LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 9 d. Nr. 1915
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti pridedamą Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Kiti klausimai“ (31 derybinis skyrius).
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
TEISINGUMO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRĄ VYTAUTAS MARKEVIČIUS
______________
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 9 d. nutarimu
Nr. 1915
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublika sieks pailginti Europos investicijų banko statuto pakeitimuose siūlomą 4 metų atsiskaitymo už akcijas laikotarpį iki 10 metų.
Lietuvos Respublika pareiškia, kad atsižvelgdama į būtinybę laiku baigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) yra pasirengusi iš esmės pritarti specifiniams vienašaliams saugikliams vidaus rinkos ir teisingumo bei vidaus reikalų srityse. Lietuvos Respublika derybose su ES sieks, kad būtų nustatytos aiškios šių apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir procedūros.
II. PAGRINDIMAS
Šiame derybinės pozicijos dokumente aptarti klausimai:
4. Europos investicijų banko statuto pakeitimai, Lietuvos Respublikos narystė šiame banke ir įmokos.
5. Saugikliai (apsaugos mechanizmai):
6. Pasirengimui narystei skirtos ES paramos įgyvendinimas ir valdymas naujosiose ES valstybėse narėse.
7. Pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonės sukūrimas institucijų plėtrai naujosiose ES valstybėse narėse (įstojus į ES).
8. Laikinieji susitarimai (laikotarpiu nuo derybų dėl narystės ES pabaigos iki Stojimo į ES sutarties pasirašymo).
1. Lietuvos Respublikos narystė Europos vystymo fonde ir įmokos
Įstojusi į ES, pagal atitinkamą Stojimo į ES sutarties straipsnį Lietuvos Respublika savaime taps Cotonou susitarimo dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių grupės bei Europos Bendrijų (AKR-EB) partnerystės (toliau vadinama – Partnerystės susitarimas) šalimi.
Priėmus naują Finansinį protokolą, Lietuvos Respublika prisijungs prie Europos vystymo fondo (toliau vadinama – EVF) ir nuo pat pradžių mokės finansines įmokas.
Derybose dėl narystės ES jau sutarta, kad Lietuvos Respublikai įstojus į ES jos įnašo į EVF ir su tuo susijusių finansinių reikalavimų klausimus spręs ES Taryba vadovaudamasi Vidaus susitarimu dėl EVF steigimo. Lietuvos Respublika dalyvaus derybose dėl naujojo EVF. Jose bus galima derėtis ir dėl kitų Partnerystės susitarimo pakeitimų arba dalyvauti papildant esamąjį EVF.
ES toliau vertins įvairias finansines Lietuvos Respublikos dalyvavimo EVF sąsajas, į kurias turi būti atsižvelgta. Europos Komisija yra pareiškusi, kad tinkamu laiku ES Tarybai bus pateiktas šiam vertinimui neprieštaraujantis pasiūlymas.
2. Lietuvos Respublikos narystė Anglies ir plieno tyrimų fonde
Naujosios ES valstybės narės taps visateisėmis Anglies ir plieno tyrimų fondo dalyvėmis nuo įstojimo į ES dienos.
Pagal metodiką, taikomą dabartinėms ES valstybėms narėms, kiekviena nauja ES valstybė narė mokės į šį fondą atitinkamus įnašus, proporcingus savo anglies ir plieno sektoriaus dydžiui.
Atsižvelgiant į labai mažą Lietuvos Respublikos anglies ir plieno sektorių ir jo gaminamos produkcijos vidurkį, Lietuva įnašų į šį fondą nemokės. Tai bus įrašyta Stojimo į ES sutartyje.
3. Lietuvos Respublikos narystė Europos centriniame banke ir
įmokos
Po ES plėtros bus papildytas Europos centrinių bankų sistemos (toliau vadinama – ECBS) ir Europos centrinio banko (toliau vadinama – ECB) statutas. Papildymuose bus nurodyta, kad naujųjų ES valstybių nacionaliniams centriniams bankams tapus ECBS dalimi savaime padidėja ECB pasirašytas kapitalas ir maksimalus užsienio atsargų, kurias galima pervesti į ECB, dydis.
Šis padidėjimas nustatomas tuo metu dominuojančias atitinkamas sumas padauginus iš išplėsto kapitalo pasirašymo metodu apskaičiuoto santykio tarp nacionalinių centrinių bankų, ketinančių įsijungti į ECBS, dalies, ir nacionalinių centrinių bankų, jau esančių ECBS, dalies. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko dalis apskaičiuojama kapitalo pasirašymo metodu remiantis atitinkamais ECB statuto straipsniais.
Lietuvos Respublika pritaria ECB statuto papildymui.
4. Europos investicijų banko statuto pakeitimai, Lietuvos
Respublikos narystė šiame banke ir įmokos
Naujosioms ES valstybėms narėms tapus Europos investicijų banko narėmis, bus iš dalies pakeistas Europos investicijų banko statutas (toliau vadinama – EIB statutas). Pirmosios EIB statuto dalies papildymai nustatys EIB narius, EIB pasirašytą kapitalą ir kiekvienos valstybės dalį jame, taip pat Direktorių valdybos sudėtį ir sprendimų priėmimo procedūras, Valdytojų tarybos skyrimo tvarką, Valdybos komiteto sudėtį. Antrojoje EIB statuto pakeitimų dalyje bus nustatyti naujųjų ES valstybių narių įmokų už akcijas į EIB pasirašytą kapitalą, įmokų į EIB rezervus dydžiai, jų mokėjimo tvarkaraštis.
Atsižvelgdama į derybų su ES eigą, Lietuvos Respublika sieks pailginti EIB statuto pakeitimuose siūlomą 4 metų atsiskaitymo už akcijas laikotarpį nuo 4 iki 10 metų.
5. Saugikliai (apsaugos mechanizmai)
Numatoma, kad Stojimo į ES sutartis įtvirtins tam tikrus saugiklius (apsaugos mechanizmus): vieną – bendrąjį abipusį saugiklį, susijusį su netikėtais naujosiose ir senosiose ES valstybėse narėse kylančiais ekonominiais sunkumais dėl ES plėtros, ir du specifinius vienašalius (taikomus tik naujųjų ES valstybių narių atžvilgiu) saugiklius vidaus rinkos ir teisingumo bei vidaus reikalų srityse dėl derybų įsipareigojimų nevykdymo.
5.1. Bendrasis saugiklių straipsnis
Lietuvos Respublika pritaria Europos Sąjungos pozicijoje išdėstytoms nuostatoms dėl bendrojo saugiklių straipsnio (paremto tokiomis pat nuostatomis, kurios buvo priimamos anksčiau plečiant ES) įtvirtinimo Stojimo į ES sutartyje, konkrečiai:
Jeigu po įstojimo į ES praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui kiltų didelių sunkumų, galinčių išlikti bet kuriame ūkio sektoriuje arba smarkiai pabloginti tam tikros teritorijos ekonomikos būklę, naujoji ES valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių, kad ištaisytų padėtį ir pritaikytų nukentėjusį sektorių prie vidaus rinkos ekonomikos.
Tokiomis pat aplinkybėmis kiekviena dabartinė ES valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių vienos ar kelių naujųjų ES valstybių narių atžvilgiu.
Suinteresuotos valstybės prašymu Europos Komisija skubos tvarka nustato jos požiūriu reikiamas apsaugos priemones, jų įgyvendinimo sąlygas ir finansinius reikalavimus.
Gavusi primygtinį suinteresuotos ES valstybės narės, ištiktos didelių ekonominių sunkumų, prašymą, Europos Komisija priima sprendimą per 5 darbo dienas nuo prašymo, pateikto kartu su paaiškinamąja informacija, gavimo dienos. Sprendime nustatytos priemonės taikomos nedelsiant, atsižvelgiama į visų suinteresuotų šalių interesus ir nereikalaujama vykdyti pasienio kontrolės.
Pagal šį saugiklių straipsnį taikomos priemonės gali būti išlyga EB sutarties taisyklėms ir Aktui dėl stojimo sąlygų; jos vykdomos tokiu mastu ir tik tol, kol yra būtinos šių saugiklių tikslams pasiekti. Prioritetas teikiamas priemonėms, kurios mažiausiai trikdo vidaus rinką.
5.2. Specifinių vienašalių saugiklių straipsniai vidaus rinkos ir
teisingumo bei vidaus reikalų srityse
Atsižvelgdama į tai, jog būtina laiku baigti derybas dėl narystės ES, Lietuvos Respublika pareiškia, kad yra pasirengusi iš esmės pritarti specifiniams vienašaliams saugikliams vidaus rinkos ir teisingumo bei vidaus reikalų srityse. Derybose su ES Lietuvos Respublika sieks, kad būtų nustatytos aiškios šių apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir procedūros.
6. Pasirengimui narystei skirtos ES paramos įgyvendinimas ir
valdymas naujosiose ES valstybėse narėse
6.1. Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai pasirengimui narystei
skirtos ES paramos laipsniškas nutraukimas
6.1.1. Pasirengimui narystei skirtų lėšų valdymo atsakomybė
Lietuvos Respublika supranta Išplėstinės decentralizuoto valdymo sistemos, numatytos Reglamente 1266/99( ), svarbą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 1700 „Dėl PHARE programos išplėstinės decentralizuoto įgyvendinimo sistemos įdiegimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4658), o Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 372 buvo sudaryta darbo grupė PHARE programos išplėstinei decentralizuoto įgyvendinimo sistemai įdiegti. Pasirengimo taikyti Išplėstinės decentralizuoto valdymo sistemos procedūras I etapas („Trūkumų įvertinimas“) finansuojamas PHARE projekto LT01.15.01.02, o II („Trūkumų pašalinimas“) ir III („Atitikties keliamiems reikalavimams vertinimas“) etapai – PHARE projekto 2002/000-585 lėšomis. 2002 m. spalio 24 d. su Ernst & Young Baltic UAB buvo pasirašyta paslaugų sutartis I etapui („Trūkumų įvertinimas“) įgyvendinti. Šį etapą numatoma užbaigti iki 2002 m. gruodžio 31 dienos. Kitus du etapus (II ir III) numatoma užbaigti 2003 metų rugpjūtį.
Lietuvos Respublika sutinka su pozicija, kad išskirtiniais ir pagrįstais atvejais, jeigu Europos Komisijos sprendimai atsisakyti taikyti Europos Komisijos išankstinę (ex-ante) kontrolę būtų atidėti po įstojimo dienos dėl priežasčių, nepriskirtinų Lietuvos Respublikos valdančiosioms institucijoms, Europos Komisija gali sutikti teikti pasirengimui skirtą paramą sutartims, sudarytoms tarp įstojimo dienos ir Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos, ir ribotam laikui pratęsti pasirengimui narystei skirtos paramos įgyvendinimą, taikydama Europos Komisijos išankstinę (ex-ante) kontrolę konkursams ir sutarčių sudarymui.
6.1.2. Pasirengimui narystei skirtos ES paramos įgyvendinimo
taisyklės
Lietuvos Respublika sutinka, kad bendriems biudžetiniams įsipareigojimams, prisiimtiems iki įstojimo pagal pasirengimo narystei finansines programas (Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai skirtos lėšos), įskaitant įregistruotus vėlesnius atskirus teisėtus įsipareigojimus ir išmokas, padarytus po įstojimo, ir toliau bus taikomos pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės, jie bus priskirti atitinkamiems biudžeto skyriams, kol atitinkamos programos ir projektai nebeteks galios.
Lietuvos Respublika supranta, kad viešiesiems pirkimams, procedūroms, pradėtiems po įstojimo, bus taikomos atitinkamos Europos Bendrijų direktyvos ir reglamentai.
6.1.3. Programavimas
Paskutinis programavimo pratimas, skirtas pasirengimo narystei paramai gauti (Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai skirtos lėšos), bus atliekamas paskutiniais kalendoriniais metais prieš įstojimą. Sutartys dėl priemonių, numatytų pagal šias programas, turės būti sudarytos per 2 vėlesnius metus, o lėšos bus išmokamos taip, kaip numatyta Finansiniame memorandume – paprastai iki trečiųjų metų pabaigos po įsipareigojimo priėmimo( ). Lietuvos Respublika stengsis sudaryti sutartis laiku, kad nereikėtų prašyti pratęsti joms sudaryti skirto laikotarpio. Lietuvos Respublikai priimtina suteikiama teisė išskirtiniais ir pagrįstais atvejais prašyti, kad ribotam laikui būtų pratęstas lėšų išmokėjimui skirtas laikotarpis.
6.1.4. Europos Komisijos vaidmuo
Lietuvos Respublika sutinka, jog siekiant užtikrinti laipsnišką pasirengimui skirtų finansinių programų (Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai skirtos lėšos) nutraukimą ir sklandų perėjimą nuo taisyklių, taikytinų iki įstojimo, prie taisyklių, taikytinų po įstojimo, Europos Komisija gali imtis visų tinkamų priemonių, kad Lietuvos Respublikoje 15 mėnesių po įstojimo būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas personalas. Administracinės išlaidos, įskaitant atlyginimus darbuotojams, kurie turi valdyti pasirengimui narystei skirtą paramą (Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai skirtas lėšas), šiuo laikotarpiu dengiamos iš atitinkamų pasirengimo narystei biudžetų dalies (Phare, Phare CBC, Kiprui ir Maltai skirti instrumentai, „paramos išlaidos operacijoms“ – buvusi biudžeto B dalis).
6.2. 1994 m. gegužės 16 d. Reglamento (EB) Nr. 1164/94( ),
įsteigiančio Sanglaudos fondą, pakeitimas
Lietuvos Respublika pritaria, kad Reglamentas būtų papildytas šiuo 16 a straipsniu:
„16 a straipsnis. Specialios nuostatos, priimtos įstojus į Europos Sąjungą naujoms valstybėms narėms, kurios gavo pasirengimui narystei paramą pagal Struktūrinės politikos įgyvendinimo programą (ISPA)
1. Laikoma, kad priemonės, kurioms įstojimo dieną galiojo Europos Komisijos sprendimai dėl paramos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/99( ) ir kurių įgyvendinimas nebuvo baigtas iki tos dienos, yra Europos Komisijos patvirtintos pagal šį Reglamentą. Sumas, kurios iki šiol nepaskirtos šioms priemonėms įgyvendinti, įsipareigojama skirti pagal šį Reglamentą; jos priskiriamos skyriui, atitinkančiam šį Reglamentą pagal Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą. Jeigu 2 ir 5 dalyje nenumatyta kitaip, šioms priemonėms taikomos nuostatos, reglamentuojančios pagal šį Reglamentą patvirtintas priemones.
2. Bet kuri viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 1 dalyje minėta priemone, įstojimo dieną jau buvusia kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Europos Bendrijų oficialiame leidinyje, objektu, įgyvendinama pagal taisykles, numatytas kvietime dalyvauti konkurse. Tačiau jai netaikomos Finansinio reglamento 165 straipsnio( ) nuostatos, taikytinos Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.
Bet kuriai viešojo pirkimo procedūrai, susijusiai su 1 dalyje minėta priemone, dar nebuvusiai kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Europos Bendrijų oficialiame leidinyje, objektu, taikomos 8 straipsnio taisyklės ir nuostatos.
3. Valstybės narės prašymu Europos Komisija išskirtiniais ir pagrįstais atvejais gali priimti sprendimą (tačiau tik dėl metinių išmokų, skirtinų iš bendrojo biudžeto) pakeisti Europos Bendrijų teiktiną pagalbą, atsižvelgdama į 7 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tačiau Europos Bendrijų paramos pakeitimas neturi daryti įtakos priemonės daliai, dėl kurios jau pasirašyta paskola su EIB, ERPB ar kita tarptautine finansų institucija.
Europos Komisijos padarytos išmokos pagal 1 dalyje nurodytą priemonę įrašomos į anksčiausią atvirą įsipareigojimą, prisiimtą visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, o paskui – pagal šį Reglamentą.
4. Priemonėms, nurodytoms 1 straipsnyje, ir toliau galios Reglamento (EB) Nr. 1267/1999 nuostatos dėl išlaidų, išskyrus tikslinės paramos pakeitimus, kuriuos išskirtiniais ir pagrįstais atvejais gali priimti Europos Komisija valstybės narės prašymu.
5. Išskirtiniais ir pagrįstais atvejais Europos Komisija gali leisti taikyti konkrečias išimtis iš taisyklių, taikytinų pagal šį Reglamentą 1 dalyje nurodytoms priemonėms“.
6.3. Perėjimas nuo SAPARD prie programų, skirtų kaimo plėtrai po
įstojimo
Lietuvos Respublika supranta, kad projektai, patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 (SAPARD reglamentas), negali būti toliau finansuojami pagal šią programą, jie turi būti integruojami į kaimo plėtros programavimą ir finansuojami iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) ( ). Jeigu tam reikėtų specialių pereinamųjų priemonių, jas turėtų priimti Europos Komisija Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje( ) numatyta tvarka.
7. Pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonės sukūrimas
institucijų plėtrai naujosiose ES valstybėse narėse (įstojus į
ES)
Lietuvos Respublika įsidėmi Europos Sąjungos derybinės pozicijos informaciją, kad vadovaujantis 2002 m. lapkričio 25–24 d. Europos Tarybos išvadomis dėl finansavimo išplėtimo pradėta teikti pagal PHARE programas parama institucijų plėtrai naujosiose valstybėse narėse bus tęsiama iki 2006 metų. Šiam tikslui numatyta skirti asignavimus (200 mln. eurų – 2004 metais, 120 mln. eurų – 2005 metais, 60 mln. eurų – 2006 metais).
Pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonės sukūrimas instituciniams ir administraciniams gebėjimams ugdyti naujosiose
ES valstybėse narėse ir paramos prioritetai
Lietuvos Respublika pritaria Europos Sąjungos pasiūlymui sukurti pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonę instituciniams gebėjimams ugdyti naujosiose ES valstybėse narėse. Lietuvos Respublika taip pat pritaria Europos Sąjungos pasiūlymams dėl šios priemonės panaudojimo principų ir procedūrų, konkrečiai tam, kad:
1.
Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES dienos iki 2006 metų pabaigos Europos Sąjunga teiks Lietuvos Respublikai finansinę paramą, kuria bus siekiama ugdyti administracinius gebėjimus Europos Bendrijų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo srityje, skatinti kolegas keistis geriausia praktika (toliau vadinama – pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonė).
2.
Išlieka poreikis ugdyti institucinius gebėjimus tam tikrose veiklos srityse priemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, todėl čia pirmiausia remtina:
teisingumas ir vidaus reikalai (teismų sistemos stiprinimas, tikrinimai prie išorinių sienų, kovos su korupcija strategija, gebėjimų, užtikrinančių įstatymų vykdymą, ugdymas);
finansų kontrolė;
Europos Bendrijų finansiniai interesai ir kova su sukčiavimu;
vidaus rinka, įskaitant muitų sąjungą;
aplinka;
veterinarijos paslaugų ir administracinių gebėjimų, susijusių su maisto sauga, stiprinimas;
administracinė ir kontrolės struktūra, skirta žemės ūkio ir kaimo plėtrai, įskaitant IAKS;
branduolinė sauga (branduolinės saugos institucijų ir organizacijų, teikiančių joms techninę pagalbą, taip pat valstybinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrų stiprinimas);
statistika;
viešojo administravimo stiprinimas pagal poreikius, kurie nurodyti Europos Komisijos išsamaus monitoringo pranešime ir kurių neapima struktūriniai fondai.
3.
Sprendimas dėl pagalbos pagal pereinamojo laikotarpio finansavimo priemonę turi būti priimtas 1989 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EEB) Nr. 3960/89 „Dėl ekonominės pagalbos kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos šalims“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001, 8 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Programa įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53 1.a ir 1.b straipsnius. Toliau bus taikoma kvietimo dalyvauti viešojo administravimo porinių projektų, skirtų institucijų plėtrai, konkurse per ryšių punktų tinklą dabartinėse ES valstybėse narėse tvarka, numatyta Bendruose susitarimuose su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis dėl pasirengimo narystei pagalbos. 5. Metinius asignavimus tvirtina už biudžetą atsakinga institucija, neviršydama finansinės prognozės.
8. Laikinieji susitarimai (laikotarpiu nuo derybų dėl narystės ES
pabaigos iki Stojimo į ES sutarties pasirašymo)
Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika pasikeis laiškais dėl informavimo ir konsultavimosi tvarkos priimant tam tikrus sprendimus ir tvirtinant kitas priemones laikotarpiu nuo derybų dėl narystės ES pabaigos iki Stojimo į ES sutarties pasirašymo. ES laiške bus prašoma patvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutinka su pasiūlyta procedūra ir jos taikymo sąlygomis.
Informavimo ir konsultavimosi tvarka, taikoma tam tikrų sprendimų priėmimui ir kitų priemonių patvirtinimui laikotarpiu nuo derybų
dėl narystės ES pabaigos iki Stojimo į ES sutarties pasirašymo
I
1. Kad Lietuvos Respublika būtų tinkamai informuota, ji turi būti supažindinama su kiekvienu pasiūlymu, komunikatu, rekomendacija arba iniciatyva, kuriais remdamiesi ES organai ir institucijos galėtų priimti sprendimus po jų pateikimo ES Tarybai.
2. Konsultacijos vyksta pagal Lietuvos Respublikos prašymą, kuriame turi būti aiškiai, argumentuotai išdėstyti jos, kaip būsimosios ES narės, interesai ir pastabos.
5. Laikinajame komitete ES atstovauja Nuolatinių atstovų komiteto nariai arba šiam tikslui jų paskirti asmenys. Šiame darbe kviečiami dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.
7. Konsultacijos paprastai vyksta nedelsiant po to, kai atlikus sprendimo priėmimui būtiną parengiamąjį darbą ES lygiu, parengiamos bendrosios gairės, lemiančios konsultacijų naudingumą.
8. Jeigu ir po konsultacijų lieka neišspręstų svarbių klausimų, Lietuvos Respublikos prašymu jie gali būti keliami ministrų lygiu.
9. Aukščiau minėtos nuostatos Europos centrinio banko ir Europos investicijų banko Valdytojų tarybos sprendimams taikomos mutantis mutandis.
II
1. Numatyta I dalyje procedūra ES sutarties 13 straipsnyje apibūdintiems Europos Tarybos bendrųjų strategijų projektams, ES sutarties 14 straipsnyje apibūdintiems Europos Tarybos bendrųjų veiksmų planų projektams ir ES sutarties 15 straipsnyje apibūdintiems Europos Tarybos bendrųjų pozicijų projektams taikoma mutantis mutandis, laikantis toliau nurodytų nuostatų.
2. ES valstybei narei pateikus pasiūlymus ar išleidus komunikatą, Lietuvos Respubliką su jų projektais turi supažindinti pirmininkaujanti valstybė.
3. Išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublika tam pagrįstai prieštarauja, konsultacijos gali vykti pasikeitimo elektroninėmis žinutėmis forma.
III
1.
Numatyta I dalyje procedūra ES Tarybos bendrųjų pozicijų, bendrųjų sprendimų ir ES sutarties 34 straipsnyje apibūdintų sprendimų projektams, taip pat tame straipsnyje numatytoms konvencijoms parengti taikoma mutantis mutandis, laikantis toliau nurodytų nuostatų.
2.
ES valstybei narei pateikus pasiūlymus ar išleidus komunikatą, Lietuvos Respubliką turi supažindinti su jų projektais pirmininkaujanti valstybė.
IV
Lietuvos Respublika imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog jos prisijungimas prie susitarimų ar konvencijų, nurodytų Akte dėl stojimo sąlygų [4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje], ir sutarčių patikslinimai sutaptų, kiek įmanoma, su šiame Akte nustatytomis sąlygomis ir Stojimo į ES sutarties įsigaliojimu.
Iki šiol yra tik [3] straipsnyje, [4] straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje ir [4] straipsnio [2] dalyje nurodytų susitarimų ar konvencijų projektai, kurie dar nepasirašyti ir galbūt nebus pasirašyti iki įstojimo, todėl Lietuvos Respublika bus pakviesta po to, kai pasirašys Stojimo į ES sutartį ir pagal atitinkamas procedūras galės konstruktyviai prisidėti prie šių projektų rengimo, kad būtų lengviau juos pasirašyti.
V
Derybose dėl pereinamojo laikotarpio protokolų ir suderinimo su bendrai susitariančiomis šalimis, nurodytomis Akto dėl stojimo sąlygų [nuoroda į straipsnį, susijusį su išorės susitarimais, reikalaujančiais derybų dėl protokolų – 5 straipsnio 6 dalis] protokoluose, Lietuvos Respublikos atstovai dalyvaus stebėtojų teisėmis drauge su dabartinių ES valstybių narių atstovais.
Kai kurie Europos Bendrijų sudaryti nepreferenciniai susitarimai, kurie liks galioti po įstojimo į ES dienos, gali būti keičiami atsižvelgiant į ES plėtrą. Šiuos pakeitimus Europos Bendrijos derins su Lietuvos Respublikos atstovais IV dalyje nustatyta tvarka.
VI
Institucijos turi laiku parengti Akto dėl stojimo sąlygų ir ES steigimo sutarčių pakeitimų [40] straipsnyje nurodytus tekstus.