LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS KODEKSO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97, 106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 5¹, 54¹, 54², 56¹, 85¹, 150¹, 165¹, 195¹, 198¹, 216¹, 216², 216³, 216⁴, 216⁵, 216⁶ STRAIPSNIAIS

Į S T A T Y M A S

2001 m. gruodžio 4 d. Nr. I X-624

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 52-1239; 1999, Nr. 101-2899; 2000, Nr. 75-2269, Nr. 85-2587; 2001, Nr. 62-2218)

1 straipsnis. 2 straipsnio 2, 3, 10, 11, 12, 14, 15 ir 26 punktų pakeitimas

1. 2 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „įsteigta“ įrašyti žodį „įregistruota“, vietoj žodžių „ar organizacija“ įrašyti žodžius „organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos asmuo – Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo;“.

2. 2 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „įsteigta“ įrašyti žodį „įregistruota“, vietoj žodžių „ar organizacija, kuri“ įrašyti žodžius „organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, kuris“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) Lietuvos Respublikos ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas, nuolatinė buveinė ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, kuris verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar panašia veikla;“.

3. 2 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „oficialus veiksmas“ įrašyti žodžius „individualus administracinis aktas“, po žodžių „vienam ar keliems“ įrašyti žodžius „konkrečiai nurodytiems ar individualiais požymiais apibrėžtiems“, po žodžio „asmenims“ įrašyti žodžius „įskaitant šio kodekso 5¹ straipsnyje nurodytų privalomosios informacijos aktų išdavimą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„10) sprendimas – individualus administracinis aktas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes vienam ar keliems, konkrečiai nurodytiems ar individualiais požymiais apibrėžtiems asmenims, įskaitant šio kodekso 5¹ straipsnyje nurodytų privalomosios informacijos aktų išdavimą;“.

4. Pakeisti 2 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11)  prekės – daiktai, galintys būti užsienio prekybos objektais, išskyrus žemę bei kitus su žeme susijusius ir pagal jų paskirtį ir prigimtį nekilnojamuosius daiktus, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;“.

5. Pakeisti 2 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) Lietuvos prekės – prekės:

a) kurios išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikantis šio kodekso 25 straipsnyje nustatytų sąlygų ir kurių sudėtyje nėra prekių, importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų. Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, Lietuvos prekėmis laikomos tik tada, kai išleidžiamos laisvai cirkuliuoti;

b) importuotos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš kitų valstybių arba teritorijų ir išleistos laisvai cirkuliuoti, įskaitant muitinės prižiūrimas prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais;

c) išgautos arba pagamintos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tik iš šio punkto b papunktyje nurodytų prekių arba ir iš a, ir iš b papunkčiuose nurodytų prekių;“.

6. 2 straipsnio 14 punkte po žodžių „muitų teritoriją“ įrašyti žodžius „arba jų įvežimą sukėlę veiksmai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„14) importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai;“.

7. 2 straipsnio 15 punkte po žodžių „muitų teritorijos“ įrašyti žodžius „arba jų išvežimą sukėlę veiksmai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„15) eksportas – prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba jų išvežimą sukėlę veiksmai;“.

8. 2 straipsnio 26 punkto b papunktyje išbraukti žodį „ekonominę“ ir šį papunktį išdėstyti taip:

„b) prekių įvežimas į laisvąją zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;“.

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Atstovavimas ir tarpininkavimas

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali suteikti teisę muitinės tarpininkui:

1) atstovauti jam muitinėje atliekant muitinės formalumus, veikiant atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų;

2) tarpininkauti jam muitinėje atliekant muitinės formalumus, veikiant savo vardu ir asmens, kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei dėl jo interesų.

2. Muitinės tarpininkas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti arba tarpininkauti kitiems asmenims atliekant muitinės formalumus.

3. Muitinės tarpininkas privalo pareikšti muitinei, kad atstovauja arba tarpininkauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jam suteiktas teises patvirtinančius dokumentus.

4. Muitinės tarpininkas privalo būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę ne mažesnei kaip penkių šimtų minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio pinigų sumai.

5. Kitaip, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais asmens atstovas gali būti ir įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis tokią teisę įgijęs ne Lietuvos Respublikos asmuo. Šis asmuo taip pat privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.“

3 straipsnis. 4 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai prašymas pateikiamas raštu, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų, arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija ir muitinė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą ar sustabdymą pareiškėjui pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmeniui palankaus sprendimo galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu sprendimu susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą. Sprendimo galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie tai pareiškėjui dienos. Tačiau išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų asmens, kuriam taikomas atitinkamas sprendimas, lūkesčių, muitinė turi teisę nustatyti vėlesnę sprendimo galiojimo sustabdymo arba pakeitimo įsigaliojimo datą.“

4 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas

5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „importo“ įrašyti žodžius „(įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta arba numatoma atlikti importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacija.“

5 straipsnis. Kodekso papildymas 5¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 5¹ straipsniu:

„5¹ straipsnis. Privalomosios informacijos aktai

1. Gavusi asmens raštišką prašymą, muitinė, vadovaudamasi šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, išduoda šiam asmeniui privalomosios tarifinės informacijos aktą, kuriame pateikta informacija apie jame aprašytų prekių tarifinį klasifikavimą, arba privalomosios prekių kilmės informacijos aktą, kuriame pateikta informacija apie jame aprašytų prekių kilmę ir jos įgijimą nulemiančias aplinkybes.

2. Privalomosios tarifinės informacijos ir privalomosios prekių kilmės informacijos aktuose pateikta informacija yra privaloma visoms muitinės įstaigoms, tačiau tik tada, jeigu muitinei prekes pateikia pats asmuo, kuriam išduotas atitinkamas aktas, arba jo vardu muitinės tarpininkas, ir tik atliekant tarifinį prekių klasifikavimą arba nustatant jų kilmę. Ji privaloma muitinės įstaigoms tik tada, jeigu muitinės formalumai su prekėmis, kurioms pageidaujama taikyti privalomąją informaciją, atliekami po to, kai muitinė jau yra išdavusi atitinkamą aktą. Privalomoji prekių kilmės informacija naudojama atliekant muitinės formalumus, susijusius su šio kodekso 24–28 straipsnių taikymu.

3. Asmuo, kuriam išduotas privalomosios informacijos aktas, arba jo vardu šį aktą pateikęs muitinės tarpininkas privalo būti pasirengęs įrodyti ir atsako už tai, kad:

1) tarifinio prekių klasifikavimo atveju – deklaruojamos prekės pagal visus požymius atitinka prekes, apie kurias pateikta informacija atitinkamame privalomosios tarifinės informacijos akte;

2) prekių kilmės nustatymo atveju – prekės, kurių kilmė nustatoma, ir jos įgijimą nulemiančios aplinkybės visais atžvilgiais atitinka prekes ir aplinkybes, apie kurias pateikta informacija atitinkamame privalomosios prekių kilmės informacijos akte.

4. Privalomosios tarifinės informacijos aktas galioja 6 metus nuo jo išdavimo dienos, o privalomosios prekių kilmės informacijos aktas – 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Aktas pripažįstamas netekusiu galios, jeigu jis išduotas remiantis netikslia arba neišsamia pareiškėjo pateikta informacija, nežiūrint į tai, ar pareiškėjas apie šios informacijos netikslumą žinojo, ar ne.

5. Privalomosios informacijos aktas netenka galios:

1) privalomosios tarifinės informacijos:

a) šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojantys teisės aktai, kurių nuostatų privalomosios tarifinės informacijos akte pateikta informacija neatitinka;

b) kai jis pripažįstamas negaliojančiu arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso 4 straipsniu, jeigu apie šio akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu informuojamas asmuo, kuriam jis išduotas;

c) šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros taikymą reglamentuojančių teisės aktų;

d) įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui;

2) privalomosios prekių kilmės informacijos:

a) šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais, kai įsigalioja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti prekių kilmės taisyklių taikymą reglamentuojantys teisės aktai, kurių nuostatų privalomosios prekių kilmės informacijos akte pateikta informacija neatitinka;

b) kai jis pripažįstamas negaliojančiu arba pakeičiamas kitu vadovaujantis šio kodekso 4 straipsniu, jeigu apie šio akto pripažinimą negaliojančiu arba pakeitimą kitu informuojamas asmuo, kuriam jis išduotas;

c) šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šį aktą pripažinus netekusiu galios, jeigu nustatoma, kad jame pateikta informacija neatitinka Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių kilmės taisyklių taikymą;

d) įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui.

6. Asmuo, kuriam išduotas privalomosios informacijos aktas, netenkantis galios vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 1 punkto a papunkčiu arba 2 punkto a papunkčiu, gali juo naudotis dar šešis mėnesius nuo atitinkamų teisės aktų įsigaliojimo datos, jeigu jis iki šios datos remdamasis tokiame akte pateikta informacija yra sudaręs privalomas vykdyti sutartis (kontraktus) dėl atitinkamų prekių pirkimo arba pardavimo. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkto a papunktyje ir 2 punkto a papunktyje nurodytuose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti šios straipsnio dalies nuostatų taikymo laikotarpiai.

7. Kai privalomosios informacijos aktais naudojamasi vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, juose pateikta informacija galima remtis tik apskaičiuojant importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius.“

6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Informacijos pateikimas ir pagalba muitinei

Įgyvendinant šio kodekso, jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas, kiekvienas asmuo, susijęs su importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti visą informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas (įskaitant kompiuterinę informaciją), ir turimus dokumentus, susijusius su nurodytomis importo, eksporto arba tranzito operacijomis, bei suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą, susijusią su nurodytomis operacijomis.“

7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Informacijos apsauga

1. Visa muitinei pateikta informacija, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma tarnybos paslaptimi, išskyrus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį. Muitinė neturi teisės jos atskleisti be informacijos pateikėjo - asmens arba valstybės institucijos - sutikimo. Informacija pateikiama nustatyta tvarka, jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Muitinei pateikti duomenys apie asmenį ir informacija, sudaranti valstybės arba tarnybos paslaptį, saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Informacijos saugojimas

Asmenys, susiję su importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus), eksporto arba tranzito operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į asmenų naudojamas jos laikmenas (įskaitant kompiuterinę informaciją), kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 6 kalendorinius metus. Šis 6 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos.“

9 straipsnis. 25 straipsnio pavadinimo ir 2 dalies pakeitimas

1. 25 straipsnio pavadinime po žodžio „Prekės“ įrašyti žodžius „išgautos, pagamintos arba“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„25 straipsnis.     Prekių kilmės šalis. Prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos vienoje šalyje“.

2. 25 straipsnio 2 dalyje po žodžio „Prekėmis“ įrašyti žodžius „išgautomis, pagamintomis arba“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Prekėmis, išgautomis, pagamintomis arba išgautomis ir pagamintomis vienoje šalyje, laikomos šios prekės:

1) šalies teritorijoje išgautos mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos;

2) šalyje išaugę augalinės kilmės produktai;

3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

4) produktai, pagaminti iš šalyje užaugusių gyvūnų;

5) produktai, pagaminti iš šalyje sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos šalies vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies teritorinius vandenis;

7) produktai, išgauti arba pagaminti plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6 punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir plaukioja su tos šalies vėliava;

8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

9) gamybos proceso metu susidariusios atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai žaliavoms regeneruoti;

10) prekės, pagamintos ar pradėtos gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies 1–9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių.“

10 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies pakeitimas

26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „svarbus“ įrašyti žodžius „ekonomiškai pagrįstas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos etapas.“

11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Prekių kilmę įrodančių dokumentų ir kitos informacijos pateikimas

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla abejonių, – taip pat ir kita muitinės reikalaujama informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar patikrinti.“

12 straipsnis. 30 straipsnio 8 dalies 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) jie yra vienos šeimos nariai arba giminės, kuriais laikomi: vyras ir žmona, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, seneliai ir vaikaičiai, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios, įtėviai ir įvaikiai, įbroliai ir įseserės.“

13 straipsnis. 31 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų pakeitimas

1. 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „(bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) tapačių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;“.

2. 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „(bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;“.

3. 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;“.

14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų užsienio valiuta, perskaičiavimas

Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos litais ir tokiam perskaičiavimui naudojami lito ir užsienio valiutų santykiai skelbiami šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. 37 straipsnio 2 dalies pakeitimas

37 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „pagal konsignacijos sutartis tiekiamų“, po žodžio „prekių“ įrašyti žodžius „kurios paprastai tiekiamos pagal konsignacijos sutartis“, po žodžių „deklaranto prašymu“ įrašyti žodžius „netaikant šio kodekso 30, 31 ir 32 straipsnių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Nustatant greitai gendančių prekių, kurios paprastai tiekiamos pagal konsignacijos sutartis, muitinę vertę, deklaranto prašymu netaikant šio kodekso 30, 31 ir 32 straipsnių gali būti taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies pakeitimas

1. 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „muitinės nustatytą“ įrašyti žodžius „ar muitinei priimtiną“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą;“.

2. 39 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „taip pat“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi.“

17 straipsnis. 40 straipsnio 2 dalies pakeitimas

40 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „asmuo, atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją“ įrašyti žodžius „asmuo, įplukdęs laivą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nutupdęs šioje teritorijoje orlaivį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5 dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, įplukdęs laivą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nutupdęs šioje teritorijoje orlaivį, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią situaciją.“

18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis.     Prievolė pateikti muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas prekes

Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą, privalo būti nedelsiant pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.“

19 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Pateiktų muitinei prekių apžiūra

Jeigu muitinė sutinka, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos ar kitaip patikrinamos (suskaičiuojamos, pasveriamos, išmatuojamos, atliekami kiti veiksmai, reikalingi prekių kiekybinėms ar kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imami jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems veiksmams, kuriuos leidžiama atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti ar kitaip patikrinti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui.“

20 straipsnis. 44 straipsnio 1 dalies pakeitimas

44 straipsnio 1 dalyje po žodžių „bendroji deklaracija“ įrašyti žodžius „kurioje šios prekės nurodytos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Kartu su prekėmis, pateikiamomis muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti pateikta bendroji deklaracija, kurioje šios prekės nurodytos, išskyrus šio kodekso 46 straipsnyje nustatytus atvejus.“

21 straipsnis. 45 straipsnio 1 dalies pakeitimas

45 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vietoj bendrosios deklaracijos“ įrašyti žodžius „kaip bendroji deklaracija“, po žodžio „naudojami“ įrašyti žodį „muitinės“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Bendroji deklaracija turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka kaip bendroji deklaracija gali būti naudojami muitinės, prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.“

22 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Prekių iškrovimas

1. Prekės gali būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę.

2. Tikrindama prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose.

3. Prekių ir (arba) jas gabenančių transporto priemonių tikrinimas atliekamas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis, būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti. Tikrintinas prekes ir (arba) jas gabenančias transporto priemones bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.

4. Jeigu tranzitu gabenamų prekių ir (arba) jas gabenančių transporto priemonių tikrinimas susijęs su didelio masto krovimo darbais arba plombų, kuriomis užplombuotos transporto priemonės, nuėmimu, motyvuotą sprendimą dėl tokio tikrinimo priima muitinės pareigūnas, einantis ne žemesnes už muitinės posto, kuriam pateiktos prekės, viršininko, o kai šio nėra, – pamainos viršininko pareigas.“

23 straipsnis. 50 straipsnio 2 dalies pakeitimas

50 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „90 dienų“ įrašyti skaičių ir žodį „180 dienų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Atsižvelgdama į prekių gabenimo aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 180 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.“

24 straipsnis. 52 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi

1. 52 straipsnio 1 dalyje po žodžių „muitinės nustatytose“ įrašyti žodžius „arba muitinei priimtinose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Laikinai saugomos prekės gali būti laikomos tiktai muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose, laikantis muitinės nustatytų sąlygų.“

2. 52 straipsnį papildyti 3 dalimi:

„3. Importo ir eksporto terminalai (laikinojo prekių saugojimo sandėliai), kuriuose Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims teikiamos laikinojo saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, steigiami šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

25 straipsnis. Kodekso papildymas 54¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 54¹ straipsniu:

„54¹ straipsnis.   Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio tranzito procedūrą, priežiūra

Šio kodekso 39–54 straipsniai, išskyrus 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netaikomi, jeigu įvežtoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, kurios atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis.“

26 straipsnis. Kodekso papildymas 54² straipsniu

Papildyti Kodeksą 54² straipsniu:

„54² straipsnis.   Prekių, atgabentų į paskirties muitinės įstaigą taikant muitinio tranzito procedūrą, priežiūra

Atgabenus prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią paskirties muitinės įstaigą (įskaitant veikiančias tarptautiniuose jūrų, upių ir oro uostuose) ir pateikus jas muitinei vadovaujantis muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančiomis šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taikomos šio kodekso 43–54 straipsnių nuostatos.“

27 straipsnis. 56 straipsnio 2 dalies pakeitimas

56 straipsnio 2 dalyje po žodžių „pareiškimas paduodamas“ įrašyti žodžius „ne anksčiau kaip“, 2 dalį papildyti sakiniu „Pareiškimas dėl greitai gendančių prekių, kurių sąrašas sudaromas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, paduodamas ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai šios prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas ne anksčiau kaip suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą. Pareiškimas dėl greitai gendančių prekių, kurių sąrašas sudaromas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, paduodamas ne anksčiau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai šios prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą.“

28 straipsnis. Kodekso papildymas 56¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 56¹ straipsniu:

„56¹ straipsnis.   Prekių realizavimas, kai panaikinus sprendimą dėl jų sulaikymo arba konfiskavimo prekės neatsiimamos

Jeigu įstatymų nustatyta tvarka panaikinus sprendimą dėl prekių sulaikymo arba konfiskavimo jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą ar atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius saugojimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui.“

29 straipsnis. 57 straipsnio 2 dalies pakeitimas

57 straipsnio 2 dalyje po žodžių „valstybės saugumo“ įrašyti žodžius „valstybės politikos“, vietoj žodžių „privačios ar valstybinės“ įrašyti žodį „arba“, po žodžio „nuosavybės“ įrašyti žodžius „(įskaitant intelektinę)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, valstybės politikos, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių arba nuosavybės (įskaitant intelektinę) apsaugos reikalavimais.“

30 straipsnis. 63 straipsnio 2 dalies pakeitimas

63 straipsnio 2 dalyje po žodžių „turintis asmuo“ įrašyti žodžius „įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, kurį vadovaudamasis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais tvarko Muitinės departamentas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Deklarantas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, kurį vadovaudamasis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais tvarko Muitinės departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.“

31 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„66 straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas

Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką reglamentuojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.“

32 straipsnis. 68 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 68 straipsnį 4 dalimi:

„4. Prekių tikrinimas, pavyzdžių arba mėginių paėmimas atliekamas šio kodekso 47 straipsnio ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, apsiribojant priemonėmis, būtinomis muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti. Tikrintinas prekes bei jų tikrinimo detalumą muitinė pasirenka įvertinusi atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką.“

33 straipsnis. 72 straipsnio 2 dalies pakeitimas

72 straipsnio 2 dalį papildyti sakiniu „Taikant šią straipsnio dalį, kai viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės, duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Visos vienoje muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos vienu metu. Taikant šią straipsnio dalį, kai viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės, duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.“

34 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos

1. Jeigu muitinės deklaracija pateikiama žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso 60 straipsnio 2 punkte, arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio kodekso 61–75 straipsniai taikomi laikantis pagrindinių juose išdėstytų principų šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Jeigu muitinės deklaracija pateikiama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, muitinė turi teisę leisti šio kodekso 61 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų nepateikti kartu su deklaracija. Tokiu atveju šie dokumentai turi būti laikomi muitinės žinioje.“

35 straipsnis. 77 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 77 straipsnio 2 dalyje po žodžių „apskaitos dokumentus“ įrašyti žodžius „bei duomenis“, vietoj žodžių „taip pat su paskesnėmis“ įrašyti žodžius „arba su paskesnėmis“, po žodžių „prekybos šiomis prekėmis operacijomis“ įrašyti žodžius „neatsižvelgiant į naudojamas jų laikmenas (įskaitant kompiuterinę informaciją)“, po žodžių „bet kurio kito asmens“ įrašyti žodžius „per jo vykdomą komercinę ir ūkinę veiklą“, po žodžių „minėtomis operacijomis arba“ įrašyti žodžius „dėl jo vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos“, po žodžių „minėtus dokumentus“ įrašyti žodžius „arba duomenis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus bei duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importu arba eksportu arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, neatsižvelgiant į naudojamas jų laikmenas (įskaitant kompiuterinę informaciją). Tokie patikrinimai gali vykti deklaranto ar bet kurio kito asmens, per jo vykdomą komercinę ir ūkinę veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl jo vykdomos komercinės ir ūkinės veiklos turinčio minėtus dokumentus arba duomenis, patalpose. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.“

2. 77 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nuostatos buvo taikomos“ įrašyti žodžius „neteisingai ar“, vietoj žodžių „ir grąžinti“ įrašyti žodžius „arba grąžinti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Jeigu pakartotinai patikrinus muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos neteisingai ar remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus arba grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“

36 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„79 straipsnis.     Muitų ir mokesčių apskaičiavimas laikant visą prekių siuntą vienos rūšies prekėmis

Jeigu vieną prekių siuntą sudarančios prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos skirtingai ir jeigu muitinės deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš šių prekių rūšių klasifikuojant atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo bei išlaidų, palyginti su nustatytais už prekes muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę deklaranto prašymu duoti sutikimą, kad muitai ir mokesčiai visai siuntai būtų apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias bendra nustatytų muitų ir mokesčių norma yra didžiausia. Tačiau jeigu atskiroms prekių siuntą sudarančioms prekėms taikomi importo draudimai arba apribojimai, tokios prekės turi būti klasifikuojamos atskirai.“

37 straipsnis. 81 straipsnio 1 punkto pakeitimas

81 straipsnio 1 punkte vietoj žodžio „pateikta“ įrašyti žodį „įforminta“, išbraukti žodžius „vadovaujantis šio kodekso 65 straipsniu“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti įforminta muitinės deklaracija pripažinta negaliojančia išleidus prekes;“.

38 straipsnis. Kodekso papildymas 85¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 85¹ straipsniu:

„85¹ straipsnis.   Tolesnis muitinės procedūros, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taikymas prekėms, išgautoms, pagamintoms arba išgautoms ir pagamintoms iš prekių, kurioms ši muitinės procedūra įforminta

Šio kodekso 2 straipsnio 12 punkto a papunktyje nurodytos prekės, išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos iš kitų prekių įforminus muitinės procedūrą, kurią taikant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, ir toliau laikomos prekėmis, kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra, kol joms neįforminami kiti muitinės sankcionuoti veiksmai.“

39 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„90 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros pradžia ir pabaiga

1. Muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama pateikus prekes, kurioms ši procedūra įforminta, kartu su atitinkamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai. Įvykdžius muitinio tranzito procedūros užbaigimo reikalavimus, šios muitinės procedūros vykdytojo įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateikimo paskirties įstaigai tvarką ir šios procedūros užbaigimo reikalavimus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

2. Muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedūrą įvykdyta, kai sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros užbaigimo reikalavimai.“

40 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Garantijų taikymas atliekant muitinio tranzito procedūrą

1. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinės procedūros vykdytojas privalo pateikti garantiją, užtikrinančią, kad skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, nepateikimo paskirties muitinės įstaigai, bus atlyginta.

2. Garantija gali būti:

1) vienkartinė – taikoma vienai muitinio tranzito procedūrai;

2) bendroji – taikoma kelioms muitinio tranzito procedūroms. Ji gali būti taikoma šios muitinės procedūros vykdytojui gavus muitinės leidimą, kuris išduodamas šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu gabenamos prekės, kurioms netaikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas leidimas išduodamas asmenims, kurie:

1) turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) reguliariai atlieka muitinio tranzito procedūras arba kurių finansinė būklė, vertinant pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus, yra tokia, kad jie gali įvykdyti su tomis procedūromis susijusius savo įsipareigojimus;

3) nėra padarę šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikšmingų šio kodekso, mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų.

4. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka muitinė gali išduoti leidimą gabenant prekes, kurioms netaikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, sumažinti bendrosios garantijos, pateikiamos atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį arba iš viso nepateikti garantijos asmenims, atitinkantiems šiuos papildomus patikimumo kriterijus:

1) tinkamas muitinio tranzito procedūrų vykdymas per nustatytą laikotarpį;

2) bendradarbiavimas su muitine;

3) išduodant leidimą nepateikti garantijos, – finansinė būklė, kuri vertinant pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus kriterijus užtikrina, kad nurodytieji asmenys įvykdys savo įsipareigojimus, ir rašytinis įsipareigojimas gavus pirmą rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama arba atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokėti teikime (pretenzijoje) nurodytą pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių įsipareigojimų.

5. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi išduoti leidimai iš viso nepateikti garantijos negalioja tais atvejais, kai muitinio tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės, kurios šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų pripažintos keliančiomis didesnę teisės aktų pažeidimų riziką.

6. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi išduotų leidimų sumažinti bendrosios garantijos, pateikiamos atliekant muitinio tranzito procedūras, dydį galiojimas gali būti laikinai sustabdytas šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.

7. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi išduotų leidimų taikyti bendrąją garantiją gabenant prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, galiojimas tam tikrų prekių gabenimui laikinai sustabdomas, jeigu šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais toks jų gabenimas pripažintas susijusiu su stambaus masto teisės aktų pažeidimais.“

41 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis.     Atvejai, kai taikant muitinio tranzito procedūrą garantijos pateikti nereikia

1. Išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, keliančius didesnę teisės aktų pažeidimų riziką, garantijos pateikti nereikia, jeigu prekės gabenamos:

1) oro transportu;

2) vamzdynų arba kitu stacionariuoju transportu;

3) geležinkelių transportu.

2. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka asmenys, gabenantys prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytu transportu, privalo raštu įsipareigoti, kad gavę pirmą rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su šių asmenų atliekama arba atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime (pretenzijoje) nurodytą pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių įsipareigojimų.“

42 straipsnis. 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties įstaigai dokumentai;“.

43 straipsnis. 97 straipsnio 2 dalies pakeitimas

97 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos ūkio subjektas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Muitinės sandėlio savininkas yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės sandėlį.“

44 straipsnis. 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas

106 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „taip pat“, po žodžio „terminus“ įrašyti žodžius „ir šio straipsnio 1 dalyje paminėtas ypatingas aplinkybes“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti muitinės sandėlyje draudžiama, tam tikroms prekėms taikomus muitinio sandėliavimo terminus ir šio straipsnio 1 dalyje paminėtas ypatingas aplinkybes.“

45 straipsnis. 110 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 110 straipsnio 2 dalyje po žodžių „gali būti pakeista“ įrašyti žodžius „nustatant, kada importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama remiantis prekių, kurių tvarkymo operacijos atliktos, rūšimi, muitine verte ir kiekiu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje, deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista nustatant, kada importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama remiantis prekių, kurių tvarkymo operacijos atliktos, rūšimi, muitine verte ir kiekiu.“

2. Pakeisti 110 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu importuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti šio kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka, laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, kuriais remiamasi pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, yra tokie, kokie buvo tada, kai atitinkamoms prekėms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Tokiais atvejais skolos muitinei dydis apskaičiuojamas vadovaujantis importo muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija atitinkamų prekių muitinio sandėliavimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus atvejus, kai deklarantas prašo apskaičiuoti skolos muitinei dydį remiantis importo muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis jos atsiradimo dieną, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo skolos muitinei atsiradimo momentu, arba kai vadovaujantis šio kodekso 77 straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo rezultatais.“

46 straipsnis. 112 straipsnio 4 dalies pakeitimas

112 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodį „arba“, po žodžio „apribojamas“ įrašyti žodžius „arba nustatomos lengvesnės šios straipsnio dalies taikymo sąlygos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama taikyti šio straipsnio 1 dalį, jos taikymas apribojamas arba nustatomos lengvesnės šios straipsnio dalies taikymo sąlygos.“

47 straipsnis. 118 straipsnio 1 dalies pakeitimas

118 straipsnio 1 dalyje po žodžio „normomis“ įrašyti žodžius „bei apskaičiavimo taisyklėmis“, po žodžio „procedūrai“ įrašyti žodžius „ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Jeigu atsiranda skola muitinei, šios skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje nurodytus atvejus.“

48 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„119 straipsnis.   Kompensacinių produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tam tikras prekes

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti arba pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir santykinį kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus, kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes. Apskaičiuojant muitus ir mokesčius už šiuos kompensacinius produktus remiamasi muitinės nustatytomis arba priimtomis šių produktų charakteristikomis, kurios reikalingos už juos nustatytiems muitams ir mokesčiams apskaičiuoti ir kurias kompensaciniai produktai turėjo muitinės deklaracijos jų išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui priėmimo momentu. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu laikinojo įvežimo procedūros vykdytojas pageidauja, kad muitai ir mokesčiai už kompensacinius produktus būtų apskaičiuoti vadovaujantis šio kodekso 118 straipsniu.“

49 straipsnis. 125 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pakeitimas

1. 125 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „kompensaciniai produktai, gauti iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą“ įrašyti žodžius „nepakeisto pavidalo laikinai įvežtos perdirbti prekės, išleistos laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, arba iš jų gauti kompensaciniai produktai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu būdu įrodo, kad nepakeisto pavidalo laikinai įvežtos perdirbti prekės, išleistos laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, arba iš jų gauti kompensaciniai produktai buvo:

1) negrąžinamai eksportuoti; arba

2) pateikti muitinio tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.“

2. 125 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus ir žodžio „2 punkte“ įrašyti žodžius „nepakeisto pavidalo prekės ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakeisto pavidalo prekės ir kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.“

3. 125 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Jeigu nepakeisto pavidalo prekės arba kompensaciniai produktai, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra arba kurie buvo padėti į laisvąjį sandėlį ar išgabenti į laisvąją zoną, išleidžiami laisvai cirkuliuoti, importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.“

50 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas

128 straipsnio pavadinime po žodžio „atvejai“ įrašyti žodžius „ir sąlygos“, straipsnio tekste po žodžio „atvejus“ įrašyti žodžius „ir sąlygas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejai ir sąlygos

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejus ir sąlygas nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.“

51 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„132 straipsnis.   Muitų ir mokesčių už prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint, apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais perdirbtais produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tapačioms importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu.“

52 straipsnis. 137 straipsnio 3 dalies pakeitimas

137 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo įvežimo laikotarpio pabaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino.“

53 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„139 straipsnis.   Laikinojo įvežimo procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais ir draudimas ją taikyti

1. Laikinai įvežtos prekės, liekančios ne Lietuvos Respublikos asmens nuosavybėje, iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu jų įvežimas neatitinka laikinojo įvežimo visai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais atvejų ir (arba) visų sąlygų, nustatytų vadovaujantis šio kodekso 138 straipsniu.

2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai įvežti iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais ir laikinojo įvežimo procedūros taikymo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais sąlygas.“

54 straipsnis. 141 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 141 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo minėtos deklaracijos priėmimo momentu. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu atveju skolos muitinei dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis bei apskaičiavimo taisyklėmis, taikomomis atitinkamoms prekėms šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu momentu, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu.“

55 straipsnis. Kodekso papildymas 150¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 150¹ straipsniu:

„150¹ straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai išvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas remiantis su šiomis prekėmis atliktų perdirbimo operacijų išlaidomis

Skirtingai, negu nustatyta šio kodekso 148 straipsnyje, šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus ir sąlygas, kai išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai išvežtas perdirbti prekes už jas nustatyti importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami remiantis su šiomis prekėmis atliktų perdirbimo operacijų išlaidomis.“

56 straipsnis. 157 straipsnio 2 dalies pakeitimas

157 straipsnio 2 dalyje žodį „juos“ išbraukti, po žodžio „išieškoti“ įrašyti žodžius „mokėtinus eksporto muitus ir mokesčius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Laikinai išvežant Lietuvos prekes, taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma išieškoti mokėtinus eksporto muitus ir mokesčius.“

57 straipsnis. 160 straipsnio 2 dalies pakeitimas

160 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo išvežimo laikotarpio pabaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino.“

58 straipsnis. 162 straipsnio 2 dalies pakeitimas

162 straipsnio 2 dalyje po žodžių „pristatytos gavėjui“ įrašyti žodžius „įvežtos į užsienio valstybę arba išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos“, vietoj žodžių „muitai ar mokesčiai“ įrašyti žodžius „muitai ir (arba) mokesčiai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Muitinė paprastai nereikalauja, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad prekės pristatytos gavėjui, įvežtos į užsienio valstybę arba išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ir (arba) mokesčiai, ir eksportuojant prekes, kurioms Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.“

59 straipsnis. 163 straipsnio 1 dalies pakeitimas

163 straipsnio 1 dalyje po žodžių „atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos dalies“ įrašyti žodžius „(išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165¹ straipsnyje)“, po žodžių „muitinės procedūrai“ įrašyti žodžius „ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Laisvosios zonos ir laisvieji sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos dalies (išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165¹ straipsnyje), kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir kitų teisės aktų.“

60 straipsnis. 165 straipsnio 1 dalies pakeitimas

165 straipsnio 1 dalyje po žodžių „laisvųjų zonų“ įrašyti žodžius „(išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165¹ straipsnyje)“, išbraukti paskutinį sakinį „Už laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų įvažiavimo ir išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Muitinė prižiūri laisvųjų zonų (išskyrus laisvąsias zonas, nurodytas šio kodekso 165¹ straipsnyje) ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo ir išvažiavimo vietas.“

61 straipsnis. Kodekso papildymas 165¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 165¹ straipsniu:

„165¹ straipsnis. Laisvosios zonos, kuriose taikomi muitinio sandėliavimo formalumai

1. Įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta, kad tam tikroje laisvojoje zonoje muitinis tikrinimas ir muitinės formalumai atliekami ir teisės aktų nuostatos, susijusios su skola muitinei, taikomos tokia pačia tvarka kaip muitinio sandėliavimo procedūros taikymo atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms laisvosioms zonoms netaikomos šio kodekso 167, 173 ir 175 straipsnių nuostatos.

3. Šio kodekso 38, 39 ir 189 straipsniuose pateiktos nuorodos į laisvąsias zonas netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms laisvosioms zonoms.“

62 straipsnis. 170 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

170 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičių ir žodžių „107 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti skaičių ir žodį „107 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) tvarkomos be atskiro leidimo atliekant šio kodekso 107 straipsnyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo operacijas;“.

63 straipsnis. 172 straipsnio 2 dalies pakeitimas

172 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „ekonominėje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.“

64 straipsnis. 178 straipsnio 3 dalies pakeitimas

178 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Apie reeksportuojamas arba naikinamas prekes“ įrašyti žodžius „Išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, apie reeksportuojamas arba naikinamas prekes“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus, apie reeksportuojamas arba naikinamas prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis šio kodekso 58–77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3 dalis.“

65 straipsnis. 185 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies pakeitimas

1. 185 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „ir“ įrašyti žodį „(arba)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) išleidžiant laisvai cirkuliuoti prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai;“.

2. 185 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „asmuo, pateikęs“ įrašyti žodžius „asmenys, pateikę“, vietoj žodžių „arba asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti“ įrašyti žodžius „ir žinoję arba turėję žinoti“, vietoj žodžių „laikomas skolininku“ įrašyti žodžius „laikomi skolininkais“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais atvejais, kai muitinės deklaracija pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija ir jos pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmenys, pateikę tokią informaciją ir žinoję arba turėję žinoti, kad pateikiama klaidinga informacija, taip pat gali būti laikomi skolininkais.“

66 straipsnis. 186 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skolininkais laikomi:

1) asmenys, neteisėtai įvežę prekes;

2) asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;

3) asmenys, įsigiję arba gavę neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.“

67 straipsnis. 187 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 187 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skolininkais laikomi:

1) asmenys, paėmę arba atidavę muitinės prižiūrimas prekes;

2) asmenys, dalyvavę paimant arba atiduodant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;

3) asmenys, įsigiję arba gavę prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;

4) asmenys, kurie turėjo įvykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.“

68 straipsnis. 188 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 188 straipsnį 4 dalimi:

„4. Taikant šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, laikoma, kad nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo padaryti dėl akivaizdaus aplaidumo (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti), iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus, kai:

1) pažeidžiamas laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros atlikimo terminas, kurį muitinė būtų pratęsusi, jeigu asmuo būtų laiku kreipęsis į muitinės įstaigą;

2) su prekėmis, laikomomis importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) arba muitinės sandėlyje, be muitinės leidimo atliekamos operacijos, kurioms tokio leidimo reikia ir kuris būtų duotas, jeigu asmuo būtų kreipęsis į muitinės įstaigą;

3) prekės, kurioms taikoma laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, naudojamos leidime laikinai įvežti prekes arba leidime perdirbti laikinai įvežtas prekes nenumatytiems tikslams, tačiau taip jas naudoti būtų leista, jeigu asmuo dėl to būtų kreipęsis į muitinės įstaigą;

4) prekės, kurioms atsižvelgus į jų paskirtį taikomos muitų ir (arba) mokesčių lengvatos, neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su jų laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra, be muitinės leidimo perduodamos kitiems asmenims, tačiau prekių perdavimas yra įformintas atitinkamais dokumentais, o asmuo, kuriam perduotos prekės, turi teisę jas gauti.“

69 straipsnis. 189 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 189 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skolininkais laikomi:

1) asmenys, laikę arba naudoję prekes; arba

2) asmenys, dalyvavę laikant arba naudojant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės laikomos arba naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.“

70 straipsnis. 193 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „nepateikus“ įrašyti žodį „neįforminus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Eksporto skola muitinei atsiranda, kai neįforminus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.“

2. Pakeisti 193 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skolininkais laikomi:

1) asmenys, išvežę prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

2) asmenys, dalyvavę išvežant prekes ir žinoję arba turėję žinoti, kad prekės išvežamos neįforminus muitinės deklaracijos.“

71 straipsnis. Kodekso papildymas 195¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 195¹ straipsniu:

„195¹ straipsnis. Dalinis arba visiškas prekių neapmokestinimas muitais ir (arba) mokesčiais, kai atsiranda skola muitinei

Jeigu teisės aktų nustatyta, kad prekės iš dalies arba visiškai neapmokestinamos muitais ir (arba) mokesčiais dėl jų prigimties ar ypatingos paskirties arba vadovaujantis šio kodekso 80, 111 arba 180–183 straipsniais, toks dalinis arba visiškas neapmokestinimas muitais ir (arba) mokesčiais taikomas ir tada, kai vadovaujantis šio kodekso 186–189, 193 arba 194 straipsniais atsiranda skola muitinei, jeigu nėra pagrindo laikyti suinteresuoto asmens veiksmų, dėl kurių ši skola atsirado, pažeidimu ar akivaizdžiu aplaidumu (asmeniui nesiėmus priemonių, būtinų prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti) ir jeigu įvykdytos kitos dalinio arba visiško neapmokestinimo muitais ir (arba) mokesčiais sąlygos.“

72 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 197 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„197 straipsnis. Skolos muitinei dydžio nustatymas

1. Skolos muitinei dydis nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu galiojančiomis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis, šių muitų ir mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.

2. Jeigu tikslaus skolos muitinei atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių normomis bei šių muitų ir mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis, galiojančiomis tuo momentu, kai muitinė pripažįsta, jog atsirado skola muitinei, ir muitinės nustatytomis arba priimtomis prekių charakteristikomis, kurios reikalingos šioms normoms bei taisyklėms taikyti ir kurias prekės turėjo tuo momentu.“

73 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 198 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„198 straipsnis. Skolos muitinei atsiradimo vieta

1. Skola muitinei atsiranda:

1) toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai;

2) toje vietoje, kurioje priimtas muitinės sprendimas laikyti prekes esančiomis tokioje situacijoje, kuri lemia skolos muitinei atsiradimą, jeigu neįmanoma nustatyti šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytos vietos;

3) jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra yra nebaigta ir per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą laiką skolos muitinei atsiradimo vietos neįmanoma nustatyti vadovaujantis šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktais, toje vietoje, kurioje ši muitinės procedūra buvo įforminta arba kurioje prekės ją taikant buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

2. Jeigu pagal muitinės turimą informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi anksčiau ir kitoje vietoje, skolos muitinei atsiradimo vieta laikoma ta konkreti vieta, kurioje prekės buvo anksčiausiai, kai jau galima laikyti, kad skola muitinei yra atsiradusi.“

74 straipsnis. Kodekso papildymas 198¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 198¹ straipsniu:

„198¹ straipsnis. Skolos muitinei atsiradimas, kai kompensaciniams produktams, pagamintiems iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išduodamas lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodantis dokumentas

1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta, jog importuojant į užsienio šalis ar šalių grupes eksportuotas Lietuvos Respublikos kilmės prekes (kurių kilmė atitinka nurodytose sutartyse nustatytų prekių kilmės taisyklių reikalavimus) lengvatiniai muitai taikomi su sąlyga, kad pagaminus tokias prekes (kompensacinius produktus) iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, už jų sudėtyje esančias ne Lietuvos Respublikos kilmės prekes turi būti sumokėti importo muitai, importo skolos muitinei, susijusios su tokiomis prekėmis, atsiradimą lemia lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodančių dokumentų, suteikiančių teisę į lengvatinių muitų taikymą užsienio šalyse ar šalių grupėse, patvirtinimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skolos muitinei atsiradimo momentu laikomas atitinkamų prekių eksporto deklaracijos priėmimo muitinėje momentas.

3. Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

4. Skolą muitinei sudaranti importo muitų suma apskaičiuojama tokia pačia tvarka kaip tą pačią dieną atsiradusi skola muitinei, susijusi su muitinės deklaracijos atitinkamų prekių (kompensacinių produktų), pagamintų iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleidimui laisvai cirkuliuoti priėmimu.“

75 straipsnis. 202 straipsnio 1 dalies pakeitimas

202 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Privalomos garantijos dydis“ įrašyti žodžius „Išskyrus teisės aktų, reglamentuojančių muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, nustatytus atvejus, privalomos garantijos dydis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Garantijos dydį nustato muitinė. Išskyrus teisės aktų, reglamentuojančių muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, nustatytus atvejus, privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu, arba muitinės nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydžiui.“

76 straipsnis. 203 straipsnio 2 punkto pakeitimas

203 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „laidavimo“ įrašyti žodį „garantijos“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) pateikiant garantijos dokumentą.“

77 straipsnis. 205 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„205 straipsnis. Garantai ir garantijos dokumentai

1. Garantas privalo raštu įsipareigoti garantijos dokumente nurodyta pinigų suma atsakyti muitinei, jeigu skolininkas įsipareigojimų muitinei neįvykdys arba juos įvykdys netinkamai.

2. Garantu gali būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas – bankas, draudimo įmonė arba kitas trečiasis asmuo, užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Muitinė turi teisę neregistruoti garanto, jeigu jis neatitinka šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ji taip pat turi teisę nepripažinti garanto teikiamo garantijos dokumento, jeigu jis neužtikrina, kad skola muitinei bus sumokėta per nustatytą laikotarpį.“

78 straipsnis. 206 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 206 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„206 straipsnis.   Būdo, užtikrinančio, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei, pasirinkimas

Šio kodekso 203 straipsnyje nurodytą būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi teisę šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais nepriimti asmens pasirinkto būdo (garantijos rūšies), jeigu tų teisės aktų nustatyta, kad privaloma pateikti kitos rūšies garantiją.“

79 straipsnis. 208 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Garantija galioja tol, kol skola muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta, išnyksta arba, jeigu skola muitinei nebuvo atsiradusi, pripažįstama, kad ji nebegali atsirasti. Jeigu nurodyta skola muitinei yra išnykusi arba pripažinta, kad ji nebegali atsirasti, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.“

80 straipsnis.       213 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas ir straipsnio papildymas 3, 4 ir 5 dalimis

1. Pakeisti 213 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) mokesčių suma neįregistruota arba per maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu, negalėjo nustatyti.“

2. Papildyti 213 straipsnį 3 dalimi:

„3. Jeigu lengvatinė (preferencinė) prekių kilmė nustatoma taikant Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatytą administracinio bendradarbiavimo su kitos šalies valstybės institucija sistemą, laikoma, kad klaida, padaryta kitos šalies valstybės institucijos išduodant lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodantį dokumentą (sertifikatą), yra tokia, kurios asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti.“

3. Papildyti 213 straipsnį 4 dalimi:

„4. Neteisingas lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę įrodančio dokumento (sertifikato) išdavimas nelaikomas klaida, jeigu jis buvo išduotas remiantis neteisinga informacija, pateikta eksportuotojo, išskyrus atvejus, kai dokumentą išdavusi valstybės institucija žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitinka reikalavimų, kuriuos įvykdžius joms gali būti taikomi lengvatiniai muitai.“

4. Papildyti 213 straipsnį 5 dalimi:

„5. Asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, laikomas veikusiu sąžiningai, jeigu jis gali pagrįsti, kad per atitinkamų prekybos operacijų vykdymo laikotarpį jis deramai siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų.“

81 straipsnis.       214 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas
4 dalimi

1. 214 straipsnio 3 dalį papildyti sakiniu „Šio laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas, kai, vadovaujantis šio kodekso 226 straipsniu, pateikiamas skundas, visam skundo nagrinėjimo laikotarpiui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos įregistravimą ne vėliau kaip po 3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita. Šio laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas, kai, vadovaujantis šio kodekso 226 straipsniu, pateikiamas skundas, visam skundo nagrinėjimo laikotarpiui.“

2. Papildyti 214 straipsnį 4 dalimi:

„4. Jeigu skola muitinei atsiranda dėl veiksmų, už kuriuos tuo metu, kai jie buvo įvykdyti, buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos įregistravimą ir pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 3 metų laikotarpiui.“

82 straipsnis. 215 straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 215 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir sąlygomis skolininko prievolės sumokėti mokesčius vykdymas gali būti atidėtas, jeigu:

1) vadovaujantis šio kodekso 219, 221 arba 222 straipsniais muitinei pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitus ir (arba) mokesčius; arba

2) vadovaujantis šio kodekso 217 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu arba 4 punktu prekės sulaikomos ir numatoma jas konfiskuoti;

3) skola muitinei atsiranda vadovaujantis šio kodekso 187 straipsniu ir yra daugiau kaip vienas skolininkas.“

83 straipsnis. 216 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 216 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„216 straipsnis. Mokesčių išieškojimo priemonės

1. Jeigu mokesčiai per nustatytą laikotarpį nesumokami, muitinė, vadovaudamasi šio kodekso 216¹–216⁴ straipsniais, paeiliui taiko šias mokesčių išieškojimo priemones:

1) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose;

2) pareikalauja iš garanto įvykdyti skolininko prievolę ir už jį sumokėti mokesčius;

3) išieško mokesčius ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigose;

4) priima sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš skolininko arba garanto turto ir perduoda jį vykdyti teismo antstolių kontorai, įskaitant atvejus, kai priimamas sprendimas šį turtą areštuoti.

2. Mokesčių išieškojimas finansų ministro nustatyta tvarka gali būti perduodamas akcinei bendrovei Turto bankui.

3. Muitinė gali netaikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų mokesčių išieškojimo priemonių, jeigu išieškotina mokesčių suma neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio pinigų sumos.

4. Muitinės sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš skolininko arba garanto turto vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatas muitinė taiko taip pat ir išieškodama mokesčių įstatymų nustatytus delspinigius ir (arba) baudas.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės taikomos ir tuo atveju, kai muitinė išieškojimą vykdo pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis kitos valstybės naudai.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių išieškojimo priemonės netaikomos, jeigu skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti sumokėtas užstatas. Šiuo atveju skola atlyginama užstatu.

8. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią mokesčių išieškojimo tvarką, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.“

84 straipsnis. Kodekso papildymas 216¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 216¹ straipsniu:

„216¹ straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose

1. Muitinė priima rašytinį sprendimą išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų ir įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita.

2. Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų:

1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos priežasčių;

2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi teisę tęsti išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigoje;

3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės taikymą, nustatytais atvejais.

3. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose netaikomas:

1) ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai muitinė turi duomenų apie jų sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose;

2) įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo priemonę, nustatytais atvejais.

4. Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš skolininko piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą neišieškojusi mokesčių (jų dalies), taikomos:

1) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, jeigu skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti pateiktas garantijos dokumentas; arba

2) šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, jeigu garantijos dokumentas nepateiktas.“

85 straipsnis. Kodekso papildymas 216² straipsniu

Papildyti Kodeksą 216² straipsniu:

„216² straipsnis. Mokesčių išieškojimas pateikiant reikalavimą garantui įvykdyti skolininko prievolę

1. Muitinė įformina ir pateikia garantui rašytinį teikimą (pretenziją), kuriame pareikalauja per 30 kalendorinių dienų nuo teikimo (pretenzijos) gavimo įvykdyti skolininko prievolę ir už jį sumokėti mokesčius arba šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti muitinei, kad muitinės teikimas (pretenzija) yra nepagrįstas.

2. Jeigu garantas iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos neįvykdo muitinės reikalavimo, muitinė įgyja teisę taikyti šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Muitinė šią teisę įgyja ir tuo atveju, kai garantas skolininko prievolę įvykdo tik iš dalies.“

86 straipsnis. Kodekso papildymas 216³ straipsniu

Papildyti Kodeksą 216³ straipsniu:

„216³ straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigose

1. Muitinė, įgijusi teisę išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigose, priima rašytinį sprendimą ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia jį vykdyti kredito įstaigai, kurioje yra garanto sąskaita.

2. Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų:

1) gavusi kredito įstaigos rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo kredito įstaigos priežasčių;

2) kredito įstaigai neįvykdžius muitinės sprendimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo pateikimo. Jeigu per šį laikotarpį muitinės sprendimas įvykdytas iš dalies, muitinė, įvertinusi mokesčių išieškojimo eigą ir efektyvumą, turi teisę tęsti išieškojimą iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigoje;

3) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės taikymą, nustatytais atvejais.

3. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigose netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo priemonę, nustatytais atvejais.

4. Jeigu muitinė negali išieškoti mokesčių ne ginčo tvarka iš garanto piniginių lėšų kredito įstaigose arba nutraukia išieškojimą neišieškojusi mokesčių (jų dalies), taikomos šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.“

87 straipsnis. Kodekso papildymas 216⁴ straipsniu

Papildyti Kodeksą 216⁴ straipsniu:

„216⁴ straipsnis. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto turto

1. Įgijusi teisę taikyti šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, muitinė priima rašytinį sprendimą ne ginčo tvarka išieškoti mokesčius iš skolininko arba garanto turto ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda sprendimą teismo antstolių kontorai vykdyti.

2. Muitinei Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka areštavus skolininko arba garanto turtą, sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, perduodamas teismo antstolių kontorai vykdyti.

3. Muitinė nutraukia išieškojimą ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto turto:

1) gavusi teismo antstolių kontoros rašytinį pranešimą, liudijantį, kad muitinės sprendimas negali būti įvykdytas dėl nepriklausančių nuo teismo antstolių kontoros priežasčių (nerasta turto, rastas turtas nelikvidus (jo neįmanoma realizuoti), rasto turto pakako tik daliai mokesčių sumos padengti, dėl kitų priežasčių, kurias muitinė pripažįsta svarbiomis);

2) įstatymų, draudžiančių tęsti šios mokesčių išieškojimo priemonės taikymą, nustatytais atvejais.

4. Mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka iš skolininko arba garanto turto netaikomas įstatymų, draudžiančių taikyti šią mokesčių išieškojimo priemonę, nustatytais atvejais.“

88 straipsnis. Kodekso papildymas 216⁵ straipsniu

Papildyti Kodeksą 216⁵ straipsniu:

„216⁵ straipsnis. Mokesčių išieškojimo sustabdymas

1. Jeigu mokesčiai (jų dalis) neišieškoti išnaudojus šio kodekso 216 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių išieškojimo priemones, muitinė priima sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą. Ši nuostata taikoma ir mokesčių įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimas neatima iš muitinės teisės:

1) tęsti mokesčių išieškojimą gavus papildomų duomenų apie skolininko arba garanto turtą. Šiuo atveju išieškojimas tęsiamas taikant šio kodekso 216 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas;

2) pateikti finansinius kreditorių reikalavimus bankroto bylose.“

89 straipsnis. Kodekso papildymas 216⁶ straipsniu

Papildyti Kodeksą 216⁶ straipsniu:

„216⁶ straipsnis. Mokesčių pripažinimas beviltiška skola

1. Mokesčiai pripažįstami beviltiška skola, jeigu:

1) muitinė priėmė šio kodekso 216⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą sustabdyti mokesčių išieškojimą ir per vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo negavo papildomų duomenų apie skolininko arba garanto turtą, reikalingų mokesčių išieškojimui tęsti;

2) muitinė nebeturi teisės taikyti nė vienos iš šio kodekso 216 straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių išieškojimo priemonių arba šio kodekso 216 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju atsisako jas taikyti;

3) šio kodekso 216 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka mokesčių išieškojimas perduotas akcinei bendrovei Turto bankui ir gautas šios įstaigos pranešimas, liudijantis, kad muitinės finansiniai reikalavimai nepatenkinti arba jie patenkinti iš dalies (šiuo atveju beviltiška skola pripažįstama nepatenkinta finansinių reikalavimų dalis);

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Muitinė, priėmusi sprendimą pripažinti mokesčius beviltiška skola, nurašo atitinkamą mokesčių sumą iš skolos muitinei įregistravimo dokumentų.

3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir mokesčių įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.“

90 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio pakeitimas

217 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje išbraukti žodžius „vadovaujantis šio kodekso 65 straipsnio nuostatomis“ ir šį papunktį išdėstyti taip:

„a) atitinkama muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia;“.

91 straipsnis. 219 straipsnio 5 dalies pakeitimas

219 straipsnio 5 dalyje po žodžio „muitinė“ įrašyti žodžius „per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį“, po žodžio „iniciatyva“ įrašyti žodžius „informuodama juos sumokėjusį arba privalantį sumokėti asmenį apie muitų ir (arba) mokesčių sumokėjimo arba įregistravimo nepagrįstumą ir asmens teisę pateikti prašymą dėl jų grąžinimo arba atsisakymą juos išieškoti (šiuo atveju prašymo muitinei pateikti nereikia), jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Muitinė, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį nustačiusi, kad importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai, grąžina arba atsisako išieškoti šiuos muitus ir (arba) mokesčius savo iniciatyva informuodama juos sumokėjusį arba privalantį sumokėti asmenį apie muitų ir (arba) mokesčių sumokėjimo arba įregistravimo nepagrįstumą ir asmens teisę pateikti prašymą dėl jų grąžinimo arba atsisakymą juos išieškoti (šiuo atveju prašymo muitinei pateikti nereikia), jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita.“

92 straipsnis. 223 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„223 straipsnis.   Sprendimo grąžinti muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taikymas delspinigiams ir (arba) administracinėms baudoms

Sprendimas grąžinti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taip pat taikomas ir privalomiems sumokėti bei sumokėtiems delspinigiams ir (arba) administracinėms baudoms, jeigu šios sankcijos susijusios su grąžintų arba atsisakytų išieškoti importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių apskaičiavimo arba mokėjimo tvarkos pažeidimais.“

93 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„225 straipsnis. Muitai ir (arba) mokesčiai, grąžinti arba atsisakyti išieškoti per klaidą

Jeigu importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai buvo grąžinti arba atsisakyti išieškoti per klaidą, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatytas muitų ir (arba) mokesčių grąžinimo arba atsisakymo išieškoti nepagrįstumas, skola muitinei laikoma neišnykusia ir turi būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti asmeniui pagal šio kodekso 224 straipsnį, turi būti grąžinti.“

94 straipsnis. 226 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 226 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„226 straipsnis. Teisė apskųsti muitinės sprendimus ir sprendimų nepriėmimą

Asmuo turi teisę apskųsti:

1) jam taikomą muitinės ar jos pareigūno sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu;

2) muitinės sprendimo nepriėmimą, jeigu jis pateikė prašymą muitinei priimti sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, ir per šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį negavo atsakymo arba jeigu toks sprendimas be asmens prašymo turėjo būti priimtas vadovaujantis šiuo kodeksu arba kitais muitinės kompetencijai priskirtais teisės aktais.“

95 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„227 straipsnis. Skundų pateikimo terminai

1. Šio kodekso 226 straipsnyje nurodyti skundai gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo asmens informavimo apie atitinkamą muitinės ar jos pareigūno sprendimą arba nuo šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos.

2. Skundų dėl nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų importo ir eksporto muitų bei mokesčių pateikimo terminus nustato mokesčių įstatymai.“

96 straipsnis. 228 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 228 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„228 straipsnis. Muitinės įstaigos, kurioms pateikiami skundai

Šio kodekso 226 straipsnyje nurodyti skundai turi būti pateikiami:

1) dėl teritorinių muitinių ir jų pareigūnų sprendimų ir jų nepriėmimo – teritorinei muitinei, priėmusiai (arba nepriėmusiai) atitinkamą sprendimą arba kurios pareigūno sprendimas (arba sprendimo nepriėmimas) skundžiamas;

2) dėl Muitinės departamento, kitų juridinio asmens teises turinčių muitinės įstaigų ir jų pareigūnų sprendimų ir jų nepriėmimo – Muitinės departamentui.“

97 straipsnis. 229 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 229 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„229 straipsnis.   Skundų nagrinėjimo muitinės įstaigose terminai ir išnagrinėjus skundą priimtų sprendimų arba sprendimų nepriėmimo apskundimas

1. Šio kodekso 228 straipsnyje nurodytos muitinės įstaigos turi priimti sprendimą dėl joms pateikto asmens skundo per šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.

2. Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio kodekso 226 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nebuvo išnagrinėtas arba buvo nepatenkintas, turi teisę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo minėto laikotarpio pabaigos (jeigu skundas nebuvo išnagrinėtas) arba asmens informavimo apie atitinkamą teritorinės muitinės sprendimą (jeigu skundas buvo nepatenkintas arba patenkintas iš dalies) apskųsti teritorinės muitinės sprendimą arba sprendimo nepriėmimą Muitinės departamentui.

3. Muitinės departamento sprendimas dėl asmens skundo arba tokio sprendimo nepriėmimas gali būti per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos (jeigu skundas nebuvo išnagrinėtas) arba asmens informavimo apie atitinkamą Muitinės departamento sprendimą (jeigu skundas buvo nepatenkintas arba patenkintas iš dalies) apskųstas teismui.“

98 straipsnis.       Įstatymo nuostatų taikymas mokesčiams, kurių išieškojimas pradėtas iki šio Įstatymo įsigaliojimo

1. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtą mokesčių išieškojimą muitinė tęsia taikydama šio Įstatymo 83 straipsnio nustatytas mokesčių išieškojimo priemones, kurios nebuvo išnaudotos iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

2. Mokesčiai, kurių išieškojimas pradėtas iki šio Įstatymo įsigaliojimo, pripažįstami beviltiška skola, jeigu mokesčiai (jų dalis) nebuvo išieškoti:

1) muitinei išnaudojus mokesčių išieškojimo priemones, o nuo paskutinės mokesčių išieškojimo priemonės taikymo pabaigos praėjo daugiau kaip vieneri metai;

2) muitinė nebeturi teisės taikyti nė vienos mokesčių išieškojimo priemonės;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir mokesčių įstatymų nustatytiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

99 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus 100 straipsnį ir 30 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad deklarantas turi būti įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, įsigalioja nuo 2002 m. birželio 1 d.

2. Šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad deklarantas turi būti įtrauktas į importuotojų ir eksportuotojų registrą, taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d.

100 straipsnis. Siūlymas Vyriausybei

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. birželio 1 d. priima šiam Įstatymui, išskyrus 30 straipsnį, įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o iki 2003 m. sausio 1 d. – šio Įstatymo 30 straipsniui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Šio Įstatymo 30 straipsnio nuostatų dėl asmenų įtraukimo į importuotojų ir eksportuotojų registrą taikymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatoma, kad asmenys įtraukiami į importuotojų ir eksportuotojų registrą iš karto – kai jie pirmą kartą raštu pateikia importo arba eksporto muitinės deklaraciją ir į registrą įtraukti reikalingus duomenis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________