LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS (GENERALINIO PLANO)

1994 m. gruodžio 19 d. Nr. 1269

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Pagrindiniai teiginiai pridedami.

2. Statybos ir urbanistikos ministerija kartu su Klaipėdos ir Neringos miestų valdybomis, Šilutės rajono valdyba bei suinteresuotomis ministerijomis turi išnagrinėti klausimą dėl dalies Kuršių marių akvatorijos ir Smiltynės gyvenvietės perdavimo Neringos miesto savivaldybei ir iki 1995 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimo projektą.

3. Aplinkos apsaugos ministerija turi iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl gamtos paminklų Kuršių nerijoje projektą.

4. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Neringos ir Klaipėdos miestų valdybomis patobulinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus ir iki 1995 m. kovo 15 d. pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.

5. Neringos miesto valdyba turi:

5.1. užsakyti 1995 metais atlikti Juodkrantės, Nidos ir Pervalkos-Preilos vandenviečių hidrogeologinius tyrimus ir nustatyti sanitarinės apsaugos zonas;

5.2. po to, kai bus atlikti Neringos vandenviečių hidrogeologiniai tyrimai ir parengta vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrenginių studija, patikslinti, suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija ir patvirtinti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrenginių schemą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                             JULIUS LAICONAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269

priedas

Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai

Bendroji dalis

1. Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas.

2. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau vadinama – nacionalinis parkas) planavimo schema (generalinis planas) parengta laikotarpiui iki 2005 metų pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją.

3. Nacionalinio parko plotas – 26,4 tūkst. ha (sausuma – 9,7 tūkst. ha, Kuršių marių akvatorija – 4,2 tūkst. ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12,5 tūkst. ha).

4. Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas:

4.1. saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius;

4.2. tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas;

4.3. plėtoti inžinerinę infrastruktūrą;

4.4. plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą;

4.5. demilitarizuoti teritoriją.

5. Nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu).

Teritorijos funkcinis zonavimas

6. Nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas:

konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai);

apsauginę;

rekreacinę;

gyvenamąją;

ūkinę.

Konservacinė zona

7. Nacionalinio parko konservacinė zona – Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai, Parnidžio, Karvaičių, Juodkrantės, Lapnugario kraštovaizdžio draustiniai, Senosios Ievos kalno gyvenvietės, kurortinės gyvenvietės dalies urbanistiniai draustiniai Juodkrantėje, Inkaro kaimo 1 ir 2 zonų, Naujųjų Karvaičių, Žvejų kaimelio Juodkrantėje ir Senosios Preilos etnokultūriniai draustiniai.

8. Gamtinių rezervatų tikslas – išsaugoti unikalius didžiojo kopagūbrio pustomų bei pilkųjų kopų, kupstynės ir pajūrio palvės kraštovaizdžio kompleksus.

9. Kraštovaizdžio draustinių tikslas – išsaugoti savitą Kuršių nerijos kraštovaizdį su skirtingais didžiojo bei apsauginio kopagūbrių fragmentais, kopomis, pajūrio bei pamario palvių įvairovę, didžiuosius pamario ragus.

10. Urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalų projektą.

Apsauginė zona

11. Apsauginė zona – Nidos vandenvietės ir Smiltynės forto apsauginės zonos.

Rekreacinė zona

12. Nacionalinio parko rekreacinė zona – gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai.

Rekreacinėje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis. Bus skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta.

Kam priklausys ir kaip bus naudojami buvusių Rusijos Federacijos karinių dalinių objektai, esantys Juodkrantėje, bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Gyvenamoji zona

13. Nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės. Jų teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus

ir tankinant užstatymą. Prognozuojamas tik natūralus gyventojų prieaugis, kuris užtikrina parko ir savivaldos ūkinės veiklą.

14. Gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

Ūkinė zona

15. Nacionalinio parko ūkinė zona – esamos komunalinės zonos ir joms plėsti numatytos teritorijos Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės gyvenvietėse.

Miškų, Kuršių marių ir Baltijos jūros krantų tvarkymas

16. Miškai tvarkomi pagal miškotvarkos projektą, parengtą nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu.

17. Kuršių marių ir Baltijos jūros krantai tvarkomi diferencijuotai, atsižvelgiant į krantų kitimo parametrus.

Inžinerinė infrastruktūra

18. Nidos, Preilos-Pervalkos vandenviečių vandens ištekliai yra pakankami, tačiau būtina atlikti vandens tyrimus, nustatyti ir pradėti taikyti efektyvesnę vandens gerinimo technologiją. Juodkrantės vandenvietė eksploatuojama be hidrogeologinių tyrimų, dėl to nenustatyti jos eksploataciniai ištekliai. Būtina ištirti ir nustatyti Juodkrantės vandenvietės požeminio vandens atsargas, nustatyti Nidos, Preilos-Pervalkos ir Juodkrantės vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas.

19. Nacionalinio parko gyvenvietėse įrengtos buitinių nutekamųjų vandenų surinkimo sistemos, tačiau tik Preiloje ir Pervalkoje nutekamieji vandenys vasarą valomi. Kitais metų laikais gyvenviečių nutekamieji vandenys nevalyti patenka į Kuršių marias.

Lietaus nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai – smėlio sodintuvai, naftos gaudytuvai bei filtrai numatomi įrengti Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, komunalinėje zonoje ir kitose vietose.

20. Šildymui naudotina elektros energija ir esamos katilinės, kurios turėtų būti palaipsniui pertvarkomos į elektrodines akumuliacines.

21. Elektros energija tiekiama dvigrandine 110 kW ir 35 kW elektros tiekimo linija iš Klaipėdos rajoninės pastotės. Kad nacionalinio parko gyvenvietės būtų geriau aprūpinamos elektros energija, numatoma statyti naujas ir rekonstruoti esamas transformatorių pastotes bei kitus elektros tiekimo linijų įrenginius.

22. Kuršių nerijoje kelių ir gatvių sistema nekeistina. Būtina gerinti jų dangą, taip pat rekonstruoti pagrindinio kelio ir įvažiavimų į Nidą, Preilą ir Pervalką sankryžas. Eismo ir tranzitinio transporto intensyvumas turi būti reguliuojamas.

23. Būtina skatinti keleivių ir krovinių vežimą vandens transportu. Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės uostai bei prieplaukos turėtų būti pritaikyti lėtaeigiams ir greitaeigiams keleiviniams ir krovininiams laivams, jachtoms, valtims, vandens dviračiams stovėti.

Nacionalinio parko darbų programos įgyvendinimas

24. Klaipėdos ir Neringos miestų valdybos, organizuojančios nacionalinio parko veiklą, įgyvendina nacionalinio parko darbų programą. Šiam tikslui lėšos skiriamos iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių.

______________