kitomis plano nuostatomis, VMVT turi pateikti iš dalies pakeistą planą Europos Komisijai išnagrinėti ir patvirtinti šių Reikalavimų 293 punkte nurodyta tvarka.
6. Patvirtinus šio priedo 4 punkte nurodytame plane numatytas priemones, jos pakeičia šio priedo 1–3 punktuose nustatytas priemones nuo dienos, kuri turi būti nustatyta gavus patvirtinimą.
7. Šio priedo 1 punkte nurodytame plane turi būti pateikiama informacija apie:
7.1. epidemiologinių tyrimų ir patikrinimų, atliktų pagal šio priedo 1–3 punktus, rezultatus ir ligos geografinį išplitimą;
7.2. nustatytą užkrėstą teritoriją; nustatydama užkrėstą teritoriją, VMVT turi atsižvelgti į:
7.3. artimo bendradarbiavimo tarp biologų, medžiotojų, medžiotojų organizacijų, laukinės gamtos apsaugos tarnybų ir VMVT tarnybų (gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos) organizavimą;
7.4. visuomenės informavimą, kurį reikia vykdyti, kad medžiotojai geriau žinotų, kokių priemonių turi imtis pagal likvidavimo planą;
7.5. specialius veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti laukinių gyvūnų grupių, turinčių ribotą sąveiką su kitomis laukinių gyvūnų grupėmis užkrėstoje teritorijoje ir aplink ją, skaičių ir vietą;
7.6. apytikslį šio priedo 7.5 punkte nurodytų laukinių gyvūnų grupių skaičių ir jų dydį užkrėstoje teritorijoje ir aplink ją;
7.7. specialius veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti infekcijos paplitimą tarp laukinių gyvūnų, tiriant medžiotojų nušautus arba rastus nugaišusius laukinius gyvūnus ir atliekant laboratorinius tyrimus, įskaitant epidemiologinius tyrimus pagal gyvūnų amžių;
7.8. priemones ligos išplitimui sumažinti dėl laukinių gyvūnų judėjimo ir (arba) sąveikos laukinių gyvūnų grupėse; tokios priemonės gali aprėpti medžioklės draudimą;
7.11. rastų nugaišusių arba nušautų laukinių gyvūnų likvidavimo būdą, kuris turi būti paremtas:
7.11.2. valstybinio veterinarijos gydytojo patikrinimu ir 12 priede nurodytais tyrimo metodais; visų sergančių snukio ir nagų liga laukinių gyvūnų lavonai turi būti perdirbami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui; jei tyrimais nustatoma, kad snukio ir nagų ligos nėra, VMVT turi taikyti Tarybos direktyvos 92/45/EEB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones; žmonėms vartoti neskirtos dalys turi būti perdirbamos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
7.12. epidemiologinį tyrimą, kuris atliekamas kiekvienam nušautam ar rastam nugaišusiam laukiniam ligai jautriam gyvūnui; atliekant tokį tyrimą būtina užpildyti klausimyną, kuriame pateikiama informacija apie:
7.13. priežiūros programas ir prevencijos priemones, taikytinas užkrėstoje teritorijoje ir, jei reikia, jos apylinkėse esančiose laikymo vietose, kuriose laikomi ligai jautrūs gyvūnai, įskaitant ligai jautrių gyvūnų įvežimą ir išvežimą teritorijoje; tokios priemonės turi aprėpti bent ligai jautrių gyvūnų, jų spermos, embrionų ar kiaušialąsčių išvežimo iš užkrėstos teritorijos į ES draudimą;
7.14. kitus kriterijus, taikytinus dėl priemonių, kurių imtasi ligai likviduoti apibrėžtoje teritorijoje, ir laikymo vietose toje teritorijoje taikomų priemonių atšaukimo;
7.16. sistemą, įsteigtą tam, kad pagal šio priedo 1.2 punktą paskirta ekspertų grupė galėtų reguliariai persvarstyti likvidavimo plano rezultatus;
7.17. ligos stebėsenos priemones, kurios vykdomos praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinio patvirtinto snukio ir nagų ligos atvejo laukiniams gyvūnams nustatytoje užkrėstoje teritorijoje; tokios stebėsenos priemonės taikomos ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir aprėpia bent priemones, kurios jau vykdomos pagal šio priedo 7.7, 7.11 ir 7.12 punktus.
8. Kas 6 mėnesius Europos Komisijai ir ES šalims VMVT turi teikti ataskaitas apie epidemiologinę padėtį nustatytoje teritorijoje ir likvidavimo plano rezultatus.