LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO
2012 m. gegužės 15 d. Nr. 2B-31
Vilnius
p r i i m a m a s pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-13/2012) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (2012 m. kovo 22 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 74 straipsniui, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui,
ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.
Bylai suteikiamas numeris 8/2012.
Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal „priėmimo pobūdį“ neprieštarauja teisinės valstybės principui, konstituciniams teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo imperatyvams, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Pabrėžtina, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, jame turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.
Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad nors pareiškėjas prašo tirti Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal „priėmimo pobūdį“, iš prašymo matyti, jog jam kilo abejonių dėl ginčijamo įstatymo atitikties Konstitucijai pagal joje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo tvarką.
Pažymėtina, kad savo abejonę dėl ginčijamo įstatymo pagal „priėmimo pobūdį“ atitikties teisinės valstybės principui, konstituciniams teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo imperatyvams, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 1 daliai pareiškėjas iš esmės grindžia ne teisiniais argumentais, o Seimo, jo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisės departamento, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentės veiklos priimant ginčijamą įstatymą vertinimu.
Pareiškėjas teigia, kad „Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalėjo pateikti savo išvadas dėl priimamo įstatymo“, tačiau jis neatsižvelgia į nagrinėjamo prašymo kontekste ypač svarbų Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalyje (2000 m. spalio 10 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti įstatymo projektą, jeigu Seimo Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, taip pat į tai, kad Seimo Teisės departamentas tokios išvados nepateikė.
Pažymėtina ir tai, kad savo abejonę dėl ginčijamo įstatymo pagal „priėmimo pobūdį“ atitikties Konstitucijos 138 straipsnio 3 daliai pareiškėjas iš esmės grindžia tik deklaratyviu teiginiu, jog šis įstatymas pagal „priėmimo pobūdį negali būti kildinamas iš Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, o verčiau priešingai – prieštarauja jai“.
Konstatuotina, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kodėl Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal „priėmimo pobūdį“ gali prieštarauti teisinės valstybės principui, konstituciniams teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo imperatyvams, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai. Taigi toks pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal „priėmimo pobūdį“ neprieštarauja teisinės valstybės principui, konstituciniams teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo imperatyvams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.