CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMŲ
2011 m. kovo 25 d. Nr. 4R-77
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 41 straipsnio 2 dalimi:
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ (Žin., 2001, Nr. 61-2205).
2.2. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 4R-117 „Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3341).
2.3. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 4R-159 „Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 6 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 97-3772).
PATVIRTINTA
Civilinės aviacijos administracijos
direktoriaus 2011 m. kovo 25 d.
įsakymu Nr. 4R-77
LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo tvarką.
2. Šių reikalavimų privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, įrengdami ir naudodami lauko aikšteles. Lauko aikštelės statusas negali būti suteiktas civiliniams aerodromams, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 685 „Dėl civilinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 54 -1494; 2004, Nr. 174-6446), kuriose vykdoma sporto aviacijos veikla.
3. Lauko aikštelė (toliau – aikštelė) įrengiama laikinai (ne ilgiau kaip 1 metams) sraigtasparniams, malūnsparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams kilti, tūpti ir judėti dieną pagal Vizualiųjų skrydžių taisykles (toliau – VST).
4. Aikšteles naudoti galima pateikus Civilinės aviacijos administracijai (toliau – CAA) paraišką (1 priedas) bei gavus leidimą (2 priedas).
5. Kartu su paraiška turi būti pateiktos aikštelių ir ženklų schemos pagal šių reikalavimų 3 ir 4 priedų pavyzdžius.
6. Už aikštelių tinkamą įrengimą ir jų priežiūrą atsako aikštelės skrydžių organizatorius, naudotojas arba savininkas.
7. Aikštelėmis naudotis gali pilotai, turintys aikštelės savininko ar naudotojo sutikimą. Juose turi būti laikomasi nustatytų skrydžių saugos ir triukšmo ribojimo reikalavimų, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai.
9. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos ir santrumpos:
9.1. Lauko aikštelė – žemės paviršiaus plotas, turintis minimalią įrangą ir skirtas laikinai sraigtasparniams, malūnsparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti.
9.2. Lengvasis lėktuvas – lėktuvas, kurio kilimo ir tūpimo masė ne daugiau kaip 5700 kg MTOM arba neturi turboreaktyvinio variklio, arba turi ne daugiau kaip vieną turbosraigtinį variklį.
9.3. Malūnsparnis – sunkesnis už orą orlaivis, kuris skrisdamas laikosi dėl oro reakcijų ant pagrindinio nešančiojo sraigto, o traukos jėga sukuriama jėgainės varomuoju sraigtu.
9.4. Saugos zona (toliau – SZ) – zona, skirta sumažinti avarijos tikimybę, kai sraigtasparnis žemėdamas nukrypsta nuo FATO zonos.
9.5. Skrydžių juosta (toliau – SJ) – nustatytas žemės plotas, įskaitant kilimo ir tūpimo taką (toliau – KTT), skirtas orlaivio, išriedėjusio iš KTT, sugadinimo rizikai sumažinti ir orlaivio, praskrendančio virš SJ kilimo arba tūpimo metu, saugai užtikrinti.
9.6. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo sektorius (toliau – sektorius) – oro erdvės ruožas be kliūčių, kuriuo artėjant tūpti įskrendama ir po kilimo išskrendama. Jo plotis horizontalioje plokštumoje įskrendant tūpti į šį sektorių ir po kilimo išskrendant iš šio sektoriaus yra 4 kartus didesnis už sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmenį. Sektoriaus plotis žemėjant link FATO siaurėja ir galiausiai prie FATO prilygsta jo saugos zonos pločiui.
9.7. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo trajektorija – tai sraigtasparnio priartėjimo arba kilimo ir išskridimo kelias, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio greičių diagramą arba tai turi būti 1:8 santykis nuo FATO zonos iki H = 100 m (H = 300 pėdų ).
9.8. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zona (toliau – FATO) – erdvė virš žemės, kurioje sraigtasparniai vykdo kybojimo, tūpimo ir kilimo manevrų baigiamuosius etapus.
9.9. Sraigtasparnio riedėjimas kybojimo režimu – atitinkama sraigtasparnio riedėjimo trajektorija kybojimo režimu.
9.10. Sraigtasparnio tūpimo ir kilimo zona (toliau – TLOF) – zona, į kurią gali tūpti sraigtasparnis ir kilti iš jos. TLOF gali būti FATO dalis.
9.11. Sraigtasparnis – sunkesnis už orą orlaivis, kuris skrisdamas laikosi dėl oro reakcijų ant vieno arba kelių keliamųjų sraigtų, jėgainės sukamų aplink apytikriai vertikalioje padėtyje esančias ašis.
II. LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ REIKALAVIMAI
AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS
10. Parenkant aikštelę turi būti įvertinta lėktuvų skrydžiams numatyta naudoti vietovė ir atkreiptas dėmesys į tai, kad būtų (kliūtis ribojančių plokštumų matmenys nurodyti 1 piešinyje):
10.1. pakankamas žemės paviršiaus plotas kilimo ir tūpimo takui įrengti bei konkretiems lėktuvams manevruoti ant žemės;
12. KTT ilgis turi būti ne mažesnis nei numatomo naudoti lėktuvų skrydžių vykdymo vadove (toliau – SVV) nustatytas kilimo ir tūpimo ilgis arba SJ ir KTT ilgiai turi būti skaičiuojami pagal 5 priede nurodytą pavyzdį. Jeigu KTT bus naudojamas lėktuvams kilti ir tūpti tik iš vienos pusės (pvz., dėl esančios kliūties kitame KTT gale), tokiu atveju KTT ilgis padauginamas iš koeficiento 1,5.
14. KTT išilginis ir skersinis nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 2 %, jeigu KTT naudojamas abiem kryptimis lėktuvams kilti ir tūpti. Iki 5 % išilginis (žemėjantis) nuolydis leidžiamas tuo atveju, jeigu KTT naudojamas tik iš vienos pusės. Skersinis nuolydis turi būti kaip ir anksčiau 2 %.
15. KTT žemės paviršiaus nuolydžiai nustatomi pagal taškų aukščių skirtumo ir atstumo tarp jų santykį.
16. KTT paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni kaip 5 cm, matuojant 3 m ilgio matuokle kiekvienoje KTT vietoje ir kiekviena kryptimi. Kai nelygumai viršija 5 cm, juos būtina lyginti, užpilant duobes gruntu, ir sutankinti bei paviršių užsėti žole.
18. Grunto stiprumas gali būti nustatomas daužikliu U-1 (6 priedas) arba matuojant žemės paviršiumi riedančio 5–10 km/val. greičiu orlaivio maksimalia kilimo mase vėžės gylį. Maksimalus leidžiamas vėžių gylis turi neviršyti SVV nurodytų dydžių arba ne didesnis nei 2 cm.
20. SJ ir riedėjimo takų (toliau – RT) išilginiai ir skersiniai nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 3 %.
24. Lėktuvų stovėjimo aikštelių (toliau – SA) dydis turi būti toks, kad lėktuvai saugiai galėtų manevruoti įriedėdami į jas ir išriedėdami iš jų.
26. Atstumai tarp SA parenkami tokie, kad nuotolis nuo greta esančių orlaivių sparnų būtų ne mažesnis kaip 3 m. Atstumas tarp riedančio lėktuvo sparno ir kliūties neturi būti mažesnis kaip 4 m.
28. Kai lėktuvai laikomi stovėjimo aikštelėse, jose turi būti įrengti inkarai lėktuvams tvirtinti (stacionarūs arba kilnojami). Inkarų išdėstymo schema ir konstrukcija priklauso nuo statomų SA lėktuvų tipų ir vėjo greičio.
29. Jei aikštelėse numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo KTT turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei orlaivių SA – 100 m.
30. Stovėjimo aikštelėse jų naudojimo metu turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės:
30.1. vienas skydas su gaisriniu inventoriumi ir nedegiu audeklu (pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas VRM) dviem lėktuvų stovėjimo aikštelėms. Nedegus audeklas turi būti ne mažesnis kaip 1,5x2 m; jis laikomas specialiame neperšlampančiame dėkle ir kartą per mėnesį tikrinamas bei prireikus džiovinamas;
LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ APSAUGOS ZONA
31. Aikštelės prieigų zonų dydžiai ir leidžiami kliūčių aukščiai jų ribose turi būti nustatomi atsižvelgiant į kylančių ir tūpiančių lėktuvų saugą. Kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo bei pereinamųjų plokštumų, nurodytų 1 schemoje.
1–1 pjūvis
|
A |
40 m |
| B |
1600 m |
| C |
360 m |
| ? |
6 % |
| ? |
20 % (30 % kai naudojama ULO) |
2–2 pjūvis
1 schema. Kliūtis ribojančios kilimo ir tūpimo bei pereinamoji plokštumos
LĖKTUVŲ AIKŠTELIŲ ŽENKLINIMAS
33. Aikštelės KTT ženklinimas nurodytas pateiktose 2 ir 3 schemose.
2 schema. KTT ženklinimas
A – įeigos skydas; B – KTT ribojimo ženklas; C – tūpimo ženklas
|
|
|
3 schema. Įeigos skydas ir tūpimo ženklas „T“
34. Įeigos skydai įrengiami 5 m atstumu nuo šoninės KTT ribos. Jie dažomi juodomis ir baltomis juostomis. Priešinga skydo pusė dažoma raudonomis ir baltomis juostomis. Skydai įrengiami taip, kad juoda ir balta pusė būtų nukreipta prieigų zonos kryptimi ir ženklintų KTT pradžią artėjantiems tūpti orlaiviams, o priešinga – raudonų ir baltų juostų KTT kryptimi ir ženklintų KTT pabaigą.
35. Tūpimo ženklas „T“ turi būti 3 m nuotoliu nuo KTT šoninės ribos ir 50 m nuotoliu nuo KTT pradžios (įeigos skydų). Vasarą tūpimo ženklas „T“ yra baltos spalvos, žiemą – raudonos, juodos.
37. Intervalai tarp stačiakampių ženklų, ženklinančių KTT ribas, galėtų būti ne didesni kaip 100 m ir įrengti viename lygyje su gruntiniu paviršiumi.
38. Vietoj įeigos skydų ir KTT ribojimo ženklų gali būti su supiltos skaldos (žvyro) ar nudažytų balta spalva kalkių ženklais.
39. Laikinai įeigai ir KTT ribojimui ženklinti gali būti naudojamos vėliavėlės; baltos spalvos – vasarą, raudonos arba juodos – žiemą.
40. Aikštelėse, kuriose neskraido sklandytuvai, vietoj stačiakampių ženklų, nurodytų 2 schemoje, leidžiama naudoti kūgio arba nupjautos piramidės formų ženklus
(1 piešinys).
1 piešinys. KTT ribų ženklai
41. Aikštelėje turi būti įrengtas vėjarodis. Jo įrengimo vieta parenkama taip, kad artėdamas tūpti arba būdamas bet kurioje aikštelės vietoje pilotas iš orlaivio kabinos matytų vėjarodį.
42. Šalia vėjarodžio neturi būti pastatų, medžių arba kitų objektų, dėl kurių įtakos informacija apie vėjo kryptį būtų neteisinga.
43. Vėjarodžio spalva turi būti oranžinė arba oranžinės ir baltos, raudonos ir baltos ar juodos ir baltos spalvų derinys iš ne mažiau kaip 3 kintančių spalvų juostų, kurių pirmoji ir paskutinė – tamsesnės spalvos.
44. Vėjarodis turi būti siaurėjančio kūgio formos, pagamintas iš audinio, ne trumpesnis nei 1 metro (galimas pavyzdys pateiktas 2 piešinyje). Aikštelėse vietoje vėjarodžių gali būti naudojamos vėliavėlės 1x0,75 m, baltos spalvos vasarą ir oranžinės arba raudonos spalvos žiemą bei pereinamuoju metų periodu.
2 piešinys. Vėjarodis
III. SRAIGTASPARNIŲ AIKŠTELIŲ REIKALAVIMAI
AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS
45. Parenkant vietą aikštelei įrengti, turi būti įvertinta, ar ji yra pakankamo dydžio atitinkamo sraigtasparnio tipui saugiai tūpti ir kilti.
46. Nustatomos tokios aikštelių minimalių matmenų zonos 3 klasės sraigtasparnių (vienmotoriai ir dvimotoriai sraigtasparniai, kurie kilimo ir tūpimo momentu sustojus vienam varikliui neišlaiko horizontalios trajektorijos) skrydžiams:
46.1. sraigtasparnio tūpimo ir kilimo zona TLOF, bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas, kurio plotis / ilgis arba skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių besiremiančių į žemę važiuoklės elementų. Paviršius turi būti pakankamai tvirto pagrindo sraigtasparnio dinaminiam ir statiniam svoriui išlaikyti ir tinkamas priverstiniams tūpimams. Aikštelės nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 % arba kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių operacijų vadove. TLOF yra FATO zonos centre;
46.2. sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zona FATO yra bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas (stačiakampio ar apskritimo), kurio skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 L, kur L – maksimalus sraigtasparnio ilgis. Nuolydis turi būti ne didesnis kaip 3 % arba kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių operacijų vadove. FATO linijų plotis 0,3 m. TLOF linijų plotis pateiktas 5 ir 6 piešiniuose;
46.3. kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo pereinamųjų plokštumų, nurodytų 7 piešinyje;
46.4. FATO perimetras yra apsuptas SZ, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 3 metrai. Joje neturi būti kliūčių. SZ nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4 %;
47. Kad kieti daiktai dėl stipraus sraigtasparnio oro sraigto srauto nekeltų pavojaus ir nebūtų išsklaidyti, reikia SZ, TLOF ir FATO zonas išvalyti.
48. Jei aikštelių grunto stiprumo nepakanka, gali būti įrengtas paklotas. Paklotas turi būti įrengtas iš nedegių medžiagų, tvirtas ir nejudėti, kad nekiltų pavojus skrydžių saugai ir trečiosioms šalims.
50. Gyvenvietėse arba žmonių susibūrimo vietose aikštelė turi būti aptverta ir paženklinta įspėjamaisiais ženklais „Pavojinga zona“. Aptveriama visu perimetru dviejų metrų nuotoliu į išorę nuo SZ.
51. Ženklai ir aikštelės aptvaras turi būti tvirti ir nejudėti, kad nekiltų pavojaus skrydžių saugai ir trečiosioms šalims. Aikštelei aptverti plastikinės plėvelės juostą naudoti DRAUDŽIAMA.
52. Artėjimui tūpti ir išskridimui turi būti galimybė pasirinkti trajektoriją sektoriuje iki 150?, kur minimalus plotis – ne mažesnis kaip 4D (4 piešinys). Artėjimo tūpti ir išskridimo trajektorijos nuolydis turi būti suskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio greičių diagramą arba 1:8 santykiu.
53. Artėjimo ir kilimo sektoriuose, kai aikštelės įrengiamos miestų ir gyvenviečių ribose, turi būti numatytos avarinio tūpimo vietos.
A/C – minimalus TLOF ilgis ir plotis = 1,5B.
D/E – minimalus FATO ilgis ir plotis = 1.5L.
SZ = 3 m,
kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių važiuoklės elementų, kurie siekia žemę.
L – maksimalus sraigtasparnio ilgis.
3 piešinys. TLOF, FATO ir SZ minimalūs matmenys
kur D – sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmuo
4 piešinys. Kliūtis ribojančios kilimo ir tūpimo bei pereinamoji plokštumos
F = 1.5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,
| A = 0,6 F |
Y = 0,5A |
| Aikštelės dydis (F) (m) |
Linijos (C) plotis (m) |
Krašto linijos (D) plotis (m) |
| 4–6 |
0,3 |
0,15 |
| 6–13 |
0,6 |
0,3 |
| 13–20 |
1,0 |
0,4 |
| 20–26 |
1,4 |
0,6 |
| 26–33 |
1,5 |
0,6 |
| 33–50 |
2,2 |
0,8 |
5 piešinys. Sraigtasparnių lauko aikštelės ženklinimas
F = 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,
A = 0,6 F Y = 0,5A
| Aikštelės dydis (F) (m) |
Linijos (C) |
Krašto linijos (D) |
Kampo linijos (E) ilgis (m) |
| 4–6 |
0,3 |
0,15 |
1,5 |
| 6–13 |
0,6 |
0,3 |
1,5 |
| 13–20 |
1,0 |
0,4 |
1,5 |
| 20–26 |
1,4 |
0,6 |
2,4 |
| 26–33 |
1,5 |
0,6 |
3,2 |
| 33–50 |
2,2 |
0,8 |
3,8 |
6 piešinys. Sraigtasparnių lauko aikštelės ženklinimas
55. Kai sraigtasparniai laikomi stovėjimo aikštelėse (toliau – SA), jose turi būti įrengti inkarai sraigtasparniams tvirtinti (stacionarūs arba kilnojami).
56. Jei numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo aikštelės turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei orlaivių SA – 100 m.
56. SA jų naudojimo metu turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės:
56.1. skydas su gaisriniu inventoriumi ir nedegiu audeklu (pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles patvirtintas VRM) dviem sraigtasparnių stovėjimo aikštelėms. Nedegus audeklas turi būti ne mažesnis kaip 1,5x2,0 m; jis laikomas specialiame neperšlampančiame dėkle, kartą per mėnesį tikrinamas ir, jei reikia, džiovinamas;
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
1 priedas
(Paraiškos naudoti skrydžiams lauko aikštelę formos pavyzdys)
___________________________________________________________________________
(Pareiškėjas, jo adresas ir kontaktiniai duomenys)
Civilinės aviacijos administracijai
Rodūnios kelias 2, LT-02188 Vilnius
Faks. (8 5) 273 9248
PARAIŠKA ĮRENGTI IR NAUDOTI SKRYDŽIAMS LAUKO AIKŠTELĘ
__________________ Nr. ___________
(data)
_____________________________
(dokumento sudarymo vieta)
| 1. |
||
| (lauko aikštelės vieta, koordinatės WGS-84 sistemoje) |
||
|
|
||
|
|
||
| 2. |
||
| (orlaivių tipai) |
||
| 3. |
|
4. |
| (lauko aikštelės naudojimo laikotarpis) |
|
(lauko aikštelės naudojimo tikslas) |
| 5. |
||
|
|
||
|
|
||
| 6. |
||
|
|
||
| 7. |
||
| (kita informacija) |
||
| PRIDEDAMA. Lauko aikštelės ir ženklų schema.
|
||
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(parašas) |
|
(vardas, pavardė) |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
SUDERINTA |
||||
| Vietos savivaldybė |
Specialios erdvės naudotojas VĮ „Oro navigacija“ (jei virš lauko aikštelės yra valdoma oro erdvė) |
Žemės savininkas / naudotojas |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
| (pareigos) |
|
|
(pareigos) |
|
|
(pareigos) |
| (parašas, vardas ir pavardė) |
|
|
(parašas, vardas ir pavardė) |
|
|
(parašas, vardas ir pavardė) |
| (data) |
|
|
(data) |
|
|
(data) |
_________________
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
2 priedas
(Leidimo įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę formos pavyzdys)
CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA
LEIDIMAS ĮRENGTI IR NAUDOTI SKRYDŽIAMS LAUKO AIKŠTELĘ NR. _____
__________________
Vilnius
___________________________________________________________________________
(įmonės, organizacijos pavadinimas arba asmens vardas, pavardė)
leidžiama įrengti ir naudoti skrydžiams __sklandytuvo, sraigtasparnio, lengvojo lėktuvo_____
(kas nereikalinga, išbraukti)
lauko aikštelę
Lauko aikštelės pagrindiniai duomenys:
1. ____________________________________________________________________
(lauko aikštelės įrengimo vieta, adresas)
2. ____________________________________________________________________
(aikštelės centro geografinės koordinatės, LKS-94 ir / ar WGS-84 sistemoje)
3. ____________________________________________________________________
(aikštelės matmenys)
4. ____________________________________________________________________
(kilimo ir tūpimo kursai)
5. ____________________________________________________________________
(institucijos ir asmenys, suderinę paraišką leidimui įrengti ir naudoti skrydžiams lauko aikštelę)
6. Papildomos sąlygos:
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
______________________________________________________________________
Leidimas galioja iki ___________________
(nurodyti datą)
_______________________________ __________ ________________
(asmens, išdavusio leidimą, pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)
_________________
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
3 priedas
LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS SCHEMA (PAVYZDYS)
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
4 priedas
SRAIGTASPARNIŲ LAUKO AIKŠTELĖS SCHEMA (PAVYZDYS)
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
5 priedas
LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS KILIMO IR TŪPIMO TAKO (KTT) IR SKRYDŽIŲ JUOSTOS (SJ) ILGIO PASKAIČIAVIMO PAVYZDYS
1. Pradiniai duomenys:
1.3. standartinės sąlygos: oro temperatūra (t13)= +15 ?C, absoliutus aukštis = 0 m; KTT išilginis nuolydis = 0 %;
2. SJ ilgio paskaičiavimas:
2.1. KTT ilgis standartinėmis sąlygomis turi būti didinamas 1 % kiekvieną kartą temperatūrai (t13) padidėjus 1 ?C standartinėmis sąlygomis:
300 + ( 300 x 0,01 x 5) = 315 m;
2.2. KTT ilgis, paskaičiuotas pagal 2.1 punktą, turi būti didinamas 5 % kiekvieną kartą KTT išilginiam nuolydžiui padidėjus 1 %:
315 + (315 x 0,05 x 2) = 346 m;
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
6 priedas
LAUKO AIKŠTELĖS GRUNTO STIPRUMO NUSTATYMAS DAUŽIKLIU U-1
1. Daužiklis U-1 susideda iš trijų dalių:
2. Kad būtų išmatuotas grunto stiprumas, daužiklis U-1 statomas antgaliu vertikaliai ant grunto; svarstis pakeliamas kreipiančiuoju štoku į 50 cm aukštį ir paleidžiamas. Krisdamas svarstis iš pradžių įkala antgalį į gruntą 10 cm, o po to – 30 cm. Paskaičiuojamas svarsčio smūgių skaičius įkalant antgalį 10 cm, o po to – smūgių skaičius įkalant 30 cm.
Vėliau nustatoma vidutinė aritmetinė padarytų matavimų atskirai įkalant svarstį 10 cm ir 30 cm reikšmė.
Pagal vidutinės smūgių reikšmės grafiką nustatomas grunto stiprumas 10 ir 30 cm gylyje.
|
(pav.) |
(pav.) |
| Smūgių skaičius 10 cm gyliui |
Smūgių skaičius 30 cm gyliui |
I – smėlio gruntas; II – priemolis, molingas gruntas; III – juodžemis, kaštoniniai ir kiti druskingi gruntai.
4 schema piešinys. Grafikai grunto stiprumui nustatyti daužikliu U-1.
Grunto stiprumas matavimo vietoje nustatomas pagal formulę:
kurioje:
?v – grunto stiprumas matavimo vietoje, kPpa2 (kg/cm);
?10 – grunto stiprumas 10 cm gylyje;
?30 – grunto stiprumas 30 cm gylyje.
Grunto stiprumo rodiklis nustatomas padalijus vidutinę aritmetinę matavimo vietų grunto stiprumo rodiklių reikšmę iš jų kiekio.