LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2077
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto senato 2000 m. birželio 29 d. sprendimą, nutaria:
2 straipsnis.
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. I-494 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ (Žin., 1994, Nr. 47-871).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 17 d.
nutarimo Nr. VIII-2077
1 priedėlis
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO
S T A T U T A S
Vytauto Didžiojo universitetas kildina save iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, kurių pagrindu 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Lietuvos universitetas. 1930 m. šis universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1939 – 1940 m. į atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Teisės ir Gamtos–matematikos fakultetai, 1949 m. – Filologijos fakultetas. 1950 m. Universitetas buvo uždarytas, jo pagrindu įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutai.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kuris juridiškai įteisintas 1989 m. liepos 4 d. (Žin., 1989, Nr. 20-247).
Vytauto Didžiojo universitetas yra nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d. Kaune veikusio universiteto dalies teisių paveldėtojas.
I. Universitetas
1. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau - Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo bei meno veikla.
3. Universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose.
4. Universiteto administracinis centras yra Kaune, K. Donelaičio g. 58. Universiteto pavadinimas lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni, anglų kalba - Vytautas Magnus University. Į kitas kalbas Vytautas Magnus neverčiamas ir nelinksniuojamas.
5. Pagrindiniai Universiteto tikslai:
5.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti studijų, mokslo ir humanitarinės kultūros vienove grindžiamą aukštąjį išsilavinimą;
5.3. rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
5.4. ugdyti mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
5.5. moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūros veikla skatinti Kauno regiono bei visos šalies plėtrą;
5.6. plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus tyrimus;
5.7. dalytis su pasaulio akademine visuomene ir pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo bei kultūros laimėjimais;
5.8. telkti mokslui ir studijoms Universitete viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir studentus bei Universiteto rėmėjus;
6. Universitete rengiami įvairių krypčių humanitarinės orientacijos specialistai švietimo, mokslo, kultūros, ūkio ir kitoms reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą.
II. Universiteto autonomija
9. Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei šiame statute. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
10. Universitetas turi šias teises:
10.3. teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, taip pat mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus;
10.8. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat stipendijų dydžius ir mokėjimo sąlygas;
10.9. nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas;
10.11. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, fondais ir asmenimis formas;
10.12. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis;
10.13. vienas arba su kitais juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis steigti juridinio asmens teises turinčius padalinius;
10.15. saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
III. Akademinė laisvė
11. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Statutas garantuoja:
11.1. lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;
11.3. darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų;
IV. Dėstomoji kalba
12. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:
12.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kiti užsienio specialistai;
V. Universiteto veiklos valstybinis reguliavimas
VI. Universiteto savivaldos ir visuomenINĖS institucijos
VII. Senatas
18. Senatas sudaromas 5 metams iš 45-55 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų. Ne mažiau kaip pusę Senato narių turi sudaryti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
19. Senatą sudaro:
19.1. Universiteto mokslininkai ir pripažinti menininkai, pariteto pagrindais atstovaujantys fakultetams, institutams bei kitiems Senato nustatyta tvarka jiems prilygintiems padaliniams, – ne mažiau kaip 60 % Senato narių;
19.2. su Universitetu bendradarbiaujančių mokslo institutų mokslininkai ir pripažinti menininkai - iki 15 % Senato narių;
19.3. išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su Universitetu, - 10 % Senato narių;
19.4. visoms studijų pakopoms atstovaujantys Universiteto studentai, kuriuos deleguoja Studentų atstovybė, - 10 % Senato narių;
20. Senatas gali būti papildomas kadencijos metu, kai:
21. Senato sudarymo tvarką bei fakultetų, institutų ir kitų jiems prilygintų padalinių paritetinio atstovavimo normas nustato Senato patvirtintas Senato sudarymo reguliaminas.
22. Senato pirmininkas iš Universiteto profesorių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renkamas naujai sudaryto Senato pirmame posėdyje. Senato pirmininku negali būti rektorius. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.
23. Senato pirmininko pavaduotojas renkamas iš Universiteto profesorių, Senato sekretorius - iš Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų. Pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.
24. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų.
26. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:
26.4. rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas šio Statuto nustatyta tvarka. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą;
26.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
26.6. teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, Universiteto garbės vardus, profesoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus reguliaminus;
26.7. sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus - studijų, mokslo, kvalifikacijų ir kt.;
26.9. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei atsižvelgdamas į tarybos siūlymus aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;
26.10. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai;
26.11. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su tarybos išvada;
26.12. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su tarybos išvada;
26.13. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs tarybos išvadą, jas tvirtina;
26.14. tvirtina Universiteto ir jo padalinių vidaus tvarkos taisykles ir nuostatus, taip pat reguliaminus bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
26.15. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;
27. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
28. Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Visų Senato narių balsų dauguma:
29. Skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų, pedagoginių ir garbės vardų teikimo bei kiti personaliniai klausimai Senate sprendžiami slaptu balsavimu.
30. Jei rektorius įsakymu Senato nutarimo nepaskelbia ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį klausimą svarsto pakartotinai. Jeigu tas pats nutarimas priimamas viso Senato balsų dauguma, jis tampa privalomas.
31. Senatas sudaro priežiūros komitetą, kuris yra Statuto laikymosi priežiūros ir nesutarimų tarp Universiteto darbuotojų ir administracijos nagrinėjimo institucija. Komitetas vadovaujasi Senato patvirtintu reguliaminu ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
31.1. prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui, kaip juos pašalinti;
31.2. nagrinėja nesutarimus ir konfliktus tarp darbuotojų ir administracijos, rekomenduoja jų sprendimo būdus;
31.3. nagrinėja nesutarimus tarp valdymo institucijų ir tarp atskirų padalinių, teikia pasiūlymus, kaip juos pašalinti;
32. Senatas rektoriaus teikimu ne mažiau kaip iš 7 asmenų sudaro Universiteto rėmėjų komitetą ir skiria jo pirmininką. Komitetas pariteto pagrindais sudaromas iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių rėmėjų. Rėmėjų komitetas vadovaujasi Senato patvirtintu reguliaminu.
33. Rėmėjų komitetas:
34. Senatas apie savo sprendimus reguliariai informuoja akademinę Universiteto bendruomenę, skelbdamas juos Universiteto laikraštyje, ir kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą.
VIII. Taryba
36. Taryba sudaroma 4 metams iš 18 narių:
36.1. 1/3 tarybos narių sudaro Senato skirti 4 Universiteto profesoriai, rektorius ir studentų atstovybės išrinktas studentų atstovas;
36.2. kitą 1/3 tarybos narių, atstovaujančių įvairioms mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, valstybės ar savivaldybės institucijoms, skiria ministras;
37. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
38. Ministro įsakymu paskelbus tarybos sudėtį, pirmininko kandidatūrą iš tarybos narių ne Universiteto mokslininkų teikia Universiteto rektorius, tvirtina ministras.
39. Taryba:
39.1. rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano ir Universiteto sutarties su Ministerija projektų;
39.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
39.4. prieš du mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat kai šio statuto numatytais atvejais nepasibaigus kadencijai nutrūksta įgaliojimai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;
39.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
39.6. vertina, kaip Universitetas vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
39.7. vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, jam skirtos valstybės biudžeto ir kitos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
40. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Universiteto valdymo institucijų posėdžiuose. Universitetas suteikia tarybai patalpą ir techniškai ją aptarnauja.
41. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
42. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir jei tas pats sprendimas priimamas 2/3 visų narių balsų dauguma dar kartą, jis tampa Senatui privalomas.
43. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
IX. Rektorius
46. Rektorius vykdo šias pagrindines funkcijas:
46.1. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus;
46.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
46.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
46.7. nustato Universiteto ūkio, finansų bei kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas;
46.8. tvirtina pareigines instrukcijas, Universiteto padalinių ir visuomeninių organizacijų įstatus bei nuostatus;
46.10. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu;
46.11. viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
46.12. sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;
46.13. įsakymais skelbia Senato nutarimus arba grąžina juos pakartotinai svarstyti, pateikdamas raštišką paaiškinimą. Jeigu Senatas tą patį nutarimą priima pakartotinai visų Senato narių dauguma, jis yra rektoriui privalomas ir turi būti paskelbtas įsakymu;
46.14. turi teisę laikinai sustabdyti fakultetų bei institutų tarybų nutarimus ir teikia šiuos klausimus Senatui;
47. Universiteto rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik profesoriaus vardą turintis mokslininkas. Jei pirmu balsavimu nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu nė vienas iš šių kandidatų negauna paprastos balsų daugumos, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.
48. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama Universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu visų Senato narių balsų dauguma gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.
49. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu vykdo prorektoriai, kurie organizuoja ir koordinuoja mokslo ir studijų veiklą Universitete bei atstovauja Universitetui pagal deleguotus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių kandidatūras iš profesorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.
50. Dalį administracinių funkcijų rektorius gali pavesti Universiteto sekretoriui. Sekretorių savo įsakymu rektorius skiria iš Universiteto mokslininkų.
X. Rektoratas
52. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų reikalų tarnybos direktorius, Universiteto sekretorius, institutų ir Kauno botanikos sodo direktoriai, rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai, studentų atstovybės prezidentas. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius.
53. Rektoratas atlieka šias pagrindines funkcijas:
53.8. rengia priėmimo į Universitetą sąlygas, svarsto konkursinių komisijų siūlymus dėl studentų priėmimo;
53.10. koordinuoja Universiteto ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis;
XI. PADALINIAI
54. Universitetą sudaro fakultetai, studijų institutai, mokslo institutai, tyrimų institutai, biblioteka, botanikos sodas, sporto centras, studentų reikalų tarnyba ir kiti studijoms, mokslui bei studentų veiklai reikalingi padaliniai, kurie savo darbą organizuoja pagal šį statutą, patvirtintus įstatus, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Fakultetus ir institutus sudaro katedros, studijų, tyrimų, meno ir konsultavimo centrai, laboratorijos bei kiti padaliniai.
55. Tarpdisciplininiams mokslo, meno, studijų ir kitiems projektams organizuoti ir koordinuoti Universitete rektoriaus įsakymu gali būti sudaromi įvairūs kiti padaliniai.
56. Administracinėms funkcijoms vykdyti bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Universitete veikia akademinių reikalų, finansų, personalo, leidybos, ūkio ir kitos tarnybos.
XII. Fakultetas
58. Fakultetas yra Universiteto padalinys, organizuojantis vienos mokslo ir studijų srities arba artimų sričių studijas ir tyrimus.
59. Fakulteto veiklą organizuoja:
60. Fakulteto tarybą sudaro pariteto principu fakulteto padalinių deleguoti mokslininkai, dekanas ir prodekanai. 10% tarybos narių sudaro fakulteto studentų atstovybės deleguoti studentai. Tarybos sudarymo tvarką nustato Senato tvirtinamas fakultetų tarybų sudarymo reguliaminas. Taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką.
61. Fakulteto tarybos pagrindinės funkcijos:
61.7. svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia Senatui;
62. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti Senato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti – pati fakulteto taryba arba Senatas.
63. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių raštišku siūlymu neeilinis tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlant reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
64. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą iš profesorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Dekano kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus dekano darbo kadencijai, Universitetas suteikia jam be konkurso vienai kadencijai profesoriaus pareigas.
65. Pagrindinės dekano funkcijos:
65.5. organizuoja studentų priėmimą, tvarko kėlimo į aukštesnį kursą bei šalinimo klausimus, skatina studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas;
67. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanams. Prodekaną iš mokslininkų, fakulteto tarybai pritarus, dekano teikimu skiria rektorius. Pasibaigus prodekano kadencijai, Universitetas jam suteikia be konkurso vienai kadencijai jo kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
68. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai, dekano potvarkiu paskirti dekanato nariais. Dekanato posėdžiams pirmininkauja dekanas.
69. Dekanatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
69.4. svarsto fakulteto ir jo padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis bei kitomis institucijomis;
XIII. Katalikų teologijos fakultetas
70. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Senato, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Vatikano Studijų kongregacijos.
XIV. Studijų institutas
72. Studijų institutas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis vienos mokslo ir studijų krypties arba artimų krypčių studijas ir tyrimus.
74. Instituto tarybą sudaro jo padalinių pariteto principu deleguoti mokslininkai, direktorius ir jo pavaduotojai. 10% tarybos narių sudaro instituto studentų atstovybės deleguoti studentai. Tarybos sudarymo tvarką nustato Senato tvirtinamas institutų tarybų sudarymo reguliaminas. Taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką.
76. Instituto direktorius, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir instituto tarybos valią, vadovauja institutui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko turtą. Direktorių iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.
78. Dalį savo funkcijų direktorius gali perduoti pavaduotojams. Pavaduotoją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų, instituto tarybai pritarus, direktoriaus teikimu skiria rektorius. Pasibaigus direktoriaus ir pavaduotojų kadencijai, jiems Universitetas suteikia be konkurso vienai kadencijai jų kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
XV. Katedra
79. Katedra – tai pagrindinis fakulteto ar studijų instituto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat mokslinius tyrimus.
80. Katedra:
81. Katedrai vadovauja vedėjas. Vedėją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų viešo konkurso būdu renka fakulteto taryba ir teikia rektoriui. Jei rektorius vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jo nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį vedėją ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui ir skelbia naują konkursą.
82. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, mokslininkai ar pripažinti menininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.
XVI. Studijų centras
XVII. Universiteto mokslo institutas
85. Universiteto mokslo institutas (toliau - mokslo institutas) vykdo ilgalaikius tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Institutas turi juridinio asmens teises.
86. Institutas suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams doktorantūroje rengti, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
87. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Universiteto teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
88. Mokslo instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
90. 2/3 mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai.
91. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.
92. Mokslo institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą.
XVIII. Universiteto Kauno botanikos sodas
94. Universiteto Kauno botanikos sodas yra Universiteto infrastruktūros padalinys, turintis juridinio asmens teises ir atliekantis mokslinius tyrimus, užsiimantis taikomąja veikla, kaupiantis augalų kolekcijas, kuriantis ekspozicijas, atliekantis visuomenės ekologinio švietimo funkcijas bei suteikiantis tyrimų ir praktikos bazę studentams ir doktorantams. Botanikos sodas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais įstatais.
XIX. Tyrimų institutas
96. Tyrimų institutas yra Universiteto padalinys, atliekantis mokslinius tyrimus ir (ar) užsiimantis taikomąja veikla. Institutas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais.
XX. Tyrimų centras
XXI. Konsultavimo centras
XXII. Kiti centrai
100. Sporto centras yra Universiteto padalinys, vykdantis studentų fizinio lavinimo programas ir organizuojantis Universiteto sporto komandų komplektavimo, rengimo bei dalyvavimo varžybose, čempionatuose, žaidynėse darbus. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Centro direktorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.
101. Užsienio kalbų centras yra Universiteto padalinys, atliekantis užsienio kalbų mokymo funkcijas. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Centro direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.
XXIII. Biblioteka
103. Universiteto biblioteka yra Universiteto padalinys, aprūpinantis studentus, doktorantus, dėstytojus ir kitus darbuotojus studijoms ir tyrimams reikalingomis knygomis, vadovėliais, žurnalais ir kitais informacijos šaltiniais. Biblioteka veikia vadovaudamasi Senato patvirtintais nuostatais.
XXIV. Studentų reikalų tarnyba
105. Studentų reikalų tarnyba yra Universiteto padalinys, vykdantis studentų socialines programas ir padedantis Studentų atstovybei organizuoti laisvalaikio, kultūros ir kitus renginius.
XXV. Administravimo ir aptarnavimo tarnybos
XXVI. Universiteto darbuotojai
108. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai.
109. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete ir kitose mokslo ir studijų institucijose iš viso ne daugiau kaip 1,5 etato.
XXVII. Dėstytojai
112. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.
XXVIII. Skyrimo į pareigas tvarka
114. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu: į profesoriaus, docento, vyriausiojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – 4 metams; į lektoriaus, asistento, mokslo darbuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas – 3 metams.
115. Profesorius, docentus, vyriausiuosius ir vyresniuosius mokslo darbuotojus renka Senatas; lektorius, asistentus, mokslo darbuotojus ir jaunesniuosius mokslo darbuotojus – fakultetų, studijų ar tyrimų institutų ir Kauno botanikos sodo tarybos.
117. Likus 2 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
118. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, iki jam sukaks 65 metai.
119. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
120. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
121. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms be konkurso gali priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.
122. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Universiteto ar jo padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, iki kadencijos pabaigos gali dirbti nesudarę terminuotų darbo sutarčių.
XXIX. Profesoriai emeritai
123. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos atlikti mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus, skaityti specialius kursus ir konsultuoti studentus, mokslininkus, menininkus. Universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto sutartyje su Ministerija.
XXX. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai
XXXI. Dėstytojų mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas
126. Universiteto dėstytojai kas 5 metai gali būti Senato sprendimu ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Už to laikotarpio mokslinę (meninę) ar profesinę veiklą atsiskaitoma Senatui. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
XXXII. Darbo apmokėjimas
XXXIII. Tarnautojai
129. Universiteto ir jo padalinių administravimo funkcijas atlieka Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.
XXXIV. Studijų tipai, pakopos, formos ir kryptys
131. Universitete organizuojamos dviejų tipų studijos:
132. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:
XXXV. Studijų apimtis ir trukmė
138. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 studijų metų (ne mažiau kaip 60 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (ne mažiau kaip 80 kreditų). Teisės magistrantūros studijų trukmė – 3 metai (ne mažiau kaip 120 kreditų).
139. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 studijų metai (ne mažiau kaip 40 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (ne mažiau kaip 80 kreditų).
140. Vientisųjų studijų trukmė yra 5 studijų metai (ne mažiau kaip 200 kreditų). Pirmųjų 4 metų studijos (ne mažiau 160 kreditų) priskiriamos pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusios vienerių metų studijos (40 kreditų) - nuosekliųjų studijų antrajai pakopai.
XXXVI. Studijų programos
142. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti.
143. Pirmuosius 2 metus studijuojami bendri Universiteto, pirmiausia –humanitarinio ir socialinio rengimo, taip pat studijų krypčių įvadiniai dalykai.
144. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais studijuojami studijų programų dalykai, taip pat laisvai pasirenkami dalykai.
146. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai atlikti reikia daugiau mokslo žinių ir gebėjimų.
147. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam atlikti reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai.
148. Universiteto nuosekliųjų studijų programas tvirtina Senatas, nenuosekliųjų – fakultetų ar studijų institutų tarybos.
XXXVII. Doktorantūra
151. Doktorantūros trukmė:
152. Disertacijos ginamos prie Universiteto veikiančiose mokslo krypčių tarybose. Apgynusiam disertaciją asmeniui suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.
XXXVIII. Tęstinės studijos
154. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja studijas, skirtas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
XXXIX. Studijų programų registracija ir vertinimas
156. Nuosekliosios studijos Universitete vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą.
XL. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų įskaitymas
158. Universitete studijų reguliamino nustatyta tvarka gali būti įskaitomi:
158.1. Universiteto studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
158.2. užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Universitetą, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
158.3. Universiteto studentų studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
XLI. Priėmimas į Universitetą
159. Į Universiteto pagrindines studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
161. Priėmimo tvarka suderinama su Ministerija ir skelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios.
XLII. Valstybės finansuojamos studijos
163. Studentams, priimtiems į pirmosios ir antrosios pakopų studijų valstybės finansuojamas vietas, suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama Universitetui) valstybės paskola.
164. Į valstybės finansuojamą vietą priimtas studentas su Universitetu ir Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu sudaro trišalę sutartį, kurioje nustatomos valstybės paskolos suteikimo bei grąžinimo sąlygos.
165. Jei studentas be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, rektorius jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.
166. Valstybės finansuojamose vietose gerai besimokantys studentai, iki Universiteto nustatyto termino įvykdę studijų programos reikalavimus, Vyriausybės nustatyta tvarka atleidžiami nuo paskolos, suteiktos studijoms apmokėti, grąžinimo.
XLIII. Mokamos studijos
168. Universitetas pagal sutartis gali priimti studentų, kurie, atrankos konkurso tvarka nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas.
169. Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato Universitetas ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse.
170. Jeigu Universitete atsiranda valstybės finansuojama laisva vieta studijuoti pagal tam tikrą studijų programą, asmenys, studijuojantys pagal ją savo lėšomis, turi teisę studijų reguliamine nustatyta tvarka patekti į valstybės finansuojamą vietą. Šia teise gali pasinaudoti ir kitos aukštosios mokyklos studijuojantieji savo lėšomis.
171. Už studijas Universitete taip pat moka:
171.1. asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą;
171.2. užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip;
XLIV. Studentai ir klausytojai
172. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, taip pat doktorantai.
174. Universiteto klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.
XLV. Studentų atstovybė
176. Universiteto studentų atstovybė yra studentų interesams atstovaujanti studentų savivaldos institucija.
177. Studentų atstovybę sudaro pariteto pagrindais išrinkti fakultetų ir studijų institutų studentai. Atstovybėje turi būti proporcingai atstovaujama visoms studijų pakopoms. Studentų atstovybės sudarymo tvarką bei fakultetų ir studijų institutų atstovavimo normas nustato Senato patvirtintas studentų atstovybės rinkimų reguliaminas.
178. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų ir studijų institutų atstovybių susirinkime. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakultetų ir studijų institutų atstovybių narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
179. Studentų atstovybė veikia pagal fakultetų ir studijų institutų studentų atstovybių susirinkimo patvirtintus ir rektoriaus įregistruotus įstatus.
180. Studentų atstovybė:
180.1. padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų skirstymo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo ir laikymosi klausimus;
181. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto administracijos, jos savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
182. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų ir studijų institutų studentų atstovybių susirinkimas, kaip aukščiausiasis studentų atstovybės sprendžiamasis organas, turi teisę visų jo narių balsų dauguma pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus studijų klausimais.
XLVI. Ginčų nagrinėjimo komisija
184. Ginčų nagrinėjimo komisija sprendžia ginčus, iškilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų.
185. Ginčų nagrinėjimo komisija vienerių metų laikotarpiui sudaroma iš 3 rektorato ir 3 studentų atstovybės įgaliotų asmenų.
187. Studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie yra nepatenkinti Universiteto ar jo padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jei atsakymo negavo per 30 dienų.
XLVII. Parama studentams
189. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentai konkurso tvarka gali gauti šias Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paskolas:
XLVIII. Universiteto lėšos
193. Universiteto lėšas sudaro:
193.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;
XLIX. Valstybės biudžeto lėšos studijoms ir mokslui
194. Valstybės biudžeto lėšos numatytoms studijų ir mokslo programoms įgyvendinti skiriamos pagal sutartį, kurią Universitetas 3 metams sudaro su Ministerija. Sutarties projektą rengia Universitetas.
195. Sutarties projektas kartu su tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri per 3 mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto. Ne vėliau kaip per mėnesį rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų. Sutartį pasirašo ministras ir rektorius.
L. Valstybės biudžeto lėšos tyrimams ir kitai veiklai
197. Valstybės biudžeto lėšos tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką, pagal kurią apskaičiuojamos šios Universiteto išlaidos:
197.3. į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba, studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu, mokymo laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt.;
197.4. ilgalaikio turto (mokslui ir studijoms skirta aparatūra, įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo ir pastatų renovacijos išlaidos;
LI. Universiteto lėšos, gaunamos iš pedagoginės, mokslinės ir ūkinės veiklos
198. Universitetas turi teisę gauti lėšų:
198.1. už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;
198.2. už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip, kaip sutariama su Universitetu;
LII. Universiteto turtas
199. Universiteto turtą sudaro žemė, pastatai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas ir įstatymų nedraudžiamas turėti turtas.
200. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, neatlygintinai naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.
201. Turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, dovanotą, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitu teisėtu būdu, Universitetas valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis.
205. Universiteto studijų, mokslinių tyrimų bei su tuo susijusi taikomoji veikla yra neapmokestinama.
LIII. Universiteto lėšų ir turto tvarkymas
207. Universitetas savo lėšas tvarko savarankiškai pagal Senato patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas.
208. Pajamas, gautas pardavus susidėvėjusį ar nereikalingą turtą, Universitetas naudoja Senato nustatyta tvarka.
LIV. Universiteto finansinė atskaitomybė
LV. Visuomeninės organizacijos
212. Universiteto dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai, taip pat studentai savo profesiniams, kūrybiniams, kultūros, socialiniams, sporto ar kitiems poreikiams tenkinti gali kurti nepolitines visuomenines organizacijas arba burtis į būrelius, draugijas ir klubus, kurių įstatai neprieštarauja šiam statutui ir įstatymams.
LVI. Universiteto atributai
214. Universitetas, jo fakultetai ir studijų institutai turi autentiškas vėliavas, ženklus ir kitus atributus.
215. Kiti Universiteto padaliniai ir visuomeninės organizacijos gali turėti savo atributus, numatytus jų veiklos nuostatuose ar įstatuose.
LVII. Statuto priėmimas ir keitimas
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 17 d.
nutarimo Nr. VIII-2077
2 priedėlis
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ IR ŽEMĖS SKLYPŲ
S Ą R A Š A S
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Rektorato pastatas |
K. Donelaičio g., Nr. 58 |
891 kv. m |
| Centriniai rūmai |
S. Daukanto g., Nr. 28 |
5643 kv. m |
| I rūmai |
Laisvės al., Nr. 53 |
3334 kv. m |
| II rūmai |
Vileikos g., Nr. 8 |
7078 kv. m |
| III rūmai |
K. Donelaičio g., Nr. 52 |
7727 kv. m |
| IV rūmai |
S. Daukanto g., Nr. 27 |
1367 kv. m |
| Pastatas |
V. Kuzmos g., Nr. 7a |
319 kv. m |
| Studentų bendrabutis |
Taikos pr., Nr. 119 |
4529 kv. m |
| Vizituojančių dėstytojų bendrabutis |
Muitinės g., Nr. 7 |
1260 kv. m |
| Botanikos sodas su Vaišnoriškių baze |
Žilibero g., Nr. 4 |
pastatų plotas 15179,79 kv. m |
| Žemės sklypas |
V. Putvinskio g., Nr. 23 |
0,3095 ha |
| Žemės sklypas |
S. Girėno g., Nr. 62 |
1,2523 ha |
______________