LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ MAGISTRALINIŲ IR JŪRINIŲ VAMZDYNŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 25 d. Nr. 4-207
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, 69-3118) 6 straipsnio 3 punktu:
1. Tvirtinu Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 4-207
NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ MAGISTRALINIŲ IR JŪRINIŲ VAMZDYNŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja naftos ir naftos produktų vamzdynų eksploatavimą.
II. SĄVOKOS, APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Apžiūra – veiksmų kompleksas magistralinio vamzdyno išoriniams defektams, naftos ir naftos produktų nuotėkio vietoms, apsaugos zonos pažeidimams nustatyti, kvalifikuotiems darbuotojams apeinant pėsčiomis, apvažiuojant, apskrendant įvairiomis transporto priemonėmis magistralinio vamzdyno trasą ir jiems priskiriamus įrenginius bei terminalus.
Apvadas – tam tikros pagrindinio vamzdyno atkarpos (dalies) lygiagretus vamzdynas.
Atitikties deklaracija – gamintojo išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad prieš vamzdynui ar vamzdyno sudedamajai daliai patenkant į rinką atlikta atitikties įvertinimo procedūrų ir vamzdynas ar jo sudedamoji dalis yra saugus naudoti.
Avarija – sąvoka atitinka Taisyklių 4 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto nuostatas.
Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant magistralinio ir (arba) jūrinio vamzdyno ar jų sudedamųjų dalių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų apsaugoti žmonės bei aplinka, maksimaliai išsaugotas magistralinis, jūrinis vamzdynas ir (arba) jų sudedamosios dalys bei materialinės vertybės.
Avariniai darbai – darbai, atliekami lokalizuojant ir likviduojant magistralinio ir (arba) jūrinio vamzdyno ar jų sudedamųjų dalių sutrikimus bei avarijas.
Bandymo slėgis – slėgis, kuriuo išbandomas vamzdynas ir (arba) armatūra, įrenginiai.
Darbdavys – įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Darbinis slėgis – didžiausias slėgis, kuriam esant naudojamas vamzdynas. Didžiausias darbinis slėgis gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui ps arba už jį mažesnis.
Didžiausias leidžiamasis slėgis ps – didžiausias slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, vamzdynas ar jo sudedamoji dalis yra suprojektuotas.
Ekspertas – įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atstovas.
Eksploatavimas – veikla, susijusi su magistralinių vamzdynų, jūrinių vamzdynų ir jų sistemų bei jų įrenginių technologiniu valdymu, technine priežiūra, remontu, matavimais, bandymais, paleidimo ir derinimo darbais.
Gamintojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris projektuoja, gamina vamzdyną ir (arba) jo sudedamąsias dalis ir atlieka vertinimo procedūras.
Gamybinio technologinio ryšio sistema (toliau – SCADA) – duomenų surinkimo, apdorojimo ir valdymo sistema.
Įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – Įgaliotoji įstaiga) – pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) veikianti viešoji įstaiga, kuriai valstybės institucija suteikė įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę.
Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių eksploatavimo ir priežiūros norminiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais Įgaliotos įstaigos atliekama naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
Izoliacinė jungtis – jungtis, skirta magistralinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti (izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai) ar kitos izoliacinės medžiagos, intarpai).
Jūrinis vamzdynas (toliau – JV) – jūros dugnu paklotas vamzdynas, skirtas naftai ir naftos produktams į laivus ar iš jų transportuoti. Jūriniam vamzdynui priskiriami grandininio įtvirtinimo plūduras su atitinkamais vamzdynais, švartavimosi sistema su plūduru ir povandeninėmis bei plūdriosiomis žarnomis.
Kolektorius (toliau – PLEM) – sandarumą užtikrinantis mechanizmas, kuris leidžia kroviniui be kliūčių tekėti, prišvartuotam laivui judant aplink plūdurą, pagal vėjo ir jūros srovių kryptį.
Kvalifikuota įmonė (tarnyba) – juridinis asmuo, turintis kvalifikuotus ir atestuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais, technologiniais dokumentais, saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuojantis magistralinius ir jūrinius vamzdynus ar jų sistemas, tinkamai atliekantis pavestas funkcijas ar prisiimtus įsipareigojimus.
Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, turintis profesinį pasirengimą magistralinių ir (ar) jūrinių vamzdynų kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti bei atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, jūrinio vamzdyno eksploatavimo ir kitais klausimais.
Magistralinis vamzdynas (toliau – MV) – aukšto slėgio vamzdynas ir (ar) jo sistema, su juo susiję statiniai bei įrenginiai naftai ir naftos produktams apskaityti, perduoti į terminalų vamzdynus, technologinius tinklus ar įrenginius. Vamzdynui priskiriami vamzdžiai ar jų sistema, apvadai, kompensacinės jungtys, aktyviosios ir pasyviosios antikorozinės priemonės, perėjos per dirbtines ir gamtines kliūtis arba, kai būtina, kitos slėginių įrenginių dalys bei gamybinio technologinio ryšio ir elektros tiekimo sistemos.
Magistralinio vamzdyno trasa (linijinė dalis) – nustatyto pločio žemės juosta, kurioje paklotas vamzdynas ir jo įrenginiai atitinka Taisyklių 4 priedo 3 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus (naftotiekis ir jo uždaromieji įtaisai, jų aikštelių aptvarai, vamzdyno trasos žymėjimo ženklai, apsaugos nuo elektrocheminės korozijos matavimo, gamybinio technologinio ryšio ir kiti įrenginiai).
MV ar JV įmonės vadovas – juridinio asmens, kuriam MV ar JV, jų sistemos, įrenginiai priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, vadovas.
MV ar JV įmonė (savininkas) – juridinio asmens statusą turinti įmonė, kuriai MV ar JV priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise.
Naftos ir naftos produktų terminalo vamzdynas – slėginis įrenginys, kuriame vamzdyno sudedamosios dalys, skirtos naftai ir naftos produktams perkrauti, transportuoti iki technologinių įrenginių yra sujungiamos vienos su kitomis. Vamzdynui priskiriami vamzdžiai ar jų sistema, armatūra, kompensacinės jungtys, aktyviosios ir pasyviosios antikorozinės priemonės, apskaitos, pakrovimo–iškrovimo įrenginiai ir (ar), kai būtina, kitos slėginių įrenginių dalys bei gamybinio technologinio ryšio ir elektros tiekimo sistemos.
Naftos ir naftos produktų perpumpavimo stotis – specialiai įrengtų naftos ir naftos produktų priėmimo ir išdavimo vamzdynų, siurblių ir kitų įrenginių bei statinių kompleksas, naudojamas naftai ir naftos produktams perpumpuoti magistraliniais naftotiekiais.
Nuolatinė priežiūra – Taisyklėse, eksploatavimo instrukcijose ir gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti privalomi nuolatiniai eksploatuojamų MV ar JV ir (ar) jo sistemų, įrenginių techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas ir kiti veiksmai.
Plūdrioji žarna – slėginė žarna ar slėginių žarnų juosta, jungianti plūdurą su prisišvartavusiu laivu.
Plūduras – grandininio įtvirtinimo plūduro sistema, leidžianti laivui judėti ir krauti naftą ir naftos produktus nepriklausomai nuo vėjo krypties, kol jis yra laikinai prisišvartavęs prie plūduro, inkaruoto į jūros dugną per laikomuosius inkarus.
Povandeninė žarna – slėginė žarna ar slėginių žarnų juosta, jungianti vamzdyno kolektorių su plūduru.
Pripažinti standartai – vamzdynų skaičiavimo, projektavimo, naudojimo nacionaliniai ir tarptautiniai (LST, EN, ISO, BS, DIN, ANSI ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti) standartai.
Saugos įtaisai – įtaisai, apsaugantys vamzdynus nuo didžiausių ir (ar) mažiausių darbo parametrų viršijimo.
Specialusis techninis patikrinimas – vieno ar kelių charakteristikų, nusakančių vamzdyno būklę, tikrinimas visame vamzdyne ar jo sistemoje.
Sukamoji plokštė – plūduro viršuje esanti konstrukcija, prie kurios pritvirtinti švartavimo lynai. Pagrindinis guolis jungia sukamąją plokštę prie plūduro ir leidžia suktis priklausomai nuo vėjo ir jūros srovių krypties.
Sutrikimas – sąvoka apibrėžta Taisyklių 4 priedo 21 punkte nurodytame teisės akte.
Taisymas – MV ar JV ar jo (jų) sistemų ir jų įrenginių gedimų bei smulkių defektų šalinimas.
Techninė priežiūra – MV ar JV būklės įvertinimo, techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai eksploatavimo metu, kurie atliekami tam, kad vamzdynas arba jo sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai bei saugiai veiktų.
Techninis patikrinimas – norminiuose teisės aktuose, įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyti, MV ar JV įmonės vadovo nustatyta tvarka ir terminais atliekami MV ar JV techninės būklės patikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai ir kiti veiksmai, skirti tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami vamzdyno techniniai parametrai ir veikimo režimai.
Planinis techninis patikrinimas – periodinis vamzdynų sudedamųjų dalių techninės būklės tikrinimas.
Vamzdynų armatūra – vamzdynuose montuojami įtaisai, leidžiantys valdyti darbo terpių srautus keičiant skerspjūvį (atjungti, paskirstyti, reguliuoti, sumaišyti ir kt.).
Vamzdynų eksploatavimas – veikla, susijusi su MV ar JV įrenginių valdymu, paleidimu ar stabdymu, modifikavimu ir priežiūra, įskaitant ir valymą.
Vamzdynų techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – MV ar JV įrenginio atitikties deklaracija, MV ar JV įrenginio sertifikatas, MV ar JV įrenginio pasas, brėžiniai, MV ar JV įrenginio priežiūros dokumentai (įrenginio montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, remonto, demontavimo taisyklės, tanklaivių švartavimosi ir krovos darbų instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei eksploatavimo tvarka.
Vardinis dydis DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikasis skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Paprastai vardinis dydis DN ir po jo pateikiamas skaičius nurodo vidinį vamzdžio skersmenį (mm).
Taisyklėse vartojami sutrumpinimai:
KAS – katodinės apsaugos stotis.
NAP – naftos ir naftos produktų apskaitos punktas.
NPS – naftos ir naftos produktų perpumpavimo stotis.
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Eksploatuojant naftos ir naftos produktų MV bei naftos ir naftos produktų JV, vadovaujamasi Taisyklėmis, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
5. MV ar JV bei jų sistemas gali eksploatuoti MV ar JV įmonė arba pagal sutartį kitos įmonės, turinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotą atestatą atlikti MV ar JV eksploatavimo darbus. MV ar JV eksploatuojanti įmonė turi užtikrinti efektyvų ir saugų MV ar JV bei jų sistemų, įrenginių eksploatavimą, laiku atlikdama nuolatinės techninės priežiūros, patikrinimo bei remonto darbus, trumpiausiais terminais lokalizuodama avarijas.
6. MV ar JV bei jų sistemos, įrenginiai turi būti eksploatuojami, vadovaujantis MV ar JV įmonės vadovo patvirtintomis instrukcijomis. Šios instrukcijos turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.
7. MV ar JV patvirtintose instrukcijose turi būti nurodyti MV ar JV gamintojų nustatyti vamzdynų ar jo įrenginių eksploatavimo reikalavimai.
8. Privalomų MV ar JV vamzdynų eksploatacijos ir darbų technologiją reglamentuojančių instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas MV ar JV įmonės vadovo. Šių instrukcijų kopijas privalo turėti MV ar JV įmonių atitinkamų tarnybų vadovai. MV ar JV eksploatavimo instrukcijose ir darbų technologijas reglamentuojančiose instrukcijose turi būti nurodyti MV ar JV įrenginių veikimo parametrai, jų paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ir avariniam režimui, techninio patikrinimo, remonto, taisymo, bandymo tvarka. Prie šių instrukcijų turi būti pridėtos atitinkamų objektų technologinės schemos ar reikalingi brėžiniai.
9. MV ar JV darbų technologijos ir eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir koreguojamos įsigaliojus naujiems arba pasikeitus galiojantiems norminiams teisės aktams, taip pat keičiant MV ar JV technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujus įrenginius, naujas darbo bei kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones ir pan. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai turi būti parengti ir patvirtinti, vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto nuostatomis.
10. MV ar JV eksploatacijai naudojamos medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, uždaromieji įtaisai, prietaisai turi būti pripažinti tinkamais naudoti Europos Sąjungos valstybėse narėse, turi atitikti techniniuose reglamentuose nustatytus privalomuosius saugos reikalavimus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus ar sertifikatus, kurie atitiktų MV ar JV keliamus reikalavimus.
11. MV ar JV bei jų įrenginius eksploatuojančios kvalifikuotos įmonės (tarnybos) turi būti aprūpintos reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam MV ar JV bei jų sistemų eksploatavimui užtikrinti.
12. Už patikimą, efektyvų ir saugų MV ar JV bei jų įrenginių eksploatavimą atsako MV ar JV įmonės vadovas.
13. MV ar JV ir jiems priklausančių energetikos įrenginių valstybinę kontrolę ir Taisyklių nuostatų įgyvendinimo kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI).
14. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (toliau – Valstybės registras) (Taisyklių 4 priedo 7 punktas) turi būti įregistruoti:
14.1. didesnio kaip 0,5 baro slėgio, didesnio kaip 80 mm vardinio dydžio DN MV ar JV ir jų įranga, kai ps ir vardinio dydžio DN sandauga viršija 3500 bar/mm;
14.2. didesnio kaip 0,5 baro slėgio MV ar JV, neatsižvelgiant į jų vardinį dydį DN ir jų įrangą, skirti naftai ir naftos produktams transportuoti į pakrantėje ar jūroje esantį įrenginį (laivą) arba iš jo;
15. Valstybės registre įregistruotų MV ar JV potencialiai pavojingų įrenginių privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka Įgaliotos įstaigos.
16. Žemesnių nei Taisyklių 14 punkte pateiktų MV ar JV parametrų nuolatinę priežiūrą, techninį patikrinimą, apskaitą atlieka MV ar JV eksploatuojanti įmonė.
17. Įgaliotos įstaigos Taisyklių 14 punkte išvardytų MV ar JV potencialiai pavojingų įrenginių privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių eksploatavimo ir priežiūros teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi, o nesant nustatytų terminų – MV ar JV įmonių vadovo nustatytais terminais, kurie turi būti suderinti su Įgaliota įstaiga.
18. Nustačius MV ar JV gamybos ir montavimo defektų, eksploatavimo instrukcijose nurodytų veikimo režimų (temperatūros, slėgio) pažeidimų, gavus informaciją apie kitus panašaus tipo įrenginių defektus, MV ar JV įmonės vadovas kartu su patikrinimą atlikusia Įgaliota įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio MV ar JV eksploatavimo galimybės ir sąlygų.
19. Už nuomos ar panaudos sutarties pagrindu valdomus ir naudojamus MV ar JV ir jų priklausinių techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako MV ar JV įmonės vadovas.
20. Kiekvienos MV ar JV įmonės struktūrinių padalinių nuostatuose turi būti paskirstytos MV ar JV ir jų priklausinių priežiūros funkcijos tarp atskirų padalinių, paskirti asmenys, atsakingi už MV ar JV ir jų priklausinių techninę būklę ir saugų eksploatavimą, taip pat nurodytos darbuotojų pareigos eksploatuojant MV ar JV ir jų priklausinius.
21. MV ar JV avarijos ir sutrikimai tiriami ir įtraukiami į apskaitą pagal Taisyklių 4 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto nuostatas.
22. MV ar JV įmonių vadovai privalo pareikšti pretenzijas MV ar JV gamintojams, projektavimo, statybos, montavimo, derinimo darbus atlikusioms ar kitoms įmonėms, dėl kurių kaltės atsirado MV ar JV bei jų įrenginių defektai.
IV. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
24. MV ar JV eksploatavimui vadovaujantys asmenys privalo turėti technologinių mokslų aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 (trejų) metų darbo energetikos veiklos srityje stažą, išmanyti MV ar JV įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, reikalavimus pagal pareigybės aprašymą ir faktiškai atliekamą darbą. Šie asmenys pagal Taisyklių 4 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus privalo būti atestuojami VEI sudarytoje atestavimo komisijoje. Atestuojamų asmenų sąrašus sudaro ir tvirtina VEI.
25. Kiti darbuotojai, eksploatuojantys MV ar JV ir neišvardyti Taisyklių 24 punkte, privalo būti apmokyti ir atestuoti MV ar JV įmonės vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, ir turėti atliekamam darbui reikiamą kvalifikaciją. Darbuotojai privalo išmanyti MV ar JV įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus pagal pareigybės aprašymą ir faktiškai atliekamą darbą.
26. Eksploatuoti MV ar JV gali ne jaunesni kaip 18 (aštuoniolikos) metų darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją.
27. MV ar JV įmonės vadovas turi teisę papildomai tikrinti darbuotojo žinias ir praktinius įgūdžius, vadovaudamasis Taisyklių 4 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto nuostatomis.
28. Naujiems darbuotojams, MV ar JV įmonės vadovo nustatyta tvarka apmokytiems ir atestuotiems, prieš leidžiant juos savarankiškai dirbti, skiriama ne mažiau kaip 10 (dešimt) dienų (pamainų) stažuotė, prižiūrint kvalifikuotam MV ar JV įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka paskirtam darbuotojui.
29. Visi vamzdynų eksploatacija užsiimantys MV ar JV įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, prieš pradėdami darbą turi išklausyti įvadinį instruktavimą.
30. MV ar JV įmonės vadovas tvirtina pareigybių sąrašus:
31. MV ar JV įmonės padalinių vadovai, taip pat kitų kvalifikuotų tarnybų darbuotojai:
31.1. kas 5 (penkeri) metai privalo baigti pirmos medicininės pagalbos ir higieninių įgūdžių mokymą ir gauti Sveikatos žinių pažymėjimą;
31.3. gaisro sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų vadovai atestuojami MV ar JV įmonės vadovo nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kas 2 (dveji) metai;
32. Papildomas atestavimas darbuotojui skiriamas pagal Taisyklių 4 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus:
32.1. MV ar JV įmonės vadovo sprendimu, jeigu darbuotojas pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių MV ar JV eksploatavimą, darbų technologijos ir vamzdynų eksploatavimo instrukcijų reikalavimus, ir dėl to įvyko ar galėjo įvykti MV ar JV avarija, sutrikimas, gaisras arba buvo iškilusi grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei;
32.2. įsigaliojus naujam teisės aktui, reglamentuojančiam MV ar JV eksploatavimą, jeigu tame teisės akte nenustatyta kitaip;
33. Visi darbuotojai, atliekantys MV ar JV avarinius remonto darbus, privalo išmanyti avarijų likvidavimo planus ir ne rečiau kaip kartą per metus dalyvauti galimų avarijų likvidavimo praktiniuose mokymuose. Praktiniuose mokymuose išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas priemonių nurodytų avarijų likvidavimo planuose veiksmingumas. Apie įvykusius praktinius mokymus turi būti įrašoma praktinių mokymų registravimo žurnale.
V. TERITORIJA, STATINIAI IR ĮRENGINIAI
34. MV ar JV trasos (linijinė dalis), naftos terminalo vamzdynai ir jų uždaromieji įtaisai, aikštelės, plūdurai, povandeninės ir plūdriosios žarnos, talpyklos, NPS ir NAP ir jų teritorijos, pastatai ir patalpos turi atitikti projektavimo dokumentų reikalavimus, galiojančias statybos normas ir Taisykles, kitus norminius teisės aktus ir turi būti pripažinti tinkamais naudoti. Eksploatavimo metu daromi pakeitimai (įtraukti į metinius remonto ir rekonstravimo darbų planus) turi būti derinami vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 2, 3, 12, 14, 18, 20 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
35. MV ar JV įmonės vadovas privalo turėti eksploatuojamų inžinerinių komunikacijų techninius dokumentus, jų planus (topografines nuotraukas) su tiksliais nužymėjimais ir patikimais reperiais, sudarytus pagal Taisyklių 4 priedo 13 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų.
36. Pašaliniai asmenys į MV ar JV gamybinių objektų teritoriją gali įeiti ir būti jose tik su MV ar JV įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, instruktuoti ir lydimi atsakingo darbuotojo.
37. MV gamybinių objektų teritorijos turi būti aptvertos. Tvoros, vartai ir kitos atitvėrimo konstrukcijos turi būti tvarkingos, užtikrinančios aptvertų teritorijų fizinį saugumą nuo neteisėtų pašalinių asmenų ir (ar) gyvūnų patekimo į saugomą teritoriją. Į aptvertą ir saugomą MV gamybinių objektų teritoriją ar pastatą turi būti ne mažiau kaip dvi įvažiavimo ir (ar) išvažiavimo ar įėjimo ir (ar) išėjimo vietos. Pagal aptvertos teritorijos perimetrą ir prie atitinkamų įvažiavimų ir (ar) išvažiavimų ir įėjimų ir (ar) išėjimų turi būti įrengti ženklai bei užrašai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį bei kiti saugos ženklai ir (ar) užrašai. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti Taisyklių 4 priedo 15 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
38. Eksploatuojant MV ar JV:
38.1. NAP ir NPS teritorijų perimetro apsauginė signalizacija (signalizuojanti pašaliniams asmenims patekus į teritoriją) turi būti įrengta per visą perimetrą;
38.2. tamsiuoju paros metu NPS, NAP bei kitų objektų teritorijas būtina apšviesti, išskyrus uždaromųjų įtaisų aikšteles. Tam gali būti įrengtas nuolatinis teritorijos apšvietimas arba įjungiamas atėjus MV ar JV eksploatuojančiajam darbuotojui. Elektros apšvietimas turi atitikti Taisyklių 4 priedo 23 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus;
38.3. gamybinių objektų privažiavimo keliai ir takai turi būti kietos dangos arba žvyruoti. Nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus būtina laiku nuvalyti nešvarumus bei sniegą (ledą);
38.4. prie visų pastatų ir įrenginių turi būti užtikrintas (įrengtas ir prižiūrimas) transporto bei specialios technikos privažiavimas. Tuo atveju, kai privažiavimo kelio prie uždarymo įtaisų aikštelių nėra ar žemė (kelias) priklauso kitam savininkui, turi būti nustatytas kelio servitutas;
39. MV ar JV teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitį nustato MV ar JV įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263), bei tarptautinėmis taisyklėmis laivų susidūrimams jūroje išvengti.
40. Pirmaisiais MV ar JV eksploatavimo metais būtina įvertinti statinių ir jų konstrukcijų deformacijas, atkreipti dėmesį į pamatų nusėdimą. Gamybiniai pastatai, statiniai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) turi būti atliekama bendra pastatų techninė apžiūra statybinių konstrukcijų defektams nustatyti, taip pat neeilinė apžiūra po stichijų. Apžiūrų rezultatai turi būti įforminami pagal Taisyklių 4 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto nuostatas. Per pavasarines apžiūras patikslinamos einamųjų metų pastatų ir statinių remonto darbų, įtrauktinų į kitų metų planą, mastas. Per rudenines apžiūras patikrinama, kaip pastatai ir statiniai parengti žiemos sezonui.
41. Tinkamai pastatų ir statinių būklei palaikyti būtina:
41.2. palaikyti tinkamos būklės pagrindinį ir avarinį apšvietimą gamybinėse patalpose, taip pat ir jų išorėje;
41.5. pastatų ir statinių sienose draudžiama išmušti skyles, angas, taip pat statyti, kabinti ar tvirtinti nenustatytus projekte technologinius įrenginius, kėlimo ir transportavimo priemones bei vamzdynus. Papildomos pastatų ir statinių apkrovos, angų įrengimas leidžiami, jeigu tai yra nustatyta atitinkamuose projektuose.
VI. MAGISTRALINIO IR JŪRINIO VAMZDYNO EKSPLOATAVIMAS
43. Tinkamai MV ar JV bei jų įrenginių techninei priežiūrai privaloma turėti:
43.1. MV ar JV įmonės vadovo patvirtintas eksploatavimo instrukcijas, laikantis Taisyklių 4 priedo 25 punkte nurodyto teisės akto reikalavimų;
43.2. MV ar JV įmonės vadovo patvirtintos formos MV ar JV įrenginio techninį pasą arba įrenginio dokumentų rinkinį (toliau – pasas). Prie paso turi būti pridėta MV ar JV techninė dokumentacija (geodezinė ir montavimo schema su pažymėtomis MV ar JV detalėmis, kuriose nurodyta vamzdžių plieno markė, įrengti uždaromieji, reguliavimo, apskaitos, ir kiti įtaisai bei įrenginiai). Papildomi įrašai pase turi būti daromi atlikus atitinkamo MV ar JV remonto ar rekonstravimo darbus. Sumontavęs naują MV ar JV, atitinkantį Taisyklių 14 punkto reikalavimus ir gavęs Įgaliotos įstaigos išvadą, kad MV ar JV yra tinkamas saugiai naudoti, MV ar JV įmonės vadovas privalo MV ar JV įregistruoti Valstybės registre, vadovaudamasis Taisyklių 4 priedo 7 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais;
44. MV ar JV (terminalo) ir jų įrenginių techninės priežiūros darbai atliekami pagal MV ar JV įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.
45. MV ar JV techninę priežiūrą sudaro:
46. MV linijinės dalies apėjimo periodiškumą ir darbų mastą nustato MV įmonės vadovas. Priežiūros periodiškumas turi būti ne retesnis, negu nurodyta Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje.
47. MV ar JV linijinės dalies apėjimo metu nustatyti trūkumai turi būti išanalizuoti ir įvertinti, nustatyta vamzdyno būklė, atliktas įrenginių patikrinimas bei parengtas remonto darbų planas.
48. Apžiūrint MV turi būti patikrinama:
48.3. elektrocheminės apsaugos įrenginių (katodinių stočių, maitinimo ir anodinio įžeminimo oro linijų, anodinio įžeminimo, drenažo bei kontrolinio matavimo punktų) būklė;
48.5. ar MV apsaugos juosta, nustatyta vadovaujantis atitinkamais norminiais teisės aktais, nėra apaugusi medžiais ir krūmais;
48.6. ar nėra akivaizdžių grunto struktūros pasikeitimų virš MV trasos, MV kertant kelius, geležinkelius ir kt.;
49. MV ar JV povandeninių perėjų dalys, esančios nesutvirtintuose krantuose ir skardžiuose bei jūrinėje dalyje, turi būti apžiūrimos pagal MV ar JV įmonės vadovo sudarytą ir patvirtintą grafiką, bet ne rečiau, kaip nurodyta Taisyklių 1 priedo 1 ir 2 lentelėje.
50. MV techninis patikrinimas turi būti atliekamas Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
51. Nustačius MV vamzdyno izoliacijos defektų požymius, turi būti atkastas ne trumpesnis kaip 2 m ilgio vamzdyno ruožas. Vamzdyno ir jo izoliacijos būklė patikrinama specialiais prietaisais.
52. Atnaujinus atitinkamos vamzdyno dalies izoliacinę dangą, iš dalies užpylus atitinkamą vamzdyno dalį gruntu, izoliacijos kokybė turi būti patikrinta specialiais prietaisais.
53. MV povandenines perėjas tikrinti gali tik kvalifikuota įmonė, turinti atestatą vykdyti šią veiklą.
54. Povandeninės perėjos techninio tikrinimo metu turi būti tikrinama:
55. MV trasos skiriamųjų ženklų įrengimas turi būti įformintas MV eksploatuojančios įmonės ir žemės savininko tarpusavio susitarimu.
56. MV antžeminiams perėjimams per gamtines kliūtis ar pan. turi būti įrengti aptvarai, neleidžiantys pašaliniams asmenims vaikščioti vamzdynu, bei iškabinti draudžiantys vaikščioti ženklai.
57. Požeminiuose MV neturi būti neužpiltų gruntu ruožų, išskyrus tuos atvejus, kai atliekami remonto darbai. Atidengti ruožai turi būti užkasti per remonto projekte numatytą terminą. MV uždaromųjų įtaisų, MV valymo ir tikrinimo prietaisų siuntimo ir priėmimo kamerų aikštelės turi būti aptvertos, išskyrus atvejus, kai tokios aikštelės yra kito tinkamai aptverto objekto teritorijoje.
58. Suvirinimo darbai veikiančiuose MV turi būti atliekami vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos priešgaisrinėmis bei šių darbų technologijos instrukcijomis ir suvirinimo procedūrų aprašais.
59. Jei nauji pakloti MV ar JV ar jų atšakos pripažinti tinkamais naudoti, tačiau per 1 metus nepradėti naudoti, prieš tiekiant į juos naftą ar naftos produktus, turi būti atliktas pakartotinis techninis patikrinimas.
60. MV ar JV vamzdynų armatūra gali būti perjungiama (uždaroma, atidaroma), išskyrus avarinius atvejus, tik MV ar JV dispečerinės tarnybos leidimu.
61. Uždaryta MV ar JV armatūra turi būti atidaroma tik iš anksto suvienodinus slėgį prieš armatūrą ir už jos.
62. Linijinės MV dalies vamzdynų armatūra turi būti numeruojama ir turi atitikti technologinės kortos numeraciją.
63. Apėjimo techninio patikrinimo rezultatai turi būti fiksuojami linijinės dalies remonto darbų žurnale. Nustačius gedimą, naftos ar naftos produktų nuotėkį ar kitų pažeidimų, kurių pobūdis, kvalifikuotų darbuotojų įvertinimu, gali sukelti avariją, darbai turi būti nutraukiami ir nedelsiant imamasi priemonių avarijai išvengti pagal lokalinį naftos ar naftos produktų išsiliejimų ir gaisrų likvidavimo planą, kuris turi būti suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka.
64. MV ar JV vidinės ertmės valomos ir diagnostika atliekama vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos bei šių darbų technologijos instrukcija, patvirtinta MV ar JV įmonės vadovo. Atitinkamų darbų periodiškumą nustato MV ar JV įmonės vadovas.
65. Rasti trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant ir techniškai prižiūrint MV ar JV, turi būti šalinami atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta darbų technologijos ir įrengimų eksploatavimo instrukcijose ar numatyta darbų šalinimo grafike, arba įrašomi į remonto darbų planus.
66. Esant MV ar JV kontrolės ir matavimo prietaisų bei automatikos priemonių avariniam sustojimui (išsijungimui), draudžiama juos įjungti neišsiaiškinus ir nepašalinus sutrikimo priežasčių, sukėlusių avarinę situaciją (išjungimą). Pašalinus sutrikimų priežastis, įrenginiai gali būti įjungti tik su MV ar JV vadovo leidimu.
67. MV ar JV įmonėje privalo būti ši techninė dokumentacija:
67.2. aptarnaujamo MV ruožo schema (perėjimai per upes ir griovas, galimi pervažiavimai išilgai MV trasos, keliai iki artimiausios gyvenvietės, MV susikirtimai su automobilių keliais, geležinkeliais, kitomis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, vietos, kur išsidėstę elektrocheminės apsaugos objektai, ir kt.);
67.5. MV ar JV linijinės dalies apžiūrėjimo ir remonto darbų žurnalas, pažeidimų, gedimų ir avarijų registravimo žurnalas, kuriame turi būti įrašomi MV ar JV atlikti remonto darbai;
VII. JŪRINIŲ VAMZDYNŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
68. JV ir jo įrenginių, skirtų naftai ir naftos produktams į jūroje esantį įrenginį (laivą) arba iš jo transportuoti, turi būti eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis, įrenginių gamintojų techniniais dokumentais, JV įmonės vadovo patvirtintomis instrukcijomis ir kitais norminiais teisės aktais.
69. JV turi būti pildomas jo techninio pasas, kuriame įrašomi visi priežiūros, techninio patikrinimo bei remonto darbai. JV ir jo įrenginių priežiūros aktai ir protokolai yra šio techninio paso sudedamoji dalis.
70. Nustatomos tokios JV ir plūduro techninio patikrinimo rūšys ir jų periodiškumas:
70.1. planinis patikrinimas:
71. Kiekvieną savaitę ir prieš tanklaivio švartavimą būtina patikrinti:
71.6. plūdriosios žarnos būklę:
71.7. prišvartavimo mechanizmą:
71.8. švartavimo lyno mechanizmą:
71.9. fiksavimo grandinės būklę:
72. Kas mėnesį būtina atlikti visus savaitinių patikrinimų veiksmus ir papildomai kontroliuoti:
72.4. povandeninių žarnų ir vamzdyno kolektoriaus būklę:
73. Ketvirčio patikrinimų metu būtina atlikti visus mėnesinio techninio patikrinimo veiksmus ir papildomai kontroliuoti:
73.4. vamzdyno būklę:
73.4.6. plūdriosios ir povandeninės produktų žarnų mazgų būklę pagal gamintojo slėginio bandymo metodiką ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius;
74. Kasmetinių tikrinimų metu būtina atlikti visus ketvirtinio tikrinimo veiksmus ir papildomai kontroliuoti:
75. JV geometrinių formų defektai (įlinkiai, raukšlės, ovalumas, kreivumas ir metalo vientisumas, defektai ir pažeidimai, išsisluoksniavimas, įbrėžimai, atšaižos, akučių grandinės ir šlako intarpai, taip pat vamzdynų sienelės įlinkiai ir (ar) suplonėjimai, įvairiai orientuoti įtrūkimai bei nuotėkiai) nustatomi pagal gamintojo parengtą ir su JV įmonės vadovu suderintą vidinės vamzdyno diagnostikos metodiką, kurios faktiniai rezultatai turi būti įforminami atskiru dokumentu.
78. Povandeninio vamzdyno būklės kontrolės rezultatai įforminami atitinkamais dokumentais, prie kurių pridedami visi atliktų tyrimų protokolai su išvadomis. Šie dokumentai turi būti saugomi visą JV eksploatavimo trukmę.
79. Pasibaigus projekte numatytam eksploatavimo terminui, JV įmonės vadovas privalo kreiptis į Įgaliotą įstaigą dėl kompleksinio JV ištyrimo. Tik gavęs Įgaliotos įstaigos atitinkamą išvadą dėl vamzdyno tinkamumo toliau eksploatuoti, tęsti jo eksploatavimą. JV turi būti kompleksiškai ištirtas, siekiant nustatyti, ar jį galima toliau eksploatuoti ir kiek laiko.
VIII. NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ PERPUMPAVIMO STOTYS IR NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ APSKAITOS PUNKTAI
82. NPS ir NAP turi būti eksploatuojamos vadovaujantis Taisyklėmis, įrenginių gamintojų techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais.
83. Kiekvienam NPS ir NAP technologiniam įrenginiui turi būti pildomas jo techninio paso priedas, kuriame įrašomi visi priežiūros, techninio patikrinimo bei remonto darbai. NPS ir NAP įrenginių priežiūros aktai ir protokolai yra techninio paso priedo sudedamoji dalis.
84. NPS ir NAP techninę priežiūrą sudaro:
85. Nuolatinę veikiančių įrenginių priežiūrą atlieka kvalifikuoti NPS ir NAP darbuotojai, vadovaudamiesi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinėmis instrukcijomis, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais.
86. NPS ir NAP pamainos darbo metu nuolatinę priežiūrą atliekantys kvalifikuoti darbuotojai privalo vadovautis MV įmonės vadovo dispečerinei tarnybai nustatyta tvarka, tikrinti ir registruoti NPS ir NAP darbo parametrus ir užrašyti pamainos darbo žurnale:
86.1. siurblių veikimo parametrus (įtekančios ir ištekančios naftos ar naftos produktų slėgį, temperatūrą);
87. NPS ir NAP techninis patikrinimas turi būti atliekamas Taisyklių 3 priede nurodyta darbų apimtimi ir periodiškumu.
88. NPS siurblių ir jų įrenginių techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis siurblių ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, parengtomis pagal gamintojo rekomendacijas.
90. MV uždaromieji ir reguliavimo įtaisai turi būti su numeriais, atitinkančiais atitinkamų schemų, sistemų technologinėse schemose esančius numerius.
93. Po statybos ar rekonstravimo darbų NPS ir NAP paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami ir technologinis režimas įjungiamas pagal MV įmonės vadovo patvirtintą instrukciją.
94. NPS siurblių patalpoje pastebėjus naftos ar naftos produktų nuotėkį, reikia nedelsiant apie tai įspėti patalpose esančius žmones ir imtis skubių priemonių nuotėkiui likviduoti. Jeigu naftos ar naftos produktų nuotėkio pašalinti neįmanoma, iš patalpos reikia išvesti žmones (avarinį darbo nutraukimą atlikti vadovaujantis darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis).
95. Apie avarinį NPS siurblių sustabdymą turi būti nedelsiant pranešama NPS vadovui ir MV įmonės budinčiam dispečeriui.
96. Eksploatuojant NPS ir NAP, neleidžiama išjungti automatinių apsaugų arba keisti jų sureguliavimo be raštiško NPS ir NAP vadovo suderinimo. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu kai kurių apsaugų išjungimu (dėl prietaisų patikros), turi būti užtikrinta nuolatinė parametro, kurio apsauga išjungta, taip pat viso agregato kontrolė.
97. Visi NPS planiniai siurblių stabdymo ar paleidimo darbai turi būti atliekami dienos metu išskyrus JV siurblius, reikalingus tanklaiviui pakrauti ar iškrauti, ar MV siurblius, reikalingus naftai ar naftos produktams perpumpuoti ar perpumpavimui sustabdyti. Eksploatuojant NPS ir NAP nustatyti gedimai ir trūkumai turi būti analizuojami ir šalinami atliekant techninę priežiūrą, jei tai nustatyta priežiūros darbuotojų saugos ir sveikatos, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose, ar pagal gedimų šalinimo grafiką arba įrašomi į remonto darbų planus, jei gedimai ir trūkumai gali būti pašalinti tik planinių paprastojo ar kapitalinio remontų metu.
98. Remontuoti atskirus NPS siurblius, siurblių patalpoje veikiant kitiems įrenginiams (siurbliams), galima tik su NPS vadovo leidimu ir laikantis aprašo, nurodyto Taisyklių 4 priedo 25 punkte, reikalavimų.
100. Prieš atidarant siurblių slėgiminę dalį, būtina įsitikinti, ar patikimai veikia tiekiamoji ir ištraukiamoji siurblių patalpų vėdinimo sistemos. Darbų vykdymo metu ne rečiau kaip kartą per dvi valandas darbo vietose turi būti atliekama oro užterštumo naftos ar naftos produktų garais analizė, o tikrinimo rezultatai įrašomi į darbo vietų aplinkos oro kontrolės žurnalą.
101. NPS ir NAP turi būti pildoma ši techninė ir eksploatavimo dokumentacija:
101.3. metinis NPS ir NAP įrenginių priežiūros grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalai ir darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos;
101.4. darbo vietų aplinkos oro kontrolės tikrinimo siurblių patalpoje, katilinėse, požeminėse komunikacijose žurnalai;
101.5. operatyvinis siurblių veikimo parametrų ir darbo laiko apskaitos, slėginių indų registracijos žurnalas, slėginių indų pasai;
101.6. uždaromųjų įtaisų, siurblių patalpos oro kontrolės prietaisų, gaisrinių siurblių, vėdinimo sistemų automatikos tikrinimo žurnalas;
101.7. avarijų likvidavimo treniruočių grafikas ir jų registravimo žurnalas, vėdinimo sistemų eksploatavimo, techninės priežiūros ir remonto dokumentacija;
101.8. automatikos sistemų ir kontrolės matavimo priemonių priežiūros norminiuose teisės aktuose nustatyta dokumentacija;
IX. VAMZDYNO UŽDAROMIEJI IR SAUGOS ĮTAISAI
102. Saugos įtaisai (apsauginiai vožtuvai) turi būti sureguliuoti taip, kad slėgis MV ar JV negalėtų padidėti daugiau kaip 1,15 pd ir (arba) kaip nurodė gamintojas.
103. Jeigu MV ar JV darbinis slėgis dėl kokių nors priežasčių sumažinamas, saugos įtaisas turi būti reguliuojamas, atsižvelgiant į sumažintą darbinį slėgį, ir jo laidumas turi būti patikrintas, tai pažymėjus atitinkamame žurnale.
104. Apsauginiai vožtuvai turi būti su nukreipiamaisiais vamzdynais, saugančiais MV ar JV įmonės darbuotojus nuo neigiamo poveikio vožtuvui atsidarius (veikiant). Šie MV ar JV turi būti apsaugoti nuo užšalimo, juose turi būti įrengtas drenavimo įtaisas susikaupusiam kondensatui išpilti. Drenavimo vamzdyje draudžiama įrengti uždorius, imti naftos ar naftos produktų ėminius iš atvamzdžio, kuriame įrengtas saugos įtaisas, ir įrengti uždorius prieš ir už saugos įtaisų.
105. MV ar JV apsauginiai vožtuvai ir armatūra privalo turėti kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Apsauginiai vožtuvai ir armatūra turi būti tikrinami gamintojo arba MV ar JV įmonės vadovo nustatytais periodais, tai registruojama atitinkamame žurnale.
106. MV ar JV armatūros ir apsauginių vožtuvų korpuse privalo būti aiškiai įskaitoma žyma, kurioje turi būti nurodyta:
107. Ant MV ar JV armatūros turi būti pritvirtinta lentelė su numeriu, atitinkančiu technologinėje schemoje nurodytą numerį.
108. MV ar JV armatūrą ir apsauginius vožtuvus būtina eksploatuoti pagal MV ar JV įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas instrukcijas, gamintojo nurodymus ir Taisyklių reikalavimus.
109. MV ar JV armatūros, taip pat atbulinių vožtuvų patikrinimo metu turi būti atlikta:
110. MV ar JV armatūrą būtina laiku (pagal įmonės vadovo patvirtintus grafikus) ir kokybiškai suremontuoti. Naudojant armatūrą su riebokšliais, ypatingas dėmesys kreiptinas į kamšalo medžiagos kokybę, matmenis, suklojimo į riebokšlio kamerą tinkamumą.
111. MV ar JV apsaugos vožtuvus po sureguliavimo užplombuoja Įgaliotos įstaigos ekspertas. Apsaugos vožtuvo sureguliavimo parametrai užrašomi į tam skirtą žurnalą.
112. Montuojamos naujos MV ar JV armatūros arba jų elementų stipris prieš montavimą turi būti išbandytas bandomuoju slėgiu. Armatūros remonto ir išbandymo rezultatai įforminami aktu, pateikiami visų atliktų tyrimų rezultatai su išvadomis. Šie dokumentai turi būti saugomi kartu su kitais MV ar JV techniniais dokumentais visą armatūros eksploatavimo laiką.
X. ELEKTROS ĮRENGINIAI
113. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami, prižiūrimi ir remontuojami pagal Taisyklių 4 priedo 9, 11, 22, 23, 24, 25 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus.
114. MV ar JV įmonėje turi būti paskirtas už elektros įrenginius atsakingas asmuo arba sudaryta sutartis su VEI išduotą atestatą, atitinkantį elektros įrenginių eksploatavimo reikalavimus, turinčia įmone.
115. Draudžiama eksploatuoti MV ar JV veikiančius elektros įrenginius, kai MV ar JV nėra paskirtas kvalifikuotas elektrotechnikos darbuotojas ar nėra sudaryta sutartis su Taisyklių 114 punkte nurodyta įmone.
116. Organizuojant MV ar JV, elektros įrenginių techninę priežiūrą, turi būti nustatytos MV ar JV įmonės struktūrinių padalinių ir tarnybų pareigos bei jų priežiūros ribos.
117. Elektros įrenginių veikimo režimas turi užtikrinti nenutrūkstamą MV ar JV technologinių įrenginių veikimą ir saugią jų būklę nutrūkus elektros energijos tiekimui pagrindiniame elektros maitinimo tinkle.
118. Nutrūkus elektros energijos tiekimui turi būti užtikrintas saugus MV ar JV įrenginių sustabdymas ir matavimo prietaisų darbas.
119. Turi būti sudaryti metiniai ir daugiamečiai MV ar JV elektros įrenginių techninės priežiūros ir remonto grafikai.
XI. ELEKTROCHEMINĖS APSAUGOS NUO KOROZIJOS PRIEMONĖS
121. Apsaugos nuo korozijos priemones eksploatuoja atitinkamai parengti MV ar JV įmonės darbuotojai.
122. Apsaugos nuo korozijos įrenginių veikimas turi būti tikrinamas šiuo periodiškumu:
122.1. du kartus per mėnesį – elektrocheminės apsaugos įrenginiai be nuotolinės kontrolės priemonių;
122.2. ne rečiau kaip du kartus per metus – elektrocheminės apsaugos įrenginiai su distanciniu valdymu ir protektorinės apsaugos įrenginiai;
122.3. ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį – elektrocheminės apsaugos įrenginiai be nuolatinės kontrolės klaidžiojančių srovių zonoje priemonių;
123. Elektrocheminė apsauga per visą eksploatavimo laiką turi palaikyti nepertraukiamą MV ar JV poliarizaciją per visą vamzdyno ilgį ir visame jo paviršiuje taip, kad apsauginio potencialo reikšmės (absoliutinės) būtų ne mažesnės už minimalias arba ne didesnės už maksimalias reikšmes.
124. Tikrinant KAS įrenginius, būtina kontroliuoti KAS veikimo režimą:
125. Atliekant MV ar JV remonto, diagnostikos ir kitus darbus, susijusius su bandymais, leidžiama atjungti katodinę apsaugą ne daugiau kaip 10 parų per metus arba ne daugiau kaip vieną kartą per ketvirtį iki 80 val. Atjungti katodinę apsaugą gali leisti MV ar JV įmonės vadovas.
126. Elektros matavimo prietaisų rodmenys ir matavimų rezultatai katodinės apsaugos įrenginiuose turi būti registruojami KAS darbo režimų žurnale arba kompiuterinėse laikmenose.
127. Apsauginio potencialo matavimus kontrolinėse matavimo kolonėlėse reikia atlikti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, naudojant nepoliarizuojantį lyginamąjį elektrodą su specialiu prietaisu, kurio įėjimo varža yra ne mažiau kaip 10 MQ.
128. Kompleksinis MV ar JV patikrinimas ir jų korozingumo bei visų elektrocheminės apsaugos įrenginių būklės nustatymas turi būti atliekamas atkarpose, kurioms būdingas aukštas grunto korozinis aktyvumas, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, o kitose atkarpose ne rečiau kaip kartą per 10 metų.
129. MV ar JV izoliacinės dangos patikrinimas atliekamas atkastose vietose apžiūrint vamzdynus ir pagal šiuos parametrus:
129.2. išilginio arba skersinio gradiento matavimu atjungiant arba neatjungiant KAS pagal MV ar JV vidinę diagnostiką;
130. MV ar JV, nutiesti viename technologiniame koridoriuje (lygiagrečiai vienas kitam), turi būti įjungti į vientisą jungtinę elektrocheminės apsaugos sistemą. Jei neįmanoma sudaryti jungtinės apsaugos sistemos, leidžiama MV ar JV eksploatuoti su potencialų skirtumu, jei potencialų skirtumas yra apsauginių potencialų ribose.
131. Turi būti pildoma ši apsaugos nuo korozijos sistemų techninė dokumentacija:
XII. KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIETAISAI, DUOMENŲ PERDAVIMO, TELEMECHANIKOS BEI SIGNALIZACIJOS SISTEMOS
133. Kontrolės ir matavimo prietaisai bei automatikos priemonės, telemechanika ir skaičiavimo technika turi būti naudojami pagal Taisyklių 4 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
134. Kontrolės ir matavimo prietaisai, automatikos priemonių, telemechanikos bei signalizacijos sistemų techninis patikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojų rekomendacijas, saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal jų gamintojų instrukcijų reikalavimus. Turi būti atliekama visų kontrolės ir matavimo prietaisų patikra ir (arba) kalibravimas.
135. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti saugų ir patikimą MV ar JV veikimą.
136. Kontrolės ir matavimo prietaisų patikra ar kalibravimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 18 punkte teisės akto nuostatose nustatytu periodiškumu. Jei tokių nurodymų nėra, techninės priežiūros periodiškumą ir apimtį nustato MV ar JV įmonės vadovas.
137. Kontrolės ir matavimo prietaisų patikrą ar kalibravimą organizuoja MV ar JV įmonės vadovo paskirti atsakingi asmenys įmonėje arba kiekviename padalinyje atskirai.
138. Draudžiama naudoti sugedusius kontrolės ir matavimo prietaisus arba prietaisus, kurių metrologinė patikra ar kalibravimas neatlikta.
139. Paimti remontui, kalibravimui ar patikrai atlikti kontrolės ir matavimo prietaisai turi būti pakeisti tapačiais prietaisais.
140. Manometras parenkamas toks, kad darbinis slėgis būtų rodomas manometro skalės antrame trečdalyje.
141. Manometro skalėje ties padala, atitinkančia vamzdyno darbinį slėgį, turi būti nubrėžtas raudonas brūkšnys. Vietoje raudono brūkšnio leidžiama prie manometro korpuso pritvirtinti raudonai nudažytą metalinę plokštelę, glaudžiai priglundančią prie manometro stiklo.
142. Manometras turi būti įtaisytas taip, kad MV ar JV įmonės darbuotojai aiškiai matytų jo rodmenis.
143. MV ar JV naudojamų manometrų tikslumo klasė, jeigu gamintojas nenustato kitaip, turi būti ne žemesnė kaip:
144. Manometrų, įtaisytų daugiau kaip 2 m aukštyje nuo stebėjimo aikštelės, korpuso skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 160 mm, jeigu gamintojas nenustato kitaip. Įrengti manometrus didesniame kaip 3 m aukštyje nuo aikštelės lygio neleidžiama.
146. Nenutrūkstamą duomenų perdavimo, telekomunikacijų, telemechanikos (telemetrijos), apsauginės ir gaisrinės signalizacijos sistemų bei priemonių darbą užtikrina MV ar JV vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
147. Veikimo parametrai, aplinkos sąlygos (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumo lygis, agresyvi terpė), mechaninis poveikis sistemų ir jų priemonių įrengimo vietose neturi viršyti gamintojų nustatytų ribų.
148. Normaliam signalizacijos sistemų veikimui užtikrinti būtinais atvejais (pagal signalizacijos sistemų įrengimo projektą) turi būti numatytas rezervinis automatinis signalizacijos sistemų maitinimas.
149. Signalizacijos įrangos, kabelių sujungimo skydai, perėjimų dėžutės, įrangos spintos turi būti sunumeruoti. Visi laidai ir gnybtai turi būti ženklinti, valdymo ir perjungimo elementai turi būti su užrašais apie jų paskirtį (pagal signalizacijos įrangos schemas).
150. Draudžiama eksploatuoti įrenginius esant netvarkingiems arba išjungtiems kontrolės, matavimo prietaisams bei automatikos ir apsaugos priemonėms. MV ar JV įmonės darbuotojams draudžiama išjungti duomenų perdavimo, telemetrijos ir signalizacijos priemones bei sistemas be asmens, atsakingo už šių įrenginių ar objekto eksploatavimą, raštiško leidimo.
151. Į automatizavimo, telemechanikos sistemų komplektą įeinantys įrenginiai turi būti įžeminti pagal Taisyklių 4 priedo 11 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
152. Kontrolės ir matavimo prietaisų, automatikos sistemų aparatūra, kabeliai, esantys sprogimui pavojingose zonose, turi būti saugūs sprogimo atžvilgiu.
153. Atidaryti kokią nors apsaugotą nuo sprogimo pavojaus aparatūrą ar prietaisą, įrengtą sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje, galima tik išjungus įtampą, o aparatus ir prietaisus su darbo proceso metu šylančiais elementais – tik atvėsus iki žemiau pavojingos dujų ir oro mišinio užsidegimo ribos. Sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama tikrinti elektrinius kontrolės ir matavimo prietaisus bei automatikos priemones tikrikliu, megommetru ir kitais įprastais prietaisais.
154. MV ar JV ir jų įrenginiams valdyti numatomas operatyvinis technologinis ir bendras technologinis ryšys.
155. Operatyvinį technologinį ryšį sudaro:
156. MV ar JV įmonės darbuotojų ir ryšių įrenginių apsaugai nuo pavojingų įtampų, atsirandančių nuo žaibo išlydžių ar nuo induktyvinių elektros perdavimo linijų įtakų, ryšių oro linijos, aparatinės, stiprinimo punktai ir kita ryšių įranga turi būti aprūpinta apsaugine įranga.
157. Esant perkūnijai draudžiama dirbti bet kokius darbus ryšių oro ir laidinės transliacijos linijose, radijo relinėse linijose, taip pat daryti kabelinių linijų matavimus.
158. Sprogimui pavojingose zonose leidžiama įrengti ir naudoti ryšių priemones, tik jeigu jos yra saugios sprogimo atžvilgiu.
159. Informacijos surinkimą iš susijusių su MV ar JV objektų, avarinių pranešimų priėmimą bei MV ar JV operatyvų valdymą, panaudojant SCADA sistemą, užtikrina MV ar JV įmonės telekomunikacijų tarnyba, vadovaudamasi MV ar JV įmonės vadovo patvirtintais telekomunikacijų tarnybos nuostatais bei darbo instrukcijomis.
XIII. VAMZDYNO STIPRIO IR SANDARUMO BANDYMAI
160. MV ar JV mechaninis stipris patikrinamas hidraulinio bandymo metu, bandomuoju slėgiu, kuris nurodytas projekte.
161. MV ar JV hidraulinis išbandymas atliekamas šiais atvejais:
162. Leidžiama neatlikti stiprio bandymo, jei MV ar JV remonto arba rekonstravimo metu buvo virinamos ne daugiau kaip 4 jungtys ir atlikta jų 100% neardomoji kontrolė.
163. Valstybės registre įregistruotų MV ar JV periodinius bandymus bei bandymus po MV ar JV detalių suvirinimo atlieka Įgaliotosios įstaigos ekspertas. Neregistruojamų MV ar JV periodinius bandymus atlieka ir būklę įvertina jų priežiūros meistras.
164. Sandarumo bandymas yra MV ar JV sandarumo patikra darbo terpe darbiniu slėgiu, siekiant nustatyti slėgio pokytį vamzdyne per laiko vienetą. Sandarumo bandymas atliekamas po kiekvieno MV ar JV išsandarinimo. Sandarumo bandymus leidžiama atlikti su MV ar JV esančia nafta ar naftos produktais.
165. Prieš perimant MV ar JV vamzdynus naudoti, būtina juos išvalyti, patikrinti vamzdžių švarumą ir ovalumą ir surašyti patikrinimo aktą. Šis aktas pridedamas prie MV ar JV dokumentacijos.
166. MV ar JV valomi vamzdynų vidaus valymo įtaisu. Vamzdynų vidaus valymo įtaisas paleidžiamas MV ar JV naftos ar naftos produktų tekėjimo greičiu, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Vamzdynų vidaus valymo įtaisą pasirenka MV ar JV eksploatuojanti įmonė.
167. MV ar JV vidaus valymo įtaiso slinkimo (stūmimo) greitis turi atitikti įtaiso greitį, nurodytą atitinkamoje gamintojo instrukcijoje.
168. Turi būti išbandytas visų sumontuotų MV ar JV mechaninis stipris ir sandarumas. Šio bandymo takioji medžiaga paprastai yra vanduo.
170. MV bandomi visiškai užpylus tranšėją. Kai grunto temperatūra prie pat vamzdžio yra žemesnė kaip 2°C, esant galimybei tikslinga naudoti antifrizą arba uždaromąją armatūrą laikinai apšiltinti (izoliuoti).
171. Pripildžius MV ar JV, reikia palaukti, kol vandens slėgis vamzdyno atkarpose stabilizuosis. Bandymo slėgis ir matavimo prietaisų (termometrų, manometrų ir kt.) charakteristikos bei jų sumontavimo vieta turi būti numatyta iki bandymų. Turi būti atlikta matavimo prietaisų metrologinė patikra. Slėgio registratoriai turi būti apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir įrengti ne mažiau kaip 10 m atstumu nuo bandomojo vamzdžio.
172. Bandant MV ar JV mechaninį stiprį turi būti naudojami ne mažesnės kaip 1,5 tikslumo klasės manometrai, o bandant sandarumą – ne mažesnės kaip 1,0 tikslumo klasės manometrai.
174. Mechaninio stiprio bandymo slėgis 1-os ir 2-os klasės vietovių vamzdynams turi būti 1,25 karto didesnis už didžiausiąjį darbinį slėgį (Pb = 1,25 * Pdmax). Mechaninio stiprio bandymo slėgis 3-ios ir 4-os klasės vietovių vamzdynams turi būti 1,5 karto didesnis už didžiausiąjį darbinį slėgį (Pb = 1,5 * Pdmax).
175. MV ar JV atkarpa, esanti uždarymo įtaisų aikštelėse ir susikirtimuose su keliais, vandens kliūtimis, geležinkeliais gali būti išbandyta slėgiu kartu su pagrindiniu MV ar JV arba atskirai. MV ar JV valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kameros 3-ios ir 4-os klasių vietovėse bandomos slėgiu atskirai.
176. MV ar JV mechaninio stiprio bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jei per visą bandymo trukmę slėgis MV ar JV nesikeičia (manometru nėra nustatytas slėgio krytis).
178. MV ar JV bandymo metu nustatomas 1 bar mažesnis už mechaninio stiprio slėgį sandarumo bandymo slėgis. Bandymo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 24 valandos. Bandymo metu slėgio krytis neturi viršyti leistino.
179. Išbandžius MV ar JV mechaninį stiprį ir sandarumą iš vamzdyno turi būti pašalintas vanduo. Per MV ar JV valymo prietaisas perleidžiamas tiek kartų, kiek reikia, kad vamzdynas išdžiūtų. Jei reikia džiovinti papildomai, džiovinama pučiant sausu oru ir pan.
180. Išvalytą, išbandytą ir išdžiovintą naują pakloto MV ar JV dalį reikia prijungti prie veikiančio MV ar JV, prapūsti ir pripildyti naftos ar naftos produktų. Po to atliekami MV ar JV įrenginių paleidimo bei derinimo darbai ir MV ar JV pripažįstamas tinkamu naudoti, kaip nustatyta Taisyklių 4 priedo 13 punkte nurodytame teisės akte.
XIV. DISPEČERINIS VALDYMAS
181. Operatyvinį dispečerinį terminalų, MV ar JV valdymą atlieka dispečerinė tarnyba, kuri vadovaujasi MV ar JV įmonės vadovo patvirtintais tarnybos nuostatais.
182. MV ar JV įmonėje turi būti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti operatyvinėms dispečerinėms tarnyboms privalomi pildyti dokumentai:
182.5. terminalo įrangos ir vamzdyno elektros įžeminimų, žaibosaugos apžiūrų ir patikrinimo žurnalas;
183. Dispečerinėje tarnyboje dirbantys darbuotojai:
183.1. užtikrina naftos ar naftos produktų perdavimo vartotojams reguliavimą pagal nustatytus režimus ir kiekius;
183.2. operatyvine tvarka reguliuoja vartotojams perduodamos naftos ar naftos produktų kiekius, o esant būtinumui – pagal suderintus ir įmonės vadovo patvirtintus grafikus nustatyta tvarka apriboja ar nutraukia naftos ar naftos produktų perdavimą; kontroliuoja planinį krovinio naftos ir naftos produktų tiekimą vartotojams pagal patvirtintus grafikus;
183.3. atlieka MV ar JV operatyvinį valdymą, užtikrina nustatytus naftos ar naftos produktų srautus optimaliais vamzdynų veikimo režimais;
183.4. apskaičiuoja naftos ar naftos produktų atsargas MV ar JV pagal faktinį slėgį, atlieka naftos ir naftos produktų atsargos kitimo apskaitą, kontroliuoja naftos ar naftos produktų kokybę;
183.5. analizuoja, apibendrina ir parengia operatyvinius duomenis apie transportuotus naftos ar naftos produktų kiekius ir juos perduoda suinteresuotoms tarnyboms;
183.6. analizuoja ir išryškina naftos ar naftos produktų transportavimo sistemų trūkumus, rengia pasiūlymus dėl jų pašalinimo;
183.7. nuolat palaiko operatyvinį ryšį su vartotojais naftos ar naftos produktų perdavimo režimų klausimais;
183.8. organizuoja ir vykdo operatyvinę naftos ar naftos produktų vamzdynų linijinės dalies, technologinio ryšio ir telemechanikos sistemų įrenginių techninio patikrinimo ir remonto darbų kontrolę;
183.9. atlieka įvykusių MV ar JV avarijų lokalizavimo bei likvidavimo darbų eigos operatyvinę kontrolę, kilus avarijai veikia pagal patvirtintus avarijų likvidavimo planus;
184. Dispečerinė tarnyba kontroliuoja MV ar JV ir jo įrenginių darbo režimą. Dispečerinė tarnyba dirba pagal MV ar JV įmonės personalo tarnybos patvirtintus grafikus. Pamainos priėmimas ir perdavimas turi būti įforminti žurnale.
XV. VAMZDYNŲ REMONTAS IR REKONSTRUKCIJA
186. MV ar JV remonto darbai planuojami įvertinant jų techninės priežiūros, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo rezultatus bei vamzdynų techninę būklę.
187. Analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromos MV ar JV sudedamųjų dalių rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto projektai bei darbų planai.
188. MV ar JV rekonstravimo ir remonto darbai atliekami vadovaujantis defektiniais aktais, pagal patikslintus arba naujus darbo planus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
189. Sumontavus naujoje vietoje arba suremontavus MV ar JV, kai keičiamos jų sudedamosios dalys ar elementai suvirinimo būdu, taip pat susidarius išskirtinėms aplinkybėms (po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, neįprastų ar ilgalaikių prastovų, modernizavimo), potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti Įgaliotosios įstaigos.
190. MV ar JV remonto laikotarpiu rangovas privalo parengti darbų atlikimo planą ir jį suderinti su užsakovu; gauti raštišką leidimą dirbti vamzdyno objektuose; visi rangovo darbuotojai privalo išklausyti užsakovo instruktažą darbo vietoje.
191. Remonto, paruošiamieji ir žemės darbai MV ar JV trasos apsaugos zonoje arba automobilių kelių, geležinkelių, elektros tiekimo linijų apsauginėje zonoje, taip pat susikirtimuose su aukštos įtampos linijomis ir (ar) kitų organizacijų požeminėmis komunikacijomis turi būti iš anksto raštu suderintas su juridiniu asmeniu, eksploatuojančiu tuos kelius ar komunikacijas. Jeigu numatoma, kad remonto darbų metu bus būtinas atitinkamų įmonių atstovų dalyvavimas vykdant paruošiamuosius ir (ar) žemės darbus, atitinkamas įmones privaloma įspėti apie atitinkamų darbų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.
192. MV ar JV avarijos atveju, kai reikia atlikti neatidėliotinus remonto ir atkūrimo darbus kitų komunikacijų apsaugos zonoje, leidžiama juos dirbti be išankstinio suderinimo su šias komunikacijas eksploatuojančiomis įmonėmis su sąlyga, kad:
192.1. kartu su avarinės brigados pasiuntimu į avarijos vietą, neatsižvelgiant į paros laiką, avarijų likvidavimo plane numatyta tvarka turi būti pranešama kitoms komunikacijas eksploatuojančioms įmonėms apie darbų pradžią ir būtinumą jos atstovui atvykti į darbų vykdymo vietą;
193. Atvykę į MV ar JV avarijos vietą kitas komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovai turi nurodyti tikslias jų komunikacijų ir įrenginių išsidėstymo vietas, priemones dėl jų išsaugojimo, kurių būtina imtis, ir dalyvauti iki darbų pabaigos.
194. MV ar JV pavojingose gaisro ir sprogimo atžvilgiu patalpose bei lauke atliekant pavojingus darbus su dujomis, leidžiama naudoti ne aukštesnės kaip 50 V įtampos kilnojamuosius šviestuvus, o ypač pavojingose vietose (tranšėjose, šuliniuose, talpyklose ir pan.) – kilnojamuosius rankinius 12 V įtampos elektros šviestuvus, atitinkančius tos zonos apsaugos laipsnį.
195. Jeigu remontuojant MV reikia suvirinti sandūras ir šių sandūrų negalima išbandyti hidraulinio bandymo metodu, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Tuo atveju turi būti surašomas aktas, kurį turi pasirašyti MV ar JV įmonės vadovo įgaliotas asmuo, atsakingas už suvirinimo procedūrų priežiūrą. Patikrinti atliktų suvirinimo darbų kokybę turi būti iškviečiamas Įgaliotos įstaigos ekspertas.
196. MV ar JV suvirinimo darbus leidžiama dirbti suvirintojams, išklausiusiems atitinkamus kursus, nustatyta tvarka atestuotiems ir gavusiems suvirintojo kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus, kurių suvirinimo būdas ir suvirinimo padėtis, taip pat suvirinamo metalo tipas yra analogiški būsimoms suvirinimo sąlygoms. Suvirinimo darbams privalo vadovauti suvirinimo darbų koordinatorius, kuriam keliami reikalavimai apibrėžti Lietuvos standarte LST EN 719 „Suvirinimo koordinavimas. Uždaviniai ir atsakomybė“.
197. MV ar JV darbams, kur susidaro potencialiai sprogi aplinka, privalo vadovauti atsakingas asmuo, turintis leidimą atlikti pavojingus darbus potencialiai sprogioje aplinkoje.
199. Dirbant elektros suvirinimo darbus MV ar JV sprogimui pavojingoje patalpoje draudžiama vietoje paduodamos srovės grįžtančio laido naudoti įžeminančią instaliaciją, metalo konstrukcijas, įrenginių korpusus ar vandentiekio vamzdyną.
201. MV ar JV paleidimo ir derinimo darbai atliekami po NPS siurblių remonto iš dalies ar visiškai juos išardant ar po NPS technologinės įrangos pakeitimo nauja. Po MV ar JV linijinės dalies remonto ar rekonstravimo (jei buvo keičiamos atskiros vamzdyno atkarpos) paleidimo darbai atliekami vadovaujantis MV ar JV įmonės vadovo patvirtinta darbų vykdymo instrukcija bei Taisyklių 4 priedo 25 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. MV ir (ar) JV paleidimo darbus gali atlikti tik kvalifikuota įmonė, turinti atestatą vykdyti šią veiklą, kaip tai nustatyta Taisyklių 4 priedo 25 punkte nurodytame teisės akte. Turi būti surašomas atitinkamos formos atliktų paleidimo ir derinimo darbų aktas.
202. NPS bei naftos ar naftos produktų terminalo, MV ar JV ir jų technologinių įrenginių, telemetrijos bei signalizacijos sistemų paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami pagal šių įrenginių gamintojų parengtų techninių dokumentų bei įrenginių montavimo projektų reikalavimus.
203. Visoms rotorinėms sistemoms (siurbliams, elektros varikliams, kompresoriams ir pan.) po remonto būtina atlikti vibracinę kontrolę.
204. MV ar JV remontui turi būti naudojamos tik tokios medžiagos ir elementai, kurie yra nustatyti vamzdyno remonto projekte ir turi atitikties dokumentus.
206. MV ar JV suvirinimo darbai turi būti atlikti pagal suvirinimo procedūrų nustatytus reikalavimus.
207. MV ar JV defektų šalinimui turi būti paruoštas atitinkamas projektas arba MV ar JV įmonės vadovo patvirtinta instrukcija.
XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
209. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Naftos ir naftos produktų magistralinių ir
jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių
1 priedas
VAMZDYNO LINIJINĖS DALIES APŽIŪRA BEI TECHNINIS PATIKRINIMAS
1 lentelė. Linijinės dalies apžiūrų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas |
Pastabos |
| 1. |
Linijinės dalies apžiūra |
Du kartus per metus |
Pavasarį ir rudenį |
| 2. |
Požeminių perėjų per gamtines kliūtis krantų patikrinimas |
Du kartus per metus |
Pavasarį ir rudenį |
| 3. |
Jūrinės dalies vamzdyno, įtvirtinimo, plūduro ir jo priklausinių patikrinimas |
Pagal gamintojo rekomendacijas ar (ir) vamzdyno įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas |
|
| 4. |
Vamzdyno būklės perėjose per geležinkelius, automobilių kelius, upes, griovius patikrinimas |
Kartą per metus |
Pavasarį |
| 5. |
Vamzdyno antžeminės dalies (sankirtos, čiaupų kolonos, uždaromieji įtaisai, aptvarai ir kita įranga) patikrinimas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
| 6. |
Magistralinio vamzdyno įgilinimo matavimas galimose reljefo pakitimo vietose |
Pagal apėjimo rezultatus |
Pavasarį |
| 7. |
Uždaromųjų įtaisų valdymo mazgų, impulsinių linijų, ventilių ir kitos įrangos apžiūra ir veikimo patikrinimas |
Vieną kartą per ketvirtį |
|
2 lentelė. Magistralinio vamzdyno linijinės dalies techninio patikrinimo periodiškumas ir atliekamų darbų apimtys
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas |
Pastabos |
| 1. |
Izoliacijos būklės tikrinimas |
Vieną kartą per 5 metus |
|
| 2. |
Krūmų ir medžių pašalinimas mechaniniu būdu |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 5 metus |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 3. |
Izoliacijos sutvarkymas vamzdyno ir antžeminių vamzdyno įtaisų įvadų ir išvadų vamzdžių susikirtimo su žeme vietose |
Jeigu reikia, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 4. |
Krantų tvirtinimo darbai, išplautų krantų išpylimas |
Jeigu reikia |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 5. |
Povandeninės perėjos būklės tikrinimas |
Kartą per 3 metus |
Pirmą kartą po metų nuo eksploatavimo pradžios |
| 6. |
Antžeminių perėjų dažymas |
Jeigu reikia |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 7. |
Augmenijos pašalinimas iš uždaromųjų įtaisų aikštelių ir aplink jas |
Du kartus per vasarą |
Jeigu reikia, augmenija turi būti šalinama dažniau |
| 8. |
Uždaromųjų įtaisų pripildymas tepalo, jeigu reikia – tepalo pakeitimas |
Du kartus per metus |
|
| 9. |
Uždaromųjų įtaisų, aikštelių aptvarų, vamzdžių dažymas, numeracijos atnaujinimas |
Jeigu reikia |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 10. |
Uždaromųjų įtaisų aptvaro stulpelių ir kitų dalių keitimas, atliekant žemės ar suvirinimo darbus |
Jeigu reikia |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 11. |
Uždaromųjų įtaisų hidraulinės sistemos tvarkingumo patikrinimas |
Du kartus per metus |
|
| 12. |
Uždaromųjų įtaisų reduktorių tepimas, siurblių patikrinimas, tepiklio pripildymas |
Vieną kartą per metus |
|
| 13. |
Trasos žymėjimo stulpelių, įspėjamųjų ženklų ir užrašų atnaujinimas |
Jeigu reikia |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 14. |
Uždaromųjų įtaisų tarpiklių būklės patikrinimas ir, jeigu reikia, pakeitimas |
Vieną kartą per metus |
|
______________
Naftos ir naftos produktų magistralinių ir
jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių
2 priedas
JŪRINIŲ VAMZDYNŲ IR PLŪDURO APŽIŪRŲ PERIODIŠKUMAS IR ATLIEKAMI DARBAI
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Savaitinė ir prieš švartavimą |
Mėnesinė |
Ketvirčio |
Metinė |
| 1. |
Sukamosios plokštės guolis: |
|
|
|
|
| 1.1. |
apžiūra |
+ |
+ |
|
|
| 1.2. |
sutepimas |
|
+ |
|
|
| 1.3. |
vandens prasisunkimas |
|
+ |
+ |
|
| 2. |
Grandinių atramos: |
|
|
|
|
| 2.1. |
apžiūra |
|
+ |
+ |
|
| 2.2. |
grandinių įtempimas |
|
|
+ |
|
| 3. |
Produktų šarnyrinės jungtys: |
|
|
|
|
| 3.1. |
apžiūra |
+ |
+ |
+ |
|
| 3.2. |
montažinė svirtis |
+ |
+ |
|
|
| 3.3. |
tepimas |
|
+ |
|
|
| 3.4. |
nutekėjimas |
+ |
|
|
|
| 3.5. |
nuotėkių grąžinimo sistema |
|
+ |
|
|
| 4. |
Produkto vamzdynai: |
|
|
|
|
| 4.1. |
apžiūra |
+ |
+ |
+ |
|
| 4.2. |
nutekėjimas |
+ |
|
+ |
|
| 4.3. |
sklendžių veikimas |
+ |
|
|
|
| 4.4. |
vamzdynų atramos |
|
|
+ |
|
| 4.5. |
sienelių storis |
|
|
|
+ |
| 4.6. |
kompensatoriai |
+ |
|
|
|
| 5. |
Plūdrioji žarna: |
|
|
|
|
| 5.1. |
apžiūra |
+ |
|
|
|
| 5.2. |
slėgio bandymai (kai bus sukaupti duomenys apie eksploataciją, MV ar JV įmonės vadovas gali nutarti, kad produkto žarnos slėgio bandymai bus atliekami kas šešis mėnesius, tik raštu suderinus su {galiotąja įstaiga) |
|
|
+ |
|
| 6. |
Povandeninė žarna: |
|
|
|
|
| 6.1. |
apžiūra |
|
+ |
|
|
| 6.2. |
konfigūracija |
|
+ |
|
|
| 6.3. |
slėgio bandymai |
|
|
+ |
|
| 6.4. |
PLEM sklendžių darbas |
|
|
+ |
|
| 7. |
Švartavimo bridelio apžiūra |
+ |
|
|
|
| 8. |
Švartuotė: |
|
|
|
|
| 8.1. |
apžiūra |
+ |
|
|
|
| 8.2. |
pakabinimo grandinė |
+ |
|
+ |
|
| 9. |
Pagalbinė įranga: |
|
|
|
|
| 9.1. |
apžiūra |
|
+ |
|
|
| 9.2. |
tepimas |
|
+ |
|
|
| 10. |
Plūduro skyriai: |
|
|
|
|
| 10.1. |
triumo patikrinimas |
|
+ |
|
|
| 10.2. |
vidinė apžiūra |
|
|
|
+ |
| 11. |
Paplovimo apžiūra: |
|
|
|
|
| 11.1. |
PLEM |
|
|
+ |
|
| 11.2. |
100 metrų vamzdynas |
|
|
|
+ |
| 12. |
Katodinės apsaugos apžiūra |
|
|
|
+ |
| 13. |
Inkaro grandinė: |
|
|
|
|
| 13.1. |
įtempimo davikliai |
+ |
|
|
|
| 13.2. |
hidraulinė sistema |
|
+ |
|
|
| 13.3. |
telemetrijos sistema |
+ |
|
|
|
| 13.4. |
hidraulinė žarna |
|
+ |
|
|
| 14. |
Plūduras: |
|
|
|
|
| 14.1. |
diferentas ir viršvandeninis bortas |
+ |
|
|
|
| 14.2. |
liukai |
+ |
|
|
|
| 14.3. |
navigacinės šviesos |
+ |
|
|
|
| 14.4. |
korpuso storis |
|
|
|
+ |
| 15. |
Kova su apledėjimu (jeigu reikia, tikrinti ir šalinti ledą žiemą) |
+ |
|
|
|
Pastabos:
1. Apžiūros kas savaitę ir prieš švartavimą kriterijai: jeigu dėl meteorologinių sąlygų šios apžiūros negalima atlikti ilgiau nei dvi savaites, turi būti atliekama mėnesinė apžiūra.
2. Mėnesinės apžiūros kriterijai:
3. Ketvirčio apžiūros kriterijai:
4. Metinės apžiūros kriterijai:
Naftos ir naftos produktų magistralinių ir
jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių
3 priedas
NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ PERPUMPAVIMO STOČIŲ IR NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ APSKAITOS PUNKTŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS
1 lentelė. Perpumpavimo stotys
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Darbų periodiškumas |
Pastabos |
| 1. |
Siurbliai |
Išdirbus gamintojo nustatytą valandų skaičių arba kartą per ketvirtį, jei siurblys nebuvo naudojamas |
Vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta instrukcija |
| 2. |
Antžeminių technologinių naftotiekio ir produkto tiekio vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Ne rečiau kaip kartą per 2 metus |
Vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta instrukcija |
| 3. |
Tepimo sistema |
Vieną kartą per metus |
|
| 4. |
Vandens tiekimo sistemos: |
|
|
| 4.1. |
geriamojo vandens |
Kartą per 3 mėnesius |
|
| 4.2. |
technologinio vandens |
Kartą per savaitę ir po kiekvieno papildymo |
|
| 4.3. |
priešgaisrinio vandens |
Vieną kartą per metus |
|
| 5. |
Oro tiekimo sistema: |
|
|
| 5.1. |
siurbliai |
Išdirbus gamintojo nurodytą valandų skaičių |
|
| 5.2. |
vožtuvų, saugos ir reguliavimo įtaisai |
Kartą per 2 metus |
|
| 5.3. |
uždaromieji įtaisai |
Jeigu reikia |
|
| 6. |
Vėdinimo sistema |
Vieną kartą per metus |
|
| 7. |
Automatikos ir signalizacijos sistema: |
Įmonės vadovo patvirtintu periodiškumu (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) |
Vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta instrukcija |
| 7.1. |
siurblio avarinio stabdymo automatika |
||
| 7.2. |
siurblio avarinio stabdymo automatika, saugos vožtuvai |
||
| 7.3. |
slėgio padidėjimo virš normos saugos įtaisai (jutikliai) |
||
| 7.4. |
slėgio (avarinio) sumažėjimo saugos įtaisai (signalizacija) |
||
| 7.5. |
siurblinės patalpos avarinė (uždujinimo naftos ar naftos produktų garais) signalizacija |
||
| 7.6. |
rezervinio elektros maitinimo šaltinis (jį įjungiant ir išjungiant) |
2 lentelė. Naftos ir naftos produktų apskaitos punktai
| Eil. Nr. |
Objektas |
Darbų periodiškumas |
Pastabos |
| 1. |
Tepalo lygio patikrinimas ar kitų veiksmų atlikimas |
Pagal gamintojo rekomendacijas |
|
| 2. |
Jungčių sandarumo patikrinimas ir šalinimas |
Vieną kartą per mėnesį |
|
| 3. |
Apskaitos priemonių periodinė patikra |
Lietuvos standartizacijos departamento prie Aplinkos ministerijos nustatytais terminais |
|
| 4. |
Technologinių parametrų kontrolės prietaisų periodinė patikra |
Lietuvos standartizacijos departamento prie Aplinkos ministerijos nustatytais terminais |
|
| 5. |
Saugos, gaisrinės saugos ir nuotolinės signalizacijos sistemų funkcinis ir veikimo tikslumo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 6. |
Redukavimo linijų uždaromųjų įtaisų nuotolinio valdymo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 7. |
Telemechanikos sistemos daviklių nuostatų patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
| 8. |
Telemechanikos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
|
| 9. |
Telemechanikos ir ryšio priemonių patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 10. |
Žaibolaidžių jungčių su įžeminimu patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 11. |
Elektros įrenginių įžeminimo patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
|
| 12. |
Elektros įrenginių ir žaibolaidžių dažymas |
Jeigu reikia |
|
| 13. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų patikrinimas |
Vieną kartą per metus prieš šildymo sezoną |
|
| 14. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų dažymas |
Jeigu reikia |
|
| 15. |
Apšvietimo sistemų būklės patikrinimas |
Ne rečiau kaip vieną kartą per metus |
|
| 16. |
Vamzdžių metalo būklės (sienelių storio) patikrinimas |
Techninio patikrinimo metu |
|
______________
Naftos ir naftos produktų magistralinių ir
jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių
4 priedas
NUORODOS
Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89- 2742).
4. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
5. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
6. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 (Žin., 2001, Nr. 57-2053; 2004, Nr. 133-4802).
7. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).
8. Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
9. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502).
10. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašas – 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 (Žin., 2004, Nr. 184-6801).
11. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852).
12. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).
13. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
14. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).
15. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
16. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).
17. Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams LAND 35-2000, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 (Žin., 2000, Nr. 108-3470).
18. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321).
19. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-257 (Žin., 2004, Nr. 107-4005).
20. Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 (Žin., 1998, Nr. 41-1119).
21. Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4-116 (Žin., 2006, Nr. 42-1535).
22. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051).
23. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252).
24. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 54-1930).
25. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246; 2006, Nr. 112-4289).
26. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 (Žin., 2005, Nr. 152-5630).
27. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 3-88).
______________