LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL CHLORO NAUDOJIMO SAUGOS TAISYKLIŲ DT 6-00 TVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 347
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 12 29 įsakymą Nr. 108 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 str.,
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT 3-99, patvirtintų 1999 02 13 mano įsakymu Nr. 51, 9 skyrių;
3. Siūlau Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai iki 2001 09 01 pertvarkyti Vandentvarkos darbų saugos taisykles DT 3-99.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 347
CHLORO NAUDOJIMO SAUGOS TAISYKLĖS DT 6-00
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Chloro naudojimo saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais ir nustato privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus naudojant, sandėliuojant ir transportuojant chlorą.
2. Taisyklės neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, garantuojančius geresnę bei efektyvesnę darbuotojų apsaugą nuo pavojaus, kylančio dėl sąlyčio su chloru, atsižvelgiant į jo savybes, kiekius ir kitus rizikos veiksnius.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
skystas chloras – suskystintos chloro dujos, kurios normaliomis sąlygomis yra dujinio, o suslėgus – skysto būvio;
chloro indas – slėginė plieninė chloro talpykla (balionas, konteineris, cisterna ir kt.);
chloratorius – įrenginys chloro tirpalui ruošti;
chloratorinė – pastatas arba patalpa, kurioje sumontuoti chloratoriai ir kita įranga;
drenčerinė sistema – vandentiekio įrenginys, skirtas ore esančioms chloro dujoms ištirpinti (degazuoti);
vandens užuolaida – vandentiekio įrenginys, skirtas patalpos ore esančioms chloro dujoms atitverti nuo aplinkos;
bazinis sandėlis – sandėlis, kuris patenkina vieno ar kelių vartotojų reikmes;
darbinis sandėlis – sandėlis chlorą vartojančių objektų einamosioms reikmėms tenkinti.
II. ĮPAREIGOJIMAI DARBDAVIUI
5. Darbdavys, parinkdamas chloro naudojimo įrenginius, turi atsižvelgti į technologinio proceso ypatumus, įvertinti specifines darbo sąlygas ir riziką įmonėje, ypač nuolatinėse darbuotojų buvimo vietose, bei gręsiančius pavojus, kuriuos gali kelti darbo įrenginiai.
6. Darbdavys privalo turėti ir vadovautis visais gamintojų pateiktais naudojamų darbo įrenginių eksploatacijos dokumentais, įrenginius naudoti tik įsitikinus, kad jie nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai bei turtui.
7. Darbdavys, įvertinęs riziką, privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą dirbant su chloru bei imtis visų būtinų apsaugos ir prevencijos priemonių.
8. Darbuotojų apsaugai nuo chloro poveikio darbo vietose darbdavys privalo:
8.3. organizuoti darbus bei naudoti tokias darbo priemones, pažangius technologinius procesus, kad darbo aplinkoje nesusidarytų pavojingų chloro ištekių iš įrenginių;
8.6. darbo metu tikrinti, kad chloro koncentracija darbo aplinkos ore neviršytų higienos normoje HN 23 nustatytų leistinų ribinių verčių;
8.8. aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į chloro fizikines, chemines ir toksikologines savybes (2 priedas);
8.10. leisti dirbti su chloru tik vadovaujantis rašytinėmis saugaus darbo ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis;
8.11. patalpas ir darbo vietas, kuriose naudojamas chloras, pažymėti įspėjamaisiais saugos ženklais;
8.12. leisti dirbti ne jaunesniems kaip 18 metų, instruktuotiems, specialiai apmokytiems ir kasmet atestuojamiems darbui su chloru, pasitikrinusiems (prieš įsidarbinant ir vėliau – kartą per dvejus metus) sveikatą darbuotojams;
8.13. įrengti prausyklas, specialias patalpas ar vietas, skirtas rūbams, asmeninėms ir kitoms apsaugos priemonėms, darbo drabužių degazavimui, valgymui;
8.14. pagal saugos duomenų lapą (3 priedas) parengti chloro saugos kortelę (4 priedas), kuri turi būti kiekvienoje darbo vietoje. Kur būtina, darbo vietose turi būti chloro saugos duomenų lapas;
9. Darbdavys privalo įvertinti darbo vietų aplinką. Jų įvertinimo rezultatai turi būti nurodyti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase.
11. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo ir budėjimo patalpose būtų pirmosios pagalbos priemonės (taip pat ir nuo chloro poveikio).
12. Darbdavys privalo instruktuoti dirbančius su chloru darbuotojus apie chloro toksikologines ir ekotoksikologines, fizikines ir chemines savybes, chloro koncentracijų ribines vertes, galimą chloro poveikį sveikatai, darbo higienos reikalavimus, būtinus darbo drabužius ir asmenines apsaugos priemones, specialiąsias neigiamo chloro poveikio sumažinimo (iki minimumo) priemones.
13. Chloro koncentracijai darbo aplinkos ore viršijus ribines vertes, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbai būtų nedelsiant nutraukti ir nustatytos chloro ištekio priežastys, informuojami darbuotojai, susiję su šiuo įvykiu, ir asmenys, kurie nurodyti avarijų likvidavimo plane. Darbai gali būti tęsiami tik pašalinus priežastis ir nustačius, kad neviršijamos chloro koncentracijos ore ribinės vertės. Įvykis turi būti užregistruotas atitinkamuose įmonės veiklos dokumentuose.
III. MINIMALŪS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI NAUDOJANT IR SANDĖLIUOJANT CHLORĄ
BENDRIEJI REIKALAVIMAI CHLORATORINĖSE BEI SANDĖLIUOSE
15. Draudžiama įrengti chloro sandėlius ir chloratorines gyvenamųjų, visuomeninių bei pagalbinių patalpų rūsiuose (5 priedas).
16. Chloratorinėse ir chloro sandėliuose turi būti įrengtas vandentiekis su plaunamaisiais ir gaisriniais čiaupais, vandens užuolaida bei drenčerinė sistema ir nuotakynas su degazacinio vandens surinkimo talpyklomis.
17. Prie chloratorinių ir chloro sandėlių turi būti patogus privažiavimas, skirtas gaisriniams ir gelbėjimo tarnybų automobiliams.
18. Chloratorinėse ir chloro sandėliuose turi būti užtikrintas pažeistų balionų ar konteinerių chloro ištekių likvidavimas drenčerine sistema, vandens užuolaida ar kitomis priemonėmis (įkrautiniais skruberiais ir kt.).
19. Chloratorinėse, chloro sandėlių teritorijose ir skysto chloro perpylimo vietose turi būti gaisrinio (avarinio) vandentiekio tinklas su įrengtais hidrantais. Hidrantai nuo sandėlio turi būti įrengti ne arčiau kaip penkių metrų atstumu, kad avarijos atveju kartu su gaisriniais automobiliais tiekiamu vandeniu būtų galima sudaryti vandens užtvarą ir taip likviduoti chloro plitimą iš bet kurios objekto pusės. Apskaičiuojamoji vandens išeiga turi būti užtikrinta ne trumpiau kaip trims valandoms, esant pačiam didžiausiam vandens sunaudojimui kitoms įmonės reikmėms, ir kiekvienam hidrantui turi būti ne mažesnė kaip dvidešimt litrų per sekundę.
20. Chloratorinėse ir kiekvienoje chloro sandėlių sekcijoje turi būti įrengti automatiniai chloro koncentracijų darbo aplinkos ore jutikliai su leidžiamų koncentracijų ribinių verčių signalizacija. Visi darbo aplinkos užterštumo chloro dujomis atvejai turi būti registruojami. Analizatorių jutikliai arba mėginių ėmimo įtaisai turi būti įrengti chloro analizatoriaus montavimo ir eksploatavimo instrukcijoje nurodytose vietose.
21. Chloratorinėse ir chloro sandėliuose vėdinimas turi būti įrengtas laikantis statybos reglamento techninių reikalavimų. Chloro gamybinių patalpų vėdinimo sistemos neturi jungtis su kitų patalpų vėdinimo sistemomis. Vėdinimo sistemų rankinio valdymo jungiklis turi būti įrengtas chloratorinių ir sandėlių išorėje, prie įėjimo, šalia dujų analizatoriaus rodomojo įtaiso.
22. Chloratorinių ir sandėlių darbo aplinkos ore chloro koncentracijai pasiekus neviršytiną ribinę vertę turi automatiškai įsijungti:
23. Chloro koncentracijai ore pasiekus 50 mg/m3 turi automatiškai:
25. Chloro indai turi būti techniškai patikrinti tose įmonėse, kuriose jie užpildomi, arba specialiai įrengtose juos eksploatuojančių įmonių patalpose.
26. Prieš įeinant į chloratorinę ar chloro sandėlį darbuotojai turi įsitikinti, kad patalpos oro užterštumas chloru pagal matavimo prietaisų rodmenis yra mažesnis už neviršytiną ribinę vertę. Matavimo prietaisams parodžius didesnę už neviršytiną ribinę vertę chloro koncentraciją arba veikiant pavojaus signalizacijai, į patalpas leidžiama įeiti tik tiems darbuotojams, kurie yra atsakingi už chloro ištekių likvidavimą.
27. Kai patalpos užterštumas chloru yra mažesnis už neviršytiną ribinę vertę, įeiti galima tik praėjus 10 minučių po vėdinimo sistemos įjungimo ir tik su asmenine chlorą sugeriančiąja dujokauke.
28. Budėjimo patalpose turi būti iškabintos chloro saugos duomenų kortelės su trumpais, tiksliais nurodymais, kaip elgtis avarijos atveju ar atsiradus chloro ištekiui, kaip naudotis apsaugos priemonėmis ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus chloru. Darbo vietose turi būti eksploatavimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos.
29. Budėjimo patalpose turi būti avarijų likvidavimo planai. Darbuotojai turi būti apmokyti, kaip elgtis įvykus avarijai. Darbdavio nustatytais terminais, ne rečiau kaip kartą per metus, chloratorinės vadovas turi surengti darbuotojams mokomąsias avarijų likvidavimo treniruotes jas užregistruojant.
30. Darbuotojų budėjimo patalpose turi būti sąrašas ir telefonų numeriai tų asmenų, kuriems būtina pranešti apie avarinius chloro naudojimo sutrikimus.
32. Darbuotojai, dirbantys prie chloratorinių ir chloro sandėlių esančiose patalpose, turi būti supažindinti su chloro savybėmis ir žinoti jo poveikį žmogaus organizmui bei būtinas saugos priemones, atsiradus chloro ištekiui iš įrenginių.
33. Budėjimo patalpose turi būti laikoma avarijos likvidavimo plane numatyta asmeninių apsaugos priemonių ir darbo drabužių atsarga, ne mažesnė, kaip nurodyta 2 priede.
35. Matavimo ir kontrolės prietaisai prižiūrimi, remontuojami ir tikrinami pagal teisinės metrologijos reikalavimus.
36. Elektros prietaisai ir instaliacija turi būti įrengti laikantis elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimų.
REIKALAVIMAI CHLORATORINĖSE
38. Chloratorinės turi būti įrengtos atskiruose pastatuose arba greta gamybinių patalpų, nuo kurių jos turi būti atskirtos kapitaline, ugniai atsparia siena be angų.
39. Chloratorinėse turi būti dvejos durys – vienos, vedančios į lauką, kitos – per prieangį į lauką. Visos durys turi atsidaryti į išorę. Jei grindų plotas mažesnis kaip 10 m2 – gali būti tik vienerios durys į prieangį ir priešingoje pusėje atsidarantis į lauką langas. Vienos durys turi būti su stebėjimo langeliu.
40. Įrenginių techninė būklė chloratorinėse turi būti kontroliuojama kiekvieną dieną užregistruojant gedimus.
41. Chloro indai į garintuvą turi būti gabenami kėlimo ir transportavimo įtaisais, turinčiais specialius griebtuvus. Balionai turi būti transportuojami lizduose. Draudžiama chloro indus ridenti ar nešti.
42. Šildyti chloro indus galima ne aukštesnės kaip plius 30 °C temperatūros vandeniu, vandens garais arba oru. Draudžiama šildyti chloro indus atvira ugnimi.
43. Draudžiama skysto chloro garinimui vienu metu naudoti daugiau kaip šešis balionus arba du konteinerius.
44. Draudžiama nuimti chloro čiaupų aklidangčius, nepatikrinus, ar čiaupai užsukti. Aklidangčiai turi būti nuimami tik užsidėjus dujokaukę.
45. Chloro balionų čiaupai turi būti atsukami lėtai, specialiu raktu. Draudžiama čiaupus atsukti kitomis priemonėmis, smūgiuojant.
46. Draudžiama remontuoti chloro indus ir jų čiaupus, tvarkyti prijungimo vamzdynus, kai juose yra chloro.
47. Chloratoriai turi būti tikrinami kartą per tris mėnesius, jei gamintojo instrukcijoje nenurodoma kitaip. Apžiūros rezultatai užrašomi žurnale.
48. Purvagaudžiai balionai valomi kartą per dvejus metus, jei pro juos tiekiamas chloras į vieną ar du chloratorius, ir kasmet, jei chloratorių yra daugiau kaip du. Apžiūros rezultatai registruojami žurnale.
50. Chloro likutis inde kontroliuojamas pagal manometro parodymus. Kai slėgis sumažėja iki 0,05 MPa, indas turi būti pakeičiamas pilnu.
51. Atnaujinant chloro tiekimą į chloratorius, įrenginiai turi būti paruošti chloro priėmimui. Dozatorinės darbuotojus būtina informuoti apie chloro tiekimą (keičiant chloro indą toks įspėjimas nereikalingas).
REIKALAVIMAI CHLORO SANDĖLIUOSE
53. Sandėliuojant chlorą, privaloma laikytis Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių ir šių Taisyklių reikalavimų.
54. Bazinis sandėlis turi būti įrengtas ne arčiau kaip 1000 metrų nuo gyvenamųjų, viešųjų ir gamybinių pastatų. Baziniame sandėlyje laikomas chloro kiekis neribojamas.
55. Darbiniuose sandėliuose, įrengtuose chlorą naudojančiuose objektuose, chloro atsargos neturi viršyti trisdešimties parų darbui reikalingo kiekio, tačiau jų turi būti ne daugiau kaip penkiasdešimt tonų.
56. Baziniai chloro sandėliai turi būti aptverti ir turėti avarinį apšvietimą. Darbiniai sandėliai turi būti aptverti tik tuo atveju, kai neaptverta visa įmonės teritorija. Chloro sandėlių aptvarai turi būti įrengti ne arčiau kaip 60 metrų nuo sandėlio pastatų ir įrenginių.
57. Prie chloro sandėlių turi būti įrengtos gamybinės buities patalpos su atskiru įėjimu, izoliuotos nuo chloro laikymo patalpų.
58. Chloro sandėliuose turi būti įrengti vidaus keliai, susisiekiantys su bendro naudojimo išoriniais keliais.
59. Visuose antžeminių chloro sandėliavimo patalpų įeigose ir įvažose turi būti 0,3 metro aukščio nuolaidūs, netrukdantys eismui, slenksčiai.
61. Prie įėjimo į chloro sandėlius turi būti iškabinti pavojaus ženklai ir užrašai „Toksiškos dujos. Pavojinga gyvybei“.
62. Leistinas chloro kiekis gamybinėse patalpose neturi viršyti sunaudojamo per septynias paras kiekio, bet ne daugiau kaip 1,5 tonos.
63. Jeigu chloro indai laikomi sandėlio sekcijose vertikaliai, eilėje (pagal jos plotį) turi būti ne daugiau kaip keturi balionai ir ne daugiau kaip du konteineriai (atitinkamai prie sekcijų sienų ne daugiau kaip du balionai ir ne daugiau kaip vienas konteineris).
65. Sandėliuose leidžiama įrengti stelažus horizontaliam balionų laikymui, tada viršutinė balionų eilė turi būti ne aukščiau kaip 1,5 metro nuo grindų.
66. Tarp vertikaliai laikomų balionų ar konteinerių eilių turi būti paliekami ne siauresni kaip 1,5 metro praėjimai, tarp stelažų arba rietuvių, kuriose balionai suguldyti horizontaliai, praėjimai turi būti 1 metru platesni už baliono ilgį. Skersiniai praėjimai eilėje turi būti ne rečiau kaip kas 10 metrų.
67. Tušti chloro indai turi būti sandėliuojami kaip ir pilni, tik atskirose vietose, rietuvėse ar lentynose. Indai su skystu chloru turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
69. Kiekvienas chloro indo čiaupas turi būti su aklidangčiu. Balionai su chloru turi būti laikomi su užsuktais apsauginiais gaubtais. Balionai turi būti su apsauginiais žiedais.
71. Jei dirbant sandėlyje įsijungia pavojaus signalizacija arba pajuntamas aštrus chloro kvapas, sandėliavimo darbai turi būti nedelsiant nutraukti, o darbuotojai ir kiti asmenys, nesusiję su ištekio likvidavimu, privalo neskubėdami pasišalinti į saugią vietą. Staigūs judesiai gali sukelti oro sūkurius, galinčius pakelti pažeme besidriekiantį chlorą iki žmogaus galvos, taip padidindami apsinuodijimo pavojų.
72. Sandėliuojant indus su chloru, jie turi būti tikrinami (nejudinant apžiūrimi) ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Chloro ištekio vietą iš apžiūrimų indų galima nustatyti pagal kurį nors iš šių požymių: besiveržiančios dujos gali šnypšti, suvilgius vandeniniu amonio hidroksido tirpalu išsiskiria burbuliukai ir balkšvi garai, indo temperatūra prie kiaurymės – žemesnė, indas prie kiaurymės apšerkšnijęs, juntamas aštrus chloro kvapas ir kt.
73. Tie chloro indai, kuriuose pastebėtas chloro ištekis per čiaupą, jeigu tai nepavojinga, turi būti tuoj pat panaudoti gamyboje. Jei yra pavojus, chloras iš avarinių indų turi būti ištuštinamas į nuotėkų rinktuvą ir degazuojamas vandeniu. Gautas tirpalas turi būti nukenksminamas.
REIKALAVIMAI CHLORO VAMZDYNŲ IR ARMATŪROS PRIEŽIŪRAI
75. Chloro vamzdynai turi būti eksploatuojami vadovaujantis degiųjų, nuodingųjų ir suskystintųjų dujų vamzdynų įrengimo ir šių Taisyklių reikalavimais.
78. Dujinio chloro lauko vamzdynai, siekiant išvengti kondensacijos, turi būti šildomi ir izoliuojami. Šilumnešiu turi būti naudojamas karštas vanduo.
80. Skysto chloro vamzdynuose tarp uždaromosios vartotojo ir tiekėjo armatūros (išskyrus chloro išpylimo ir įpylimo į cisternas vamzdynus) turi būti apsauginiai įrenginiai vamzdyno pradžioje ir naudojimo vietose, kad, vamzdyno įėjime ir išėjime uždarius armatūrą, chloro slėgis vamzdyne neviršytų 1,6 MPa.
81. Skysto chloro vamzdynuose draudžiama įrengti išleidiklius ir nuleidiklius (išskyrus bandinių ėmiklius).
82. Oro, tiekiamo į prapūtimo linijas arba į kitus chloro indus, vamzdynuose turi būti įmontuotas atbulinis vožtuvas ir manometras.
83. Chloro vamzdynai turi būti nudažyti skiriamosiomis spalvomis (skysto chloro – šviesiai pilka, dujinio – žalia), turėti įspėjamuosius ženklus ir ženklinimo skydelius.
REIKALAVIMAI LIKVIDUOJANT GAMYBINIUS CHLORO IŠTEKIUS
85. Nustačius chloro pasklidimą patalpoje (pagal analizatorių rodmenis, pavojaus signalą ar pajutus aštrų kvapą, šnypštimą, švilpimą, pamačius žalsvai gelsvų dujų debesis, atsiradus kosuliui), reikia stengtis sulaikyti kvėpavimą, nekosėti ir, nedarant staigių judesių, užsidėti dujokaukę. Darbuotojai, neįpareigoti likviduoti ištekį, privalo išeiti nelaukdami nurodymo.
86. Nuo chloro nukentėjusiam darbuotojui būtina praplauti natrio hidrokarbonato (geriamosios sodos) tirpalu akis, nosį ir burną, duoti pauostyti etanolio, eterio ar amoniako. Nukentėjusįjį reikia nedelsiant perkelti į šiltą patalpą, perrengti (pašalinti chloro prisigėrusius drabužius), pagirdyti karštu pienu ar kava ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
87. Likviduoti chloro ištekius ir degazuoti sandėlių ar chloratorinių patalpas vienu metu turi ne mažiau kaip trys apmokyti ir atestuoti darbui su chloro įrenginiais darbuotojai.
88. Chloro ištekius leidžiama likviduoti tik naudojant asmenines apsaugos priemones, nurodytas saugos duomenų lape.
89. Prakiurusį chloro indą būtina pastatyti taip, kad iš jo veržtųsi dujinis, o ne skystas chloras, nes skysto chloro svorio išeiga per to paties pjūvio angą būtų 10-15 kartų didesnė nei dujinio.
91. Nežymiai pažeisto chloro indo vietą galima pataisyti lengvais plaktuko smūgiais, įkalus švininį kamštį arba, uždėjus ant pažeistos vietos guminį tarpiklį, suveržti indą geležiniu lanku.
92. Sustabdžius chloro ištekį, pažeistųjų indų turinys turi būti tuoj pat sunaudojamas gamyboje, jeigu tai nekelia pavojaus, arba išpilamas į gamybinį nuotakyną degazuojant vandeniu.
93. Jeigu ištekio sustabdyti nepavyksta, prakiuręs chloro indas paliekamas toje pačioje vietoje. Likviduojantys chloro ištekį darbuotojai privalo pasitraukti iš chloru užterštos patalpos, sandariai uždaryti ją, išjungti vėdinimą ir įjungti degazacinę drenčerinę sistemą ir vandens užuolaidą. Degazacija nutraukiama pažeistam chloro indui ištuštėjus.
95. Draudžiama surinktus vandeninius chloro tirpalus išpilti į lietaus nuotakyną. Jie turi būti tvarkomi laikantis nuotėkų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
96. Avarijos metu susidaręs vandeninis chloro tirpalas išleidžiamas iš gamybinio nuotakyno talpyklos į buitinį nuotakyną, patikrinant chloro likutį išleidžiamame vandenyje.
97. Kai nėra galimybių išleisti į buitinį nuotakyną, vandeninis chloro tirpalas, apdorojus aktyvaus chloro prijungiamosiomis medžiagomis (sieros dvideginiu arba jo turinčiais junginiais: natrio tiosulfatu, sulfitu, rūgščiuoju sulfitu ir kt.) išleidžiamas į lietaus nuotakyną. Būtina patikrinti chloro likutį išleidžiamame vandenyje.
AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS
98. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarijų, susijusių su darbo vietose esančiu chloru, atvejais, darbdavys turi atlikti pavojaus ir rizikos analizę bei įvertinimą, parengti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planą ir juo vadovautis.
99. Avarijų, susijusių su skystu chloru, pasekmių likvidavimui turi būti numatytos šios priemonės: chloro nutekėjimo sustabdymas (mažinant slėgį, naudojant bandažus, pleistrus ir kt.), susidariusios chloro bangos sustabdymas (sudarius vandens užtvarą, drenčerine sistema ir kt.), pažeisto indo ištuštinimas.
100. Avarijų, technologinių gamybos procesų sutrikimo atvejais, kurių metu žymiai padidėjo chloro poveikio galimybė, būtina tuojau pat iš paveiktos teritorijos evakuoti darbuotojus (pagal avarijų likvidavimo planą). Į ją gali įeiti tik darbuotojai, šalinantys sutrikimo priežastis ir turintys reikiamas apsaugos priemones.
IV. REIKALAVIMAI TRANSPORTUOJANT CHLORĄ
101. Chloras už įmonės ribų turi būti transportuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta pavojingų krovinių gabenimo tvarka.
102. Chloro tarptautinį vežimą kelių transportu reglamentuoja Europos Sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimai (informaciją apie chloro vežimą žr. 6 priede).
103. Chloro vežimo kelių transportu tvarką Lietuvos Respublikos teritorija reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“.
1 priedas
(informacinis)
PAGRINDINIAI DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISĖS AKTAI BEI NORMATYVINIAI DOKUMENTAI
| Eil. Nr. |
Dokumento pavadinimas |
Priėmusioji institucija, priėmimo rekvizitai, oficialus šaltinis |
| 1. |
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
įstatymas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) |
2000 10 17, Nr. VIII-2063 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 95-2968 |
|
|
|
|
| 2. |
Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
|
2000 04 18, Nr. VIII-1641 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 36-987 |
|
|
|
|
| 3. |
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
įstatymo pakeitimo įstatymas |
2000 10 03, Nr. VIII-1972 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 89-2742 |
|
|
|
|
| 4. |
Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
|
1996 07 09, Nr. I-1452 |
|
|
|
Žin., 1996, Nr. 74-1768 |
|
|
|
|
| 5. |
Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
|
1999 03 18, Nr. VIII-1095 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 32-902 |
|
|
|
|
| 6. |
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
|
1996 05 28, Nr. I-1352 |
|
|
|
Žin., 1992, Nr. 57-1335; |
|
|
|
1996, Nr. 57-1335; |
|
|
|
1997, Nr. 65-1540 |
|
|
|
|
| 7. |
Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
|
1999 11 04, Nr. VIII-1352 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 98-2813 |
|
|
|
|
| 8. |
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas |
2000 04 18, Nr. VIII-1636 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 39-1092 |
|
|
|
|
| 9. |
Lietuvos Respublikos 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymas |
1998 06 16, Nr. VIII-788 |
|
|
|
Žin., 1998, Nr. 106-2930 |
|
|
|
|
| 10. |
Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, |
Lietuvos Respublikos Seimas |
|
|
važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (ESTR – AETR) |
1970 07 01, Nr. I-1532 |
|
|
ratifikavimo įstatymas |
Žin., 1996, Nr. 93-2184 |
|
|
|
|
| 11. |
Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės PST 07-97 |
Vidaus reikalų ministerija |
|
|
|
1997 12 30, Nr. 594 |
|
|
|
Žin., 1998, Nr. 6-127 |
|
|
|
|
| 12. |
Bendros priešgaisrinės saugos taisyklės BPST 01 – 97 |
Vidaus reikalų ministerija |
|
|
|
1997 02 14, Nr. 59 |
|
|
|
Žin., 1997, Nr. 102-2577 |
|
|
|
|
| 13. |
Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų |
Aplinkos ministerija |
|
|
sandėliavimo taisyklės |
1998 12 22, Nr. 272 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 31-896 |
|
|
|
|
| 14. |
Nuotėkų užterštumo normos LAND 10-96 |
Aplinkos apsaugos ministerija |
|
|
|
1997 07 24, Nr. 127 |
|
|
|
Žin., 1997, Nr. 73-1888 |
|
|
|
|
| 15. |
Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarka |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
1999 12 20, Nr. 408 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 8-213 |
|
|
|
|
| 16. |
Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
1999 06 21, Nr. 789 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 56-1812 |
|
|
|
|
| 17. |
Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra |
Krašto apsaugos ministerija |
|
|
|
1999 06 22, Nr. 706 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 56-1814 |
|
|
|
|
| 18. |
Slėginių įrenginių techninis reglamentas |
Ūkio ministerija |
|
|
|
2000 10 06, Nr. 349 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 88-2726 |
|
|
|
|
| 19. |
Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
klausimais nuostatai |
ministerija |
|
|
|
1997 07 07, Nr. 85 |
|
|
|
Žin., 1997, Nr. 71-1822; |
|
|
|
1999, Nr. 79-2349 |
|
|
|
|
| 20. |
Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo |
Valstybinė darbo inspekcija |
|
|
ir apskaitos taisyklės |
1995 08 08, Nr. 106 |
|
|
|
Žin., 1995, Nr. 69-1669 |
|
|
|
|
| 21. |
HN 69-1997. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
aplinka darbo patalpose |
1997 05 15, Nr. 2 |
|
|
|
|
| 22. |
HN 70-1997. Gamybinės buities patalpos |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
|
1997 12 31, Nr. 8 |
|
|
|
|
| 23. |
HN 48-1994. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus |
1994 11 23, Nr. 60 |
|
|
vartojamame vandenyje |
|
|
|
|
|
| 24. |
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
priemonėmis nuostatai |
ministerija |
|
|
|
1998 04 20, Nr. 77 |
|
|
|
Žin., 1998, Nr. 43-1188 |
|
|
|
|
| 25. |
Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
|
ministerija |
|
|
|
1999 11 24, Nr. 95 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 104-3014 |
|
|
|
|
| 26. |
Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
|
ministerija ir Sveikatos apsaugos |
|
|
|
ministerija |
|
|
|
1998 05 05, Nr. 85/233 |
|
|
|
Žin., 1998, Nr. 44-1224 |
|
|
|
|
| 27. |
Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
|
ministerija |
|
|
|
1999 12 22, Nr. 102 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 3-88 |
|
|
|
|
| 28. |
Techninis reglamentas. Mašinų sauga |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
|
ministerija |
|
|
|
2000 03 06, Nr. 28 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 23-601 |
|
|
|
|
| 29. |
STR 2.09.02:1998. Techninių reikalavimų statybos reglamentas. |
Aplinkos ministerija |
|
|
Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas |
1999 01 18, Nr. 19 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 13-333 |
|
|
|
|
| 30. |
Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius |
Ūkio ministerija |
|
|
|
1999 09 21, Nr. 316 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 80-2372 |
|
|
|
|
| 31. |
Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
1998 10 27, Nr. 1277 |
|
|
|
Žin., 1998, Nr. 95-2641 |
|
|
|
|
| 32. |
Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio |
Socialinės apsaugos ir darbo |
|
|
įvertinimo metodiniai nurodymai |
ministerija ir Sveikatos apsaugos |
|
|
|
ministerija |
|
|
|
1999 01 07, Nr. 7/5 |
|
|
|
Žin., 1999, Nr. 7-158 |
|
|
|
|
| 33. |
Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
|
2000 05 31, Nr. 301 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 47-1365, |
|
|
|
Nr. 52-1502 |
|
|
|
|
| 34. |
Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
2000 03 23, Nr. 337 |
|
|
|
Žin., 2000, Nr. 26-694 |
|
|
|
|
| 35. |
LST 1483:1997. Pavojingųjų medžiagų ženklai |
|
|
|
|
|
| 36. |
LST ISO 3864:1997. Saugos spalvos ir ženklai |
|
|
|
|
|
| 37. |
LST 1468:1997. Gaisrinė sauga. Gaisrinės saugos ženklai. |
|
|
|
Pagrindiniai naudojimo ir gamybos reikalavimai |
|
|
|
|
|
| 38. |
LST ISO 11014-1:1999. Cheminių produktų saugos duomenų lapas. |
|
|
|
1-oji dalis. Turinys ir skyrių tvarka |
|
______________
2 priedas
PRIVALOMAS APSAUGOS PRIEMONIŲ IR DARBO DRABUŽIŲ KIEKIO SĄRAŠAS CHLORATORINĖJE IR CHLORO SANDĖLYJE
| Eil. Nr.. |
Apsaugos priemonės ir darbo drabužiai |
Mažiausias kiekis vienam darbuotojui |
Mažiausias kiekis chloratorinėje |
Mažiausias kiekis sandėlyje |
| 1. |
Izoliuojanti dujokaukė |
- |
2 |
3 |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Dujokaukė su chlorą sugeriančiu filtru |
1 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Gumuotas kostiumas |
1 |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Guminiai auliniai batai |
1 pora |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Polivinilo (ar kitokio chlorui atsparaus |
1 pora |
- |
- |
|
|
plastiko) pirštinės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Gumuota prijuostė su antkrūtiniu |
- |
- |
3 |
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Nešiojamas dujų analizatorius |
- |
1 |
1 |
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Akumuliatorinis žibintas |
- |
2 |
3 |
|
|
|
|
|
|
| 9. |
Įrankių ir medžiagų rinkinys mažoms |
- |
1 |
2 |
|
|
avarijoms likviduoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. |
Gesintuvas |
- |
2 |
4 |
|
|
|
|
|
|
| 11. |
1% natrio hidrokarbonato (geriamosios |
- |
3 dm³ |
3 dm3 |
|
|
sodos) tirpalas (tinka vartoti 6 mėn.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. |
Etanolis, eteris arba amoniakas |
- |
50 cm³ |
50 cm3 |
|
|
|
|
|
|
| 13. |
Pirmosios pagalbos vaistinėlė |
- |
1 komplektas |
1 komplektas |
______________
3 priedas
(informacinis)
Pavyzdys
CHLORO SAUGOS DUOMENŲ LAPAS
________________________________________________________________________________
Saugos duomenų lapas
Pagal ES direktyvą 91/155/EEC, LST ISO 11014-1
Cheminė medžiaga CHLORAS
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
1. CHEMINĖS MEDŽIAGOS IR JOS GAMINTOJO AR TIEKĖJO ĮVARDIJIMAS
Cheminės medžiagos pavadinimas: CHLORAS
Kiti pavadinimai: 11464-7442; OHSCE123
________________________________________________________________________________
Juridinis ar fizinis asmuo, atsakingas už medžiagos pateikimą rinkai:
Adresas: MDL INFORMATION SYSTEMS, INC.
1281 Murfreesboro Road, Suite 300
Nashville,
Tel. 37217-2423,
1-615-366-2000
Informacija (darbo metu):
Tel. ypatingais atvejais:
1-703-527-3887 (Tarptautinis)
8-22 26 80 59, 26 95 83 (Vilniuje, Respublikinis toksikologijos centras)
Informacija ypatingais atvejais: Dėl transporto:
Dėl sandėliavimo:
________________________________________________________________________________
2. SUDĖTIS/INFORMACIJA APIE SUDEDAMĄSIAS DALIS
Cheminis pavadinimas: chloras
Empirinė (molekulinė) formulė: Cl2
Veiklioji medžiaga: chloras
CAS Nr. 7782-50-5
EINECS Nr. 231-959-5
ES indeksas 017-001-00-7
Klasifikavimas:
Toksiškas T R 23
Dirginantis Xi R 36/37/38
Pavojingas aplinkai N R 50
Preparato tipas: dujos
________________________________________________________________________________
Pagrindiniai pavojai dėl fizikinių – cheminių savybių
Nedegus, bet susilietęs su degiomis medžiagomis gali užsidegti arba sprogti.
Šildomas balionas gali trūkti arba sprogti.
GALIMAS POVEIKIS SVEIKATAI
Įkvėpus
Trumpalaikis poveikis: nudegimai, pasunkėjęs kvėpavimas, galvos skausmai, svaigulys.
Ilgalaikis poveikis: dantų erozija, plaučių pakenkimai.
Patekus į akis
Trumpalaikis poveikis: ašarojimas, pablogėjęs regėjimas.
Ilgalaikis poveikis: ašarojimas, pablogėjęs regėjimas.
Kancerogeninis poveikis
Nežinomas.
________________________________________________________________________________
Bendra pirmoji pagalba
Nedelsiant išnešti apsinuodijusįjį į gerai vėdinamą patalpą ar gryną orą, kviesti gydytoją.
Pirmoji pagalba įkvėpus
Šviežias oras, daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną ar deguonies kauke, nukentėjusiajam reikalinga šiluma ir ramybė, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pirmoji pagalba patekus ant odos
Nedelsiant nuvilkti užterštus drabužius, nuimti užterštus papuošalus, nuauti užterštus batus;
nestipriai pakenktas odos vietas 15-20 min plauti vandeniu su muilu;
nudegusią odą aprišti sausu steriliu tvarsčiu;
nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pirmoji pagalba patekus į akis
Nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją, po to, iki pervežimo į ligoninę, drėkinti fiziologiniu tirpalu, pridengti steriliu tvarsčiu.
Informacija gydytojui
Inhaliacijai naudoti deguonį;
nesukelti vėmimo, nedaryti skrandžio praplovimo.
________________________________________________________________________________
Gaisro gesinimo priemonės
Vanduo.
Didelius gaisro židinius gesinti smulkiais vandens purslais, o ne čiurkšle.
Ypatingi nurodymai gesinant gaisrą
Draudžiama gesinti ugnį anglies dioksidu, sausomis ir halogeninėmis cheminėmis gesinimo priemonėmis.
Apsaugos priemonės gaisrą gesinantiems žmonėms: naudoti izoliuojančias dujokaukes.
Gaisro gesinimas
Pašalinti chloro indus iš gaisravietės (jei tai įmanoma atlikti be rizikos). Nestovėti ties chloro indų galais, tik iš šonų. Aptverti gaisravietės teritoriją ir neįleisti pašalinių asmenų. Evakuacijos spindulys 800 metrų. Stipriam gaisrui leisti susilpnėti savaime. Silpnus gaisrus lokalizuoti ir leisti užgesti savaime. Gaisro gesinimo priemones parinkti pagal chloro indus supančių degiųjų medžiagų pobūdį. Chloro indus aušinti vandens purslais dar kurį laiką ir užgesinus ugnį. Vandenį purkšti iš priedangos, saugiu atstumu. Vengti įkvėpti chlorą ar degimo produktus. Stovėti priešvėjinėje gaisro pusėje.
________________________________________________________________________________
Avarinių iš(si)pylimų pasekmių šalinimo priemonės
Darbuotojų apsauga
Jei nėra rizikos pakenkti darbuotojų sveikatai, reikia sustabdyti nutekėjimą. Vengti chloro sąlyčio su degiosiomis medžiagomis. Avarinių iš(si)pylimų pasekmių šalinimo darbuose nedalyvaujantys žmonės turi nedelsdami palikti avarijos vietą. Išvėdinti patalpą. Naudoti tinkamas akių, odos ir kvėpavimo takų apsaugines priemones.
Aplinkos apsauga
Nedelsiant įspėti pagal avarijų likvidavimo planą atitinkamas institucijas ir aplinkinius (šalia avarijos vietos esančius) žmones, kurių sveikatai gali kilti grėsmė.
Išsipylusios (išpiltos) medžiagos surinkimo (neutralizavimo, praskiedimo) priemonės
Nėra.
________________________________________________________________________________
Vėdinimas
Naudoti vietinį ištraukiamąjį vėdinimą ar įrangos siurbtuvus, kurie užtikrintų oro kokybę, atitinkančią norminių dokumentų reikalavimus.
Specialieji sandėliavimo reikalavimai
Sandėliavimas su kitomis medžiagomis
Laikyti atskirai nuo nesuderinamų medžiagų.
Aukščiausia leistina laikymo temperatūra
Žemiausia leistina laikymo temperatūra
________________________________________________________________________________
Kolektyvinės apsaugos priemonės
Bendrasis ir vietinis, pritekamasis ir ištraukiamasis bei avarinis vėdinimas.
Asmeninės apsaugos priemonės
- Kvėpavimo takų
Respiratorius su kasete, sulaikančia chlorą, kai chloro koncentracija ne didesnė kaip 5 ppm (15 mg/m3);
respiratorius su atskiru oro tiekimu arba izoliuojanti dujokaukė, kai chloro koncentracija ne didesnė kaip 10 ppm (30 mg/m3);
kai chloro koncentracija ore nežinoma arba pavojinga gyvybei – tik izoliuojanti dujokaukė.
- Akių
Akiniai, apsaugantys nuo purslų (antveidis) bei momentinis drenčerinis dušas ir privaloma fontaninė akių plautuvė su geriamuoju vandeniu greta darbo vietos.
- Odos
Cheminėms medžiagoms atsparūs drabužiai, cheminėms medžiagoms atspari avalynė.
________________________________________________________________________________
9. FIZINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS
Agregatinė būsena sunkesnės už orą dujos
Spalva žalsvai gelsva
Kvapas aštrus
Virimo temperatūra, oC -34,6
Lydymosi temperatūra, oC -101
Santykinis tankis (vanduo=1), 20 oC ir
686 kPa (skystis) 1,4
Santykinis garų tankis (oras = 1) 2,5
Tirpumas: vandenyje, g/100 ml, 20 oC 0,7
kituose tirpikliuose
Pliūpsnio temperatūra
Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra
Mažiausia sprogi koncentracija, tūrio % ore
Santykinė molekulinė masė 70,906
Garų slėgis, 20 oC, kPa 638
________________________________________________________________________________
Reaktingumas
Susimaišęs su kai kuriomis medžiagomis gali sprogti, užsidegti, sudaryti pavojingus reakcijos produktus. Audringai reaguoja su daugeliu organinių junginių, amoniaku ir susmulkintais metalais (metalo drožlės, milteliai ir kt.), sukeldamas gaisro ir sprogimo pavojų. Kartu su vandeniu sukelia metalo koroziją. Ardo plastmases, gumą ir dangas.
Nesuderinamos medžiagos
Degios medžiagos, šarmai, metalai, halogenai, metalų druskos, redukuojančios medžiagos, aminai, metalų karbidai, metalų oksidai, oksiduojančios medžiagos, anglies halogenidai, rūgštys.
CHLORAS su:
ACETILENU reaguoja sprogdamas.
ALKOHOLIAIS sudaro sprogius alkilhipochloritus.
ALKILIZOTIO KARBAMIDO DRUSKOMIS sudaro sprogų azoto trichloridą.
AMONIAKU sprogsta pakaitinus.
STIBIU reaguoja liepsnodamas.
ARSENU savaime užsiliepsnoja.
N-ARILSULFINAMIDAIS galima audringa reakcija.
BENZENU šviesai katalizuojant, reaguoja sprogdamas.
BORU užsiliepsnoja susilietus.
BROMO PENTAFLUORIDU reaguoja sprogdamas.
KALCIO CHLORITU sudaro sprogų chloro dioksidą.
KALCIO NITRIDU reakcijos mišinys įkaista iki baltumo.
ANGLIMI (AKTYVUOTA) užsiliepsnoja susilietus.
ANGLIES DISULFIDU reaguoja sprogdamas, esant geležies katalizatoriui.
CEZIO NITRIDU ūmiai reaguoja.
3-CHLORPROPINU galimas sprogimas.
CHROMILO CHLORIDU + ANGLIMI galimas sprogimas.
DEGIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS skystos medžiagos dažniausiai sprogsta. Dujinės medžiagos užsiliepsnoja arba sprogsta.
DIBORANU sprogsta susilietus, net esant neaukštai aplinkos temperatūrai.
DICHLORMETILARSINU galimas sprogimas.
DIETILETERIU sprogsta.
DIETILCINKU užsiliepsnoja.
DIMETILFORMAMIDU sprogimo pavojus.
DIMETILFOSFORAMIDATU gali sudaryti sprogų azoto trichloridą.
DIOKSIDIFLUORIDU užsiliepsnoja arba reaguoja sprogdamas.
DISILILOKSIDU reaguoja sprogdamas.
4,4'-DITIODIMORFOLINU gali sudaryti sprogų junginį.
ETILENU esant šviesai arba katalizatoriams, reaguoja sprogdamas.
ETILENIMINU sudaro sprogų 1-chloretileniminą.
ETILFOSFINU sprogsta susilietus.
UŽSILIEPSNOJANČIAIS JUNGINIAIS skystos medžiagos dažniausia užsiliepsnoja arba sprogsta. Dujinės medžiagos gali užsiliepsnoti arba sprogti.
FLUORAS esant kibirkščių užsiliepsnoja ir sprogsta.
HEKSACHLORDISILANAS esant temperatūrai virš 300 °C užsiliepsnoja, gali sprogti.
HIDRAZINAS užsiliepsnojanti reakcija.
ANGLIAVANDENILIAI sąlytis su skysčiais gali sukelti sprogimą. Sąlytis su dujinėmis medžiagomis gali sukelti užsiliepsnojimą arba sprogimą. Išsiskiria didelis kiekis vandenilio chlorido.
POLIMERIZACIJA
Nesipolimerizuoja.
________________________________________________________________________________
Ūmus poveikis
- Per kvėpavimo takus
Registruoti žmonių mirties atvejai po 5 minučių kvėpavimo oru, kuriame chloro koncentracija buvo 1500 mg/m3; kai koncentracija yra 3000 mg/m3, mirtinai apsinuodyti galima kelis kartus įkvėpus. Dažniausios mirties priežastys yra kvėpavimo organų pakenkimai (plaučių edema), asfiksija dėl gerklų raumenų spazmų ir gleivinės edemos, rečiau širdies sustojimas.
Gleivines dirginanti chloro koncentracija ore yra nuo 0,6 iki 48 mg/m3,
kosulį sukelia didesnės kaip 90 mg/m3 koncentracijos.
Apsinuodijimo simptomai ir eiga
Nosies ir burnos gleivinių perštėjimas ir rinorėja; kvėpavimo sutrikimas, kosulys, dusulys, karkalai; hemoptozė; skausmai už krūtinkaulio; žiaukčiojimas, vėmimas; cianozė. Kartais tracheobronchitas iškart arba vėliau pereina į plaučių pabrinkimą ir plaučių uždegimą. Paprastai kosulys sustiprėja ir tampa produktyvus (atsikostima tirštais skrepliais) po 2–3 dienų, skrepliai išnyksta iki 2 savaitės pabaigos. Dažniausiai plaučių pakenkimas yra grįžtamojo pobūdžio. Kvėpavimo sutrikimas paprastai praeina per 3 paras.
Gali pasireikšti ir kiti simptomai: nerimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, seilėtekis, čiaudėjimas, veido odos paburkimas ar paraudimas, balso užkimimas.
- Odai
Sąlytis su skystu chloru gali nudeginti odą ar sukelti jos nekrozę. Didelės chloro koncentracijos ore gali sudirginti odą, sukelti jos patinimą ir pūslelių susiformavimą, sukelti perštėjimo ar odos badymo pojūčius.
- Akims
Sąlytis su skystu chloru sukelia akies audinių nekrozę. Vandeninis chloro tirpalas sukelia stiprų junginės uždegimą, ragenos padrumstėjimą ir pažeidžia lęšiuką. Net labai nedidelės chloro koncentracijos ore (9-18 mg/m3) sukelia akies skausmą, junginės paraudimą, ašarojimą ir regėjimo sutrikimą.
- Per virškinamąjį traktą
Dėl fizikinių cheminių bei dirginančių savybių apsinuodijimas chloru per virškinamąjį traktą praktiškai negalimas. Vandeninis chloro tirpalas priklausomai nuo koncentracijos gali nudeginti burnos ir virškinamojo trakto gleivinę bei sukelti jos išopėjimą ir perforaciją. Apsinuodijimo simptomai: pilvo skausmai, tachikardija, silpnumas, cirkuliacinis kolapsas.
Lėtinis poveikis
- Per kvėpavimo takus
Mažesnės koncentracijos gali sukelti uoslės pablogėjimą ir toleranciją chloro kvapui.
2,4-3,0 mg/m3 koncentracijos gali sukelti negrįžtamo pobūdžio nuo silpno iki vidutinio laipsnio plaučių funkcijos sumažėjimą.
15 mg/m3 koncentracijos gali sukelti nosiaryklės gleivinės uždegimą, bronchų ligas, padidinti jautrumą kvėpavimo takų infekcijoms, sukelti dantų emalio eroziją.
Koncentracijos, artimos mirtinoms, sukelia ir plaučių emfizemą.
- Odai
Priklausomai nuo koncentracijos gali sukelti dermatitus bei kitus pakenkimus, būdingus ūmiam poveikiui.
- Akims
Priklausomai nuo koncentracijos gali sukelti konjunktyvitus bei kitus pakenkimus, būdingus ūmiam poveikiui.
Specifinis poveikis
Bandymais su laboratoriniais gyvuliukais, nustatytas neigiamas poveikis reprodukcijos funkcijoms.
Kancerogeninis poveikis nežinomas
________________________________________________________________________________
Cheminės medžiagos reaktingumas aplinkoje, gebėjimas skilti
Nedegus, stiprus oksidatorius. Transportuojamas suskystintas. Ištekiai pastebimi rūkstant.
Toksiškumas vandenyje ir kiti su šia savybe susiję duomenys
Labai toksiškas vandens organizmams. Ypatingą dėmesį atkreipti į paukščius, žinduolius, vandens organizmus. Galimas vandenviečių užteršimas.
________________________________________________________________________________
Produktų atliekų tvarkymas
Nėra.
________________________________________________________________________________
Specialiosios gabenimo sąlygos
Gabenimas geležinkeliu, keliais pagal RID/ADR reikalavimus.
Pagrindinės pavojingumo charakteristikos:
- medžiagos identifikacinis numeris (JT(Jungtinės Tautos) Nr.) – 1017;
- pavojaus identifikacinis numeris – 268 (toksiškos, ėsdinančios dujos);
- klasė ir pozicija – 2, 2o TC (2 – klasė, 2o – antra pozicija, TC – toksiškos ir ėsdinančios dujos);
- pavojaus ženklai – 6.1 + 8 KN 3902 (KN-kraštinis numeris).
Nr. 6.1 Nr. 8
 |
|||
 |
|||
Papildoma informacija
________________________________________________________________________________
Rizikos frazės
R 23 toksiškas įkvėpus,
R 36/37/38 dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą,
R 50 labai toksiškas vandens organizmams.
Saugos frazės
(S 1/2 laikykite uždarytą vaikams neprieinamose vietose),
S 9 laikykite gerai vėdinamoje vietoje,
S 45 nelaimingo atsitikimo atveju arba negerai pasijutę nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę,
S 61 venkite patekimo į aplinką. Elkitės pagal specialias instrukcijas, nurodytas saugos duomenų lape.
Didžiausia leidžiama koncentracija geriamajame vandenyje 0,6 mg/l.
Valstybės įstatymai.
________________________________________________________________________________
Kiti reikalavimai
Darbo aplinkos ore: neviršytina ribinė vertė (NRV) 3 mg/m3 (1 ppm), ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) 1,5 mg/m3 (0,5 ppm) (Lietuvos higienos norma HN 23 Cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai).
Didžiausia leidžiama koncentracija gyvenamosios aplinkos ore
Nurodoma bet kokia kita informacija, kuri galėtų būti svarbi saugai ir sveikatai, pvz.:
- apie darbuotojų mokymą;
- apie naudojamų kiekių apribojimus;
- apie rašytinius šaltinius ir (ar) konsultavimą techniniais klausimais;
- apie duomenų lapui parengti naudotą pagrindinę bibliografiją.
________________________________________________________________________________
PASTABA. Čia pateiktas saugos duomenų lapo pavyzdys yra tik informacinio pobūdžio. Šiuo pavyzdžiu negalima naudotis renkant duomenis apie chloro savybes.
________________________________________________________________________________
______________
4 priedas
(informacinis)
Pavyzdys
CHLORAS
ES indeksas 017-001-00-7 Cl2
Molekulinė masė: 70,9
| PAVOJAUS TIPAS |
ŪMŪS PAVOJAI/SIMPTOMAI |
PREVENCIJA |
PIRMOJI PAGALBA/PRIEŠGAISRINĖS PRIEMONĖS |
| UGNIS |
Nedegus, bet sąlytyje su degiomis medžiagomis gali užsidegti arba sprogti |
JOKIO sąlyčio su degiomis medžiagomis, acetilenu, amoniaku ir susmulkintais metalais |
Greta kilus gaisrui: leidžiama naudoti bet kuriuos gesinimo agentus |
| SPROGIMAS |
Gaisro ir sprogimo pavojus susilietus su degiomis medžiagomis, acetilenu, amoniaku ir susmulkintais metalais |
|
Gaisro atveju – šaldyti balioną vandens purslais, bet JOKIO tiesioginio kontakto su vandens čiurkšle |
| POVEIKIO TIPAS |
|
VENGTI BET KOKIO SĄLYČIO |
VISAIS ATVEJAIS KREIPTIS Į GYDYTOJĄ! |
| ĮKVĖPUS |
Ardantis. Deginantis jausmas, kosulys, galvos skausmas, apsunkintas kvėpavimas, mieguistumas, dusulys, gerklės džiūvimas, simptomai gali pasireikšti vėliau (žr. Pastabas) |
Kvėpavimo takų apsauga, uždara sistema ir vėdinimas |
Grynas oras, poilsis, pusiau sėdima padėtis, esant reikalui – dirbtinis kvėpavimas, kviesti medicinos pagalbą |
| ODA |
Ardantis. Odos nudegimai, skausmas |
Apsauginės pirštinės, apsauginė apranga |
Nusivilkti užterštus drabužius, odą gausiai plauti vandeniu ar dušu ir kviesti gydytoją |
| AKYS |
Ardantis. Skausmas, pablogėjęs regėjimas, stiprūs gilūs nudegimai |
Apsauginiai akiniai arba akių apsauga kartu su kvėpavimo takų apsauga |
Pirmiausia keletą minučių gausiai skalauti vandeniu (išimti kontaktines linzes, jei tai įmanoma padaryti lengvai) tada nuvežti į gydymo įstaigą |
| PRARIJUS |
|||
| AVARIJOS METU TAIKYTINOS PRIEMONĖS |
SANDĖLIAVIMAS |
ĮPAKAVIMAS IR ŽYMĖJIMAS |
| Evakuoti žmones iš pavojingos teritorijos! Konsultuotis su specialistu! Vėdinti, JOKIU BŪDU nenukreipti tiesioginės vandens čiurkšlės, o šalinti dujas smulkiais vandens purslais (papildomos asmeninės saugos priemonės: ištisinė apsauginė apranga įskaitant autonominį kvėpavimo aparatą) |
Laikyti atskirai nuo degių ir redukuojančių medžiagų, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje |
Specialus izoliuotas balionas T, N, Xi simboliai R: 23-36/37/38-50 S: 1/2-9-45-61 JT pavojingumo klasė: 2.2 Pavojaus ženklai: 6,1+8 Jūrų vandens teršalas |
| SVARBŪS DUOMENYS |
FIZINIS BŪVIS, IŠVAIZDA: Žalsvai gelsvos, aštraus kvapo dujos FIZINIAI PAVOJAI: Dujos yra sunkesnės už orą |
PATEKIMO Į ORGANIZMĄ BŪDAI: Medžiaga gali būti absorbuota į kūną įkvėpus. ĮKVĖPIMO RIZIKA Indui praradus sandarumą, pavojinga dujų koncentracija ore pasiekiama labai greitai |
| CHEMINIAI PAVOJAI Audringai reaguoja su daugeliu organinių junginių, amoniaku ir susmulkintais metalais, sukeldamas gaisro ir sprogimo pavojų. Kartu su vandeniu sukelia metalo koroziją. Ardo plastmases, gumą ir dangas |
TRUMPALAIKIO POVEIKIO REZULTATAS Ašarojimas, medžiaga ėda akis, odą ir kvėpavimo takus. Įkvėptos dujos gali sukelti plaučių patinimą (žr. Pastabas). Greitas skysto chloro garavimas gali sukelti nušalimus. Chloro koncentracijos ore daug didesnės už ribines vertes gali būti mirties priežastimi. Poveikio simptomai gali pasireikšti vėliau |
|
| CHLORO KONCENTRACIJOS DARBO VIETŲ ORE RIBINĖS VERTĖS Neviršytina ribinė vertė (NRV) 3 mg/m3 (1 ppm) Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) 1,5 mg/m3 (0,5 ppm) HN 23 |
ILGALAIKIO ARBA PAKARTOTINIO POVEIKIO POŽYMIAI Medžiaga gali paveikti plaučius, sukeldama chronišką bronchitą.Medžiaga gali paveikti dantis, sukeldama jų eroziją |
|
| FIZIKINĖS SAVYBĖS |
Virimo temperatūra Lydymosi temperatūra Santykinis tankis (vanduo = 1) Tirpumas vandenyje, g/100 ml prie 20 °C Garų slėgis, kPa prie 20°C Santykinis garų tankis (oras = 1) |
-34,6 °C -101 °C 1,4 prie 20°C ir 686 kPa (skystis) 0,7 638 2,5 |
| EKOLOGINĖ INFORMACIJA |
Ši medžiaga gali būti pavojinga aplinkai. Ypatingą dėmesį atkreipti į paukščius, žinduolius, vandens organizmus |
|
PASTABOS
Plaučių patinimo simptomai dažniausiai nebūna pastebimi, kol nepraeina kelios valandos. Juos dar apsunkina fizinės pastangos (judėjimas ir kt.). Apsinuodijus esminės reikšmės turi poilsis ir medicininė priežiūra. Gydytojui ar jo įgaliotam asmeniui paskyrus, nedelsiant duodama įkvėpti atitinkamo aerozolio. Chloro kvapas pajuntamas, esant jo koncentracijai ore didesnei negu jos ribinė vertė, todėl kvapo pajutimas neapsaugo nuo apsinuodijimo. Chloro nenaudoti šalia ugnies ar karšto paviršiaus arba suvirinimo metu. NEPURKŠTI vandens ant nesandaraus baliono (vengiant baliono korozijos); pasukti nesandarų balioną kiauryme į viršų, vengiant skysto chloro ištekėjimo. Transportavimo pavojų kortelė: TEC (R)-2.
NFPA kodas: H 3; F 0; R.0; oxy.
KITA INFORMACIJA
Cheminės medžiagos saugos kortelė paruošta bendradarbiaujant Tarptautinei cheminės saugos programai ir Europos Bendrijų Komisijai
© IPCS CEC 1993/
________________________________________________________________________________
Papildomai žr.:
Chloras (JECFA įvertinimas)
______________
5 priedas
(informacinis)
TECHNINIAI REIKALAVIMAI CHLORO ŪKIUI
I. BENDROSIOS ŽINIOS APIE CHLORĄ
1. Chloras normaliomis sąlygomis (20oC temperatūros ir 101,3 kPa slėgio) yra žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 3,214 kg/m3 tankio dujos. Tai toksiškos bei ėsdinančios (pavojaus rūšis Nr. 268) dujos, priskiriamos antrajai pavojingų medžiagų klasei (identifikacijos Nr. 1017). Chloras nesprogus ir ore nedegus, tačiau sąlytyje su degiomis medžiagomis gali sukelti gaisrą. Būdamos pustrečio karto tankesnės už orą, patekusios į jį, chloro dujos kaupiasi žemiausiose patalpos ar aplinkos vietose.
2. Chloras priskiriamas prie toksiškų, ūmaus poveikio, galinčių sukelti profesinę ligą cheminių medžiagų. Lietuvos higienos normoje HN 23 nustatytos ilgalaikio poveikio ribinės vertės (IPRV) ir neviršytinos ribinės vertės (NRV) reikšmės darbo aplinkoje yra privalomos. Jei chloro koncentracija ore pasiekia 1000 mg/m3, žmogus miršta. Pirmas apsinuodijimo požymis – stiprus kosulys.
3. Chloro indai – tai (20 – 50) litrų talpos balionai, kuriuose telpa (25 – 60) kg chloro, (400 – 1000) litrų talpos konteineriai, kuriuose telpa (500 – 1150) kg chloro ir kt. Šiuose induose chloras laikomas suslėgtas iki skystos būsenos. Chloro indai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams ir turi būti laikomi bei naudojami vadovaujantis Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu. Įvairios temperatūros chloro garų slėgis pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Chloro garų slėgio priklausomybė nuo temperatūros
| Temperatūra, oC |
-34,5 |
15 |
20 |
25 |
35 |
50 |
60 |
| Chloro garų slėgis, MPa |
0,1 |
0,58 |
0,67 |
0,76 |
1,00 |
1,43 |
1,78 |
II. CHLORO SANDĖLIAI
5. Darbinis chloro sandėlis įrengiamas atskirame pastate, ne arčiau kaip 300 m nuo gyvenamųjų ir viešųjų pastatų ir ne arčiau kaip 30 m nuo gamybinių pastatų ir vandens telkinių. Draudžiama įrengti darbinį chloro sandėlį šalia kitokios paskirties pastatų, išskyrus chloratorinę.
6. Bazinis sandėlis įrengiamas atskirame, uždarame pastate, ne arčiau kaip 1000 m nuo gyvenamųjų, viešųjų ir gamybinių pastatų.
7. Baziniai sandėliai suskirstomi ne didesnės kaip 50 tonų talpos skyriais, kuriuose turi būti du išėjimai į lauką.
8. Chloro sandėlių grindų paviršius turi būti lygus, lengvai plaunamas, atsparus cheminiam chloro poveikiui. Grindys turi būti nuotakios (nuolydis ne mažesnis kaip 0,01) nuotėkų rinktuvo link.
9. Sandėliuose turi būti natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Natūralaus apšvietimo angos turi būti įrengtos taip, kad ant sandėliuojamų chloro indų nekristų tiesioginiai saulės spinduliai.
10. Chloro sandėlių sienų, lubų, durų, šviesos angų bei vidaus konstrukcijų apdaila turi apsaugoti jas nuo cheminio chloro poveikio, nekaupti dulkių. Visi paviršiai ir kampai turi būti aptakūs, lengvai valomi ir plaunami.
11. Chloro laikymo patalpose turi būti įrengtas mechaninis tiekiamasis ir ištraukiamasis vėdinimas (per valandą oras turi pasikeisti ne mažiau kaip šešis kartus), taip pat natūralus vėdinimas (per valandą oras turi pasikeisti ne mažiau kaip vieną kartą).
12. Mechaninio vėdinimo valdymas turi būti rankinis ir automatinis. Rankinio valdymo jungiklis įrengiamas išorėje, prie įėjimo, šalia dujų analizatoriaus įtaiso. Vėdinimas valdomas automatiškai pagal dujų analizatoriaus rodmenis: įjungiamas – chloro koncentracijai ore viršijus NRV ir išjungiamas – koncentracijai sumažėjus iki 0,1 mg/m3 arba padidėjus iki 50 mg/m3 (tada įjungiama degazacinė sistema).
13. Iš chloro laikymo patalpų oras turi būti traukiamas prie grindų. Ortakiai turi būti atskiri ir iškloti antikorozine danga.
14. Užterštam orui valyti turi būti įrengta drenčerinė sistema. Panaudotas vanduo turi būti išleidžiamas į gamybinį nuotakyną bei degazacinio vandens (vandeninio chloro tirpalo) talpyklą.
15. Chloro sandėlių apšildymo sistema turi būti įrengta taip, kad žiemą oro temperatūra juose būtų ne žemesnė kaip 5oC (kad neužšaltų gamybinis vandentiekis).
16. Chloro sandėliuose turi būti įrengtas vandentiekis su plaunamaisiais ir gaisriniais čiaupais, drenčerine sistema bei vandens užuolaida. Vandens užuolaidą sudaro automatiškai valdomas vandentiekio įrenginys vandens išpurškimui ties sandėlio įeigomis bei įvažomis. Rankinio valdymo drenčerinę sistemą sudaro degazacinis vamzdynas, purškiantis vandenį visame sandėlio plote ne mažiau kaip 700 l/m2 per valandą.
17. Gamybinį chloro sandėlių nuotakyną sudaro nuotėkų rinktuvas (po vieną kiekvienoje sekcijoje), vamzdynas ir degazacinio vandens surinkimo rezervuaras.
18. Nuotėkų rinktuvas įrengiamas žemiausioje sandėlio (jo sekcijos) grindų vietoje ir uždengiamas nuimamomis gelžbetoninėmis ar medinėmis grotelėmis. Rinktuvas turi būti aptakus, jų gylis ne mažesnis kaip 1,5 m, o skersmuo ne mažesnis kaip 0,7 m. Vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Rinktuvas ir vamzdynas turi būti pagaminti iš vandeniniam chloro tirpalui atsparių medžiagų.
19. Degazacinio vandens surinkimo talpyklos turi būti požeminės; jei sandėliuojami balionai, talpykla turi būti ne mažesnė kaip 7 m3, jei statinės – ne mažesnė kaip 150 m3. Talpykla ir jos įranga turi būti gaminami iš atsparių chloro vandeniui medžiagų. Degazacinis vanduo iš talpyklos į buitinį nuotakyną ištuštinamas ne arčiau kaip 1000 metrų nuo nuotėkų valyklos pro išleidimo vamzdį su sklende. Prieš ištuštinant chloro vandens surinkimo rezervuarą turi būti išmatuota chloro koncentracija jame.
20. Kai nėra galimybių degazacinį vandenį išleisti į buitinį nuotakyną, turi būti įrengti įtaisai, neutralizuojantys aktyvųjį chlorą surišančiomis medžiagomis: sieros dvideginiu (0,90g SO2/1g chloro), natrio tiosulfatu (3,50 g Na2S2O3 /1g chloro), natrio sulfitu (3,50g Na2SO3 /1g chloro), rūgščiuoju natrio sulfitu (1,46 g NaHSO3/1g chloro) ar kt. Jomis apdorotas avarinis tirpalas gali būti išleidžiamas į lietaus nuotakyną. Šiuo atveju chloro likutis išleidžiamame vandenyje turi būti ne didesnis kaip 0,6 g/m3.
21. Chloro laikymo patalpose turi būti stacionarūs dujų analizatoriai: po du kiekvienoje sandėlio sekcijoje ar darbiniame sandėlyje. Analizatorių jutikliai, apsaugoti nuo degazacinio vandens purslų, įrengiami grindų lygyje, priešingose patalpos pusėse, o rodomieji įtaisai – išorėje, prie įėjimų į sandėlius.
22. Dujų analizatoriai turi rodyti chloro koncentraciją patalpos ore, signalizuoti apie neleistiną jos padidėjimą, valdyti oro šalinimo įrenginius ir avarines vandens užuolaidas. Chloro koncentracijai ore viršijus NRV turi automatiškai įsijungti oro šalinimo sistema (vėdinimas ir oro valymas) ir pavojaus signalizacija chloro laikymo patalpoje ir budinčiojo operatoriaus darbo vietoje. Chloro koncentracijai ore viršijus 50 mg/m3 (pavojinga net trumpai būnant), oro pašalinimo sistema turi sustoti ir ties sandėlio įeigomis bei įvažomis turi įsijungti vandens užuolaidos. Oro pašalinimo sistema taip pat turi automatiškai sustoti, kai chloro koncentracija ore sumažėja iki 0,1 NRV. Vandens užuolaidos privalo išsijungti chloro koncentracijai analizatoriaus aplinkoje sumažėjus iki NRV.
23. Chloro sandėliai turi būti aprūpinti automatine signalizacija, pranešančia, kad chloro koncentracija ore viršija NRV.
III. CHLORATORINĖS
25. Chloratorinė įrengiama atskirame pastate arba patalpose, esančiose šalia kitų gamybinių patalpų, nuo kurių turi būti atskirta dujoms nelaidžia ir ugniai atsparia belange siena. Prie darbinių chloro sandėlių galima statyti įvairaus pajėgumo chloratorines; prie kitų gamybinių patalpų – tik chloratorines, sunaudojančias ne daugiau kaip 2 kg chloro per valandą.
26. Chloratorinė susideda iš garintuvinės ir dozatorinės. Chloratorinėse, vartojančiose ne daugiau kaip 2 kg chloro per valandą, garinimas ir dozavimas gali vykti vienoje patalpoje.
27. Chloro garintuvinė ir dozatorinė turi turėti po vieną atskirą įėjimą tiesiai iš lauko. Durys turi būti hermetiškos ir atsidaryti į išorę. Garintuvinės durys turi būti su stebėjimo langeliu.
29. Chloratorinėje turi būti automatinė signalizacija, skelbianti pavojų, kai chloro koncentracija jos patalpų ore viršija NRV.
30. Chloratorinėse turi būti įrengtas elektros apšvietimas. Apšvietimo armatūra turi atitikti elektrosaugos klasę IP45. Jungikliai turi būti garintuvinės ir dozatorinės išorėje.
31. Chloratorinėse, sunaudojančiose daugiau kaip 2 kg chloro per valandą, turi būti avarinis apšvietimas, maitinamas nepriklausomo šaltinio.
32. Chloratorinės turi būti apšildomos. Oro temperatūra garintuvinėje turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 35 oC, dozatorinėje – ne žemesnė kaip 5 oC.
33. Chloratorinėse turi būti įrengtas mechaninis tiekiamasis ir ištraukiamasis vėdinimas, užtikrinantis šešių kartų oro kaitą per valandą. Mechaninio vėdinimo valdymas turi atitikti šių Techninių reikalavimų chloro ūkiui 12 punkto reikalavimus.
34. Iš chloratorinės patalpų oras turi būti ištraukiamas nuo grindų. Ortakiai turi būti atskiri ir iškloti antikorozine danga. Užterštas oras turi būti valomas ir išleidžiamas ne žemiau kaip 15 m nuo žemės paviršiaus.
35. Chloratorinėse turi būti įrengiamas gamybinis vandentiekis. Vanduo tiekiamas gamybiniam chloro tirpalui ruošti, chloratorinės patalpoms degazuoti ir chloro indų avarijoms likviduoti. Pastariesiems reikalams garintuvinėje ir dozatorinėje turi būti įrengta rankinio valdymo drenčerinė sistema, purškianti vandenį ne mažiau kaip 700 l/m2 per valandą, bei laistomasis čiaupas, kurio našumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 l/s. Prie garintuvinės įėjimų bei langų įrengiamos vandens užuolaidos.
36. Degazaciniam vandeniui šalinti chloratorinėse įrengiamas gamybinis nuotakynas, kuris gali būti sujungtas su darbinio chloro sandėlio gamybiniu nuotakynu (šiuo atveju chloratorinės ir chloro sandėlio degazacinio vandens surinkimo talpykla bendra). Dozatorinės nuotėkų rinktuvas – ne mažesnio kaip 0,1 metro skersmens trapas.
37. Chloratorinės patalpų grindys turi būti lygios ir nuotakios (nuolydis ne mažesnis kaip 0,01) nuotėkų rinktuvo link.
38. Vandeninio chloro tirpalo (chloro vandens) vamzdynai turi būti pagaminti iš chlorui atsparių medžiagų (polietileno, polipropileno, polivinilchlorido, fluorplastiko, specialios gumos), su mažiausiu kiekiu išardomų sandūrų. Chloro vandens vamzdžiai nudažomi rusvai raudona spalva.
39. Dujinio ar skystojo chloro vamzdynai gali būti plieniniai (anglingojo arba legiruoto plieno), variniai (ar vario lydinių), aliuminio lydinių. Vamzdynus plauti vandeniu draudžiama.
40. Atvirai nutiesti skystojo chloro vamzdynai nudažomi šviesiai pilka spalva, dujinio chloro – žalia.
41. Vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad nesusidarytų hidraulinės užtvaros ir dujų kamščiai. Per chloratorinių sienas vamzdynai turi būti tiesiami hermetizuotose įvorėse.
6 priedas
(informacinis)
ADR REIKALAVIMAI CHLORO VEŽIMUI KELIŲ TRANSPORTU
I. CHLORO DUOMENYS PAGAL ADR
1. Pagrindinės pavojingumo charakteristikos:
1.3. klasė ir pozicija – 2, 2o TC (2 – klasė, 2o – antra pozicija, TC – toksiškos ir ėsdinančios dujos);
II. BENDROSIOS NUOSTATOS VEŽIMUI
III. REIKALAVIMAI TALPYKLOMS
IV. TRANSPORTO DOKUMENTAI
V. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS IR JŲ ĮRANGAI
VI. BENDRI APTARNAVIMO REIKALAVIMAI
19. Specialus vairuotojų mokymas – KN 10315:
19.1. kelių transporto priemonės ekipažo, vežančio krovinius Lietuvos Respublikos vidaus ir tarptautiniais maršrutais darbą reglamentuoja Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (ESTR – AETR, sudaryta 1970 m. liepos 1d. Ženevoje) ir susitarimo pasirašymo protokolas.
VII. BENDROSIOS PAKROVIMO, IŠKROVIMO IR KROVINIO APDOROJIMO NUOSTATOS
VIII. TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŽENKLINIMAS
IX. SPECIALIOS NUOSTATOS VEŽANT CHLORĄ
X. SPECIALŪS REIKALAVIMAI STACIONARIOMS CISTERNOMS (AUTOCISTERNOMS), NUIMAMOMS CISTERNOMS IR TRANSPORTO PRIEMONĖMS – BATERIJOMS
XI. SPECIALŪS REIKALAVIMAI KONTEINERINĖMS CISTERNOMS