LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
1999 m. vasario 25 d. Nr. 212
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073) 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212
VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMA
I. Bendroji dalis
1. Ši programa įgyvendinama 1999–2011 metais.
Atsakingos organizacijos: Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
II. Programos charakteristika
2. Ši programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimo priemones (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 26, 35 klausimas).
Programoje numatyta nuodugniai ištirti alkoholio daromą žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimų rezultatais visuomenę, atlikti sociologinius, mokslinius tyrimus, padėsiančius nustatyti alkoholio paplitimo priežastis, ugdyti blaivybės nuostatas vaikams, jaunimui, šeimoms. Sistemingam ir profesionaliam darbui numatoma parengti pedagogų, medicinos ir socialinių darbuotojų, žurnalistų, pasitelkti nevyriausybines organizacijas, plėtoti blaivybės sąjūdį, propaguoti blaivų gyvenimo būdą, įgyvendinti ugdymo institucijose Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotą ir visoms mokykloms pateiktą Alkoholio ir narkotikų prevencijos programą.
Šia programa siekiama įgyvendinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principus: mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, skatinti silpnų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybą bei prekybą, remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios ir socialinės aplinkos formavimą ir kitus.
3. Apskaičiuota, kad vienas Lietuvos gyventojas 1997 metais suvartojo vidutiniškai 9,2 litro absoliutaus alkoholio, įskaitant kontrabandinį ir įsigytąjį iš nelegalių prekeivių, bet neskaitant nepramoninės ir naminės gamybos alkoholinių gėrimų (1994 metais – 7 litrus, 1995 metais – 9 litrus, 1996 metais – 9,5 litro). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jeigu vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai 8 l gryno etilo alkoholio, valstybė praranda 6 procentus bendrojo nacionalinio produkto.
4. Alkoholis – viena iš ankstyvos mirties priežasčių. 10,4 procento visų Lietuvoje užregistruotų mirčių susiję su alkoholio vartojimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto duomenimis, Europos valstybėse šis rodiklis yra 6–9 procentai.
Dauguma mirusiųjų – jauni ir darbingi asmenys. 1990 metais iš 100 tūkstančių 45–64 metų asmenų nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė 20, 1996 metais – 36, nuo lėtinio alkoholizmo – atitinkamai 17 ir 57, kepenų cirozės – 18 ir 19.
Mirtis dėl nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybės – Lietuvoje itin didelė problema. Savižudybių Lietuvoje daugėja – nuo 26 (1990 metais) iki 44,8 (1997 metais) 100 tūkstančių gyventojų, vyrų savižudybių standartizuotas rodiklis – 80,7 (1997 metais) 100 tūkstančių gyventojų. Apie 70 procentų savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.
5. Oksfordo universiteto paskelbtų 1995 metais tyrimų duomenimis, jeigu 10 procentų sumažėja alkoholio kiekis vienam gyventojui, 20 procentų sumažėja vyrų mirtingumas nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir 5 procentais – visų savižudybių ir žmogžudysčių.
Alkoholio vartojimas darbo vietose taip pat dažnai tampa nelaimingų atsitikimų ir mirties priežastimi. 1995–1996 metais apytiksliai 50 procentų visų sunkių traumų ir mirties atvejų darbo vietose buvo susiję su alkoholio vartojimu.
Daugėja narkologinių ligonių, kuriems gydyti narkologinėse įstaigose kasmet išleidžiama per 10 milijonų litų. Sergančiųjų alkoholine psichoze Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip 3 kartus: 1990 metais – 12, 1997 metais – 45,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis).
Sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu 1995 metais užregistruota 1949,7, 1996 metais – 1985,5 ir 1997 metais – 1982,1 100 tūkstančių gyventojų.
6. Alkoholis žaloja ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus sveikatą, lemia moralinį jo nuosmukį, skatina nusikalsti.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, neblaivūs asmenys padaro apie trečdalį visų atskleistų nusikaltimų. 1996 metais 32,7 procento padariusiųjų sunkius nusikaltimus buvo neblaivūs. 1991–1996 metais penktadalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.
Tėvų globos 1996 metais neteko apie 3 tūkstančius vaikų, 80 procentų jų – iš asocialių ir rizikos grupės šeimų. Penktadalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.
7. Lietuvoje jaunimas alkoholį vartoti pradeda labai anksti: 94,8 procento penkiolikmečių jau yra ragavę alkoholio, 70,2 procento – buvo apsvaigę.
Taigi alkoholio žala Lietuvos gyventojų sveikatai yra akivaizdi. Šios programos tikslas – keisti esamą būklę.
8. Kad griežčiau būtų kovojama su alkoholio kontrabanda, nelegalia prekyba bei nustatytosios tvarkos pažeidėjais, 1997 metais priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir administracinio kodekso pataisos, numatančios ypač griežtas sankcijas už nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą, gabenimą, realizavimą, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, patikslinta alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos licencijavimo tvarka.
9. Kitų valstybių patirtis rodo: kad suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekis vienam gyventojui nedidėtų, šių gėrimų kaina turėtų būti didinama pagal tokį ekonometrinį modelį – alkoholinių gėrimų kainų prieaugis procentais yra lygus laukiamo vartojimo kainų prieaugio procentais ir 50 procentų laukiamo gyventojų pajamų prieaugio sumai.
III. Programos tikslai
11. Svarbiausiasis šios programos tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo daromą žalą žmonių sveikatai ir Lietuvos ūkiui. Norint šį tikslą pasiekti, būtina:
11.2. priklausomai nuo gyventojų pajamų ir kitų prekių kainų didėjimo nuolat branginti alkoholinius gėrimus;
11.5. iki 2005 metų parengti bendrąją alkoholio žalos sveikatai ir Lietuvos ūkiui stebėjimo sistemą, statistinę analizę ir pradėti monitoringą;
11.6. stabilizuoti mirtingumą nuo lėtinio alkoholizmo, alkoholinės kepenų cirozės, apsinuodijimo alkoholiu ir kitų nelaimingų atsitikimų bei traumų, susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat sergamumą alkoholinėmis psichozėmis, alkoholizmu, alkoholine kepenų ciroze;
11.7. rūpintis, kad mažėtų žūvančiųjų autoavarijose dėl alkoholio vartojimo, su alkoholio vartojimu susijusių transporto traumų, nusikaltimų, kuriuos padaro apsvaigę nuo alkoholio asmenys;
12. Kad ši programa būtų sėkmingai vykdoma, būtina pakankamai ir reguliariai finansuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kurioms rūpi alkoholio ir kitų priklausomybės sindromą sukeliančių medžiagų kontrolė, veiklą, taip pat visuomenės pastangas prisidėti prie šios programos rengimo ir vykdymo, tobulinti Valstybinio sveikatos fondo veiklą, skirti lėšų iš savivaldybių sveikatos fondo savivaldybių programoms rengti.
IV. POVEIKIS
13. Įgyvendinus šią programą, keistųsi žmonių gyvenimo nuostatos, būtų teikiama medicinos ir socialinė pagalba kenčiantiems nuo alkoholizmo asmenims bei jų šeimos nariams, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, įvairios visuomenės grupės burtųsi, kad skleistų blaivybės idėjas, sumažėtų alkoholio žala gyventojų sveikatai ir Lietuvos ekonomikai, būtų ugdoma blaivi jaunoji karta.
Šios programos įgyvendinimo išlaidos – tai investicija į gyventojų sveikatą, nes manoma, per dešimtmetį alkoholio vartojimas ir jo daroma žala tikrai sumažėtų.
Pagal pateiktas šioje programoje metodikas galima spręsti apie jos veiksmingumą: mažiau bus vartojama alkoholio, sumažės ligų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių, nusikaltimų, mažiau prarasime darbingų asmenų.
V. FINANSAVIMAS
VI. baigiamoSIOS NUOSTATOS
15. Ši programa įtraukta į privalomųjų patvirtintų valstybės programų sąrašą. Numatyti veiksmai atspindi valstybės sveikatos politikos strategiją.
Programoje numatyti tikslai ir priemonės atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos politikoje „Sveikata visiems – 2001“ numatytų strategijų 12 užduotį, Europos veiksmų prieš alkoholio vartojimą planą, kurį 1991 metais priėmė Europos valstybės Pasaulinės sveikatos organizacijos narės, 1995 metų gruodžio mėnesį Paryžiuje paskelbtą Europos šalių chartiją prieš alkoholį, 1998 metų liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Lietuvos sveikatos programą.
Kai kurie programos uždaviniai artimi Lietuvoje vykdomoms kitoms programoms: Sveiko miesto programai, Sveikos mokyklos programai, Tabako kontrolės programai, Nacionalinei narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programai ir kitoms.
Prie šios programos rengimo prisidėjo Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kauno medicinos universitetas, Pedagogikos institutas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio, Blaivybės draugijos „Baltų ainiai“, kitų nevyriausybinių ir mokslo įstaigų atstovai.
Valstybės alkoholio kontrolės
programos
1 priedas
VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS STRUKTŪRA
| Programos struktūra |
Rodikliai |
Patikrinimo priemonės (informacijos šaltinis) |
Prielaidos, rizika |
|
Tolimieji tikslai
|
|
|
|
| Rūpintis, kad Lietuvoje mažiau būtų vartojama alkoholio, mažiau juo piktnaudžiaujama, mažėtų jo pasiūla ir daroma žala sveikatai bei ūkiui. |
iki 2009 metų palaipsniui sumažėjęs: alkoholinių gėrimų vartojimas – 25 procentais mirtingumas nuo kepenų cirozės – 15 procentų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų – 15 procentų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, – 25 procentais
žymiai pakitusi vartojamų alkoholinių gėrimų struktūra: geriami silpnesni alkoholiniai gėrimai, mažiau piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais
mažiau daroma nusikaltimų išgėrus alkoholio
rečiau vairuojama išgėrus
alkoholinių gėrimų rinka orientuota į silpnesnių alkoholinių gėrimų gamybą, importą ir prekybą
žinomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų, gautų už realizuotus alkoholinius gėrimus, lyginamojo svorio bendroje pajamų struktūroje rodikliai
nustatomas mastas ekonominės žalos, kurią daro alkoholinių gėrimų vartojimas gyventojų sveikatai ir ūkiui, taip pat jo pokyčiai
organizuotas sveikatos priežiūros, pedagogų, valstybės valdymo ir vietos savivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojų mokymas ir tobulinimasis alkoholio kontrolės politikos klausimais
išugdyti Lietuvoje blaivaus gyvenimo įpročiai, neigiamas jaunimo požiūris į alkoholio vartojimą
parengti priklausomybės ligų gydymo, pirminės sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, visuomeninių organizacijų atstovai
parengta metodinė medžiaga specialistams bei įvairių institucijų atstovams, kuriems rūpi alkoholio kontrolė, jo sukeliamos žalos prevencija
|
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos informacijos centro, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkų administracijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos, žinia-sklaidos institucijų informacija, užsienio valstybių ekspertų analizės medžiaga ir darbo analizė, nevyriausybinių organizacijų veiklos alkoholio kontrolės srityje ekspertizės medžiaga, sociologinių apklausų duomenys
|
prielaidos: priimtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas bei kiti teisės aktai; sukurta įstatymų bazė, kad būtų sukliudyta nelegaliai įvežti ir gaminti alkoholį, prekiauti juo; tokiai veiklai pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos; atliekami statistiniai ir moksliniai alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos tyrimai; nacionalinės sveikatos tarybos pritarimas; mažėja alkoholinių gėrimų reklamos; sulaukta žiniasklaidos paramos; visuomenė nepakančiai žiūri į alkoholį, narkotikus, tabaką ir remia kovą su šiomis negerovėmis
rizika ir kliūtys: priimti įstatymai nevykdomi; įsišaknijusios girtavimo tradicijos; nepakankamas finansavimas; nepakankama įstatymų bazė; nėra alkoholio reklamą reglamentuojančių teisės aktų (Reklamos įstatymo); per menkai kontroliuojamas alkoholio importas, gamyba, prekyba, vartojimas, netiksli jų apskaita; mažai propaguojama blaivybė ir šnekama apie alkoholio žalą; neužkirs-tas kelias nelegaliai platinti alkoholį |
|
Artimieji tikslai
|
|
|
|
| 1. Parengti alkoholio vartojimo (registruoto ir neregistruoto), gamybos, importo, prekybos ir eksporto Lietuvoje apskaitą ir skaičiavimo metodiką, atlikti moksliškai pagrįstus alkoholio žalos gyventojų sveikatai ir valstybės ekonomikai tyrimus bei analizę. |
parengta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika
parengta atitinkama metodika ir sutvarkyta alkoholinių gėrimų gamybos, vidaus prekybos, importo ir vartojimo (įskaitant nelegalią gamybą ir įvežimą) apskaita
parengta valstybės ekonominių nuostolių, patirtų dėl alkoholio vartojimo, skaičiavimo metodika
nustatyti Lietuvos ekonominiai nuostoliai, patirti dėl alkoholio vartojimo
atliekami (kasmet) alkoholio vartojimo įtakos sveikatai, nusikalstamumui ir teisėtvarkos pažeidimams tyrimai
tiriama, kaip kinta alkoholinių gėrimų kainos palyginti su gyventojų pajamų kitimu
analizuojama, kokią dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų sudaro gautos už realizuotus alkoholinius gėrimus pajamos
|
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija, Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vyriausiojo psichiatro ataskaitos, programos vykdymo vadovo ataskaita
|
prielaidos – turimas valstybinių tarnybų, savivaldybių, ekspertų ir kitų institucijų, susijusių su alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo kontrole, įdirbis rizika ir kliūtys: nesutvarkyta muitinių, savivaldybių ir kontroliuojančių institucijų atskaitomybės kontrolė; nėra darbo grupės skaičiavimo metodikoms rengti; nepakankamai glaudus tarpžinybinis bendradarbiavimas |
|
2. Įgyvendinti alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos valstybinio reguliavimo priemones, rūpintis alkoholio kontrabandos ir nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais prevencija. |
patikslinta alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarka, parengti atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai
analizuojama ir apibendrinama informacija apie nelegaliai įvežtų alkoholinių gėrimų sulaikymą, teikiami pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl veiksmingesnės kovos su alkoholinių gėrimų kontrabanda
periodiškai organizuojami bendri reidai (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, licenciją išdavusios institucijos atstovų), siekiant sustabdyti alkoholinių gėrimų prekybos, saugojimo, gabenimo bei kitų taisyklių pažeidimus, sukliudyti neteisėtai pardavinėti alkoholį
patikslinti teisės aktai, reglamentuojantys alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarką – jie papildyti nuostatomis, draudžiančiomis neteisėtai šiais produktais prekiauti ir juos įvežti bei sugriežtinančiomis atsakomybę už nustatytosios tvarkos pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų |
Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkų administracijų bei vietos savivaldos institucijų ataskaitos ir informacija, programos vykdymo vadovo ataskaita
|
prielaidos: tokiai veiklai pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė; yra alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos valstybinio reguliavimo bei alkoholio kontrabandos ir nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais prevencijos teisinė bazė rizika ir kliūtys – veikla nepakankamai ir pavėluotai finansuojama |
|
3. Nustatyti medžiagų, esančių alkoholiniuose gėrimuose, kenksmingumo mastą, parengti ir taikyti falsifikuoto alkoholio identifikavimo pagal pėdsakinį kenksmingų medžiagų kiekį metodus |
surinkta informacija apie įvairias medžiagas, galinčias būti alkoholiniuose gėrimuose, įvairaus grynumo maistiniame arba techniniame etilo spirite, taip pat jų kenksmingumą žmogui
taikomi kenksmingų medžiagų, rūgimo metu natūraliai susidarančių alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai
tiriamas sveikatai kenksmingų medžiagų kiekis įvairiuose alkoholiniuose gėrimuose, sudarytos lyginamosios lentelės įvairių alkoholinių gėrimų bei jų mišinių nuodingumui nustatyti
sukaupta informacija apie pasaulyje naudojamus kenksmingų medžiagų nustatymo alkoholiniuose gėrimuose metodus, taikomi kenksmingų medžiagų, kurių gali būti falsifikuotuose alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai
parengti falsifikuotų alkoholinių gėrimų identifikavimo metodai ir sukurta kontrolės sistema pagal sveikatai kenksmingų medžiagų, paliekančių pėdsaką, kiekį
|
Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita
|
prielaidos: yra kvalifikuotų specialistų ir laboratorinė bazė (Respublikiniame mitybos centre) kliūtys ir rizika – tokia veikla nepakankamai ir pavėluotai finansuojama |
|
4. Ugdyti visose ugdymo įstaigose moksleiviams blaivaus gyvenimo įpročius, siekti, kad jie kuo vėliau pradėtų vartoti alkoholį.
|
parengta suvienodinta alkoholio prevencijos ugdymo įstaigose socioepidemiologinių tyrimų metodika, kuri palengvina atliekamų tyrimų lyginamąją analizę ir situacijos vertinimą
sukurta informacinė, mokslinė metodinė duomenų bazės
ištirta, kiek moksleivių ir kaip vartoja alkoholį bei kitus narkotikus, duomenys lyginami su duomenimis apie alkoholio vartojimą Europos valstybėse, tai padeda vertinti nacionalinę prevencijos politiką
bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, vykdomos alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos programos
keliama dalykinė mokytojų kvalifikacija alkoholio vartojimo prevencijos klausimais, jiems rengiami kursai ir seminarai
sukomplektuotos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios suteikia žinių ir ugdo tinkamą nuomonę apie alkoholio vartojimą
alkoholio prevencijos klausimai įtraukti į nacionalinę sveikos gyvensenos įtvirtinimo programą, jais rūpinasi ugdymo institucijos
|
Švietimo ir mokslo ministerijos, Pedagogikos instituto informacija ir ataskaitos, statistinės ataskaitos ir sociologinių tyrimų duomenys
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto ataskaitos ir informacija
visuomeninių blaivybės judėjimų programos ir informacija
|
prielaidos: blaivybės idėjos propaguojamos ugdymo įstaigose; žinia- sklaida teikia paramą kliūtys ir rizika: daug alkoholio reklamos; didelis moksleivių mokymo krūvis, blogai organizuotas laisvalaikis; mokytojai nepakankamai išmano šiuos klausimus |
|
5. Ugdyti Lietuvoje blaivaus gyvenimo įpročius.
|
antialkoholinė veikla įtraukta į sveikos gyvensenos programas: sveiko miesto, sveikos mokyklos
prie miestų savivaldybių įsteigti ir veikia jaunimo namai, svetainės arba arbatinės, organizuojami renginiai blaiviai aplinkai kurti
įsteigta Lietuvos blaivybės judėjimų asociacija, koordinuojanti visų nevyriausybinių organizacijų veiklą, organizuojanti jų siūlomų alkoholio kontrolės projektų konkursus
leidžiamas bendras visų blaivybės judėjimų leidinys (mėnesinis žurnalas)
dviejuose Lietuvoje populiariuose laikraščiuose (kartą per mėnesį) spausdinami blaivybę propaguojantys straipsniai
rengiami seminarai, konferencijos, informacinė medžiaga alkoholizmo prevencijos klausimais
parengta ir įgyvendinama alkoholio prevencijos darbo vietose programa
nevyriausybinės blaivybės organizacijos nuolat dirba su asocialiais ir beglobiais vaikais
priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų šeimoms teikiama medicinos, psichologinė bei socialinė pagalba
|
Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų informacija, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos informacija apie vykdomas programas, programos vykdymo vadovo ataskaita
|
prielaidos: šiai veiklai pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė; visuomenė nepakančiai žiūri į alkoholį, narkotikus ir tabaką, remia kovą su šiomis blogybėmis; Lietuvoje plinta blaivybės sąjūdis; paramą teikia žiniasklaida kliūtys ir rizika: jaučiamas alkoholio tiekėjų priešinimasis; daug alkoholio reklamos; stokojama savivaldybių iniciatyvos; veikla nepakankamai finansuojama
|
|
6. Propaguoti sveiką gyvenseną, pasitelkus žiniasklaidos priemones, ir kontroliuoti alkoholio reklamą. |
laidos antialkoholinėmis temomis transliuojamos per televiziją ir radiją, apie tai rašoma spaudoje, leidžiami leidiniai tam tikroms visuomenės grupėms
gyventojai geriau susipažinę su alkoholio žala sveikatai
padaugėję asmenų, saikingiau vartojančių alkoholinius gėrimus ir blaiviau gyvenančių
rodomos televizijos laidos apie valstybės iniciatyvą alkoholio kontrolės politikos srityje
nustatyta išorinės alkoholio reklamos priemonių naudojimo tvarka
sukurta ir veikia alkoholinių gėrimų reklamos ekspertizės sistema
|
sveikatos ugdymo ir mokymo institucijų ataskaitos (Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta forma Nr. 41-sveikata), sociologiniai tyrimai ir apklausos (vykdant ESPAD, CINDI, FINBALT „Health monitor“, sveikos mokyklos, sveikatos propagandos ir kitas programas), sociologiniai tyrimai, Sveika-tos apsaugos ministerijos žinynai apie Lietuvos gyventojų sveikatą, Vidaus reikalų ministerijos duomenys apie eismo nelaimes dėl girtumo, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybės, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos informacija, programos vykdymo vadovo ataskaita
|
prielaidos: rengiamos sveikatos laidos per televiziją, radiją, spausdinamos rubrikos laikraščiuose, leidžiami specialūs žurnalai; susiformavęs žurnalistų, rengiančių sveikatos laidas televizijoje ir radijuje, rašančių straipsnius spaudoje, kolektyvas; alkoholio vartojimo profilaktika įtraukta į kitas sveikatos programas kliūtys ir rizika: taupant lėšas, gali būti kuriami pigūs, neįdomūs ir nepaveikūs rašiniai ar siužetai; didelės kainos už transliaciją per komercines televizijos ir radijo stotis, straipsnius populiariausiuose dienraščiuose neleis pasinaudoti visomis antialkoholinės propagandos galimybėmis, todėl ji nepasieks dalies jaunimo bei kitų visuomenės grupių; stipriai priešinsis prekiaujantieji alkoholiniais gėrimais |
|
7. Tobulinti narkologinę pagalbą. |
veikia reorganizuoti apskričių priklausomybės centrai
Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikia narkologinių ligonių reabilitacijos įstaigos
atlikti atrankiniai įvairių gydymo metodų veiksmingumo tyrimai
parengti narkologinio ligonio stebėjimo nuostatai, narkologinių ligų gydymo standartai (detoksikacijos, palaikomojo gydymo ir kt.)
papildyta bendrosios praktikos gydytojų medicinos norma
mokomi bendrosios praktikos ir kiti gydytojai (2400 gydytojų iš-mokyti bendrųjų alkoholio vartojimo žalos profilaktikos įgūdžių)
parengta ir įgyvendinta alkoholio prevencijos mokymo sistema, skirta slaugos darbuotojams
išmokyta 200 gydytojų, atliekančių medicininę apsvaigimo apžiūrą
60 sveikatos priežiūros įstaigų aprūpintos alkoholio kiekio nustatymo aparatais
yra pakankamai informacinės medžiagos apie alkoholio vartojimo padarinių gydymo galimybes
medicinos mokslo bibliotekoje įkurtas narkotinių medžiagų informacijos skyrius
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveika-tos apsaugos ministerijos sprendimai ir kiti teisės aktai
apskričių viršininkų administracijų bei vietos savivaldos institucijų informacija
priklausomybės ligų gydymo centrų, Respublikinio slaugos darbuotojų mokymo centro, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto ataskaitos |
prielaidos: yra objektyvus poreikis koordinuoti alkoholio vartojimo profilaktikos priemones, nustatyti įvairių gydymo metodų veiksmingumo (ekonomiškumo) santykį; įsteigti priklausomybės ligų centrai kitose įstaigose, parengtas personalas; veikia penki regioniniai bendrosios praktikos gydytojų rengimo centrai; įvestas mokymo kursas psichiatrams Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikoje ir Kauno medicinos akademijoje; veikia Respublikinis slaugos darbuotojų mokymo centras kliūtys ir rizika – šie darbai per mažai finansuojami, nepakankama veikla
|
|
8. Rengti, remti ir finansuoti savivaldybių alkoholio kontrolės programas. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reglamentuota savivaldybių alkoholio kontrolės programų struktūra, numatyta jų projektų ekspertizės, tvirtinimo ir finansavimo tvarka
visose savivaldybėse parengtos ir įgyvendinamos alkoholio kontrolės programos
mokomi savivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojai ir keliama jų kvalifikacija alkoholio kontrolės politikos klausimais
nevyriausybinės organizacijos dalyvauja savivaldybių alkoholio kontrolės programose
|
Lietuvos savivaldybių asociacijos bei apskričių viršininkų administracijų, vietos savivaldos institucijų informacija, programos vykdymo vadovo ataskaita
|
prielaidos – kiekvienoje savivaldybėje vykdomos tam tikros alkoholio vartojimo žalos profilaktikos priemonės kliūtys – pesimistinis požiūris į galimybes sumažinti alkoholio žalą |
|
9. Mažinti alkoholio vartojimą ekonominėmis priemonėmis. |
tobulinami teisės aktai muito, akcizų ir kainų reguliavimo klausimais |
Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietu-vos Respublikos Vyriausybės ataskaitos
|
kliūtys ir rizika – gamintojų ir importuotojų pasipriešinimas |
|
10. Nustatyti alko-holinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarką, taip pat alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingas sąlygas sveikatos tikslais
|
parengta alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarka
parengtos alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingos sąlygos |
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ataskaitos |
kliūtys ir rizika – gamintojų ir importuotojų pasipriešinimas |
|
11. Tobulinti socialinės pagalbos sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio ir jų šeimos nariams sistemą. |
asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialiniams darbuotojams organizuotas mokymas apie narkologinių ligonių reabilitaciją, socialinę bei profesinę reintegraciją, taip pat socialinę ir psichologinę pagalbą jų šeimos nariams
atlikti tyrimai socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose, pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos“ papildymo ir pakeitimo
išversta ir išleista knyga „Priklausomybės reabilitacija: efektyvaus planavimo ir programų principai, skirti besivystančioms tautoms“
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitos
|
prielaidos: bendradarbiavimas su visuomeninėmis blaivybės organizacijomis, bažnyčių bendruomenių poveikis, naujų alkoholizmo gydymo metodikų taikymas, medicinos ir socialinė geriančių žmonių priežiūra kliūtys ir rizika: visuomenės abejingumas, gajos girtavimo tradicijos; alkoholio reklama; nepakankama teisinė bazė; nepakankamas blaivybės ir alkoholio žalos propagavimas |
______________
Valstybės alkoholio kontrolės
programos
2 priedas
VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Vykdytojas |
| 1. Parengti alkoholio vartojimo skaičiavimo metodiką. |
2000 metų II pusmetis |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 2. Sukurti duomenų apie alkoholinių gėrimų gamybą, vidaus prekybą, importą ir vartojimą parengimo ir skelbimo sistemą, atsižvelgiant į nelegalią gamybą ir įvežimą. |
2000 metų II pusmetis |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal Žemės ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją |
| 3. Apskaičiuoti Lietuvos ekonominius nuostolius dėl alkoholio vartojimo. |
2000 metų I pusmetis–2009 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 4. Atlikti alkoholio vartojimo įtakos sveikatai, nusikalstamumui ir teisėtvarkos pažeidimams tyrimus. |
1999 metų I pusmetis–2009 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 5. Išanalizuoti, kaip kinta alkoholinių gėrimų kainos palyginti su gyventojų pajamomis. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 6. Išanalizuoti, kokią dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų sudaro pajamos, gautos už realizuotus alkoholinius gėrimus. |
1999 metų II pusmetis–2010 metai |
Finansų ministerija |
| 7. Surinkti informaciją apie įvairias medžiagas, galinčias būti alkoholiniuose gėrimuose, įvairaus grynumo maistiniame arba techniniame etilo spirite, ir jų kenksmingumą žmogui. |
1999 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8. Pradėti taikyti kenksmingų medžiagų, rūgimo metu natūraliai susidarančių alko-holiniuose gėrimuose, nustatymo metodus. |
1999 metų I pusmetis–2000 metų I pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 9. Atlikti sveikatai kenksmingų medžiagų kiekio įvairiuose alkoholiniuose gėrimuose tyrimus, sudaryti lyginamąsias lenteles įvairių alkoholinių gėrimų bei jų mišinių nuodingumui nustatyti. |
1999 metų I pusmetis–2000 metų I pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 10. Sukaupti informaciją apie pasaulyje naudojamus kenksmingų medžiagų nustatymo alkoholiniuose gėrimuose metodus. |
1999 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno technologijos universitetas |
| 11. Pradėti taikyti kenksmingų medžiagų, kurių gali būti falsifikuotuose alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodus. |
1999 metų I pusmetis–2002 metų I pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 12. Parengti falsifikuotų alkoholinių gėrimų identifikavimo metodus ir sukurti kontrolės sistemą pagal sveikatai kenksmingų medžiagų, paliekančių pėdsaką, kiekį. |
1999 metų I pusmetis–2002 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 13. Parengti ir vykdyti kovos su kontrabanda priemones, užtikrinančias veiksmingą pasienio kontrolės tarnybų ir muitinių darbą. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija |
| 14. Nuolat organizuoti bendrus (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, licenciją išdavusios institucijos atstovų) reidus, siekiant sustabdyti alkoholinių gėrimų prekybos, saugojimo, gabenimo bei kitų taisyklių pažeidimus, taip pat neteisėtą alkoholio pardavimą. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 15. Patikslinti teisės aktus, reglamentuojančius alkoholio produktų gamybos, importo ir prekybos tvarką, – papildyti juos nuostatomis, draudžiančiomis neteisėtai šiais produktais prekiauti ir juos įvežti bei sugriežtinančiomis atsakomybę už nustatytosios tvarkos pažeidimus. |
1999 metų II pusmetis |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija |
| 16. Parengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų. |
1999 metų II pusmetis |
Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 17. Parengti suvienodintą alkoholio prevencijos ugdymo įstaigose socioepidemiologinių tyrimų metodiką, kuri palengvintų atliekamų tyrimų lyginamąją analizę ir situacijos vertinimą. |
1999 metų II pusmetis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 18. Sukurti informacinę ir mokslinę metodinę alkoholio prevencijos ugdymo institucijose duomenų bazę. |
1999 metų II pusmetis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 19. Prisidėti prie tarptautinių tyrimų, kurių tikslas – nustatyti, ar daug alkoholio ir kitų narkotikų vartoja Europos moksleiviai. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 20. Ugdyti moksleiviams blaivaus gyvenimo įpročius – vis plačiau įtraukti alkoholio prevencijos klausimus į mokymo programas.
|
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 21. Įgyvendinti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo prevencijos programą mokyklose ir ištirti moksleivių požiūrį į alkoholio vartojimą. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai
|
Švietimo ir mokslo ministerija, nevyriausybinės organizacijos |
| 22. Kelti mokytojų kvalifikaciją alkoholio vartojimo prevencijos klausimais. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 23. Sukomplektuoti mokymosi priemones, kurios suteikia žinių ir ugdo tinkamą nuomonę apie alkoholio vartojimą. |
1999 metų II pusmetis–2010 metai
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 24. Įtraukti antialkoholinę veiklą į sveiko gyvenimo būdo programas, taip pat sveiko miesto ir sveikos mokyklos programas. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
savivaldos institucijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 25. Įsteigti prie miestų savivaldybių jaunimo namus, svetaines, arbatines, organizuoti renginius blaiviai aplinkai kurti. |
1999 metų II pusmetis–2010 metai |
savivaldos institucijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 26. Organizuoti Lietuvos blaivybės judėjimų asociacijos, kuri koordinuotų visų nevyriausybinių organizacijų veiklą, organizuotų jų siūlomų alkoholio kontrolės projektų konkursus, įkūrimą. |
1999 metų I pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis |
| 27. Leisti bendrą visų blaivybės judėjimų leidinį (mėnesinį žurnalą). |
1999 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis |
| 28. Spausdinti kartą per mėnesį laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Valstiečių laikraštis“ blaivybę propaguojančius straipsnius. |
1999 metų II pusmetis–2010 metai |
Lietuvos blaivybės judėjimų asociacija (nevyriausybinės organizacijos) |
| 29. Rengti seminarus, konferencijas, informacinę medžiagą alkoholio prevencijos klausimais. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai
|
Sveikatos apsaugos ministerija, nevyriausybinės organizacijos |
| 30. Parengti ir įgyvendinti alkoholio prevencijos darbo vietose programą. |
2000 metų I pusmetis–2010 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 31. Rūpintis, kad nevyriausybinės blaivybės organizacijos nuolat dirbtų su asocialiais ir beglobiais vaikais. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos |
| 32. Nuolat teikti medicinos, psichologinę ir socialinę pagalbą priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų šeimoms. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, nevyriausybinės organizacijos |
| 33. Rengti laidas antialkoholinėmis temomis per televiziją, radiją, straipsnius spaudoje, leidinius tam tikroms visuomenės grupėms. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai |
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 34. Rengti televizijos laidas apie tai, kaip valstybė vykdo alkoholio kontrolės politiką. |
1999 metų I pusmetis–2010 metai
|
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
|
| 35. Nustatyti išorinės alkoholio reklamos naudojimo tvarką. |
1999 metų II pusmetis |
vietos savivaldos institucijos |
| 36. Sukurti alkoholinių gėrimų reklamos ekspertizės sistemą. |
1999 metų II pusmetis |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| 37. Reorganizuoti 10 apskričių priklausomybės ligų centrų. |
1999 metų II pusmetis–2009 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių viršininkų administracijos ir savivaldos institucijos |
| 38. Atidaryti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje narkologinių ligonių reabilitacijos įstaigas. |
2000 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių viršininkų administracijos ir savivaldos institucijos |
| 39. Atlikti atrankinius įvairių gydymo metodų veiksmingumo tyrimus. |
2003 metų I pusmetis–2007 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 40. Parengti narkologinio ligonio stebėjimo nuostatus, narkologinių ligų gydymo standartus. |
2000 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 41. Parengti bendrosios praktikos gydytojų medicinos normos papildymus. |
2000 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 42. Mokyti bendrosios praktikos ir kitus gydytojus – išmokyti 2400 gydytojų bendrųjų alkoholio žalos profilaktikos įgūdžių. |
1999 metų II pusmetis–2009 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 43. Mokyti slaugos darbuotojus.
|
1999 metų II pusmetis–2009 metai |
Respublikinis slaugos darbuotojų mokymo centras |
| 44. Išmokyti 200 gydytojų atlikti medicininę apsvaigimo apžiūrą. |
2000 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 45. Aprūpinti 60 sveikatos priežiūros įstaigų alkoholio kiekio nustatymo aparatais. |
2000 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 46. Išleisti informacinę medžiagą apie alkoholio vartojimo padarinių gydymo galimybes. |
1999 metų II pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 47. Įkurti medicinos mokslo bibliotekoje narkotinių medžiagų informacijos skyrių. |
2000 metų I pusmetis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 48. Reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu savivaldybių alkoholio kontrolės programų struktūrą, numatyti jų projektų ekspertizės, tvirtinimo ir finansavimo tvarką. |
2000 metų I pusmetis |
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Finansų ministerija |
| 49. Parengti ir įgyvendinti savivaldybėse alkoholio kontrolės programas. |
1999 metų I pusmetis–2009 metai |
savivaldos institucijos |
| 50. Organizuoti savivaldybių darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą alkoholio kontrolės politikos klausimais. |
1999 metų II pusmetis–2004 metų II pusmetis |
savivaldos institucijos
|
| 51. Tobulinti teisės aktus muito, akcizų ir kainų reguliavimo klausimais – derinti šiuos mokesčius su Europos Sąjungos mokesčių sistema. |
1999 metų I pusmetis–2009 metai |
Ūkio ministerija, Valstybinė ta-bako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija
|
| 52. Parengti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarką. |
1999 metų II pusmetis |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ūkio ministerija |
| 53. Parengti alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingas sąlygas sveikatos tikslais. |
1999 metų II pusmetis |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerija |
| 54. Organizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų mokymą apie narkologinę ligonių reabilitaciją, socialinę bei profesinę reintegraciją, taip pat socialinę ir psichologinę pagalbą jų šeimos nariams. |
1999 metų II pusmetis–2001 metų II pusmetis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 55. Išversti ir išleisti knygą „Priklausomybės reabilitacija: efektyvaus planavimo ir programų principai, skirti besivystančioms tautoms“. |
2000 metų I pusmetis–2001 metų II pusmetis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 56. Atlikti tyrimus socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos“ papildymo ir pakeitimo. |
1999 metų I pusmetis–2000 metų II pusmetis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
______________
Valstybės alkoholio kontrolės programos
3 priedas
VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO SĄMATA
| Išlaidų pavadinimas |
Bendras išlaidų poreikis pagal metus (litais, 1998 metų pabaigos kainomis) |
Iš viso |
|||||||||||
|
|
1999 metai |
2000 metai |
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
|
| Iš viso išlaidų |
1765278 |
2567391 |
2627609 |
2227398 |
1486725 |
1758204 |
1391493 |
1607269 |
1430871 |
1655098 |
1142909 |
1423943 |
21084188 |
| iš jų: darbo užmokesčiui |
510925 |
629789 |
582366 |
536520 |
515211 |
476211 |
496212 |
442212 |
528213 |
459213 |
438214 |
418214 |
6033300 |
| socialiniam draudimui |
153278 |
188936 |
174710 |
160956 |
154563 |
142863 |
148863 |
132664 |
158464 |
137764 |
131464 |
125464 |
1809989 |
| įrenginiams |
350000 |
609000 |
309000 |
609000 |
101000 |
401000 |
101000 |
401000 |
101000 |
401000 |
1000 |
301000 |
3685000 |
| kitoms išlaidoms |
667014 |
1017409 |
1436409 |
814855 |
645155 |
654406 |
579156 |
554856 |
575057 |
578307 |
517807 |
511458 |
8551889 |
| valdymo išlaidoms (5 procentai) |
84061 |
122257 |
125124 |
106067 |
70796 |
83724 |
66262 |
76537 |
68137 |
78814 |
54424 |
67807 |
1004010 |
______________