LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2009–2011 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. vasario 20 d. Nr. V-130
Vilnius
Vykdydamas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2007–2013 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 (Žin., 2007, Nr. 122-5003), 6.3.3 priemonę:
1. Tvirtinu pridedamus:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2009 m. vasario 20 d.
įsakymu Nr. V-130
MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2009–2011 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir daugėjant ligonių priežiūros vienkartinių priemonių, susidaro vis daugiau medicininių atliekų, todėl būtina toliau koordinuoti ir tobulinti medicininių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2009–2011 metų programoje (toliau – Programa) vartojamos sąvokos:
infekuotos atliekos – medicininės atliekos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba pagrįstai manoma, sukelia žmonių ar kitų gyvų organizmų ligas;
infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;
medicininės atliekos – pavojingos ir nepavojingos asmens sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos;
medicininių atliekų tvarkymas – medicininių atliekų surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, apskaitos, kenksmingumo pašalinimo, saugojimo veikla sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) vartojamas sąvokas.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą medicininių atliekų tvarkymo administravimo atsakomybė yra paskirstyta dviem ministerijoms: Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, o Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą ir koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus.
5. Medicininių atliekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2008, Nr. 22-822). Ji nustato medicininių atliekų tvarkymo ir saugos reikalavimus ir yra pagrindinis medicininių atliekų tvarkymo norminis dokumentas, įpareigojantis vienodai tvarkyti medicinines atliekas. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 buvo patvirtinta programa „Dėl Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 m.“ (Žin., 2006, Nr. 3-61). Vykdant šią programą buvo kuriama medicininių atliekų tvarkymo sistema sveikatos priežiūros įstaigose, organizuojamas sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas. Tačiau dar būtina patobulinti medicininių atliekų kontrolės sistemą, pagerinti medicininių atliekų tvarkymo sistemos valdymą.
6. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, 2007 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, buvo 2960 sveikatos priežiūros įstaigų ir padalinių. Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose 2007 m. buvo 27117 lovų.
7. Susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose medicininių atliekų kasmet vis daugėja: 2005 m. – 1374 tonos, 2006 m. – 1439 tonos, o 2007 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose susidarė 1743 tonos medicininių atliekų. Didžiausią medicininių atliekų dalį sudarė infekuotos atliekos – 67 proc., naudoti vienkartiniai gaminiai – 26 proc., mažiausiai buvo surinkta naikintinų vaistų – 0,3 proc. visų medicininių atliekų.
8. Infekuotos medicininės atliekos gali būti užkrečiamųjų ligų perdavimo veiksnys. Sveikatos priežiūros įstaigose yra pavojus užsikrėsti kraujo infekcijomis personalui nuo ligonio ir ligoniui nuo personalo. Medicinos personalas, ypač operacinių, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, procedūrų kabinetų, gimdymo skyrių, kraujo centrų, biochemijos, mikrobiologijos laboratorijų, patologinės anatomijos skyrių, nuolat kontaktuoja su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais. Susižeidus infekuotomis atliekomis (per kraują ar įsidūrus aštriais daiktais), galima užsikrėsti ŽIV, hepatitais, stablige, vietine ar bendrąja pūlinga infekcija ir kitomis ligomis.
9. Infekuotos medicininės atliekos susidarymo vietoje turi būti identifikuotos, atskirtos nuo kitų atliekų, supakuotos ir paženklintos. Kūno dalys ir organai ligoninės teritorijoje neužkasami, šios atliekos arba deginamos, arba užkasamos kapinėse. Sveikatos priežiūros įstaigos yra priverstos pačios spręsti šią problemą, sudaryti sutartis su ritualinių paslaugų firmomis, kurios tvarko kūno dalis ir organus kapinėse išskirtame plote. Aštrius daiktus (pašalinus kenksmingumą) sveikatos priežiūros įstaigos sandėliuoja, nes trūksta įmonių, tvarkančių šias atliekas. Šiuo metu daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų trūksta infekuotų medicininių atliekų tvarkymo inventoriaus (infekuotų medicininių atliekų geltonos spalvos pakuočių, talpyklų, konteinerių ir kt.) ir ženklinimo etikečių, taip pat infekuotų medicininių atliekų laikino saugojimo patalpų, tinkamų konteinerių aikštelių.
10. Dažniausi infekuotų medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo būdai 2007 m. buvo deginimas – sudeginta 556 tonos, 333 tonos nukenksmintos, likusios tonos infekuotų medicininių atliekų buvo apdorotos mikrobangomis ir autoklavuotos.
11. Sveikatos priežiūros įstaigose susidaro nemažai atliekų, kurias galima perdirbti, pvz., 2007 m. sveikatos priežiūros įstaigose naudoti vienkartiniai gaminiai sudarė 26 proc., aštrūs daiktai – 5 proc. Šios atliekos gali būti perdirbtos, tačiau nėra Lietuvoje pakankamai išvystyta perdirbimo infrastruktūra, o sveikatos priežiūros įstaigose nėra suformuotos politikos, skatinančios atliekų perdirbimą.
12. Medicininių atliekų apskaitos informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų renka visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal metinę statistinę formą Nr. 66 (Sveikata – metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-779 (Žin., 2004, Nr. 7-160). Šioje formoje medicininių atliekų klasifikacija nesuderinta su higienos normoje HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ (Žin., 2008, Nr. 22-822) I priede pateikta atliekų klasifikacija, todėl kyla netikslumų atliekant apskaitą.
13. Sveikatos priežiūros įstaigose trūksta nuoseklaus medicininių atliekų tvarkymo sistemos aprašo, kuriame atsispindėtų įstaigos atliekų tvarkymo strategija bei atsakomybė. Pagal šį aprašą galima būtų identifikuoti pagrindinius trūkumus arba nustatyti medicininių atliekų tvarkymo išlaidų sumažinimo gerą praktiką.
14. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tvarkantys medicinines atliekas, dar neturi pakankamai žinių medicininių atliekų tvarkymo klausimais. Pasigendama reikiamo bendradarbiavimo tarp kontroliuojančių ir medicinines atliekas tvarkančių institucijų. Trūksta technologijos aprašų, metodinių rekomendacijų apie medicininių atliekų tvarkymo specifiką. Nepakankamai informuojama visuomenė apie medicininių atliekų keliamą riziką.
III. PROGRAMOS ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR RYŠIAI SU KITOMIS PROGRAMOMIS
15. Programa parengta pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), ir atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 (Žin., 2003, Nr. 116-5282), nuostatas.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Programos tikslas – užtikrinti tobulesnę medicininių atliekų tvarkymo sistemą sveikatos priežiūros įstaigose.
17. Programos uždaviniai:
17.3. gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesines žinias ir informuotumą medicininių atliekų tvarkymo srityje;
V. LAUKIAMI PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
18. Patobulinus medicininių atliekų tvarkymo sistemą, sveikatos priežiūros įstaigose sumažės rizika, susijusi su netinkamu medicininių atliekų tvarkymu ir užkrečiamųjų bei kitų ligų paplitimu.
19. Peržiūrėjus ir pakeitus metinę statistinę formą, pagerės medicininių atliekų apskaita, duomenų tikslumas.
20. Tikimasi, kad apmokant sveikatos priežiūros darbuotojus pagerės jų žinių lygis apie medicininių atliekų tvarkymą.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
22. Iki 2011 metų numatoma pasiekti, kad būtų:
22.1. medicininių atliekų tvarkymo klausimais apmokyta ne mažiau kaip 500 asmens sveikatos priežiūros specialistų visose Lietuvos apskrityse;
22.2. parengta ne mažiau kaip 5 interviu radijo laidoms ir išspausdinta ne mažiau kaip 5 straipsniai;
22.3. parengtos ir išplatintos metodinės rekomendacijos apie medicininių atliekų kiekio mažinimą sveikatos priežiūros įstaigose ir medicininių atliekų tvarkymą sveikatos priežiūros įstaigose;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-130
MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2009–2011 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
||
2009 m |
2010 m |
2011 m. |
||||
1. Pagerinti medicininių atliekų tvarkymo sistemos valdymą |
1.1. Parengti metodines rekomendacijas apie medicininių atliekų kiekio mažinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose |
Valstybinis aplinkos sveikatos centras |
2009 m. IV ketv. |
– |
– |
– |
1.2. Parengti medicininių atliekų kiekio optimizavimo planus asmens sveikatos priežiūros įstaigose |
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos |
2010 m. ir 2011 m. |
– |
– |
– |
|
2. Tobulinti medicininių atliekų tvarkymo kontrolės sistemą |
2.1. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-779 „Dėl statistinės formos Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ pakeitimą |
Valstybinis aplinkos sveikatos centras |
2009 m. IV ketv. |
– |
– |
– |
2.2. Atlikti kartą metuose medicininių atliekų tvarkymo procedūrų sveikatos priežiūros įstaigose patikrinimą ir parengti apibendrintą ataskaitą už apskritis ir šalį |
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
2010 m. ir 2011 m. I ketv. |
– |
– |
– |
|
3. Gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesines žinias ir informuotumą medicininių atliekų tvarkymo srityje |
3.1. Pagal privalomojo higienos įgūdžių mokymo programas organizuoti asmens sveikatos priežiūros specialistų mokymą medicininių atliekų tvarkymo klausimais |
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos |
2009 m. II ketv. – 2011 m. |
– |
– |
– |
3.2. Organizuoti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą pagal neformaliojo ugdymo programas |
Valstybinis aplinkos sveikatos centras |
2009 m. II ketv. – 2011 m. |
– |
– |
– |
|
3.3. Rengti ir platinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms informacinę medžiagą aktualiais medicininių atliekų tvarkymo klausimais |
Valstybinis aplinkos sveikatos centras |
2009 m. III ketv. – 2011 m. |
– |
15 |
15 |
|
4. Gerinti visuomenės informuotumą medicininių atliekų tvarkymo srityje |
4.1. Per žiniasklaidą platinti medicininių atliekų tvarkymo informaciją |
Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
2009 m. III ketv. – 2011 m. |
– |
10 |
10 |
Iš viso |
– |
25 |
25 |