LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS DAILĖS GALERIJOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1430
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 110 punktą ir siekdama sudaryti sąlygas eksponuoti XX amžiaus lietuvių dailės kūrinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad lėšos Lietuvos nacionalinės dailės galerijos pastatui rekonstruoti numatomos pagal finansines valstybės galimybes rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1430
LIETUVOS NACIONALINĖS DAILĖS GALERIJOS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pastatas Vilniuje, Ukmergės g. 28, pastatytas 1980 metais (architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius). Jame buvo įkurtas tuometinis revoliucijos muziejus. Kultūros ir švietimo ministerijos 1991 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 8 pastatas su jam priklausančia teritorija perduotas Lietuvos dailės muziejui, o 1993 metais atidaryta Nacionalinė dailės galerija (toliau vadinama – Nacionalinė galerija). Tikėtasi, kad rekonstruotame pastate įsikurs XX amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės nuolatinė ekspozicija, tačiau rekonstravimo darbai nepradėti. Pastate veikė lietuvių liaudies meno ir skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997 metai) dovanotų kūrinių nuolatinės ekspozicijos.
Šiuo metu ekspozicijos nebeveikia, pastato būklė nepatenkinama.
2. Geografinė Nacionalinės galerijos padėtis palanki. Galerijos pastatas yra dešiniajame Neries krante, miesto centre. Netoli kertasi keliai, vedantys į pagrindines automagistrales Vilnius–Kaunas, Vilnius–Ukmergė, Vilnius–Molėtai, dėl to Nacionalinę galeriją lengva pasiekti iš kitų Lietuvos miestų ir vietovių. Baltasis tiltas patogus pėstiesiems patekti į Nacionalinę galeriją iš Vilniaus centro.
3. Galerijos pastato situacija palanki šviesos ir aplinkinės urbanistinės erdvės požiūriu. Aplink Nacionalinę galeriją, Ukmergės gatvėje, stambūs turizmo objektai – viešbučiai „Lietuva“ ir „Naujasis Vilnius“, aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Vilniaus pedagoginis universitetas, kitos komercinės ir administracinės įstaigos.
1999 metų vasario mėnesį Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus plėtros planą, pagal kurį dešiniajame Neries krante, Ukmergės ir gretutinėse gatvėse, įsikurs Vilniaus visuomeninis-komercinis centras. Nacionalinė galerija atsidurs perspektyvioje miesto centro teritorijoje.
II. NACIONALINĖS GALERIJOS BŪTINUMAS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI
4. Šiuo metu Lietuvoje nėra XX–XXI amžiaus Lietuvos vaizduojamosios dailės raidą aprėpiančios nuolatinės ekspozicijos. Svarbi nacionalinio paveldo dalis, formuojanti Lietuvos piliečių tapatumą, išbraukta iš aktyvios kultūrinės apyvartos, neprieinama plačiajai visuomenei. Nesudaromos sąlygos jaunimui pažinti nacionalinę kultūrą, suvokti jos savitumą, palyginti ją su kitų šalių kultūra, o tai ypač svarbu siekiant integruotis į Europą. Neišsamus valstybės kultūros paveldo pristatymas – dailės muziejų ekspozicinėje struktūroje trūksta svarbios grandies.
Fragmentiškos ekspozicijos (tarpukario Lietuvos vaizduojamoji dailė, išeivijos kūryba – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir panašiai) negali atstoti nuolatinės XX–XXI amžiaus dailės ekspozicijos.
5. Nacionalinės galerijos tikslas – kaupti, moksliškai tyrinėti ir pristatyti Lietuvos ir užsienio lankytojams XX ir XXI amžių Lietuvos dailę – Europos meninės kultūros dalį. Svarbu surinkti ir pažinti šio laikotarpio Lietuvos dailės paveldą, plėsti žiūrovų akiratį – parodyti Lietuvos dailės ryšius su kitų šalių daile, skatinti naujas Lietuvos dailės interpretacijas, ugdyti vizualiojo meno suvokimo kultūrą.
Nacionalinė galerija turėtų tapti šiuolaikišku daugiafunkciniu meno ir kultūros centru, pristatančiu XX–XXI amžiaus dailę, siekiančiu aktyvaus bendravimo su visuomene. Nacionalinė galerija – aktyvi bendravimo erdvė, kurioje žiūrovai susipažįsta su ekspozicija, parodomis, dalyvauja seminaruose, paskaitose, meninėse akcijose. Čia būtų pristatomas ir kitoks modernus menas (literatūra, muzika, teatras, kinas). Galerija turi būti atvira žiūrovams, pritaikyta jų poreikiams: veikti patogiu lankytojams laiku, tapti mėgstama jų susitikimų vieta (svarbu įrengti jaukias ir funkcionalias poilsio ir šviečiamąsias zonas: kavinę, skaityklą, dailės studiją, interneto terminalą ir kita).
Toks šiuolaikiškas kompleksinis kultūros židinys būtų estetinio ir dvasinio visuomenės ugdymo vieta, atitiktų brandžią šiuolaikinę tautinę tapatybę, atvirą naujovėms, laikančią save neatsiejama pasaulinių procesų dalimi, joje patrauklia šiuolaikiška intelektualinės pramogos forma pateiktos kultūros vertybės atgautų socialinį prestižą, būtų įveikta spraga tarp meno kūrėjo ir vartotojo.
Apsisprendimas atidaryti Nacionalinę galeriją būtų pasiryžimo žengti naujosios ekonomikos ir informacinės visuomenės kūrimo keliu, siekio tapti Europos Sąjungos nare ženklas.
III. NACIONALINĖS GALERIJOS PAVADINIMAS, STRUKTŪRA, RINKINIAI
6. Būsimos Nacionalinės galerijos pavadinimas atspindi rodomos kolekcijos pobūdį ir laikotarpį. Atsižvelgiant į būsimą Nacionalinės galerijos ekspozicijos turinį, rinkinius, struktūrą ir veiklos kryptis, tikslinga ją vadinti Lietuvos nacionaline dailės galerija, kuri būtų suformuota ir veiktų kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
7. Nacionalinės galerijos ekspozicijų ir paslaugų plotus sudarytų:
8. Lietuvos dailės muziejaus XX amžiaus meno rinkiniai yra (vienetais):
9. Lietuvos dailės muziejus turi vertingą XX amžiaus pradžios ir pirmosios pusės tapybos, grafikos ir skulptūros kolekciją. XX amžiaus vidurio ir 6–8 dešimtmečių rinkinius tikslinga praplėsti oficialiose to meto parodose neeksponuotais, eksperimentiniais darbais, nes šiuolaikinės fotografijos kolekcija pradėta kaupti tik 10-ąjį dešimtmetį, negausi ir netolygi 1990–2000 metų dailės kolekcija. Formuojant Nacionalinės galerijos kolekciją, būtina sukomplektuoti paskutinių metų dailės rinkinį. Kolekciją papildančių darbų sąrašą reikėtų sudaryti atsižvelgiant į Lietuvos dailės muziejaus rinkinių saugotojų pateiktus kolekcijos dalių įvertinimus ir Šiuolaikinės dailės informacijos centro rekomendacijas. Sudarius įsigytinų kūrinių sąrašą, būtų numatomos jų įsigijimo, dovanojimo ar ilgalaikio deponavimo galimybės.
Nacionalinės galerijos kolekcijoje turi būti pasaulinio XX ir XXI amžių meno paveldo. Į formuojamą Nacionalinės galerijos rinkinį galima būtų įtraukti Niujorke gyvenančio meno kūrėjo Jono Meko pasaulinio avangardinio kino kolekciją (skaitmenines filmų kopijas iš „Anthology Film Archive“ Niujorke), kurią jis numatęs dovanoti Lietuvai. Šis rinkinys neabejotinai pritrauktų į galeriją Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų ir lankytojų.
Kolekcijos plėtimo klausimai turėtų būti derinami su finansinių išteklių paieškomis: reikėtų ieškoti rėmėjų, galinčių padėti įsigyti rinkiniui būtinų darbų, naudotis Kultūros ministerijos stipendijų programos galimybėmis, derėtis su meno kūrėjais dėl kūrinių dovanojimo.
Prie Nacionalinės galerijos visuomeniniais pagrindais galėtų veikti galerijos draugų bendrija. Į ją įeitų menu besidomintys žmonės, remiantys muziejaus veiklą finansiškai: mokantys nustatytąjį metinį mokestį, įsigyjantys savo lėšomis kūrinių ir po to dovanojantys juos galerijai, skiriantys finansinę paramą (stipendijas) personalo kvalifikacijai kelti – stažuotėms, moksliniams tyrimams, kelionėms į tarptautines muziejininkystės konferencijas, padedantys formuoti viešąją nuomonę apie galerijos veiklą. Mainais galerijos draugams galėtų būti suteikta teisė nemokamai lankytis galerijoje, siūlyti specialius renginius, nuolat gauti informaciją apie galerijos veiklą.
IV. NACIONALINĖS GALERIJOS VEIKLOS KRYPTYS
10. Ekspozicijoje būtų pristatoma XX ir XXI amžių Lietuvos vaizduojamoji dailė (tapyba, skulptūra, grafika, naujieji menai ir fotografija): XX amžiaus pradžios daugiataučio Vilniaus meninė aplinka ir lietuvių dailės sąjūdis; tarpukario Kauno ir Vilniaus dailė ir to meto meninis gyvenimas; karo ir sovietų okupacijos paveiktas XX amžiaus vidurio dailės gyvenimas – socialistinis realizmas, meno kūrėjų kūryba emigracijoje; XX amžiaus antrosios pusės dailė, tęsianti gyvybingas moderniosios dailės tradicijas, ir modernioji Lietuvos fotografija; naujausioji šiuolaikinė dailė.
Ekspozicija turėtų būti formuojama laikantis atvirumo ir lankstumo principų, į ją turi būti žiūrima ne kaip į uždarą baigtinį produktą, bet kaip į nuolat atsinaujinančią struktūrą, kurioje atsispindi naujų mokslinių tyrimų rezultatai, sąsajos su kitų šalių XX ir XXI amžių menu.
Ekspozicija įrengiama naudojantis šiuolaikine įranga pagal naujausias technologijas, sudarančias tinkamą aplinką muziejuje saugomiems meno kūriniams ir šiuolaikiškai patrauklią bei informatyvią erdvę žiūrovams.
11. Būtų rengiamos Lietuvos dailės parodos iš galerijos rinkinių ir kitų šaltinių, taip pat XX–XXI amžiaus užsienio dailės pristatymai. Lietuvos dailės parodomis siekiama praplėsti, pagilinti ir atnaujinti nuolatinėje ekspozicijoje kuriamą Lietuvos dailės istorijos modelį: rodomi ir analizuojami Lietuvos dailės raidos etapai, meniniai judėjimai ir kryptys, pristatomi kūrėjai. Užsienio dailės parodomis siekiama sudaryti nacionalinės dailės reiškinių kontekstą, supažindinti žiūrovus su pasaulio moderniosios kultūros ir meno paveldu.
Nacionalinė galerija plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą, keičiasi parodomis su kitų šalių moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejais, organizuoja bendrus projektus.
12. Esamo Nacionalinės galerijos pastato privalumai sudaro galimybę panaudoti ekspozicijai teritoriją palei Neries dešinįjį krantą. Čia tikslinga eksponuoti prie kraštovaizdžio derančius lietuvių dailininkų lauko skulptūros darbus, pasikviesti žymių užsienio menininkų sukurti naujų, šiai vietai skirtų plastikos kūrinių. Tai leistų formuoti meno ir poilsio erdvę Nacionalinės galerijos lankytojams. Modernūs meno kūriniai taptų originaliais miesto centro akcentais, patraukiančiais ir turistus.
13. Dokumentacijos ir informacijos centro tikslas – kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie XX–XXI amžiaus Lietuvos dailininkus ir meninį gyvenimą. Dokumentacijos ir informacijos centrą sudaro archyvas, biblioteka, skaitykla, filmų peržiūros ir interneto terminalai. Dokumentacijos ir informacijos centras leistų informacinį reklaminį Nacionalinės galerijos biuletenį. Dokumentacijos ir informacijos centro pagrindu turėtų tapti esamo Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvas ir biblioteka.
14. Nacionalinė galerija ne tik kaupia ir eksponuoja XX–XXI amžiaus Lietuvos dailę, bet ir vykdo kolekcijos mokslinį tiriamąjį darbą: rengia katalogus, monografijas, organizuoja mokslines konferencijas. Moksliniai tyrinėjimai siejami ir su tarptautine Nacionalinės galerijos veiklos programa: skatinamos Lietuvos dailės ryšių, aktualaus užsienio meno konteksto studijos.
15. Šviečiamoji veikla – viena svarbiausių gyvo bendravimo su žiūrovais priemonių. Nacionalinėje galerijoje tikslinga suformuoti atskirą šviečiamąją ir poilsio zoną – studiją, kurioje norintieji galėtų piešti, tapyti, lipdyti, fotografuoti. Šioje studijoje vyktų ir paskaitos, susitikimai su dailininkais.
Kita šviečiamojo darbo kryptis – specialios programos įvairaus amžiaus Nacionalinės galerijos lankytojams, ypač ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams ir šeimoms.
16. Kad Nacionalinė galerija taptų šiuolaikišku kompleksiniu kultūros židiniu, remiantis Lietuvos dailės muziejaus kultūrinių programų patirtimi ir naujų pasaulio moderniojo meno muziejų praktika, tikslinga joje įrengti specialią patalpą (salę, forumą), kurioje būtų pristatomi ir atlikėjų menų (teatro, kino, muzikos) projektai, vyktų diskusijos, paskaitos, seminarai. Dėl to padaugėtų Nacionalinės galerijos lankytojų, į ją ateitų daugiau įvairių kultūros ir meno sričių atstovų, jomis besidominčių žiūrovų.
17. Numatomos šios programinės veiklos, kol muziejaus pastatas bus rekonstruojamas (2003–2007 metai), gairės:
17.2. naujų Nacionalinės galerijos eksponatų paieška – konsultacijos su dailininkais ir kolekcininkais dėl galimo kūrinių įsigijimo ar deponavimo;
17.5. virtualios Nacionalinės galerijos kolekcijos sudarymas ir interneto svetainės kūrimas: darbų atranka, fotografavimas, skenavimas, maketavimas;
V. DABARTINĖ NACIONALINĖS GALERIJOS PASTATO SITUACIJA
18. Nacionalinės galerijos pastato duomenys: užstatytas pastato plotas – 3758 kv. metrai, trijų aukštų su rūsiu pastato tūris – 39,9 tūkst. kub. metro, bendras naudingas pastato plotas – 7690,86 kv. metro (rūsys – 2386,06 kv. metro, 1 aukštas – 2248,94 kv. metro, 2 aukštas – 853,14 kv. metro, 3 aukštas – 1696,49 kv. metro, likęs plotas – techninės patalpos).
Esamas ekspozicijų salių bendras plotas – 2929,89 kv. metro: 1 aukštas – 673,11 kv. metro (dvi fojė tipo patalpos su šoninėmis stiklo sienomis), 2 aukštas – 551,61 kv. metro (5 salės), 3 aukštas – 1705,17 kv. metro (9 salės).
19. Vietos Nacionalinei galerijai pasirinkimo motyvai:
19.2. ekonominis taupumas – patvarios gelžbetoninės pastato konstrukcijos, įrengtos požeminės komunikacijos, yra tarnybinės patalpos, kino ir konferencijų salė, kavinė; būtų pigiau parengti sklypą, be to, oro kondicionavimo, apsaugos, apšvietimo ir kitas komunikacijas tikslinga projektuoti ir pigiau įrengti iš karto esamam pastatui ir priestatui. Priestato didžiąją dalį užimtų ekspozicijų salės;
19.3. laiko taupymas – jau nustatyta Nacionalinės galerijos vieta Vilniaus miesto plėtros plane, yra pirminis pastato maketas, brėžiniai. Galima greičiau parengti rekonstrukcijos ir priestato projektinę užduotį, be to, šiuo metu Vilniuje nėra tinkamesnės Nacionalinės galerijos vietos ir pastato varianto.
20. Esamas Nacionalinės dailės galerijos pastatas nepritaikytas dailės kūriniams eksponuoti. Jo fizinė būklė, ypač vidaus, prasta, techninė įranga neatitinka šių dienų reikalavimų. Pastatas nė karto neremontuotas. Reikia rekonstruoti arba įrengti naują eksterjerą (stogo dangą, dolomitinę fasadų apdailą, švieslangius, privažiavimą, aplinką ir kita), interjerą (lubas, apdailą, grindis, pertvarkyti ekspozicijų ir paslaugų patalpas ir kitką), inžinerinius įrenginius (signalizaciją, apšvietimą, santechniką, šildymo sistemą, oro kondicionierius ir kita).
Iš esamo pastato turi būti pašalinta viskas, kas susidėvėję, atgyvenę fiziškai ir morališkai, ir sukurtos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios meno kūrinių eksponavimo ir apsaugos sąlygos, tinkamos erdvės. Pastato panaudotinas privalumas – lauko ir vidaus sienų gelžbetoninės konstrukcijos.
Itin svarbu, kad drauge būtų projektuojamas ir Nacionalinės galerijos priestatas. Vilniaus plėtros plane Nacionalinei galerijai skiriama 1,58 hektaro teritorija. Nacionalinės galerijos priestatą siūloma statyti vakarinėje sklypo dalyje, ne aukštesnį už esamą pastatą (tai numatyta ir esamo pastato architektų, tačiau visas projektas pagal maketą neįgyvendintas). Priestatas būtų statomas panaudojant jau esamą pirmo aukšto užstatymą, taip pat plėtros plane nurodytą laisvą teritoriją šalia pastato į vakarus ir šiaurę.
Nacionalinės galerijos ekspozicijai (lauko skulptūrai, dekoratyvinei plastikai, meno kūrėjų projektams) turi būti naudojama ir plėtros plane palikta laisva poilsio zona į pietus nuo Nacionalinės galerijos sklypo, palei Neries dešinįjį krantą. Joje nenumatyta nieko statyti.
Turėtų būti skelbiamas atviras pastato rekonstravimo projekto konkursas, kurio svarbiausia sąlyga – naujų laikų architektūra, kuri simbolizuotų atviros visuomenės idealus ir atspindėtų institucijos ideologiją, pagrįstą šiuolaikiškumu, demokratiškumu, humaniškumu.
Atsižvelgiant į daugiakryptę, kompleksinę Nacionalinės galerijos veiklą, rekonstruojamame pastate reikia sukurti atvirą, daugiafunkcinę erdvę, kurioje turi būti numatytos tam tikros funkcinės zonos, o lankytojui siūlomas maršrutas, leidžiantis laisvai pasirinkti norimą zoną (ekspoziciją, parodą, salę (forumą), dokumentacijos ir informacijos centrą, kavinę ir kitas) arba jas jungti.
VI. NACIONALINĖS GALERIJOS PLĖTROS BŪTINUMAS
21. Plėsti Nacionalinės galerijos plotą būtina dėl to, kad:
VII. NACIONALINĖS GALERIJOS PASTATO REKONSTRAVIMO, PRIESTATO STATYBOS IR EKSPOZICIJOS ĮRENGIMO ETAPAI
23. Numatomi šie Nacionalinės galerijos pastato rekonstravimo, priestato statybos ir ekspozicijos įrengimo etapai:
| Etapas |
Įvykdymo laikas |
| I. Teritorinio planavimo dokumentų rengimas – detaliojo plano sprendiniai |
2003 metai |
| II. Statinio statybos pagrindimas |
2003 metai |
| III. Projektavimo darbai: inžineriniai, geologiniai ir kiti tyrinėjimo darbai; techninis pastato rekonstravimo ir pritaikymo projektas; techninis priestato projektas; rekonstravimo ir pritaikymo darbo projektas; priestato darbo projektas; interjerų ir ekspozicijų įrangos projektas |
2003 metai 2003 metai 2004 metai 2004 metai 2005 metai 2004 metai |
| IV. Statybos darbai: ardymas, priešavarinės būklės likvidavimas ir bendrieji statybos darbai; pastato apdaila, interjerai, baldai, įranga, aplinka |
2004 metai 2006 metai |
| V. Ekspozicijos įrengimo darbai |
2006 metai |
| VI. Ekspozicijos atidarymas |
2007 metai |