LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ KĖDAINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS IR NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO
2010 m. birželio 22 d. Nr. D1-568
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 ir 24 punktais,
2. Valstybės įmonės Nemenčinės miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą.
_____________
* VĮ Kėdainių miškų urėdijos ir VĮ Nemenčinės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.
VĮ KĖDAINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO
S A N T R A U K A
Kėdainių miškų urėdijos miškotvarkos projektas 2003–2012 metams buvo parengtas 2002 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-31.
Miškotvarkos projektas tikslinamas suprojektuojant „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyną“ Labūnavos girininkijos 1–2 kvartaluose.
Projekto tikslas – suprojektuoti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyną atkuriant džiūstantį, išretėjusį mišką ir kartu prasmingai įamžinti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Projektavimo uždaviniai:
- patikslinti medynų inventorizaciją: taksacinių sklypų ribas, medynų būklės įvertinimą bei ūkinių priemonių projektavimą ir įgyvendinimą;
- parengti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno parko koncepciją;
- nustatyti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno želdinių kompozicijas ir želdinimo principus;
- numatyti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno kraštovaizdžio zonas;
- numatyti „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno teritorijos pritaikymo žmonių lankymui principus bei pateikti rekomendacijas būsimo Tūkstantmečio ąžuolyno miško parko techniniam projektui.
Projekto idėja. „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolynas – tai ekologinis projektas. Jo iniciatorius yra fotografas ir albumo „Neregėta Lietuva 2009“ autorius Marius Jovaiša. Šio ekologinio projekto koncepcija yra ta, kad už kiekvieną nupirktą albumo„Neregėta Lietuva 2009“ egzempliorių bus pasodinta po ąžuolą – tokiu būdu bus sukurta „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno giria. Kiekvieną pavasarį projekto galiojimo laikotarpiu bus pasodinama tiek ąžuolų, kiek knygų bus nupirkta tais metais – iki 2014 metų ąžuolyne iškils 30 000 medžių. Nuo kiekvienos parduotos knygos 50 litų skiriama ąžuolyno projektavimui, medelių pirkimui, sodinimo ir priežiūros darbams. Ąžuolynas bus suskirstytas į sektorius, prie kiekvieno sektoriaus atminimo lentose bus įrašyti visi žmonės, kurių ąžuolai ten pasodinti.
Projektuojama Tūkstantmečio ąžuolyno vieta. Planuojama teritorija (46,8 hektarų miško sklypas) yra netoli Pelėdnagių, šalia Pašilių gyvenvietės, Kėdainių rajone, apie 5,5 km į pietus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurės rytus nuo Labūnavos, už kelių kilometrų nuo „Via Baltika“ kelio. Geografiniu požiūriu tai yra pats Lietuvos centras, taigi projektuojamą ąžuolyną bus patogu pasiekti iš visų Lietuvos pusių. Kėdainių rajone auga daugiausiai ąžuolų ir dirvožemis čia yra pats palankiausias. Būsimasis ąžuolynas pakeis dėl uosio ligų išretėjusius medynus, kurie auga Kėdainių miškų urėdijos Labūnavos girininkijos 1 ir 2 kvartalų miškų masyvuose.
Darbo metodai. 2009 m. miškų urėdijos Labūnavos girininkijos 1–2 kvartaluose buvo patikslinta miškų inventorizacija, jos pagrindu parengtas urėdijos miškotvarkos projekto papildymas 2010–2014 metams. Miškų inventorizacija atlikta naudojant 2005 m. aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. Inventorizacijos metu nustatytos taksacinių sklypų ribos, augavietės, medynų rodikliai (amžius, rūšinė sudėtis, skalsumas ir kt.), naujai suprojektuotos ūkinės priemonės. „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyno projektas“ atliktas remiantis kraštovaizdžio formavimo bei kraštovaizdžio architektūros principais.
Projekto sudėtis. Projektą sudaro tekstinė (aiškinamasis raštas) ir grafinė (brėžiniai) dalys bei procedūrų dokumentai.
Projekto aiškinamajame rašte aptarti Tūkstantmečio ąžuolyno teritorijos planavimo ir tvarkymo bendrieji principai, miško fondo duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimas, želdinių kompozicijos ir sodmenų išdėstymo schemos, atliktas kraštovaizdžio zonavimas ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymas bei pateiktos rekomendacijos ąžuolų alėjoms formuoti bei rekreacinės infrastruktūros objektų techniniam projektui rengti.
Projekto idėjas iliustruoja šie brėžiniai:
Pagrindiniai sprendiniai.
Kraštovaizdžio zonos. Tūkstantmečio ąžuolyno parke išskirtos šių paskirčių ir atitinkamai tvarkomos zonos: natūralių biocenozių (1kv. 4 ir 5 sklypai, 2 kvartalo 3 ir 6 sklypai); medynų, tvarkomų pagal rekreacinės aplinkos formavimo poreikius (1kv. 3,6 ir 7 sklypai, 2 kvartalo 4,5 ir 7,8,12,13,14 sklypai); peizažinė (2 kvartalo 9 ir 13 sklypų dalys bei 10 sklypas); masinių žmonių susibūrimų vietos (2 kvartalo 8 ir 9 sklypų dalys); judėjimo: parko keliai, privažiavimai, takai, alėjos.
Ūkinių priemonių projektavimas. Tūkstantmečio ąžuolyne numatytos šios ūkinės priemonės: kraštovaizdžio formavimo kirtimai (2 kv. 5–10,13,14 sklypuose), hidrologinio režimo sutvarkymas (1 kv. 6, 7 skl.; 2 kv. 7 skl.), rekonstrukcija (2 kv. 3 skl.), 2 eil. jaunuolynų ugdymas (2 kv. 12 skl.), želdinių priežiūra (2 kv. 6 skl. ir 1 kv. 4 skl.). Gausiausiai numatytas kirsti trakas – 7 sklypuose 12,8 ha plote.
Ąžuoliukų želdinimas po plynų sanitarinių kirtimų numatytas 24,1 ha plote, dalinis želdinimas – 19,4 ha plote pagal atitinkamus kompozicinius sprendimus. Būsimose alėjose numatyta pasodinti 210 ąžuoliukų.
Rekreacinės infrastruktūros išdėstymas. Tūkstantmečio ąžuolyno linijinę rekreacinę infrastruktūrą sudarys 4 pagrindiniai pėsčiųjų takai: 3 pažintiniai ir 1 rekreacinis takas, kurie kartu su 2 didžiosiomis ir 1 mažąja alėjomis sudarys šio Tūkstantmečio ąžuolyno kompozicines ašis. Parko dominante išliks ekspoziciniai reprezentacinės dalies „Vyčio kryžius“ želdiniai. Prie želdinių atskirų sektorių stovės atminimo lentos su žmonių, parėmusių Tūkstantmečio ąžuolyno atsiradimą, pavardėmis.
VĮ NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO
S A N T R A U K A
Nemenčinės miškų urėdijos miškotvarkos projektas buvo parengtas pagal 2000 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis ir patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 636.
Pagal VĮ Nemenčinės miškų urėdijos užduotį galiojantis miškotvarkos projektas tikslinamas numatant tilto statybą (rekonstrukciją) per Meros upę. Tilto rekonstrukcijai pagrįsti spręsti uždaviniai: priešgaisrinė miškų apsauga, gamtosauga ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės, visuomenės interesų užtikrinimas, prognozuojami miško kirtimai ir miško atkūrimas 2011–2020 m., miško kelių priežiūra.
Darbui atlikti panaudota miškų valstybės kadastro duomenų bazė: 2001–2010 m. projekto vykdymo analizei naudota archyvinės 2000 m. bazės duomenys, o ūkinių priemonių 2011–2020 m. prognozei – aktualizuoti inventorizacijos rodikliai 2009 metams.
Teritorijos charakteristika.Teritoriją sudaro Meros girininkijos kv. 12–15, 16(d), 17(d), 30–33; 52; 68. Bendras plotas – 650 ha. Teritoriją riboja iš vakarų ir šiaurės Žeimenos upė, iš šiaurės rytų – Meros upė, iš pietryčių – geležinkelis Vilnius – Pabradė – Švenčionėliai. Įvažiavimas į objektą tik per Meros tiltą, kuriam esant avarinės būklės praktiškai įvažiavimas ribotas.
Urėdijos valdomi miškai užima 75%, privatūs ir rezervuoti privatizavimui – 25%. Tarp medynų vyrauja pušynai (80%). Plotas pagal medynų brandumo grupes: jaunuolynų – 5%, pusamžių – 81%, pribręstančių – 7%, brandžių – 7%. Pagal vyraujančias augavietes medynai yra aukšto gamtinio degumo.
Pagal miškų priskyrimą miškų grupėms vyrauja III (55%) ir IV (41%) grupių miškai. Pagal Žeimenos ir Meros upes buvo išskirtos vandens apsaugos 500 m pločio zonos. Aplinkos ministro 2001-07-07 įsakymu Nr. 540 (2007-02-14 įsakymo Nr. D1-98 redakcija) patvirtinti nauji vandens telkinių zonų ir juostų išskyrimo normatyvai – palei Žeimenos ir Meros upes turi būti išskiriamos 200 m pločio apsaugos zonos. Todėl vandens apsauginių miškų plotas sumažėja beveik tris kartus, kartu padidėja IV grupės (ūkinių) miškų plotas (nuo 42% iki 78%). Beveik visi privatūs miškai yra upių apsauginėje zonoje.
Praeito vykmečio (2001–2009 m.) ūkinės veiklos analizė. Dėl nepalankių transportavimo sąlygų pirmam penkmečiui (2002–2006) pagrindinių kirtimų biržės neprojektuotos. Aktualizavus duomenų bazę penkeriems metams, 2007–2011 metams suprojektuotos plynos biržės 18,3 ha plote, iškertant 3820 ktm. Meros girininkijoje biržės koncentruotos kertant kas antri metai (2007, 2009, 2011 m.), o objekte 2009 m. (16,1 ha) ir 2011 m. (4,9 ha). 2009 m. suprojektuotos biržės nekirstos, todėl nevykdytas ir miško atkūrimas. Projektuoti miško ugdomieji kirtimai vykdyti tik 2000 ir 2001 m. 70 ha plote, daugiausiai retinamo amžiaus medynuose, kuriuose gauta apie 20 proc. likvidinės medienos, nelikvidinė mediena palikta miške. Smulkūs sortimentai mažagabarite technika buvo transportuoti per dar veikusį Meros tiltą. Praktiškai ir ugdytuose sklypuose jau reikalingas pakartotinis kirtimas. Atrankiniai sanitariniai kirtimai buvo vykdomi, daugiausiai iškertant nelikvidinę medieną. Suprojektuota bendra kirtimų apimtis įvykdyta tik apie 10 proc. apskaičiuotosios.
2001–2010 m. miškotvarkos projekto sprendiniai nebuvo įvykdyti dėl nepalankių transportavimo sąlygų. Todėl ir miško išteklių pokyčiai nedideli. Pablogėjo miško amžiaus struktūra, per mažas jaunuolynų plotas (5%).
Priešgaisrinė miškų apsauga. Priešgaisrinio tvarkymo projekto dalys yra miškų suskirstymas gamtinio degumo klasėmis, miškų priešgaisrinio tvarkymo žemėlapis, operatyvinis gaisrų gesinimo planas.
Visi miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 klases pagal normatyvą, pateiktą Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse. Objekte 96% miškų yra pirmo gamtinio degumo. Tą sąlygoja vyraujančios Na ir Nb augavietės, pusamžiai pušynai.
Objekte mineralizuotų juostų yra 23 km, iš jų 11 km kvartalinių, 12 km miško kelių. Priešgaisrinių barjerų ir juostų pakanka, be to, mineralizuotas juostas atstoja ir miško keliai, kurių tinklas pakankamai tankus.
Dabartinė priešgaisrinės apsaugos sistema yra pakankamai gerai organizuota. Todėl papildomų priešgaisrinės apsaugos priemonių neprojektuojama. Siūlome palaikyti esamą sistemą:
išsaugoti esamą priešgaisrinę infrastruktūrą (centralizuotą priešgaisrinę tarnybą su techninėmis priemonėmis); kasmet patikslinti operatyvinius gaisrų gesinimo planus, mineralizuoti kasmet po 25 km priešgaisrinių linijų ( iš šio kiekio apie 10 % tenka privatiems miško plotams); nuolat prižiūrėti geležinkelio ruožo mineralizuotą juostą, valyti užlamštinimą; organizuoti visuomenės suinteresuotumą priešgaisrine miškų apsauga, tam naudojant įvairias komunikacines bei leidybines priemones. Ateityje mineralizuotas juostas reikės įrengti aplink būsimus želdinius (1,5–2 m pločio), atkurtus sausose kirtavietėse, ypač Na augavietėje.
Gamtosauga ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės. Valstybės saugomas objektas yra Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jame yra 21 ha miškų, taip pat jo teritorijoje yra visos pievos ir ganyklos. Išskirta viena kertinė miško buveinė, kelios retų paukščių perimvietės, pasitaiko kurtinių. Kaip buvusioje karinio poligono teritorijoje gali būti biologinės įvairovės požiūriu vertingų objektų, retų augalų radviečių, senmedžių. Nevykdant miško kirtimų medynų amžiaus struktūra keičiasi, beveik neliko jaunuolynų, todėl biologinė įvairovė menkėja.
Visuomenės interesų užtikrinimas. Teritorijoje yra 34 privačios valdos (92 ha), trys sodybos. Rezervuotų privatizavimui miškų dar liko apie 66 ha (41%). Privačiose valdose bus ūkininkaujama pagal individualius miškotvarkos projektus. Visuose privačiuose miškuose miško kirtimais kasmet gali būti iškertama apie 300 ktm. Kirtimai ribojami II grupės miškuose ichtiologiniame draustinyje, vandens apsauginiuose miškuose.
Teritorija vertinga rekreaciniu požiūriu. Pagal rekreacinio potencialo įvertinimą Meros girininkijos miškai tinkami poilsiavimui, kaip ir nagrinėjamo objekto miškai, kur geros poilsiavimo sąlygos užima 87% miško žemės ploto. Žeimenos upe praeina respublikinės reikšmės vandens turizmo maršrutas. Vasaros mėnesiais vyksta intensyvus vandens turistų judėjimas, tačiau pakrantėse nėra įrengta sustojimo, atokvėpio vietų.
Prognozuojami miško kirtimai ir atkūrimas 2011–2020 m. Eksploatacinis fondas (brandūs ir pribręstantys medynai), nustatyti aktualizavus amžių 9 metais. 90 proc. brandžių pušynų ir 40 proc. lapuočių yra valstybiniuose miškuose. Koreguojant plotą pagal miškų grupes (dėl vandens apsauginių miškų), iš dabar esančių III miškų grupėje 42 ha pribręstančių pušynų 27 ha patenka į IV grupę, t. y. tampa brandžiais (visi valstybiniame miške). Tad brandžių medynų plotas valstybiniame miške 2010 m. sudarytų 54 ha, 2011–2020 m. padidėtų iki 72 ha, o 2021–2030 m. iki 125 ha (brandžiais taptų 53 ha 80–90 metų pušynų). Todėl pagrindinių kirtimų apimtis teoriškai didės. Metinė pagrindinių kirtimų biržė 2011–2020 m. pagal plotą sudarytų 4 ha, pagal iškertamą tūrį – 900 ktm; 2021–2020 m. pagal plotą padidės iki 5 ha; 2021–2030 m. – iki 6 ha (apie 1350 ktm). 90 proc. iškirstų biržių reikės atkurti želdant. Metinė želdinimo darbų apimtis būtų apie 3 ha.
Ugdomieji kirtimai prognozuoti pagal Miško kirtimų taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. Aktualizavus medynų amžių 9 metais, pastebimai sumažėjo retinimų ir žymiai išaugo einamųjų kirtimų. Metinė ugdymo kirtimų apimtis 2011–2020 m. valstybiniame miške – apie 15 ha, iškertant 800 ktm likvidinio tūrio. Rekomenduojama metinė sanitarinių kirtimų norma –150 ktm likvidinio tūrio.
Prognozuojama metinė visų kirtimų apimtis valstybiniame miške – 1800 ktm likvidinio tūrio.
Miško kelių priežiūra. Teritorijoje yra 18,1 km miško kelių, iš jų 1,7 km su dirbtine danga (grįstais akmenimis). Dėl ribotos ūkinės veiklos kelių priežiūra nevykdyta. Objekte mažai kelių su dirbtine danga. Intensyvinant ūkinius darbus, didesnis dėmesys bus kelių remontui ir priežiūrai. Metinė darbų apimtis priklausys nuo medienos išvežimo apimčių, orientacinė kelių remonto apimtis – 0,5 km, kelių priežiūros – 3–4 km.