LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL DRUSKININKŲ MIESTO ISTORINĖS DALIES NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO – TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. lapkričio 11 d. Nr. ĮV-685

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. spalio 5 d. teikimą Nr. (13.1)2-2484:

1. Tvirtinu pridedamą Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 30185, buvęs kodas: U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą.

2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas

_________________

(pav.)	VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“ Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690, išduotas 2011-01-21

			Patvirtinta: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. 11 mėn. 11 d. įsakymu Nr. ĮV-685

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:		Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS:		Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys
KOMPLEKSAS:		Druskininkų miesto istorinė dalis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 30185)
		Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS
ETAPAS:		SPRENDINIAI
BYLA:		SP-16(2008)-SP
Direktorius				Vydmantas Drumsta
Projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja				Giedrė Filipavičienė (A 032, KPD atest. Nr. 1376)
Vilnius, 2011 m.

(ženklas)	UAB „SENOJO MIESTO ARCHITEKTAI“
Šv. Ignoto g. 5, 2001 Vilnius		Įmonės kodas 125921419
Tel. 261 11 15, faksas 212 27 53		PVM m/k 259214113
e-mail: www. smartas.lt		Atest. Nr. 3046

ORGANIZATORIUS:	Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3a, LT-62151 Alytus
KOMPLEKSAS:	SMA/08 – 33
ŽYMĖJIMAS:	Nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 30185 (buv. U52)
OBJEKTAS:	DRUSKININKŲ MIESTO ISTORINĖ DALIS
DALIS:	TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ SPECIALUSIS PLANAS
STADIJA:	SPRENDINIAI
(nuotrauka)
DIREKTORIUS:		E. Zilinskas
PROJEKTO VADOVĖ:		I. Kliobavičiūtė Atest. Nr. 1106, NKVA 1377
ARCHITEKTAI:		„D.Sabaliauskienė 1107A, NKVA 1111 G.Jankauskas
VILNIUS, 2008–2011

Pagrindinis brezinys

koordinates_1

koordinates_2

koordinates_3

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. lapkričio mėn. 11 d.

įsakymu Nr. ĮV-685

(pav.)

I. ĮVADAS

1.1. Planavimo tikslai ir uždaviniai:

Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planas patvirtintas Kultūros paveldo centro direktoriaus 2005 03 04. Vertybės teritorijos plotas 109,6 ha. Vizualinės apsaugos zonos plotas 5,81 ha.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Druskininkų miesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma urbanistine vietove.

Vertybės apsaugos tikslai – viešam pažinimui ir naudojimui.

Specialiojo planavimo tikslas: specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos išsaugojimą.

Planavimo uždavinys : nustatyti (patikslinti) Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

1.2. Teisinis kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindas.

Kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribos nustatomos remiantis : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais :

• 2008-05-30 Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2008, Nr. 65-2495);

• 2008-10-23 Nr. Į-427 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 127- 4877);

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir užduotimi (2008-12-11 Nr. 2A-337).

Vietovės teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba. Druskininkų miesto centrinės dalies teritorija ir vizualinės apsaugos zona nustatyta 2005-01-06, patvirtinta 2005-03-04.

Vertybės teritorijos plotas	109,6 ha
Apsaugos zonos – vizualinės apsaugos pozonio	5.81 ha

Vietovės teritorijos ir apsaugos zonų ribas nustatomos parengus teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (Žin. 2008-12-16 Nr. 144-5797), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197).

II. PROJEKTAVIMO EIGA

2.1. Sąlygų sąvadas

2008-08-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys plano rengėjams išdavė planavimo sąlygas ir užduotį, kurias papildė ir patikslino 2008-12-11 raštu Nr. 2A-337.

Tai atsitiko todėl, jog 2008-10-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-427 „Dėl 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185. buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš „vietovės“ į „rajono“ lygmenį.

Projektas parengtas vadovaujantis atsakingų institucijų pateiktomis sąlygomis:

• 2008-12-11 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir planavimo darbu užduotimi Nr. 2A-337;

• 2008-11-26 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygomis rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentui rengti NR. ARST-5-265A;

• 2008-07-17 Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygomis specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. A-56/08 (su priedais).

2.2. Dokumento renginio etapai.

• Esamos būklės analizės stadija.

Esamos būklės analizės stadijoje nustatyta tvarka informacija apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą buvo paskelbta vietinėje spaudoje (laikraštyje „Druskonis“ 2008 12 05 Nr. 49 (981)): apie planavimo proceso pradžią, specialiojo plano rengimo tikslus ir uždavinius, plano organizatoriaus ir rengėjų kontaktai. Esamos būklės medžiagoje koncepcijos stadijoje išnagrinėta Druskininkų istorinės miesto dalies urbanistinė raida; atliktas vizualinis istorinių ir saugomų kultūrinių objektų vertinimas, foto fiksacija; identifikuoti pagrindiniai vertingų miesto panoramų ir silueto apžvalgos taškai; surinkti duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė. Atsižvelgiant į saugomos teritorijos vertingąsias savybes, suformuotos specialiojo plano koncepcijai parengti išvados.

• Koncepcijos rengimo stadija.

Pagal esamos būklės analizėje suformuotas išvadas pagrįsta vietovės apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybė, buvo parengti 6 Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų koncepcijų variantai. Koncepcijos stadijoje nustatomos vertybės teritorijos bei vizualinės apsaugos pozonio ribos ir plotai.

6-ajam koncepcijos variantui buvo pritarta :

• 2011-07-13 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos Alytaus teritorinis padalinys raštu Nr. 2A-163 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (30185) koncepcijos“;

• 2011-07-18 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija raštu „Dėl pritarimo Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijai Nr. 6“ Nr. 52-1854;

• 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (protokolo išrašas Nr. VT-49).

• Sprendiniu konkretizavimo stadija, viešumas.

Specialiojo plano koncepcijos 6 variantas buvo pateiktas visuomenei susipažinimui www.kpd.lt interneto svetainės puslapyje, paskelbta apie specialiojo plano sprendinių konkretizavimo etapą – baigiamojo planavimo proceso etapo pradžią, pasiūlymų pateikimo tvarką: vietą, laiką ir galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus.

Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinami sprendiniai, vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų koordinatės. Atliktas sprendinių pasekmių poveikio vertinimas planavimo sąlygose nurodytais aspektais. Gauti sprendinių derinimo raštai iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų.

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Druskininkų miesto istorinė raida

Druskininkų m. istorinė dalis reikšminga senųjų Lietuvos kurortų urbanistikos, architektūros ir istorinio palikimo prasme. Skirtingi mecenatų skonio, išprusimo, tautiškumo pavyzdžiai atsispindi XIX a. – XX a. miesto plano struktūroje ir atskirų vilų bei gydyklų architektūroje. Druskininkų savitumą iliustruoja landšaftinė situacija – buv. senoji gyvenvietė prie Druskinio ežero sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis prie Nemuno upės ir aplinkinė miškų vietovė, dabar tapusi miesto parku.

Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad Druskininkų gyvenvietė buvo žinoma jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydyti“. XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. 1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos – Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I. gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik

1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas („Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo. 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai.

Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio ir mineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemuno krante). Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes.

Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymą Druskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati – nuo pavienių istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčių kultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Remiantis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) bei natūrinių tyrimų informacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldo objektų sankaupa Druskininkų mieste. Didžioji dalis nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir pastatų kompleksų turi architektūrinę bei istorinę vertę: XIX a. pab. – XX a. pr. statytos medinės dekoratyviai puoštos vilos, susikoncentravusios senojoje miesto dalyje (Laisvės a., šv. Jokūbo. Maironio gatvėse).

Plačiau apie Druskininkų istoriją ir urbanistinę miesto raidą žr. prieduose:

• „Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai“, Algimantas Mačiulis. „Urbanistika ir architektūra“, 2009 (33 (l):20-27);

• Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės II tomas : „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ 1 knyga, Algimantas Miškinis. Druskininkai 301-323 psl. „Savastis“. 2002.

4.1 Pradiniai duomenys – reikšmingumas, statusas, apsaugos tikslai, vertingosios komplekso savybės, teritorija ir apsaugos zona.

4.1.1. Juridinės bazės analizė:

Analizuojami planuojamoje teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, kultūros paminklai, pagrindiniai jų apskaitos duomenys bei nustatyti apsaugos reikalavimai. Nagrinėjamos vertybių teritorijos, jų apsaugos zonos, apsaugos reikalavimai bei pateikiamas apibendrintas jų vertinimas.

Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsniu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:

1) apskaita;

2) skelbimas saugomu;

3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas;

4) pažinimus, jo sklaida;

5) atgaivinimas (reabilitacija).

4.1.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių urbanistinėje vietovėje, apskaitos analizė

Nekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtis:

Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2004. Nr. 153-5571) apibrėžia :

1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį.

2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:

1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių;

2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma;

3) vietovė.

3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti:

1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;

2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai;

3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;

4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą:

5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės;

6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės;

7) želdynai – reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai ir panašūs objektai ar vietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė;

8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga;

9) istorinis – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių;

10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;

11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija;

12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;

13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai.

4.2. Druskininkų miesto istorinėje dalyje esančių NKV objektų sudėties apibūdinimas:

4.2.1. Istorinės miesto dalies vertingosios savybės (vertingi elementai ir dalys): planinė struktūra – stačiakampė. Susiformavo XIX–XX a. Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje ir stačiakampio formos aikštė su bažnyčia viduryje. Kurortas ir gyvenvietė augo kartu, ir plėtėsi Nemuno vingyje,

užstatymas – vyrauja medinė architektūra, pastatai 1–3 aukštų. Architektūra turėjo 2 ryškius etapus: I – carizmo (1837–1920). Šiame laikotarpyje 1910–1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūros klestėjimo laikmetis: susiformavo gatvių ir aikščių tinklas; pastatyta daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos – asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais. II etapas – lenkmečio (1920–1939). šiam laikotarpyj statytos vilos daugiausia atstovauja „šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa parėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudis dekoro išraiškas – tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai.

Pagal kultūros vertybės pagrindinį dosjė, parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės 2005-03-21, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingi elementai ir dalys: – gatvių tinklas ir užstatymo pobūdis;

- aikščių planai ir jų tūrinės erdvinės kompozicijos;

- želdynai ir želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų);

- vandens įrenginiai ir natūralūs telkiniai.

4.2.2. Druskininkų miesto centrinės dalies ir jos gretimybių apskaitos duomenys

Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas (Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Druskininkų miesto centrinės dalies teritorijoje yra įregistruota 20 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių :

Pastatai	14
Pastatų kompleksai	4
Laidojimo vietos	2

4.2.3. Detali nekilnojamųjų vertybių Druskininkų urbanistinės vietovėje sklaida

Viso Druskininkų miesto savivaldybėje yra registruota 52 kultūros paveldo vertybės:

Nr.	Unikalus objekto kodas	Pavadinimas	Adresas	Įregistravimo registre data	Kiti kodai
1. Urbanistinė vietovė (nagrinėjamas objektas):
	30185	Druskininkų miesto istorinė dalis	Druskininkų sav., Druskininkų m.	2005-03-21	U52
2. Statiniai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje :
2.1.	15862	Bažnyčia	Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9	AtV891
2.2.	30662	Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė	Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a.	2005-04-18		S1068
2.3.	27436	Druskininkų gydykla	Druskininkų sav., Druskininkų m., Vilniaus al.7	2003-05-23		S815
2.4.	30656	Pastatas	Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 9	2005-04-18		S1062
2.5.	15860	Pastatas	Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 59	1999-03-04		S543, AtV889
2.6.	15863	Pastatas	Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 17	1999-03-04		S544, AtV892
2.7.	4393	Pastatas	Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 22	1999-03-04		S542, IP 1897, LA413/121
2.8.	30657	Pastatas	Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Kudirkos g. 9	2005-04-18		S1063
2.9.	30660	Sanatorija	Druskininkų sav., Druskininkų m., Kurorto g. 6	2005-04-18		S1066
2.10.	30661	Vandentiekio bokštas	Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 1	2005-04-18		S1067
2.11.	15864	Vila	Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 21	1999-03-04		S545, AtV893
2.12.	15866	Vila	Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g.16	1999-03-04		S546, AtV895

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. lapkričio mėn. 11 d.

įsakymu Nr. ĮV-685

(pav.)

I. ĮVADAS

1.1. Planavimo tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Druskininkų miesto istorinė dalis pripažinta valstybės saugoma urbanistine vietove.

Vertybės apsaugos tikslai – viešam pažinimui ir naudojimui.

Specialiojo planavimo tikslas: specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos išsaugojimą.

Planavimo uždavinys: nustatyti (patikslinti) Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

1.2. Teisinis kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindas.

Kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribos nustatomos remiantis : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymais :

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir užduotimi (2008-12-11 Nr. 2A-337).

Vietovės teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba. Druskininkų miesto centrinės dalies teritorija ir vizualinės apsaugos zona nustatyta 2005-01-06, patvirtinta 2005-03-04.

Vertybės teritorijos plotas	109,6 ha
Apsaugos zonos – vizualinės apsaugos pozonio	5,81 ha

Vietovės teritorijos ir apsaugos zonų ribas nustatomos parengus teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (Žin. 2008-12-16 Nr. 144-5797), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197).

2.1. Sąlygų sąvadas

Tai atsitiko todėl, jog 2008-10-23 Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-427 „Dėl 2008-05-30 įsakymo Nr. Į-189 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš „vietovės“ į „rajono“ lygmenį.

Projektas parengtas vadovaujantis atsakingų institucijų pateiktomis sąlygomis:

• 2008-12-11 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinio išduotomis planavimo sąlygomis ir planavimo darbu užduotimi Nr. 2A-337;

• 2008-07-17 Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus planavimo sąlygomis specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. A-56/08 (su priedais).

2.2. Dokumento rengimo etapai.

• Esamos būklės analizės stadija.

• Koncepcijos rengimo stadija.

6-ajam koncepcijos variantui buvo pritarta :

• 2011-07-13 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos Alytaus teritorinis padalinys raštu Nr. 2A-163 „Dėl Druskininkų miesto istorinės dalies (30185) koncepcijos“;

• 2011-07-19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (protokolo išrašas Nr. VT-49).

• Sprendiniu konkretizavimo stadija, viešumas.

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Druskininkų miesto istorinė raida

Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad Druskininkų gyvenvietė buvo žinoma jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną. Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo „gydyti“. XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija. 1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos – Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840–1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik

1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas („Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų. moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo. 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai.

Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio ir mineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemuno krante).Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes.

Plačiau apie Druskininkų istoriją ir urbanistinę miesto raidą žr. prieduose:

• „Druskininkų miesto planinės erdvinės kompozicijos ypatumai“, Algimantas Mačiulis, „Urbanistika ir architektūra“, 2009 (33 (1):20-27);

• Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės II tomas : „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ 1 knyga, Algimantas Miškinis, Druskininkai 301-323 psl., „Savastis“, 2002.

4.1 Pradiniai duomenys – reikšmingumas, statusas, apsaugos tikslai, vertingosios komplekso savybės, teritorija ir apsaugos zona.

4.1.1. Juridinės bazės analizė:

Analizuojami planuojamoje teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės, kultūros paminklai, pagrindimai jų apskaitos duomenys bei nustatyti apsaugos reikalavimai. Nagrinėjamos vertybių teritorijos, jų apsaugos zonos, apsaugos reikalavimai bei pateikiamas apibendrintas jų vertinimas.

Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsniu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:

1) apskaita;

2) skelbimas saugomu;

3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas;

4) pažinimas, jo sklaida;

5) atgaivinimas (reabilitacija).

4.1.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių, esančių urbanistinėje vietovėje, apskaitos analizė

Nekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtis:

Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 153-5571) apibrėžia :

1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį.

2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:

1) pavienis objektas – viela, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių;

2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma;

3) vietovė.

3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti :

3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;

4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;

6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės;

7) želdynai – reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai ir panašūs objektai ar vietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė;

8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga;

10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;

12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;

13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai.

4.2. Druskininkų miesto istorinėje dalyje esančių NKV objektų sudėties apibūdinimas:

4.2.1. Istorinės miesto dalies vertingosios savybės (vertingi elementai ir dalys):

planinė struktūra – stačiakampė. Susiformavo XIX–XX a. Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje ir stačiakampio formos aikštė su bažnyčia viduryje. Kurortas ir gyvenvietė augo kartu, ir plėtėsi Nemuno vingyje,

užstatymas – vyrauja medinė architektūra, pastatai 1–3 aukštų. Architektūra turėjo 2 ryškius etapus: 1 – carizmo (1837–1920). Šiame laikotarpyje 1910–1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūros klestėjimo laikmetis: susiformavo gatvių ir aikščių tinklas; pastatyta daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos – asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais. II etapas – lenkmečio (1920–1939), šiam laikotarpyj statytos vilos daugiausia atstovauja „šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa parėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudis dekoro išraiškas – tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai.

- aikščių planai ir jų tūrinės erdvinės kompozicijos;

- želdynai ir želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų);

- vandens įrenginiai ir natūralūs telkiniai.

4.2.2. Druskininkų miesto centrinės dalies ir jos gretimybių apskaitos duomenys

Pastatai	14
Pastatų kompleksai	4
Laidojimo vietos	2

4.2.3.Detali nekilnojamųjų vertybių Druskininkų urbanistinės vietovėje sklaida

Viso Druskininkų miesto savivaldybėje yra registruota 52 kultūros paveldo vertybės:

Nr.	Unikalus objekto kodas	Pavadinimas		Adresas	Įregistravimo registre data		Kiti kodai
1. Urbanistinė vietovė (nagrinėjamas objektas) :
	30185	Druskininkų miesto istorinė dalis	Druskininkų sav., Druskininkų m.		2005-03-21		U52
2. Statiniai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje:
2.1.	15862	Bažnyčia Druskininkų sav.,		Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9		AtV891
2.2.	30662	Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė		Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a.	2005-04-18	S1068
2.3.	27436	Druskininkų gydykla		Druskininkų sav., Druskininkų m., Vilniaus al.7	2003-05-23	S815
2.4.	30656	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 9	2005-04-18	S1062
2.5.	15860	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 59	1999-03-04	S543, AtV889
2.6.	15863	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 17	1999-03-04	S544, AtV892
2.7.	4393	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., Šv. Jokūbo g. 22	1999-03-04	S542, 1P1897, LA413/121
2.8.	30657	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Kudirkos g. 9	2005-04-18	S1063
2.9.	30660	Sanatorija		Druskininkų sav., Druskininkų m., Kurorto g. 6	2005-04-18	S1066
2.10.	30661	Vandentiekio bokštas		Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 1	2005-04-18	S1067
2.11.	15864	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., Laisvės a. 21	1999-03-04	S545, AtV893
2.12.	15866	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 16	1999-03-04	S546, AtV895
2.13.	30658	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Krėvės g. 4	2005-04-18		S1064
2.14.	30659	Vila „Oazė“		Druskininkų sav., Druskininkų m., V. Krėvės g. 6	2005-04-18		S1065
3. Statinių kompleksai, esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje :
3.1.	10469	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sodyba		Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35	2003-12-30		G400K, IR136
3.1.1.	28040	Muzikos namas		Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35	2003-12-30		G400K2
3.1.2.	28039	Namas		Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35	2003-12-30		G400K1
3.2.	24677	Pastatų kompleksas		Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos	1999-03-04		G209K
3.2.1.	15861	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g. 9	1999-03-04		G209K1, AtV890
3.2.2.	24682	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., T. Kosciuškos g.7	1999-03-04		G209K2
3.3.	24683	Pastatų kompleksas		Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g.	1999-03-04		G210K
3.3.1.	15865	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 14	1999-03-04		G210K1, AtV894
3.3.2.	24684	Pastatas		Druskininkų sav., Druskininkų m., Maironio g. 12	1999-03-04		G210K2
3.4.	30601	Vilos pastatų kompleksas		Druskininkų sav., Druskininkų m.	2005-04-18		G533K
3.4.1.	30602	Vila		Druskininkų sav., Druskininkų m., K. Dineikos g. 2/Sausoji g. 10	2005-04-18			G533K1
3.4.2.	30603	Pavėsinė		Druskininkų sav., Druskininkų m., Sausoji g. 8	2005-04-18			G533K2
4. Laidojimo vietos , esantys nagrinėjamoje urbanistinėje vietovėje :
4.1.	21890	Kapinės (nev.)		Druskininkų sav., Druskininkų m.				IP1869, LA413/120
4.2.	4365	Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1992-12-04			IV181
5. Kitos nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės, registruotos Druskininkų mieste
5.1.	15338	Dekoratyvinė skulptūra „Jaunystė“		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV4403
5.2.	7646	Dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1993-01-05			DR396
5.3.	8608	Dekoratyvinė skulptūra „Prie šaltinio“		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV610
5.4.	7647	Dekoratyvinė skulptūra „Ratnyčėlė“		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1993-01-05			DR398
5.5.	14995	Dekoratyvinė skulptūra „Skrydis“		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV4084
5.6.	8609	Dekoratyvinis reljefas		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV611
5.7.	20037	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biustas		Druskininkų sav., Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. 35				DR1248
5.8.	20036	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklas		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1993-04-08			DR1247
5.9.	8613	Paveikslas „Kūdikėlio pagarbinimas“		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV615
5.10.	8615	Paveikslas „Marija Rožančinė“		Druskininkų sav., Druskininkų m.				DV617
5.11.	7644	Paveikslas „Marija“ su aptaisu		Druskininkų sav., Druskininku m.	1993-01-05		DR394
5.12.	8614	Paveikslas „Nuplaktas Kristus“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV616
5.13.	8611	Paveikslas „Piligrimas, dalijantis vargšams išmaldą“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV613
5.14.	7645	Paveikslas „Šv. Antanas“ su aptaisu		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1993-01-05		DR395
5.15.	8610	Paveikslas „Šv. Augustinas“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV612
5.16.	15336	Paveikslas „Šv. Bonaventūra“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV4401
5.17.	20129	Paveikslas „Šv. Juozapas“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV3613
5.18.	8612	Paveikslas „Trys Karaliai“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV614
5.19.	7648	Skulptūra „Motinystė“		Druskininkų sav., Druskininkų m., Vytauto g. 23	1993-01-05		DR397
5.20.	15337	Skulptūra „Nukryžiuotasis“		Druskininkų sav., Druskininkų m.			DV4402
5.21.	14996	Vitražai (2)		Druskininkų sav., Druskininkų m.
6. Gretimybės (archeologinės vietos ir urbanistinės vietovės):
6.1.	3691	Druskininkų, Ratnyčios senovės gyvenvietė		Druskininkų sav., Druskininkų m.	1992-10-20		A267P, AR1415
6.2.	28259	K. Dineikos fizinės kultūros parkas		Druskininkų sav., Druskininkų m.	2003-12-31		U44
Viso objektų : 52

4.3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas, tvarkyba ir naudojimas:

4.3.1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo tikslai.

Vadovaujantis NKPAĮ 4 straipsnio (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais:

1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.

2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus).

Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijoje esančiom nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatyti šie apsaugos tikslai:

Kiekis	Nekilnojamoji kultūros vertybė	Kodas		Registravimo data	Teritorija ha	Apsaugos tikslai
	Urbanistinė vietovė					VP+N
	Druskininkų m. istorinė dalis	U52		05 03 21	109,6	VP+N
	Statiniai ir statinių kompleksai					VP +N, VP
1.	Pastatas Šv. Jokūbo g. 22, Druskininkai	S542		99 03 04	0.18	VP+N
2.	Pastatas M.K. Čiurlionio g.59, Druskininkai	S543		99 03 04	0.18	VP+N
3.	Pastatas Šv. Jokūbo 17, Druskininkai	S544		99 03 04	0,14	VP+N
4.	Vila Laisvės a. 21, Druskininkai	S545		99 03 04	0.03	VP+N
5.	Vila Maironio g. 16, Druskininkai	S546		99 03 04	0,23	VP+N
6.	Pastatų kompleksas T. Kosciuškos g. 7, 9, Druskininkai	G209K		99 03 04	0,25	VP+N
7.	Pastatų kompleksas Maironio g. 12/13, 14, Druskininkai	G210K		99 03 04	0,15	VP+N
8.	Druskininkų gydykla Vilniaus al. 7, Druskininkai	S815		03 05 23	0,63	VP+N
9.	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sodyba M. K.Čiurlionio g. 35 Druskininkai	G400K		03 12 30	0,31	VP+N
10.	Vilos pastatų kompleksas K. Dineikos g. 2, Sausoji g. 8 Druskininkai	G533K		05 04 18	0,26	VP+N
11.	Pastatas K. Dineikos g. 13 Druskininkai	S1062		05 04 18	0,15	VP+N
12.	Pastatas V. Kudirkos g. 9, Druskininkai		S1063	05 04 18	0.19	VP+N
13.	Vila V. Krėvės g. 4, Druskininkai		S1064	05 04 18	0.13	VP+N
14.	Vila „Oazė“ V. Krėvės g. 6, Druskininkai		S1065	05 04 18	0,14	VP+N
15.	Sanatorija Kurorto g. 6, Druskininkai		S1066	05 04 18	0,56	VP+N
16.	Vandentiekio bokštas Sausoji g. 1, Druskininkai		S1067	05 04 18	0.06	VP+N
17.	Stačiatikių cerkvė Laisvės a. Druskininkai		S1068	05 04 18	0,91	VP+N, VP
18.	Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia 1. Fonbergo g. 15. Druskininkai		AtV 891			R
	Laidojimo vietos					VP+N, VP
19.	Kapinės (neveikiančios) Druskininkai		IP 1869, LA 413/120			R
20.	Kapinės Druskininkai		IV 181			R

VP+N – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre ir saugoma viešojo pažinimo ir naudojimo tikslais;

VP – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre ir saugoma viešosios pagarbos tikslais;

R – nekilnojamoji kultūros vertybė, registruota Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre.

4.3.2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir naudojimas.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir naudojimas yra apibrėžti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

4.3.2.1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga apibrėžta NKPAĮ 19 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153-5571):

1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais.

2. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama:

1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes;

2) teritorijoje ir apsaugos zonoje stalyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti;

3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius.

3. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.

4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą – pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

5. Jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šio objekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinio ištyrimo ir dokumentų tvarkymo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus, mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patvirtinta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos.

6. Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima:

1) dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus;

2) saugomo objekto teritorijoje keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, užstatymo režimą, pastatų ar stalinių paskirtį;

3) saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, keisti upių vagas, keisti esamus bei įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;

4) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje.

7. Sutikimas pagal šio straipsnio 6 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal savivaldybės tarybos ir už to objekto apsaugą atsakingos institucijos patvirtintą saugomo objekto teritorijos ir jos apsaugos zonų tvarkymo planą ir (ar) paveldotvarkos projektą, kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo pobūdis ir užstatymo sąlygos.

8. Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose reklama įrengiama pagal kultūros ministro patvirtintas taisykles.

9. Privačios nuosavybės teise valdomo kultūros paveldo objekto valdytojas gali imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų aukas (užmokestį) kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai.

4.3.2.2.Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga apibrėžta NKPAĮ 20 straipsnyje (Žin., 2004, Nr. 153-5571):

1. Visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.

2. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vieta gali būti saugoma, nors ir nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių ar elementų. Ši vieta žymima paminklinėmis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniais statiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais. Draudžiama griauti ar žaloti statinius, skirtus tokios vietos vertingosioms savybėms pažymėti. Šie statiniai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaugą atsakingos institucijos sutikimą.

Visų neveikiančių kapinių tvarkybą ir naudojimą reglamentuoja Kapinių tvarkymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 22-695).

5. Urbanistinės vietovės – Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozinio apibūdinimas.

5.1. Druskininkų miesto centrinės dalies vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozinio ribų aprašymas.

Urbanistinės vietovės vertybės teritorijos ribos apibrėžtos:

- pietuose (Sausoji g.) ir rytuose (Krėvės g.) gatvių raudonosiomis linijomis, tarp šių gatvių – kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų, pagal istorinį išlikusį užstatymą bei išklotines);

- šiaurės rytuose Nemuno upės kranto linija:

- šiaurėje išlikusio istorinio užstatymo kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų);

- vakaruose Žaliosios gatvės raudonosiomis linijomis bei išlikusio istorinio užstatymo kvartalų viduje, (nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų); Turistų gatvės raudonąja linija bei kapinių ribomis.

Vizualinės apsaugos pozonis – apibrėžtas į vakarus nuo suplanuotos vertybės teritorijos ribų; labiausiai vizualiai susijusioje su saugoma istorinio centro dalimi, jautrioje urbanistinėje teritorijoje. Vizualinės apsaugos pozonyje vakarinėje pusėje yra fragmentiškai išlikęs istorinis gyvenamųjų pastatų miesto užstatymas, dalinai išlikusi planinė sklypų struktūra. Druskinio ežero pakrantės bei senosios kapinės.

Vizualinės apsaugos pozonis – apibrėžtas į rytus nuo suplanuotos vertybės teritorijos ribų; apima nedidelę Nemuno kairiojo kranto teritoriją, kurioje yra fragmentiškai išlikęs istorinis užstatymas, rekreacijai naudojama Nemuno krantinė ir susiformavę vizualiniai ryšiai su istorinė miesto centro dalimi.

Visos vizualinės apsaugos pozonio ribos, pravestos miesto kvartalų viduje, nesilaikant įregistruotų VĮ „Registrų centras“ sklypų ribų; išskyrus labai trumpą atkarpą šiaurės vakaruose, sutampančia su Mizarų gatvės raudonosiomis linijomis.

5.2.Galiojančių teritorijos ir apsaugos zonų nustatymo juridinis pagrindas ir principai.

Apsaugos zonų ribos ir plotai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (LR kultūros ministro ir LR aplinkos ministro 2005-06-23 įsakymas Nr. ĮV-261/Dl-322, toliau taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197).

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėse apibrėžti pagrindiniai principai, kuries vadovaujamasi nustatant apsaugos zonas:

„Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos nustatomos plano rengimo etapuose surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, kuriems rengiamas planas, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atlikus planuojamos teritorijos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustačius planuojamos teritorijos atitinkamo nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo prioritetus, principus ir taikytinus paveldosaugos reikalavimus ir tik pagrindus kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ir apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybę bei apsaugai užtikrinti būtinus pozonių dydžius, įvertinus plano sprendinių padarinius, planą viešai apsvarsčius, suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir jį patvirtinus. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos gali turėti kurį nors vieną pozonį arba abu skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir (ar) vizualinės apsaugos pozonį.

Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms ar trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, apsaugos zonų ribos apibrėžiamos kiekvienam kultūros paveldo objektui individualiai arba nusprendžiama, kad apsaugos zonų nustatyti nereikia.

Apsaugos zonos nenustatomos kultūros paveldo objektams, kurie yra valstybiniuose rezervatuose, rezervatuose esančiuose valstybiniuose parkuose, taip pat draustiniuose. Tokiu atveju šių saugomų teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) nuostatai bei apsaugos reglamentai prireikus papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio reikalavimais. Jeigu gretimų kultūros paveldo objektų planuojamos apsaugos zonos ribojasi arba persidengia, gali būti nustatoma bendra apsaugos zona su bendrais apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniais.

Apsaugos zonų ir jų pozonių ribos pagal galimybes sutapatinamos su dirbtinių planuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais, užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais, miško kvartalų proskynomis, elektros linijomis ar jų apsaugos zonų ribomis ir panašiai) ir natūraliomis planuojamoje teritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų, pelkių krantais, griovų, raguvų dugnais ar šlaitų keteromis, miškų ar kitokių želdynų pakraščiais ir panašiai). Atsižvelgiant į veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, vizualinės apsaugos pozoniai nustatomi iki 200 metrų pločio nuo šio kultūros paveldo objekto teritorijos ribos. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pagrindus būtinybę, vizualinės apsaugos pozoniai gali būti nustatomi ir didesni.

6. Kultūrinis ir rekreacinis saugomo istorinio miesto potencialas:

6.1. Miesto istorinio centro vystymosi savitumai.

Druskininkų miesto – saugomos urbanistinės vietovės savitumą lemia ne tik landšaftinė istorinio kurorto plėtros situacija, bet ir urbanistinės bei architektūrinės raidos reliktai:

1) ryškios miesto plano struktūroje nedidelių gabaritų 2 aikštės: (cerkvės ir bažnyčios) su pabrėžtomis kompozicijos dominantėmis miesto erdvinėje struktūroje;

2) mažaaukštis, daugiausiai medinis užstatymas, su gausiai apželdintais viešais ir priklausomaisiais želdynais;

3) labai įvairi ir raiški architektūros įvairovė: vilų, pastatų kompleksų, visuomeninių objektų: sanatorijų, kulto pastatų sklaida.

2.2. Rekreacinis potencialas.

Druskininkų miesto rekreacinis potencialas išlieka didelis Lietuvos ir Europos ribose. Ambicingi paskutiniųjų metų projektai – Vandens pramogų parkas ir Druskininkų uždarų slidinėjimo trasų projektas sukuria galimybes gauti mieste aukščiausios kokybės, įvairiapusiškas aktyvaus sporto ir poilsio paslaugas visais metų laikais, nepriklausant nuo sezoniškumo. Didelis dėmesys skiriamas miesto bendro naudojimo žaliosioms erdvėms, Nemuno krantinei, kuriuose susiformavę istoriškai želdiniai yra profesionaliai tvarkomi, rekuperuojami ir gerai prižiūrimi: įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, prižiūrimos žolės vejos ir sodinami žydintys vasariniai augalai -užtikrina organizuotą, o ne stichišką vandens telkinių pakrančių naudojimą rekreacijai. Kurorto tvarkymas ir modernizacija vystosi pakankamai tolygiai; miestovaizdžio panoramose ir vaizduose vyrauja istoriškai susiformavę „žalieji plotai“: krantinė, aplinkiniai rekreaciniai miškai, sanatorijų apželdinti kiemai, vilų ir pastatų priklausomieji želdynai bei sodai. Statomas naujasis tiltas per Nemuną sujungs miesto centrinę dalį su kairiojo kranto rekreacinėmis zonomis bei slidinėjimo kompleksu.

7.Urbanistinės raidos pokyčių vertinimas:

Druskininkų miesto istorinės dalies vertingosios savybės fiksuotos Kultūros vertybių registre ir susideda iš – planinės struktūros, istorinio užstatymo, vandenų, vystymosi savitumų, želdynų.

7.1. Pokyčių vertinimas planinei struktūrai

Kultūros vertybės dosjė Druskininku miesto istorinės dalies planinė struktūra apibūdinama kaip: „Planinė miesto gatvių struktūra – stačiakampė. Susiformavo XIX-XX a. Planinėje struktūroje ryškios dvi aikštės: rombo formos aikštė su cerkve viduryje ir stačiakampio formos aikštė su bažnyčia viduryje. Miestas pradėjo formuotis, kai kaimo gyvenvietė, esanti netoli Druskonio ežero, buvo sujungta tiesioginiu keliu su gydyklomis. Gydyklos tapo besiplečiančio kurorto užuomazga, o gyvenvietė – gydyklas aptarnaujančia teritorija. Kurortas ir gyvenvietė augo kartu ir plėtėsi Nemuno vingyje“.

Esminiai Druskininkų miesto gatvių tinklo pokyčiai įvyko po Antrojo Pasaulinio karo, kai pokarinis užstatymas ir dabar statomas tiltas per Nemuną Maironio gatvės trasoje, atkirto Vilniaus alėjos šiaurinę dalį (už Maironio gatvės), tuo pačiu užblokavo vieną iš istorinių praėjimų į rekreacinę zoną (Las spacerowy, 1935 m. plane), mišką – parką Nemuno vingyje šiaurėje miesto dalyje.

7.2.Pokyčių vertinimas užstatymui.

Kultūros vertybės dosjė užstatymas apibūdinamas kaip: „Kurorte ir miestelyje vyrauja medinė architektūra. Pastatai 1-3 aukštų. Architektūra turėjo du ryškius raidos etapus: I – carizmo (1837–1920). Šiame laikotarpyje 1910–1914 m. buvo kurorto urbanistikos ir architektūros klestėjimo laikmetis. Susiformavo gatvių ir aikščių tinklas. Pastatyta daug vilų „rusiškos“ stilistinės pakraipos – asimetrinės, su bokšteliais, puošniais prieangiais kurortinėje dalyje. II – lenkmečio (1920–1939). Šiame laikotarpyje 1929–1939 m. paliko ryškų pėdsaką Druskininkų architektūroje ir urbanistikoje. Lenkmetyje statytos vilos daugiausiai atstovauja „šveicariškosios vilos“ tipą, taip pat statiniai ir su „vokiškojo“ moderno tendencijomis. Šiam laikotarpiui būdinga dar viena stilistinė pakraipa, perėmusi vietinės statybos tendencijas ir liaudies dekoro apraiškas – tai paprasti, darnių proporcijų mediniai gyvenamieji namai ir vasarnamiai. Jie primena vietinių dvarelių nedidelius medinius rūmus.“

Esminiai užstatymo pokyčiai įvyko po Antrojo Pasaulinio karo kurorte pastačius daugiaaukščius stambiaplokščių sanatorijų kompleksus bei perėjus nuo medinio užstatymo prie mūrinio ir betoninio, (medinis užstatymas išliko fragmentiškai: gyvenamajame sektoriuje ir poilsio istorinių vilų kompleksuose). Istorinėje miesto dalyje, nugriovus visą eilę savitų vilų pastatų, buvo pastatyta pastatų „ne mastelyje“, – t.y. statinių savo tūriu ir aukštingumu iš esmės viršijančių 1-3 aukštų užstatymą: tokių kaip sanatorija „Nemunas“ (T.Kosciuškos g. 6), vienuolikos aukštų gyvenamasis namas Liepos g. 2, sanatorijos „Europa royale“ korpusas prie Nemuno kranto, Druskininkų vandens parkas (po rekonstrukcijos) Vilniaus al. 13.

7.3. Urbanistinių pokyčių vertinimas kitoms vertingosioms savybėms.

7.3.1. Miesto vandens telkiniams – esminių pokyčių nėra. iš esmės išliko istorinės vandens telkinių ribos – Druskonio ežeras, jo kontūrai, Ratnyčios upės pakrantės ir debetas, Nemuno vaga (krito tik vandens debetas dėl statybų Baltarusijos teritorijoje).

Druskonio ežero pietinė ir vakarinė pakrantėse yra pagrindiniai Druskininko miesto istorinės dalies panoramos ir silueto apžvalgos taškai, juos labai nežymiai palietė ir XX a. antros pusės urbanizacijos procesai.

7.3.2. Druskininkų miesto vystymosi savitumai išliko, nes iš esmės kurorto vystymąsi ir toliau įtakoja mineralinių vandenų šaltiniai ir jų gydomųjų savybių eksploatacija.

7.3.3. Želdynai. Miestovaizdyje vyrauja žali plotai, tvarkomi išlikę istoriniai kurorto želdiniai, kuriamos ir plečiamos naujos rekreacinės traukos.

IV. DRUSKININKU M. ISTORINĖS DALIES (KODAS 30185) SAUGOMOS TERITORIJOS RIBŲ IR APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS – KONCEPCIJA.

8.1. Istorinės -urbanistinės užstatymo raidos aspektai.

Dabartinės saugomos teritorijos istorinio miesto centro ribos nėra optimalios vietovės teritorijos urbanistinės bei kultūrinės vertės išsaugojimui. Urbanistinė aplinka ir rekreacinių paslaugų įvairovė per paskutinį dešimtmetį dėl antropogeninių veiksnių susijusių su sparčia kurorto modernizacija, smarkiai pakito. Projektavimo eigoje išnagrinėjus visą turimą istorinių ir paveldosauginių tyrimų medžiagą, bei įvertinus dabartinę teritorijos situaciją atsirado poreikis koreguoti vertybės teritorijos ribas laikantis šių kriterijų:

• ankstesnio planavimo ir tvarkymo nuostatų peržiūra, sugretinant juos pagal naujus paveldotvarkinius reikalavimus;

• urbanistinių miesto centrinės dalies pokyčių įvertinimas bei jų konstruktyvus harmonizavimas su paveldosaugos tikslais;

• nekilnojamųjų kultūros vertybių pastatų ir pastatų kompleksų teritorijos optimizavimas, priderinant prie teritorinės sklaidos ir erdvinės miesto sandaros ribų.

8.2. Vertybės teritorijos ribų ir apsaugos zonos ribų korektūra

Atsižvelgiant į miesto vystymosi principus, išlikusio užstatymo ir plano struktūros pokyčius buvo pasiūlyta 6–i planuojamos teritorijos (unikalus kodas 30185) vertybės teritorijos ir apsaugos zonos variantai (žiūr. specialiojo plano Koncepcijoje).

Apsaugos nuo fizinio poveikio zona nenustatoma, gretimuose teritorijose aplink istorinį miesto centrą numatoma veikla prognozuojama, kad neturės neigiamo fizinio poveikio Druskininkų miesto istorinės dalies vertingosioms savybėms.

Specialiojo plano koncepcijos derinimo stadijoje pritarta vertybės teritorijos ribų keitimui ir ploto mažinimui:

• Išimant iš teritorijos šiaurės rytinės dalies Vandens parko komplekso bei tilto per

Nemuną teritorijas, kaip negrįžtamai urbanistikai pakitusias, nepriskirtinas prie saugomos Druskininkų miesto centrinės dalies vertingųjų savybių;

• Išimant pietvakarių pusėje kapinių teritorijas ir Druskonio ežerą.

Pritarta išplėsti apsaugos zonos – vizualinio apsaugos pozonio teritorijas :

• Įtraukiant į apsaugos zoną išimtas iš kultūros vertybės teritorijos dalis:

- šiaurės rytuose – Vandens parko komplekso, tilto per Nemuną ir pakrantės teritoriją į šiaurę nuo Maironio gatvės (Nemuno vagoje, ant tilto ir pakrantėje fiksuojami panoramos ir istorinės miesto dalies silueto apžvalgos taškai);

- Pietvakariuose – kapinių teritorijas ir Druskonio ežerą (jo pakrantėse fiksuojami vertingos Druskininkų miesto istorinės dalies panoramos ir silueto apžvalgos taškai);

• Įvertinus naujo tilto per Nemuną atsiradimą ir Bendrojo plano sprendinius, formuojamas vizualinės apsaugos pozonis istorinės miesto dalies rytuose, apimant užstatymą esantį kitame Nemuno krante.

V. DRUSKININKŲ M. ISTORINĖS DALIES (KODAS 30185) RAJONO LYGMENS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALAUS PLANO -TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS (VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO) RIBŲ PLANO SPRENDINIAI

9. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO SPRENDINIAI

9.1. Teisinis kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindas.

Kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonų ribos nustatomos remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis“ (LR kultūros ministro ir LR aplinkos ministro 2005-06-23 įsakymas Nr. ĮV-261/D1-322, toliau taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 486 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles“ nuostatomis (Žin., 2006, NR. 61-2197). Kitais teisės aktais reguliuojančiais daiktinių teisių ir saugomų teritorijų apsaugą.

Vertybės teritorijos ribos tikslinamos remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostata, pagal kurią kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip. kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571) apibrėžia šias definicijas taip:

„Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai“.

Apsaugos zonos – greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (žin.2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostata teigia, jog:

Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

Sprendinių konkretizavimo stadijoje tikslinamos koncepcijos stadijoje nustatytos vertybės teritorijos ribos ir plotai.

9.2. Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52) vertybės teritorijos nustatymas

Druskininkų miesto istorinės dalies išskirtinis bruožas – jos lokalizacija Nemuno vingyje bei dvejopa istorinio užstatymo struktūrų prigimtis.

Lokalizacija pasižymi ryškiai išreikšta miesto urbanistinių struktūrų orientacija į Nemuno, vingį (posūkis iš stačiakampės gatvių struktūros į vėduoklės plano struktūrą).

1838-1840 metų miesto plano struktūrose išryškėjo kaimiška, vakarinė miesto struktūra, apibūdinama kaip „wies Druskieniki“ – rėžinis Druskininkų kaimas, skirtas aptarnaujančio personalo apgyvendinimui ir rytinė „miestietiška“ dalis, skirta sanatorijų, gydyklų statyboms ir poilsiui organizuoti. Ši miesto dalis suprojektuota pagal XVII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės būdingus „rusų miestams“ planavimo principus, apjungiant dvi skirtingo pobūdžio gatvių tinklo schemas – stačiakampę ir vėduoklės pavidalo.

Šis apjungimas, pasirinktas reaguojant į Nemuno vingio formuojamą reljefą bei konfigūraciją, išlikęs iki mūsų dienų, priskiriamas prie vertingųjų miesto savybių. Taip pat į vertingą planinę struktūrą įtrauktas rėžinio kaimo struktūros fragmentas, esantis tarp M. K. Čiurlionio ir Klonio gatvių.

(pav.)

1935 metų plano ištrauka

Norint išsaugoti vertingąsias savybes formuojama 93.29 ha teritorija.

Šiaurėje – teritorijos riba apima šiaurinės Maironio gatvės užstatymą iki mūrinių Baltarusijos sanatorijos korpusų, apimdama pastatus Maironio g. 2/17, 8 bei registruotų vertybių Maironio g. 16, 12/13 teritorijas ir apsaugos zonas, kerta Maironio gatvę ties Vandens parko teritorijos riba, apimdama Vilniaus alėjos abi puses, sutapdama su Vandens parko Vilniaus alėja 13A pietinę sklypo riba pasiekia Nemuno kranto linija ; Rytuose – Nemuno kranto linija eina iki registruotos vertybės Kurorto g. 6 sklypo ribos, apima šios vertybės teritoriją, eina vakarine Vytauto gatvės puse sutapdama su draugystės sanatorijos sklypo riba V. Krėvės g. 7, jį apimdama. Toliau eina V. Krėvės g. rytine puse, apimdama abi gatvės puses iki sklypų ribos, toliau M. K.Čiurlionio gatvės pietine puse, Druskininkų gatvės pastatų Nr. 1, 3, 5, 7, 9, 11 sklypų vakarine puse (jų neapimant), apimant Ratnyčios upelio rytinius šlaitus; Pietuose – Sausosios gatvės pietine puse K. Dineikos gydomosios fizinės kultūros parko sklypo riba iki V.Kudirkos gatvės : Vakaruose – V.Kudirkos g. vakarine puse iki registruotos vertybės M. K. Čiurlionio 59 apsaugos zonos ribos ją apimant. Druskonio ežero šiaurine pakrante. Turistų gatve iki M. K. Čiurlionio 55/1, 53, 51, 49, 47, 47A, 45, 43, 41 pietvakarinės sklypų ir parko ribos apimant registruotos vertybės M. K. Čiurlionio g. 35 sklypą bei Druskininkų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos M. K. Čiurlionio g. 29 sklypą; toliau – apimant M. K. Čiurlionio gatvės vakarinės pusės užstatymą – sklypus ir pastatus Nr. 25, 23, 21, 19, 17, 13; toliau vakarine M. K. Čiurlionio ir Žaliosios gatvių puse iki Maironio gatvės.

9.3. Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs U52) vizualinės apsaugos pozonio nustatymas

Apsaugos nuo fizinio poveikio zona nenustatoma, gretimuose teritorijose numatoma veikla neturės neigiamo fizinio poveikio dvaro sodybos vertingosioms savybėms.

Vizualinės apsaugos pozonis nustatomas, norint išsaugoti Druskininkų istorinę miesto dalį supantį kultūrinį kraštovaizdį, kaip vieną iš vertingųjų šio unikalaus objekto savybių, vertingus panoraminius vaizdus iš istorinės miesto dalies ir į ją, istoriškai susiklosčiusius krantinės panoraminius vaizdus ir vizualinius ryšius nuo Nemuno ir jo krantų bei vaizdus nuo pietinio Druskonio ežero kranto.

(pav.)

526 pav. Miestelio-kurorto bendrus vaizdus.

1848 m. nežinomo autoriaus graviūra

(pav.)

527 pav. Miestelio-kurorto bendras vaizdas.

XIX a. vidurio nežinomo autoriaus graviūra

(pav.)

528 pav. Gydyklos bendras vaizdas.

1848 m. nežinomo autoriaus graviūra

Išlikusioje ikonografinėje medžiagoje fiksuoti istorinės miesto dalies panoraminiai vaizdai ženkliai pakito, bet dar XIX amžiaus viduryje Nemuno pakrantėje buvo įrengtas mineralinių vandenų ir gydyklų lapuočių medžių parkas, todėl vaizdas nuo Nemuno upės išliks vienas svarbiausių Druskininkų miesto identiteto vaizdų, kurio formavimas ir išsaugojimas laikytinas prioritetiniu.

Taip pat, vienu svarbiausiu Druskininkų miesto istorinės dalies panoraminių ir silueto apžvalgos vietos, laikytini Druskonio ežero pietinis ir vakarinis krantai ir žinoma pats ežeras.

(pav.)

564 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės.

Apie 1910 m. L. Baranovskio nuotrauka iš autoriaus rinkinio

(pav.)

565 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės.

1915 m. L. Baranovskio nuotrauka iš autoriaus rinkinio

(pav.)

572 pav. Miestelio dalies panorama iš pietų pusės.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio atvirukas.

Leidėjas A. P. W. Nr. 12 Iš autoriaus rinkinio

Siekiant išsaugoti nepakitusią istorinės miesto dalies aplinką, kaimyniniai, greta esantys kadastriniai sklypai ar jų dalys įtraukiami į vizualinės apsaugos pozonį.

Vizualinės apsaugos pozonio ribos, apibrėžtos laikantis LRV taisyklių, jų nustatytų (Žin., 2006, Nr. 61-2197) parametrų. Vakarinė ir Šiaurinė pozonio ribos nesiekia ribinių parametrų (Taisyklėse iki 200 m ). Rytinė ir Pietinė ribos nustatomos didesnės nei 200 m.

Formuojamas 55.49 ha vizualinės apsaugos pozonis susidedantis iš trijų dalių:

Pietvakariuose – 26.54 ha ploto pozonis. kurio: Rytinė – riba sutampa su vertybės teritorijos riba, o Pietinė – apima abiejų kapinių, registruotų vertybių teritorijas ir apsaugos zonas, praeina Vijūnėlės tvenkinio šiaurės rytine pakrante, toliau apima Klonio gatvės vakarinę pusę iki sklypų ribos, kerta Mizarų gatvę, apima Mizarų g. pastatų 15, 13, 11 sklypus, toliau eina Gluosnių gatvės vakarine puse, kerta Dabintos gatvę, toliau apima Dabintos g. 3 ir 5 sklypų užstatymą bei Žaliosios g. sklypų Nr. 14-22 užstatymą.

Šiaurės rytuose – 22.32 ha ploto pozonis. kurio: pietinė ir vakarinė teritorijos ribos sutampa su vertybės teritorijos riba. o Rytinė riba – suplanuota Kurorto gatve iki pastato Kurorto 8 sklypo ribos, kerta Nemuno upę. apima sklypus ir pakrantės teritoriją iki Baltašiškės gatvės pietvakarių pusės, eina Baltašiškės gatve, suka į vakarus ir kerta Nemuno upe ties Laisvės alėjos gatve.

Tai daroma siekiant, išsaugoti Druskininkų miesto istorinį kraštovaizdį – gausiai apželdintus upės krantus ir šlaitus bei sumažinti galimos vizualinės taršos poveikį – naujos statybos apimtis -artimuose miesto, gerai apžvelgiamuose, išraiškingo reljefo šlaituose.

Šiaurėje – 6.63 ha ploto pozonis, kurio: Pietinė ir vakarinės pusės sutampa su vertybės teritorijos ribomis, o šiaurinė riba eina nuo registruotos vertybės Maironio g. 16 apsaugos zonos šiaurinio kampo iki Nemuno upės, rytuose eina Nemuno kranto linija iki Vandens parko sklypo pietinės ir vakarinės ribos, jį apimdama.

VI. STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimo Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4650: 2007, Nr. 131-5292; 2010, Nr. 139-7125) 3.5. p. nurodyta, jog Planų ar programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatos netaikomos rengiant ir tvirtinant planus ar programas, kurie skirti teritorijos gamtosauginio ar paveldosauginio tvarkymo klausimams spręsti, tačiau nenustato ūkinės veiklos projektų, kuriuos reikės derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, plėtros pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, rengiant Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą, kurio metu bus nustatyti vertybės teritorijos ir apsaugos vizualinio poveikio pozonio ribos ir plotai, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas.

VII. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

Sprendinių poveikio vertinimo aspektai parenkami priklausomai nuo planavimo tikslų ir uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio, lentelė užpildyta vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2010, Nr. 155-7873). priedo Nr. 2 sprendiniais.

(pav.)

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ

Teritorijų planavimo dokumento organizatorius:

Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos.

Teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas:

Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3a, LT-62151, Alytus.

Teritorijų planavimo dokumento rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5. LT-01120 Vilnius, tel./ faks. (8 5) 26 11 115, el. p. irena@smartas.lt, www.smartas.lt. Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė, el. p. irena@smartas.lt.

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas –

Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijos ir apsaugos

zonos ribų planas

Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais –

Sprendiniai atitinka teritorijai galiojantiems teritorijų planavimo dokumentus –

Bendrieji planai:

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2002 m., spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002. Nr. 110-4852);

Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2008-03-21):

1. Reglamentų brėžinys, teritorijos naudojimo būdas, paminklosauginiai veiklos apribojimai.

(pav.)

Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 30185, buvęs U52) vertybės teritorija patenka į skirtingų reglamentų teritorijas: didžioji vertybės teritorijos dalis patenka į Senamiesčio urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, dalis – į Viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorijas, dalis į griežto režimo vandenviečių apsaugos zoną. Vizualinės apsaugos pozonis vakaruose ir šiaurėje patenka į Senamiesčio urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, Druskonio ežero pakrantės patenka į Mažo užstatymo intensyvumo teritorijas, rytuose į Viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorijas bei Didelio intensyvumo teritorijas.

3. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimas. 3.2.Gamtinis karkasas.

(pav.)

6. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys. Želdynų, parkų, skverų, kapinių, želdinių grupių:

(pav.)

3. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimas. 3.4. Kultūros paveldo plėtojimo brėžinys.

(pav.)

4.2.

Druskininkų m. istorinė dalis

109,6

+/T

VIZ.5.8

VP+N

GM.

V.K.

B.I.Ž.

Pagal teritorijos apsaugos reglamentą

Ribų planas:

Planavimo schema

2005-03-21 pagal parengtą architektės istorikės A. Jarukaitienės kultūros vertybės pagrindinį dosjė, nustatyti Druskininkų istorinės dalies vertingi elementai ir dalys:

– gatvių tinklas ir užstatymo pobūdis;

– aikščių planai ir jų tūrinės erdvinės kompozicijos;

– želdynai ir želdiniai (želdinių grupės prie bažnyčios, prie vandens, sodybose prie namų);

–vandens įrenginiai ir natūralūs telkiniai.

–

Tikslai, kuriu siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:

Specialiuoju planu nustatytais sprendiniais užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies teritorijos išsaugojimą.

Galimo sprendiniu poveikio vertinimas

(pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas)

Vertinimo aspektai

Teigiamas ilgalaikis poveikis:

Neigiamas trumpalaikis, poveikis

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas padės formuoti teritorijų planavimo dokumentų užduotis ir garantuos unikalaus Druskininkų miesto – kurorto harmoningą apsaugą. Sprendiniai įneš aiškumo šios teritorijos ilgalaikio vystymo strategijoje, padės integruoti paveldo objektą į Lietuvos kultūrinio turizmo programas.

Specialiojo plano projekto sprendiniai prognozuojama, kad neturės neigiamo poveikio, kadangi teritorijoje yra jau susiformavęs užstatymo mastelis bei nestabdys subalansuotos Druskininkų miesto plėtros numatytos Druskininkų savivaldybės Bendrajame plane.

Sprendinių poveikis:

9.1.

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai sričiai

Tikimasi ilgalaikio teigiamo veiklos poveikio kultūros vertybių apsaugai, nes specialiajame plane tikslinamos vertybės teritorijos ribos suvedamos su nekilnojamojo turto kadastre registruotu sklypu ribomis, nustatomos apsaugos zonų ribos, konkrečios teritorinės apsaugos priemonės numatytos NKPAĮ 11 str. „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai“.

- Neigiamo poveikio teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatoma.

9.2.

ekonominei aplinkai

Teigiamas poveikis – sumažinta vertybės teritorija apimanti visas registruotas vertybes r vertingąsias savybes teigiamai įtakos turizmo infrastruktūros plėtrą, užtikrins atskirų ūkio sektorių raidos procesų vystymą, naujų aptarnavimo sektoriaus darbo vietų sukūrimą.

Neigiamo poveikio ekonominei aplinkai nenumatoma.

9.3.

socialinei aplinkai

Numatomas teigiamas poveikis vietos bendruomenės raidai, švietimui, kultūrai. ypač turizmo infrastruktūros koncentracijai.

Neigiamo poveikio socialinei aplinkai nenumatoma.

9.4.

gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Numatomas teigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, nes planuojamas vizualinės apsaugos pozonis garantuos istorinių miesto panoramų ir istorinio kraštovaizdžio įvaizdžio išsaugojimą

9.5.

Inžinerinei infrastruktūrai

Specialusis planas nesprendžia inžinerinės infrastruktūros klausimų, todėl šiai sričiai tiesioginio poveikio nebus. Galimas netiesioginis poveikis, nes bus koordinuotos teritorijos ir apsaugos zonos ribos, kas įneš aiškumo miesto infrastruktūros administravimo srityje. Specialiuoju planu didžiąja dalimi įteisinami parengtų detaliųjų planų reikalavimai, todėl nenumatoma parengti aprūpinimo vandeniu bei nuotekų kiekių bei principinius jų tvarkymo sprendinių. Šie uždaviniai išspręsti bendrajame plane.

Neigiamo poveikio inžineriniai infrastruktūrai nenumatoma

10.

Siūlomos alternatyvos poveikis:

Specialiojo plano koncepcijoje buvo nagrinėjami 6 variantai – skirtumai tarp siūlomų alternatyvų nebuvo dideli, ypač formuojant vertybės teritoriją. Vizualinės apsaugos zonų plotai šiek tiek skyrėsi, nes dalis buvusios teritorijos tapo vizualinės apsaugos pozonio dalimi. Numatomi tik teigiami pokyčiai. Siūlomos alternatyvos buvo atmestos koncepcijų rengimo stadijoje. Ši alternatyva buvo pasirinkta kaip geriausiai atitinkanti specialiojo plano projekto keliamus uždavinius.

Visų sukurtų alternatyvų poveikis būtų panašus. Neigiamo poveikio, aprobavus specialųjį planą nenumatoma.

Sprendinių įgyvendinimo poveikis esamoms ekosistemoms neturės poveikio.

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė

Atestato Nr. 1106

Nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos specialistė (at. Nr. 1377),

ekspertė, ICOMOS narė

_________________

TVIRTINU

Viršininkė

.............. Laura Nalivaikienė

2011 m. rugsėjo 29 d.

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5–21

Tikrinanti institucija -	Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.
Tikrinamasis dokumentas -	Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs kodas U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Planavimo rūšis – specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono.
Planavimo organizatorius -	Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus.
Dokumento rengėjas -	VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius; UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5, LT-01144 Vilnius. Projekto vadovė – Irena Kliobavičiūtė, AM kval. atest. Nr. A 1106, KPD kval. atest. Nr. 1377.
Tikrinimui pateikti dokumentai -	Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.;.
Patikrinimo apibendrinimas -	Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Patikrinimo išvada -	Teigiama.
Siūlymas tvirtinančiai institucijai -	Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30185, buvęs kodas U52) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą siūloma tvirtinti.
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
Dokumentą patikrino:	Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Aidas Valys, tel. (8 5) 271 3027

Patikrinimo data:

2011 m. rugsėjo 29 d. Parašas ...................

_________________