Byla Nr. 4/02
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KODEKSO 30 STRAIPSNIO 1 DALIES 2 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2005 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovei Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiajai specialistei Vilijai Račkauskienei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. sausio 26 d. išnagrinėjo bylą Nr. 4/02 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Pagal Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą sandorio vertė nelaikoma importuojamų prekių muitine verte, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti.
3. Pareiškėjas savo abejones dėl Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai grindžia tuo, kad, jo manymu, asmuo, vykdydamas ūkinę veiklą ir sudarydamas sandorius, nėra garantuotas, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę ir netaikant sandorio vertės metodo nebus reviduojamas jo su kitais subjektais sudarytas sandoris, nors šis sandoris nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar panaikintas. Pareiškėjui kilo abejonių, ar Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsauga, konstitucinis teisinės valstybės principas.
II
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovės V. Račkauskienės rašytiniai paaiškinimai.
1. V. Račkauskienė pažymėjo, kad sandorio vertės metodo netaikymo atvejų sąrašas, įtvirtintas Muitinės kodekse, yra baigtinis. Vienas iš šių atvejų numatytas Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį sandorio vertės metodas netaikomas, kai prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Ginčijamu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti bendrąjį interesą. Šiuo teisiniu reguliavimu jokie asmenys nediskriminuojami, jokiems asmenims nesuteikiamos privilegijos, jokiam ūkio subjektui ar asmenų grupei nesuteikiamos išimtinės teisės veikti atskiroje ūkio ar verslo srityje, neapribojama ūkinės veiklos laisvė bei iniciatyva, o sudaromos sąlygos sąžiningai konkurencijai.
Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministrės D. Grybauskaitės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro P. Čėsnos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus V. Vadapalo, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus R. Klevečkos, Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto Muitinės veiklos katedros vedėjo doc. A. Laurinavičiaus rašytiniai paaiškinimai.
konstatuoja:
I
1. Seimas 1996 m. balandžio 18 d. priėmė Muitinės kodeksą, kurio 236 straipsnyje buvo nustatyta, kad šio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus bei tvarką nustato Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymas.
Seimas 1996 m. birželio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Muitinės kodeksas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d. Muitinės kodeksas ne kartą buvo keistas ir papildytas.
2. Pareiškėjui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonė, ar Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
3. Seimas 2004 m. balandžio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsniu inter alia Muitinės kodeksas pripažintas netekusiu galios, o 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Įsigaliojus Muitinės kodekso ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymui, Muitinės kodeksas neteko galios, taigi neteko galios ir jo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Muitinės kodekso pripažinimas netekusiu galios susijęs su Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje; Lietuvos Respublika Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 d.
4. Seimas 2004 m. balandžio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą. Muitinės įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas (išskyrus kai kuriuos straipsnius ar jų dalis) įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Muitinės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne.
II
Dėl Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Muitinės kodekso 30 straipsnio „Sandorio vertės metodo taikymas“ 1 dalyje buvo nustatyta:
„Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34 straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:<...>
2. Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta importuojamų prekių muitinės vertės apskaičiavimo tvarka sandorio vertės metodą taikant kaip pagrindinį muitinės vertės apskaičiavimo metodą. Šioje dalyje taip pat buvo nustatyta, kad prireikus sandorio vertė gali būti patikslinta vadovaujantis Muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taip pat buvo nustatyta, kokiems pagrindams esant sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte ir kada prekių muitinei vertei apskaičiuoti turi būti taikomi kiti metodai, numatyti Muitinės kodekso 31 ir 32 straipsniuose.
Vienas iš atvejų, kai sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, yra numatytas pareiškėjo ginčijamame Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte: „prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti“.
3. Sprendžiant, ar ginčijamas punktas neprieštaravo Konstitucijai, pažymėtina, kad galimi atvejai, kai deklaruojama muitinė vertė skiriasi nuo panašių ar tapačių prekių muitinės vertės, o importuotojas nepagrindžia, kodėl minėtas skirtumas atsirado. Tokiais atvejais muitinės pareigūnams svarbu nustatyti, kokios sąlygos arba aplinkybės turėjo įtakos pardavimo sandorio vertei ir kokia tai buvo įtaka. Jeigu minėtų aplinkybių ar sąlygų įtakos pardavimo sandoriui nustatyti neįmanoma, taikomi kiti importuojamų prekių muitinės vertės apskaičiavimo metodai. Kitų, ne sandorio vertės, metodų taikymas nurodytais atvejais nustatant importuojamų prekių muitinę vertę nereiškia, kad sudarytas sandoris yra nuginčijamas, panaikinamas, reviduojamas ar pan.
4. Pažymėtina, kad ginčijamo teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti teisines prielaidas teisingai apskaičiuoti importuojamų prekių muitinę vertę ir muito mokestį bei užtikrinti, kad asmenys vykdytų savo konstitucinę pareigą mokėti mokesčius. Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas turėjo būti taikomas visais atvejais, kai buvo neįmanoma nustatyti, kokį poveikį pardavimo sandorio vertei turėjo tam tikros sąlygos ar aplinkybės. Šiuo atžvilgiu visi asmenys traktuojami vienodai.
Pažymėtina ir tai, kad muitinės (jos pareigūnų) sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl Muitinės kodekse numatytų metodų taikymo ar netaikymo apskaičiuojant importuojamų prekių muitinę vertę, galima skųsti įstatymo nustatyta tvarka – taip pat teismui.
5. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeistos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsauga, taip pat nebuvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.
6. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusio Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas iš esmės tapatus įtvirtintam Europos Sąjungos teisės akte – Bendrijos muitinės kodekse, nustatytame 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Sutartyje dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo), kitų valstybių įstatymuose.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas