LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PREKIŲ DEKLARAVIMO IR MUITINIO TIKRINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. sausio 13 d. Nr. 3
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239) 234 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1509 (Žin., 2000, Nr. 1-12),
Tvirtinu Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatus (pridedama).
Šis įsakymas įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2000 m. sausio 13 d.
įsakymu Nr. 3
PREKIŲ DEKLARAVIMO IR MUITINIO TIKRINIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo, atliekamo įforminant arba vykdant muitinės sankcionuotus veiksmus, nuostatai parengti remiantis Muitinės kodekso IV, V ir VI dalimis ir reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų gabenamų prekių ir joms įformintų dokumentų pateikimo muitiniam tikrinimui ir įforminimui, prekių deklaravimo, prekių ir joms įformintų dokumentų muitinio tikrinimo ir šio tikrinimo rezultatų įforminimo tvarką.
3. Visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos bet kuriam kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti prekės, išskyrus nurodytas šių nuostatų 4 punkte, turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui ir deklaruojamos Muitinės kodekso ir šių nuostatų nustatyta tvarka.
4. Prekės, gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu stacionariosiomis transporto priemonėmis (vamzdynais, elektros perdavimo linijomis), muitiniam tikrinimui nepateikiamos ir nedeklaruojamos.
Importuojamos ir eksportuojamos prekės, gabenamos stacionariosiomis transporto priemonėmis (vamzdynais, elektros perdavimo linijomis), muitiniam tikrinimui nepateikiamos. Šios prekės muitinei deklaruojamos pagal prekybos dokumentus Muitinės kodekso ir šių nuostatų nustatyta tvarka. Muitinė turi teisę bet kuriuo metu patikrinti stacionariąsias transporto priemones eksploatuojančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų turimus šių prekių apskaitos prietaisų parodymus ir prireikus šiuos prietaisus užplombuoti muitinės plombomis.
5. Prekes muitinei gali deklaruoti tik Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, išskyrus atvejus, kai:
5.2. muitinio tranzito procedūrai deklaruojamos prekės, kurioms taikoma Baltijos valstybių bendroji tranzito procedūra arba kita Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi nustatyta tranzito procedūra;
5.3. laikinojo įvežimo procedūrai arba reeksporto sankcionuotam veiksmui deklaruojamos prekės, gabenamos su ATA knygele;
6. Deklarantas (asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši deklaracija pateikiama) turi teisę:
6.1. deklaruoti prekes bet kuriai pasirinktai muitinės procedūrai (muitinės sankcionuotam veiksmui), laikydamasis šios muitinės procedūros (muitinės sankcionuoto veiksmo) atlikimo tvarkoje nustatytų reikalavimų;
6.3. tuomet, kai taikomos supaprastintos muitinės procedūros, savarankiškai atlikti kai kuriuos jų atlikimo tvarkoje nustatytus muitinės formalumus. Šių deklaranto veiksmų rezultatai muitinės įstaigai nėra privalomi;
7. Deklarantas privalo:
7.2. nustatyta tvarka muitinės įstaigai pateikti muitinės deklaraciją, kitus muitiniam tikrinimui privalomus dokumentus ir gabenamas prekes;
7.3. paskirti (įsakymu ar kitu raštišku sprendimu) asmenį (asmenis), įgaliotą deklaruoti prekes deklaranto vardu, pateikti jas muitiniam tikrinimui ir dalyvauti jų muitinio tikrinimo metu, išskyrus atvejus, kai prekes deklaruoja fiziniai asmenys;
II. ĮVEŽAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ, IŠVEŽAMŲ IŠ JOS IR GABENAMŲ PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ TRANZITU PREKIŲ IR JOMS ĮFORMINTŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS MUITINEI
8. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos Muitinės kodekso ir šių nuostatų nustatyta tvarka, kol atliekami Muitinės kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai.
9. Lietuvos prekės, deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti arba muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento. Jos gali būti muitinės tikrinamos Muitinės kodekso ir šių nuostatų nustatyta tvarka, kol atliekami Muitinės kodekso 58 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai.
10. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas per muitinės nustatytą laiką pristatyti į nurodytąją muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą vietą, arba į laisvąją ekonominę zoną Muitinės kodekso 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais atvejais. Šio punkto nuostatos netaikomos Muitinės kodekso 39 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais.
11. Asmuo (muitinio tranzito procedūros vykdytojas, vežėjas, ekspeditorius), prisiėmęs atsakomybę už įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, atsako už šių prekių pristatymą į šių nuostatų 10 punkte nurodytą vietą bei jų ir bendrosios deklaracijos pateikimą muitinei.
12. Asmuo (eksportuotojas, muitinio tranzito procedūros vykdytojas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo naudotojas, importo ir eksporto terminalo savininkas), prisiėmęs atsakomybę už Lietuvos prekių, deklaruotų negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūroms, išgabenimą iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, atsako už tai, kad šios prekės:
12.1. tokio pat pavidalo, kokio jos buvo eksporto ir (arba) tranzito muitinės deklaracijos arba jai lygiaverčio dokumento priėmimo metu, per muitinės nustatytą laikotarpį ir laikantis muitinės nustatyto maršruto būtų pristatytos į nurodytąją muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, į laisvąją ekonominę zoną arba į laisvąjį sandėlį;
12.2. ir joms įforminti muitinės bei transporto dokumentai būtų pateikti muitinės įstaigai, esančiai valstybės sienos perėjimo punkte, laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais prekių neprivaloma pateikti muitinei.
13. Asmuo (muitinio tranzito procedūros vykdytojas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo naudotojas, importo ir eksporto terminalo savininkas, muitinės sandėlio savininkas), prisiėmęs atsakomybę už ne Lietuvos prekių, deklaruotų muitinio tranzito procedūrai arba reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui, išgabenimą iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, atsako už tai, kad šios prekės:
13.1. tokio pat pavidalo, kokio jos buvo reeksporto ir (arba) tranzito muitinės deklaracijos arba jai lygiaverčio dokumento priėmimo metu, per muitinės nustatytą laikotarpį ir laikantis muitinės nustatyto maršruto būtų pristatytos į nurodytąją muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, į laisvąją ekonominę zoną arba į laisvąjį sandėlį;
13.2. ir joms įforminti muitinės bei transporto dokumentai būtų pateikti muitinės įstaigai, esančiai valstybės sienos perėjimo punkte, laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais prekių neprivaloma pateikti muitinei.
14. Asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, privalo šias prekes ir jų gabenimui įformintus transporto dokumentus pateikti muitinei, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais prekių neprivaloma pateikti muitinei.
Jeigu prekių įvežimui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba gabenimui per ją tranzitu taikomi draudimai arba apribojimai, muitiniam tikrinimui turi būti pateikti dokumentai, suteikiantys teisę įvežti prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba gabenti per ją tranzitu.
Muitinė turi teisę reikalauti, kad būtų pateikti kiti dokumentai (pirkimo-pardavimo arba prekių tiekimo sandorio dokumentai, leidimai, sertifikatai ir kt.), jeigu prekių gabenimui įformintuose transporto dokumentuose nurodytų duomenų nepakanka muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti.
15. Jeigu tai reikalinga muitinės sankcionuotam veiksmui, leidžiamam atlikti su muitinei pateiktomis prekėmis, įforminti, pateiktos muitinei prekės, šių nuostatų nustatyta tvarka gavus muitinės leidimą, gali būti apžiūrimos, imami jų pavyzdžiai (mėginiai). Leidimas apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžius (mėginius) duodamas, kai asmuo (jo atstovas), turintis teisę disponuoti prekėmis, pateikia prašymą.
16. Leidimas apžiūrėti prekes vadovaujantis Muitinės kodekso 43 straipsniu duodamas, kai asmuo, turintis teisę pasirinkti prekėms priskirtinus muitinės sankcionuotus veiksmus, pateikia žodinį prašymą, išskyrus Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatytus atvejus, kai susidarius tam tikroms aplinkybėms turi būti pateiktas raštiškas prašymas. Leidimą apžiūrėti prekes pagal asmens žodinį prašymą duoda muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas, Muitinės departamento nustatyta tvarka pažymėdamas muitiniam tikrinimui pateiktus transporto dokumentus.
Imti pavyzdžius (mėginius) gali būti leidžiama tik asmeniui, turinčiam teisę pasirinkti prekėms priskirtinus muitinės sankcionuotus veiksmus, pateikus muitinei raštišką prašymą.
Asmuo (jo atstovas), gavęs leidimą apžiūrėti prekes ir jas apžiūrėjęs, privalo surašyti laisvos formos prekių apžiūros aktą, kuriame turi būti nurodyti faktiniai apžiūrėtų prekių pavadinimai, kiekis ir būklė. Šis aktas turi būti pasirašytas asmens (jos atstovo), gavusio leidimą apžiūrėti prekes, ir pateiktas muitiniam tikrinimui kartu su muitinės deklaracija ir kitais dokumentais, būtinais asmens pasirinktam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti.
17. Raštiškas prašymas apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžius (mėginius) turi būti asmens (jo atstovo), turinčio teisę pasirinkti prekėms priskirtinus muitinės sankcionuotus veiksmus, pasirašytas ir pateiktas muitinės įstaigai, kuriai pateiktos prekės. Jame turi būti pateikti šie duomenys:
- pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas,
- prekių buvimo vieta,
- bendrosios deklaracijos numeris (jeigu bendroji deklaracija jau buvo pateikta), išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga pati apsiima įrašyti šią informaciją, arba nuoroda į ankstesniąją muitinės procedūrą, arba duomenys apie transporto priemonę, kurioje sukrautos prekės,
- visi kiti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.
Muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas duoda leidimą, padarydamas atitinkamą įrašą asmens, turinčio teisę pasirinkti prekėms priskirtinus muitinės sankcionuotus veiksmus, pateiktame prašyme. Jeigu prašoma leidimo paimti prekių pavyzdžius (mėginius), muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas nurodo leidžiamų paimti prekių kiekį.
Raštiški prašymai apžiūrėti prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) Muitinės departamento nustatyta tvarka saugomi teritorinėse muitinėse, kurioms priklausančioms muitinės įstaigoms jie buvo pateikti.
18. Pirminė prekių apžiūra atliekama ir pavyzdžiai (mėginiai) imami tik muitinei prižiūrint ir laikantis muitinės įstaigos, kuriai pateiktos prekės, nurodymų.
Visa atsakomybė ir išlaidos, susijusios su prekių išpakavimu, svėrimu, perpakavimu ir kitomis operacijomis, atliekamomis su prekėmis, tenka asmeniui, turinčiam teisę pasirinkti prekėms priskirtinus muitinės sankcionuotus veiksmus. Jis taip pat turi atlyginti visas su prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimu susijusias išlaidas.
19. Paimtų pavyzdžių (mėginių) muitinis įforminimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat kaip analogiškų prekių jiems priskiriant muitinės sankcionuotus veiksmus. Jeigu tiriami pavyzdžiai (mėginiai) sunaikinami arba negrąžinamai prarandami, vadovaujantis Muitinės kodekso 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, su tuo susijusi skola muitinei nelaikoma atsiradusia.
Bet kokios atliekos ar laužas, likę sunaikinus šiuos pavyzdžius (mėginius), turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Šios atliekos ir laužas lieka muitinės prižiūrimi iki Muitinės kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.
20. Kartu su prekėmis, pateikiamomis muitinei, asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, arba jo įgaliotas asmuo turi pateikti bendrąją deklaraciją, išskyrus šių nuostatų 21 punkte nurodytus atvejus. Muitinės departamento nustatytais atvejais bendroji deklaracija gali būti pateikta ne kartu su prekėmis, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, skaičiuojant nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei. Nurodytosios vienos darbo dienos terminas prasideda prekių pateikimo muitinei dieną ir baigiasi kitos darbo dienos (neįskaitant poilsio ir švenčių dienų) 24 valandą, jeigu muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateikta bendroji deklaracija, dirba visą parą, arba tuo momentu, kai baigiasi šios muitinės įstaigos darbo laikas, jeigu ji dirba ne visą parą.
Bendroji deklaracija turi būti pateikiama užpildant Muitinės departamento nustatytos formos bendrosios deklaracijos blanką, išskyrus šių nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytus atvejus, ir pasirašyta ją pateikiančio asmens. Bendrosios deklaracijos spausdinimo, platinimo, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
21. Bendroji deklaracija nepateikiama, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežama:
21.1. keleivio gabenami daiktai (išskyrus tuos atvejus, kai juos numatoma saugoti šių nuostatų 27 punkte nurodytose prekių laikinojo saugojimo vietose);
22. Muitinės priimta bendroji deklaracija muitinės pareigūno pasirašoma ir pažymima jo antspaudu. Muitinei skirti bendrosios deklaracijos egzemplioriai paliekami muitinėje, kad būtų įmanoma patikrinti, ar joje nurodytoms prekėms per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką priskirti muitinės sankcionuoti veiksmai.
Muitinei skirti bendrosios deklaracijos egzemplioriai tvarkomi ir saugomi teritorinėse muitinėse, kurioms priklausančioms muitinės įstaigoms jie buvo pateikti, Muitinės departamento nustatyta tvarka.
23. Jeigu prieš pateikiant muitinei prekės buvo gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojamas tranzito dokumento egzempliorius, skirtas paskirties įstaigai, šiais atvejais:
23.1. prekių gavėjas yra įtrauktas į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašą;
23.3. už prekes nenustatyti importo muitai ir mokesčiai.
Šio punkto nuostatos netaikomos, kai muitinei pateiktas prekes numatoma laikinai saugoti laikinojo saugojimo prekių sandėliuose (importo ir eksporto terminaluose) arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose.
24. Jeigu muitinei pateiktas prekes numatoma laikinai saugoti laikinojo prekių saugojimo sandėliuose (importo ir eksporto terminaluose) arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose, Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti. Nurodytųjų dokumentų forma, pildymo tvarka ir teisinis statusas turi būti nustatyti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų. Laikinojo prekių saugojimo sandėlių (importo ir eksporto terminalų) savininkams arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo naudotojams leidžiama vietoj bendrosios deklaracijos naudoti kitus dokumentus, jeigu šie asmenys:
24.1. yra įtraukti į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašą; ir
24.2. prisiima atsakomybę už duomenų, pateiktų vietoj bendrosios deklaracijos naudojamuose dokumentuose, teisingumą ir šių dokumentų tikrumą; ir
24.3. tvarko kompiuterizuotą laikinojo prekių saugojimo sandėlyje (importo ir eksporto terminale) arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ir Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose saugomų (perkraunamų) bei vietoj bendrosios deklaracijos naudojamų dokumentų apskaitą ir sudaro galimybę muitinei tiesiogiai ją kontroliuoti; ir
25. Muitinei pateiktos prekės, kol neįforminti joms priskirtini muitinės sankcionuoti veiksmai, laikomos laikinai saugomomis prekėmis.
Su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tik tokius veiksmus, kurie reikalingi jų būklei, išvaizdai bei techninėms charakteristikoms išsaugoti.
Be muitinės leidimo laikinai saugomos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo (saugojimo) vietos. Asmeniui, atsakingam už prekių laikinąjį saugojimą, pateikus raštišką prašymą, leidimą išgabenti laikinai saugomas prekes duoda muitinės posto, kuriam buvo pateiktos prekės, viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas.
26. Laikinai saugomos prekės, kol joms nepriskirti muitinės sankcionuoti veiksmai, bet kuriuo metu muitinei pareikalavus turi būti pakartotinai pateikiamos muitiniam tikrinimui.
Prekes, kurias numatoma toliau gabenti arba saugoti ir kurios laikinai saugomos neiškrautos iš jas atgabenusios transporto priemonės, muitiniam tikrinimui turi pateikti asmuo, nurodytas šių nuostatų 20 punkte. Tačiau prekes, kurios laikinai saugomos iškrautos iš jas atgabenusios transporto priemonės, muitiniam tikrinimui turi pateikti asmuo, saugąs šias prekes (šių nuostatų 27 punkte nurodytų vietų savininkas ar naudotojas arba asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis).
27. Laikinai saugojamas prekes nuolat laikyti galima tik laikinojo prekių saugojimo sandėliuose (importo ir eksporto terminaluose) arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose. Laikinojo prekių saugojimo sandėliai (importo ir eksporto terminalai) steigiami ir prekės šiuose sandėliuose saugomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat nustato prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ar Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose taisykles.
28. Be šių nuostatų 27 punkte nurodytų vietų, prekės gali būti laikinai saugomos asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje, šiame punkte nustatyta tvarka gavus muitinės leidimą. Tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į užsienį gabenamos prekės gali būti laikinai saugomos tik šių nuostatų 27 punkte nurodytose vietose arba muitinės įstaigų teritorijoje esančiose patalpose arba aikštelėse. Muitinio tranzito procedūra prekėms, laikinai saugotoms asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje neįforminama (išskyrus atvejus, kai prekės grąžinamos atgal siuntėjui).
Leidimas laikinai saugoti prekes asmens, turinčio teisę jomis disponuoti, pageidaujamoje vietoje duodamas, kai pastarasis pateikia raštišką prašymą muitinės įstaigai, kuriai pateiktos prekės. Jame turi būti pateikti šie duomenys:
- pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas,
- numatoma prekių laikinojo saugojimo vieta,
- bendrosios deklaracijos numeris (jeigu bendroji deklaracija jau buvo pateikta), išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga pati apsiima įrašyti šią informaciją, arba duomenys apie transporto priemonę, kurioje sukrautos prekės.
Leidimą duoda muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas, padarydamas atitinkamą įrašą asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis, pateiktame prašyme.
Teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) gali išduoti ilgalaikį leidimą laikinai saugoti prekes asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu šis asmuo reguliariai gauna importuojamas prekes arba turi Muitinės departamento išduotą pašto siuntų gabenimo leidimą.
29. Lietuvos prekės, deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūroms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat gali būti saugomos laikinojo prekių saugojimo sandėliuose (importo ir eksporto terminaluose) bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso ir Būtingės naftos terminalo muitinės priežiūros zonose. Jeigu pasibaigus saugojimo terminui šios prekės neišgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, eksporto deklaracija Muitinės departamento nustatyta tvarka pripažįstama negaliojančia.
30. Jeigu per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką laikinai saugomoms prekėms nustatyta tvarka neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant nurodytas Muitinės kodekso 54 straipsnyje, kad būtų įvykdyti su šiomis prekėmis susiję teisės aktų reikalavimai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė.
Jeigu laikinai saugomoms prekėms teisės aktų nustatyta tvarka negali būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas turi teisę sulaikyti šias prekes, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pasibaigus laikinojo saugojimo terminui turėjo būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai. Jeigu nustatyto sulaikymo termino neužteko susidariusiai situacijai sureguliuoti, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) gali pratęsti prekių sulaikymo terminą iki 10 darbo dienų nuo nustatytosios laikinojo saugojimo termino pabaigos. Susidarius ypač nepalankioms aplinkybėms Muitinės departamento direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu prekių sulaikymo terminas gali būti pratęstas dar iki 30 darbo dienų nuo nustatytojo laikinojo saugojimo termino pabaigos. Jeigu pasibaigus sulaikymo laikotarpiui prekėms neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė nustatyta tvarka šias prekes konfiskuoja ir perduoda realizuoti arba teisės aktų nustatyta tvarka imasi priemonių joms sunaikinti.
Prekių sulaikymas ir sulaikymo termino pratęsimas įforminamas Muitinės departamento nustatyta tvarka.
31. Asmuo, pateikęs bendrąją deklaraciją, o jeigu ši deklaracija dar nepateikta – asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, arba jo įgaliotas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad būtų atlygintos išlaidos, susijusios su priemonėmis, kurių muitinė imasi vadovaudamasi Muitinės kodekso 54 ir 55 straipsniais, jeigu įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
32. Neteisėtai išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintos prekės pripažįstamos Lietuvos prekėmis teritorinės muitinės viršininko (pavaduotojo) sprendimu, pateikus muitinei šių prekių tapatumo ir jų neteisėto išvežimo įrodymus. Tokioms prekėms, kurioms pripažintas Lietuvos prekių statusas, muitinės sankcionuoti veiksmai neturi būti įforminami.
III. PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS SANKCIONUOTIEMS VEIKSMAMS ĮFORMINTI
33. Prekės, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, išskyrus atvejus, nurodytus Muitinės kodekso 57 straipsnio 2 dalyje, bet kuriuo metu gali būti pateikiamos asmens, turinčio disponavimo prekėmis teisę, pasirinktai ir deklaruojant prekes nurodomai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti laikantis šios muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarkoje nustatytų reikalavimų. Pateikti muitinei prekes ir muitinės deklaraciją taip pat gali nurodytajam asmeniui atstovaujantis muitinės tarpininkas. Muitinės tarpininkų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat jų registravimo ir kvalifikacijos patvirtinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Muitinės tarpininkų veiklos taisyklės.
34. Muitinės įstaiga gali atsisakyti įforminti muitiniam tikrinimui pateiktoms prekėms suinteresuoto asmens pasirinktą muitinės procedūrą ar kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, jei nesilaikoma šios muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo įforminimo tvarkos reikalavimų ar neatlikti būtini formalumai (neužbaigta prieš tai prekėms taikyta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas, nepateikta garantija ir pan.).
Prekės, kurioms taikoma viena muitinės procedūra, gali būti pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti tik užbaigus ankstesniąją muitinės procedūrą.
35. Muitinės procedūros ar kito muitinės sankcionuoto veiksmo pradžia laikoma:
35.2. asmenims deklaruojant prekes žodžiu, asmens žodinis kreipimasis į muitinės pareigūną su prašymu atlikti muitinį tikrinimą;
35.3. asmenims deklaruojant prekes veiksmu:
35.3.2. šių nuostatų 71.1.2 ir 71.1.3 punktuose nurodytais atvejais vykimas per muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, kurioje netaikoma dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistema, nepareiškus noro pateikti muitinės deklaraciją arba pažymėjus keleivinės transporto priemonės priekinį stiklą lipduku „Deklaruojamų daiktų nėra“ (jeigu muitinės įstaigoje taikomas toks prekių deklaravimo būdas),
35.3.3. šių nuostatų 71.2 punkte nurodytu atveju vykimas per Lietuvos Respublikos muitų sieną.
Muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas laikomas baigtu, kai įvykdomi visi jo atlikimo tvarkoje nustatyti įsipareigojimai, susiję su šia muitinės procedūra arba kitu muitinės sankcionuotu veiksmu.
36. Prekių deklaravimas – tai muitinės deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai, turinčiai teisę ją priimti. Visos prekės, pateikiamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai.
Prekės, deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, taip pat reeksportuojamos prekės ir laisvai cirkuliuojančios prekės, tiekiamos į neapmuitinamas parduotuves arba kaip laivų arba orlaivių, vežiojančių keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais, atsargos yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia. Jeigu prekės, kurios turėjo būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos per muitinės nustatytą laiką, iš jos neišgabenamos ir jeigu asmuo, prisiėmęs atsakomybę už jų išgabenimą (eksportuotojas, muitinio tranzito procedūros vykdytojas), nesikreipia į muitinę su raštišku prašymu sunaikinti prekes muitinei prižiūrint arba pripažinti joms įformintą muitinės deklaraciją negaliojančia, ši muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia Muitinės departamento nustatyta tvarka.
37. Muitinės procedūros įforminamos Muitinės departamento nustatytose muitinės įstaigose, atsižvelgiant į muitinės įstaigų kompetenciją pagal prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar muitinės procedūrų vykdytojų buveinių adresus.
Negrąžinamojo eksporto ir išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros turi būti įforminamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje, teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buveinė, įstaigoje, išskyrus šių nuostatų 38 punkte nurodytus atvejus.
Laikinojo įvežimo, laikinojo išvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo perdirbti ir muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūros įforminamos teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra atitinkamos muitinės procedūros vykdytojo buveinė, įstaigoje, išskyrus 38 punkte nurodytus atvejus.
Muitinio sandėliavimo procedūra turi būti įforminama muitinės įstaigoje, kuri prižiūri atitinkamą muitinės sandėlį.
Šio punkto nuostatos netaikomos, kai prekes deklaruoja keleiviai, taip pat kai teisės aktuose nustatytos muitinės įstaigos, kuriose atliekamas tam tikrų prekių muitinis įforminimas. Muitinės procedūros keleivių gabenamiems daiktams (prekėms) įforminamos Muitinės departamento nustatytose muitinės įstaigose (kelių, geležinkelių, tarptautinių oro ir jūrų uostų pasienio kontrolės punktuose esančiose muitinio tikrinimo vietose), taip pat tarptautiniais maršrutais vykstančiuose traukiniuose ir laivuose.
38. Suinteresuoto asmens (deklaranto, muitinės procedūros vykdytojo) raštišku prašymu teritorinės muitinės, kurios veiklos zonai jis priklauso, viršininkas (pavaduotojas) gali duoti vienkartinį arba ilgalaikį leidimą deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje, jeigu pastaroji teritorinė muitinė tam neprieštarauja.
Raštiškas prašymas leisti deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje turi būti suinteresuoto asmens pasirašytas ir pateiktas teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra jo buveinė. Jame turi būti pateikti šie duomenys:
- pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas,
- muitinės procedūra (-os), kurią (-ias) nori vykdyti pareiškėjas,
- teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje norima deklaruoti prekes, pavadinimas,
- prašymo leisti deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje priežastis,
- leidimo terminas (vienkartinis, iki trijų mėnesių (įskaitytinai), iki šešių mėnesių (įskaitytinai), iki dvidešimt keturių mėnesių (įskaitytinai).
Už leidimo deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje išdavimą nustatyta tvarka imamas žyminis mokestis.
39. Deklaruoti prekes kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje leidžiama tik tada, kai:
39.1. asmens gamybinės, prekybos patalpos, sandėliai arba filialas yra kitos teritorinės muitinės veiklos zonoje;
IV. PREKIŲ DEKLARAVIMAS RAŠTU
41. Deklaruojant prekes raštu turi būti pateikiamas Muitinės departamento nustatytos formos bendrasis dokumentas, kuriame būtina nurodyti muitinės procedūrą (muitinės sankcionuotą veiksmą), kuriai (-iam) deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai (muitinės sankcionuotam veiksmui) įforminti ir atlikti reikalingą informaciją. Deklaranto arba muitinės procedūros vykdytojo pageidavimu gali būti naudojami bendrojo dokumento eksporto, eksporto ir tranzito, tranzito bei importo rinkiniai. Bendrojo dokumento spausdinimo, platinimo, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
Šio punkto nuostatos netaikomos 42 punkte nurodytais atvejais.
42. Deklaruojant raštu negrąžinamojo eksporto arba išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūroms keleivio gabenamus daiktus (prekes), kurių muitinė vertė neviršija 1000 litų, o muitinio tranzito procedūrai – daiktus (prekes), kurių muitinė vertė neviršija 5000 litų, turi būti pateikta Muitinės departamento nustatytos formos keleivio deklaracija. Keleivio deklaracijos spausdinimo, platinimo, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
43. Vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiamos prekės, kurioms pageidaujama įforminti tą pačią muitinės procedūrą (muitinės sankcionuotą veiksmą), gali būti deklaruojamos muitinei pateikiant vieną bendrąjį dokumentą (keleivio deklaraciją), jeigu visos šios prekės pateikiamos muitiniam tikrinimui vienu metu ir vienoje muitinės įstaigoje. Ši nuostata netaikoma prekėms, kurios gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą.
Prekės, kurios gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, turi būti deklaruojamos muitinei pateikiant vieną tranzito dokumentą (bendrojo dokumento tranzito rinkinį, TIR knygelę, ATA knygelę) kiekvienai transporto priemonei (geležinkelio vagonui, kelių transporto priemonei), gabenančiai šias prekes. Taikant Muitinės departamento nustatytą supaprastintą muitinio tranzito procedūros įforminimo tvarką vienas tranzito dokumentas gali būti pateiktas kelioms transporto priemonėms, gabenančioms prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra.
Vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiamos prekės, kurioms pageidaujama įforminti skirtingas muitinės procedūras (muitinės sankcionuotus veiksmus), taip pat prekės, kurios pateikiamos muitiniam tikrinimui ne vienu metu arba ne vienoje muitinės įstaigoje, turi būti deklaruojamos muitinei pateikiant atitinkamą bendrųjų dokumentų (keleivio deklaracijų) skaičių.
44. Deklaruojant prekes, kurios įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (išvežamos iš jos) stacionariosiomis transporto priemonėmis (vamzdynais, elektros perdavimo linijomis), iki kiekvieno mėnesio 5 dienos turi būti pateikiamas vienas bendrasis dokumentas per praėjusį mėnesį vieno siuntėjo vienam gavėjui atsiųstoms (išsiųstoms) prekėms, kurioms taikoma ta pati muitinės procedūra (muitinės sankcionuotas veiksmas).
Šio punkto nuostatos netaikomos, kai stacionariosiomis transporto priemonėmis (vamzdynais, elektros perdavimo linijomis) prekės gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (šių prekių deklaruoti nereikia).
45. Jeigu viena muitinės deklaracija deklaruojamos dviejų arba daugiau rūšių prekės, duomenys, susiję su kiekvienos rūšies prekėmis, laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.
Įvairių įrenginių (transporto priemonių, pramonės technologinių įrenginių, vaizdo bei garso įrašymo ir atkūrimo aparatūros, prietaisų ir pan.) sudėtinės dalys (reikmenys) bei atsarginės dalys, skirtos vienam įrenginiui ir klasifikuojamos vienoje Kombinuotosios prekių nomenklatūros subpozicijoje, žymimoje tuo pačiu devynženkliu prekės kodu, laikomos vienos rūšies prekėmis.
46. Muitinės deklaracija turi būti pasirašyta deklaranto arba jo atstovo ir patvirtinta deklaranto antspaudu arba spaudu, suderintu su teritorine muitine, kurios veiklos zonai deklarantas priklauso. Jeigu prekes deklaruoja keleivis, muitinės deklaracijoje pateikti duomenys tvirtinami tik keleivio parašu.
Pateikęs muitinės įstaigai pasirašytą ir atitinkamais atvejais patvirtintą antspaudu arba spaudu muitinės deklaraciją, deklarantas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už:
- deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą,
- kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, ir
- visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros (muitinės sankcionuoto veiksmo) taikymo pradžia, įvykdymą.
47. Muitiniam tikrinimui pateiktus dokumentus (originalus) muitinės pareigūnas privalo pažymėti Muitinės departamento nustatyta tvarka, išskyrus Muitinės departamento nustatytus atvejus, kai muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai nežymimi.
Muitinės įstaigoje paliekamos Muitinės departamento nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų, pateiktų kartu su muitinės deklaracija, kopijos. Muitiniam tikrinimui vieną kartą jau pateiktus dokumentus dar kartą galima naudoti tik prekių kiekiui arba vertei pagrįsti.
48. Muitinės deklaracija turi būti pateikiama kartu su prekėmis. Muitinės posto viršininko (pavaduotojo), o jam nesant – pamainos viršininko raštišku leidimu ji gali būti pateikiama muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po to, kai buvo pateiktos prekės, arba pasibaigus prekių laikinojo saugojimo terminui.
Muitinės posto viršininkui (pavaduotojui), o jam nesant – pamainos viršininkui išdavus raštišką leidimą, muitinės deklaraciją galima pateikti anksčiau, kai deklarantas dar negali pateikti prekių. Šiuo atveju teritorinė muitinė, atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, gali nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 5 darbo dienos, per kurį turi būti pateiktos prekės. Muitinės deklaracija iki prekių pateikimo saugoma muitinės įstaigoje, kurioje numatoma deklaruoti prekes. Jeigu per šį laikotarpį prekės nepateikiamos, laikoma, kad muitinės deklaracija nebuvo pateikta.
Jeigu muitinės deklaracija buvo pateikta iki joje nurodytų prekių atgabenimo į muitinės įstaigą ar į kitą muitinės nustatytą vietą, ji gali būti priimta tik tuomet, kai nurodytos prekės pateikiamos muitinei.
49. Muitinės deklaracija turi būti pateikiama turinčiai teisę ją priimti muitinės įstaigai jos darbo dienomis ir valandomis.
Tačiau deklaranto raštišku prašymu muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas gali leisti, kad muitinės deklaracija būtų pateikta ne nustatytomis muitinės įstaigos darbo dienomis ir valandomis, jeigu deklarantas atlygina visas su tuo susijusias išlaidas.
Raštiškas prašymas pateikti muitinės deklaraciją ne nustatytomis muitinės įstaigos darbo dienomis ir valandomis turi būti pateiktas turinčio teisę šią deklaraciją priimti muitinės posto viršininkui (pavaduotojui), o jam nesant – pamainos viršininkui. Jame turi būti pateikti šie duomenys:
- pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas,
- priežastys, dėl kurių prašoma priimti muitinės deklaraciją ne muitinės įstaigos darbo metu,
- tikslus laikas (data ir valanda), kada numatoma pateikti muitinės deklaraciją.
Bet kuri muitinės deklaracija, pateikta tam tikros muitinės įstaigos pareigūnams bet kurioje kitoje vietoje, nustatytoje šiai muitinės įstaigai ir suinteresuotam asmeniui tarpusavyje susitarus, laikoma pateikta nurodytajai muitinės įstaigai.
50. Prieš pateikdamas muitinei deklaraciją, deklarantas gali taisyti joje nurodytus duomenis, tačiau muitinės deklaracijos vieno langelio (eilutės) duomenys negali būti taisomi daugiau kaip vieną kartą ir bendras vienos muitinės deklaracijos pataisymų skaičius negali viršyti 5.
Muitinės departamento nustatyta tvarka, deklarantui pateikus raštišką prašymą, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, išskyrus Muitinės kodekso 64 straipsnyje nurodytus atvejus, kai muitinės deklaracijos taisyti negalima. Jeigu pataisų skaičius viršija nurodytąjį šiame punkte, turi būti pateikta nauja muitinės deklaracija vietoj anksčiau pateiktosios. Tačiau šiuo atveju apskaičiuojant visus mokėtinus muitus ir mokesčius bei taikant visas atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, turi būti remiamasi pirmosios muitinės deklaracijos priėmimo data.
Visos muitinės deklaracijos pataisos turi būti Muitinės departamento nustatyta tvarka patvirtintos jas padariusio asmens parašu, nurodant taisymo datą.
Muitinės deklaraciją po jos muitinio įforminimo galima taisyti tik Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka.
V. DOKUMENTAI, KURIUOS REIKIA PATEIKTI KARTU SU MUITINĖS DEKLARACIJA
51. Kartu su muitinės deklaracija prekių išleidimui laisvai cirkuliuoti muitiniam tikrinimui turi būti pateikti šie dokumentai (originalai):
51.1. sąskaita-faktūra, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, ir (arba) sutartis (kontraktas), išskyrus atvejus, kai daiktus (prekes) deklaruoja keleivis;
51.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje prekių muitinio įvertinimo tvarkoje nurodytais atvejais – muitinės vertės deklaracija, kurioje pateikti duomenys, reikalingi deklaruojamų prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Muitinės vertės deklaracijos formą ir pildymo bei muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas;
51.3. importo licencija (leidimas), jeigu prekių išleidimui laisvai cirkuliuoti taikomi importo draudimai arba apribojimai;
51.4. prekių kilmės dokumentai, kurių reikia teisės aktų nuostatoms dėl preferencinių muitų arba kitoms priemonėms taikyti, jeigu šios priemonės priklauso nuo prekių kilmės ir skiriasi nuo taikytinų, šios kilmės nepagrindus;
51.7. dokumentai, susiję su ankstesniąja muitinės procedūra arba prekių laikinuoju saugojimu, jeigu prekės laikomos arba naudojamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminus šiuos dokumentus;
51.8. pakavimo apyrašai arba jiems lygiaverčiai dokumentai, kuriuose būtų nurodytas kiekvienos pakuotės turinys, kai tos pačios rūšies prekės pateikiamos dviejose arba daugiau pakuočių;
52. Tuomet, kai muitai ir mokesčiai už prekių siuntą apskaičiuojami vadovaujantis Muitinės kodekso 79 straipsnio nuostatomis ir netaikomi preferenciniai arba konvenciniai muitai, dokumentų, nurodytų šių nuostatų 51.2 ir 51.4 punktuose, pateikti nereikalaujama.
53. Kartu su bendrojo dokumento tranzito rinkiniu arba jam lygiaverčiu dokumentu (TIR knygele, ATA knygele ar kt.) turi būti pateikiamas transporto dokumentas (važtaraštis, CMR važtaraštis, SMGS važtaraštis, CIM važtaraštis, orlaivio manifestas (air waybill), laivo manifestas). Prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją metu transporto dokumentas privalo būti pateikiamas kiekvieną kartą, kai to pareikalauja muitinės įstaiga arba bet kuri kita kompetentinga valstybės institucija.
Prekių eksporto arba reeksporto iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės deklaracija (bendrojo dokumento eksporto rinkinys) arba bet kuris kitas jai lygiavertis dokumentas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai kartu su toms prekėms užpildytu bendrojo dokumento tranzito rinkiniu arba jam lygiaverčiu dokumentu, išskyrus atvejus, kai taikomos supaprastintos muitinės procedūros. Deklaranto pageidavimu gali būti naudojamas vienas bendrojo dokumento eksporto ir tranzito rinkinys.
Jeigu muitinio tranzito procedūrai deklaruojamoms prekėms buvo taikoma kita muitinės procedūra arba jeigu šios prekės buvo laikinai saugomos, muitinei turi būti pateiktas dokumentas, susijęs su šia ankstesniąja muitinės procedūra arba prekių laikinuoju saugojimu.
54. Kartu su bendruoju dokumentu, pateikiamu įforminant prekėms ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą, išskyrus laikinojo išvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo procedūras, turi būti pateikiami šie dokumentai:
54.1. dokumentai, nurodyti šių nuostatų 51 punkte, išskyrus 51.3, 51.4 ir 51.9 punktuose nurodytus dokumentus;
54.2. teritorinės muitinės išduotas leidimas atlikti atitinkamą muitinės procedūrą, išskyrus atvejus, kai prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai;
55. Kartu su bendruoju dokumentu, pateikiamu įforminant prekėms laikinojo išvežimo perdirbti arba laikinojo išvežimo muitinės procedūrą, turi būti pateikiami šie dokumentai:
55.1. dokumentai, nurodyti šių nuostatų 51 punkte, išskyrus 51.2, 51.3, 51.4 ir 51.9 punktuose nurodytus dokumentus;
56. Kartu su eksporto arba reeksporto muitinės deklaracija turi būti pateikiamas eksporto leidimas (licencija), jeigu prekių eksportui taikomi eksporto draudimai arba apribojimai, bei visi dokumentai, būtini teisingam eksporto muitų ir (arba) mokesčių bei teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių deklaruojamų prekių eksporto tvarką, taikymui.
Kartu su eksporto arba reeksporto muitinės deklaracijomis turi būti pateikiami šių nuostatų 51.1, 51.6, 51.7 ir 51.8 punktuose nurodyti dokumentai.
57. Jeigu kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys neatitinka deklaruojamų prekių faktinių charakteristikų (kiekio, rūšies ar kt.), muitinės deklaracijoje turi būti nurodyti faktiniai duomenys. Šis muitinės deklaracijoje ir muitiniam tikrinimui pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų neatitikimas žymimas Muitinės departamento nustatyta tvarka.
VI. PREKIŲ DEKLARAVIMAS ŽODŽIU
58. Žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos išleidžiant laisvai cirkuliuoti:
58.1. šias nekomercinio pobūdžio prekes:
58.1.1. nekomercinės ir negamybinės paskirties daiktus (prekes), gabenamus asmeniniame keleivio bagaže, kuriuos leidžiama įvežti be importo muitų ir mokesčių, arba
58.1.2. atsiunčiamas fiziniams asmenims, neturintiems ūkio subjekto statuso, pašto siuntomis, kurias leidžiama atsiųsti be importo muitų ir mokesčių, arba
58.1.3. dokumentų siuntas, kuriose atsiunčiami komercinės vertės neturintys dokumentai (popieriuje ar kitose laikmenose, įskaitant magnetines ir elektronines laikmenas, užrašyti pranešimai, informacija ar duomenys, katalogai, reklaminiai bukletai, lankstinukai, anotacijos, fotografijos, brėžiniai ir pan.) ir kurių muitinė vertė neviršija 3000 litų, arba
58.2. šias komercinio pobūdžio prekes, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
58.2.3. šios siuntos prekės nėra gabenamos su jų gavėju nesusijusio vežėjo kaip didesnio gabenamo krovinio dalis, ir
58.3. pašto siuntas, atsiunčiamas ūkio subjektams, kurias leidžiama atsiųsti be importo muitų ir mokesčių;
58.4. prekes, nurodytas šių nuostatų 65 punkte, jeigu jos gali būti atleistos nuo importo muitų ir mokesčių kaip reimportuojamos prekės;
59. Žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos negrąžinamai eksportuojant:
59.1. šias nekomercinio pobūdžio prekes:
59.1.2. išsiunčiamas fizinių asmenų, neturinčių ūkio subjekto statuso, pašto siuntomis, kurių muitinė vertė neviršija 3000 litų, arba
59.1.3. dokumentų siuntas, kuriose išsiunčiami komercinės vertės neturintys dokumentai (popieriuje ar kitose laikmenose, įskaitant magnetines ir elektronines laikmenas, užrašyti pranešimai, informacija ar duomenys, katalogai, reklaminiai bukletai, lankstinukai, anotacijos, fotografijos, brėžiniai ir pan.) ir kurių muitinė vertė neviršija 3000 litų, arba
59.4. ūkio subjektų išsiunčiamas pašto siuntas, kurių svoris ne didesnis kaip 31,5 kg, o muitinė vertė ne didesnė kaip 400 litų;
60. Šių nuostatų 58 ir 59 punktų nuostatos netaikomos, jeigu prekes pagal sutartį ar įgaliojimą deklaruoja muitinės tarpininkas.
61. Muitinės departamento nustatytais atvejais, kai deklaruojant prekes žodžiu pateikti duomenys reikalingi importo ir eksporto statistikai arba ribojamų (draudžiamų) prekių įvežimo (išvežimo) kontrolei, deklarantas turi pateikti rašytinę deklaraciją:
61.1. už praėjusį mėnesį – iki kito mėnesio 5 dienos, jeigu žodžiu deklaruojamos pašto siuntos, kurias gabena ūkio subjektai, turintys teisę gabenti pašto siuntas;
61.2. už praėjusį ketvirtį – iki kito ketvirčio 10 dienos, jeigu žodžiu deklaruojamos komercinės prekės, kurių muitinė vertė neviršija 400 litų, išskyrus nurodytąsias šių nuostatų 61.1 punkte;
61.3. kiekvienu atveju, kai keleivis gabena prekes, kurių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos yra ribojamas arba taikomi draudimai (pvz., įvežama (išvežama) daugiau dujinių pistoletų (revolverių) arba jų šovinių, negu leidžiama įvežti (išvežti) be leidimo ir pateikiamas Vidaus reikalų ministerijos leidimas).
62. Jeigu, vadovaujantis šių nuostatų 58 ir 59 punktais, žodžiu deklaruotos muitinei prekės apmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais, muitinė privalo išduoti deklarantui arba jo atstovui Muitinės departamento nustatytos formos kvitą (pranešimą), kuriame būtų nurodyta mokėtinų muitų ir (arba) mokesčių suma.
Prekės gali būti išleistos laisvai cirkuliuoti (arba negrąžinamai eksportuotos) tik sumokėjus už jas nustatytus importo (arba eksporto) muitus ir (arba) mokesčius.
63. Jeigu laikomasi šių nuostatų 64 punkte nustatytų sąlygų, žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos muitinės pareigūnui, o supaprastintame pasienio kontrolės punkte – muitinės arba pasienio policijos pareigūnui, laikinai įvežant šias prekes:
63.1. gyvūnus, kurie pergenami iš ganyklos į ganyklą, atgenami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ganyti, naudoti darbo tikslais arba kaip transporto priemonės, ir jiems skirtą įrangą, priklausančius užsieniečiui (kaimyninės valstybės pasienio gyventojui), turinčiam teisę vykti per supaprastintus valstybės sienos perėjimo punktus;
63.2. numatomą reeksportuoti daugkartinio naudojimo tarą (konteinerius, dėžes, statines, maišus ir pan.), kuri įvežama užpildyta ir pažymėta nuolatiniais, patvariais ūkio subjekto, įregistruoto ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, ženklais;
63.3. radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangą ir specialiai šiam tikslui pritaikytas transporto priemones su jų įranga, įvežamas valstybinių, visuomeninių arba privačių organizacijų, įregistruotų ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jeigu teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje šią įrangą numatoma naudoti, viršininkas (pavaduotojas) yra išdavęs leidimą tokios įrangos ir transporto priemonių laikinojo įvežimo procedūrai įforminti;
63.4. instrumentus, prietaisus ir aparatus, būtinus gydytojams, kurie teikia pagalbą ligoniams, laukiantiems organų transplantacijos, jeigu šie instrumentai, prietaisai ir aparatai įvežami gydytojų, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir kurie atvyksta į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gydymo arba organų transplantacijos tikslu;
63.6. naminius gyvūnus, jeigu šie gyvūnai įvežami keleivių, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai;
63.7. užsienio valstybių karinių dalinių, atvykstančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu į Lietuvos Respublikoje organizuojamas pratybas, įvežamą ginkluotę, karinę techniką ir kitus pratyboms reikalingus krovinius;
63.8. bendrai su kitomis valstybėmis įsteigtų karinių vienetų, atvykstančių pagal tarptautinėse sutartyse numatytus bendradarbiavimo planus į Lietuvos Respublikoje organizuojamas pratybas, įvežamą ginkluotę, karinę techniką ir kitus pratyboms reikalingus krovinius;
63.9. užsienio valstybių gelbėjimo pajėgų, atvykstančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės kvietimu į Lietuvos Respubliką likviduoti stichinės nelaimės padarinių, įvežamą techniką ir kitus gelbėjimo darbams reikalingus krovinius;
63.10. techniką, naudojamą Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių bendrai naudojamiems vamzdynams prižiūrėti.
Šiame punkte nurodytos prekės taip pat gali būti deklaruojamos žodžiu jas reeksportuojant, kada baigiama jų laikinojo įvežimo procedūra. Šiuo atveju muitinei turi būti pateikti šių nuostatų 64 punkte nurodyti dokumentai su muitinės žymomis.
64. Šių nuostatų 63.1 – 63.4 ir 63.6 – 63.10 punktų nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai deklarantas, deklaruodamas prekes žodžiu, pateikia laikinai įvežamų prekių apyrašą, kuriame turi būti nurodyta:
- deklaranto pavadinimas (vardas, pavardė) ir tikslus buveinės adresas;
- tikslūs laikinai įvežamų prekių komerciniai pavadinimai (pvz., automobilis „Volvo 340“, fotoaparatas „Minolta AF101F“ ir pan.),
- prekių muitinė vertė,
- numatomas prekių laikymo ar naudojimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikas,
- tikslūs duomenys apie kiekvieno komercinio pavadinimo prekių kiekį,
- vieta, kurioje prekes numatoma laikyti ar naudoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.
Nurodytasis apyrašas turi būti pasirašytas deklaranto arba jo atstovo, jame turi būti nurodyta apyrašo surašymo data. Muitinės įstaigai turi būti pateikti 2 šio apyrašo egzemplioriai. Vienas jų saugomas muitinės įstaigoje, per kurią laikinai įvežamos prekės, o kitas grąžinamas deklarantui ir turi būti pateiktas reeksportuojant laikinai įvežtas prekes. Muitinės įstaigos pažymėtas laikinai įvežamų prekių apyrašas prilyginamas laikinojo įvežimo leidimui (išskyrus 63.3 punkte nurodytą atvejį).
Laikinai įvežamų prekių, nurodytų 69.1 punkte, apyrašas gali būti naudojamas vienerius metus visais jame nurodytų prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją atvejais. Jis turi būti pateikiamas muitinės įstaigai kiekvienais metais prieš pirmą laikinai įvežamų prekių įvežimą.
65. Jeigu laikomasi šių nuostatų 66 punkte nustatytų sąlygų, žodinės muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos muitinės pareigūnui, o supaprastintame pasienio kontrolės punkte – muitinės arba pasienio policijos pareigūnui, laikinai išvežant šias prekes:
65.1. gyvūnus, kurie pergenami iš ganyklos į ganyklą, išgenami iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ganyti, naudoti darbo tikslais arba kaip transporto priemonės, ir jiems skirtą įrangą, priklausančius Lietuvos Respublikos asmeniui, turinčiam teisę vykti per supaprastintus valstybės sienos perėjimo punktus (Lietuvos Respublikos pasienio gyventojui);
65.2. numatomą reimportuoti daugkartinio naudojimo tarą (konteinerius, dėžes, statines, maišus ir pan.), kuri išvežama užpildyta ir pažymėta nuolatiniais, patvariais Lietuvos Respublikos ūkio subjekto ženklais;
65.3. radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangą ir specialiai šiam tikslui pritaikytas transporto priemones su jų įranga, išvežamas Lietuvos Respublikos valstybinių, visuomeninių arba privačių organizacijų, jeigu teritorinės muitinės, kurios veiklos zonai jos priklauso, viršininkas (pavaduotojas) yra išdavęs leidimą tokios įrangos ir transporto priemonių laikinojo išvežimo procedūrai įforminti;
65.4. instrumentus, prietaisus ir aparatus, būtinus gydytojams, kurie teikia pagalbą ligoniams, laukiantiems organų transplantacijos, jeigu šie instrumentai, prietaisai ir aparatai išvežami gydytojų, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir kurie išvyksta iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos gydymo arba organų transplantacijos tikslu;
65.6. naminius gyvūnus, jeigu šie gyvūnai išvežami keleivių, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai;
65.7. Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetų, išvykstančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu iš Lietuvos Respublikos į užsienyje organizuojamas pratybas ar taikos palaikymo misijas, išvežamą ginkluotę, karinę techniką ir kitus pratyboms arba taikos palaikymo misijoms reikalingus krovinius;
65.8. bendrai su kitomis valstybėmis įsteigtų karinių vienetų, išvykstančių pagal tarptautinėse sutartyse numatytus bendradarbiavimo planus iš Lietuvos Respublikos į užsienyje organizuojamas pratybas, išvežamą ginkluotę, karinę techniką ir kitus pratyboms reikalingus krovinius;
65.9. Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų, išvykstančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu iš Lietuvos Respublikos į užsienį likviduoti stichinės nelaimės padarinių išvežamą techniką ir kitus gelbėjimo darbams reikalingus krovinius;
65.10. techniką, naudojamą Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių bendrai naudojamiems vamzdynams prižiūrėti.
Šiame punkte nurodytos prekės taip pat gali būti deklaruojamos žodžiu jas reimportuojant, kada baigiama jų laikinojo išvežimo procedūra. Šiuo atveju muitinei turi būti pateikti šių nuostatų 66 punkte nurodyti dokumentai su muitinės žymomis.
66. Šių nuostatų 65.1–65.4 ir 65.6–65.10 punktų nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai deklarantas, deklaruodamas prekes žodžiu, pateikia laikinai išvežamų prekių apyrašą, kuriame turi būti nurodyta:
- deklaranto pavadinimas (vardas, pavardė) ir tikslus buveinės adresas;
- tikslūs laikinai išvežamų prekių komerciniai pavadinimai (pvz., automobilis „Volvo 340“, fotoaparatas „Minolta AF101F“ ir pan.),
- prekių muitinė vertė,
- numatomas prekių laikymo ar naudojimo užsienyje laikas,
- tikslūs duomenys apie kiekvieno komercinio pavadinimo prekių kiekį,
- vieta, kurioje prekes numatoma laikyti ar naudoti užsienyje.
Laikinai išvežamų prekių apyrašas turi būti pasirašytas deklaranto arba jo atstovo, jame turi būti nurodyta apyrašo surašymo data. Muitinės įstaigai turi būti pateikti 2 šio apyrašo egzemplioriai. Vienas jų saugomas muitinės įstaigoje, per kurią laikinai išvežamos prekės, o kitas grąžinamas deklarantui ir turi būti pateikiamas reimportuojant laikinai išvežtas prekes. Muitinės įstaigos pažymėtas laikinai išvežamų prekių apyrašas prilyginamas laikinojo išvežimo leidimui (išskyrus šių nuostatų 65.3 punkte nurodytą atvejį).
Laikinai išvežamų prekių, nurodytų šių nuostatų 70.1 punkte, apyrašas gali būti naudojamas vienerius metus visais jame nurodytų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos atvejais. Jis turi būti pateikiamas muitinės įstaigai kiekvienais metais prieš pirmą laikinai išvežamų prekių išvežimą.
VII. PREKIŲ DEKLARAVIMAS VEIKSMU
67. Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis išleidimui laisvai cirkuliuoti šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų tiesiogiai deklaruojamos muitinei:
67.1. nekomercinio ir negamybinio pobūdžio daiktai (prekės), gabenami asmeniniame keleivio bagaže, kurių muitinė vertė neviršija 1000 litų;
67.2. grąžinamos iš užsienio Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje registruotos transporto priemonės;
67.3. žemės ūkio produktai, importuojami Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie juos gavo (išaugino) savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir besiribojančiuose su Lietuvos Respublikos teritorija, jeigu šios prekės atleistos nuo importo muitų ir mokesčių;
67.4. sėklos, trąšos ir dirvai bei derliui apdoroti skirti produktai, importuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, numatomi naudoti šių gamintojų naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir besiribojančiuose su ta užsienio valstybe, jeigu šios prekės atleistos nuo importo muitų ir mokesčių;
67.5. pervežimams būtini ekonomiškai nereikšmingi prekių kiekiai (degalai ir tepalai, esantys transporto priemonėse, reikalingi toms transporto priemonėms eksploatuoti, papildoma medžiaga, reikalinga prekių apsaugai jų transportavimo metu, kraikas ir pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu ir pan.), kurių nereikalaujama pristatyti į muitinės įstaigą, jeigu šios prekės neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.
68. Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis eksportui šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų tiesiogiai deklaruojamos muitinei:
68.1. nekomercinio ir negamybinio pobūdžio daiktai (prekės), išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, kurių muitinė vertė neviršija 1000 litų;
68.2. išvežamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje registruotos transporto priemonės, kurias numatoma reimportuoti;
68.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais žemės ūkio produktai, eksportuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, gauti (išauginti) šių gamintojų naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir besiribojančiuose su ta užsienio valstybe;
68.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais sėkla, eksportuojama žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, skirta naudoti šių gamintojų naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir besiribojančiuose su Lietuvos Respublikos teritorija;
68.6. pervežimams būtini ekonomiškai nereikšmingi prekių kiekiai (degalai ir tepalai, esantys transporto priemonėse, reikalingi toms transporto priemonėms eksploatuoti, papildoma medžiaga, reikalinga prekių apsaugai jų transportavimo metu, kraikas ir pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu ir pan.), kurių nereikalaujama pristatyti į muitinės įstaigą, jeigu šios prekės neapmokestinamos eksporto muitais ir mokesčiais.
69. Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruojamos muitinei raštu arba žodžiu:
69.1. keleivių, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įvežami asmeniniai daiktai ir sportinis inventorius, kuriuos numatoma reeksportuoti vėliausiai keleiviui išvykstant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Šių daiktų įvežimo laikas negali viršyti 12 mėnesių;
69.2. komercinės ir asmeninės transporto priemonės (transporto vienetai), įregistruotos ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.
Šiame punkte nurodytos prekės laikomos deklaruotomis reeksportui baigiant jų laikinojo įvežimo procedūrą šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruojamos muitinei raštu arba žodžiu.
70. Toliau išvardytos prekės laikomos deklaruotomis laikinajam išvežimui šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruojamos muitinei raštu arba žodžiu:
70.1. keleivių, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išvežami asmeniniai daiktai ir sportinis inventorius, kuriuos numatoma reimportuoti vėliausiai keleiviui grįžtant į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Šių daiktų išvežimo laikas negali viršyti 12 mėnesių;
70.2. komercinės ir asmeninės transporto priemonės (transporto vienetai), įregistruotos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.
Šiame punkte nurodytos prekės laikomos deklaruotomis reimportui baigiant jų laikinojo išvežimo procedūrą šių nuostatų 71 punkte nurodytu veiksmu, nors jos ir nebūtų deklaruojamos muitinei raštu arba žodžiu.
71. Pagal šių nuostatų 67–70 punktus muitinės deklaracijos pateikimu pripažįstami šie veiksmai:
71.1. kai prekės, vadovaujantis Muitinės kodekso 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atgabenamos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą:
71.1.1. vykimas per žaliąjį kanalą, pažymėtą užrašu „deklaruojamų daiktų nėra“, jeigu muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistema;
71.1.2. vykimas per muitinės įstaigą, kurioje netaikoma dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistema, nepareiškiant noro pateikti muitinės deklaraciją;
71.2. kai pagal šių nuostatų 68 punktą eksportuojamų prekių, pagal 69.2 punktą – reeksportuojamų prekių ir pagal 70.2 punktą – reimportuojamų prekių nereikalaujama pristatyti į muitinės įstaigą, vadovaujantis Muitinės kodekso 39 straipsnio 4 dalimi, – vykimo per Lietuvos Respublikos muitų sieną veiksmas.
72. Jeigu vykdomi šių nuostatų 67–70 punktuose nustatyti reikalavimai, laikoma, kad prekės pateiktos muitinei, deklaracija priimta vadovaujantis Muitinės kodekso 62 straipsniu ir prekės išleistos tuo metu, kai atliekamas šių nuostatų 71 punkte nurodytas veiksmas.
Jeigu patikrinus išaiškėja, kad šių nuostatų 71 punkte nurodytas veiksmas buvo atliktas, tačiau įvežtos arba išvežtos prekės neatitiko reikalavimų, nustatytų šių nuostatų 67–70 punktuose, tokios prekės laikomos neteisėtai importuotomis arba eksportuotomis.
VIII. PAŠTO SIUNTŲ DEKLARAVIMAS
74. Toliau išvardytos pašto siuntos laikomos deklaruotomis muitinei:
74.1. išleidimui laisvai cirkuliuoti:
74.1.1. tuo metu, kai jos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per valstybės įmonę „Lietuvos paštas“:
74.1.1.2. sekogramos (rašytiniai pranešimai, klišės ar leidiniai akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašų kasetės bei specialus popierius akliesiems);
74.2. negrąžinamajam eksportui:
74.2.1. tuo metu, kai laiškų arba siuntinių pašto siuntos, už kurias nenustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, priimamos valstybės įmonės „Lietuvos paštas“;
74.2.2. tuo metu, kai laiškų arba siuntinių pašto siuntos, apmokestinamos eksporto muitais ir (arba) mokesčiais, pateikiamos muitinei, jeigu jos gabenamos su CN22 arba CN23 formos muitinės deklaracija arba kitokiu siuntėjo pareiškimu muitinei ir gavėjui.
Šių nuostatų 74.1 punkte nurodytais atvejais deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikomas gavėjas, o šių nuostatų 74.2 punkte nurodytais atvejais – siuntėjas. Muitinės departamento ir valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ sutartyje dėl bendradarbiavimo tikrinant pašto siuntas gali būti nustatyta, kad deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikoma valstybės įmonė „Lietuvos paštas“.
75. Pritaikius šių nuostatų 74 punktą muitais ir (arba) mokesčiais neapmokestinamoms prekėms, laikoma, kad jos pateiktos muitinei, deklaracija priimta vadovaujantis Muitinės kodekso 62 straipsniu ir prekės išleistos:
75.2. eksporto atveju – kai prekės priimamos valstybės įmonės „Lietuvos paštas“.
Jeigu laiškų arba siuntinių pašto siunta, kuriai netaikomas atleidimas nuo prievolės pristatyti į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą remiantis Muitinės kodekso 39 straipsnio 4 dalimi, pateikiama muitinei be CN22 arba CN23 formos muitinės deklaracijos arba kitokio siuntėjo pareiškimo muitinei ir gavėjui arba jeigu muitinės deklaracija užpildyta ne iki galo, ši deklaracija turi būti pateikiama arba papildoma Muitinės departamento nustatytu būdu.
76. Šių nuostatų 74 ir 75 punkto nuostatos netaikomos:
76.1. komercinio pobūdžio prekių siuntoms, kurių bendra muitinė vertė viršija importo muitais ir mokesčiais neapmokestinamą sumą;
IX. PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS
77. Muitinis tikrinimas atliekamas nustatyta tvarka muitinei tikrinant prekes (įskaitant keleivių gabenamus daiktus, asmeninio naudojimo ir komercines transporto priemones, lydimą ir nelydimą bagažą), asmenis ir dokumentus, siekiant įsitikinti, kad prekių (daiktų) rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informaciją, nurodytą muitinės deklaracijoje, pateiktoje raštu, žodžiu arba veiksmu šių nuostatų nustatyta tvarka.
Pasienio policijos pareigūnai, atlikdami pasienio policijos tikrinimą valstybės sienos perėjimo punktuose, kuriuose nėra pasienio muitinės įstaigų, tikrina, ar asmenys, gabendami daiktus (prekes), už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, laikosi nustatytų šių daiktų (prekių) įvežimo (išvežimo) normų.
78. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, teritorinė muitinė savo veiklos zonoje nustato prekių tikrinimo vietas ir jo atlikimo laiką. Tačiau deklarantui raštiškai paprašius, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas gali leisti, kad prekės būtų tikrinamos ne muitinės nustatytose vietose arba ne muitinės įstaigos darbo valandomis. Visas su tuo susijusias išlaidas turi atlyginti deklarantas.
Keleivių gabenamų daiktų muitinis tikrinimas gali būti atliekamas ir tarptautiniais maršrutais vykstančiuose traukiniuose bei laivuose.
Keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką arba išvykstančių iš jos automobiliais arba traukiniais, gabenamų daiktų muitinis tikrinimas paprastai atliekamas neišlaipinant jų iš transporto priemonės, kuria jie vyksta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
79. Kai be muitinio tikrinimo dar turi būti atliekamas fitosanitarinis, veterinarinis, higieninis ar kitoks prekių tikrinimas, jeigu tai įmanoma, šis tikrinimas atliekamas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaip ir muitinis tikrinimas. Šios prekės tikrinamos tose muitinės įstaigose, kuriose veikia ir kitos prekes tikrinančios valstybės institucijos.
80. Prekių muitinis tikrinimas nustatytąja tvarka atliekamas įforminant muitinės procedūrą arba kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, taip pat muitinės procedūros arba muitinės sankcionuoto veiksmo vykdymo metu. Dokumentų ir, jeigu įmanoma, prekių muitinis tikrinimas gali būti atliekamas ir įvykdžius muitinės procedūrą arba kitą muitinės sankcionuotą veiksmą (pvz., atliekant ūkio subjekto ūkinės – komercinės veiklos patikrinimą).
Prekių muitinis tikrinimas paprastai atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdu. Muitinė turi teisę visai netikrinti deklaruojamų prekių, atlikti tik vizualinį transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės, ir ant jos uždėtų plombų muitinį tikrinimą, patikrinti dalį deklaruojamos prekių siuntos arba nuodugniai patikrinti visą prekių siuntą. Nuodugniai tikrinamų prekių siuntų atrankos kriterijus, įvertindamas teisės aktų pažeidimų riziką, nustato Muitinės departamentas.
81. Prekės ir dokumentai turi būti pateikiami muitiniam tikrinimui muitinės įstaigos nustatytoje arba jai priimtinoje vietoje muitiniam tikrinimui patogiu būdu ir laiku.
Muitinio tikrinimo metu muitinės pareigūnas turi teisę:
- patikrinti muitinės deklaraciją ir kartu su ja pateiktus dokumentus, reikalauti iš deklaranto pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumui patikrinti,
- patikrinti prekes (pasverti, suskaičiuoti, išmatuoti ir pan.), paimti jų pavyzdžių (mėginių) analizei arba detaliam patikrinimui,
- išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka atlikti keleivio asmens apžiūrą, muitinės posto viršininkui (jo pavaduotojui) leidus, jei yra pagrindo įtarti, kad keleivis gabena kontrabandą, daro kitą nusikaltimą arba administracinį teisės pažeidimą.
82. Jeigu muitinė pasirenka prekes tikrinimui, ji informuoja deklarantą arba jo atstovą apie muitinio tikrinimo detalumą, nurodydama prekes, kurias ji pageidauja patikrinti (visas prekes, tam tikros rūšies prekes, tam tikro pavadinimo prekes, tam tikrą prekių dalį ir pan.). Muitinės pasirinkimas yra galutinis. Muitinei tikrinant prekes turi dalyvauti deklarantas arba jo atstovas.
83. Deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti tikrinant prekes, privalo teikti pagalbą, kurios reikia muitinei jos darbui palengvinti (iškrauti prekes iš jas atgabenusios transporto priemonės, pasverti, suskaičiuoti, išmatuoti, išpakuoti, pakviesti kompetentingą specialistą, jeigu prekėms tikrinti reikalingi specialūs įgūdžiai ar įranga ir pan.). Jeigu muitinė laiko, kad pagalba jai teikiama nepatenkinamai, ji gali pareikalauti, kad deklarantas paskirtų kitą asmenį, galintį suteikti būtiną pagalbą.
84. Jeigu deklarantas atsisako dalyvauti tikrinant prekes arba paskirti asmenį, galintį suteikti muitinei reikalingą pagalbą, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), o jam nesant – pamainos viršininkas nustato ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų laiką, iki kurio šie reikalavimai turi būti įvykdyti.
Jeigu iki nurodytojo laiko deklarantas neįvykdo muitinės reikalavimų, pastaroji, vadovaudamasi Muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, priima sprendimą, kad prekės negali būti išleistos, ir tikrina jas pati, prireikus pasikviesdama kitų valstybės institucijų atstovus arba bet kurį kitą asmenį, turintį teisę tikrinti prekes vadovaujantis teisės aktais. Tokio prekių tikrinimo rizika ir išlaidos tenka deklarantui. Muitinio tikrinimo, atlikto šioje pastraipoje nurodytomis sąlygomis, rezultatai turi tokią pačią galią kaip ir tikrinimo, atlikto dalyvaujant deklarantui, rezultatai.
85. Jeigu akivaizdu, kad deklarantas, atsisakydamas dalyvauti tikrinant prekes arba paskirti asmenį, galintį suteikti reikalingą pagalbą, nepažeidžia prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai tvarkos, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas), vietoj šių nuostatų 84 punkte nurodytų priemonių taikymo, gali priimti sprendimą laikyti muitinės deklaraciją negaliojančia.
Šio punkto nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu deklarantas nesiekia išvengti Muitinės kodekso 65 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
86. Muitinė, nusprendusi imti prekių pavyzdžius (mėginius), apie tai informuoja deklarantą arba jo paskirtą asmenį.
Prekių pavyzdžius (mėginius) muitinė ima pati. Tačiau tuomet, kai pavyzdžiams (mėginiams) paimti reikalingos tam tikros specialios sąlygos ar prietaisai, ji gali paprašyti, kad muitinei prižiūrint prekių pavyzdžius (mėginius) paimtų deklarantas arba jo paskirtas asmuo.
Prekių pavyzdžiai (mėginiai) imami ir jų paėmimas muitinės deklaracijoje ar kituose muitiniam tikrinimui pateikiamuose dokumentuose įforminamas laikantis Muitinės departamento nustatytos tvarkos.
Paimtų pavyzdžių (mėginių) kiekiai neturi viršyti reikalingų analizei arba detalesniam tikrinimui, įskaitant galimą kontrolinę analizę.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka prekių kokybę kontroliuojančios valstybės institucijos, atliekančios fitosanitarinį, veterinarinį, higieninį ar kitokį tikrinimą, taip pat turi teisę apžiūrėti muitinės prižiūrimas prekes ir imti jų pavyzdžių (mėginių). Muitinė duoda leidimą imti šiuos pavyzdžius (mėginius), prekių kokybę kontroliuojančios valstybės institucijos pareigūnui pateikus žodinį prašymą. Prekių pavyzdžių (mėginių) paėmęs pareigūnas muitinės deklaracijoje arba kitame dokumente, naudojamame muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, įrašo paimtų pavyzdžių (mėginių) rūšį ir kiekį, nurodo savo pareigas, pasirašo ir uždeda spaudą.
87. Deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti imant prekių pavyzdžius (mėginius), turi teikti pagalbą, kurios reikia muitinei jos darbui palengvinti.
Jeigu deklarantas atsisako dalyvauti imant prekių pavyzdžius (mėginius) arba paskirti dalyvaujantį asmenį, taip pat jeigu jis atsisako suteikti muitinei pagalbą, reikalingą jos darbui palengvinti, taikomos šių nuostatų 83 – 84 punktų nuostatos.
88. Paėmusi prekių pavyzdžių (mėginių) analizei arba detalesniam tikrinimui, muitinė, nelaukdama analizės arba tikrinimo rezultatų, išleidžia prekes pagal deklaranto pateiktą muitinės deklaraciją, jeigu ir neturint šių rezultatų akivaizdu, kad joms netaikomi draudimai ar apribojimai, dėl kurių šito negalima padaryti. Tuomet, kai yra atsiradusi arba gali atsirasti skola muitinei, prekės išleidžiamos tik sumokėjus apskaičiuotus muitus ir (arba) mokesčius arba pateikus jų sumokėjimą užtikrinančią garantiją.
Prekių pavyzdžių (mėginių) analizės arba detalesnio tikrinimo rezultatai taikomi visoms muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms.
Jeigu prekių tikrinimo rezultatai neatitinka muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų, muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys Muitinės departamento nustatyta tvarka turi būti ištaisyti arba muitinės deklaracija pripažinta negaliojančia.
89. Muitinės įstaigos paimtas prekių pavyzdžių (mėginių) kiekis iš deklaruoto prekių kiekio neatimamas.
Pateikus negrąžinamojo eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti deklaraciją, deklarantui leidžiama, jeigu susidariusios aplinkybės tam nekliudo, vėl sukomplektuoti siuntą pakeičiant paimtą prekių pavyzdžių (mėginių) kiekį tapačiomis prekėmis.
90. Deklaranto prašymu ir jam atlyginus su tuo susijusias išlaidas, muitinė grąžina jam prekių pavyzdžius (mėginius), kurie nebuvo sunaikinti analizės arba detalesnio tikrinimo metu, jeigu šių pavyzdžių (mėginių) muitinei jau nebereikia, ypač tuomet, kai deklarantas jau pasinaudojo visomis teisėmis apskųsti muitinės sprendimą, priimtą remiantis prekių pavyzdžių (mėginių) analizės arba detalesnio tikrinimo rezultatais.
Jeigu deklarantas neprašo grąžinti prekių pavyzdžių (mėginių), muitinė gali juos sunaikinti arba pasilikti. Muitinė turi teisę reikalauti, kad deklarantas išgabentų visus likusius pavyzdžius (mėginius), jeigu jų sunaikinti arba saugoti ji neturi galimybių.
X. MUITINIO TIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
91. Muitinė, patikrinusi muitinės deklaracijas, kartu su jomis pateiktus dokumentus ir (arba) prekes, privalo nurodyti kiekvieno tokio tikrinimo pobūdį ir rezultatus muitinės deklaracijoje ir (arba) kartu su ja pateiktuose dokumentuose Muitinės departamento nustatyta tvarka. Jeigu atliekamas dalies prekių fizinis tikrinimas, taip pat turi būti nurodomi duomenys apie fiziškai patikrintas prekes. Tokio tikrinimo rezultatai taikomi visoms muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms.
Jeigu deklarantas arba jo paskirtas asmuo nedalyvauja tikrinant prekes, tai turi būti nurodyta deklaracijoje.
92. Jeigu kartu su muitinės deklaracija pateiktų dokumentų arba prekių tikrinimo rezultatai neatitinka muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų, muitinė privalo nurodyti muitinės deklaracijoje duomenis, kuriais remiantis turi būti taikomi už prekes nustatyti muitai ir (arba) mokesčiai ir tam tikrais atvejais apskaičiuojamos grąžinamų muitų ir (arba) mokesčių arba kitos už eksportuojamas prekes mokėtinos pinigų sumos, taip pat taikomos kitos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios muitinės procedūros (muitinės sankcionuoto veiksmo), kuriai įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką.
93. Registruojant muitinio tikrinimo rezultatus, Muitinės departamento nustatytais atvejais turi būti nurodoma, kokių prekių identifikavimo priemonių imtasi. Muitinio tikrinimo rezultatus įregistravęs muitinės pareigūnas pasirašo, nurodo muitinio tikrinimo datą ir uždeda muitinės pareigūno antspaudą, pagal kurį galima nustatyti muitinį tikrinimą atlikusio pareigūno tapatybę.
Jeigu Muitinės departamento nustatytais atvejais muitinės pareigūnas netikrina nei muitinės deklaracijos, nei prekių, jis Muitinės departamento nustatyta tvarka privalo tai įrašyti muitinės deklaracijoje.
94. Priėmus sprendimą išleisti prekes laisvai cirkuliuoti, Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruojami importo muitai ir (arba) mokesčiai, apskaičiuoti pagal muitinės deklaracijos duomenis. Jeigu yra pagrindo manyti, kad pagal jos atliktų patikrinimų rezultatus bus apskaičiuota didesnė negu pagal muitinės deklaracijos duomenis apskaičiuotoji muitų ir (arba) mokesčių suma, muitinė reikalauja pateikti garantiją, kurios pakaktų skirtumo tarp pinigų sumos, apskaičiuotos pagal deklaracijos duomenis, ir galutinės mokėtinos pinigų sumos sumokėjimui užtikrinti. Tačiau deklarantas turi teisę reikalauti, kad vietoj tokios garantijos pateikimo iš karto būtų įregistruojama galutinė muitų ir (arba) mokesčių suma, kuria prekės gali būti apmokestintos pagal muitinio tikrinimo rezultatus.
Jeigu remdamasi atlikto muitinio tikrinimo rezultatais muitinė apskaičiuoja importo muitų ir (arba) mokesčių sumą, kuri skiriasi nuo sumos, apskaičiuotos remiantis muitinės deklaracijos duomenimis, išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti Muitinės departamento nustatyta tvarka nedelsiant įregistruojama muitų ir (arba) mokesčių suma, apskaičiuota remiantis muitinio tikrinimo rezultatais.
Jeigu muitinei kyla abejonių dėl draudimų arba apribojimų taikymo ir galutinio sprendimo neįmanoma priimti negavus kitų valstybės institucijų atliktų patikrinimų rezultatų, prekės negali būti išleistos. Jos šių nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka sulaikomos, iki bus gauti patikrinimo rezultatai.
95. Muitinė, atsižvelgdama į prekių buvimo vietą ir taikomas prekių priežiūros priemones, nustato sprendimo išleisti prekes priėmimo būdą.
Jeigu pateikta rašytinė deklaracija, sprendimas išleisti prekes ir jo priėmimo data turi būti nurodyti muitinės deklaracijoje Muitinės departamento nustatyta tvarka. Deklarantui turi būti grąžintas jam skirtas muitinės deklaracijos egzempliorius.
96. Muitinė, negalėdama išleisti prekių dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies 2 arba 3 punkte, nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų laiką, per kurį deklarantas privalo sureguliuoti su prekėmis susijusią situaciją. Šiuo atveju prekės šių nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka sulaikomos.
Jeigu susidarius Muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms aplinkybėms deklarantas per šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą nepateikia reikalingų dokumentų, atitinkama muitinės deklaracija muitinės įstaigos pripažįstama negaliojančia. Šiuo atveju taikomos Muitinės kodekso 65 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Susidarius Muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms ir neužkertant kelio jokių priemonių, nurodytų Muitinės kodekso 65 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 178 straipsnyje taikymui, kai deklarantas per šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą nesumoka mokėtinų muitų ir (arba) mokesčių ir nepateikia garantijos, muitinė gali konfiskuoti prekes ir pradėti jų perdavimo realizuoti formalumus. Šiuo atveju prekės turi būti perduotos realizuoti, prireikus – privalomai, išskyrus atvejus, kai dar neperdavus prekių realizuoti įvykdomos reikalaujamos sąlygos. Muitinė apie tai privalo informuoti deklarantą.
Muitinė gali nugabenti tokias prekes į specialias muitinės prižiūrimas patalpas. Tokio prekių gabenimo rizika ir išlaidos tenka deklarantui.
97. Muitinės deklaracija gali būti pripažinta negaliojančia po to, kai prekės išleistos šiais toliau nurodytais atvejais:
97.1. jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, užuot pateikus jas kitai muitinės procedūrai įforminti, jeigu prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia pateiktas per tris mėnesius nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos ir jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
97.1.1. prekės nebuvo naudojamos pažeidžiant muitinės procedūros, kuriai įforminti jos turėjo būti pateiktos, taikymo sąlygas, ir
97.1.2. deklaruojant prekes jos turėjo būti pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti ir atitiko visus tos procedūros reikalavimus, ir
97.2. muitinė pripažįsta deklaraciją negaliojančia, jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą vietoje kitų prekių buvo deklaruotos muitinės procedūrai, jeigu prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia pateiktas per tris mėnesius nuo deklaracijos priėmimo dienos ir jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
97.2.1. pradžioje deklaruotos prekės:
97.3. muitinė pripažįsta deklaraciją, kuria prekės buvo deklaruotos negrąžinamojo eksporto arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai, negaliojančia, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
97.3.1. deklaravus prekes, kurios apmokestinamos eksporto muitais ir (arba) mokesčiais, arba kurias eksportavus grąžinami importo muitai ir (arba) mokesčiai arba išmokamos kitos pinigų sumos, arba kurias eksportuojant taikomos kitos teisės aktų nustatytos priemonės (kvotos, leidimai, licencijos ir pan.):
97.3.1.1. deklarantas pateikia eksporto muitinės procedūrą įforminusiai muitinės įstaigai įrodymus, kad prekės neišgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, ir
97.3.1.2. deklarantas grąžina nurodytajai muitinės įstaigai visus muitinės deklaracijos egzempliorius ir visus kitus dokumentus, kurie buvo jam išduoti priėmus deklaraciją, arba įrodo, kad dokumentai buvo sunaikinti, prarasti arba paimti, ir
97.3.1.3. deklarantas pateikia eksporto muitinės procedūrą įforminusiai muitinės įstaigai įrodymus, kad visos muitų ir (arba) mokesčių sumos arba kitos pinigų sumos, kurios buvo jam sugrąžintos arba išmokėtos pateikus atitinkamų prekių eksporto deklaraciją, yra vėl sumokėtos arba sugrąžintos, arba kad suinteresuotos valstybės institucijos ėmėsi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad šios pinigų sumos nebūtų išmokėtos, ir
98. Prekių pateikimo paskesnei muitinės procedūrai įforminti atveju muitinės deklaracija laikoma galiojančia nuo tos dienos, kai muitinės įstaiga priėmė pripažintą negaliojančia muitinės deklaraciją.
Esant svarbioms priežastims (iškelta baudžiamoji arba administracinė byla, paskelbtas įmonės bankrotas, atliekama įmonės reorganizacija arba perregistravimas, įmonės ūkinė ir komercinė veikla sustabdyta, deklaranto ligos, dokumentų sunaikinimo, praradimo arba poėmio atveju ir pan.), dėl kurių prašymas negalėjo būti pateiktas laiku, išimties būdu Muitinės departamento direktorius (jo pavaduotojas) gali priimti prašymą pripažinti deklaraciją negaliojančia ir pasibaigus nustatytajam trijų mėnesių laikotarpiui, jeigu toks prašymas pateiktas per vienerius metus nuo deklaracijos priėmimo dienos.
99. Pripažinus muitinės deklaraciją negaliojančia, taip pat netenka galios visos pataisos ar papildomi įrašai, padaryti eksporto (importo) leidime arba kituose dokumentuose, pateiktuose kartu su muitinės deklaracija.
Jeigu vietoj pripažintos negaliojančia muitinės deklaracijos turi būti įforminta kita muitinės deklaracija, ji turi būti pateikta muitinės įstaigai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia priėmimo dienos.
100. Jeigu negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti muitinės procedūroms arba reeksportui deklaruotos prekės, kurios privalo būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos per nustatytą laiką, per šį laiką iš jos neišgabenamos, prekių eksporto muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia.
XI. SUPAPRASTINTOS PROCEDŪROS
101. Gavus teritorinės muitinės viršininko (pavaduotojo) leidimą gali būti taikomos šios supaprastintos procedūros:
102. Teritorinės muitinės leidimas taikyti deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūrą, išduodamas deklarantui tik tada, jeigu jis įtrauktas į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašą. Šiuo atveju muitinė, vadovaudamasi Muitinės departamento nustatyta tvarka, turi teisę priimti muitinės deklaracijas, pateikiamas išleidimo laisvai cirkuliuoti, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti, reeksporto ir reimporto muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kuriose nenurodyti tam tikri duomenys ir kartu su kuriomis nepateikti visi būtini dokumentai. Šiuo atveju privaloma pateikti bent tuos dokumentus, kurių nepateikus įforminti atitinkamo muitinės sankcionuoto veiksmo negalima.
103. Jei muitinė leidžia pateikti deklaraciją, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, deklarantas privalo nurodyti:
- pakankamai tikslų prekių aprašymą, pagal kurį muitinė galėtų tuojau pat ir vienareikšmiškai nustatyti Kombinuotosios prekių nomenklatūros subpoziciją, žymimą devynženkliu prekės kodu, kurioje klasifikuojamos prekės,
- jų muitinę vertę arba apytikrę prekių vertę, kai prekės apmokestinamos vertybiniais arba mišriais muitais ir (arba) mokesčiais. Apytikrė prekių vertė nurodoma, jeigu deklarantas negali deklaruoti prekių muitinės vertės. Tokią apytikrę prekių vertę deklarantas turi nurodyti muitinei priimtinu būdu, atsižvelgdamas į jam prieinamą informaciją (sąskaitą – proformą, sutartį (kontraktą), anksčiau importuotoms prekėms įformintus dokumentus ar kt.),
- kitus duomenis, kurių muitinei reikia prekių tapatumui nustatyti, su jomis atliekamų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms taikyti arba prieš išleidžiant prekes pateikiamos garantijos dydžiui apskaičiuoti.
104. Muitinė turi teisę, vadovaudamasi Muitinės departamento nustatyta tvarka, priimti muitinės deklaraciją, su kuria kartu nepateikti vienas arba daugiau dokumentų, privalomų pateikti prieš įforminant tam tikrą muitinės sankcionuotą veiksmą, jeigu Muitinės departamento nustatyta tvarka muitinei įrodoma, kad:
104.2. jis negalėjo būti pridėtas prie muitinės deklaracijos dėl nuo deklaranto valios nepriklausančių priežasčių;
104.3. bet koks delsimas priimti muitinės deklaraciją užkirstų kelią prekėms taikyti muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkoje numatytus veiksmus arba dėl tos priežasties prekėms būtų taikomi didesni muitų arba mokesčių tarifai arba nepalankesnės tam tikro muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo sąlygos.
Duomenys, kurie turi būti nurodyti nepateiktuose dokumentuose, visuomet privalo būti nurodyti muitinės deklaracijoje.
105. Laikas, per kurį muitinė leidžia deklarantui pateikti duomenis arba dokumentus, nepateiktus muitinės deklaracijos priėmimo metu, negali viršyti vieno mėnesio nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos.
Tuomet, kai reikia pateikti dokumentą, kuriuo remiantis prekėms galėtų būti taikomas sumažintas arba nulinis importo muitas, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas), turėdamas rimtą pagrindą manyti, kad prekėms, nurodytoms deklaracijoje, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, gali būti taikomas sumažintas arba nulinis importo muitas, deklaranto raštišku prašymu gali nustatyti papildomą atitinkamo dokumento pateikimo laikotarpį. Šis papildomas laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių.
Jeigu nepateikti duomenys arba dokumentai, kuriuos privaloma pateikti vėliau, yra susiję su prekių muitine verte, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) turi teisę, kai tai neabejotinai būtina, nustatyti ilgesnį terminą arba pratęsti anksčiau nustatytą terminą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad suminis laikotarpis, per kurį leidžiama pateikti duomenis arba dokumentus, neviršytų anksčiau nurodytų laikotarpių trukmės.
106. Tai, kad muitinė priėmė deklaraciją, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, neužkerta kelio atlikti su tokiu būdu deklaruotomis prekėmis muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkose numatytus veiksmus, išskyrus atvejus, kai yra kitų muitinės sankcionuoto veiksmo neįforminimo arba pavėluoto įforminimo šioms prekėms priežasčių.
Jeigu muitinės deklaracijos priėmimo metu nepateiktų duomenų arba kartu su muitinės deklaracija privalomų pateikti dokumentų pavėluotas pateikimas gali turėti įtakos muitų ir kitų mokesčių, kuriais apmokestinamos muitinės deklaracijoje nurodytos prekės, dydžiui, muitinė gali pareikalauti, kad būtų pateikta garantija, kurios pakaktų skirtumo tarp šios sumos ir sumos, kuria galiausiai galėtų būti apmokestintos prekės, sumokėjimui užtikrinti.
107. Deklaracija, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, deklaracija, priimta laikantis šių nuostatų 102 – 106 punktuose nustatytų sąlygų, gali būti deklaranto papildyta arba Muitinės departamento nustatyta tvarka pakeista kita deklaracija, atitinkančia Muitinės kodekso 61 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Abiem atvejais apskaičiuojant muitus ir mokesčius bei taikant kitas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pasirinkto muitinės sankcionuoto veiksmo taikymą, jų galiojimas nustatomas remiantis deklaracijos, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, priėmimo data.
108. Taikant supaprastinto deklaravimo procedūrą, leidžiama prekėms įforminti atitinkamą muitinės sankcionuotą veiksmą pateikus supaprastintą deklaraciją, o vėliau pateikti papildomą deklaraciją, kuri atitinkamais atvejais gali būti periodinės arba suvestinės deklaracijos pobūdžio.
109. Jeigu pateikęs muitinei prekes deklarantas kreipiasi į teritorinę muitinę su raštišku prašymu, kuriame išdėstyta visa reikalinga informacija, jam leidžiama šių nuostatų 110–115 punktuose nustatytomis sąlygomis ir būdu pateikti supaprastintą muitinės deklaraciją šių prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti (įskaitant laivų ir orlaivių atsargų tiekimą bei prekių tiekimą į neapmuitinamas parduotuves), muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, negrąžinamojo eksporto (įskaitant laivų ir orlaivių atsargų tiekimą bei prekių tiekimą į neapmuitinamas parduotuves), laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti, reeksporto ir reimporto muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.
110. Tokia muitinės deklaracija galima pripažinti:
- bendrojo dokumento rinkinį, kuriame nenurodyta tam tikra informacija arba
- transporto arba prekybos dokumentus, pateiktus kartu su prašymu įforminti tam tikrą muitinės sankcionuotą veiksmą.
Supaprastintoje muitinės deklaracijoje privalo būti nurodyti bent duomenys, būtini prekėms identifikuoti. Kartu su šia deklaracija privalo būti pateikti visi dokumentai, kurių gali būti pareikalauta įforminant atitinkamą muitinės sankcionuotą veiksmą, arba bent tie dokumentai, kurių nepateikus įforminti atitinkamo muitinės sankcionuoto veiksmo negalima.
111. Teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) Muitinės departamento nustatyta tvarka gali leisti, kad vietoj šių nuostatų 109 punkte nurodyto prašymo įforminti atitinkamą muitinės sankcionuotą veiksmą būtų pateiktas bendras prašymas dėl visų tokių muitinės sankcionuotų veiksmų, kuriuos numatoma atlikti per tam tikrą laikotarpį. Kiekviename transporto arba prekybos dokumente, pateiktame vadovaujantis šių nuostatų 110 punktu, turi būti nuoroda į leidimą, duotą pagal tokį bendrą prašymą.
112. Šių nuostatų 109 punkte nurodytas leidimas deklarantui išduodamas laikantis Muitinės departamento nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir tik tuomet, kai įmanoma užtikrinti efektyvią importo (eksporto) draudimų ar apribojimų arba kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atitinkamo muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarką, kontrolę.
113. Teritorinės muitinės leidimas taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą išduodamas tik tada, jeigu jo prašantis asmuo įtrauktas į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašą.
Teritorinės muitinės leidimas taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą neišduodamas, jeigu atitinkamo muitinės sankcionuoto veiksmo atlikimo tvarkoje numatyta, jog supaprastinta deklaravimo tvarka netaikoma.
Anksčiau išduotas teritorinės muitinės leidimas taikyti supaprastintą deklaravimo procedūrą gali būti atšauktas, išbraukus asmenį, kuriam jis išduotas, iš Muitinės departamento sudaryto ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašo.
114. Teritorinės muitinės leidime taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą turi būti:
- nurodyta muitinės įstaiga (-os), įgaliota (-os) priimti supaprastintas deklaracijas,
- nustatyta supaprastintų deklaracijų forma ir turinys,
- nurodytos prekės, kurioms pageidaujama taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą, ir prekių tapatumui kontroliuoti reikalingi duomenys, kurie privalo būti nurodyti supaprastintoje deklaracijoje,
- nurodyta garantija, kurią privalo pateikti deklarantas (muitinės procedūros vykdytojas), užtikrindamas bet kurios galinčios atsirasti skolos muitinei sumokėjimą.
Jame taip pat privalo būti nustatytas papildomų muitinės deklaracijų forma ir turinys bei laikas, per kurį jos privalo būti pateiktos atitinkamai muitinės įstaigai.
115. Teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka gali atleisti asmenį nuo prievolės pateikti papildomą muitinės deklaraciją, jeigu supaprastinta deklaracija pateikta deklaruojant prekes, kurių muitinė vertė neviršija 3000 litų, ir jeigu supaprastintoje deklaracijoje jau pateikta visa informacija, reikalinga muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti.
116. Procedūros, įforminamos asmens pageidaujamoje vietoje, taikymo atveju leidžiama prekėms įforminti atitinkamą muitinės sankcionuotą veiksmą suinteresuoto asmens patalpose arba kitose muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose.
117. Laikantis šių nuostatų ir Muitinės departamento nustatytų sąlygų ir tvarkos leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas asmeniui, pageidaujančiam, kad prekės atitinkamam muitinės sankcionuotam veiksmui būtų įformintos jo patalpose arba kitose muitinės nustatytose arba muitinei priimtinose vietose, jeigu šis asmuo kreipiasi į teritorinę muitinę su raštišku prašymu, kuriame pateikti visi duomenys, reikalingi leidimui išduoti:
- apie prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra ir kurioms nurodytasis asmuo pagal muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis turi teisę taikyti supaprastintas procedūras, atliekamas paskirties įstaigoje,
- apie prekes, kurioms prieš tai buvo taikoma ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra,
- apie prekes, kurios vadovaujantis Muitinės kodekso 42 straipsniu atgabentos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją nereikalaujant jų pateikti muitinei.
118. Leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas, jeigu:
- muitinė gali pagal pareiškėjo apskaitos dokumentus atlikti būtinus jo ūkinės ir komercinės veiklos patikrinimus, ypač praėjusio laikotarpio,
- įmanoma užtikrinti efektyvią importo arba eksporto draudimų ar apribojimų arba kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atitinkamų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarką, kontrolę.
119. Teritorinės muitinės leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, išduodamas tik tada, jeigu jo prašantis asmuo įtrauktas į Muitinės departamento sudarytą ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašą.
Anksčiau išduotas teritorinės muitinės leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, gali būti atšauktas išbraukus asmenį, kuriam jis išduotas, iš Muitinės departamento sudaryto ūkio subjektų, kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos muitinės procedūros, sąrašo.
120. Asmuo, kuriam išduotas leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, privalo sudaryti muitinei galimybes įsitikinti, kad operacijos atliekamos nustatyta tvarka:
120.1. Muitinės departamento nustatytu būdu ir tvarka pateikdamas atitinkamą šios valstybės institucijos nustatyto pavidalo pranešimą apie prekių atgabenimą, ir
121. Leidime taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, turi būti išdėstytos specialiosios muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo taisyklės ir pateikta informacija apie:
- prekes, kurioms jis taikomas,
- įsipareigojimų, paminėtų 120 punkte, prisiėmimo formą, nurodant garantiją, kurią privalo pateikti leidimą gavęs asmuo,
- prekių išleidimo laiką,
- laiką, per kurį šiam tikslui paskirtai kompetentingai muitinės įstaigai privalo būti pateikta papildoma muitinės deklaracija, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Muitinės departamento nustatytą tvarką jos pateikti nereikia,
- sąlygas, kurių laikantis prekės gali būti deklaruojamos pateikiant periodinę arba suvestinę deklaraciją.
122. Detali supaprastinto deklaravimo procedūros, deklaracijos, kurioje nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūros ir procedūros, įforminamos asmens pageidaujamoje vietoje, atlikimo tvarka nustatoma asmens, kuriam išduotas leidimas taikyti supaprastintą procedūrą, ir šį leidimą išdavusios teritorinės muitinės sutartyje. Pavyzdines tokių sutarčių formas nustato Muitinės departamentas.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
123. Nepateiktos muitinei prekės (pvz., neteisėtai įvežtos ar išvežtos prekės, kurių įvežimas ar išvežimas išaiškintas ūkio subjekto ūkinės ir komercinės veiklos patikrinimo metu ar gavus informaciją iš kitos valstybės institucijos ar užsienio valstybės muitinės administracijos, prekės, kurios įforminus muitinio tranzito procedūrą nepateiktos paskirties įstaigai ir pan.) įforminamos Muitinės departamento nustatyta tvarka, surašant nustatytos formos aktą.
124. Prekės, gabenamos pažeidžiant Muitinės kodeksą, kitus teisės aktus, reglamentuojančius muitinės veiklą, bei šiuos nuostatus, laikomos neteisėtai gabenamomis. Už šių teisės aktų pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
125. Asmenys, nesutinkantys su muitinės sprendimais, priimtais taikant šiuos nuostatus, turi teisę juos apskųsti Muitinės kodekso nustatyta tvarka.