LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1993 m. birželio 16 d. Nr. 449

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Prekių muitinio įvertinimo tvarką (pridedama).

2. Įpareigoti Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos iki 1993 m. liepos 1 d. parengti normatyvinius aktus, nustatančius Prekių muitinio įvertinimo tvarkos taikymą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                               A. ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                                 E. VILKELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 449

Prekių muitinio įvertinimo tvarka

1. Prekių muitinio įvertinimo tvarka reglamentuoja fizinių bei juridinių asmenų importuojamų ir eksportuojamų prekių muitinės vertės nustatymą. Šia tvarka vadovaujamasi apskaičiuojant Lietuvos Respublikoje galiojančius muitus ir taikant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose normatyviniuose aktuose nustatytas netarifinio prekybos reguliavimo priemones.

2. Prekių muitine verte laikoma kaina (sandorio vertė), sumokėta ar priklausanti sumokėti už parduodamas prekes, kartu su į šią kainą neįskaitytomis, tačiau pirkėjui tenkančiomis:

2.1. transporto draudimo iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ar uosto išlaidomis;

2.2. komisiniais, sumokėtais už prekių pardavimą;

2.3. prekių įpakavimo verte, jeigu prekės pateikiamos įpakuotos;

2.4. mokesčių už patentus ir licencijas, jeigu šis mokestis yra prekių pardavimo pirkėjui sąlyga;

2.5. pajamomis ar jų dalimi, gautomis perparduodant, naudojant prekes ar kitaip disponuojant jomis, tiesiogiai ar netiesiogiai tenkančiomis pardavėjui;

2.6. išlaidomis, susijusiomis su pirkėjo nemokamai ar mažesne už rinkos kaina tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, kurios susijusios su vertinamųjų prekių gamyba ar pardavimu. Šiame punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms priskiriamos:

2.6.1. žaliavos, medžiagos, komponentai ir panašūs daiktai – sudėtinės prekių dalys (priklausiniai);

2.6.2. įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti prekėms gaminti;

2.6.3. pagalbinės žaliavos, medžiagos ir kiti daiktai, naudoti prekėms gaminti;

2.6.4. inžineriniai, mokslo tiriamieji, projektavimo, dizaino darbai, taip pat eskizai ir brėžiniai, būtini prekėms gaminti.

3. Tuo atveju, kai sandorio vertės 2 punkte nurodyta tvarka nustatyti neįmanoma, prekių muitinė vertė nustatoma 6–10 punktuose nurodyta tvarka.

4. Sandorio vertė negali būti laikoma prekių muitine verte, jeigu:

4.1. pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis ar prekių naudojimo apribojimai (išskyrus nustatytuosius Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose normatyviniuose aktuose, ribojančius perpardavimo teritoriją arba neturinčius didelės įtakos prekių vertei);

4.2. prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, tačiau jų poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

4.3. neįmanoma išskirti ir įvertinti pajamų, nurodytų 2.5 punkte;

4.4. pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, išskyrus atvejus, kai ištyrus prekių pardavimo aplinkybes paaiškėja, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai arba sandorio vertė beveik nesiskiria nuo nustatytosios 3 punkte nurodyta tvarka;

4.5. kartu su muitinės deklaracija nebuvo pateikti dokumentai, kurių reikia prekių muitinei vertei nustatyti (muitinės vertės deklaracija, sąskaita-faktūra ar kiti reikiami dokumentai), taip pat jeigu muitinei kilo abejonių dėl šių dokumentų patikimumo.

5. Asmenys (fiziniai bei juridiniai) laikomi tarpusavyje susiję, jeigu:

5.1. vienas iš asmenų yra kito asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas;

5.2. vieno asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas yra ir kito asmens valdymo ar kontrolės įstaigos vadovas ar darbuotojas;

5.3. abu asmenys yra verslo partneriai;

5.4. vienas iš asmenų yra antrojo darbdavys;

5.5. vienas iš asmenų turi ar disponuoja (tiesiogiai ar netiesiogiai) 5 procentais ar daugiau kito asmens įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise;

5.6. abu asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami trečiojo asmens;

5.7. abu asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja trečiąjį asmenį;

5.8. abu asmenys yra vienos šeimos nariai ar giminės (iki antrosios eilės).

6. Nurodytais 4 punkte atvejais prekių muitine verte laikoma tapačių prekių pardavimo sandorio vertė.

Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu (bet ne ilgiau kaip per 90 dienų) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.

Nedideli prekių išvaizdos skirtumai nelaikomi kliūtimi pripažinti tapačiomis prekes, kurios yra tapačios visais kitais aspektais, įskaitant fizines savybes, kokybę ir išvaizdą.

Nustatant tapačių prekių pardavimo sandorio vertę, būtina atsižvelgti į vertės skirtumus, kuriems turėjo įtakos pardavimo aplinkybės, apyvartos mastas ir parduodamų prekių kiekis.

Tuo atveju, jeigu šiame punkte nurodyta tvarka nustatoma daugiau negu viena tapačių prekių pardavimo sandorio vertė, jų muitine verte laikoma mažiausia pardavimo sandorio vertė.

7. Jeigu 4 punkte nurodytais atvejais neįmanoma nustatyti tapačių prekių pardavimo sandorio vertės, jų muitine verte laikoma panašių prekių pardavimo sandorio vertė.

Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu (bet ne ilgiau kaip per 90 dienų) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.

Panašiomis laikomos panašių savybių ir panašios medžiagų sudėties prekės, galinčios atlikti tas pačias funkcijas kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.

Panašių prekių pardavimo sandorio vertė nustatoma 6 punkte nurodyta tvarka.

8. Jeigu 4 punkte nurodytais atvejais neįmanoma nustatyti tapačių ar panašių prekių pardavimo sandorio vertės, jų muitinė vertė nustatoma šiame punkte nurodyta tvarka, o jeigu to padaryti neįmanoma – 9 punkte nurodyta tvarka.

Tuo atveju, jeigu prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, taip pat tapačios arba panašios prekės neperdirbtos parduodamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jų muitine verte laikoma pardavimo, įvykusio tuo pačiu ar beveik tuo pačiu metu (bet ne ilgiau kaip per 90 dienų), kaina, pirkėjo sumokėta su juo nesusijusiam pardavėjui. Iš šios kainos išskaitomi:

8.1. komisiniai, pelnas ir pardavimo išlaidos, įskaitytos į parduotų prekių kainą;

8.2. su prekių gabenimu susijusios transporto, krovinio ir draudimo išlaidos;

8.3. muitai, mokesčiai ir valstybinės rinkliavos, nustatyti Lietuvos Respublikoje už prekių įvežimą ar pardavimą.

Jeigu nurodytosios prekės nėra parduotos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje neperdirbtos, asmens, importuojančio ar eksportuojančio prekes, pageidavimu šių prekių pardavimo kaina, nurodyta 8 punkto antrojoje pastraipoje, laikoma ta kaina, iš kurios išskaitytos perdirbimo išlaidos bei 8.1–8.3 punktuose nurodyti kainos komponentai.

Šiame punkte nurodytų prekių pardavimo sandorio vertė nustatoma 6 punkto trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipoje nurodyta tvarka.

Asmuo, importuojantis ar eksportuojantis prekes, turi teisę pareikalauti, kad prekių muitinė vertė būtų nustatoma, jeigu tai įmanoma, 9 punkte nustatyta tvarka.

9. Jeigu 4 punkte nurodytais atvejais prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti 6–8 punktuose nurodyta tvarka, prekių muitine verte laikoma šių dydžių suma:

9.1. gamybos išlaidų;

9.2. pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų įskaitomoms į tos pačios klasės ar rūšies pardavimo kainą valstybėje, kurioje prekės pagamintos;

9.3. išlaidų, susijusių su tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, nurodytomis 2.6. punkte;

9.4. prekių įpakavimo išlaidų.

10. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti 9 punkte nurodyta tvarka, ši vertė nustatoma 6–9 punktuose nustatyta tvarka.

______________