LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BENDRŲ ĮMONIŲ IR KITOKIŲ PRIVATAUS KAPITALO ĮMONIŲ STEIGIMO TVARKOS
1992 m. gegužės 15 d. Nr. 356
Vilnius
Atsižvelgdama į bendrų įmonių ir kitokių privačių įmonių steigimo ypatumus Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės nuo 1992 m. gegužės 15 d. turi teisę be steigėjų sutikimo didinti savo įstatinį kapitalą, išplatindamos už laisvai konvertuojamą valiutą akcijas užsienio investitoriams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Už šią valiutą negali būti perkamas valstybinis turtas, bet turi būti įsigyjamos pagrindinės priemonės ar kitas turtas. Jeigu užsienio investitorius (investitoriai) įsigyja daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, tai po akcijų už laisvai konvertuojamą valiutą išplatinimo valstybinė ar valstybinė akcinė įmonė pagal Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymą turi būti įregistruota Ekonomikos ministerijoje. Taip pat tokiam akcijų platinimui reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto organo leidimo, jeigu įmonė yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą įmonių, kurias užsienio investitoriai gali kontroliuoti gavę šį leidimą.
Apie sprendimą šiuo būdu didinti įstatinį kapitalą valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės turi informuoti savo steigėjus per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės valdymo organams priėmus atitinkamas įstatų pataisas ir išplatinus už laisvai konvertuojamą valiutą akcijas, bendra tvarka įregistruojamos įmonės įstatų pataisos, taip pat įstatinio kapitalo padidėjimas. Šios įmonės turi teisę naudotis Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo nustatytomis mokesčių lengvatomis, atsižvelgdamos į užsienio kapitalo dalį įmonių įstatiniame kapitale;
1.2. valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei, kuri dar nebuvo privatizuota pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, kartu su užsienio ar kitu investitoriumi (investitoriais) steigiant įstatymo nustatytais atvejais naują įmonę, į kurią numatoma įtraukti valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės atskirą struktūrinį padalinį (cechą, filialą ar pan.), ši valstybinio kapitalo dalis turi būti atskirta nuo įmonės, suskaidant ją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus“ (Žin., 1991, Nr. 20-533) patvirtintus Privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, jų savarankiškų struktūrinių padalinių bei filialų reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus ir jų turtinių teisių bei pareigų perėmimo nuostatus. Įsteigtos įmonės steigėjo, taip pat akcijų turėtojo funkcijas perima valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjas.
Draudžiama neprivatizuotoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms steigti kartu su užsienio ar kitais investitoriais naujas įmones arba įsigyti privataus kapitalo įmonių akcijų, perduodant tokioms įmonėms valstybinį turtą (išskyrus pinigus) kitaip, negu numatyta šio punkto pirmojoje pastraipoje.
Jeigu valstybinė ar valstybinė akcinė įmonė iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos buvo įsteigusi bendrą su užsienio kapitalu įmonę (pasirašė jos steigimo dokumentus), įtraukdama į ją atskirą savo struktūrinį padalinį (cechą, filialą ar pan.), tai valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjas gali perimti iš įmonės jos turimas bendros įmonės akcijas. Ši nuostata netaikoma, jeigu valstybinė ar valstybinė akcinė įmonė yra privatizuota pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą;
1.3. valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei įdėjus į steigiamą kartu su užsienio kapitalu įmonę tik pinigus (rublius), ir užsienio investitoriaus įdėjimai gali būti daromi pinigais (rubliais). Užsienio investitorių ar kitų fizinių ir juridinių asmenų įdėjimai į steigiamą naują įmonę, kuriai pagal 1.2 punktą perduodamas valstybinis turtas, turi būti daromi laisvai konvertuojama valiuta ar turtu, įgytu už valiutą užsienio rinkoje;
1.4. valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kurių privatizavimo programos yra patvirtintos Centrinės privatizavimo komisijos, didinti įstatinį kapitalą 1.1 punkte nurodytu būdu arba perduoti steigiamai kartu su užsienio investitoriais ar kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis įmonei valstybinį turtą 1.2 punkte nurodytu būdu gali tik gavusios Centrinės privatizavimo komisijos leidimą. Jeigu įmonės privatizavimo programa dar nepatvirtinta, tačiau techniniai ekonominiai duomenys jau yra perduoti įmonės steigėjui, šio punkto pirmajame sakinyje nurodyti veiksmai turi būti derinami su steigėju, atitinkamai patikslinant privatizavimo programos duomenis ir prireikus perkeliant įmonės privatizavimą vėlesniam laikotarpiui;
1.5. valstybinės valdžios ir valdymo organai neturi teisės steigti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių ar įsigyti jų akcijų (išskyrus įmones, steigiamas kartu su užsienio investitoriais), perduodami steigiamoms ar veikiančioms šioms įmonėms kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei perleisdami kitas turtines teises, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir Centrinės privatizavimo komisijos nustatytus atvejus dėl išnuomotų patalpų perdavimo į įmonių įstatinį kapitalą;
1.6. valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, didinančių savo įstatinį kapitalą 1.1 punkte nurodytu būdu, turtas, taip pat kitas valstybinis turtas (objektai), perduodamas 1.2 punkte numatyta tvarka steigiamoms kartu su užsienio ar kitais investitoriais įmonėms, turi būti įvertintas ekspertų, kurie nustato jo vertę valiuta, jeigu:
1.6.1. įstatinį kapitalą didinančios įmonės ar steigiamai arba veikiančiai įmonei nustatytąja tvarka perduodamo atskiro struktūrinio padalinio turimų pastatų ir statinių vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų valstybinio kapitalo vertės;
1.6.2. įstatinį kapitalą didinančios įmonės ar bendrai įmonei perduodamo atskiro struktūrinio padalinio indeksuota vertė yra didesnė kaip 40 mln. rublių ir užsienio ar kitų investitorių įsigyjamų akcijų nominali vertė sudaro daugiau kaip 40 procentų valstybinio kapitalo vertės;
1.6.3. užsienio investitorių ar kitų fizinių ir juridinių asmenų įdėjimai į steigiamą ar veikiančią įmonę sudaro daugiau kaip 50 procentų jos įstatinio kapitalo ir jai perduodamo valstybinio turto indeksuota vertė yra ne mažesnė kaip 5 mln. rublių.
Ekspertų nustatyta valstybinio turto vertė valiuta negali būti mažesnė už tą, kuri nustatoma šio turto indeksuotą (nominalią) vertę dalijant iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. 328 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 136 papildymo“ nustatytų skaičiuojamųjų laisvai konvertuojamos valiutos ir rublio kursų, taikomų atskirai įmonės (objekto) pagrindinių priemonių pasyviajai daliai (pastatams ir statiniams) ir aktyviajai daliai.
Kai ekspertai padaro išvadą, kad valstybinio turto įvertinti valiuta neįmanoma, tai jis steigėjo sprendimu gali būti įvertinamas rinkos kaina rubliais. Tuo atveju valiutiniai įnašai perskaičiuojami vidaus valiuta pagal laikinąjį laisvai konvertuojamos valiutos ir rublio rinkos kursą.
Įvertinus didinančios įstatinį kapitalą valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės turtą laisvai konvertuojama valiuta, ši vertė perskaičiuojama vidaus pinigais (1 JAV doleris prilyginamas 35 rubliams). Įmonės turto vertės prieaugio dydžiu turi būti padidintas įmonės įstatinis kapitalas, nekeičiant valstybinio kapitalo ir joje sukaupto akcinio kapitalo proporcijų.
2. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių steigėjai turi sudaryti ekspertų komisijas (iš 5–7asmenų) 1.6 punkte nurodytam turtui (objektams) įvertinti. Turto (objektų) įvertinimo aktus tvirtina steigėjas.
3. Nustatyti, kad:
3.1. bendra su užsienio kapitalu įmonė, kurioje ne mažiau kaip 51 procentas įstatinio kapitalo priklauso valstybinės valdžios ir valdymo organams, valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms, turi būti registruojama kaip akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, jeigu šią įmonę įregistravus kaip valstybinę akcinę įmonę užsienio investitorius (investitoriai) įsigytų daugiau kaip 49 procentus įmonės išleistų akcijų. Nustatant užsienio investitorių įsigyjamų (turimų) valstybinių akcinių įmonių akcijų procentą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad valstybinės valdžios ir valdymo organų įnašai į valstybines akcines įmones (valstybinis kapitalas) akcijomis nedalijami.
Privatizuotoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą valstybinėms ar valstybinėms akcinėms įmonėms steigiant kartu su užsienio ar kitais investitoriais naujas įmones, netaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 215 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių disponuojamo valstybinio kapitalo investavimo į kitas įmones tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 18-480) 1.1 punkto antroji pastraipa;
3.2. įmonės įstatinio kapitalo padidėjimas, taip pat bendros įmonės, steigiamos kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, gali būti įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, jeigu visi steigėjai (akcininkai) sumokėjo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus pradinius įnašus, ne mažesnius kaip 1/4 pasirašytų akcijų nominalios vertės, kai įmonės akcijos apmokamos pinigais. Įnašu negali būti laikomas įsipareigojimas apmokėti akcijas būsimais darbais, taip pat kitais objektais, kurie nėra nuosavybės teisės objektai ir negali būti apskaityti įmonės balanse (marketingo paslaugos ir panašiai).
Užsienio ir kitų investitorių ne piniginių (turtinių) įnašų (už piniginį įnašą perkamų įrengimų ir kitų priemonių kainas) į valstybinę ar valstybinę akcinę įmonę, didinančią savo įstatinį kapitalą pagal 1.1 punktą, įvertinimą turi kontroliuoti steigėjas, kuris turi teisę pareikalauti iš įmonės valdybos peržiūrėti už papildomas investicijas įsigyjamų vertybių kainas.
Jeigu steigėjų (akcininkų) pradiniai įnašai nesumokėti ir nepasirašytos visos numatytos išleisti įmonės akcijos, Ekonomikos ministerijoje ar vietos savivaldybėje gali būti įregistruojami tik įmonės įstatai (jų pakeitimai) ar steigimo sutartis. Ekonomikos ministerija turi išduoti leidimą užsienio investicijai ir negavusi bendros su užsienio kapitalu ar užsienio kapitalo įmonės steigimo dokumentų, jeigu užsienio investitorius (investitoriai) pateikė atitinkamą pareiškimą, kuriame nurodė investicijų sritis ir objektus.
4. Pavesti valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, kurios yra uždarųjų akcinių bendrovių ir kitų įsteigtų kartu su užsienio investitoriais įmonių akcininkės, steigėjams kartu su Ekonomikos ministerija ir Valstybine mokesčių inspekcija iki 1992 m. liepos 1 d. patikrinti įsteigtų bendrų įmonių įstatinio kapitalo (išplatintų akcijų) apmokėjimą, taip pat patikrinti, ar nebuvo steigiamos kartu su valstybinėmis ar valstybinėmis akcinėmis įmonėmis bendros įmonės, užsienio investitoriams darant įnašus rubliais ar kitais įstatymo nenustatytais būdais.