ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
S P R E N D I M A S
DĖL PUBLIKACIJOJE „LIETUVA - POLITINIŲ INTRIGŲ ĮKAITĖ“ („LIETUVOS RYTAS“, 2006-12-09, NR. 283) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2007 m. birželio 12 d. Nr. SPR-16
Vilnius
Š. m. kovo 21 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo pareiškėjų Vilmanto Bieliausko, Kastyčio Braziulio ir Vytauto Damulio skundą dėl publikacijoje „Lietuva – politinių intrigų įkaitė“ („Lietuvos rytas“, 2006-12-09, Nr. 283) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėjai teigia, kad minėtoje publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti bei jų garbę ir orumą žeminanti informacija, taip pat nurodo, kad jiems nebuvo suteikta teisė pareikšti savo nuomonę. Prašo: 1) nustatyti, kad skundžiamoje publikacijoje paskleista informacija pažeidė Žurnalistų ir leidėjų profesinės etikos kodekso nuostatų reikalavimus; 2) įspėti laikraščio „Lietuvos rytas“ leidėją UAB „Lietuvos rytas“ apie teisės aktų pažeidimus; 3) pareikalauti, kad leidėjas UAB „Lietuvos rytas“ nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią bei žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją arba sudarytų pareiškėjams galimybę patiems atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 4) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Tirdamas pareiškėjų skundą, žurnalistų etikos inspektorius išsiuntė užklausimą laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui ir skundžiamos publikacijos autorei žurnalistei Birutei Vyšniauskaitei. Užklausime buvo prašoma paaiškinti teiginiuose „VSD vadovas A. Pocius: „Nušalinti kontržvalgybos pareigūnai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „<...> aiškinamasi ir dėl slaptos informacijos perdavimo užsienio valstybei“, „Ne A. Pocius yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Grėsmę kelia nušalinti kontržvalgybos pareigūnai“, „Politikuodami, klastodami informaciją jie jau sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų“, „Kai kurie jų įsivaizdavo, kad jau žino viską, nutarė ignoruoti VSD vadovybę ir netgi rengti prieš ją išpuolius“ paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes ir paaiškinti, kodėl kritikuojamiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo atsakomąją nuomonę. Jokių paaiškinimų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje negauta.
Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, žurnalistų etikos inspektorius
nustatė:
Ginčijamuose teiginiuose „VSD vadovas A. Pocius: „Nušalinti kontržvalgybos pareigūnai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „<...> aiškinamasi ir dėl slaptos informacijos perdavimo užsienio valstybei“, „Ne A. Pocius yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Grėsmę kelia nušalinti kontržvalgybos pareigūnai“, „Politikuodami, klastodami informaciją jie jau sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų“, „Kai kurie jų įsivaizdavo, kad jau žino viską, nutarė ignoruoti VSD vadovybę ir netgi rengti prieš ją išpuolius“ tiesiogiai nėra paminėtas nė vienas iš pareiškėjų. Tačiau skundžiama publikacija yra iliustruota pareiškėjo V. Damulio nuotrauka ir publikacijos tekste yra konkrečiai nurodyta jo pavardė – „V. Damulis ir dar keli pareigūnai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų“. Įvertinus visą skundžiamos publikacijos turinį, akivaizdu, kad nagrinėjamuose teiginiuose paskleistos žinios konkrečiai liečia pareiškėją V. Damulį. Dėl publikacijoje paskelbtų duomenų abstraktumo kiti du pareiškėjai nėra atpažįstami.
Nagrinėjamuose teiginiuose yra paskelbtos pareiškėją V. Damulį diskredituojančios žinios, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kenkia valstybės interesams, pažeidinėja tarnybinę drausmę. Tokių žinių paskelbimu pareiškėjui priskiriami neteisėti ir negarbingi poelgiai, jis kaltinamas atlikęs teisės ir moralės normų pažeidimus. Šios žinios yra žeminančio asmens garbę ir orumą pobūdžio bei formuoja neigiamą skaitytojų požiūrį į pareiškėją.
Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis profesinės etikos normų. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis skelbia, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.
Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Šias nuostatas įtvirtina Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 5 straipsnis, 22 straipsnio 2 dalis.
Paskelbdamas informaciją teiginiuose: „VSD vadovas A. Pocius: „Nušalinti kontržvalgybos pareigūnai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „<...> aiškinamasi ir dėl slaptos informacijos perdavimo užsienio valstybei“, „Ne A. Pocius yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Grėsmę kelia nušalinti kontržvalgybos pareigūnai“, „Politikuodami, klastodami informaciją jie jau sužlugdė keletą svarbių žvalgybinių operacijų“, „Kai kurie jų įsivaizdavo, kad jau žino viską, nutarė ignoruoti VSD vadovybę ir netgi rengti prieš ją išpuolius“ ir nesuteikdamas galimybės pareikšti atsakomąją nuomonę, viešosios informacijos rengėjas pareiškėjo V. Damulio atžvilgiu minėtų nuostatų nesilaikė.
Vadovaudamasis paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija, žurnalistų etikos inspektorius daro išvadą, kad nagrinėjamuose teiginiuose paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina pareiškėjo V. Damulio garbę ir orumą, kadangi viešosios informacijos rengėjas, turėdamas pareigą įrodyti, kad veikė sąžiningai siekdamas informuoti visuomenę, to nepadarė.
Žurnalistų etikos inspektorius, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi,
nusprendė:
1. Įspėti visuomenės informavimo priemonės – laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių G. Vainauską dėl paskelbiant publikaciją „Lietuva – politinių intrigų įkaitė“ („Lietuvos rytas“, 2006-12-09, Nr. 283) viešosios informacijos rengėjo padaryto Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 5 straipsnių, 22 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio pažeidimo.
2. Reikalauti paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią bei žeminančią pareiškėjo V. Damulio garbę ir orumą informaciją arba sudaryti pareiškėjui V. Damuliui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją.