STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIO DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL ĮMONĖS INOVACINĖS VEIKLOS STATISTINĖS ANKETOS INV-01 (VIENKARTINĖS) FORMOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. vasario 1 d. Nr. DĮ-23

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdama į 2004 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1450/2004, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos inovacijų statistikos rengimo ir plėtros (OL 2004 L 267, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 540/2009 (OL 2009 L 160, p. 8), ir 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164),

tvirtinu pridedamą Įmonės inovacinės veiklos statistinės anketos INV-01 (vienkartinės) formą.

 

 

Generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja,

pavaduojanti generalinį direktorių                               Vilija Lapėnienė

 

_________________


 

INV-01_2008-2010_Puslapis_01

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_02

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_03

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_04

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_05

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_06

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_07

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_08

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_09

 

INV-01_2008-2010_Puslapis_10

 

_________________


Įmonės inovacinės veiklos 2008-2010 m.

statistinės anketos INV-01 (vienkartinės)

1 priedas

 

INFORMACIJA DĖL ĮMONĖS INOVACINĖS VEIKLOS STATISTINIO TYRIMO (statistinė anketa INV-01 (vienkartinė) 2008-2010 m.)

 

STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299);

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL 2009 L 87, p. 164);

2004 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1450/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos inovacijų statistikos rengimo ir plėtros (OL 2004 L 267, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 540/2009 (OL 2009 L 160, p. 8).

STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS

Atrankinis tyrimas.

Anketą pildo į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės.

Statistinis tyrimas atliekamas kas 2 metai, tiriamasis laikotarpis – 2008-2010 m.

Tyrimo tikslas – įmonių inovacinės veiklos ir inovacijų įvertinimas.

STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA

2012 m. sausio mėn. – pranešimas spaudai,

leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2008-2010“,

Lietuvos statistikos metraštis, leidinys „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“,

Statistikos departamento interneto svetainė http://www.stat.gov.lt.

STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis:

„Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“

STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis:

„Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“

STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis:

„Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000 Nr. 54-1557):

„Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.

Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.

Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“

 

_________________


Įmonės inovacinės veiklos 2008-2010 m.

statistinės anketos INV-01 (vienkartinės)

2 priedas

 

PAAIŠKINIMAI ĮMONĖS INOVACINĖS VEIKLOS STATISTINEI ANKETAI INV-01 (VIENKARTINEI) 2008-2010 M. PILDYTI

 

1. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – MTEP) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ar visuomenės pažinimo veikla, kurios tikslas – kurti (tobulinti) naujas medžiagas, technologijas, produktus ar diegti (tobulinti) naujus procesus, sistemas ar paslaugas.

2. Produkto inovacija – prekės ir paslaugos, kurios tam tikromis savybėmis ar ketinimu jas naudoti gerokai skiriasi nuo anksčiau rinkoje (ar konkrečioje įmonėje) gamintų prekių ir teiktų paslaugų. Skirtingai nuo proceso inovacijų, tokios prekės ir paslaugos yra tiesiogiai parduodamos pirkėjams. Produkto (prekės ar paslaugos) inovacija gali būti dviejų tipų: technologiškai naujas produktas ir technologiškai patobulintas produktas:

2.1. Prekių inovacijų tipiniai pavyzdžiai:

2.1.1. visiškai naujų produktų pristatymas (pvz., lustinių kortelių, naujos rūšies pažymėjimų įdiegimas, ekologiškų produktų ar produktų, kuriuos galima tiekti tiesiogiai internetu, pardavimas);

2.1.2. pakeistos patobulintų charakteristikų medžiagos (pvz., orui pralaidi tekstilė, lengvos, bet tvirtos medžiagos, aplinkai nežalingas plastikas, anglies pluošto sportinė įranga ir pan.);

2.1.3. naujos ar patobulintos jau esamos produkcijos sudėtinės dalys (pvz., transporto įrangos globali pozicionavimo (visuotinė padėties nustatymo) sistema (GPS), fotoaparatai mobiliuosiuose telefonuose, drabužių tvirtinimo detalės ir pan.);

2.1.4. funkcijų papildymas: dvipusė spauda; per USB jungtį įkraunami dviračio žibintai; šiukšlių dėžės, signalizuojančios, kad yra pilnos; produktai, kuriuos galima sulankstyti, kad būtų patogiau juos saugoti irt. t.

2.2. Paslaugų inovacijų tipiniai pavyzdžiai:

2.2.1. prieinamumo ar kainos teikiant pagrindines paslaugas gerinimas (prekių užsakymo ir pristatymo į namus paslaugų teikimas, interneto bankininkystės ar sąskaitų apmokėjimo, automatizuotų balso atsakiklių sistemų ar elektroninių bilietų pristatymas, numerio rinkimo paslaugos ir pan.);

2.2.2. naujos paslaugos (garantijų, draudimo ir finansinių produktų naujos formos ar deriniai; nauji autobusai ar traukiniai, pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams, su vaizdo pramogomis keleiviams, dujų šildytuvų įrengimas lauko restoranų terasose ir pan.).

3. Proceso inovacija – naujų ir patobulintų gamybos metodų panaudojimas (visos rinkos arba įmonės mastu), taikant naują įrangą ar naujus gamybos organizavimo metodus. Proceso inovacijos diegiamos tiek paslaugų, tiek gamybos srityse ir apima naujus ar patobulintos produkcijos gamybos metodus ar pristatymą, paskirstymo sistemas. Proceso inovacija teikia gamybos efektyvumo, automatizavimo ar lankstumo, prekių (paslaugų) kokybės, poveikio aplinkai mažinimo ar saugumo užtikrinimo patobulinimus:

3.1. Gamybos procesų inovacijų tipiniai pavyzdžiai: naujų ar patobulintų gamybos technologijų diegimas (pvz., automatizuota įranga (automatizuotas suvirinimas), jutikliai, galintys parinkti gamybą, nauja įranga, reikalinga naujiems ar patobulintiems produktams, kompiuteriais atliekamas produktų tobulinimas ir pan.).

3.2. Tiekimo procesų inovacijų tipiniai pavyzdžiai:

3.2.1. pasikeitimai aptarnavimo tinkle, tiekimo ir paskirstymo tobulinimas ar prekių (paslaugų) pritaikymas rinkos poreikiams (pvz., brūkšninės kodinės sekimo sistemos, programinė įranga ieškant optimalių tiekimo būdų, GPS transporto įrangos padėties nustatymo sistema, automatizuotas grįžtamasis ryšys su tiekėjais, naudojant elektroninį duomenų keitimosi būdą, elektroniniai produkcijos katalogai ir pan.);

3.2.2. naujos ar patobulintos paramos operacijos ar programos pirkimui, buhalterijai, kompiuterių naudojimui ir priežiūrai (pvz., nauja programinė įranga, skubus inventorizacijos duomenų apdorojimas ir pan.).

4. Organizacinė inovacija – naujos ar reikšmingai patobulintos įmonės organizacinės struktūros ar valdymo metodų įgyvendinimas, siekiant pagerinti įmonės žinių panaudojimą, produkcijos ar paslaugų kokybę ar darbo srautų efektyvumą:

4.1. Verslo praktikos inovacijų pavyzdžiai:

4.1.1. formalių arba neformalių darbo grupių kūrimas, siekiant pagerinti prieinamumą ir keitimąsi žiniomis tarp skirtingų, pvz., rinkodaros, tyrimų, gamybos irt. t., padalinių;

4.1.2. kokybės kontrolės standartų pristatymas rangovams ir subrangovams;

4.1.3. tiekimo valdymo sistemos, siekiant optimizuoti išteklių paskirstymą nuo sąnaudų tiekėjams / ištekliams parinkti iki produktų pristatymo;

4.1.4. nuotolinio darbo vietų arba „biuro be popieriaus“ įdiegimas pirmą kartą.

4.2. Darbo organizavimo inovacijų pavyzdžiai:

4.2.1. sprendimų priėmimo hierarchinės struktūros pakopų skaičiaus didinimas arba mažinimas;

4.2.2. atsakomybės pakeitimas, pvz., gerokai didesnės gamybos, platinimo ar pardavimo personalo galimybės kontroliuoti ir atsakomybė už darbo procesus;

4.2.3. kokybiško darbo sistemos (angl. HPWS), pasižyminčios vientisa organizacija su plokščiomis hierarchinėmis struktūromis, darbo kaitaliojimu, atsakingų grupių formavimu, žemesnių pakopų darbuotojų įtraukimu į sprendimų priėmimo procesus, vertikalių bendravimo kanalų pakeitimu horizontaliais, diegimas;

4.2.4. naujos mokymo ir švietimo sistemos, pvz., reguliarus vaizdo įrašų, kuriuose informuojama apie įmonei iškeltus iššūkius, arba kuriais galima tobulinti įgūdžius, rodymas kiekvieno darbuotojo darbo vietoje, siekiant pagerinti darbuotojų gebėjimus atpažinti problemas ir prisiimti atsakomybę;

4.2.5. naujo skyriaus kūrimas, pvz., išskiriant rinkodaros valdymą ir gamybą į skirtingas grupes arba jungiant skirtingus skyrius.

5. Rinkodaros inovacija – naujos rinkodaros koncepcijos ar strategijos įgyvendinimas, kuris reikšmingai skiriasi nuo esamų įmonės rinkodaros metodų ir kuris nebuvo naudotas anksčiau, t. y. reikšmingi produkto dizaino ar pakuotės, produkto platinimo, reklamos ar kainodaros pakeitimai:

5.1. Dizaino ir pakuotės pavyzdžiai:

5.1.1. naujas esamų produktų dizainas, pvz., USB atmintinės, kurias galima dėvėti kaip papuošalus;

5.1.2. plataus vartojimo prekių naujas dizainas, pvz., prietaisai, skirti naudoti labai mažuose butuose;

5.1.3. pakuočių pritaikymas skirtingoms rinkoms (pvz., tos pačios knygos, skirtos vaikams ir suaugusiems, skirtingi viršeliai ir šriftai).

5.2. Produktų reklamavimo inovacijų pavyzdžiai:

5.2.1. esamų prekių ar paslaugų supakavimas arba pristatymas kitokiu būdu tam, kad jie būtų patrauklūs vartotojams skirtinguose rinkos segmentuose;

5.2.2. naujų produktų serijos prekių ženklų kūrimas;

5.2.3. produkto populiarinimo, naudojant nuomonę formuojančius veiksnius, garsenybių arba tam tikrų grupių, nustatančių madas ir kryptis, pagalbą, panaudojimas pirmą kartą;

5.2.4. prekių pristatymo programų televizijoje, knygose, filmuose ir pan. panaudojimas pirmą kartą;

5.2.5. virusinės ar socialinių tinklų rinkodaros panaudojimas pirmą kartą.

5.3. Prekių pardavimo ar platinimo (pristatymo) programų inovacijų pavyzdžiai:

5.3.1. pardavimo, prieinamo tik parduotuvės kreditinės ar lojalumo kortelių turėtojams, pasitelkimas pirmą kartą;

5.3.2. informacijos perdavimo priemonių, pvz., vidinės televizijos sistemos, kuria transliuojamos programos, skatinančios tam tikro produkto pirkimą, tikslinio programavimo tam tikrose institucijose, ligoninėse, autobusuose ar traukiniuose, panaudojimas pirmą kartą;

5.3.3. tiesioginės rinkodaros el. paštu, telefonu ar paštu, naudojant užsakovų duomenų bazes, gautas kaupiant informaciją apie vartotojus, aplankiusius įmonės tinklalapį arba pasirinkusius „dažno vartotojo ar pirkėjo“ lojalumo programas, panaudojimas pirmą kartą;

5.3.4. išimtinės mažmeninės prekybos, pvz., ypač brangių ir kokybiškų prekių pardavimas tik specializuotose parduotuvėse, panaudojimas pirmą kartą.

5.4. Kainodaros inovacijų pavyzdžiai:

5.4.1. kintamos kainodaros, kai kaina svyruoja priklausomai nuo pirkimo laiko, pirkėjo buvimo vietos irt. t., panaudojimas pirmą kartą;

5.4.2. žemos pradinės kainos arba nuostolingiausių prekių pardavimas pirmą kartą, siekiant nustatyti rinkos dalį ir prekės pavadinimo pripažinimą;

5.4.3. nuolaidų sistemų, pvz., lojalumo kortelių, panaudojimas pirmą kartą.

6. Minčių lietus (angl. brainstorming) – įvykis, kai surengiamas įmonės personalo (įmonės vadovybės ir (arba) eilinių darbuotojų) pasitarimas siekiant sugalvoti naujų idėjų problemoms spręsti. Toks pasitarimas gali tęstis 15 min. arba kelias dienas. Minčių lietaus sąvoka neapima trumpų aptarimų, pvz., improvizuotų diskusijų įmonės koridoriuose.

7. Tarpfunkcinės ar daugiasritės darbo grupės sudaromos iš įvairių specialybių, skirtingų įgūdžių turinčių, darbuotojų, pvz., gamybos inžinierių, rinkodaros vadybininkų, darbų saugos specialistų. Tokios darbo grupės užduotis – išspręsti vieną ar kelias problemas. Darbo grupė gali būti suformuota trumpam (kelių dienų ar savaičių) ar ilgam (kelių mėnesių arba metų) laikotarpiui.

8. Viešojo sektoriaus subjektai – valstybė, savivaldybės, išteklių (tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondas bei Privalomojo sveikatos draudimo) fondai, mokesčių fondai, biudžetinės įstaigos ir išvardytų subjektų kontroliuojamos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos.

 

_________________