LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2003 M. GRUODŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. B1-956 „DĖL ŽALIO PIENO, SKIRTO TIESIOGIAI VARTOTI, PARDAVIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. sausio 27 d. Nr. B1-79
Vilnius
Įgyvendindamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) bei siekdamas užtikrinti pieno ūkiuose gaminamų saugių pieno produktų gamybą ir tiekimą vartotojams,
1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. B1-956 „Dėl Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 3-22) 3 punktą ir jį išdėstau taip:
2. Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B1-956 „Dėl Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 3-22), ir juos išdėstau nauja redakcija.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu
Nr. B1-956
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2006 m. sausio 27 d.
įsakymo Nr. B1-79 redakcija)
ŽALIO PIENO, SKIRTO TIESIOGIAI VARTOTI, PARDAVIMO REIKALAVIMAI
Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendinant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/ 2004 dėl maisto produktų higienos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, valstybinės kontrolės taisykles, bei siekiant užtikrinti parduodamo žalio pieno kokybę.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) taikomi Lietuvos Respublikoje parduodamam tiesiogiai vartotojui žaliam karvių, avių ir ožkų pienui.
2. Šių Reikalavimų tikslas – užtikrinti parduodamo žalio karvių, avių ir ožkų pieno kokybę ir saugą.
3. Vartojamos sąvokos:
Atestuotoji laboratorija – atestuojančios įstaigos patvirtintus reikalavimus atitinkanti ir atestavimo komisijos įvertinta atestuojančios įstaigos struktūrinio padalinio laboratorija, kuriai suteikta teisė tirti vandens, nuoplovų, pieno gaminių sudėties ir kokybės rodiklius.
Enteropatogenai – s. aurreus.
Įgaliotoji laboratorija – nešališka akredituota tyrimų laboratorija, įgaliota tirti pieno sudėties ir kokybės rodiklius. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pieno gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, gaminantis bei parduodantis savo ūkyje pagamintą pieną.
Pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas, tūkst./cm3, somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3, inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra, °C.
Pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis, %.
Sertifikuotas ūkis – pieno ūkis, kuriam Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suteikė teisę ženklinti produkciją sveikumo ženklu.
Tiesioginis pardavimas – žalio pieno pardavimas ūkyje, turgavietėje arba tam skirtoje vietoje.
Žalias pienas – natūralus pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės nei 40°C temperatūros ir neapdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be priedų, nepakeistos pirminės sudėties (riebalų kiekis 2–7 %, baltymų kiekis 2–5 %, laktozės kiekis 3–6 %).
Ūkis – ūkis, kuriame laikoma viena ar daugiau pieną produkuojančių karvių, avių ar ožkų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – institucija, kuri atsakinga už šių Reikalavimų laikymosi kontrolę.
Veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos gydytojas arba privatus veterinarijos gydytojas, su kuriuo apskrities, miesto, rajono (toliau – teritorinė) VMVT sudarė sutartį dėl ūkio priežiūros.
4. Pieno gamintojai, norintys tiesiogiai parduoti pieną, privalo kreiptis pagal gyvenamąją vietą į teritorinę VMVT. Ūkių gyvuliai turi būti nuolat prižiūrimi veterinarijos gydytojo, turi būti užtikrintas žalio pieno priežiūros programos vykdymas.
5. Veterinarijos gydytojai tikrinimo metu įvertina, ar ūkyje laikomasi melžimo, pieno paruošimo ir apskaitos reikalavimų, užpildomas pieno ūkio patikrinimo aktas. Karvių, avių ir ožkų sveikatos būklę turi patvirtinti Gyvūno sveikatos pažymėjimas, išduotas vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. B1-227 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 193 „Dėl veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 49-1645).
6. Gyvūno sveikatos pažymėjimo pagrindu ir išnagrinėjus pieno tyrimo protokoluose nurodytus tyrimų rezultatus, teritorinės VMVT viršininko įsakymu išduodamas leidimas prekiauti ūkyje pagamintu pienu (toliau – leidimas) (priedas). Nustačius galiojančių teisės aktų pažeidimų, leidimas teritorinės VMVT viršininko įsakymu neišduodamas arba panaikinamas.
7. Norint atnaujinti pieno pardavimą, pieno gamintojas privalo teritorinei VMVT pateikti raštišką prašymą, jame nurodyti, kad nustatyti pažeidimai pašalinti, ir pateikti pieno sudėties ir kokybės tyrimų rezultatų protokolus. Atlikus pateiktų dokumentų analizę, išduodamas leidimas.
9. Asmenys, dalyvaujantys ruošiant pieną, ir pieno pardavėjai turi būti pasitikrinę sveikatą, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
II. REIKALAVIMAI ŽALIAM PIENUI
10. Pienas turi būti gautas iš sveikų gyvulių, melžiamas, laikomas ir ruošiamas pardavimui vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, II priedo IX skirsnio reikalavimais, sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 646 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 26: 1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ (Žin., 1998, Nr. 99-2753) ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 54: 2003 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2004, Nr. 45-1487), sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimais.
III. ŽALIO PIENO TYRIMO TVARKA
13. Pieno enteropatogeniniai rodikliai tiriami pagal sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 646 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 26: 1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ nurodytus analizės metodus vieną kartą per pusę metų atestuotojoje laboratorijoje.
14. Žalio pieno sudėties ir kokybės rodiklius nustato įgaliota laboratorija ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį
15. Mėginius žalio pieno sudėties ir kokybės bei enteropatogeniniams rodikliams nustatyti paima ūkį aptarnaujantis veterinarijos gydytojas, surašo mėginių paėmimo aktą. Išlaidas už mėginių ėmimą, transportavimą ir jų tyrimus nustatytais įkainiais apmoka pieno gamintojas.
IV. REIKALAVIMAI PREKYBAI
17. Žaliu pienu leidžiama prekiauti tik tam tikslui įrengtose parduotuvėse arba maisto produktų atskiruose skyriuose bei turgaviečių specialiuose paviljonuose pilstant iš maisto produktams laikyti skirtos talpyklos. Prekybos vietos turi būti suderintos su teritorine VMVT.
18. Pardavinėti žalią pieną iš cisternų galima tik reikalavimus atitinkančiose turgavietėse. Cisternoje turi būti įrengtas čiaupas, stoginė, apsauganti cisterną nuo saulės ir kritulių. Pardavimo metu pieno temperatūra negali būti aukštesnė kaip +6 °C.
19. Parduoti pieną viešojo maitinimo įmonėms, darželiams, ligoninėms galima tik iš sertifikuotų pieno gamybos ūkių. Pieno gamintojas atsako už taros plovimą ir dezinfekciją ir turi užtikrinti jos švarą, priežiūros procesus registruoti plovimo ir dezinfekcijos žurnale.
20. Parduoti žalią pieną tiesioginiam vartojimui pieno ūkyje galima tik specialiai įrengtoje, higienos sąlygas atitinkančioje patalpoje.
21. Gamintojai, parduodantys (atiduodantys) pieną tiesiogiai vartoti, turi tvarkyti pieno apskaitą (kiekvieno mėnesio) bei pieninių gyvulių kaitos apskaitą, saugoti šiuos bei kitus tiesioginį pardavimą įrodančius dokumentus vienerius metus.
22. Pirkėjui prašant, žalias pienas gali būti atvežamas pirkėjui. Pardavėjas turi sudaryti tinkamas pieno transportavimo sąlygas, užtikrinti tinkamą cisternų (talpyklų) plovimą ir dezinfekciją.
23. Pieno gamintojas privalo parduoti tik savo ūkyje pagamintą pieną iš paženklintų ženklinimo etiketėmis talpyklų. Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti ūkio veterinarinės priežiūros numerį, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką ir pateikti nuorodą „vartoti tik virintą“. Pardavimo metu perpilant pieną į pirkėjo tarą, pieno pardavėjas privalo palikti informaciją raštu apie pieno laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą su nuoroda „vartoti tik virintą“. Ši informacija gali būti surašyta pieno važtaraštyje.
V. ATSAKOMYBĖ
24. Už tiekiamo žalio pieno kokybę ir saugą, tinkamą informacijos pateikimą ir pardavimo sąlygas atsako pieno pardavėjas.
Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti,
pardavimo reikalavimų
priedas
________________ VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA
LEIDIMAS PREKIAUTI ŪKYJE PAGAMINTU PIENU
_______________ Nr. ________
(data)
__________________________
(vieta)
Vardas, pavardė___________________________________________________________________
Adresas_________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Gyvulių vietos laikymo kodas________________________________________________________
Gyvūno sveikatos pažymėjimo Nr. ____________________________________________________
Karvių, avių, ožkų skaičius__________________________________________________________
____________ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 200__ m. d.
įsakymu Nr. leidžiama parduoti_____________________________________________________
(mažmeninės prekyvietės pavadinimas ir adresas)
______________________________________________________________ ūkyje pagamintą pieną
Leidimas galioja iki 200__ m. _____________ mėn. ___ d.
Viršininkas
arba įgaliotas asmuo _______________ ____________________
A. V. (parašas) (vardas, pavardė)
______________