LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL PABĖGĖLIO STATUSO
1995 m. liepos 4 d. Nr. I-1004
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Užsieniečio pripažinimas pabėgėliu
Lietuvos Respublikoje pabėgėliu pripažįstamas užsienietis, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos šalies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
3 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis dėl prieglobsčio ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje
4 straipsnis. Priežastys, kliudančios užsieniečiui naudotis prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje
Užsieniečiui teisė naudotis prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje nepripažįstama, jei:
1) yra rimtų priežasčių manyti, jog jis įvykdė nusikaltimą taikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą, kaip šie nusikaltimai yra apibrėžti tarptautiniuose dokumentuose;
2) yra kaltinamas už tikrai padarytą nepolitinio pobūdžio nusikaltimą arba jam yra įsigaliojęs nuosprendis už nusikaltimą ar veiką, prieštaraujančią Jungtinių Tautų tikslams ir principams;
4) turi kelių šalių pilietybę ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja vienos iš šalių, kurios pilietis jis yra, gynyba;
8) atsisako suteikti duomenis apie save arba pateikia žinomai neteisingą informaciją apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes;
9) jau ankščiau pagal jo prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo priimtas neigiamas sprendimas ir naujame prašyme nėra papildomos informacijos;
Jeigu paaiškėja, kad užsienietis neturi įvažiavimo dokumentų ir pagal šį įstatymą negali naudotis prieglobsčiu, jis į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamas. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją priimamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vyriausybės nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Užsienietis, neturintis teisės gauti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje
Užsieniečiui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteikiamas, jeigu:
1) jis naudojasi kitų nei Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybos Jungtinių Tautų organizacijų pagalba ir apsauga;
2) šalies, kurioje jis gyvena, kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta teises ir pareigas, susijusias su tos šalies pilietybe;
6 straipsnis. Užsieniečio teisės į pabėgėlio statusą išnykimas
Užsieniečio teisė į pabėgėlio statusą išnyksta, jeigu jis:
4) savo noru vėl sugrįžo į šalį, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;
5) negali atsisakyti naudotis šalies, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;
6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į šalį, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;
Šio straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos pabėgėliui, jeigu jis turi pakankamai argumentų dėl ankstesnio persekiojimo ir atsisako grįžti į šalį, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.
7 straipsnis. Užsieniečio, norinčio gauti pabėgėlio statusą, įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
8 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą įvažiavimą
Užsieniečiui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką iš šalies, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, šio įstatymo 2 straipsnyje numatytais atvejais atsakomybė už neteisėtą įvažiavimą ir buvimą netaikoma, jeigu jis per 48 valandas prisistato vietos valdžios institucijų arba miesto (rajono) policijos komisariato pareigūnams.
9 straipsnis. Draudimas užsienietį išsiųsti arba sugrąžinti
Užsienietis, norintis gauti pabėgėlio statusą, neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir negrąžinamas į šalį, iš kurios atvyko, jei jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus šio įstatymo 2 straipsnyje numatytais atvejais.
10 straipsnis. Užsieniečio išsiuntimas
Užsienietis, pagal šį įstatymą negalintis naudotis prieglobsčiu ir gauti pabėgėlio statuso, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Sprendimą išsiųsti priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Vidaus reikalų ministro sprendimą išsiųsti užsienietį gali užsienietis ar jo įgaliotas atstovas apskųsti teisme per 14 dienų nuo sprendimo gavimo. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo. Teismo sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas.
II. PABĖGĖLIO STATUSO SUTEIKIMO TVARKA
11 straipsnis. Užsieniečio prašymas dėl pabėgėlio statuso ir laikino prieglobsčio suteikimas
Prašymą suteikti pabėgėlio statusą užsienietis pateikia raštu arba žodžiu Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte. Už nepilnamečius vaikus prašymą paduoda tėvai, teisėtas globėjas arba vaikų teisių apsaugos institucijos skirtas atstovas. Žodžiu pateiktas prašymas yra protokoluojamas. Informacija apie prašymo padavimą laikoma paslaptyje, jeigu prašytojas nepageidauja kitaip.
Nustačius, kad pagal šio įstatymo 4 straipsnį nėra priežasčių, kliudančių užsieniečiui naudotis prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, kol bus nagrinėjamas asmens prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje arba kol jis negaus leidimo įvažiuoti į kitą šalį, jam suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas. Šis dokumentas užsieniečio prašymu suteikia teisę nemokamai kelionei iki pabėgėlių priėmimo centro. Kelionės išlaidas apmoka pabėgėlių priėmimo centras.
Užsieniečiui, gavusiam laikiną teritorinį prieglobstį, gali būti apribota kilnojimosi laisvė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vyriausybės nustatyta tvarka.
Laikinam prieglobsčiui steigiami pabėgėlių priėmimo centrai, kuriuose jie apgyvendinami. Pabėgėlių priėmimo centrus steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba, pritarus Vyriausybei, Raudonojo kryžiaus draugija. Pabėgėlių priėmimo centrams išlaikyti skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pabėgėlių priėmimo centrų steigėjams suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės parama, taip pat jie turi teisę naudotis kitų valstybių, tarptautinių organizacijų bei užsienio privačių asmenų parama.
Teisėtai atvykęs ir esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje asmuo prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikia miesto (rajono) policijos komisariatui.
12 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo terminai
13 straipsnis. Užsieniečio teisės ir pareigos prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo laikotarpiu
Užsieniečio, prašančio suteikti pabėgėlio statusą, teisės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:
1) yra atleidžiamas nuo visų įmokų ir mokesčių, susijusių su pabėgėlio statuso suteikimo dokumentų tvarkymu;
Užsieniečio, prašančio suteikti pabėgėlio statusą, pareigos prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:
1) gyventi pabėgėlių priėmimo centre, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir buvimo pabėgėlių priėmimo centre nustatytos tvarkos;
2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą formą;
14 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas ir asmens dokumentai
Pabėgėlio statusą suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Užsieniečiui pabėgėlio statusą patvirtinantį dokumentą išduoda Vidaus reikalų ministerija.
Pabėgėlio prašymu kelionėms už Lietuvos Respublikos ribų Vidaus reikalų ministerija išduoda kelionės dokumentą.
Tais atvejais, kai pabėgėlio statusą gavusiam užsieniečiui kelionei į užsienį gali kliudyti svarbios valstybės saugumo ar viešosios tvarkos priežastys, Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais gali neišduoti pabėgėliui kelionės dokumento. Kelionės dokumento išdavimo pabėgėliui tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Vidaus reikalų ministerija šio įstatymo 6 straipsnio 1–7 punktuose numatytais atvejais priima sprendimus dėl pabėgėlio statuso išnykimo.
15 straipsnis. Atsisakymo suteikti pabėgėlio statusą apskundimas
Atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą užsienietis per 14 kalendorinių dienų nuo atsisakymo gavimo gali apskųsti Pabėgėlių reikalų tarybai. Į Pabėgėlių reikalų tarybą skiriama po vieną Lietuvos Respublikos Seimo narį iš Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetų, Kultūros ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Raudonojo kryžiaus, Žmogaus teisių centro atstovai. Pabėgėlių reikalų tarybos sudėtį bei kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pabėgėlių reikalų taryba privalo per 10 kalendorinių dienų išnagrinėti užsieniečio skundą. Pabėgėlių reikalų tarybos priimami sprendimai patenkinti užsieniečio skundą yra galutiniai.
Pabėgėlių reikalų tarybos sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso užsienietis per 14 dienų nuo sprendimo gavimo gali apskųsti teismui. Teismas privalo per 10 kalendorinių dienų išnagrinėti užsieniečio skundą. Teismo priimamas sprendimas patenkinti arba atmesti užsieniečio skundą yra galutinis ir neapskundžiamas.
16 straipsnis. Pabėgėlio adaptacija, natūralizacija ir humanitarinės pagalbos teikimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pabėgėliui sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalbos, jis supažindinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindais, savo teisėmis ir pareigomis. Pabėgėlio natūralizacija įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pabėgėlis gali naudotis humanitarine pagalba.
17 straipsnis. Pabėgėlio teisės, pareigos ir atsakomybė
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18 straipsnis. Pabėgėlių priėmimo kvota
19 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis
Lietuvos Respublika, spręsdama pabėgėlių problemas bei jų priėmimo kvotos klausimus, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdyba bei kitomis struktūromis, sudaro sąlygas vykdyti jų įsipareigojimus, stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, teikia reikalingą informaciją ir statistinius duomenis apie pabėgėlius, Konvencijos ir Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliojančius norminius aktus dėl pabėgėlių.
Pabėgėliai ir ieškantieji prieglobsčio turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybos atstovus, kuriems leidžiama nedelsiant susisiekti su pabėgėliais ir ieškančiaisiais prieglobsčio, jeigu jie to paprašo. Kaip išimtis 11 straipsnio sąlygojamam konfidencialumui, Jungtinių Tautų Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybai teikiama informacija apie prašymus suteikti prieglobstį.
20 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Pabėgėlių problemos gali būti sprendžiamos sudarant dvišales bei daugiašales tarptautines sutartis, kurių nuostatos negali prieštarauti tarptautiniams dokumentams dėl pabėgėlių statuso. Jei Lietuvos Respublikos pasirašytos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
21 straipsnis. Pabėgėlių apskaita