LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SENRUSNĖS IR SENNEMUNĖS EŽERŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2007 m. sausio 12 d. Nr. D1-31

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Senrusnės ir Sennemunės ežerų gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Nemuno deltos regioninio parko direkcija, planavimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-31

 

SENRUSNĖS IR SENNEMUNĖS EŽERŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Senrusnės ir Sennemunės ežerų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Senrusnės ir Sennemunės ežerai (toliau – Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST) yra Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybėje. Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST apima valstybinį Senosios Rusnės ornitologinį draustinį ir jo buferinės apsaugos zoną. Teritorijos plotas – 1585,7 ha, iš kurių draustiniui priklauso 90,6 ha, buferinės apsaugos zonai – 1495,06 ha. Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST pagrindą sudaro 2 seklūs Nemuno senvagės vietoje susiformavę eutrofiniai ežerai – Senrusnė (40 ha) ir Sennemunė (48,3 ha), apsupti sukultūrintų užliejamųjų pievų.

Teritorijoje nustatyta 12 perinčių paukščių rūšių, įtrauktų į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą:

Didysis baublys (Botaurus stellaris). Du patinai aptikti Senrusnės ežere. Duomenų apie jų gausą Sennemunės ežere ir Nemuno senvagėje nėra.

Baltasis gandras (Ciconia ciconia). Šešių lizdų kolonija aptikta stambių medžių grupėje tarp Nemuno ir Senosios Rusnės ežero.

Šaukštasnapė antis (Anas clypeata). Peri paežerės pievose, tačiau gausa nenustatyta.

Juodasis peslys (Milvus migrans). Viena pora nereguliariai peri tame pačiame medžių guote kaip ir baltieji gandrai.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Pavienės poros peri Senosios Rusnės ežere.

Pievinė lingė (Circus pygargus). Peri 1–3 poros.

Švygžda (Porzana porzana). Dažna perinti rūšis, tačiau gausa nenustatyta.

Griežlė (Crex crex). Teritorijos pievose peri didelė populiacija (kasmet registruojama ne mažiau kaip 80 griežiančių patinų).

Mažasis kiras (Larus minutus). Atskirais metais peri iki 30 porų, tačiau kitais metais gali būti aptinkamos tik pavienės poros. Palankiais metais – tai antra pagal vietinę rūšies gausą teritorija Lietuvoje.

Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Senosios Rusnės ežere peri iki 80 porų.

Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybridus). 2005 m. aptikta ne mažesnė kaip 20 porų kolonija. Šiuo metu tai gausiausia rūšies perimvietė šalyje, tačiau neaišku, ar ji išliks ateityje.

Gaidukas (Phylomachus pugnax). Peri pavienės poros.

Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST perėjimo, klajonių ir migracijų metu aptinkamos 28 paukščių rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), iš jų 11 rūšių peri. Teritorijoje migracijų metu apsemtose pievose reguliariai stebimi globaliai nykstantys jūriniai ereliai (Halliaeetus albicilla), kai kurie žąsiniai paukščiai: gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus) (iki 300 individų); baltakaktės žąsys (Anser albifrons) (iki 10000 paukščių) ir želmeninės žąsys (Anser fabalis) (iki 800 paukščių).

Ežerų užpelkėjimas, pievų užaugimas medžiais ir krūmais kelia grėsmę ir blogina čia perinčių ir migracijų metu apsistojančių paukščių buveinių sąlygas. Esama padėtis Senrusnės ežere dar tenkina daugumos čia sutinkamų nykstančių ir retų paukščių rūšių poreikius. Tačiau tankūs karklynai abiejuose ežero galuose ir jo atšakose mažina buveinių, tinkamų perėti saugomoms paukščių rūšims (šaukštasnapėms antims, juodosioms žuvėdroms, mažiesiems kirams, švygždoms), plotą. Karklynuose peri pilkosios varnos (Corvus corone) ir šarkos (Pica pica)pagrindiniai vandens ir pelkių paukščių lizdų naikintojai. Sennemunės ežerą supančiose pievose vietomis yra per daug karklų krūmų, kurie mažina pievų paukščiams reikalingą atvirą erdvę, pritraukia pilkąsias varnas ir šarkas.

Prie Senrusnės ežero pernelyg intensyviai ganoma aptveriant daug galvijų nedidelėse teritorijose arti vandens. Gyvulių mėšlas ir srutos patenka į vandenį, teršia ežerą ir skatina jo eutrofikaciją. Intensyvus ankstyvas nuganymas ir šienavimas yra pagrindinės grėsmės griežlėms ir kitiems pievų paukščiams.

Rekreacija nėra intensyvi, nes greta yra patrauklesnė tuo požiūriu Nemuno upė. Ežerai išnuomoti verslinei žūklei. Tinklų statymas – trikdymo faktorius. Plaukiojant valtimis, gali būti sunaikinami, sugriaunami plūduriuojantys žuvėdrų lizdai.

Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST valstybinė žemės ūkio ir vandens ūkio paskirties žemė sudaro apie 85% teritorijos.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti dabartinę globaliai nykstančios griežlės vietinės populiacijos gausą, užtikrinti perinčių juodųjų žuvėdrų, kitų nykstančių vandens paukščių palankią apsaugos būklę ir išsaugoti migruojančių baltakakčių, kitų žąsų rūšių ir gulbių giesmininkių tarptautinės svarbos sankaupų vietas.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. reguliuoti ežerų (visų pirma Senrusnės) užaugimą krūmais ir helofitais (viršvandenine augalija);

4.2. išsaugoti užliejamų pievų kraštovaizdį (atviras pievas be sumedėjusios augalijos želdinių) ir tinkamai tvarkyti pievas;

4.3. šviesti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus ir visuomenę apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius;

4.4. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę paukščių pavasarinių migracijų ir veisimosi sezonu;

4.5. siekti, kad valstybinio Senosios Rusnės ornitologinio draustinio buferinėje apsaugos zonoje nebūtų medžiojami paukščiai.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

 

1. Reguliuoti ežerų, (visų pirma Senrusnės) užaugimą krūmais ir helofitais (viršvandenine augalija)

1.1. organizuoti karklų krūmų, augančių pakrantėse, iškirtimą (A tvarkymo plotas)

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007, 2009, 2011, 2013, 2015 metai

I

 

 

1.2. organizuoti pirmamečių karklų ir nitrofilinių augalų išrovimą (A tvarkymo plotas)

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

 

2. Išsaugoti užliejamų pievų kraštovaizdį (atviras pievas be sumedėjusios augalijos želdinių) ir tinkamai tvarkyti pievas

2.1. organizuoti pievose augančių krūmų ir medžių iškirtimą (B tvarkymo plotas)

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą

 

2.2. inventorizuoti teritorijos natūralias užliejamas pievas ir parengti jų kartografinę medžiagą

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2008 metai

II

 

 

2.3. organizuoti natūralių pievų inventorizacijos duomenų perdavimą Tauragės apskrities viršininko administracijai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę, dokumentuose būtų numatyti specialūs žemės naudojimo apribojimai, skirti pievoms išsaugoti ir gerai jų būklei užtikrinti

Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2008 metai

II

 

 

2.4. informuoti ūkininkus apie galimybes gauti paramą pievoms tvarkyti pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimus. Padėti ūkininkams parengti būtinus dalyvavimo programoje dokumentus

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2013 metai

I

Jeigu ūkininkai neaktyviai dalyvaus KPP AAP, pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus dėl draustinio tvarkymo plano parengimo, nustatant saugomų paukščių rūšių apsaugai palankų teritorijos apsaugos ir naudojimo reglamentą

 

3. Šviesti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus ir visuomenę apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius

3.1. įrengti 3 informacinius stendus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius prie abiejų ežerų ir kelyje Pagėgiai-Šilutė

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2008 metai

III

 

 

3.2. suorganizuoti 3 susitikimus su Stoniškių seniūnijos gyventojais, informuoti juos apie teritorijos apsaugos būtinybę ir reikalavimus

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2009 metai

II

 

3.3. parengti nors 1 straipsnį kasmet regioninei spaudai ir 1 straipsnį kas treji metai šalies masinės informacijos leidiniams apie saugomos teritorijos svarbą ir vertybes

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007–2016 metai

II

 

3.4. išleisti lankstinuką apie Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST (1000 egzempliorių tiražu)

Nemuno deltos regioninio parko direkcija

2007 metai

III

 

4. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę paukščių pavasarinių migracijų ir veisimosi sezonu

4.1. įtraukti teritoriją į kontrolės programą ar kontroliuojamų objektų sąrašą ir reguliariai nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. tikrinti pagal sudarytą planą

Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

2007–2016 metai

II

 

5. Siekti, kad valstybinio Senosios Rusnės ornitologinio draustinio buferinėje apsaugos zonoje nebūtų medžiojami paukščiai

5.1. patikslinti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete sąlygas, uždraudžiant paukščių medžioklę draustinio buferinėje apsaugos zonoje (išskyrus teisės aktų nustatyta tvarka vykdomą varninių paukščių gausos reguliavimą)

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

2007–2016 metai

II

 

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Senrusnės ir Sennemunės ežerų PAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, ar numatytos priemonės duoda laukiamą poveikį siekiant nustatyto Gamtotvarkos plano tikslo. Jei peržiūros metu nustatoma, kad įgyvendinami veiksmai neduoda reikiamų rezultatų, turi būti siūloma tikslinti Gamtotvarkos plane numatytas priemones.

9. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimui naudojami šie kriterijai, leidžiantys pagrįstai spręsti apie saugomų vertybių pokyčius ir priežastis:

9.1. perinčių griežlių, juodųjų žuvėdrų ir migruojančių gulbių giesmininkių, baltakakčių žąsų gausumo sankaupose pokyčiai (perinčių saugomų tilvikinių ir antinių paukščių vietinių populiacijų gausa nenaudojama kaip indikatorius gamtotvarkos priemonių efektyvumui vertinti);

9.2. sumedėjusios augalijos plotų pokyčiai ežerų pakrantėse;

9.3. sumedėjusios augalijos išplitimas pievose, pievų pavertimo ariama žeme tendencijos;

9.4. kita neigiama žmogaus veikla, jos intensyvumas.

10. Perinčių griežlių, juodųjų žuvėdrų, migruojančių baltakakčių žąsų ir gulbių giesmininkių sankaupų stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Teritorijoje apskaitos vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšių monitoringo metodinių reikalavimų.

11. Griežlių ir migruojančių baltakakčių žąsų, gulbių giesmininkių laikino apsistojimo buveinės – užliejamos pievos – yra palyginti greitai kintančios ir jautrios įvairiems poveikiams, todėl Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas po trejų metų, o vėliau – kas penkerius metus, parengiant peržiūros ataskaitą.

12. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Jeigu iki atliekamos Gamtotvarkos plano peržiūros mokslo institucijų specialistai vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę ir pateikė vertinimo rezultatus ar buvo gauti kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų vertinimai ir pastabos, šią informaciją Nemuno deltos regioninio parko direkcija turi panaudoti atlikdama vertinimą.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. perinčių griežlių ir juodųjų žuvėdrų populiacijų bei migruojančių gulbių, žąsų sankaupų gausa ir pasiskirstymas teritorijoje;

13.5. pasiekti tvarkymo rezultatai (nurodyti, kiek ūkininkų dalyvauja KPP AAP programose ir koks jų naudojamos žemės plotas);

13.6. suinteresuotų asmenų indėlis, derybose ir susitikimuose pasiekti susitarimai;

13.7. reikalingi Gamtotvarkos plano priemonių patikslinimai.

______________