LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAUNO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 950
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 950
KAUNO KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos bei plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla ir profesionalus menas. Kolegijos buveinės adresas: Pramonės pr. 20, 50468 Kaunas.
2. Kolegijos steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1000 „Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo“ (Žin., 2000, Nr. 73-2254).
3. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegija yra paramos gavėja.
4. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų įstatymų ir Kauno kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas).
5. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Kolegijos padaliniai taip pat gali turėti vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba).
6. Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, kiti darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų, šio Statuto.
7. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Aukštojo mokslo įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
9. Kolegija sudaro sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir humanitarinių, socialinių, technologijos, meno ir biomedicinos mokslų sričių profesines kvalifikacijas.
10. Kolegijoje plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, konsultacinė veikla ir meninė kūryba. Kolegija gali sudaryti su universitetais, kolegijomis, kitomis mokslo ir studijų institucijomis bendrų studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo programų, pasikeitimo dėstytojais bei studentais ir kitas sutartis.
11. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, darnios plėtros, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais.
12. Kolegijos veiklos tikslai yra šie:
12.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio, mokslo bei meno reikmes ir naujausių technologijų lygį;
12.2. plėtoti šaliai ir regionams reikalingą taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, konsultuoti savivaldybių institucijas, ūkio subjektus ir asmenis;
12.3. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
12.4. plėtoti visuomenės ekonominį, teisinį, estetinį, technologinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą;
12.5. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose;
12.6. imtis papildomos veiklos, padedančios plėtoti studentų praktinius įgūdžius, darbuotojų kompetenciją, racionaliai naudoti kolegijos išteklius;
13. Kolegijos uždaviniai yra šie:
13.1. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybės ugdymą;
13.2. parengti ir įgyvendinti svarbias darbo rinkai formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo programas;
13.3. efektyviai naudotis nuotolinių studijų galimybėmis, ypač rūpintis pagalba regioniniams padaliniams;
13.5. inicijuoti ilgalaikių sutarčių su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis bei organizacijomis sudarymą;
13.7. skatinti ir remti darbuotojus, pageidaujančius kelti kvalifikaciją, sudaryti visapusiškos darbuotojų saviugdos ir kompetencijos plėtros sąlygas;
13.10. plėtoti integralią kokybės užtikrinimo sistemą, viešai skelbti kolegijos ir visų padalinių savianalizės ataskaitas;
16. Kitos kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
16.18. kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių veikla; kitos niekur kitur nepriskirtos turistams teikiamos paslaugos, kodas 63.30.00;
16.23. nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla, kodas 90.00.00;
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMAS
17. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams.
18. Kolegijos padalinys yra giminingas studijų kryptis ir taikomuosius tyrimus apimantis kolegijos struktūrinis padalinys, kurio paskirtis ir kompetencija – kolegijoje organizuoti studijas, vykdyti taikomuosius tyrimus, rengti specialistus atitinkamoms ūkio šakoms pagal patvirtintas studijų programas.
19. Kolegijos struktūrą sudaro padaliniai: Ekonomikos ir teisės fakultetas, Justino Vienožinskio menų fakultetas, Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas, Kraštotvarkos fakultetas, Sveikatos priežiūros fakultetas, Technologijų fakultetas, Verslo vadybos fakultetas, Tauragės skyrius. Šią struktūrą ir jos pakeitimus inicijuoja ir šio Statuto pakeitimus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Akademinė taryba.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
20. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – ministerija).
23. Akademinė taryba – aukščiausioji akademinės savivaldos institucija, kurios pagrindinės funkcijos – ekspertinė ir atstovaujamoji. Akademinė taryba veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus Akademinės tarybos nuostatus.
24. Akademinė taryba renkama ir veikia šiame Statute ir Akademinės tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Išrinkta nauja Akademinė taryba šio Statuto nustatyta tvarka tvirtina padalinių vadovus.
26. Akademinę tarybą sudaro 33 išrinkti nariai:
26.1. 24 nariai renkami visuotiniame kiekvienos studijų srities dėstytojų susirinkime. Akademinės tarybos narių, atstovaujančių skirtingoms studijų sritims, skaičius turi būti proporcingas dėstytojų etatų skaičiui kolegijoje;
26.2. 4 nariai renkami fakultetų akademinių tarybų bendru susitarimu iš kitų mokslo ir studijų institucijų;
29. Kolegijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir dekanai negali būti Akademinės tarybos pirmininkais.
31. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:
31.1. jeigu nutraukia darbo pagal pareigas, kurių pagrindu paskirtas arba išrinktas Akademinės tarybos nariu, sutartį (studentai – nutraukę studijas kolegijoje);
32. Akademinės tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinė taryba nutarimus priima posėdyje dalyvaujančių Akademinės tarybos narių balsų dauguma.
33. Akademinės tarybos priimti nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai juos paskelbia direktorius kolegijos interneto puslapyje ir vidaus informacinėje sistemoje, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Direktorius priimtą nutarimą ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną po įteikimo paskelbia arba motyvuotai grąžina Akademinei tarybai pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku nutarimo direktorius negrąžina ir nepaskelbia, nutarimas įsigalioja kitą dieną po to, kai kolegijos interneto puslapyje ir vidaus informacinėje sistemoje jį paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas. Pakartotinai Akademinės tarybos apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių. Šiuo atveju, jeigu kolegijos direktorius nepaskelbia nutarimo, jį paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas.
34. Eilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas pagal patvirtintą Akademinės tarybos veiklos planą, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Akademinės tarybos narių, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo pateikimo Akademinės tarybos pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas ir direktoriaus siūlymu.
35. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
35.1. priima ir nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus, kuriuos prieš tai aptaria Kolegijos taryboje;
35.7. svarsto ir tvirtina taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės veiklos plėtros programas;
35.8. nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį ministerijai;
35.9. svarsto metines kolegijos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
35.11. kolegijos direktoriaus iniciatyva ar pareikalavus daugiau kaip pusei Akademinės tarybos narių šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;
36. Akademinės tarybos teisės:
37. Akademinės tarybos pareigos:
37.1. kartą per metus rengti ir teikti kolegijos bendruomenei savo veiklos ataskaitą akademinės bendruomenės susirinkime;
37.3. svarstyti pasiūlymus dėl dekanų atleidimo iš pareigų, jeigu fakulteto akademinė taryba arba kolegijos direktorius nepatvirtina metinės dekano ataskaitos;
40. Taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Ji formuojama iš 3 dalių: 3 narius skiria Akademinė taryba; 3 narius (ne kolegijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); dar 3 nariai skiriami bendru kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti direktorius ir ne mažiau kaip vienas Studentų atstovybės išrinktas studentų atstovas. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį. Ministras, atsižvelgdamas į direktoriaus siūlymą, skiria Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti kolegijos darbuotojas.
41. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
42. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų jos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių.
43. Taryba atlieka šias funkcijas:
43.1. skelbia Akademinės tarybos ir kolegijos direktoriaus rinkimus prieš 2 mėnesius iki jų kadencijos pabaigos arba per mėnesį po to, kai nutrūksta jų įgaliojimai nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;
43.3. kolegijos direktoriaus teikimu svarsto ir teikia jam rekomendacijas dėl jo pavaduotojų kandidatūrų;
43.4. svarsto ir rengia išvadas dėl metinių kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų;
43.5. vertina, kaip naudojamas kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos, siūlo ministerijai inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
44. Tarybos pareigos:
45. Tarybos teisės:
45.1. teikti kolegijos direktoriui, Akademinei tarybai ir ministerijai siūlymus dėl studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros programų, taip pat dėl kolegijos struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;
46. Apie savo veiklą Taryba jos reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitą ministrui.
47. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.
48. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.
49. Taryba turi teisę gauti iš kolegijos ir ministerijos informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Kolegija turi suteikti Tarybai patalpas, techniškai ją aptarnauti ir padengti organizacines išlaidas.
50. Studentų atstovybė veikia pagal Studentų atstovybės įstatus, kurie tvirtinami ir keičiami, jeigu tam pritaria Studentų konferencija ir kolegijos direktorius.
51. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais iš kolegijos ir jos padalinių administracijos, savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti kolegijos savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų dar kartą svarstyti priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su Studentų atstovybės susirinkimo protokolo išrašu.
52. Kolegijos Studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas bei kitas organizacijas ir dalyvauti tarptautinių studentų organizacijų veikloje įstatymų nustatyta tvarka.
54. Etikos komitetas (toliau vadinama – Komitetas) sudaromas iš 5 narių 5 metų laikotarpiui bendru Akademinės tarybos ir administracijos sutarimu. Komiteto sudėtį tvirtina Akademinė taryba.
55. Komitetas veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus Komiteto veiklos nuostatus. Komiteto darbui vadovauja Komiteto narių išrinktas pirmininkas.
56. Komitetas sprendžia ginčus ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo priima sprendimus dėl:
56.1. ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų dėl profesinės etikos pažeidimų; prireikus teikia Akademinei tarybai ar kolegijos direktoriui nutarimų projektus;
57. Komiteto sprendimai Komiteto nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami kolegijos direktoriui. Toliau ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
59. Kolegijos direktorių ministerijos nustatyta tvarka 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį. Kvalifikaciniai reikalavimai direktoriui nustatomi jo pareiginiuose nuostatuose. Išrinktasis direktorius šio Statuto nustatyta tvarka skiria į pareigas savo pavaduotojus ir prodekanus.
60. Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto kolegijos direktoriaus, Taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus.
61. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
61.1. priima į darbą ir atleidžia iš jo kolegijos darbuotojus Lietuvos Respublikos įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šio Statuto nustatyta tvarka;
61.2. nustatytąja tvarka svarsto ir tvirtina kolegijos direktoriaus pavaduotojų ir dekanų metines ataskaitas;
61.8. užtikrina, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą, kitus teisės aktus;
62. Kolegijos direktorius atlieka šias pareigas:
63. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar Statutą, Akademinės tarybos siūlymu ministras gali atleisti kolegijos direktorių iš pareigų; iki naujo direktoriaus išrinkimo ministras paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.
64. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias gali atlikti tik pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
65. Kolegijos direktoriaus pavaduotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, padeda direktoriui įgyvendinti kolegijos tikslus ir uždavinius.
66. Kolegijos direktoriaus pavaduotojai direktoriaus nustatyta tvarka teikia jam ataskaitas. Jeigu kolegijos direktorius nepatvirtina savo pavaduotojų metinės ataskaitos arba nustatoma, kad direktoriaus pavaduotojas šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, direktorius, pritarus Tarybai, gali atleisti savo pavaduotojus iš pareigų.
67. Kolegijos direktoriumi ir jo pavaduotojais paprastai skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali eiti šias pareigas, jeigu tam pritaria Taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė.
68. Kolegijos direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, padedanti siekti Tarybos ir Akademinės tarybos patvirtintų kolegijos tikslų ir veikianti pagal savo darbo reglamentą.
69. Kolegijos direktorato nariai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojai, dekanai, Studentų atstovybės deleguotas narys ir kitų kolegijos tarnybų vadovai.
72. Studentų atstovybę sudaro fakultetų deleguotų atstovų konferencijoje renkami fakultetų studentai.
V. FAKULTETAS
75. Fakultetas yra kolegijos padalinys, kuriame paprastai vykdomos tos pačios studijų srities programos.
76. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos, aptarnavimo centrai, kitos tarnybos.
77. Fakulteto veiklą reglamentuoja šis Statutas ir kolegijos direktoriaus patvirtinti fakulteto veiklos nuostatai.
79. Aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija – fakulteto akademinė taryba. Jos veiklą reglamentuoja fakulteto akademinės tarybos nuostatai, tvirtinami Akademinės tarybos.
80. Fakulteto akademinę tarybą sudaro dėstytojai ir studentai. Dėstytojai renkami 5 metams fakulteto akademinės bendruomenės susirinkime. Studentai, kuriuos kiekvienais metais deleguoja fakultetų studentų atstovybės, sudaro ne mažiau 20 procentų šios tarybos narių. Fakulteto dekanas yra šios tarybos narys pagal pareigas.
82. Fakulteto akademinė taryba svarsto ir tvirtina dekanų metines ataskaitas. Kitos funkcijos apibrėžtos fakulteto akademinės tarybos nuostatuose.
84. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
84.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos nutarimus ir vykdo kolegijos direktoriaus įsakymus;
84.4. vadovaudamasis kolegijos strategija ir perspektyviniu planu, rengia ir nustatytąja tvarka teikia Akademinei tarybai tvirtinti plėtros programas;
85. Fakulteto dekano pareigos:
85.2. nustatytąja tvarka atsiskaityti už fakulteto veiklą fakulteto akademinei tarybai ir kolegijos direktoriui;
86. Jeigu visų fakulteto akademinės tarybos narių balsų dauguma ar kolegijos direktoriaus sprendimu nepatvirtinama dekano metinė ataskaita arba nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar kolegijos statutą, direktorius, pritarus Akademinei tarybai, gali atleisti dekaną iš pareigų.
87. Fakulteto dekanu ir prodekanu paprastai skiriamas ne vyresnis kaip 65 metų asmuo. Vyresnis kaip 65 metų asmuo gali eiti šias pareigas, jeigu tam pritaria Taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė.
88. Katedra yra kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų padalinys. Ji gali būti sudaroma dalykiniu arba studijų programų principu.
89. Katedros veikia vadovaudamosi fakulteto nuostatais ir kolegijos direktoriaus įsakymu patvirtintais katedros nuostatais, parengtais pagal kolegijos direktoriaus įsakymu patvirtintus Pavyzdinius kolegijos katedrų nuostatus.
90. Katedrai vadovauja dekano teikimu kolegijos direktoriaus paskirtas katedros vedėjas, kuris:
90.3. koordinuoja ir kontroliuoja katedros narių metodinę, mokslinę ir (ar) meninę, projektinę veiklą;
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
91. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos darbuotojai (kolegijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, dekanai, prodekanai, centrų vadovai, tarnybų vedėjai) ir kiti darbuotojai, kurių reikia kolegijos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Jų darbo santykius, darbo apmokėjimą ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas, kiti teisės aktai, šis Statutas ir kolegijos kolektyvinė sutartis.
93. Daugiau kaip 50 procentų kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų dėstomo dalyko srities praktinio darbo patirtį.
94. Dalykus, kuriuos turi dėstyti mokslo laipsnį ar praktinio darbo patirtį turintys dėstytojai, nustato studijų programa, sudaryta pagal studijų srities reglamento reikalavimus.
95. Į pagrindines pareigas dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
96. Į nepagrindines pareigas kolegijos direktorius gali priimti dėstytojus be konkurso ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
97. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
98. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus bei mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
99. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus nustato kolegijos direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Akademinei tarybai.
100. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.
101. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę ir profesinę kvalifikaciją. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
102. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
103. Kolegijos dėstytojas ir mokslo darbuotojas turi teisę:
103.3. išvykti laikinai stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;
104. Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:
104.9. rengiamam specialistui pateikti naujausias žinias, formuoti reikiamus jo įgūdžius, sėkmingai profesinei karjerai ir asmenybės raidai būtinus gebėjimus ir nuostatas;
104.10. taisyklingai kalbėti ir rašyti, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir mokėti bent vieną Europos Sąjungos valstybės narės kalbą;
VII. STUDIJOS
106. Studijų tvarką kolegijoje reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, šis Statutas, Akademinės tarybos tvirtinama Kolegijos studijų tvarka.
107. Studijos kolegijoje vyksta pagal aukštųjų studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programas Akademinės tarybos teikimu tvirtina ministerija. Kolegija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali organizuoti universitetines pagrindines ir kito lygmens studijas.
111. Studijos kolegijoje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir studijuojančiųjų lėšomis. Su studentais, mokančiais visą studijų kainą, sudaroma studijų sutartis.
112. Asmenų be pilietybės ar užsienio valstybės piliečių, kurių studijos visiškai ar iš dalies finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką nustato ministerija.
113. Kolegijos nustatyta tvarka studentams gali būti sudaromos sąlygos studijuoti pagal individualią studijų programą.
114. Kolegijoje gali būti organizuojamas tęstinis mokymas asmeniui persikvalifikuoti ir jo kvalifikacijai tobulinti. Šis mokymas vykdomas pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
115. Į kolegijos studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas.
116. Kolegijoje ministro nustatyta tvarka įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
117. Į kolegiją konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į kolegiją sąlygas, suderinęs su ministerija, tvirtina kolegijos direktorius.
118. Asmenims, baigusiems kolegijoje aukštąsias studijas, suteikiamas aukštasis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, išduodamas tai patvirtinantis nustatytosios formos diplomas.
VIII. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
121. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nenuosekliųjų studijų programas ir moka visą studijų kainą. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su kolegija.
122. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato ministerija.
123. Studentai turi teisę:
123.3. pasirinkti studijų programas, specializaciją, dėstytoją, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, studijuoti pagal individualias studijų programas kolegijoje nustatyta tvarka;
123.4. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę, kreiptis į fakulteto, kolegijos administraciją gebėjimų vertinimo klausimais;
123.5. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis kolegijoje nustatyta tvarka;
123.7. nutraukti ir atnaujinti studijas:
123.7.1. pačių prašymu nutraukti studijas. Studentas gali gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas. Išbraukti iš sąrašų studentai priimami jų pageidavimu tęsti dienines studijas į valstybės visiškai arba iš dalies finansuojamą vietą pagal buvusios paskutinės sesijos rezultatus, tęsti studijas neakivaizdiniu ar vakariniu būdu – savo lėšomis;
123.7.2. išeiti akademinių atostogų pagal gydytojų komisijos rekomendacijas. Studentas išleidžiamas jo pageidavimu gydytojų komisijos rekomenduotinam laikui;
123.7.3. pertraukti mokslą dėl svarbių asmeninių priežasčių. Vienąkart pertraukti studijas galima ne ilgiau kaip vienerius metus, o per visą mokymosi laiką – ne daugiau kaip du kartus. Dieninių studijų studentai po akademinių atostogų ir pertraukos moksle pagal paskutinės sesijos rezultatus dalyvauja konkurse į visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą vietą;
123.9. kreiptis į studentų ir administracijos ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;
124. Studentai privalo:
124.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis šio Statuto, kitų teisės aktų, Vidaus tvarkos taisyklių;
125. Už studentų pareigų pažeidimus kolegija gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti iš kolegijos. Drausminės nuobaudos skiriamos dekano teikimu direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kurią paaiškėja apie studento padarytą pareigų pažeidimą. Prieš skiriant drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad studentas per rašte nurodytą terminą pasiaiškintu raštu. Jeigu per nustatytą terminą studentas be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
126. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą).
127. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos, jeigu šiurkščiai pažeidžia Statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus arba nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.
128. Ginčus tarp kolegijos administracijos ar dėstytojų ir studentų sprendžia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri skiriama kolegijos direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 3 kolegijos administracijos ir 3 Studentų atstovybės įgalioti asmenys.
129. Į ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą ar negauna atsakymo per 30 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
130. Sprendimai priimami abipusiu ginče dalyvaujančių šalių susitarimu. Ginčai nagrinėjami ir sprendimai priimami kolegijos direktoriaus patvirtinta Ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka.
131. Ginčai tarp kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IX. TURTAS IR LĖŠOS
132. Kolegijos turtą sudaro turimas nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemė), kitos materialinės vertybės, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių), kitas teisėtai įgytas turtas.
133. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
134. Kolegijos lėšas sudaro:
134.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:
134.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
136. Kiek studentų moka studijų įmoką, visam studijų laikotarpiui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
138. Kolegijai skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos perspektyviniame plane numatytoms priemonėms įgyvendinti. Kolegija privalo sudaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.
139. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, studijuojančių savo lėšomis, ir pajamos iš taikomosios mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų įtraukiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apskaitą ir naudojamos kolegijos specialiosioms programoms finansuoti.
140. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
141. Kolegija už lėšų ir turto naudojimą atsiskaito Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
142. Kolegijos vidaus taisyklėse nustatomos vidinės turto ir lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo jais, jų apskaitos, įsigijimo, perdavimo nuostatos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos teisės aktams.
143. Kolegija kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos, viešai skelbia praėjusių finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
146. Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.