LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PAUKŠČIŲ GRIPO KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2005 m. spalio 18 d. Nr. B1-572
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvą 92/40/EEB, nustatančią Bendrijos priemones paukščių gripui kontroliuoti:
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 387 „Dėl veiksmų ir priemonių plano pasireiškus paukščių gripui“ (Žin., 2001, Nr. 3-72).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2005 m. spalio 18 d.
įsakymu Nr. B1-572
PAUKŠČIŲ GRIPO KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Paukščių gripo kontrolės reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvą 92/40/EEB, nustatančią Bendrijos priemones paukščių gripui kontroliuoti.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nepažeidžiant Europos Sąjungos (toliau – ES) vidaus prekybą reglamentuojančių nuostatų, Paukščių gripo kontrolės reikalavimuose (toliau – Reikalavimai) nurodomos kontrolės priemonės, taikomos tuo atveju, kai paukščių gripas nustatomas naminiams paukščiams.
2. Reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai paukščių gripas nustatomas laukiniams paukščiams, tačiau VMVT turi pranešti Europos Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi.
3. Vartojamos sąvokos:
Įtariami paukščiai – naminiai paukščiai, turintys klinikinių arba patologinių anatominių požymių, leidžiančių pagrįstai įtarti paukščių gripą, arba naminiai paukščiai, kuriems nustatytas paukščių A gripo viruso H5 arba H7 potipis.
Naminiai paukščiai – visi paukščiai, kurie veisiami arba laikomi nelaisvėje mėsos, perinių ir maistinių kiaušinių gavybai, kitų komercinių produktų gamybai, medžioklės ištekliams atnaujinti arba šių kategorijų paukščiams veisti.
Paukščių gripas – A gripo viruso sukeliama liga, kurio intraveninio patogeniškumo indeksas 6 savaičių amžiaus viščiukams yra didesnis kaip 1,2, arba užsikrėtimas A gripo virusų H5 arba H7 potipiais, kai nukleotidų seka hemagliutinino skilimo vietoje parodo esant daug bazinių amino rūgščių.
Užsikrėtę paukščiai – naminiai paukščiai, kuriems kontrolinei paukščių gripo laboratorijai atlikus tyrimą patvirtintas paukščių gripas arba kuriems antrojo ar vėlesnių protrūkių metu nustatyti paukščių gripui būdingi klinikiniai arba patologiniai anatominiai pokyčiai.
Užkrėsti paukščiai – naminiai paukščiai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai galėjo būti užkrėsti paukščių A gripo viruso H5 arba H7 potipiais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą atliekantis valstybinės veterinarijos funkcijas.
II. REIKALAVIMAI ĮTARUS PAUKŠČIŲ GRIPĄ
5. Jei įtariama, kad laikymo vietoje esantys paukščiai yra užsikrėtę arba užkrėsti paukščių gripu, VMVT turi užtikrinti, kad valstybinis veterinarijos gydytojas nedelsdamas organizuotų tyrimą, kuriuo būtų patvirtintas arba paneigtas paukščių gripas, ir paimtų mėginius laboratoriniam tyrimui.
6. Kai tik gaunamas pranešimas apie ligos įtarimą, VMVT turi pradėti vykdyti laikymo vietos kontrolę ir turi reikalauti, kad:
6.1. būtų registruojami laikymo vietoje esantys visų kategorijų paukščiai, nurodant, kiek kiekvienos kategorijos paukščių nugaišo, kiek jų turi paukščių gripo klinikinių požymių ir kiek jų šios ligos klinikinių požymių neturi; apskaitos duomenys turi būti nuolat atnaujinami registruojant įtarimo laikotarpiu išsiritusius ir nugaišusius paukščius; apskaitos duomenys pateikiami valstybiniam veterinarijos gydytojui kiekvieno apsilankymo metu;
6.2. visi laikymo vietoje esantys paukščiai būtų laikomi jiems skirtose patalpose arba uždaryti kokioje nors kitoje vietoje, atskirti nuo kitų paukščių;
6.4. bet koks asmenų ir transporto priemonių judėjimas į laikymo vietą arba iš jos, kitų gyvūnų, paukštienos arba skerdenų, lesalo, darbo priemonių, atliekų, paukščių mėšlo, kraiko ir visko, kas gali pernešti paukščių gripą, atvežimas į laikymo vietą ir išvežimas iš jos vyktų tik VMVT davus leidimą;
6.5. pagal 1989 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 89/437/EEB dėl higienos ir sveikatos problemų, turinčių įtakos kiaušinių produktų gamybai ir tiekimui į rinką, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas iš laikymo vietas nebūtų išvežami kiaušiniai, išskyrus tuos, kurie siunčiami tiesiai į įmones, patvirtintas gaminti ir (arba) perdirbti kiaušinių gaminius, tik davus VMVT leidimą; toks leidimas turi atitikti 1 priede nurodytus reikalavimus;
6.6. prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomi paukščiai, ir įvažiavimo į pačią laikymo vietą, taip pat ir prie išėjimo bei išvažiavimo būtų įrengta dezinfekavimo įranga;
7. Kol bus pradėtos taikyti 6 punkte nurodytos priemonės, įtariamų paukščių laikytojas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi 6 punkto, išskyrus 6.7 punktą, reikalavimų.
8. Kitoms paukščių laikymo vietoms VMVT gali taikyti 6 punkte nurodytas priemones, jeigu jų vieta, išdėstymas arba kontaktai su laikymo vieta, kurioje liga įtariama, leidžia įtarti užkrėtimo galimybę.
III. REIKALAVIMAI PATVIRTINUS PAUKŠČIŲ GRIPĄ
10. Kai patvirtinama, kad laikymo vietoje esantys paukščiai užsikrėtę paukščių gripu, VMVT turi užtikrinti, kad be priemonių, nurodytų 6 punkte, būtų taikomos šios priemonės:
10.1. visi laikymo vietoje esantys paukščiai turi būti nedelsiant nužudyti; nugaišę arba nužudyti paukščiai ir visi kiaušiniai turi būti sunaikinti; šie veiksmai turi būti atliekami taip, kad kuo labiau sumažėtų ligos išplitimo pavojus;
10.2. turi būti sunaikintos arba tinkamai apdorotos visos medžiagos arba atliekos, pvz.: lesalas, kraikas ar mėšlas, kurios gali būti užkrėstos; apdorojimas atliekamas laikantis valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymų ir turi užtikrinti, kad visi paukščių gripo virusai bus sunaikinti;
10.3. jei laikymo vietos paukščiai buvo paskersti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu, paukštiena, jei įmanoma, turi būti nustatyta ir sunaikinta;
10.4. turi būti nustatyti ir sunaikinti iš laikymo vietos išvežti periniai kiaušiniai, sudėti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu; tačiau iš tų kiaušinių išsiritę paukščiai turi būti kontroliuojami; jei įmanoma, turi būti nustatyti ir sunaikinti iš laikymo vietos išvežti maistiniai kiaušiniai, sudėti numanomu ligos inkubacijos laikotarpiu, jei prieš tai jie nebuvo atitinkamai dezinfekuoti;
10.5. atlikus 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytus veiksmus, 26 punkte nurodyta tvarka turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti pastatai, kuriuose laikyti paukščiai, aplinka, transporto priemonės ir visi įrenginiai, kurie gali būti užkrėsti;
10.6. atlikus 10.5 punkte nurodytus veiksmus, į laikymo vietą paukščiai gali būti atvežti ne anksčiau kaip po 21 dienos;
11. 10 punkte nurodytas priemones VMVT gali taikyti ir kaimyninėms laikymo vietoms, jei jų vieta, išdėstymas arba kontaktas su laikymo vieta, kurioje liga buvo patvirtinta, leidžia įtarti užkrėtimo galimybę.
12. Kai laikymo vietose yra du arba daugiau atskirtų paukščių pulkų, VMVT, remdamasi kriterijais, kuriuos 41 punkte nurodyta tvarka nustatė Europos Komisija, gali leisti, kad laikymo vietos, kurioje yra užkrėstų paukščių, sveikiems pulkams nebūtų taikomi 10 punkto reikalavimai, jei valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtino, kad šie pulkai buvo uždaryti atskirose patalpose, laikyti ir lesinti atskirai, todėl virusas iš kitų pulkų patekti į juos negalėjo.
IV. EPIZOOTINIS TYRIMAS
13. Atliekant epizootinį tyrimą, turi būti nustatoma:
13.2. paukščių gripo, kuriuo užsikrėtę laikymo vietoje esantys paukščiai, kilmė ir kitos laikymo vietos, kuriose gali būti įtariamų paukščių ar nuo to paties šaltinio užkrėstų paukščių;
14. Kad visos priemonės paukščių gripui likviduoti būtų visapusiškai koordinuojamos ir kad būtų galima atlikti epizootinį tyrimą, turi būti įsteigtas užkrečiamųjų ligų kontrolės centras. Nacionalinių ir ES užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų bendrąsias taisykles Europos Komisijos siūlymu turi nustatyti Europos Taryba balsų dauguma.
V. REIKALAVIMAI ĮTARUS, KAD PAUKŠČIŲ GRIPAS IŠPLITO DĖL ASMENŲ, GYVŪNŲ AR TRANSPORTO PRIEMONIŲ AR KITU BŪDU
15. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas turi pagrindą įtarti, kad dėl asmenų arba transporto priemonių judėjimo, gyvūnų perkėlimo ar kuriuo nors kitu būdu laikymo vietos paukščiai galėjo būti užkrėsti, tokia laikymo vieta turi būti kontroliuojama pagal 16 punkto reikalavimus.
16. Kontrolės tikslas – nedelsiant patvirtinti arba paneigti bet kokį paukščių gripo įtarimą, suskaičiuoti paukščius ir kontroliuoti jų išvežimą ar įvežimą, taip pat prireikus atlikti 17 punkte nurodytus veiksmus.
17. Kai laikymo vietoje taikomi 15 ir 16 punktų reikalavimai, VMVT turi uždrausti išvežti iš laikymo vietos paukščius, išskyrus atvejus, kai paukščiai valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint vežami tiesiai į skerdyklą, kad būtų paskersti. Valstybinis veterinarijos gydytojas, prieš išduodamas tokį leidimą, turi atlikti visų paukščių klinikinį tyrimą, kad įsitikintų, jog laikymo vietoje esantys paukščiai nėra užsikrėtę paukščių gripu. 15–18 punktuose nurodyti įvežimo ir išvežimo apribojimai turi būti taikomi 21 dieną, skaičiuojant nuo paskutinės galimo užkrėtimo dienos. Tokius apribojimus privalu taikyti ne mažiau kaip septynias dienas.
VI. VEIKSMAI APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOSE
19. Jei paukščiams buvo patvirtintas paukščių gripas, VMVT turi užtikrinti, kad aplink užkrėstą laikymo vietą ne mažiau kaip trijų kilometrų spinduliu būtų nustatyta apsaugos zona, įeinanti į priežiūros zoną, nustatytą ne mažiau kaip 10 kilometrų spinduliu aplink užkrėstą laikymo vietą. Nustatant šias zonas privalu atsižvelgti į geografinius, administracinius, ekologinius ir epizootinius su paukščių gripu susijusius veiksnius ir į vykdomas stebėsenos priemones.
20. Apsaugos zonoje turi būti atliekami šie darbai:
20.2. periodiškai lankomasi visose paukščių laikymo vietose, atliekamas klinikinis šių paukščių tyrimas, prireikus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams; apsilankymai ir tyrimų rezultatai turi būti registruojami;
20.3. užtikrinama, kad visi paukščiai būtų laikomi jiems skirtose patalpose arba vietoje, kur juos galima atskirti nuo kitų paukščių;
20.5. kontroliuojamas asmenų, dirbančių su naminiais paukščiais, jų skerdenomis ir kiaušiniais, bei paukščių, jų skerdenų ir kiaušinių vežimo priemonių judėjimas zonoje; paukščių vežimas turi būti uždraustas, išskyrus vežimą magistraliniais keliais arba geležinkeliais;
20.6. iš laikymo vietos draudžiama išvežti jame laikomus paukščius ir perinius kiaušinius, nebent VMVT davė leidimą išvežti:
20.6.1. paukščius į skerdyklą, kuri turėtų būti užkrėstoje teritorijoje, arba, jei tai neįmanoma, į VMVT nurodytą skerdyklą, esančią už minėtos teritorijos ribų, kur jie būtų tuoj pat paskersti; ši paukštiena turi būti ženklinama specialiu sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/494/EEB 5 straipsnio 1 dalyje,
20.6.2. vienadienius viščiukus arba jaunas dedekles vištas į priežiūros zonoje esančią laikymo vietą, kurioje nėra paukščių; jeigu tokios laikymo vietos nėra priežiūros zonoje, VMVT gali leisti pagal 41 punkte nurodytą tvarką išvežti viščiukus ir dedekles vištas į laikymo vietą, esančią už priežiūros zonos ribų; remiantis 16 punktu vykdoma minėtų laikymo vietų kontrolė,
20.7. 20.6.1–20.6.3 punktuose nurodyti judėjimai ar vežimai turi būti vykdomi prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui; vežti leidžiama tik valstybiniam veterinarijos gydytojui laikymo vietoje patikrinus paukščių sveikatą; naudojamos transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos prieš ir po naudojimo;
21. Apsaugos zonoje priemonės turi būti taikomos ne mažiau kaip 21 dieną po to, kai užkrėstoje laikymo vietoje buvo atliktas valymas ir dezinfekcija, nurodyti 26 punkte. Po šio laikotarpio apsaugos zona laikoma priežiūros zonos dalimi.
22. Priežiūros zonoje turi būti atliekami šie darbai:
22.3. pirmąsias 15 dienų draudžiama išvežti paukščius iš zonos, išskyrus jų vežimą tiesiai į VMVT paskirtą skerdyklą, esančią už priežiūros zonos; šių paukščių mėsa turi būti ženklinama specialiu sveikumo ženklu, nurodytu Tarybos direktyvos 91/494/EEB 5 straipsnyje;
22.4. iš priežiūros zonos draudžiama išvežti perinius kiaušinius, nebent jie būtų vežami į VMVT paskirtą peryklą; kiaušiniai ir jų pakuotės prieš juos išvežant turi būti išdezinfekuoti;
23. Priežiūros zonoje priemonės turi būti taikomos ne mažiau kaip 30 dienų po to, kai 26 punkte nustatyta tvarka užkrėstoje laikymo vietoje buvo atliktas pirminis valymas ir dezinfekcija.
VII. JUDĖJIMO IR VEŽIMO KONTROLĖ
25. VMVT turi:
25.2. reikalauti, kad paukščių laikytojas, VMVT pareikalavus, pateiktų informaciją apie į laikymo vietą įvežtus ir iš jos išvežtus paukščius bei kiaušinius;
VIII. VALYMAS IR DEZINFEKCIJA
26. VMVT turi:
IX. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
27. Mėginiai turi būti imami ir laboratoriniai tyrimai paukščių gripo virusui nustatyti turi būti atliekami pagal 3 priedo reikalavimus.
X. KONTROLINĖ PAUKŠČIŲ GRIPO LABORATORIJA
29. VMVT turi užtikrinti, kad būtų paskirta Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija:
29.1. kuri turėtų tinkamą įrangą ir specialistus, galinčius įvertinti paukščių gripo viruso padermių patogeniškumą pagal 3 priedo V skyriaus reikalavimus ir nustatyti paukščių gripo viruso A tipo H5 ir H7 potipius;
30. Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija yra atsakinga už standartų ir diagnozavimo metodų derinimą, reagentų naudojimą ir vakcinos ištyrimą.
31. Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos paukščių gripo laboratorijose nustatytų standartų ir diagnozavimo metodų derinimą. Tuo tikslu ji:
32. Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija palaiko ryšius su 33 punkte nurodyta ES kontroline paukščių gripo laboratorija.
XI. VAKCINACIJA NUO PAUKŠČIŲ GRIPO
34. VMVT turi užtikrinti, kad vakcinacija nuo paukščių gripo VMVT patvirtinta vakcina galėtų būti atliekama kaip papildoma kontrolės priemonė atsiradus šiai ligai, taikant tokias priemones:
34.1. sprendimą atlikti vakcinaciją, kaip papildomą kontrolės priemonę, turi priimti Europos Komisija, bendradarbiaudama su VMVT, pagal 41 punkte nurodytą tvarką; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus:
34.2. taikant išimtį 34.1 punktui sprendimą taikyti neatidėliotiną vakcinaciją aplink paukščių gripo pasireiškimo vietą gali priimti VMVT, kuri pagal 41 punkte nurodytą tvarką apie tai turi pranešti Europos Komisijai, nepažeisdama ES reikalavimų ir interesų; Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nedelsiant turi peržiūrėti VMVT priimtą sprendimą;
34.3. jei VMVT leidžiama pagal 34.1 punktą pradėti neatidėliotiną vakcinaciją tam tikroje teritorijos dalyje, teritorijos, kurioje netaikoma neatidėliotina vakcinacija, statusas turi likti nepakitęs, užtikrinant, kad vakcinuotų paukščių vežimas efektyviai kontroliuojamas pagal 41 punkte nurodytą tvarką.
XII. REIKALAVIMAI NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAMS
35. VMVT turi parengti neatidėliotinų priemonių planą, kuriame nurodomos nacionalinės priemonės, kurios turi būti įgyvendintos kilus paukščių gripo protrūkiui. Šiame plane turi būti numatyta galimybė pasinaudoti patalpomis, įrenginiais, personalu ir visomis kitomis priemonėmis, reikalingomis greitam ir veiksmingam ligos protrūkiui likviduoti.
37. Neatidėliotinų priemonių planas, parengtas pagal 5 priedo reikalavimus, turi būti teikiamas Europos Komisijai.
38. Europos Komisija turi išanalizuoti neatidėliotinų priemonių planą, siekdama nustatyti, ar juo galima pasiekti norimą tikslą, ir turi siūlyti VMVT pakeitimus, kurie reikalingi, kad planas būtų suderintas su kitų ES šalių planais. Europos Komisija turi patvirtinti neatidėliotinų priemonių plano, jei reikia, pakeitimus 41 punkte nurodyta tvarka. Laikantis tos pačios tvarkos planas vėliau gali būti iš dalies keičiamas arba papildomas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Vienodam Reikalavimų taikymui Europos Komisijos pareigūnai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje. Tam tikslui jie gali patikrinti tam tikrą procentą laikymo vietų, kad įsitikintų, ar VMVT tikrina, kaip jose laikomasi šių Reikalavimų. Apie patikrinimų rezultatus Europos Komisija turi informuoti VMVT. VMVT turi visapusiškai padėti Europos Komisijos pareigūnams, kad jie galėtų įvykdyti savo užduotį. Bendros šio punkto įgyvendinimo nuostatos turi būti priimamos 41 punkte nurodyta tvarka.
40. Išsamūs reikalavimai, reglamentuojantys ES finansinę pagalbą įgyvendinant priemones, nurodytas šiuose Reikalavimuose, yra pateikti 1990 m. birželio 26 d. Komisijos sprendime 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje.
41. Kai nurodoma į šį punktą, turi būti taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio naudojimosi Europos Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais procedūras, 5 ir 7 straipsniai. Laikotarpis, nurodytas Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 punkte, turi būti 3 mėnesiai.
______________
Paukščių gripo
kontrolės reikalavimų
1 priedas
LEIDIMAS IŠVEŽTI KIAUŠINIUS IŠ LAIKYMO VIETOS, ATSIŽVELGIANT Į REIKALAVIMŲ
1. VMVT gali išduoti leidimą išvežti kiaušinius iš laikymo vietos, kuriai taikomos Reikalavimų 6.5 punkto nuostatos, į įmonę, pagal Tarybos direktyvos 89/437/EEB 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus patvirtintą gaminti ir perdirbti kiaušinių gaminius, jei vykdomos šios sąlygos:
1.1. kiaušiniai turi:
1.2. valstybinis veterinarijos gydytojas, kontroliuojantis laikymo vietą, turi informuoti paskirties įmonę kontroliuojančią teritorinę VMVT apie ketinimą išsiųsti įmonei kiaušinius;
1.3. teritorinė VMVT, atsakinga už paskirties įmonės valstybinę veterinarinę kontrolę, turi užtikrinti, kad:
1.3.1. kiaušiniai, nurodyti 1.1.2 punkte, nuo jų atvežimo iki perdirbimo būtų laikomi atskirai nuo kitų kiaušinių,
1.3.2. tokių kiaušinių lukštai būtų laikomi nurodytomis pavojingomis medžiagomis ir būtų perdirbami pagal reikalavimus, nurodytus 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2002/1774/EB, nustatančiame taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų žmonių maistui,
1.3.3. pakavimo medžiagos, transporto priemonės, skirtos 1.1.2 punkte nurodytiems kiaušiniams vežti, ir viskas, su kuo kiaušiniai lietėsi, būtų valomi ir dezinfekuojami taip, kad būtų sunaikinti visi paukščių gripo virusai,
Paukščių gripo
kontrolės reikalavimų
2 priedas
UŽKRĖSTOS LAIKYMO VIETOS VALYMO IR DEZINFEKAVIMO REIKALAVIMAI
1. Pirminis valymas ir dezinfekavimas:
1.1. kai tik iš patalpų pašalinamos gaišenos, patalpų dalys, kuriose buvo laikomi paukščiai, ir visos kitų patalpų, kiemų ir kitų objektų dalys, užkrėstos žudant arba atliekant paukščių patologinį anatominį tyrimą, turi būti išpurkštos dezinfekavimo priemonėmis, patvirtintomis pagal Reikalavimų 26 punkto nuostatas;
1.2. visi paukščių audiniai arba kiaušiniai, kurie galėjo užkrėsti patalpas, kiemus, darbo priemones ir kitas medžiagas, turi būti kruopščiai surinkti ir sunaikinti su gaišenomis;
2. Galutinis valymas ir dezinfekavimas:
2.1. riebalai ir nešvarumai nuo visų paviršių turi būti pašalinti naudojant riebalų pašalinimo priemones ir nuplauti vandeniu;
2.2. nuplovus vandeniu taip, kaip nurodyta 2.1 punkte, turi būti apipurškiama dezinfekavimo priemonėmis;
2.3. po septynių dienų patalpos turi būti vėl valomos naudojant riebalų pašalinimo priemones, nuplaunamos vandeniu, apipurškiamos dezinfekavimo priemonėmis ir vėl nuplaunamos vandeniu;
2.4. panaudotas kraikas ir mėšlas turi būti apdorojami tokiu metodu, kuris padėtų sunaikinti virusą; tai turi būti atliekama naudojant vieną iš šių būdų:
Paukščių gripo
kontrolės reikalavimų
3 priedas
DIAGNOSTINĖS PROCEDŪROS PAUKŠČIŲ GRIPUI PATVIRTINTI IR DIFERENCIJUOTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS
2. Tyrimui turi būti imami sergančių paukščių kloakos (arba išmatų) ir trachėjos tepinėliai, neseniai nugaišusių paukščių išmatų arba žarnų turinio, smegenų audinio, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies ir kitų aiškiai pažeistų organų mėginiai.
3. 2 punkte nurodyti organų ir audinių mėginiai gali būti tiriami kaip sudėtinis mėginys, tačiau išmatų mėginys turi būti tiriamas atskirai. Tepinėliai turi būti terpėje, kurioje yra antibiotikų. Išmatų ir organų mėginiai turi būti homogenizuojami (uždaroje maišyklėje arba naudojant grūstuvėlį ir sterilų smėlį) terpėje, kurioje yra antibiotikų, sudaromi 10–20 % w/v apimties suspensijos mėginiai. Mėginiai apie dvi valandas turi būti laikomi aplinkos temperatūroje (arba ilgiau, kai temperatūra yra +4 °C), po to nuskaidrinami centrifuguojant (pvz., 800–1000 g suspensijos centrifuguojama 10 min.).
4. Mėginiams paruošti naudojama terpė, kurioje yra antibiotikų. Išmatų mėginiams paruošti reikia didelės antibiotikų koncentracijos. Tipinėje terpėje turi būti 10 000 VV/ml penicilino, 10 mg/ml streptomicino, 0,25 mg/ml gentamicino ir 5000 VV/ml mikostatino fosfato buferiniame tirpale. Ruošiant audinių mėginius ir trachėjos tepinėlius, antibiotikų koncentraciją terpėje galima sumažinti penkis kartus. Siekiant kontroliuoti chlamidijas, į terpę galima pridėti 50 mg/ml oksitetraciklino. Jį būtina dėti ruošiant terpę, kurios galutinis pH, pridėjus antibiotikų, turi būti 7,0–7,4.
III. VIRUSO IŠSKYRIMAS VIŠTŲ EMBRIONUOSE
5. 0,1–0,2 ml skaidrus supernatanto mėginys turi būti suleidžiamas į ne mažiau kaip keturių paukščių embrionų, perintų inkubatoriuje 10 dienų, alantojo ertmę. Geriausiai, kad tai būtų specifinių patogenų neturinčių naminių paukščių kiaušiniai. Jei tokių nėra, gali būti naudojami paukščių, neturinčių paukščių gripo viruso antikūnų, kiaušiniai. Užkrėsti kiaušiniai laikomi +37 °C temperatūroje ir kasdien peršviečiami. Kiaušiniai, kuriuose žuvo arba žūsta embrionai, bei visi kiti tyrimui naudojami kiaušiniai praėjus šešioms dienoms po užkrėtimo turi būti atvėsinti iki +4 °C temperatūros. Alantojo-amniono skystis tiriamas eritrocitų agliutinacijos metodu. Jei tyrimo rezultatas yra neigiamas, nepraskiestas alantojo-amniono skystis naudojamas kitiems embrionams užkrėsti, kaip nurodyta šiame punkte. Jeigu tyrimo rezultatas yra teigiamas, atliekamas alantojo-amniono skysčio bakteriologinis tyrimas. Nustačius bakterijas, skystis gali būti filtruojamas per 450 nm membranos filtrą, apdorojamas pridedant antibiotikų ir, kaip nurodyta šiame punkte, naudojamas embrionams užkrėsti.
IV. DIFERENCINĖ DIAGNOZĖ
6. Pirminė diferenciacija. Visus eritrocitus agliutinuojančius virusus Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija turi gebėti atpažinti kaip gripo H5 arba H7 potipių virusus, taip pat nustatyti Niukaslio ligos virusą. Todėl eritrocitus agliutinuojantis skystis turėtų būti tiriamas eritrocitų agliutinacijos slopinimo metodu, kaip nurodyta šio priedo VI ir VII skyriuose. Gautas eritrocitų agliutinacijos slopinimo titras 24 arba didesnis, naudojant A gripo H5 arba H7 potipių viruso specifinį polikloninį antiserumą, kurio darbinis titras ne mažesnis kaip 1 ir 29, turėtų būti laikomas pirminiu paukščių gripo patvirtinimu.
7. Patvirtinamasis tyrimas. Kadangi gripo virusas turi 16 eritrocitus agliutinuojančių potipių ir 9 neuraminidazės potipius ir gali būti jų įvairių variantų, Lietuvos Respublikos kontrolinėje paukščių gripo laboratorijoje netikslinga turėti antiserumą, skirtą nustatyti gripo viruso visas antigenines savybes. Tačiau Lietuvos Respublikos kontrolinė paukščių gripo laboratorija turi patvirtinti A gripo virusą dvigubos imunodifuzijos metodu, nustatant grupės antigenus, nurodytus X skyriuje (kontrolinė paukščių gripo laboratorija gali naudoti imunofluorescenciją arba imunofermentinę analizę grupės antigenams nustatyti), nustatyti gripo viruso H5 arba H7 potipius, atlikti intraveninio patogeniškumo indekso tyrimus 6 savaičių amžiaus viščiukams, kaip nurodyta VIII skyriuje. Jeigu patogeniškumo indeksas yra didesnis kaip 1,2, būtina taikyti ligos kontrolės priemones. Rekomenduojama atlikti išskirto gripo viruso gebėjimo formuoti plokšteles ląstelių kultūroje įvertinimą, kaip nurodyta IX skyriuje.
V. SEROLOGINIAI TYRIMAI PAUKŠČIŲ GRIPO VIRUSO ANTIKŪNAMS NUSTATYTI
9. Nustačius paukščių gripo H potipį, serologiniai tyrimai gali būti atliekami taikant eritrocitų agliutinacijos slopinimo metodą, kaip nurodyta VI ir VII skyriuose. Jeigu paukščių gripo viruso potipis nežinomas, A gripo virusas gali būti nustatomas aptikus antikūnus. Šiuo tikslu gali būti atliekami tyrimai dvigubos imunodifuzijos arba imunofermentinės analizės metodu. Vandens paukščiams reikėtų tirti gripo viruso H5 arba H7 antikūnus.
10. Kraujo mėginiai imami visiems paukščiams, jeigu pulke jų yra mažiau kaip 20, ir 20 paukščių, jei pulkas didesnis (tokiu atveju yra 99 procentų tikimybė nustatyti bent vieną teigiamą serumą, jei 25 % arba daugiau paukščių pulke, nepriklausomai nuo pulko dydžio, yra užsikrėtę). Tyrimui turi būti naudojamas kraujo serumas.
11. Kiekvienas serumo mėginys turi būti tiriamas eritrocitų agliutinacijos slopinimo metodu, kaip nurodyta VII skyriuje. H1 tyrimui turi būti naudojamas serumas su 4 arba 8 eritrocitų agliutinacijos vienetais. 4 eritrocitų agliutinacijos vienetus turintis serumas yra laikomas teigiamu, jeigu titras yra 24 arba didesnis, ir 8 eritrocitų agliutinacijos vienetus turintis serumas laikomas teigiamu, jei jo titras yra 23 arba didesnis.
VI. ERITROCITŲ AGLIUTINACIJA
12. Tyrimui naudojami reagentai:
12.2. eritrocitai, paimti ne mažiau kaip trims viščiukams, neturintiems specifinių patogenų, ir sumaišyti lygiomis dalimis su Alsevero tirpalu (jei neturinčių specifinių patogenų paukščių nėra, kraujas gali būti imamas nuolatos kontroliuojamiems viščiukams, kurie neturi paukščių gripo antikūnų); prieš naudojimą eritrocitai turi būti triskart plaunami FBT; tyrimui atlikti rekomenduojama naudoti 1 % suspensiją;
13. Tyrimo tvarka:
13.1. į kiekvieną plastikinės mikrotitravimo plokštelės duobutę (turėtų būti naudojamos V formos duobutės) įlašinama 0,025 ml FBT;
13.3. visoje plokštelėje atliekami atskiedimai (santykiu nuo 1:2 iki 1:4096) naudojant daugiakanalę pipetę;
13.7. rezultatai vertinami po 30–40 minučių, įvertinus kontrolines duobutes; tikrinama paverčiant lėkštelę ir stebint sulipusių eritrocitų judėjimą; duobutėse nesulipę eritrocitai turi judėti taip pat kaip ir nesulipę eritrocitai kontrolinėse duobutėse;
13.8. eritrocitų agliutinacijos titras – didžiausias atskiedimas, sukeliantis eritrocitų agliutinaciją; šis atskiedimas gali būti prilyginamas 1 eritrocitų agliutinacijos vienetui (EAV); tikslesnis eritrocitų agliutinacijos titras nustatomas tiriant eritrocitų agliutinacijos metodu virusą, naudojant atskiedimus santykiu 1:3, 1:4, 1:5, 1:6 ir t. t.; toks antigeno paruošimas taikomas tyrimui eritrocitų agliutinacijos slopinimo metodu.
VII. ERITROCITŲ AGLIUTINACIJOS SLOPINIMAS
14. Tyrimui naudojami reagentai:
15. Tyrimo tvarka:
15.5. sumaišoma ir ne mažiau kaip 60 min. laikoma +4 °C temperatūroje arba bent 30 min. kambario temperatūroje;
15.8. rezultatai vertinami po 30–40 minučių, kai įvertinama kontrolinė duobutė; tikrinama paverčiant lėkštelę ir stebint sulipusių eritrocitų judėjimą; duobutėse nesulipę eritrocitai turi judėti taip pat kaip ir nesulipę eritrocitai kontrolinėse duobutėse, kuriose yra tik eritrocitai (0,025 ml) ir FBT (0,05 ml);
15.9. H1 titras – didžiausias antiserumo praskiedimas, nuslopinantis 4 arba 8 viruso EAV (kiekvieno tyrimo metu turi būti nustatomas eritrocitų agliutinacijos titras, patvirtinantis reikalingą viruso EAV skaičių);
VIII. INTRAVENINIO PATOGENIŠKUMO INDEKSO NUSTATYMAS
19. Kiekvieno tyrimo metu vertinamas kiekvienas viščiukas: normalus viščiukas žymimas 0; sergantis – 1, nugaišęs – 2.
20. Indeksas apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta šiame pavyzdyje:
| Klinikiniai požymiai |
Diena po užkrėtimo |
Iš viso |
|||||||||
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
10 |
2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
12x0=0 |
|
|
0 |
4 |
2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
6x1=6 |
|
|
0 |
2 |
2 |
2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
6x2=12 |
|
|
0 |
2 |
6 |
8 |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
76x3=229 |
|
|
Iš viso=246 |
||||||||||
| Indeksas lygus vidutiniam vieno viščiuko įvertinimui vieno tyrimo metu =246/100=2,46 |
|||||||||||
| Vertinama pagal šiuos klinikinius požymius: kvėpavimo sutrikimai, apatija, viduriavimas, odos ir barzdelės cianozė, galvos audinių edema, nervų sistemos sutrikimo požymiai |
|||||||||||
Indeksas lygus vidutiniam vieno viščiuko įvertinimui vieno tyrimo metu =246/100=2,46
Vertinama pagal šiuos klinikinius požymius: kvėpavimo sutrikimai, apatija, viduriavimas, odos ir barzdelės cianozė, galvos audinių edema, nervų sistemos sutrikimo požymiai
IX. GEBĖJIMO FORMUOTI PLOKŠTELES ĮVERTINIMAS
21. Siekiant užtikrinti optimalų plokštelių susidarymą lėkštelėje, reikia atlikti viruso atskiedimus. Turėtų pakakti dešimties atskiedimų iki 10-7 naudojant FBT.
22. Viščiukų embrionų ląstelių vientisos vienasluoksnės arba atitinkamų ląstelių linijų (pvz., Madin-Darby galvijų inkstų ląstelių) kultūros paruošiamos 5 cm diametro Petri lėkštelėse.
23. Į kiekvieną iš dviejų Petri lėkštelių įlašinama 0,2 ml kiekvieno atskiedimo viruso mėginio ir virusui leidžiama absorbuotis 30 min.
24. Triskart nuplautos FBT užkrėstos ląstelės padengiamos 1 % w/v agaru su 0,01 ml tripsino arba be tripsino. Svarbu, kad į terpę nebūtų dedama serumo.
25. Po 72 valandų inkubavimo +37 °C temperatūroje plokštelės turėtų būti pakankamo dydžio. Jos gerai matomos pašalinus agarą ir nudažius ląstelių monosluoksnį 0,5 % w/v kristalinio violeto 25 % v/v etanolyje tirpalu.
X. TYRIMAS DVIGUBOS IMUNODIFUZIJOS METODU
27. Geriausias būdas įrodyti, kad yra gripo A virusas – nustatyti, kad yra nukleokapsidinių arba struktūrinių antigenų, kurių turi visi gripo A virusai. Tai paprastai daroma atliekant tyrimus dvigubos imunodifuzijos metodu, kuriems naudojami arba koncentruoti viruso preparatai, arba iš užkrėstų chorioalantojo plėvelių pagaminti ekstraktai.
28. Tinkamus koncentruotus viruso preparatus paprastai galima pagaminti dideliu greičiu centrifuguojant užkrėstą alantojo skystį ir jį apdorojant natrio lauroilsarkozino turpalu, suardžius virusus, kad jie atpalaiduotų vidinius nukleokapsidinius ir struktūrinius antigenus. Galima taip pat taikyti rūgštinį nusodinimą, į užkrėstą alantojo skystį pridedant 1N HCl, kad galutinis pH būtų 3,5–4,0, mažiausiai valandą laikant 0 °C ir lėtu 1000 apsisukimų per minutę greičiu 10 minučių centrifuguojant.
29. Viršutinį skystį galima išpilti, o iš nusodintų virusų dar kartą padaryti suspensiją, paėmus minimalų glicino sarkozino buferinio skysčio kiekį (1% natrio lauroilsarkozino buferinis tirpalas, kurio pH 9,0, su 0,5M glicino). Šie preparatai turi ir nukleokapsidinių, ir struktūrinių antigenų.
30. Beard’as (1970 m.) aprašė, kaip paruošti daug nukleokapsidinių antigenų turintį preparatą iš chorioalantojo plėvelių, paimtų iš užkrėstų kiaušinių: paimamos chorioalantojo plėvelės iš užkrėstų kiaušinių, plėvelės sutrinamos arba homogenizuojamos, užšaldomos ir vėl atitirpinamos tris kartus, po to esant 1000 apsisukimų per minutę centrifuguojamos 10 minučių. Nuosėdos išmetamos, o viršutinis skystis apdorojamas 0,1 % formalinu ir naudojamas kaip antigenas.
31. Atliekant tyrimus dvigubos imunodifuzijos metodu galima naudoti bet kurį iš tų minėtų dviejų antigenų naudojant 1 % agarozės arba agaro gelius, kuriuose yra 8,0 % natrio chlorido, papildyto iki 0,1M fosfato buferinio tirpalo, pH 7,2. Gripo A viruso buvimą patvirtina linijos, kurias sudaro tiriamas antigenas ir žinomas teigiamas antigenas prieš žinomą teigiamą antiserumą.
______________
Paukščių gripo
kontrolės reikalavimų
4 priedas
ES KONTROLINĖ PAUKŠČIŲ GRIPO LABORATORIJA
1. ES kontrolinė paukščių gripo laboratorija– Centrinė veterinarijos laboratorija, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė.
2. ES kontrolinės paukščių gripo laboratorijos funkcijos:
2.1. konsultuojantis su Europos Komisija koordinuoti ES šalyse taikomus paukščių gripo diagnozavimo metodus ir:
2.1.1. tipizuoti, laikyti ir tiekti paukščių gripo viruso padermes, reikalingas serologiniams tyrimams atlikti bei antiserumams ruošti,
2.1.2. tiekti nacionalinėms kontrolinėms paukščių gripo laboratorijoms standartinius serumus ir kitus tipinius reagentus, siekiant suvienodinti ES šalyse atliekamus tyrimus ir naudojamus reagentus,
2.1.5. rinkti ir lyginti duomenis ir informaciją apie taikomus diagnozavimo metodus ir ES nacionalinių kontrolinių paukščių gripo laboratorijų tyrimų rezultatus,
2.1.6. pačiais moderniausiais metodais nustatyti išskirtų paukščių gripo virusų savybes, kad būtų galima geriau suvokti paukščių gripo epizootologiją,
2.1.7. neatsilikti nuo pasaulinio masto laimėjimų, susijusių su paukščių gripo priežiūra, epizootologija ir prevencija,
2.1.8. toliau tirti paukščių gripo virusą ir kitus panašius virusus, kad būtų galima greitai atlikti diferencinę diagnozę,
2.2. ES šalims aktyviai padėti diagnozuoti paukščių gripo protrūkius, atliekant išskirtų virusų patvirtinamuosius tyrimus ir epizootinius tyrimus, nustatant virusų savybes;
Paukščių gripo
kontrolės reikalavimų
5 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANUI
1. Neatidėliotinų priemonių plane turi būti:
1.1. sukurtas nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras, kuris derintų visas šalyje taikomas kontrolės priemones;
1.2. pateiktas teritorinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų, turinčių atitinkamą įrangą, kad galėtų derinti vietiniu mastu ligos kontrolės priemones, sąrašas;
1.3. pateikta išsami informacija apie darbuotojus, dalyvaujančius vykdant planą, jų kvalifikaciją ir atsakomybę;
1.4. numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad kiekvienas teritorinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras sugebės skubiai susisiekti su asmenimis arba organizacijomis, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančiais likviduojant ligos protrūkį;
1.6. išsamiai nurodyti veiksmai, kurių būtina imtis įtarus ligą ir ją patvirtinus, įskaitant gaišenų likvidavimo priemones;
1.8. numatyta, kad veterinarijos laboratorijose turi būti patologinio anatominio tyrimo patalpos, reikalingos priemonės serologiniam, histologiniam ir kitiems tyrimams atlikti, gilinami skubaus diagnozavimo įgūdžiai ir turi būti pasiruošta skubiam mėginių pristatymui;
1.9. nustatytas tikslus vakcinos kiekis, kurio, kaip manoma, gali prireikti neatidėliotinos vakcinacijos atveju;