LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.07:2002 „STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADAS“

 

2002 m. balandžio 30 d. Nr. 215

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 02 26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.6, 1.1.19, 2.1.1 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766):

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“.

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja nuo 2002 m. liepos l d.

3. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „projektavimas“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 04 30 įsakymu Nr. 215

 

statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002

STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) detalizuoja Statybos įstatymo [4.1.1] nuostatas dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aplinkos ministerijai suteiktų įgaliojimų [4.2.1] pagrindu nustato statinio projektavimo sąlygų sąvado (kuris yra privalomųjų projekto rengimo dokumentų sudėtinė dalis) rengimo tvarką ir sudėtį [4.1.1].

2. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [4.1.1].

3. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas turi teisę patvirtinti taisykles [4.1.1], detalizuojančias Reglamento nustatytą statinio projektavimo sąlygų rengimo tvarką, jos procedūras, atsižvelgdamas į vietos sąlygas ir aplinkybes [4.1.2] bei šiose procedūrose dalyvaujančių valstybės institucijų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų) interesus.

 

II. NUORODOS

 

4. Reglamente vadovautasi šiais teisės aktais:

4.1. įstatymais:

4.1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

4.1.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin.,1994, Nr. 55 1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 64-2323, Nr. 71-2515, Nr. 85-2969, Nr. 99-3519, Nr. 110-3984; 2002, Nr. 33-1256);

4.1.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 1995, Nr. 53-1294; 1996, Nr. 100-2262; 1997, Nr. 66-1598; 1999, Nr. 64-2075; 2000, Nr. 42-1191, Nr. 58-1706; 2001, Nr. 71-2519);

4.1.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187);

4.1.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

4.1.6. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 59-1368, Nr. 66-1605, Nr. 112-2825; 1999, Nr. 65-2088; 2001, Nr. 99-3520, Nr. 99-3528);

4.2. Vyriausybės nutarimais:

4.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 02 26 nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819);

4.2.2. „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose pavyzdine tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 06 06 nutarimu Nr. 654 (Žin., 2000, Nr. 48-1389);

4.3. statybos techniniais reglamentais ir kitais aplinkos ministro teisės aktais:

4.3.1. STR.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

4.3.2. STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031; 2002, Nr. 31-1175);

4.3.3. „Pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarka“, patvirtinta aplinkos ministro 2002 04 23 įsakymu Nr. 200.

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra tos pačios, kurios pateiktos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [4.1.1]. Žemiau pateikiamos tik tiesiogiai su Reglamentu susiję Statybos įstatymo sąvokos ir kitos sąvokos, kurių nėra Statybos įstatyme [4.1.1]:

5.1. statinio projektavimo sąlygos [4.1.1] – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys Statybos ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais); aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius); už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos patvirtintas nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.

5.2. statinio projektavimo sąlygų sąvadas [4.1.1] – savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas;

5.3. inžineriniai tinklai [4.1.1]– statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais;

5.4. susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės);

5.5. komunaliniai inžineriniai tinklai [4.1.1] – inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais;

5.6. vietiniai inžineriniai tinklai [4.1.1] – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti;

5.7. įvadiniai inžineriniai tinklai – komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų atšakos (nuo prisijungimo prie šių tinklų atsišakojimo vietos iki statinyje ar statybos sklype esančios apskaitos ar paskirstymo įrangos), kuriomis į statinį ar statybos sklypą tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, dujos, šilumos, šalčio nešikliai, nafta ir kitas kuras, nuvedamos nuotekos, laidininkais tiekiama elektros energija, taip pat ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), valdymo signalizacijos bei kiti silpnų srovių tinklai;

5.8. paslaugos – šilumos, elektros, dujų, karšto ir šalto vandens ir kt. tiekimas, nuotekų šalinimas, ryšių (telekomunikacijų) paslaugų teikimas inžineriniais tinklais, vartotojui perkant energiją, vandenį ir kt. iš tiekėjų pagal pirkimo-pardavimo sutartis, tiekėjo sudarytomis su vartotojais Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.9. branduolinės energetikos objektas – atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas [4.1.6].

 

III. STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADO IŠDAVIMO TEISINIS PAGRINDAS

 

6. Statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija, vykdoma, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo [4.1.2] 7 straipsnio 13 punktu įstatymų nustatyta tvarka. Šią funkciją atlieka savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 14 punktą.

7. Sąvokos „Statinio projektavimo sąlygos“ apibrėžimas pateiktas Statybos įstatymo [4.1.1] 2 straipsnio 32 dalyje (žr. Reglamento 5.1 papunktis), sąvokos „statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ – to paties straipsnio 33 dalyje [4.1.1] (žr. Reglamento 5.2 papunktį).

8. Statinio projektavimo sąlygų išdavimo principai nustatyti Statybos įstatymo [4.1.1] 20 straipsnio 2–12 dalyse (žr. Reglamento IV skyrių).

9. Statinio projektavimo sąlygų (kaip privalomųjų projekto rengimo dokumentų sudėtinės dalies) rengimo tvarka bei sudėtis nustatyta Statybos įstatymo [4.1.1] įstatymo 20 straipsnio 15 dalies pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aplinkos ministerijai suteiktus įgaliojimus [4.2.1] Reglamente.

 

IV. STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADO IŠDAVIMO ĮSTATYMINĖS [4.1.1] NUOSTATOS

 

10. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) prašymą ir:

10.1. duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą);

10.2. žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kiti atvejai, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustatomi Reglamento V skyriuje;

10.3. statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai;

10.4. daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

10.5. projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami).

11. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs Reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VI skyriuje, parengti (pagal kompetenciją):

11.1. inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams;

11.2. regiono aplinkos apsaugos departamentui;

11.3. už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti);

11.4. už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti);

11.5. kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų (žr. Reglamento 37 punktą).

12. Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) paraiškos gavimo. Per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas).

13. Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

14. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos. Statytojas (užsakovas) taip pat gali pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar pasistatys vietinius, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus.

15. Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projektavimo sąlygų sąvado.

16. Valstybės rezervo materialiniams ištekliams saugoti skirto statinio projektavimo sąlygos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybę, saugumą bei panaudojimo galimybes.

17. Aplinkos ministerija (nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbų atveju – kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės meras (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Aplinkos ministerijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Aplinkos ministerijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti. Jeigu savivaldybės meras atsisako panaikinti ar pakeisti statinio projektavimo sąlygas, ginčas sprendžiamas teisme statytojo (užsakovo) ar Aplinkos ministerijos (kai tai susiję su valstybės interesais) iniciatyva.

18. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos).

19. Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus. Šiam terminui pasibaigus, jei statyba nepradėta, projektavimo sąlygų sąvadas tvirtinamas iš naujo.

20. Už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

V. STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADO IŠDAVIMO ĮSTATYMINIŲ [4.1.1] NUOSTATŲ PAPILDYMAS PAGAL APLINKOS MINISTERIJAI SUTEIKTUS ĮGALIOJIMUS [4.2.1]

 

21. Reglamento 10.2 punkte nurodytų dokumentų nereikia:

21.1. kai savivaldybės patikėjimo teise valdomoje žemėje, skirtoje Žemės įstatymo [4.1.3] 6 straipsnio 3 dalies, 1,2,3,4 punktuose nurodytoms reikmėms numatoma statyti žemiau išvardytus miestų, miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių infrastruktūros paskirties statinius (tarp jų laikinus ir II grupės nesudėtingus statinius [4.3.1], kurių statytoju (užsakovu) yra savivaldybė ar jos pavedimu (sutartimi ar kitu dokumentu) kitas fizinis ar juridinis asmuo (jei tie statiniai bus įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą);

21.2. komunalinius inžinerinius tinklus ir su jais susijusius kitus inžinerinius statinius;

21.3. gatves, aikštes, vietinės reikšmės kelius, bevariklio transporto ir pėsčiųjų takus, šaligatvius ir su šiomis susisiekimo komunikacijomis susijusius inžinerinius statinius (tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir pan.);

21.4. antžemines ir požemines automobilių parkavimo aikšteles;

21.5. visuomenės reikmėms skirtų teritorijų tvarkymo inžinerinius, statinius: tvoras, atramines sienas, laiptus, pandusus, atviras terasas, apželdinimo ir puošybos statinius, skulptūras, paminklus ir pan.), slidininkų keltuvus, reklamos statinius ir kt.;

21.6. nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) bokštus ir su jais susijusius inžinerinius statinius.

22. Reglamento 10.2 punkte nurodytų dokumentų taip pat nereikia, kai Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklausančioje valstybės žemėje (skirtoje Žemės įstatymo [4.1.3] 4 straipsnio 1, 5, 6 punktuose nurodytoms reikmėms) numatoma statyti žemiau išvardytus statinius (jei šie statiniai bus įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą):

22.1. bendro naudojimo geležinkelių infrastruktūros statinius, išdėstytus geležinkelių apsaugos zonose, kurių dydis nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų: inžinerinius tinklus, kitus inžinerinius statinius (tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir pan.);

22.2. statinius valstybinės reikšmės vidaus vandenyse ir teritoriniame jūrų kontinentiniame šelfe.

23. Reglamento 10.2 punkte nurodytų dokumentų nereikia, kai numatoma statyti valstybės sienos apsaugos statinius pasienio zonoje, jei yra parengtas šių statinių teritorijų detalusis planas.

24. Šis Reglamento skyrius netaikomas, kai statinius numatoma statyti saugomoje teritorijoje ar nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje.

 

VI. STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ PRIVALOMUMAS

 

25. Statinio projektavimo sąlygos išvardytos Statybos įstatymo [4.1.1] 2 straipsnio 32 dalyje (žr. Reglamento 5.1 papunktį). Jos rengiamos tik tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumentuose [5.1.1] nėra nustatytų privalomųjų statinio projektavimo reikalavimų (arba jie išdėstyti nepakankamai išsamiai). Branduolinės energetikos objektams [4.1.6] teritorijos detaliajame plane nustatyti teritorijos režimo reikalavimai turi būti pakankami projektui rengti.

26. Inžinerinių tinklų (žr. Reglamento 5.3 punktą) projektavimo sąlygos yra privalomos:

26.1. kai tiesiami nauji komunaliniai inžineriniai tinklai (žr. Reglamento 5.5 punktą);

26.2. kai vietiniai inžineriniai tinklai (žr. Reglamento 5.6 punktą) tiesiami žemėje, kuri nepriklauso statytojui nuosavybės teise ar kita teise arba jis nevaldo ir nenaudoja jos kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

26.3. kai tiesiami įvadiniai inžineriniai tinklai (žr. Reglamento 5.7 papunktį) į statinį ar statybos sklypą žemėje, kuri nepriklauso statytojui nuosavybės teise ar kita teise arba jis nevaldo ir nenaudoja jos kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

26.4. kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami inžineriniai tinklai, nurodyti Reglamento 26.1, 26.2, 26.3 papunkčiuose (tuo atveju, kai atliekami žemės kasimo darbai).

27. Susisiekimo komunikacijų (žr. Reglamento 5.4 punktą) projektavimo sąlygos yra privalomos:

27.1. naujoms susisiekimo komunikacijoms (tarp jų įvažoms į statybos sklypus) nutiesti;

27.2. susisiekimo komunikacijoms rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti (kai keičiami kelio matmenys) ar kelio dangos konstrukcija.

28. Statinio projektavimo sąlygos, susijusios su inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, taip pat privalomos:

28.1. kai vartotojas nori padidinti paslaugų pirkimo-pardavimo (žr. Reglamento 5.8 papunktį) mastą, nustatytą energijos (ar paslaugų) pirkimo-pardavimo sutartyse (viršyti energijos, vandens, nuotekų šalinimo kiekius, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) paslaugų apimtį) arba atsijungti nuo komunalinių inžinerinių tinklų (statinio bendrosios inžinerinės sistemos);

28.2. Reglamento 28.1 punkte nurodytu atveju projektavimo sąlygos privalomos tik tada, jei reikia nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose ar perkloti juos esamose trasose, pakeičiant esamų inžinerinių tinklų techninius parametrus (vamzdyno, kanalo, kabelio skerspjūvį, tipą ir pan.); kitais atvejais tai nustatoma keičiant energijos (ar paslaugų) pirkimo-pardavimo sutartis;

28.3. kai vartotojas prašo pakeisti elektros energijos tiekimo patikimumo kategoriją (tik tuo atveju, jei reikia nutiesti ar rekonstruoti naujas elektros tiekimo orines ar požemines linijas naujose trasose ar perkloti jas esamose trasose, pakeičiant jų techninius parametrus, tipą ir pan.; kitais atvejais tikslinamos energijos pirkimo-pardavimo sutartys;

28.4. kai reikia iškelti iš esamų trasų, išardyti (nugriauti) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, jei jie trukdo statyti (rekonstruoti) planuojamą statyti statinį ar naudoti pastatytą statinį ir vietoj jų nutiesti naujus inžinerinius tinklus (komunalinius, vietinius, įvadinius) ar susisiekimo komunikacijas, kuriuos valdo ar kita teise jais disponuoja ne statytojas, o kitas asmuo;

28.5. kai reikia nutiesti laikinus inžinerinius tinklus, tiekiančius į statybvietę energiją (paslaugas) statybos metu ir laikinas susisiekimo komunikacijas, naudojamas statybos metu (tais atvejais, kai statyba pradedama nenutiesus pastovių inžinerinių tinklų ir pastovių susisiekimo komunikacijų);

28.6. kai dėl naujo statinio statybos (esamo statinio rekonstravimo) pažeidžiama trečiųjų asmenų galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ar galimybė naudotis esamais komunaliniais ar vietiniais inžineriniais tinklais bei inžineriniais statiniais (šachtiniais šuliniais, gręžtiniais šuliniais, vietinėmis nuotekų valyklomis) ir todėl reikia nutiesti naujus ar rekonstruoti esamus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, užtikrinančius minėtas galimybes;

28.7. kai naujo statinio statyba (esamo statinio rekonstravimas) turi įtakos esamų hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių darbui ir reikia numatyti inžinerines priemones šiems įrenginiams išsaugoti (juos rekonstruoti, pastatyti naujus, pakloti naujus ar rekonstruoti esamus drenažo ir kitus inžinerinius tinklus), kad nebūtų pažeistas tų įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

29. Statinio projektavimo sąlygos, nustatančios statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus, privalomos:

29.1. naujai statomiems statiniams, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius;

29.2. rekonstruojamiems statiniams, kai statomi nauji aukštai, priestatai (nustatyto dydžio), iš esmės keičiama statinio fasadų išvaizda [4.1.1];

29.3. kapitališkai remontuojamiems statiniams, kai iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (išskyrus atvejus, kai keičiama statinio išorės apdaila į tokio pat tipo, kaip buvusi apdaila [4.1.1]).

30. Daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo projektavimo sąlygos yra privalomos [4.1.4].

31. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų (bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės įrangos ir kitokios įrangos) rekonstravimo projektavimo sąlygos yra privalomos [4.1.4].

32. Daugiabučio gyvenamojo namo dalinio rekonstravimo atveju, kai iš bendro naudojimo objektų Civilinio kodekso nustatyta tvarka atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpos, kurios gali būti naudojamos kaip atskiri daiktai, projektavimo sąlygos yra privalomos.

33. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai privalomi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [4.1.5] ir jo pagrindu parengtų teisės aktų nustatytais atvejais.

34. Gamtos išteklių naudojimo reikalavimus nustatančios projektavimo sąlygos privalomos tuo atveju, jei statinio projekte numatomi projektiniai sprendiniai, susiję su šių išteklių naudojimu. Šios projektavimo sąlygos nereikalingos, jei yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

35. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos reglamentas (laikinas reglamentas) privalomas šių vertybių tvarkymo statybos darbų arba statinio statybos vertybės teritorijoje atvejais.

36. Saugomos teritorijos reglamentas (laikinas reglamentas) privalomas rengiant statomo, rekonstruojamo, kapitališkai remontuojamo statinio projektavimo atveju.

37. Kitų statinio projektavimo sąlygų, kurios Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje įvardytos kaip „kitų įstatymų nustatyti reikalavimai“ privalomumą bei jų sudėtį nustato tie įstatymai ir jų pagrindu parengti teisės aktai.

 

VII. Statinio projektavimo sąlygų sudėtis

 

38. Statinio projektavimo sąlygos turi būti suredaguotos konkrečiai ir aiškiai, kad pagal jas galima būtų parengti statinio projekto sprendinius. Reikalavimai, kurie yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose, jei nereikia jų detalizuoti, nekartojami, bet pateikiamos nuorodos į juos.

39. Statinio projektavimo sąlygose vietoj konkrečių reikalavimų neturi būti išvardijami normatyviniai statybos techniniai dokumentai ar normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas projektas.

40. Inžinerinių tinklų projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: inžinerinių tinklų trasų vietos ir kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų vieta susisiekimo komunikacijos ar inžinerinių tinklų koridoriaus skersiniame profilyje, vamzdynų diametrai, šilumos tinklų tipas (kanalinis, bekanalinis), elektros ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų skerspjūviai, kiti techniniai parametrai ir pan. (jei jie nenustatyti, pateikiami duomenys juos apskaičiuoti), statinio inžinerinių sistemų ir statybos sklypo inžinerinių tinklų prijungimo prie komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų vietos (šuliniai, kameros, elektros transformatorinės, paskirstymo punktai, telekomunikacijų spintos ir pan. bei jų numeriai), energijos apskaitos reikalavimai.

41. Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose susisiekimo – jų trasos, kategorijos ir kiti techniniai parametrai, dangos tipas ir pan., transporto rūšys, judėjimo intensyvumas, sankryžų tipai, inžinerinių statinių, susijusių su šiomis komunikacijomis (tiltų, viadukų, estakadų ir pan.), reikalavimai.

42. Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų projektavimo sąlygų sudėtį nustato savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas).

43. Daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų keitimo [4.1.4] projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: nauja gyvenamųjų patalpų paskirtis (nurodant patvirtintą teritorijos detalųjį planą, kurio pagrindu leidžiama ši paskirtis), viešojo aptarimo (su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų savininkais) protokolo data ir Nr. [4.1.4], [4.3.3], gyvenamosios patalpos pertvarkymo ir namų aplinkos pakeitimo schema, techninės priemonės, kompensuojančios nepatogumus dėl pasikeitusių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų gyvenimo sąlygų (padidėjusių žmonių, transporto srautų ir pan.).

44. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų rekonstravimo [4.1.4] projektavimo sąlygose išvardijami pagrindiniai rekonstravimo darbai, nurodomas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu protokolo, kuriuo pritarta šiems darbams, data ir numeris.

45. Daugiabučio gyvenamojo namo dalinio rekonstravimo atveju, kai iš bendro naudojimo objektų Civilinio kodekso nustatyta tvarka atidalijami bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi objektai, kurie gali būti naudojami kaip atskiri daiktai, projektavimo sąlygose nurodoma: atidalytos patalpos buvusi ir naujoji paskirtis, numatomų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų esmė (įvardijami pagrindiniai darbai), dokumento, kurio pagrindu įvyko atidalijimas, pavadinimas, data ir numeris bei reikalavimai, įvardyti šiame dokumente, kiti reikalavimai, susiję su numatomais atlikti darbais, jei jie siejasi su daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (naudotojų) interesais.

46. Statinio projektavimo sąlygose dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai leistinumo nurodoma, ar iki statinio projektavimo regiono aplinkos apsaugos departamento priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu [4.1.5] (kai tai privaloma):

46.1. lieka galioti (jei sprendimas atitinka duomenis apie statinį, kuriuos pateikė statytojas (užsakovas) kartu su prašymu statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti);

46.2. netenka galios (jei sprendimas neatitinka duomenų apie statinį (kuriuos statytojas (užsakovas) pateikė kartu su prašymu statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti) ir reikia iš naujo parengti (pataisyti) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir gauti regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą.

47. Statinio projektavimo sąlygose, skirtose gamtos išteklių naudojimo reikalavimams nustatyti, turi būti nurodyta kokių gamtos išteklių (nurodant kiekius ir kitus parametrus) naudojimą statytojas (užsakovas) gali numatyti statinio projekto sprendiniuose. Šios sąlygos išduodamos pagal statytojo (užsakovo) parengtus duomenis apie statinį (pateiktus kartu su prašymu statinio projektavimo sąlygoms gauti). Šie duomenys turi atitikti reikalavimus, nustatytus statinio projekto aplinkos apsaugos daliai [4.3.2].

48. Statinio, statomo saugomose teritorijose, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu saugomos teritorijos apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) vadovautis.

49. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) vadovautis.

50. Tuo atveju, kai negyvenamosios paskirties statinio patalpoje (ar statinyje, priklausančiame statinių grupei) numatoma rekonstruoti statinio (statinių grupės) bendrąją inžinerinę ar technologinę sistemą [4.1.1], atjungiant ją nuo komunalinių inžinerinių tinklų (įrengiant atskirąją inžinerinę sistemą), projektavimo sąlygose išvardijami pagrindiniai rekonstravimo darbai, nurodomi kitų patalpų (statinių) savininkai (naudotojai), kurie naudojasi šiomis sistemomis, ir įrašomi jų sutikimo (dėl inžinerinės sistemos rekonstravimo) raštų datos ir numeriai (šie sutikimai privalomi, jei minėtų patalpų (statinių) savininkai (naudotojai) yra skirtingi).

 

IX. „VIENO LANGELIO“ PRINCIPO PRIVALOMUMAS IŠDUODANT STATINIO PROJEKTAVIMO SĄLYGŲ SĄVADĄ

 

51. Savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), vykdydamas statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo funkciją, privalo aptarnauti statytoją (užsakovą) „vieno langelio“ principu [4.2.2].

52. Savivaldybės meras statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo funkciją vykdo pats ar paveda ją savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui (toliau – Savivaldybės administracija).

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Savivaldybės administracija parengia ir patvirtina šių blankų pavyzdžius:

53.1. statytojo (užsakovo) prašymo, adresuoto savivaldybės merui (su duomenimis apie statinį) projektavimo sąlygų sąvadui gauti;

53.2. Savivaldybės administracijos paraiškos inžinerinių tinklų savininkams (naudotojams) statinio projektavimo sąlygoms parengti – pagal kiekvieną energijos (ar paslaugų) rūšį;

53.3. Savivaldybės administracijos paraiškos susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams) statinio projektavimo sąlygoms parengti;

53.4. Savivaldybės administracijos paraiškos valstybės institucijoms statinio projektavimo sąlygoms parengti (pagal kompetenciją);

53.5. Savivaldybės administracijos nustatomų statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų projektavimo sąlygų;

53.6. statinio projektavimo sąlygų sąvado.

54. Blankų pavyzdžius, nurodytus šio reglamento 53.1, 53.2, 53.3, 53.4, 53.6 papunkčiuose, Savivaldybės administracija privalo suderinti su statinio projektavimo sąlygas rengiančiomis valstybės institucijomis (pagal kompetenciją) bei su inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais).

55. Ginčai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

______________