LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MELIORACIJOS PROGRAMOS 2006-2008 M. PATVIRTINIMO

2005 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3D-447

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdama užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą bei sustabdyti dirvožemių rūgštėjimo procesą:

1. Tvirtinu Melioracijos programą 2006–2008 m. (pridedama).

2. Pavedu ministerijos sekretoriui Kaziui Sivickiui vykdyti programos įgyvendinimo kontrolę.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2005-08-17 raštu Nr. ((2.37-05)-5K-0518513)-6K-0508020

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2005 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. 3D-447

MELIORACIJOS PROGRAMA 2006–2008 M.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Melioracijos programa 2006–2008 m. (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2006–2008 metų melioracijos darbų investiciniais projektais.

II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)

2. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, orientuotus į žemės ūkio gamybos intensyvinimo bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, kaimo gyventojų turto ir aplinkos apsaugą nuo potvynių polderiuose.

Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, reikalingų sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Be šių žemių sausinimo efektyvi žemdirbystė šalyje negalima. Todėl žemių melioracija yra labai svarbi žemės ūkio gamybos infrastruktūros dalis. Nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, o linai, cukriniai runkeliai auginami tik nusausintose žemėse. Grūdinių kultūrų derlingumas jose yra 8 cnt didesnis negu nenusausintose. Nesausintose žemėse negalima taikyti šiuolaikinių žemdirbystės technologijų.

Lietuvoje per 1 mln. ha dirvožemių dėl gamtinių sąlygų yra rūgštūs ir juos reikia periodiškai kalkinti. Rūgščių dirvų kalkinimas yra esminė rūgščių dirvų pagerinimo priemonė, leidžianti auginti produktyvius augalus.

III. PROGRAMOS TIKSLAI

3. Garantuoti vandens pertekliaus nuleidimą iš nusausintų plotų.

4. Užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą.

5. Apsaugoti kaimo gyventojų turtą ir aplinką nuo potvynių polderiuose.

6. Kalkinant rūgščius dirvožemius, užkirsti kelią dirvoms negrįžtamai prarasti savo derlingumą, patekti į produkciją radionuklidams ir sunkiesiems metalams, drenažą užkimšti giliašaknių augalų, mėgstančių rūgščią dirvą, šaknimis, didinti dirvos atsparumą erozijai.

IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAIS

7. Programos tikslai atitinka Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435), IV skyriaus 4 dalies 4.2 punkto nuostatas, kuriose numatytas melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstravimo ir modernizavimo finansavimas.

V. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 6 dalies 6.16–6.18 punktuose numatyta:

8.1. efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas melioracijos ir hidrotechnikos statiniams renovuoti, kad melioruotų žemių savininkams būtų sudarytos normalios ūkininkavimo sąlygos;

8.2. skirti iš valstybės biudžeto programinį lėšų kiekį valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių techninei būklei gerinti;

8.3. skirti valstybės finansinę paramą (iki 85 proc. projektų vertės), kad laiku būtų remontuojami ūkiniai melioracijos statiniai.

VI. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMIS

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), numatyta:

9.1. skatinti kaimo bendruomenes ir savivaldybes dalyvauti įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ (veiklos sritis „Žemės ūkio vandentvarka“), o prireikus siūlyti teisės aktų, tobulinančių ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, pakeitimo ir (ar) papildymo projektus, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviai panaudoti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšas melioracijai ir hidrotechnikos statiniams renovuoti ir užtikrinti įgyvendinamų projektų priežiūrą bei kontrolę;

9.2. parengti Melioracijos programą ir atsižvelgiant į joje nustatytus prioritetus skirti lėšas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninei būklei gerinti;

9.3 teikti melioruotos žemės savininkams valstybės finansinę paramą melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti;

9.4. parengti ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti taisykles, reglamentuojančias žemės savininkų įtraukimą į melioracijos sistemų valdymą;

9.5. skatinti melioruotos žemės savininkus steigti juridinius asmenis jungtinei (partnerystės) veiklai, skirtai ūkinėms melioracijos sistemoms prižiūrėti ir remontuoti, užtikrinti žemės savininkų konsultavimą melioracijos klausimais ir melioracijos statinių techninių dokumentų teikimą melioruotos žemės savininkams;

9.6. įvertinti nusausintos žemės būklę techniniu ir agrotechniniu požiūriais.

VII. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTU (BPD)

10. Pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir kaimo bendruomenėms gerinant kaimo gyvenviečių ir laukų bendro naudojimo sausinimo sistemų vandens nuleidimo drenažu ir atvirais grioviais ir juose esančių hidrotechninių statinių techninę būklę bei išsaugant ir plėtojant žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę.

Pagal šią veiklos sritį vykdomi projektai nebus kartu finansuojami iš Melioracijos programos lėšų. Projektai, numatyti finansuoti iš Melioracijos programos lėšų, nebus finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

VIII. FINANSINĖ PARAMA MELIORUOTOS NEVALSTYBINĖS ŽEMĖS SAVININKAMS

11. Finansinė parama melioruotos nevalstybinės žemės savininkams nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti, atsižvelgiant į finansines galimybes, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių biudžetams valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Šios lėšos negali būti naudojamos projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įgyvendinti.

12. Finansinė parama melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos statinių statybai ir rekonstravimui gali būti gaunama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

13. Valstybės lėšų poreikis paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams remonto ir priežiūros darbams atlikti pateiktas šios programos 3 priede.

IX. RŪGŠČIŲ DIRVŲ KALKINIMAS

14. Valstybės finansinė parama, atsižvelgiant į finansines galimybes, bus teikiama rūgščioms dirvoms kalkinti, parengiant paramos rūgščių dirvų kalkinimo darbams atlikti taisykles. Paramos rūgščioms dirvoms kalkinti taisyklėse numatoma teikti valstybės paramą kalkinimui atlikti fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems jiems nuosavybės teise priklausančioje, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, kurioje plėtojama žemės ūkio veikla. Nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdoma žemės ūkio ir kaimo valda turės būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

X. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ VALDYMĄ

15. Iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šalyje rengiamų sausinimo sistemų plotai siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Savininkams grąžinamojoje žemėje melioracijos sistemos tampa bendro naudojimo sistemomis, kurių priežiūra vieno savininko žemėje tampa praktiškai nebeįmanoma. Atsižvelgiant į melioracijos sistemų nedalomumą ir funkcinį tinkamumą, kai jie sujungti į tam tikrą didesnę sistemą, melioruotos žemės naudotojai bus skatinami jungtis į melioracijos statinių naudotojų bendrijas (asociacijas ir pan.) ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius.

Tuo tikslu ES struktūrinių fondų lėšomis rengiamas projektas, pagal kurį bandomoje teritorijoje (seniūnijoje ar kadastrinėje vietovėje), įvertinus Lietuvoje esamus teisės aktus, taip pat tos teritorijos gyventojų poreikius, bus pabandyta įkurti tos teritorijos melioracijos statinių naudotojų asociaciją (bendriją). Šios asociacijos veiklos pavyzdys, pasiekus antrą projekto vykdymo etapą, būtų paskleistas kitose savivaldybėse, rengiant melioracijos specialistams bei melioracijos statinių naudotojams seminarus ir išvykas.

XI. MELIORACIJOS VALDYMO TOBULINIMAS

16. Dalis melioracijos statinių, kaip nusausintos žemės priklausiniai, tapo žemės savininkų nuosavybe. Dėl to tampa sudėtingesnė melioracijos statinių priežiūros, remonto darbų, kontrolės organizavimo sistema, darbų finansavimo šaltinių sudarymas, aktyvinant melioruotų žemių savininkų ir naudotojų bendrijų kūrimąsi, teikiant investicinius projektus, norint maksimaliai pasinaudoti ES parama bei pritraukiant žemės savininkų nuosavas lėšas melioracijos sistemų ir statinių remontui atlikti. Savivaldybių specialistams reikia vykdyti melioruotos žemės būklės stebėjimą, melioracijos statinių apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą. Privaloma sudaryti melioracijos darbų programas, vykdomų darbų objektų sąrašus, atlikti užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus, organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus, sudaryti sutartis darbams atlikti; pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai laikosi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, melioracijos statinių priežiūros reikalavimų; nustatyti ir išduoti technines sąlygas statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą; nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimus dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku, vykdyti tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, atlikti tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą, derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus, dalyvauti tarpžinybinėse komisijose. Be to, sudarant melioracijos statinių kadastrą, savivaldybės specialistai taiko geografinę informacinę sistemą (GIS), pildo duomenų kompiuterinę bazę.

17. Šiuo metu savivaldybėse esančių melioracijos specialistų skaičius negali užtikrinti melioracijos valdymo, nes, lyginant su 1997 m. dirba tik trečdalis žmonių (atitinkamai 300 ir 88). Inžinierių-technikų sumažėjo nuo 239 (1997 m.) iki 83 (2004 m.). Inžinierių-hidrotechnikų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dirba tik 55. Vykdant struktūrinius pakeitimus 2000 m., savivaldybėse nebeliko melioracijos skyrių ar tarnybų, o esantys specialistai vykdo dar ir kitokias funkcijas, todėl tiesioginiam darbui skiria tik apie 70 % bendro darbo laiko.

18. Savivaldybių melioracijos specialistų poreikis pateiktas šios programos 4 priede.

XII. MELIORACIJOS MOKSLINIAI TYRIMŲ DARBAI

19. Melioracijos programos įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas normaliam ūkininkavimui. Tuo tikslu ir toliau bus vykdomi melioracijos moksliniai tyrimai, kurių metu bus įvertintas ES šalių patyrimas. Bus išnagrinėtas intensyvesnių drenažo sistemų, efektyviai veikiančių mažesnės kritulių tikimybės (labai lietingais) metais įrengimo tikslingumas ir ekonominis efektyvumas, naujų medžiagų ir technologijų taikymas Lietuvos sąlygomis.

Melioracijos moksliniai tyrimai bus atliekami Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institute ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys bus šios:

• melioracijos sistemų modernizavimo būdai ir priemonės įvertinant ūkininkavimo sąlygas;

• sausinimo sistemų eksploatavimo būdai ir techninių priemonių ekonominis pagrindimas privataus ūkio sąlygomis.

Vykdant pirmosios mokslinės krypties uždavinius bus atliktas kompleksinis melioruotų žemių vertinimas, parengtos priemonės ir pasiūlymai melioracijos sistemų veikimui gerinti, nusausinimo intensyvumui padidinti ir šių sistemų naudojimui tobulinti, įvertinant žemės naudojimo pakitimus. Bus parengti techniniai normatyviniai dokumentai didelėms drenažo sistemoms pertvarkyti atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo sąlygas, sukurtos drenažo sistemų veikimą gerinančios priemonės ir technologijos.

Atliekant antrosios mokslinės krypties tyrimus bus išnagrinėtas melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų ekonominis pagrindimas, pateikti pasiūlymai melioruotos žemės naudotojų įtraukimo į melioracijos statinių remonto bei rekonstravimo darbų finansavimo procesą klausimais. Atlikus šiuos mokslinius tyrimus bus parengti atitinkami norminiai teisės aktai.

Be šių pagrindinių mokslinių tyrimo krypčių, bus sprendžiami ir šie klausimai:

• tęsiami melioracijos geografinės informacinės sistemos kūrimo darbai;

• melioruotos žemės būklės įvertinimo metodikos parengimas;

• melioracijos sistemų ir jose esančių statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo būdų ir techninių priemonių tyrimai;

• melioracijos statinių racionalių konstrukcijų kūrimas.

Mokslinių tyrimų pagrindu bus reguliariai tobulinami ir kuriami nauji melioracijos sistemų bei jų hidrotechninių statinių normatyviniai katalogai. Bus siekiama iki 2008 metų patobulinti ir atnaujinti visą melioracijos techninių normatyvinių dokumentų bazę.

Siekiant sujungti ir efektyviau panaudoti šalies melioracijos mokslo potencialą, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslininkai vykdys bendrus tyrimus programoje nurodytoms problemoms spręsti, tyrimų rezultatai bus nagrinėjami bendrose mokslinėse konferencijose ir skelbiami leidinyje „Vandens ūkio inžinerija“; kartu rengiami techniniai normatyviniai dokumentai. Bus siekiama efektyviau integruoti melioracijos mokslo ir studijų potencialą į gamybos veiklą.

Melioracijos mokslo pasiekimai ir Vakarų Europos šalių melioracijos patirtis bus propaguojama tobulinant specialistų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje.

Melioracijos programai įgyvendinti numatomos valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos mokslinių tyrimų darbams finansuoti.

XIII. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

20. Suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pakalkinus rūgščias dirvas:

20.1. bus atkurtas žemės našumas (12 balų);

20.2. padidės žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio produkcijos (210 mln. Lt);

20.3. pagerės socialinė-buitinė kaimo aplinka ir sauga;

20.4. pagerės 340 tvenkinių, 1460 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 63000 km griovių, 490000 drenažo žiočių ir kitų statinių eksploatacinė būklė;

20.5. bus pagerintas 2,6 mln. ha sausinimo sistemų funkcionalumas;

20.6. bus garantuotas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas.

XIV. PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMAS

21. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos¹:

21.1. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti:

21.1.1. polderių sausinimo sistemų siurblinėms eksploatuoti ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams;

21.1.2. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams;

21.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos sudarymą):

21.2.1. griovių remontui;

21.2.2. drenažo ir jo statinių remontui;

21.2.3. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remontui;

21.2.4. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontui;

21.3. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams²(įskaitant griovių, drenažo ir hidrotechnikos statinius bei rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos sudarymą) finansuoti;

22. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos:

22.1. paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti;

22.2. rūgščių dirvų kalkinimo darbams.

23. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal savivaldybes pateiktas šios programos 1 priede. Lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.

XV. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI

24. Įvykdžius programą, pagerės melioracijos sistemų ir statinių būklė, bus atstatytas dirvožemio derlingumas ir tuo bus suteikta parama žemės savininkams ir kitiems naudotojams, žemės ūkio bendrovėms bei kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.

25. Bus atlikti įvairūs melioracijos darbai.

Suremontuota ir rekonstruota:

14200 km griovių;

4710 vnt. pralaidų;

255 tiltai ir lieptai;

150 užtvankų;

18540 km drenažo rinktuvų;

60 sausinimo siurblinių;

42 km polderių pylimų.

26. Programos lėšomis planuojami darbai bei prognozuojami rezultatai pateikti šios programos 2 priede.

XVI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

27. Savivaldybės:

27.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka ruošia ir teikia Žemės ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai melioracijos darbų investicinius projektus;

27.2. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą;

27.3. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų iš programos lėšų, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus;

27.4. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas;

27.5. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą;

27.6. informuoja Žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą kiekvieno mėnesio 5 d.³.

28. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, aplinkai.

XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Melioracijos darbai iš programos lėšų perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) nustatyta tvarka.

30. Melioracijos darbai iš programos lėšų finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.

31. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

32. Nepanaudotos programos lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą.

______________

Melioracijos programos

2006–2008 m.

1 priedas

2006 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Iš to skaičiaus
Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Melioracijai	Polderiams eksploatuoti	Nusausintos žemės būklei įvertinti	Dirvoms kalkinti
1	2	3	4	5	6	7
1.	Akmenės rajono	1212	1100		112
2.	Alytaus rajono	1900	1355	260	85	200
3.	Anykščių rajono	2547	2000		147	400
4.	Birštono	78	57		4	17
5.	Biržų rajono	3678	3400		228	50
6.	Druskininkų	147	124		6	17
7.	Elektrėnų	344	275	15	21	33
8.	Ignalinos rajono	1592	1209	40	77	267
9.	Jonavos rajono	1387	1195		92	100
10.	Joniškio rajono	2046	1885		161
11.	Jurbarko rajono	1687	1450		187	50
12.	Kaišiadorių rajono	2366	1870	140	90	267
13.	Kalvarijos	961	890	20	34	17
14.	Kauno rajono	3645	3350		178	117
15.	Kazlų Rūdos	882	826		39	17
16.	Kėdainių rajono	2558	2192	120	229	17
17.	Kelmės rajono	2872	2230		142	500
18.	Klaipėdos rajono	2414	1285	650	146	333
19.	Kretingos rajono	1968	1600	35	133	200
20.	Kupiškio rajono	2663	2445		118	100
21.	Lazdijų rajono	1536	1264	159	46	67
22.	Marijampolės	1662	1401	25	103	133
23.	Mažeikių rajono	1593	1334		175	83
24.	Molėtų rajono	979	450	220	59	250
25.	Pagėgių	740	587	68	51	33
26.	Pakruojo rajono	3690	3448	52	190
27.	Palangos miesto	229		225	4
28.	Panevėžio rajono	5328	4894	86	298	50
29.	Pasvalio rajono	3904	3600		204	100
30.	Plungės rajono	1577	1121		89	367
31.	Prienų rajono	1502	1212		90	200
32.	Radviliškio rajono	3251	2988		213	50
33.	Raseinių rajono	2581	2046		202	333
34.	Rietavo	766	613		53	100
35.	Rokiškio rajono	3761	3300		161	300
36.	Skuodo rajono	1445	1000		129	317
37.	Šakių rajono	3567	3302		198	67
38.	Šalčininkų rajono	1583	840	60	66	617
39.	Šiaulių rajono	2679	2450		179	50
40.	Šilalės rajono	2299	1717		115	467
41.	Šilutės rajono	9304	3500	5000	170	633
42.	Širvintų rajono	2124	1050		74	1000
43.	Švenčionių rajono	1211	900		61	250
44.	Tauragės rajono	1897	1401		113	383
45.	Telšių rajono	1870	1400		120	350
46.	Trakų rajono	670	475		28	167
47.	Ukmergės rajono	2651	2202	50	149	250
48.	Utenos rajono	758	513		61	183
49.	Varėnos rajono	1008	544	150	48	267
50.	Vilkaviškio rajono	2586	2250		152	183
51.	Vilniaus rajono	1785	1082	50	86	567
52.	Zarasų rajono	696	500		46	150
	IŠ VISO:	108177	84122	7425	5963	10667

2007 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Iš to skaičiaus
Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Melioracijai	Polderiams eksploatuoti	Dirvoms kalkinti
1	2	3	4	5	6
1.	Akmenės rajono	1177	1177
2.	Alytaus rajono	1935	1450	260	225
3.	Anykščių rajono	2590	2140		450
4.	Birštono	80	61		19
5.	Biržų rajono	3694	3638		56
6.	Druskininkų	151	133		19
7.	Elektrėnų	347	294	15	37
8.	Ignalinos rajono	1633	1293	40	300
9.	Jonavos rajono	1391	1279		112
10.	Joniškio rajono	2017	2017
11.	Jurbarko rajono	1608	1551		56
12.	Kaišiadorių rajono	2441	2001	140	300
13.	Kalvarijos	991	952	20	19
14.	Kauno rajono	3715	3584		131
15.	Kazlų Rūdos	902	884		19
16.	Kėdainių rajono	2484	2345	120	19
17.	Kelmės rajono	2948	2386		562
18.	Klaipėdos rajono	2400	1375	650	375
19.	Kretingos rajono	1972	1712	35	225
20.	Kupiškio rajono	2728	2616		112
21.	Lazdijų rajono	1586	1352	159	75
22.	Marijampolės	1674	1499	25	150
23.	Mažeikių rajono	1521	1427		94
24.	Molėtų rajono	983	481	220	281
25.	Pagėgių	734	628	68	37
26.	Pakruojo rajono	3741	3689	52
27.	Palangos miesto	225		225
28.	Panevėžio rajono	5378	5236	86	56
29.	Pasvalio rajono	3964	3852		112
30.	Plungės rajono	1612	1199		412
31.	Prienų rajono	1522	1297		225
32.	Radviliškio rajono	3253	3197		56
33.	Raseinių rajono	2564	2189		375
34.	Rietavo	768	656		112
35.	Rokiškio rajono	3868	3531		337
36.	Skuodo rajono	1426	1070		356
37.	Šakių rajono	3608	3533		75
38.	Šalčininkų rajono	1652	899	60	694
39.	Šiaulių rajono	2677	2621		56
40.	Šilalės rajono	2362	1837		525
41.	Šilutės rajono	9457	3745	5000	712
42.	Širvintų rajono	2248	1123		1125
43.	Švenčionių rajono	1244	963		281
44.	Tauragės rajono	1930	1499		431
45.	Telšių rajono	1892	1498		394
46.	Trakų rajono	696	508		187
47.	Ukmergės rajono	2687	2356	50	281
48.	Utenos rajono	755	549		206
49.	Varėnos rajono	1032	582	150	300
50.	Vilkaviškio rajono	2613	2407		206
51.	Vilniaus rajono	1845	1158	50	637
52.	Zarasų rajono	704	535		169
	IŠ VISO:	109425	90000	7425	12000

2008 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Iš to skaičiaus
Eil. Nr.	Savivaldybė	Lėšų poreikis iš viso	Melioracijai	Polderiams eksploatuoti	Dirvoms kalkinti
1	2	3	4	5	6
1.	Akmenės rajono	1177	1177
2.	Alytaus rajono	1935	1450	260	225
3.	Anykščių rajono	2590	2140		450
4.	Birštono	80	61		19
5.	Biržų rajono	3694	3638		56
6.	Druskininkų	151	133		19
7.	Elektrėnų	347	294	15	37
8.	Ignalinos rajono	1633	1293	40	300
9.	Jonavos rajono	1391	1279		112
10.	Joniškio rajono	2017	2017
11.	Jurbarko rajono	1608	1551		56
12.	Kaišiadorių rajono	2441	2001	140	300
13.	Kalvarijos	991	952	20	19
14.	Kauno rajono	3715	3584		131
15.	Kazlų Rūdos	902	884		19
16.	Kėdainių rajono	2484	2345	120	19
17.	Kelmės rajono	2948	2386		562
18.	Klaipėdos rajono	2400	1375	650	375
19.	Kretingos rajono	1972	1712	35	225
20.	Kupiškio rajono	2728	2616		112
21.	Lazdijų rajono	1586	1352	159	75
22.	Marijampolės	1674	1499	25	150
23.	Mažeikių rajono	1521	1427		94
24.	Molėtų rajono	983	481	220	281
25.	Pagėgių	734	628	68	37
26.	Pakruojo rajono	3741	3689	52
27.	Palangos miesto	225		225
28.	Panevėžio rajono	5378	5236	86	56
29.	Pasvalio rajono	3964	3852		112
30.	Plungės rajono	1612	1199		412
31.	Prienų rajono	1522	1297		225
32.	Radviliškio rajono	3253	3197		56
33.	Raseinių rajono	2564	2189		375
34.	Rietavo	768	656		112
35.	Rokiškio rajono	3868	3531		337
36.	Skuodo rajono	1426	1070		356
37.	Šakių rajono	3608	3533		75
38.	Šalčininkų rajono	1652	899	60	694
39.	Šiaulių rajono	2677	2621		56
40.	Šilalės rajono	2362	1837		525
41.	Šilutės rajono	9457	3745	5000	712
42.	Širvintų rajono	2248	1123		1125
43.	Švenčionių rajono	1244	963		281
44.	Tauragės rajono	1930	1499		431
45.	Telšių rajono	1892	1498		394
46.	Trakų rajono	696	508		187
47.	Ukmergės rajono	2687	2356	50	281
48.	Utenos rajono	755	549		206
49.	Varėnos rajono	1032	582	150	300
50.	Vilkaviškio rajono	2613	2407		206
51.	Vilniaus rajono	1845	1158	50	637
52.	Zarasų rajono	704	535		169
	IŠ VISO:	109425	90000	7425	12000

______________

Melioracijos programos

2006–2008 m.

2 priedas

PROGRAMOS LĖŠOMIS 2006 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI

1. Melioracijos statinių eksploatacija

tūkst. Lt

1.	Polderių eksploatacija
1.1.	Siurblinių eksploatacija	vnt.	94	2553
1.2.	Pylimų eksploatacija	km	378	440
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija	vnt.	340	500
	IŠ VISO:			3493

2. Melioracijos statinių remontas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas
1.1.	Griovių remontas	km	4200	21000
1.2.	Pralaidų remontas	vnt.	970	2910
1.3.	Tiltų ir lieptų remontas	vnt.	65	1950
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas	vnt.	30	210
3.	Drenažo ir jo statinių remontas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas	km	5100	25500
3.2.	Kanalizuotų griovių remontas	km	20	200
4.	Polderių remontas
4.1.	Siurblinių remontas	vnt.	33	754
4.2.	Pylimų remontas	km	9,2	1272
	IŠ VISO:			53796

3. Melioracijos statinių rekonstravimas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas
1.1.	Griovių rekonstravimas	km	580	5469
1.2.	Tiltų rekonstravimas	vnt.	20	2000
1.3.	Pralaidų rekonstravimas	vnt.	600	4800
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas	vnt.	20	2000
3.	Drenažo ir jo statinių rekonstravimas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas	km	800	15583
3.2.	Kanalizuotų griovių rekonstravimas	km	20	2000
4.	Polderių rekonstravimas
4.1.	Siurblinių rekonstravimas	vnt.	3	1950
4.2.	Pylimų rekonstravimas	km	1,55	456
	IŠ VISO:			34258

4. Nusausintos žemės būklės įvertinimas

4. 1.

Nusausintos žemės būklės įvertinimas techniniu ir agrotechniniu požiūriais

tūkst. ha

2600

5963

5. Dirvų kalkinimas

5.1.

Rūgščių dirvų kalkinimas

11850

10667

PROGRAMOS LĖŠOMIS 2007 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI

1. Melioracijos statinių eksploatacija

tūkst. Lt

1.	Polderių eksploatacija
1.1.	Siurblinių eksploatacija	vnt.	94	2955
1.2.	Pylimų eksploatacija	km	378	440
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija	vnt.	340	500
	IŠ VISO:			3895

2. Melioracijos statinių remontas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas
1.1.	Griovių remontas	km	3800	19000
1.2.	Pralaidų remontas	vnt.	970	2910
1.3.	Tiltų ir lieptų remontas	vnt.	65	1950
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas	vnt.	30	210
3.	Drenažo ir jo statinių remontas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas	km	5380	26900
3.2.	Kanalizuotų griovių remontas	km	20	200
4.	Polderių remontas
4.1.	Siurblinių remontas	vnt.	10	230
4.2.	Pylimų remontas	km	14	1800
	IŠ VISO:			53200

3. Melioracijos statinių rekonstravimas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas
1.1.	Griovių rekonstravimas	km	910	9100
1.2.	Tiltų rekonstravimas	vnt.	20	2000
1.3.	Pralaidų rekonstravimas	vnt.	600	4800
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas	vnt.	20	2000
3.	Drenažo ir jo statinių rekonstravimas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas	km	940	18430
3.2.	Kanalizuotų griovių rekonstravimas	km	20	2000
4.	Polderių rekonstravimas
4.1.	Siurblinių rekonstravimas	vnt.	2	1300
4.2.	Pylimų rekonstravimas	km	2	700
	IŠ VISO:			40330

4. Dirvų kalkinimas

4.1.

Rūgščių dirvų kalkinimas

13300

12000

PROGRAMOS LĖŠOMIS 2008 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI

1. Melioracijos statinių eksploatacija

tūkst. Lt

1.	Polderių eksploatacija
1.1.	Siurblinių eksploatacija	vnt.	94	2955
1.2.	Pylimų eksploatacija	km	378	440
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija	vnt.	340	500
	IŠ VISO:			3895

2. Melioracijos statinių remontas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas
1.1.	Griovių remontas	km	3800	19000
1.2.	Pralaidų remontas	vnt.	970	2910
1.3.	Tiltų ir lieptų remontas	vnt.	65	1950
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas	vnt.	30	210
3.	Drenažo ir jo statinių remontas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas	km	5380	26900
3.2.	Kanalizuotų griovių remontas	km	20	200
4.	Polderių remontas
4.1.	Siurblinių remontas	vnt.	10	230
4.2.	Pylimų remontas	km	14	1800
	IŠ VISO:			53200

3. Melioracijos statinių rekonstravimas

1.	Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas
1.1.	Griovių rekonstravimas	km	910	9100
1.2.	Tiltų rekonstravimas	vnt.	20	2000
1.3.	Pralaidų rekonstravimas	vnt.	600	4800
2.	Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas
2.1.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas	vnt.	20	2000
3.	Drenažo ir jo statinių rekonstravimas
3.1.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas	km	940	18430
3.2.	Kanalizuotų griovių rekonstravimas	km	20	2000
4.	Polderių rekonstravimas
4.1.	Siurblinių rekonstravimas	vnt.	2	1300
4.2.	Pylimų rekonstravimas	km	2	700
	IŠ VISO:			40330

4. Dirvų kalkinimas

4.1.

Rūgščių dirvų kalkinimas

13300

12000

______________

Melioracijos programos

2006–2008 m.

3 priedas

VALSTYBĖS FINANSINĖS PARAMOS MELIORUOTOS NEVALSTYBINĖS ŽEMĖS SAVININKAMS POREIKIO PAGAL SAVIVALDYBES SUVESTINĖ PARAIŠKA

Eil. Nr.	Savivaldybė	Numatomas nusausintoje žemėje esančių melioracijos statinių remontas ha		Darbų kompleksiškumas ha		Numatomi melioracijos statinių priežiūros darbai tūkst. Lt	Pareiškėjų finansinių išlaidų dalis		Reikalinga valstybės finansinės paramos lėšų suma tūkst. Lt
Eil. Nr.	Savivaldybė	iš viso	iš jų turi įtaką aplinkiniams nusausintos žemės plotams	darbai pareiškėjo melioruotame žemės plote	kompleksinis projektas, kartu tvarkant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius	Numatomi melioracijos statinių priežiūros darbai tūkst. Lt	tūkst. Lt	proc.	Reikalinga valstybės finansinės paramos lėšų suma tūkst. Lt
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1.	Biržų rajono	38,5	13,0	37,5	38,5	-	28,1	15	159,2
2.	Jonavos rajono	48,0	48,0	42,0	48,0	-	37,5	15	212,5
3.	Joniškio rajono	14,8	3,0	14,8	3,8	-	11,5	15	65,4
4.	Kaišiadorių rajono	29,7	3,2	24,5	29,7	-	14,7	15	83,3
5.	Kauno rajono	55,0	40,0	55,0	55,0	-	42,0	15	238,0
6.	Kėdainių rajono	24,3	22,8	24,3	22,8	-	24,6	17,6	115,4
7.	Kretingos rajono	95,7	78,0	17,7	95,7	-	17,4	15	98,7
8.	Kupiškio rajono	122,3	49,1	73,2	122,3	-	53,8	15	304,7
9.	Marijampolės	22,7	22,7	18,3	22,7	-	6,8	15	38,3
10.	Mažeikių rajono	30,0	6,0	24,0	30,0	-	18,6	15	105,7
11.	Pagėgių	103,9	73,0	49,5	103,9	16,0	42,3	15	239,7
12.	Pakruojo rajono	13,0	0,9	13,0	4,2	-	9,7	15	54,9
13.	Panevėžio rajono	177,6	44,7	132,9	171,2	-	130,1	15	737,1
14.	Pasvalio rajono	36,6	0,3	72,8	9,1	-	24,7	15	140,1
15.	Plungės rajono	520,0	50,0	520,0	280,0	-	195,0	17,3	932,4
16.	Radviliškio rajono	62,1	31,9	43,3	51,3	7,1	44,9	15	254,2
17.	Raseinių rajono	66,6	10,0	38,0	66,6	-	28,5	15	161,5
18.	Rietavo	7,3	3,8	3,5	7,3	-	1,9	15	10,7
19.	Rokiškio rajono	282,2	184,2	98,0	282,2	-	75,0	15	425,0
20.	Skuodo rajono	37,5	21,0	16,5	37,5	-	13,9	15	79,0
21.	Šalčininkų rajono	2,0	5,0	2,0	2,0	0,5	1,4	15	7,6
22.	Šiaulių rajono	8,0	4,0	8,0	8,0	-	5,0	15	28,4
23.	Šilalės rajono	154,4	111,3	43,1	142,2	-	33,4	15	189,4
24.	Tauragės rajono	53,0	40,7	33,0	53,0	13,7	24,8	15	140,3
25.	Ukmergės rajono	20,4	5,4	17,0	5,4	-	14,8	15	83,9
26.	Utenos rajono	1,8	0,8	1,8	1,8	-	1,0	15	5,9
27.	Vilkaviškio rajono	27,8	3,0	24,5	27,8	-	18,9	15	107,1
	Iš viso	2055,2	875,8	1448,2	1722,0	37,3	920,3	15,5	5018,4

______________

Melioracijos programos

2006–2008 m.

4 priedas

INFORMACIJA APIE SAVIVALDYBĖSE DIRBANČIŲ MELIORACIJOS SPECIALISTŲ POREIKĮ

Eil. Nr.	Savivaldybės pavadinimas	Nusausintos žemės plotas ha	Padalinio pavadinimas	Specialistų sk.	Specialybė	Pagal normatyvą darbuotojų sk.	Reikalinga papildomai lėšų tūkst. Lt	Reikalinga lėšų transportui. tūkst. Lt
1	2	3	4	5	6	7	8	9
1	Alytus	42723,0	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., agron.	2	–	3,9
2	Druskininkai	3001,5	ūkio sk.	1	inž. mechan.	1	–	3,9
3	Lazdijai	23190,6	žemės ū. ir melior. sk	1	inž. hidr.	2	24,0	34.0
4	Varėna	23900,7	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., techn.	2	–	3,9
5	Birštonas	2049,3	žemės ūkio	1	agron.	1	–	3,9
6	Jonavos	45915,0	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
7	Kaišiadorys	44844,3	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	2	–	3,9
8	Kaunas	88951,2	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., techn.	3	24,0	3,9
9	Kėdainiai	114666,9	melioracijos tarnyba	2	inž. hidr.	4	48,0	3,9
10	Prienai	45019,4	žemės ūkio sk.	1	techn.	2	24,0	34.0
11	Raseiniai	100806,2	kaimo reikalų sk.	1	inž. hidr.	4	72,0	34,0
12	Klaipėda	72812,7	žemės ūkio sk.	1	techn.	3	48,0	34,0
13	Kretinga	66705,7	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	3	24,0	3,9
14	Palanga	2020,2	Šventosios seniūnija	1	inž. hidr.	1	–	3,9
15	Skuodas	64313,5	žemės ūkio sk.	1	techn.	3	48,0	3,9
16	Šilutė	85114,0	kaimo reikalų sk.	3	inž. hidr.	4	24,0	3,9
17	Marijampolė	51285,8	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
18	Kalvarijos	17137,2	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	1	–	34,0
19	Kazlų Rūda	19516,3	žemės ūkio sk.	1	techn.	1	–	34,0
20	Šakiai	99206,5	žemės ūkio sk.	3	2 inž. hidr., 1 tech.	4	24,0	3,9
21	Vilkaviškis	76231,8	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	3	24,0	34,0
22	Biržai	114231,8	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., techn.	4	48,0	34,0
23	Kupiškis	59163,4	žemės ūkio sk.	3	inž. hidr.	3	–	3,9
24	Panevėžys	148876,1	žemės ūkio sk.	3	inž. hidr.	4	24,0	34,0
25	Pasvalys	101833,9	turto valdymo sk. teritorijų planavimo sk. investicijų sk.	3	3 techn.	4	24,0	34,0
26	Rokiškis	80654,4	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	3	24,0	34,0
27	Akmenės	56188,8	žemės ūkio sk.	2	2 techn.	3	24,0	3,9
28	Kelmė	70965,5	žemės ūkio sk	2	inž. hidr.	3	24,0	3,9
29	Joniškis	80524,4	žemės ū. ir melior. sk.	2	inž. hidr.	3	24,0	3,9
30	Pakruojis	95240,0	žemės ūkio sk.	3	inž. hidr, tech., agron	3		3,9
31	Radviliškis	106250,7	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	4	48,0	3,9
32	Šiauliai	89538,5	žemės ūkio sk.	3	inž. hidr.	3	–	3,9
33	Jurbarkas	93382,0	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., techn.	3	24,0	3,9
34	Pagėgiai	25648,8	žemės ūkio sk.	1	techn.	2	24,0	34,0
35	Šilalė	57628,7	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr.	3	24,0	3,9
36	Tauragė	56268,7	kaimo reikalų sk.	1	inž. hidr.	3	48,0	34,0
37	Mažeikiai	87707,0	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., techn.	3	24,0	3,9
38	Rietavas	26716,4	žemės ūkio sk.	1	techn.	2	24,0	3,9
39	Plungė	44517,4	žemės ūkio sk.	1	techn.	3	48,0	3,9
40	Telšiai	59768,6	žemės ūkio sk.	3	1 inž. hidr., 2 tech.	3	–	3,9
41	Anykščiai	73647,4	žemės ūkio sk.	3	3 techn.	3	–	3,9
42	Ignalinos	38332,6	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
43	Molėtai	29269,6	statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų sk.	1	techn.	2	24,0	34,0
44	Utena	30624,5	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
45	Zarasų	22967,5	kaimo plėtros sk.	1	techn.	2	24,0	34,0
46	Elektrėnai	10300,7	žemės ū. ir melior. sk	1	inž. hidr.	1	–	3,9
47	Šalčininkai	32986,1	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
48	Širvintos	36911,8	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	3,9
49	Švenčionys	30397,1	žemės ūkio sk.	1	inž. hidr.	2	24,0	34,0
50	Trakai	13980,4	žemės ūkio sk.	1	techn.	2	24,0	34,0
51	Ukmergė	74463,7	žemės ū. ir melior. sk	2	inž. hidr., tech.	3	24,0	34,0
52	Vilnius	43224,8	žemės ūkio sk.	2	inž. hidr., inž. mech.	2	–	3,9
							1,104	744,6

Specialistų trūkumas – 46

Vidutinis specialistų amžius – 50 m.

Dirba 88 specialistai, iš jų:

inžinierių-hidrotechnikų – 55

technikų – 28

agronomų – 3

inžinierių-mechanikų – 2

Specialistai tiesioginiam darbui skiria 70 % bendro darbo laiko.

Transporto neturi 22 savivaldybių melioracijos specialistai.

Skaičiavimai atlikti pagal 1994-03-24 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 1114-6-73 parvirtintus normatyvus ir atsižvelgiant į nusausintos žemės plotą bei vykdomų darbų apimtis. Skaičiuojant priimta, kad vieno specialisto vidutinis atlyginimas yra 2000 Lt (su mokesčiu socialiniam draudimui).

______________

¹ Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys.

² Išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

³ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685).