TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

(Tęsinys. Pradžia Žin., 2006, Nr. 95-3725, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, Nr. 100, Nr. 101, Nr. 102)

 

4.2.1.10

3 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

4.2.1.10.1

Visos liepsniesiems skysčiams vežti numatytos cisternos turi būti uždarytos ir pagal 6.7.2.8–6.7.2.15 skirsnius privalo turėti slėgio mažinimo įtaisus.

4.2.1.10.1.1

Vežiojamosiose cisternose, kurios numatytos tik sausumos kelių transportui, leidžiama naudoti atvirus vėdinimo įtaisus, jei tai neprieštarauja 4.3 skyriaus nuostatoms.

4.2.1.11

4.1 klasės medžiagų (išskyrus savaime reaguojančias), 4.2 ir 4.3 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

 

(rezervuota)

 

Pastaba. Dėl 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų žr. 4.2.1.13.1 punktą.

4.2.1.12

5.1 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

 

(rezervuota)

4.2.1.13

5.2 klasės medžiagų ir 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

4.2.1.13.1

Visos medžiagos turi būti išbandytos. Norint gauti kilmės šalies kompetentingosios institucijos patvirtinimą, būtina pateikti jai bandymų ataskaitą. Šalies gavėjos kompetentingajai institucijai turi būti nusiųstas pranešimas apie gautą patvirtinimą. Pranešime būtina nurodyti vežimo sąlygas ir bandymų rezultatų ataskaitą. Atlikus bandymus, galima:

 

a) įrodyti visų konstrukcinių medžiagų suderinamumą su medžiagomis, su kuriomis jos paprastai liečiasi vežimo metu;

 

b) pateikti slėgio mažinimo įtaisų ir avarinių slėgio mažinimo įtaisų projektavimo duomenis, atsižvelgiant į vežiojamųjų cisternų parametrus.

4.2.1.13.2

Toliau pateiktos taisyklės taikomos vežiojamosioms cisternoms, kurios skirtos F tipo organiniams peroksidams ir savaime reaguojančioms medžiagoms vežti, kai jų savaime greitėjančio skilimo temperatūra (SADT) ne mažesnė kaip 55 °C. Tais atvejais, kai šios taisyklės prieštarauja 6.7.2 poskyrio nuostatoms, teikiama pirmenybė joms. Ekstremaliomis situacijomis laikytinas savaime greitėjantis medžiagos skilimas bei 4.2.1.13.8 punkte aprašytas ugnies poveikis.

4.2.1.13.3

Papildomąsias organinių peroksidų ar savaime reaguojančių medžiagų, kurių SADT žemesnė negu 55 °C, vežimo taisykles nustato kilmės šalies kompetentingoji institucija. Pranešimą apie tai būtina nusiųsti šalies gavėjos kompetentingajai institucijai.

4.2.1.13.4

Vežiojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ne mažesniam kaip 0,4 MPa (4 bar) slėgiui.

4.2.1.13.5

Vežiojamosiose cisternose turi būti įrengti temperatūros jutikliai.

4.2.1.13.6

Vežiojamosiose cisternose turi būti įrengti slėgio mažinimo ir avariniai slėgio mažinimo įtaisai. Vakuuminius vožtuvus taip pat leidžiama naudoti. Slėgio mažinimo įtaisai turi suveikti esant slėgiui, kuris nustatytas atsižvelgiant į medžiagos savybes ir vežiojamosios cisternos konstrukcines ypatybes. Lydžiuosius saugiklius ant cisternos korpuso naudoti draudžiama.

4.2.1.13.7

Slėgio mažinimo įtaisus turi sudaryti spyruokliniai vožtuvai, kurie taip nustatomi, kad neleistų susidaryti cisternoje didesniam slėgiui dėl skilimo produktų ir garų, išsiskyrusių esant 50 °C temperatūrai. Išleidžiamasis kiekis ir slėgio mažinimo vožtuvų suveikimo slėgis nustatomas pagal bandymų, aprašytų 4.2.1.13.1 punkte, rezultatus. Tačiau suveikimo slėgio negalima nustatyti taip, kad vežiojamajai cisternai apvirtus pro jos vožtuvą ištekėtų skystis.

4.2.1.13.8

Avarinį slėgio mažinimo įtaisą gali sudaryti spyruoklinis vožtuvas arba trūkioji membrana arba jų derinys, kurie taip sukonstruoti, kad pro juos galėtų būti išleidžiami visi skilimo produktai ir garai, susidarantys dėl ugnies poveikio per vieną valandą, esant sąlygomis, kurias apibūdina ši formulė:

 

q = 70961 F (A^0,82)A0,82,

čia:

 

q = sugertoji šiluma (W)

 

A = sudrėkintas plotas (m)

 

F = izoliacijos faktorius

 

F = 1 neizoliuotoms cisternoms,

 

o izoliuotoms cisternoms:

 

F = U(923-T) / 47032

 

K = izoliacijos sluoksnio šiluminis laidumas (W m-1 K-1)

 

L = izoliacijos sluoksnio storis (m)

 

U = K / L = izoliacijos šiluminio laidumo koeficientas (W m-2 K-1)

 

T = medžiagos temperatūra slėgio mažinimo sąlygomis (K).

 

Avarinių slėgio mažinimo įtaisų suveikimo slėgis turi būti didesnis nei nurodyta 4.2.1.13.7 punkte ir nustatyta pagal 4.2.1.13.1 punkte aprašytų bandymų rezultatus. Avariniai slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip apskaičiuoti, kad aukščiausias slėgis cisternoje niekada neviršytų vežiojamosios cisternos bandymo slėgio.

 

Pastaba. Bandymų ir kriterijų vadovo 5 priede pateikiamas avarinių slėgio mažinimo įtaisų nustatymo pavyzdys.

4.2.1.13.9

Nustatant izoliuotų vežiojamųjų cisternų išleidžiamąjį kiekį ir reguliuojant avarinius slėgio nuleidimo įtaisus, būtina turėti galvoje izoliacijos nuostolius, sudarančius 1 % paviršiaus.

4.2.1.13.10

Vakuuminiai vožtuvai ir spyruokliniai vožtuvai privalo turėti liepsnos slopintuvus. Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl šių slopintuvų sumažėja slėgio mažinimo pajėgumas.

4.2.1.13.11

Valdymo įranga, kaip antai uždarymo įtaisai ir išoriniai vamzdynai, įrengiami taip, kad pripildžius vežiojamąją cisterną juose neliktų medžiagos liekanų.

4.2.1.13.12

Vežiojamosios cisternos turi būti arba termiškai izoliuotos, arba apsaugotos nuo saulės spindulių. Jei medžiagos savaime greitėjančio skilimo temperatūra cisternoje neviršija 55 °C arba jei vežiojamoji cisterna yra pagaminta iš aliuminio, ji turi būti visiškai izoliuota. Išorinis paviršius turi būti arba nudažytas balta spalva, arba pagamintas iš sidabriško metalo.

4.2.1.13.13

Pripildymo lygis neturi viršyti 90 % esant 15 °C temperatūrai.

4.2.1.13.14

6.7.2.20.2 punkte nurodytas žymėjimas turi apimti JT identifikacinį numerį ir techninį medžiagos pavadinimą kartu su leidžiama jos koncentracija.

4.2.1.13.15

Vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 23 (žr. 4.2.5.2.6 punktą) nurodyti organiniai peroksidai ir savaime reaguojančios medžiagos gali būti vežamos vežiojamosiose cisternose.

4.2.1.14

6.1 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

 

(rezervuota)

4.2.1.15

7 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

4.2.1.15.1

Vežiojamosiose cisternose, kuriose buvo vežamos radioaktyviosios medžiagos, draudžiama vežti kitus krovinius.

4.2.1.15.2

Vežiojamųjų cisternų pripildymo lygis negali viršyti 90 % arba kitos kompetentingosios institucijos nustatytos ribos.

4.2.1.16

8 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

4.2.1.16.1

8 klasės medžiagoms vežti naudojamų vežiojamųjų cisternų slėgio mažinimo įtaisai turi būti tikrinami tolygiais ne didesniais kaip vienerių metų intervalais.

4.2.1.17

9 klasės medžiagų vežimo vežiojamosiose cisternose papildomosios taisyklės

 

(rezervuota)

4.2.1.18

Kietų medžiagų, kurios vežamos aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje, papildomosios vežimo taisyklės

4.2.1.18.1

Kietas medžiagas, kurios vežamos arba perduodamos vežti aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje ir ties kurių pavadinimu 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nenurodyta jokia vežiojamųjų cisternų taisyklė arba joms priskirta vežiojamųjų cisternų taisyklė netaikoma vežimui aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje, leidžiama vežti vežiojamosiose cisternose, jei šios kietos medžiagos priklauso 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 6.1, 8 arba 9 klasėms, nekelia jokio kito šalutinio pavojaus, išskyrus 6.1 arba 8 klasei būdingą šalutinį pavojų ir priskiriamos II arba III pakavimo grupėms.

4.2.1.18.2

Jei 3.2 skyriaus A lentelėje nenurodyta kitaip, vežiojamosios cisternos, skirtos vežti kietas medžiagas aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje, privalo atitikti T 4 vežiojamųjų cisternų taisyklės reikalavimus, jei vežamos III pakavimo grupės kietos medžiagos, ir T 7 vežiojamųjų cisternų taisyklės reikalavimus, jei vežamos II pakavimo grupės kietos medžiagos. Pagal 4.2.5.2.5 punkto nuostatas leidžiama pasirinkti ir lygiavertį ar aukštesnį saugumo lygį turinčią vežiojamąją cisterną. Didžiausias pripildymo lygis (%) nustatomas pagal 4.2.1.9.5 punkto reikalavimus (TP specialioji taisyklė).

4.2.2

Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės

4.2.2.1

Šiame poskyryje pateikiamos bendrosios taisyklės, reguliuojančios vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, naudojimą.

4.2.2.2

Vežiojamosios cisternos turi atitikti 6.7.3 poskyryje nurodytus projektavimo, konstravimo ir bandymų reikalavimus. Neatšaldytas suskystintos dujos turi būti vežamos vežiojamosiose cisternose, kurios atitinka 4.2.5.2.6 pateiktą vežiojamųjų cisternų taisyklę T 50 ir tam tikras specialiąsias vežiojamųjų cisternų taisykles, priskirtas neatšaldytoms suskystintoms dujoms 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje ir aprašytas 4.2.5.3 skirsnyje.

4.2.2.3

Vežimo metu vežiojamųjų cisternų korpusas ir valdymo įranga turi būti apsaugota nuo pažeidimų, galinčių atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių ar cisternai apvirtus. Jei cisternos korpusas ir valdymo įranga yra taip sukonstruoti, kad gali atlaikyti smūgius ir virtimą, minėta apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai pateikiami 6.7.3.13.5 punkte.

4.2.2.4

Kai kurios neatšaldytas suskystintos dujos yra chemiškai nepatvarios. Jas leidžiama vežti tik tokiu atveju, jei buvo imtasi apsaugos priemonių pavojingai skilimo, virtimo ar polimerizacijos reakcijai vežimo metu išvengti. Šiam tikslui būtina pasirūpinti, kad vežiojamosiose cisternose nebūtų neatšaldytų suskystintų dujų, galinčių paskatinti minėtą reakciją.

4.2.2.5

Kompetentingajai institucijai pareikalavus, siuntėjas, gavėjas ar jų atstovas privalo nedelsdamas pateikti jai 6.7.3.14.1 punkte minimo pažymėjimo kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai vežamų dujų pavadinimas nurodomas 6.7.3.16.2 punkte aprašytame metaliniame skydelyje.

4.2.2.6

Nevalytos tuščios ir nedegazuotos vežiojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir cisternos, kurios buvo pripildytos tų pačių neatšaldytų suskystintų dujų kaip ir anksčiau vežtosios.

4.2.2.7

Pripildymas

4.2.2.7.1

Prieš pripildant vežiojamąją cisterną, būtina įsitikinti, ar šia cisterna leidžiama vežti neatšaldytas suskystintas dujas ir ar ji nebus pripildoma tų neatšaldytų suskystintų dujų, kurios dėl sąlyčio su cisternos korpuso, tarpiklių, valdymo įrangos ir apsauginių įdėklų, jei tokie yra, konstrukcine medžiaga gali sukelti pavojingąją reakciją, kurios metu išsiskiria pavojingos medžiagos ar susilpnėja konstrukcinė medžiaga. Pripildymo metu neatšaldytų suskystintų dujų temperatūra neturi peržengti projektinio temperatūrų intervalo ribų.

4.2.2.7.2

Didžiausia neatšaldytų suskystintų dujų masė (kg/l) vienam cisternos talpos litrui negali viršyti neatšaldytų suskystintų dujų, kurių temperatūra 50 °C, tankio vertės, padaugintos iš 0,95.

4.2.2.7.3

Vežiojamųjų cisternų neleidžiama pripildyti viršijant jų didžiausiąją bruto masės ribą ir vežamoms dujoms nustatytą pripildymo masę.

4.2.2.8

Vežiojamųjų cisternų neleidžiama perduoti vežti, jei:

 

a) jų pripildymo lygis yra toks, kad dėl turinio teliūškavimo vežiojamojoje cisternoje gali susidaryti neleistinos hidraulinės jėgos;

 

b) jos nesandarios;

 

c) jos taip pažeistos, kad gali būti neigiamai paveiktas vežiojamosios cisternos, jos kėlimo ir tvirtinimo įrenginių vientisumas; arba

 

d) jei valdymo įranga nebuvo patikrinta ir pripažinta geros funkcinės būklės.

4.2.2.9

Pripildytų vežiojamųjų cisternų šakinio griebtuvo angos turi būti uždarytos. Ši nuostata netaikoma vežiojamosioms cisternoms, kurių šakinio griebtuvo angos pagal 6.7.4.12.4 punkto reikalavimus neturi uždarymo sistemų.

4.2.3

Vežiojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės

4.2.3.1

Siame poskyryje pateikiamos bendrosios nuostatos, taikomos vežiojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, naudojimui.

4.2.3.2

Vežiojamosios cisternos turi atitikti 6.7.4 poskyryje nurodytus projektinius, konstrukcinius ir bandymų reikalavimus. Atšaldytos suskystintos dujos turi būti vežamos vežiojamosiose cisternose, kurios atitinka 4.2.5.2.6 punkte pateiktą vežiojamųjų cisternų taisyklę T 75 ir tam tikras specialiąsias vežiojamųjų cisternų taisykles, priskirtas atšaldytoms suskystintoms dujoms 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje ir aprašytas 4.2.5.3 skirsnyje.

4.2.3.3

Vežimo metu vežiojamųjų cisternų korpusas ir valdymo įranga turi būti apsaugoti nuo pažeidimų, galinčių atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių ar cisternai apvirtus. Jei cisternos korpusas ir valdymo įranga yra taip sukonstruoti, kad gali atlaikyti smūgius ir virtimą, minėta apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai pateikiami 6.7.3.12.5 punkte.

4.2.3.4

Kompetentingajai institucijai pareikalavus, siuntėjas, gavėjas ar jų atstovas privalo nedelsdamas pateikti jai 6.7.3.14.1 punkte minimo pažymėjimo kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai vežamų dujų pavadinimas nurodomas 6.7.4.15.2 punkte aprašytame metaliniame skydelyje.

4.2.3.5

Nevalytos tuščios ir nedegazuotos vežiojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir cisternos, kurios pripildomos tų pačių atšaldytų suskystintų dujų kaip ir anksčiau vežtosios.

4.2.3.6

Pripildymas

4.2.3.6.1

Prieš pripildant vežiojamąją cisterną, būtina įsitikinti, ar šia cisterna leidžiama vežti atšaldytas suskystintas dujas ir ar ji nebus pripildoma tų atšaldytų suskystintų dujų, kurios dėl sąlyčio su cisternos korpuso, tarpiklių, valdymo įrangos ir apsauginių įdėklų, jei tokie yra, konstrukcine medžiaga gali sukelti pavojingą reakciją, kurios metu išsiskiria pavojingos medžiagos ar susilpnėja konstrukcinė medžiaga. Pripildymo metu atšaldytų suskystintų dujų temperatūra neturi peržengti projektinio temperatūrų intervalo ribų.

4.2.3.6.2

Nustatant pradinio pripildymo lygį, būtina atsižvelgti į planuojamam vežimui reikalingą stovėjimo laiką, įskaitant galimas prastovas. Priešingai nei numatyta 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.6.4 skirsniuose, cisternos pradinio pripildymo lygis turi būti parinktas taip, kad pakilus turinio (išskyrus helį) temperatūrai iki tos ribos, kai garų slėgis pasiekia didžiausio darbinio slėgio ribą, skystos medžiagos užimamas tūris neviršytų 98 %.

4.2.3.6.3

Heliui vežti skirtas cisternas leidžiama pripildyti iki slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamosios angos, bet ne virš jos.

4.2.3.6.4

Didesnis pradinio pripildymo lygis leidžiamas su išlyga, kad kompetentingoji institucija išduoda atitinkamą leidimą, kai numatoma vežimo trukmė yra gerokai trumpesnė už stovėjimo laiką.

4.2.3.7

Faktinė išlaikymo trukmė

4.2.3.7.1

Kiekvieno vežimo atveju faktinė išlaikymo trukmė apskaičiuojama pagal kompetentingosios institucijos pripažintą tvarką, atsižvelgiant į:

 

a) vežamų atšaldytų suskystintų dujų atskaitinį stovėjimo laiką (žr. 6.7.4.2.8.1 papunktį), kaip nurodyta 6.7.4.15.1 punkte minimoj e lentelėj e);

 

b) faktinį pripildymo tankį;

 

c) faktinį pripildymo slėgį;

 

d) mažiausią slėgio apribojimo įtaisų suveikimo slėgį.

4.2.3.7.2

Faktinė išlaikymo trukmė nurodoma arba ant pačios vežiojamosios cisternos, arba ant jos pritvirtintame metaliniame skydelyje pagal 6.7.4.15.2 punktą.

4.2.3.8

Vežiojamųjų cisternų neleidžiama perduoti vežti, jei:

 

a) jų pripildymo lygis yra toks, kad dėl turinio teliūškavimo vežiojamojoje cisternoje gali susidaryti neleistinos hidraulinės jėgos;

 

b) jos nesandarios;

 

c) jos taip pažeistos, kad gali būti neigiamai paveiktas vežiojamosios cisternos, jos kėlimo ir tvirtinimo įrenginių vientisumas; arba

 

d) valdymo įranga nebuvo patikrinta ir pripažinta geros funkcinės būklės;

 

e) vežamų atšaldytų suskystintų dujų faktinė išlaikymo trukmė nebuvo nustatyta pagal 4.2.3.7 skirsnio reikalavimus ir vežiojamoji cisterna nėra pažymėta pagal 6.7.4.15.2 punkto nuostatas; arba

 

f) vežimo trukmė, atsižvelgiant į visas galimas prastovas, viršija faktinę išlaikymo trukmę.

4.2.3.9

Pripildytų vežiojamųjų cisternų šakinio griebtuvo angos turi būti uždarytos. Šis reikalavimas netaikomas vežiojamosioms cisternoms, kurių šakinio griebtuvo angos neturi uždarymo įtaisų.

4.2.4

JT daugiaelemenčių MEGC konteinerių bendrosios naudojimo taisyklės

4.2.4.1

Šiame poskyryje pateikiamos bendrosios nuostatos, taikomos 6.7.5 poskyryje nurodytų daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC konteinerių) naudojimui, kai juose vežamos neatšaldytas dujos.

4.2.4.2

MEGC konteineriai turi atitikti 6.7.5 poskyryje nurodytus projektavimo, konstravimo ir bandymų reikalavimus. MEGC konteinerių elementai turi būti nuolat tikrinami pagal 4.1.4.1 skirsnyje aprašytą P 200 pakavimo taisyklę ir pagal 6.2.1.5 skirsnio nuostatas.

4.2.4.3

Vežimo metu MEGC cisternų elementai ir valdymo įranga turi būti apsaugota nuo pažeidimų, galinčių atsirasti dėl išilginių ir skersinių smūgių ar cisternai apvirtus. Jei cisternos korpusas ir valdymo įranga yra taip sukonstruoti, kad gali atlaikyti smūgius ir virtimą, minėta apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai pateikiami 6.7.5.10.4 punkte.

4.2.4.4

MEGC konteinerių periodinių bandymų taisyklės pateikiamos 6.7.5.12 skirsnyje. MEGC konteineriai ar jų elementai negali būti pakraunamai ar pripildomi pasibaigus periodinio bandymo terminui, tačiau ir tokiu atveju juos leidžiama vežti į bandymų vietą.

4.2.4.5

Pripildymas

4.2.4.5.1

Prieš pripildant MEGC konteinerį, būtina įsitikinti, kad juo iš tikrųjų leidžiama vežti konkrečias dujas ir kad yra laikomasi atitinkamų RID taisyklių.

4.2.4.5.2

MEGC konteinerių elementai turi būti pripildomi laikantis nustatyto darbinio slėgio, pripildymo lygio ir pripildymo taisyklių, kurios nurodytos 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklėje kiekvienam dujų pripildomam elementui atskirai. MEGC konteineris arba grupė elementų kaip vienas vienetas jokiu būdu negali būti pripildyta virš mažiausio darbinio slėgio, nustatyto vienam iš elementų.

4.2.4.5.3

MEGC konteinerių neleidžiama pripildyti virš jų didžiausios bruto masės.

4.2.4.5.4

Pripildžius konteinerius būtina uždaryti skiriamuosius vožtuvus ir palikti juos uždarytus vežimo metu. Toksiškas dujas (T, TF, TC, TO, TFC ir TOC grupių dujas) leidžiama vežti MEGC konteineriuose, jei kiekvienas jų elementas turi skiriamąjį vožtuvą.

4.2.4.5.5

Pripildymo anga (angos) turi būti uždaryta (-os) dangteliu ar kamščiu. Pripildęs MEGC konteinerį, pripildytojas privalo patikrinti uždarymo sistemų ir įrangos sandarumą.

4.2.4.5.6

MEGC konteinerių neleidžiama perduoti pripildyti, jeigu:

 

a) jie taip pažeisti, kad gali būti neigiamai paveiktas slėginių indų ar jų konstrukcinės įrangos bei valdymo įrangos vientisumas;

 

b) patikrinus slėginius indus ir jų konstrukcinius įtaisus ar valdymo įrangą, jų funkcinė būklė nebuvo gerai įvertinta; arba

 

c) privalomos patvirtinimo, periodinio bandymo ir pripildymo žymos yra neįskaitomos.

4.2.4.6

Pripildytų MEGC konteinerių neleidžiama perduoti vežti, jeigu:

 

a) jie nesandarūs;

 

b) jie taip pažeisti, kad gali būti neigiamai paveiktas slėgimų talpyklų ar jų konstrukcinės įrangos bei valdymo įrangos vientisumas;

 

c) patikrinus slėgines talpyklas ir jų konstrukcinius įtaisus ar valdymo įrangą, jų funkcinė būklė nebuvo įvertinta gerai; arba

 

d) privalomos patvirtinimo, periodinio bandymo ir pripildymo žymos yra neįskaitomos.

4.2.4.7

Nevalyti tušti ir nedegazuoti MEGC konteineriai turi atitikti tuos pačius reikalavimus kaip ir MEGC konteineriai, kurie pripildyti tos pačios medžiagos kaip ir anksčiau vežtoji.

4.2.5

Vežiojamųjų cisternų taisyklės ir specialiosios taisyklės

4.2.5.1

Bendrosios nuostatos

4.2.5.1.1

Šiame poskyryje pateikiamos vežiojamosioms cisternoms taikomos taisyklės ir specialiosios taisyklės, galiojančios medžiagoms, kurias leidžiama vežti vežiojamosiomis cisternomis. Kiekviena vežiojamosioms cisternoms taikoma taisyklė žymima raidiniu ir skaitmeniniu kodu (pvz., T1). 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodoma kiekvienai medžiagai, kurią leidžiama vežti vežiojamosiose cisternose, taikytina taisyklė. Jei 10 skiltyje nenurodoma jokia taisyklė, taikytina vežiojamosioms cisternoms, reiškia, kad tą medžiagą draudžiama vežti vežiojamosiose cisternose, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingoji institucija yra išdavusi atitinkamą leidimą pagal 6.7.1.3 skirsnio nuostatas. 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje tam tikroms medžiagoms priskiriamos specialiosios vežiojamųjų cisternų taisyklės. Kiekviena specialioji vežiojamųjų cisternų taisyklė žymima raidiniu ir skaitmeniniu kodu (pvz., TP 1). 4.2.5.3 skirsnyje pateikiamas vežiojamųjų cisternų specialiųjų taisyklių sąrašas.

4.2.5.2

Vežiojamųjų cisternų taisyklės

4.2.5.2.1

Vežiojamųjų cisternų taisyklės taikomos 2-9 klasių medžiagoms. Vežiojamųjų cisternų taisyklės teikia informaciją apie tam tikroms medžiagoms galiojančias taisykles, susijusias su vežiojamosiomis cisternomis. Šių taisyklių būtina papildomai laikytis šalia tų, kurios aprašomos šiame ir 6.7 skyriuose.

4.2.5.2.2

1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežiojamųjų cisternų taisyklės nurodo mažiausią bandymo slėgį, mažiausią sienelių storį (standartiniam plienui), reikalavimus, keliamus dugno angoms ir slėgio mažinimo įtaisui. T23 vežiojamųjų cisternų taisyklėje išvardijamos 4.1 klasės savaime reaguojančios medžiagos ir 5.2 klasės organiniai peroksidai, kuriuos leidžiama vežti vežiojamosiose cisternose.

4.2.5.2.3

Neatšaldytoms suskystintoms dujoms taikoma vežiojamųjų cisternų taisyklė T 50, kurioje kiekvienai vežiojamosiose cisternose vežamų neatšaldytų suskystintų dujų rūšiai atskirai nurodomas didžiausias darbinis slėgis bei reikalavimai žemiau skysčio paviršiaus esančioms angoms ir slėgio nuleidimo įtaisams, taip pat didžiausias pripildymo tankis.

4.2.5.2.4

Atšaldytoms suskystintoms dujoms taikoma vežiojamųjų cisternų taisyklė T 75.

4.2.5.2.5

Taikytinos vežiojamųjų cisternų taisyklės nustatymas

 

Jei 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje ties tam tikra pozicija nurodoma konkreti vežiojamųjų cisternų taisyklė, leidžiama naudoti ir kitas vežiojamąsias cisternas, jei jų mažiausias bandymo slėgis yra didesnis, sienelės storesnės, o reikalavimai, keliami dugno angoms ir slėgio nuleidimo įtaisams, yra griežtesni. Pagal šiuos nurodymus galima nustatyti tinkamą vežiojamąją cisterną, kurią leidžiama naudoti tam tikrai medžiagai vežti:

 

 

 

Vežiojamųjų cisternų taisyklė

Kitos taikytinos vežiojamųjų cisternų taisyklės

 

T 1

T 2, T 3, T 4, T 5, T 6, T 7, T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 2

T 4, T 5, T 7, T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 3

T 4, T 5, T 6, T 7, T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 4

T 5, T 7, T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 5

T 10, T 14, T 19, T 20, T 22

 

T 6

T 7, T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 7

T 8, T 9, T 10, T 11, T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 8

T 9, T 10, T 13, T 14, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 9

T 10, T 13, T 14, T 19, T 20, T21, T22

 

T 10

T 14, T 19, T 20, T 22

 

T 11

T 12, T 13, T 14, T 15, T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 12

T 14, T 16, T 18, T 19, T 20, T 22

 

T 13

T 14, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 14

T 19, T 20, T 22

 

T 15

T 16, T 17, T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 16

T 18, T 19, T 20, T 22

 

T 17

T 18, T 19, T 20, T 21, T 22

 

T 18

T 19, T 20, T 22

 

T 19

T 20, T 22

 

T 20

T 22

 

T 21

T 22

 

T 22

Nėra

 

T 23

Nėra

 

 

4.2.5.2.6

Vežiojamųjų cisternų taisyklės

 

Vežiojamųjų cisternų taisyklėse pateikiami tam tikrai medžiagai vežti naudojamų vežiojamųjų cisternų reikalavimai. T 1–T 22 taisyklėse nurodomi taikytinas mažiausias bandymo slėgis, mažiausias cisternos sienelių storis (mm pagal etaloninį plieną) ir slėgio mažinimo įtaisai.

 

 

T 1–T 22

Vežiojamųjų cisternų taisyklės

T 1–T 22

 

Šios vežiojamųjų cisternų taisyklės taikomos 3–9 klasių skystoms ir kietoms medžiagoms. Turi būti laikomasi ir bendrųjų 4.2.1 poskyrio taisyklių bei 6.7.2 poskyrio reikalavimų.

 

Vežiojamųjų cisternų taisyklė

Mažiausias bandymo slėgis (bar)

Mažiausias cisternos sienelių storis (mm, standartinis plienas) (žr. 6.7.2.4 skirsnį)

Slėgio mažinimo įtaisai (žr. 6.7.2.8 skirsnį)a)

Dugno angos (žr. 6.7.2.6 skirsnį)

 

T 1

1,5

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.2

 

T 2

1,5

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 3

2,65

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.2

 

T 4

2,65

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 5

2,65

žr. 6.7.2.4.2

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

T 6

4

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.2

 

T 7

4

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 8

4

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

draudžiama

 

T 9

4

6 mm

standartiniai

draudžiama

 

T 10

4

6 mm

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

T 11

6

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 12

6

žr. 6.7.2.4.2

žr. 6.7.2.8.3

žr. 6.7.2.6.3

 

T 13

6

6 mm

standartiniai

draudžiama

 

T 14

6

6 mm

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

T 15

10

žr. 6.7.2.4.2

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 16

10

žr. 6.7.2.4.2

žr. 6.7.2.8.3

žr. 6.7.2.6.3

 

T 17

10

6 mm

standartiniai

žr. 6.7.2.6.3

 

T 18

10

6 mm

žr. 6.7.2.8.3

žr. 6.7.2.6.3

 

T 19

10

6 mm

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

T 20

10

8 mm

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

T 21

10

10 mm

standartiniai

draudžiama

 

T 22

10

10 mm

žr. 6.7.2.8.3

draudžiama

 

a) Jei įrašytas žodis „standartiniai“, taikomos visos 6.7.2.8 skirsnio taisyklės, išskyrus 6.7.2.8.3.

 

 

 

T 23

Vežiojamųjų cisternų taisyklė

T 23

 

Ši vežiojamųjų cisternų taisyklė taikoma 4.1 klasės savaime reaguojančioms medžiagoms ir 5.2 klasės organiniams peroksidams. Būtina laikytis ir bendrųjų 4.2.1 poskyrio taisyklių bei 6.7.2 poskyrio nuostatų. Atitinkamos papildomosios 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų taisyklės ir 5.2 klasės organinių peroksidų taisyklės, nurodytos 4.2.1.13 skirsnyje, taip pat privalomos.

 

JT Nr.

Medžiagos pavadinimas

Mažiausias bandymo slėgis (bar)

Mažiausias cisternos sienelių storis (mm, standartinis plienas)

Dugno angos

Slėgio mažinimo įtaisai

Pripildymo

lygis

 

3109

ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, SKYSTAS tret-butilhidroperoksidasa), ne daugiau kaip 72 %, su vandeniu kumilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 90 %, A tipo skiediklyje di-tret-butilperoksidas, ne daugiau kaip 32 %, A tipo skiediklyje izopropilkumilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 72 %, A tipo skiediklyje p-mentilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 72 %, A tipo skiediklyje pinanilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 56 %, A tipo skiediklyje

4

žr.

6.7.2.4.2

žr.

6.7.2.6.3

žr.

6.7.2.8.2, 4.2.1.13.6, 4.2.1.13.7, 4.2.1.13.8

žr.

4.2.1.13.13

 

3110

ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, KIETAS dikumilperoksidasb)

4

žr.

6.7.2.4.2

žr.

6.7.2.6.3

žr.

6.7.2.8.2, 4.2.1.13.6, 4.2.1.13.7, 4.2.1.13.8

žr.

4.2.1.13.13

 

3229

SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, F TIPO, SKYSTA

4

žr.

6.7.2.4.2

žr.

6.7.2.6.3

žr.

6.7.2.8.2, 4.2.1.13.6, 4.2.1.13.7, 4.2.1.13.8

žr.

4.2.1.13.13

 

3230

SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, F TIPO, KIETA

4

žr.

6.7.2.4.2

žr.

6.7.2.6.3

žr.

6.7.2.8.2, 4.2.1.13.6, 4.2.1.13.7, 4.2.1.13.8

žr.

4.2.1.13.13

 

 

 

a) Su sąlyga, kad imamasi priemonių lygiaverčiam saugumui pasiekti kaip ir vežant 65 % tert- butilhidroperoksidą su 35 % vandens.

b) Didžiausias kiekis vienoje vežiojamojoje cisternoje – 2000 kg.

 

 

T 50

Vežiojamųjų cisternų taisyklė

T 50

 

Ši vežiojamųjų cisternų taisyklė taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Būtina laikytis ir 4.2.2 poskyrio bendrųjų taisyklių bei 6.7.3 poskyrio nuostatų.

 

JT Nr.

Neatšaldytas suskystintos dujos

Didžiausias bandymo slėgis (bar) mažos; didelės; apsaugotos nuo saulės poveikio; izoliuotosa)

Angos, esančios žemiau skysčio paviršiaus

Slėgio mažinimo įtaisai (žr. 6.7.3.7)b)

Didžiausias pripildymo tankis (kg/l)

 

1005

AMONIAKAS, BEVANDENIS

29,0

25,7

22,0

19,7

leidžiama

žr.

6.7.3.7.3

0,53

 

1009

BROMTRIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 13B1)

38,0

34,0

30,0

27,5

leidžiama

standartiniai

1,13

 

1010

BUTADIENAI, STABILIZUOTI

7,5

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,55

 

1010

BUTADIENŲ IR ANGLIAVANDENILIŲ MIŠINYS, STABILIZUOTAS

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr. 4.2.2.7

 

1011

BUTANAS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,51

 

1012

BUT-2-ENAS

8,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,53

 

1017

CHLORAS

19,0

17,0

15,0

13,5

draudžiama

žr.

6.7.3.7.3

1,25

 

1018

CHLORDIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 22)

26,0

24,0

21,0

19,0

leidžiama

standartiniai

1,03

 

1020

CHLORPENTAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 115)

23,0

20,0

18,0

16,0

leidžiama

standartiniai

1,06

 

1021

1-CHLOR-1,2,2,2-TETRA-FLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 124)

10,3

9,8

7,9

7,0

leidžiama

standartiniai

1,20

 

1027

CIKLOPROPANAS

18,0

16,0

14,5

13,0

leidžiama

standartiniai

0,53

 

1028

DICHLORDIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 12)

16,0

15,0

13,0

11,5

leidžiama

standartiniai

1,15

 

1029

DICHLORMONOFLUOR-METANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 21)

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,23

 

1030

1,1-DIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 152a)

16,0

14,0

12,4

11,0

leidžiama

standartiniai

0,79

 

1032

DIMETILAMINAS, BEVANDENIS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,59

 

1033

DIMETILETERIS

15,5

13,8

12,0

10,6

leidžiama

standartiniai

0,58

 

1036

ETILAMINAS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,61

 

1037

ETILCHLORIDAS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,8

 

1040

ETILENOKSIDAS SU AZOTU bendrasis slėgis, esant 50 °C temperatūrai – iki 1 MPa (10 bar)

10,0

draudžiama

žr. 6.7.3.7.3

0,78

 

1041

ETILENOKSIDAS IR ANGLIES DIOKSIDAS, MIŠINYS, turintis nuo 9 % iki 87 % etilenoksido

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr. 4.2.2.7

 

1055

IZOBUTENAS

8,1

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,52

 

1060

METILACETILENAS IR PROPADIENAS, MIŠINYS, STABILIZUOTAS

28,0

24,5

22,0

20,0

leidžiama

standartiniai

0,43

 

1061

METILAMINAS, BEVANDENIS

10,8

9,6

7,8

7,0

leidžiama

standartiniai

0,58

 

1062

METILBROMIDAS, turintis ne daugiau kaip 2 % chlorpikrino

7,0

7,0

7,0

7,0

draudžiama

žr. 6.7.3.7.3

1,51

 

1063

METILCHLORIDAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 40)

14,5

12,7

11,3

10,0

leidžiama

standartiniai

0,81

 

1064

METILTIOLIS

7,0

7,0

7,0

7,0

draudžiama

žr. 6.7.3.7.3

0,78

 

1067

DIAZOTO TETRAOKSIDAS (AZOTO DIOKSIDAS)

7,0

7,0

7,0

7,0

draudžiama

žr. 6.7.3.7.3

1,30

 

1075

NAFTOS DUJOS, SUSKYSTINTOS

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr.

4.2.2.7

 

1077

PROPENAS

28,0

24,5

22,0

20,0

leidžiama

standartiniai

0,43

 

1078

SALDOMOSIOS DUJOS, K. N.

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr.

4.2.2.7

 

1079

SIEROS DIOKSIDAS

11,6

10,3

8,5

7,6

draudžiama

žr.

6.7.3.7.3

1,23

 

1082

CHLORTRIFLUORETILENAS, STABILIZUOTAS

17,0

15,0

13,1

11,6

draudžiama

žr.

6.7.3.7.3

1,13

 

1083

TRIMETILAMINAS, BEVANDENIS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,56

 

1085

VINILBROMIDAS, STABILIZUOTAS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,37

 

1086

VINILCHLORIDAS, STABILIZUOTAS

10,6

9,3

8,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,81

 

1087

VINILMETILETERIS, STABILIZUOTAS

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,67

 

1581

CHLORPIKRINAS IR METILBROMIDAS, MIŠINYS, turintis daugiau kaip 2 % chlorpikrino

7,0

7,0

7,0

7,0

draudžiama

žr.

6.7.3.7.3

1,51

 

1582

CHLORPIKRINAS IR METILCHLORIDAS, MIŠINYS

19,2

16,9

15,1

13,1

draudžiama

žr.

6.7.3.7.3

0,81

 

1858

HEKSAFLUORPROPILENAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 1216)

19,2

16,9

15,1

13,1

leidžiama

standartiniai

1,11

 

1912

METILCHLORIDAS IR DICHLORMETANAS, MIŠINYS

15,2

13,0

11,6

10,1

leidžiama

standartiniai

0,81

 

1958

1,2-DICHLOR-1,1,2,2-TETRA-FLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 114)

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,30

 

1965

ANGLIAVENDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSKYSTINTAS, K. N.

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr.

4.2.2.7

 

1969

IZOBUTANAS

8,5

7,5

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,49

 

1973

CHLORDIFLUORMETANAS IR CHLORPENTAFLUORETANAS, MIŠINYS, nekintančios virimo temperatūros, turintis apie 49 % chlordifluormetano (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 502)

28,3

25,3

22,8

20,3

leidžiama

standartiniai

1,05

 

1974

BROMCHLORDIFLUOR-METANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 12B1)

7,4

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,61

 

1976

OKTAFLUORCIKLOBUTANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS RC 318)

8,8

7,8

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,34

 

1978

PROPANAS

22 5

20,4

18,0

16,5

leidžiama

standartiniai

0,42

 

1983

1-CHLOR-2,2,2-TRIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 133a)

7,0

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,18

 

2035

1,1,1-TRIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 143a)

31,0

27,5

24,2

21,8

leidžiama

standartiniai

0,76

 

2424

OKTAFLUORPROPANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 218)

23,1

20,8

18,6

16,6

leidžiama

standartiniai

1,07

 

2517

1-CHLOR-1,1-DIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 142b)

8,9

7,8

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

0,99

 

2602

DICHLORDIFLUORMETANAS IR 1,1-DIFLUORETANAS, AZEOTROPINIS MIŠINYS, turintis apie 74 % dichlordifluormetano (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 500)

20,0

18,0

16,0

14,5

leidžiama

standartiniai

1,01

 

3057

TRIFLUORACETILCHLORIDAS

14,6

12,9

11,3

9,9

draudžiama

6.7.3.7.3

1,17

 

3070

ETILENOKSIDAS IR DICHLORDIFLUORMETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 12,5 % etilenoksido

14,0

12,0

11,0

9,0

leidžiama

6.7.3.7.3

1,09

 

3153

PERFLUOR(METIL-VINIL-ETERIS)

14,3

13,4

11,2

10,2

leidžiama

standartiniai

1,14

 

3159

1,1,1,2-TETRAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 134a)

17,7

15,7

13,8

12,1

leidžiama

standartiniai

1,04

 

3161

SUSKYSTINTOS DUJOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr.

4.2.2.7

 

3163

SUSKYSTINTOS DUJOS, K. N.

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

standartiniai

žr.

4.2.2.7

 

3220

PENTAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 125)

34,4

30,8

27,5

24,5

leidžiama

standartiniai

0,95

 

3252

DIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 32)

43,0

39,0

34,4

30,5

leidžiama

standartiniai

0,78

 

3296

HEPTAFLUORPROPANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 227)

16,0

14,0

12,5

11,0

leidžiama

standartiniai

1,20

 

3297

ETILENOKSIDAS IR CHLOR-TETRAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 8,8 % etilenoksido

8,1

7,0

7,0

7,0

leidžiama

standartiniai

1,16

 

3298

ETILENOKSIDAS IR PENTAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 7,9 % etilenoksido

25,9

23,4

20,9

18,6

leidžiama

standartiniai

1,02

 

3299

ETILENOKSIDAS IR TETRAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 5,6 % etilenoksido

16,7

14,7

12,9

11,2

leidžiama

standartiniai

1,03

 

3318

AMONIAKO VANDENINIS TIRPALAS, santykinis tankis esant 15 °C temperatūrai mažesnis kaip 0,880, turintis daugiau kaip 50 % amoniako

žr. 6.7.3.1 didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą

leidžiama

žr. 6.7.3.7.3

žr.

4.2.2.7

 

3337

SALDOMOSIOS DUJOS R 404A

31,6

28,3

25,3

22,5

leidžiama

standartiniai

0,84

 

3338

SALDOMOSIOS DUJOS R 407A

31,3

28,1

25,1

22,4

leidžiama

standartiniai

0,95

 

3339

SALDOMOSIOS DUJOS R 407B

33,0

29,6

26,5

23,6

leidžiama

standartiniai

0,95

 

3340

SALDOMOSIOS DUJOS R 407C

29,9

26,8

23,9

21,3

leidžiama

standartiniai

0,95

 

a) „Mažomis“ laikomos tos cisternos, kurių korpuso skersmuo ne didesnis kaip 1,5 m; „didelių“ cisternų korpusas yra didesnio nei 1,5 m skersmens be izoliacijos ir neapsaugotas nuo saulės poveikio (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „apsaugotų nuo saulės poveikio“ cisternų korpuso skersmuo yra didesnis nei 1,5 m ir apsaugotas nuo saulės (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „izoliuotomis“ laikomos didesnio nei 1,5 skersmens korpuso cisternos, turinčios izoliacinį sluoksnį (žr. 6.7.3.2.12 punktą); (žr. 6.7.3.1 skirsnį projektinės atskaitos temperatūros apibrėžimą).

 

b) Skilties „Slėgio mažinimo įtaisai“ įrašas „standartiniai“ rodo, kad pagal 6.7.3.7.3 punkto nuostatas trūkioji membrana neprivaloma.

 

 

 

T 75

Vežiojamųjų cisternų taisyklė

T 75

 

Ši vežiojamųjų cisternų taisyklė taikoma atšaldytoms suskystintoms dujoms. Būtina laikytis ir 4.2.2 poskyrio bendrųjų taisyklių bei 6.7.3 poskyrio nuostatų.

 

 

4.2.5.3

Specialiosios vežiojamųjų cisternų taisyklės

 

Kai kurioms medžiagoms priskirtos specialiosios vežiojamųjų cisternų taisyklės, kurios taikomos papildomai arba vietoje anksčiau nurodytų vežiojamųjų cisternų taisyklių, arba 6.7 skyriaus nuostatų. Specialiosios vežiojamųjų cisternų taisyklės žymimos raidėmis „TP“ (angl. „tank provision“) prasidedančiu raidiniu ir skaitmeniniu kodu ir nurodomos 3.2 skyriaus A lentelės 11 skiltyje ties tam tikros medžiagos pavadinimu. Taikomos tokios taisyklės:

 

TP 1

4.2.1.9.2 punkte nurodytas pripildymo lygis negali būti viršytas.

 

 

Pripildymo lygis = 97 / (1 + alfa (tr – tf))

 

TP 2

4.2.1.9.3 punkte nurodytas pripildymo lygis negali būti viršytas.

 

 

Pripildymo lygis = 95 / (1 + alfa (tr – tf))

 

TP 3

Kietų medžiagų, vežamų aukštesnėje kaip lydymosi temperatūroje, ir aukštos temperatūros skysčių pripildymo lygis (%) nustatomas pagal 4.2.1.9.5 papunktį.

 

TP 4

Pripildymo lygis negali viršyti 90 % arba kitos kompetentingosios institucijos nustatytos ribos (žr. 4.2.1.15.2 punktą).

 

TP 5

4.2.3.6 skirsnyje nustatyto pripildymo lygio privaloma laikytis.

 

TP 6

Cisternoje turi būti įrengti slėgio mažinimo įtaisai, pritaikyti prie jos talpos ir vežamų medžiagų pobūdžio, kad bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant ir visaapimantį ugnies poveikį, cisterna nesprogtų. Minėti įtaisai turi būti suderinami ir su medžiaga.

 

TP 7

Orą iš garų talpyklos būtina pašalinti azotu arba kitomis priemonėmis.

 

TP 8

Bandymo slėgį galima sumažinti iki 1,5 bar, jei vežamos medžiagos pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė kaip 0 °C.

 

TP 9

Taip apibudinta medžiaga gali būti vežama vežiojamojoje cisternoje tik gavus kompetentingosios institucijos leidimą.

 

TP 10

Būtina naudoti ne mažesnio kaip 5 mm storio kasmet bandomą švininį įdėklą arba kompetentingosios institucijos pripažintos kitos tinkamos medžiagos įdėklą.

 

TP 11

(rezervuota)

 

TP 12

Ši medžiaga pasižymi stipriu plieną ėsdinančiu poveikiu.

 

TP 13

(rezervuota)

 

TP 14

(rezervuota)

 

TP 15

(rezervuota)

 

TP 16

Cisternoje turi būti įrengtas specialus įtaisas, kuris normaliomis vežimo sąlygomis neleistų susidaryti itin mažam slėgiui ir viršslėgiui. Šį įtaisą turi patvirtinti kompetentingoji institucija. Slėgio mažinimo įtaisas turi atitikti 6.7.2.8.3 punkto reikalavimus, kad būtą išvengta produktų kristalizacijos slėgio mažinimo įtaise.

 

TP 17

Terminei cisternų izoliacijai galima naudoti tik neorganines nedegias medžiagas.

 

TP 19

Teorinis cisternos korpuso sienelių storis turi būti padidintas 3 mm. Sienelių storis tikrinamas ultragarsu praėjus pusei termino tarp dviejų periodinių vandens slėgio bandymų.

 

TP 20

Ši medžiaga gali būti vežama tik termiškai izoliuotose cisternose su azoto sluoksniu.

 

TP 21

Cisternos korpuso sienelių storis negali būti mažesnis kaip 8 mm. Ne rečiau kaip kas pustrečių metų turi būti atliekamas cisternų vandens slėgio bandymas ir vidinio slėgio bandymas.

 

TP 22

Tepalai tarpikliams ir kitiems įtaisams turi būti suderinami su deguonimi.

 

TP 23

Vežti leidžiama tik kompetentingosios institucijos nustatytomis sąlygomis.

 

TP 24

Kad dėl lėto vežamos medžiagos skilimo vežiojamojoje cisternoje nesusidarytų pernelyg didelis slėgis, cisternoje gali būti įrengtas įtaisas, kuris didžiausiojo pripildymo sąlygomis išlieka cisternos garų aplinkoje. Cisternai apvirtus, šis įtaisas turi neleisti nutekėti draudžiamam skysčių kiekiui arba patekti kitoms medžiagoms į cisterną. Šį įtaisą turi patvirtinti kompetentingoji institucija arba jos paskirta įstaiga.

 

TP 25

(rezervuota)

 

TP 26

Vežant aukštos temperatūros medžiagą, kaitinimo įtaisas turi būti įrengtas cisternos korpuso išorėje. Ši taisyklė taikoma medžiagai JT 3176 tik tuo atveju, jei ši medžiaga pavojingai reaguoja su vandeniu.

 

TP 27

Vežiojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo slėgis 4 bar, gali būti naudojama, jei įrodyta, kad pagal 6.7.2.1 skirsnyje pateiktą bandymo slėgio apibrėžimą leidžiamas 4 bar ar mažesnis bandymo slėgis.

 

TP 28

Vežiojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo slėgis 2,65 bar, gali būti naudojama, jei įrodyta, kad pagal 6.7.2.1 skirsnyje pateiktą bandymo slėgio apibrėžimą leidžiamas 2,65 bar ar mažesnis bandymo slėgis.

 

TP 29

Vežiojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo slėgis 1,5 bar, gali būti naudojama, jei įrodyta, kad pagal 6.7.2.1 skirsnyje pateiktą bandymo slėgio apibrėžimą leidžiamas 1,5 bar ar mažesnis bandymo slėgis.

 

TP 30

Ši medžiaga gali būti vežama tik termiškai izoliuotose cisternose.

 

TP 31

Šią medžiagą leidžiama vežti cisternose tik kieto būvio.

 

TP 32

Medžiagoms JT Nr. 0331, 0332 ir 3375 vežti leidžiama naudoti vežiojamąsias cisternas, jeigu:

 

 

a) Kiekviena metalinė vežiojamoji cisterna turi spyruoklinį slėgio mažinimo įtaisą, trūkiąją membraną arba lydžiuosius saugiklius, tam kad jai nereikėtų papildomo apvalkalo. Vežiojamosios cisternos reakcijos slėgis arba sprogimo (plyšimo) slėgis turi būti ne didesnis kaip 2,65 bar, kai mažiausiais bandymo slėgis yra didesnis kaip 4 bar.

 

 

b) Būtina įrodyti, kad medžiagos tinkamos vežti cisternose. Tinkamumo nustatymo būdas – 8 bandymų serijos 8 d bandymas (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo 1 dalies 18.7 skyrių).

 

 

c) Medžiagų negalima laikyti cisternose ilgiau nei laikotarpį, per kurį jos gali pasidengti plutele. Būtina imtis atitinkamų priemonių, kad medžiagoje nesusidarytų gumulėlių ar ji neprikibtų prie cisternos sienelių (pvz., valyti ir pan.).

 

TP 33

Šiai medžiagai priskirta vežiojamųjų cisternų taisyklė taikoma granulių ir miltelių pavidalo medžiagoms ir kietoms medžiagoms, kurios pripildomos ir ištuštinamos aukštesnėje kaip lydymosi temperatūroje, atvėsinamos ir vežamos kaip kieta masė. Apie kietas medžiagas, kurios vežamos aukštesnėje nei lydymosi temperatūroje, žr. 4.2.1.18 skirsnį.

 

TP 34

Vežiojamosios cisternos neprivalo išlaikyti smūgio bandymo, aprašyto 6.7.4.14.1 punkte, jei jos skydelyje, kaip nurodyta 6.7.4.15.1 punkte, abiejose išorinio apvalkalo pusėse ne mažesnėmis kaip 10 cm aukščio raidėmis užrašyta: „NETINKA GELEŽINKELIŲ TRANSPORTUI“.

 

 

4.3 SKYRIUS

 

CISTERNINIŲ VAGONŲ, NUIMAMŲJŲ CISTERNŲ, CISTERNINIŲ KONTEINERIŲ, KEIČIAMŲJŲ CISTERNINIŲ KĖBULŲ (KEIČIAMŲJŲ CISTERNINIŲ TALPYKLŲ), KURIŲ KORPUSAS PAGAMINTAS IŠ METALO, BEI SEKCINIŲ VAGONŲ IR MEGC DUJŲ KONTEINERIŲ NAUDOJIMAS

 

Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC) žr. 4.2 skyrių; dėl cisterninių konteinerių, pagamintų iš pluoštu sustiprinto plastiko, žr. 4.4 skyrių; dėl siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms žr. 4.5 skyrių.

4.3.1

Taikymo sritis

4.3.1.1

Taisyklės, nurodytos ištisinės eilutės pločio tekste, taikomos ir cisterniniams vagonams, nuimamosioms cisternoms ar sekciniams vagonams, ir cisterniniams konteineriams, keičiamiesiems cisterniniams kėbulams (keičiamosioms cisterninėms talpykloms) bei MEGC konteineriams. Taisyklės, pateikiamos skiltyse, taikomos tik:

 

– cisterniniams vagonams, nuimamosioms cisternoms ar sekciniams vagonams (kairioji skiltis)

 

– cisterniniams konteineriams, keičiamiems cisterniniams kėbulams (keičiamosioms cisterninėms talpykloms) bei MEGC konteineriams (dešinioji skiltis).

4.3.1.2

Šios taisyklės taikomos:

 

cisterniniams vagonams, nuimamosioms cisternoms ar sekciniams vagonams

cisterniniams konteineriams, keičiamiesiems cisterniniams kėbulams (keičiamosioms cisterninėms talpykloms) bei MEGC konteineriams,

 

skirtiems dujų, skysčių, miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms vežti.

4.3.1.3

4.3.2 poskyryje pateikiamos taisyklės, kurios taikomos ir cisterniniams vagonams, nuimamosioms cisternoms, cisterniniams konteineriams, keičiamiesiems cisterniniams kėbulams (keičiamosioms cisterninėms talpykloms), skirtoms visų klasių medžiagoms vežti, ir sekciniams vagonams ar MEGC konteineriams, vežantiems 2 klasės dujas. 4.3.3 ir 4.3.4 poskyriuose nurodomos specialiosios taisyklės, papildančios 4.3.2 poskyrio taisykles ar nustatančios išimtis.

4.3.1.4

Dėl konstrukcijos, įrangos, konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo, bandymų ir žymėjimo žr. 6.8 skyrių.

4.3.1.5

Dėl laikinųjų taisyklių, taikytinų šiam skyriui, žr. poskyrį:

 

1.6.3

1.6.4

4.3.2

Taisyklės visų klasių medžiagoms

4.3.2.1

Naudojimas

4.3.2.1.1

Vežti RID medžiagas cisterniniuose vagonuose, nuimamosiose cisternose ir sekciniuose vagonuose arba cisterniniuose konteineriuose, keičiamuosiuose cisterniniuose kėbuluose (keičiamosiose cisterninėse talpyklose) ir MEGC konteineriuose leidžiama tik tais atvejais, kai pagal 4.3.3.1.1 ar 4.3.4.1.1 punkto nuostatas 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje yra nurodytas cisternos kodas.

4.3.2.1.2

Reikiamas cisternos, sekcinio vagono ir MEGC konteinerio tipas užkoduota forma pateikiamas 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje. Šiuos kodus sudaro raidės ir skaičiai, išdėstyti nustatyta tvarka. Keturių kodo simbolių paaiškinimai pateikiami 4.3.3.1.1 punkte (jei vežama medžiaga priklauso 2 klasei) ir 4.3.4.1.1 punkte (jei vežama medžiaga priklauso 3–9 klasėms).1)

______________________

1) Išimtis – cisternose vežamos 5.2 arba 7 klasės medžiagos (žr. 4.3.4.1.3 punktą).

4.3.2.1.3

Reikiamas tipas pagal 4.3.2.1.2 punkto nuostatas atitinka mažiausius konstrukcinius reikalavimus tam tikrai medžiagai. Jei šio skyriaus ir 6.8 skyriaus taisyklėse nenumatyta kitaip, leidžiama naudoti ir cisternas su kodais, žyminčiais didesnį projektinį slėgį arba griežtesnius reikalavimus, keliamus pripildymo ir ištuštinimo angoms ar apsauginiams vožtuvams bei įtaisams (žr. 4.3.3.1.1 punktą 2 klasės medžiagoms ir 4.3.4.1.1 punktą 3–9 klasių medžiagoms).

4.3.2.1.4

Cisternoms, sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams taikomi papildomi su vežamomis medžiagomis susiję reikalavimai, pateikiami 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje kaip specialiosios taisyklės.

4.3.2.1.5

Cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai gali būti pripildyti tik tokių medžiagų, kurias leidžiama juose vežti (žr. 6.8.2.3.1 punktą) ir kurios pavojingai nereaguoja (pavojingosios reakcijos apibrėžimą žr. 1.2.1 poskyryje) su korpuso, tarpiklių, įrangos dalių ir apsauginių įdėklų konstrukcine medžiaga bei neišskiria pavojingų medžiagų dėl sąlyčio su ja ar pastebimai jos nesusilpnina2).

______________________

2) Gali prireikti kreiptis į medžiagos gamintoją ar kompetentingąją instituciją dėl informacijos apie vežamos medžiagos suderinamumą su cisternos, sekcinio vagono ar MEGC konteinerio konstrukcine medžiaga.

4.3.2.1.6

Maisto produktus vežti pavojingiems kroviniams skirtose cisternose leidžiama tik tokiais atvejais, jei buvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta žalos sveikatai.

4.3.2.2

Pripildymo lygis

4.3.2.2.1

Draudžiama viršyti cisternų, skirtų skysčiams vežti esant aplinkos temperatūrai, pripildymo lygį:

 

a) vežant liepsniąsias medžiagas, nekeliančias papildomo pavojaus (pvz., toksiškas, ėsdinančias), cisternose su vėdinimo įtaisais ar apsauginiais vožtuvais (net jei prieš apsauginius vožtuvus yra įrengtos trūkiosios membranos):

 

Pripildymo lygis = 100 / (1 + alfa (50 – tF)) % talpos;

 

b) vežant toksiškas arba ėsdinančias medžiagas (liepsnias arba neliepsnias) cisternose su vėdinimo įtaisais ar apsauginiais vožtuvais (net jei prieš apsauginius vožtuvus yra įrengtos trūkiosios membranos):

 

Pripildymo lygis = 98 / (1 + alfa (50 – tF)) % talpos;

 

c) vežant liepsniąsias medžiagas, mažai toksiškas arba mažai ėsdinančias medžiagas (liepsnias arba neliepsnias) sandariai uždarytose cisternose be apsaugų:

 

Pripildymo lygis = 97 / (1 + alfa (50 – tF)) % talpos;

 

d) vežant labai toksiškas arba toksiškas, labai ėsdinančias arba ėsdinančias medžiagas (liepsnias arba neliepsnias) sandariai uždarytose cisternose be apsaugų:

 

Pripildymo lygis = 95 / (1 + alfa (50 – tF)) % talpos.

4.3.2.2.2

Šiose formulėse αalfa žymi vidutinį kubinį skysčio plėtimosi koeficientą nuo 15 °C iki 50 °C, t. y. temperatūrai pakilus ne daugiau kaip 35 °C.

 

αalfa apskaičiuojamas pagal formulę:

alfa = (d15 – d50) / (35 x d50).

 

Čia d15 ir d50 žymi skysčio tankį esant 15 °C ir 50 °C temperatūrai, o tF – vidutinę skysčio temperatūrą pripildymo metu.

4.3.2.2.3

4.3.2.21 punkto a)–d) papunkčių nuostatos netaikomos cisternoms, kurių turinio temperatūra (> 50 °C) vežimo metu palaikoma kaitinimo įtaisu. Tokiu atveju vežimo pradžioje pripildymo lygis turi būti taip nustatomas, o temperatūra taip reguliuojama, kad cisterna vežimo metu būtų pripildyta ne daugiau kaip iki 95 % ribos, o pripildymo temperatūra nebūtų viršyta.

 

 

4.3.2.2.4

(rezervuota)

Jei cisterniniai konteineriai, skirti skysčiams3) vežti, skiriamosiomis pertvaromis ar tėkmę reguliuojančiomis sienelėmis nepadalyti į skyrius, kurių kiekvieno talpa ne didesnė kaip 7500 litrų, jie turi būti pripildomi arba ne mažiau kaip iki 80 %, arba ne daugiau kaip iki 20 % jų talpos.

_______________________

3) Skystomis pagal šią nuostatą laikomos medžiagos, kurių kinematinė klampa esant 20 °C yra mažesnė kaip 2680 mm2/s.

4.3.2.3

Eksploatavimas

4.3.2.3.1

Cisternos korpuso sienelių storis visą naudojimo laikotarpį turi būti didesnis ar lygus apatinei ribai, kuri nustatyta punktuose:

 

6.8.2.1.17 ir 6.8.2.1.18

6.8.2.1.17-6.8.2.1.20

 

 

 

4.3.2.3.2

(rezervuota)

Vežimo metu cisterniniai konteineriai arba MEGC konteineriai turi būti taip sukrauti į vagoną, kad vagono ar cisterninio konteinerio (MEGC konteinerio) įranga juos pakankamai apsaugotų nuo šoninių ir galinių smūgių bei nuo virtimo4). Jei cisterniniai konteineriai ar MEGC konteineriai, įskaitant jų valdymo įrangą, yra taip sukonstruoti, kad gali atlaikyti smūgius ar riedėjimą, minėta apsauga jiems nebūtina.

_________________________

4) Cisternų apsaugos pavyzdžiai:

– apsaugoti nuo atsitrenkimo į šoną gali, pvz., išilginės sijos, saugančios cisternos šonus vidurio linijos aukštyje;

– apsaugoti nuo virtimo gali, pvz., armuoti žiedai arba rėminės skersinės sijos;

– apsaugoti nuo atsitrenkimo iš galo gali, pvz., buferis arba rėmas.

 

4.3.2.3.3

Pripildant ar ištuštinant cisternas, sekcinius vagonus ir MEGC konteinerius, būtina imtis tinkamų priemonių, kad neišsiskirtų pavojingi dujų ar garų kiekiai. Cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai turi būti taip uždaryti, kad jokia jų turinio dalis nekontroliuojama nepatektų į išorę. Cisternų, ištuštinamų apačioje, angos privalo būti uždarytos užsukamaisiais dangteliais, aklidangčiais ar kitais veiksmingais įtaisais. Pripildęs cisterną, sekcinį vagoną ar MEGC konteinerį, pripildytojas privalo patikrinti jų uždarymo sistemų sandarumą. Tai ypač pasakytina apie įtaisus, esančias cisternos viršuje ties nuleidžiamuoju vamzdžiu.

4.3.2.3.4

Jei nuosekliai įrengtos kelios uždarymo sistemos, pirmiausia uždaroma toji, kuri yra arčiausiai pripildyto turinio.

4.3.2.3.5

Vežimo metu cisternos išorėje negali likti pavojingų pripildytos medžiagos liekanų.

 

4.3.2.3.6

Medžiagų, galinčių pavojingai reaguoti tarpusavyje, negalima vežti gretimuose cisternos skyriuose.

 

 

Medžiagas, galinčias pavojingai tarpusavyje reaguoti, leidžiama vežti šalimais esančiuose cisternos skyriuose, jei šie skyriai atskirti pertvaromis, kurių storis lygus arba didesnis už pačios cisternos sienelių storį. Jas galima vežti ir tais atvejais, kai pripildytus skyrius vienus nuo kitų skiria tuščia ertmė arba tuščias skyrius.

 

4.3.2.4

Nevalytos tuščios cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai

 

 

Pastaba. Nevalytoms tuščioms cisternoms, sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams gali būti taikomos 4.3.5 poskyryje nurodytos specialiosios taisyklės TU 1, TU 2, TU 4, TU 16 ir TU 35.

 

4.3.2.4.1

Vežimo metu cisternų išorėje negali likti pavojingų medžiagų liekanų.

 

4.3.2.4.2

Nevalytos tuščios cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai vežimo metu turi būti taip pat uždaryti ir sandarūs kaip ir pripildyti.

 

4.3.2.4.3

Jei nevalytos tuščios cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai nėra taip pat uždaryti ir sandarūs kaip ir pripildyti ir neatitinka RID reikalavimų, juos būtina, laikantis pakankamų saugumo priemonių, nuvežti iki artimiausios vietos, kur jie bus valomi ir remontuojami.

 

 

Pakankamu saugumu vežant laikomas toks saugumas, kai buvo imtasi atitinkamų priemonių, kurios užtikrina RID taisykles atitinkantį saugumą ir užkerta kelią nekontroliuojamam pavojingųjų krovinių pasklidimui.

 

4.3.2.4.4

Nevalyti tušti cisterniniai vagonai, nuimamosios cisternos, sekciniai vagonai, cisterniniai konteineriai, keičiamieji cisterniniai kėbulai (keičiamosios cisterninės talpyklos) ir MEGC konteineriai, net ir pasibaigus bandymų pagal 6.8.2.4.2 ir 6.8.2.4.3 punktus terminui, gali būti vežami į bandymų atlikimo vietą.

 

4.3.3

Specialiosios 2 klasės taisyklės

 

4.3.3.1

Cisternų kodavimas ir hierarchija

 

4.3.3.1.1

Cisternų, sekcinių vagonų ir MEGC konteinerių kodavimas

 

 

3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje nurodyto cisternos kodo keturi simboliai turi tokią vertę:

 

 

Simbolis

Aprašymas

Cisternos kodas

 

 

1

Cisternos, sekcinio vagono ar MEGC konteinerio tipas

C = cisterna, sekcinis vagonas ar MEGC konteineris, skirtas suspaustoms dujoms

P = cisterna, sekcinis vagonas ar MEGC konteineris, skirtas suskystintoms arba ištirpintoms dujoms

R = cisterna, skirta atšaldytoms suskystintoms dujoms

 

 

2

Projektinis slėgis

x = tinkančio mažiausio bandymo slėgio (bar) skaitinė vertė pagal 4.3.3.2.5 punkto lentelę arba

22 = mažiausias projektinis slėgis (bar).

 

 

3

Angos (žr. 6.8.2.2 ir 6.8.3.2 skirsnius)

B = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis dugne su 3 uždarymo sistemomis arba

sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai su angomis, esančiomis žemiau skysčio paviršiaus,

arba skirti suslėgtoms dujoms

C = cisterna su viršuje esančiomis pripildymo ir ištuštinimo angomis, turinčiomis 3 uždarymo sistemas, kai žemiau skysčio paviršiaus yra tik valymo angos

D = cisterna su viršuje esančiomis pripildymo ir ištuštinimo angomis, turinčiomis 3 uždarymo sistemas, arba sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai be angų žemiau skysčio paviršiaus

 

 

4

Apsauginis vožtuvas arba įtaisas

N = cisterna, sekcinis vagonas ar MEGC konteineris su 6.8.3.2.9 arba 6.8.3.2.10 punkte aprašytu apsauginiu vožtuvu, sandariai neuždarytu

H = sandariai uždaryta cisterna, sekcinis vagonas ar MEGC konteineris (žr. 1.2.1 poskyrį)

 

 

1 pastaba. 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje ties kai kuriomis dujomis nurodyta specialioji taisyklė TU 17 reiškia, kad šios dujos gali būti vežamos tik sekciniuose vagonuose arba MEGC konteineriuose, kurių elementais laikomos talpyklos.

 

 

2 pastaba. Ant pačios cisternos arba jos lentelėje nurodytas slėgis turi būti ne mažesnis už „x“ vertę arba nurodytą mažiausią projektinį slėgį.

 

4.3.3.1.2

Cisternų hierarchija

 

 

Cisternos kodas

Kiti cisternų kodai, patvirtinti šį kodą turinčioms medžiagoms

 

 

C*BN

C#BN, C#CN, C#DN, C#BH, C#CH, C#DH

 

 

C*BH

C#BH, C#CH, C#DH

 

 

C*CN

C#CN, C#DN, C#CH, C#DH

 

 

C*CH

C#CH, C#DH

 

 

C*DN

C#DN, C#DH

 

 

C*DH

C#DH

 

 

P*BN

P#BN, P#CN, P#DN, P#BH, P#CH, P#DH

 

 

P*BH

P#BH, P#CH, P#DH

 

 

P*CN

P#CN, P#DN, P#CH, P#DH

 

 

P*CH

P#CH, P#DH

 

 

P*DN

P#DN, P#DH

 

 

P*DH

P#DH

 

 

R*BN

R#BN, R#CN, R#DN

 

 

R*CN

R#CN, R#DN

 

 

R*DN

R#DN

 

 

Skaičius „#“ turi būti didesnis arba lygus skaičiui „*“.

 

 

Pastaba. Į specialiąsias taisykles (žr. 4.3.5 ir 6.8.4 poskyrius), taikomas kai kuriems pavadinimams, šiame hierarchiniame sąraše neatsižvelgiama.

 

4.3.3.2

Pripildymo sąlygos ir bandymo slėgis

 

4.3.3.2.1

Cisternų, skirtų suslėgtoms dujoms, bandymo slėgis turi būti 1,5 karto didesnis už darbinį slėgį, kuris nustatytas slėginėms talpykloms 1.2.1 poskyryje.

 

4.3.3.2.2

Cisternų, skirtų:

 

 

– dideliame slėgyje suskystintoms dujoms ir

 

 

– ištirpintoms dujoms,

 

 

bandymo slėgis turi būti taip apskaičiuotas, kad, pripildant cisterną iki aukščiausios pripildymo ribos, esant 55 °C temperatūrai termiškai izoliuotoje cisternoje arba 65 °C temperatūrai cisternoje be terminės izoliacijos, medžiagos slėgis neviršytų bandymo slėgio.

 

4.3.3.2.3

Cisternų, skirtų mažame slėgyje suspaustoms dujoms, bandymo slėgis:

 

 

a) turi būti ne mažesnis už skystos medžiagos garų slėgį esant 60 °C temperatūrai, atėmus 0,1 MPa (1 bar), bet ne mažesnis kaip 1 MPA (1 bar), kai cisterna yra termiškai izoliuota;

 

 

b) turi būti ne žemesnis už skystos medžiagos garų slėgį esant 65 °C temperatūrai, atėmus 0,1 MPa (1 bar), bet ne mažesnis kaip 1 MPA (1 bar), kai cisterna nėra termiškai izoliuota.

 

 

Pagal pripildymo lygį nustatyta didžiausia pripildymo masė vienam talpos litrui apskaičiuojama taip:

 

 

didžiausia pripildymo masė vienam talpos litrui = 0,95 x skystojo būvio medžiagos tankis (kg/l) esam 50 °C temperatūrai.

 

 

Be to, garų būvis negali pranykti esant žemesnei negu 60 °C temperatūrai.

 

 

Jei cisternos skersmuo neviršija 1,5 metro, bandymo slėgiui ir didžiausiam pripildymo lygiui galioja 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklėje nurodytos vertės.

 

4.3.3.2.4

Cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms, bandymo slėgis turi būti bent 1,3 karto didesnis už didžiausią cisternos bandymo slėgį, bet ne mažesnis kaip 300 kPa (3 bar) (viršslėgis); cisternų su vakuumine izoliacija bandymo slėgis turi būti bent 1,3 karto didesnis už didžiausią darbinį slėgį, padidintą 100 kPa (1 bar).

 

4.3.3.2.5

Dujos ir dujų mišiniai, kuriuos leidžiama vežti cisterniniuose vagonuose, sekciniuose vagonuose, nuimamosiose cisternose, cisterniniuose konteineriuose ir MEGC konteineriuose, nurodant mažiausią cisternos bandymo slėgį ir prireikus pripildymo lygį

 

 

Dujų ir dujų mišinių, priskirtų k. n. grupei, bandymo slėgį ir pripildymo lygį nustato kompetentingosios institucijos pripažintas ekspertas.

 

 

Jei cisternos, skirtos suslėgtoms arba aukštame slėgyje suskystintoms dujoms, yra veikiamos mažesnio bandymo slėgio nei nurodyta sąraše ir yra termiškai izoliuotos, kompetentingosios institucijos pripažintas ekspertas gali nustatyti mažesnę masę su sąlyga, kad esant 55 °C temperatūrai medžiagos slėgis cisternoje neviršys cisternos korpuse įspaustos bandymo slėgio vertės.

 

 

 

JT Nr.

Medžiagos pavadinimas

Klasifikacinis kodas

Cisternos mažiausias bandymo slėgis

Didžiausia pripildymo masė vienam talpos litrui kg

su termoizoliacija

be termoizoliacijos

MPa

bar

MPa

bar

 

1001

ACETILENAS, IŠTIRPINTAS

4 F

tik sekciniuose vagonuose ir MEGC konteineriuose, kurių elementai yra talpyklos

1002

ORAS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1003

ORAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 O

žr. 4.3.3.2.4 punkte

 

1005

AMONIAKAS, BEVANDENIS

2 TC

2,6

26

2,9

29

0,53

1006

ARGONAS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1008

BORO TRIFLUORIDAS

2 TC

22,5

225

22,5

225

0,715

30

300

30

300

0,86

1009

BROMO TRIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 13B1)

2 A

12

120

 

 

1,50

 

 

 

4,2

42

1,13

 

 

 

12

120

1,44

 

 

 

25

250

1,60

1010

BUTADIENAI, STABILIZUOTI (Buta-1,2- dienas), arba

2 F

1

10

1

10

0,59

1010

BUTADIENAI, STABILIZUOTI (Buta-1,3- dienas), arba

 

1

10

1

10

0,55

1010

BUTADIENŲ IR ANGLIAVANDENILIŲ MIŠINYS, STABILIZUOTAS

 

1

10

1

10

0,50

1011

BUTANAS

2 F

1

10

1

10

0,51

1012

BUTENAI, MIŠINYS, arba

2 F

1

10

1

10

0,50

1012

BUT-1-ENAS arba

 

1

10

1

10

0,53

1012

cis-BUT-2-ENAS arba

 

1

10

1

10

0,55

1012

trans-BUT-2-ENAS

 

1

10

1

10

0,54

1013

ANGLIES DIOKSIDAS

2 A

19

190

 

 

0,73

 

22,5

225

 

 

0,78

 

 

 

19

190

0,66

 

 

 

25

250

0,75

1014

ANGLIES DIOKSIDAS IR DEGUONIS MIŠINYS, SUSLĖGTAS,

1 O

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1015

ANGLIES DIOKSIDAS IR DIAZOTO MONOKSIDAS, MIŠINYS

2 A

žr. 4.3.3.2 2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1016

ANGLIES MONOKSIDAS, SUSLĖGTAS

1 TF

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1017

CHLORAS

2 TC

1,7

17

1,9

19

1,25

1018

CHLORDIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 22)

2 A

2,4

24

2,6

26

1,03

1020

CHLORPENTAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 115)

2 A

2

20

2,3

23

1,08

1021

1-CHLOR-1,2,2,2-TETRAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 124)

2 A

1

10

1,1

11

1,20

1022

CHLORTRIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 13)

2 A

12

120

 

 

0,96

 

22,5

225

 

 

1,12

 

 

 

10

100

0,83

 

 

 

12

120

0,90

 

 

 

19

190

1,04

 

 

 

25

250

1,10

1023

AKMENS ANGLIES DUJOS, SUSLĖGTOS

1 TF

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1026

DICIANAS

2 TF

10

100

10

100

0,70

1027

CIKLOPROPANAS

2 F

1,6

16

1,8

18

0,53

1028

DICHLORDIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 12)

2 A

1,5

15

1,6

16

1,15

1029

DICHLORMONOFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 21)

2 A

1

10

1

10

1,23

1030

1,1-DIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 152a)

2 F

1,4

14

1,6

16

0,79

1032

DIMETILAMINAS, BEVANDENIS

2 F

1

10

1

10

0,59

1033

DIMETILETERIS

2 F

1,4

14

1,6

16

0,58

1035

ETANAS

2 F

12

120

 

 

0,32

 

 

 

9,5

95

0,25

 

 

 

12

120

0,29

 

 

 

30

300

0,39

1036

ETILAMINAS

2 F

1

10

1

10

0,61

1037

ETILCHLORIDAS

2 F

1

10

1

10

0,80

1038

ETILENAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1039

ETILMETILETERIS

2 F

1

10

1

10

0,64

1040

ETILENOKSIDAS SU AZOTU, bendrasis didžiausias slėgis iki 1 MPa (10 bar) esant 50 °C temperatūrai

2 TF

1,5

15

1,5

15

0,78

1041

ETILENOKSIDAS IR ANGLIES DIOKSIDAS, MIŠINYS, turintis nuo 9 % iki 87 % etilenoksido

2 F

2,4

24

2,6

26

0,73

1046

HELIS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1048

BROMO VANDENILIS, BEVANDENIS

2 TC

5

50

5,5

55

1,54

1049

VANDENILIS, SUSLĖGTAS

1 F

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1050

CHLORO VANDENILIS, BEVANDENIS

2 TC

12

120

 

 

0,69

 

 

 

10

100

0,30

 

 

 

12

120

0,56

 

 

 

15

150

0,67

 

 

 

20

200

0,74

1053

SIEROS VANDENILIS

2 TF

4,5

45

5

50

0,67

1055

IZOBUTENAS

2 F

1

10

1

10

0,52

1056

KRIPTONAS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1058

SUSKYSTINTOS DUJOS, neliepsnios, sluoksniuotos su azotu, anglies dioksidu arba oru

2 A

1,5 x pripildymo slėgis

žr. 4.3.3.2 2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1060

METILACETILENAS IR PROPADIE- NAS, MIŠINYS, STABILIZUOTAS

2 F

žr. 4.3.3.2 2 arba 4.3.3.2.3 punktą

Mišinys P 1

 

2,5

25

2,8

28

0,49

Mišinys P 2

 

2,2

22

2,3

23

0,47

Propadienas, turintis nuo 1% iki 4 % metilacetileno

 

2,2

22

2,2

22

0,50

1061

METILAMINAS, BEVANDENIS

2 F

1

10

1,1

11

0,58

1062

METILBROMIDAS, turintis ne daugiau kaip 2 % chlorpikrino

2 T

1

10

1

10

1,51

1063

METILCHLORIDAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 40)

2 F

1,3

13

1,5

15

0,81

1064

METILTIOLIS

2 TF

1

10

1

10

0,78

1065

NEONAS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1066

AZOTAS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1067

DIAZOTO TETRAOKSIDAS (AZOTO DIOKSIDAS)

2 TOC

tik sekciniuose vagonuose ir MEGC konteineriuose, kurių elementai yra talpyklos

1070

DIAZOTO MONOKSIDAS

2 O

22,5

225

 

 

0,78

 

 

 

18

180

0,68

 

 

 

22,5

225

0,74

 

 

 

25

250

0,75

1071

NAFTOS DUJOS, SUSLĖGTOS

1 TF

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1072

DEGUONIS, SUSLĖGTAS

1 O

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1073

DEGUONIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 O

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1076

FOSGENAS

2 TC

tik sekciniuose vagonuose ir MEGC konteineriuose, kurių elementai yra talpyklos

1077

PROPENAS

2 F

2,5

25

2,7

27

0,43

1078

ŠALDOMOSIOS DUJOS, K. N., pvz.,

2 A

 

 

 

 

 

Mišinys F 1

 

1

10

1,1

11

1,23

Mišinys F 2

 

1,5

15

1,6

16

1,15

Mišinys F 3

 

2,4

24

2,7

27

1,03

Kiti mišiniai

 

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1079

SIEROS DIOKSIDAS

2 TC

1

10

1,2

12

1,23

1080

SIEROS HEKSAFLUORIDAS

2 A

12

120

 

 

1,34

 

 

 

7

70

1,04

 

 

 

14

140

1,33

 

 

 

16

160

1,37

1082

CHLORTRIFLUORETILENAS, STABILIZUOTAS

2 TF

1,5

15

1,7

17

1,13

1083

TRIMETILAMINAS, BEVANDENIS

2 F

1

10

1

10

0,56

1085

VINILBROMIDAS, STABILIZUOTAS

2 F

1

10

1

10

1,37

1086

VINILCHLORIDAS, STABILIZUOTAS

2 F

1

10

1,1

11

0,81

1087

VINILMETILETERIS, STABILIZUOTAS

2 F

1

10

1

10

0,67

1581

CHLORPIKRINAS IR METILBROMIDAS, MIŠINYS, turintis daugiau kaip 2 % chlorpikrino

2 T

1

10

1

10

1,51

1582

CHLORPIKRINAS IR METILCHLORIDAS, MIŠINYS

2 T

1,3

13

1,5

15

0,81

1612

HEKSAETILTETRAFOSFATAS IR SUSLĖGTOS DUJOS, MIŠINYS

1 T

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1749

CHLORTRIFLUORIDAS

2 TOC

3

30

3

30

1,40

1858

HEKSAFLUORPROPILENAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 121 6)

2 A

1,7

17

1,9

19

1,11

1859

SILICIO TETRAFLUORIDAS

2 TC

20

200

20

200

0,74

 

30

300

30

300

1,10

1860

VINILFLUORIDAS, STABILIZUOTAS

2 F

12

120

 

 

0,58

 

22,5

225

 

 

0,65

 

 

 

25

250

0,64

1912

METILCHLORIDAS IR DICHLORMETANAS, MIŠINYS

2F

1,3

13

1,5

15

0,81

1913

NEONAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1951

ARGONAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1952

ETILENOKSIDAS IR ANGLIES DIOKSIDAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 9 % etilenoksido

2 A

19

190

19

190

0,66

 

25

250

25

250

0,75

 

 

 

 

 

 

1953

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, K. N. a)

1 TF

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

1954

SUSLĖGTOS DUJOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.

1 F

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

1955

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N. a)

1 T

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

1956

SUSLĖGTOS DUJOS, K. N.

1 A

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

1957

DEUTERIS, SUSLĖGTAS

1 F

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1958

1,2-DICHLOR-1,1,2,2-TETRAFLUOR- ETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 114)

2 A

1

10

1

10

1,30

1959

1,1-DIFLUORETILENAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 1132A)

2 F

12

120

 

 

0,66

 

22,5

225

 

 

0,78

 

 

 

25

250

0,77

1961

ETANAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1962

ETILENAS

2 F

12

120

 

 

0,25

 

22,5

225

 

 

0,36

 

 

 

22,5

225

0,34

 

 

 

30

300

0,37

1963

HELIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1964

ANGLIAVANDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS, K. N.

1 F

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3. 3.2.2 punktą

1965

ANGLIAVANDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSKYSTINTAS, K. N., pvz.,

2 F

 

 

 

 

 

Mišinys A

 

1

10

1

10

0,50

Mišinys A 01

 

1,2

12

1,4

14

0,49

Mišinys A 02

 

1,2

12

1,4

14

0,48

Mišinys A O

 

1,2

12

1,4

14

0,47

Mišinys A 1

 

1,6

16

1,8

18

0,46

Mišinys B 1

 

2

20

2,3

23

0,45

Mišinys B 2

 

2

20

2,3

23

0,44

Mišinys B

 

2

20

2,3

23

0,43

Mišinys C

 

2,5

25

2,7

27

0,42

Kiti mišiniai

 

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1966

VANDENILIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1967

INSEKTICIDAI, DUJINIAI, TOKSIŠKI, K. N. a)

2 T

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1968

INSEKTICIDAI, DUJINIAI, K. N.

2 A

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

1969

IZOBUTANAS

2 F

1

10

1

10

0,49

1970

KRIPTONAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1971

METANAS, SUSLĖGTAS, arba

1 F

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1971

GAMTINĖS DUJOS, SUSLĖGTOS, turinčios didelį metano kiekį

 

 

1972

METANAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS, arba

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1972

GAMTINĖS DUJOS, ATŠALDYTOS, turinčios didelį metano kiekį

 

 

1973

CHLORDIFLUORMETANAS IR CHLORPENTAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis nekintamą virimo temperatūrą, turintis apie 49 % chlordifluormetano (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 502)

2 A

2,5

25

2,8

28

1,05

1974

BROMCHLORDIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 12B1)

2 A

1

10

1

10

1,61

1976

OKTAFLUORCIKLOBUTANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS RC 318)

2 A

1

10

1

10

1,34

1977

AZOTAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

1978

PROPANAS

2 F

2,1

21

2,3

23

0,42

1979

INERTINĖS DUJOS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1980

INERTINĖS DUJOS IR DEGUONIS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1981

INERTINĖS DUJOS IR AZOTAS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS

1 A

žr. 4.3.3.2.1 punktą

1982

TETRAFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 14)

2 A

20

200

20

200

0,62

30

300

30

300

0,94

1983

1-CHLOR-2,2,2-TRIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 133A)

2 A

1

10

1

10

1,18

1984

TRIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 23)

2 A

19

190

 

 

0,92

 

25

250

 

 

0,99

 

 

 

19

190

0,87

 

 

 

25

250

0,95

2034

VANDENILIS IR METANAS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS

1 F

žr. 4.3.3.2.1 punktą

2035

1,1,1-TRIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 143A)

2 F

2,8

28

3,2

32

0,79

2036

KSENONAS

2

12

120

 

 

1,30

 

 

 

13

130

1,24

2044

2,2-DIMETILPROPANAS

2 F

1

10

1

10

0,53

2073

AMONIAKO TIRPALAS, vandeninis, santykinis tankis mažesnis kaip 0,880 esant 15 °C temperatūrai,

4 A

 

 

 

 

 

turintis nuo 35 % iki 40 % amoniako,

 

1

10

1

10

0,80

turintis nuo 40 % iki 50 % amoniako

 

1,2

12

1,2

12

0,77

2187

ANGLIES DIOKSIDAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

2189

DICHLORSILANAS

2 TFC

1

10

1

10

0,90

2191

SULFURILFLUORIDAS

2 T

5

50

5

50

1,10

2193

HEKSAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 116)

2 A

16

160

 

 

1,28

 

20

200

 

 

1,34

 

 

 

20

200

1,10

2197

JODO VANDENILIS, BEVANDENIS

2 TC

1,9

19

2,1

21

2,25

2200

PROPADIENAS, STABILIZUOTAS

2 F

1,8

18

2,0

20

0,50

2201

DIAZOTO MONOKSIDAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 O

žr. 4.3.3.2.4 punktą

2203

SILICIO VANDENILIS (SILANAS)b)

2F

22,5

225

22,5

225

0,32

 

25

250

25

250

0,36

2204

KARBONILSULFIDAS

2 TF

2,7

27

3,0

30

0,84

2417

KARBONILFLUORIDAS

2 TC

20

200

20

200

0,47

 

30

300

30

300

0,70

2419

BROMTRIFLUORETILENAS

2F

1

10

1

10

1,19

2420

HEKSAFLUORACETONAS

2 TC

1,6

16

1,8

18

1,08

2422

OKTAFLUORBUT-2-ENAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 1318)

2 A

1

10

1

10

1,34

2424

OKTAFLUORPROPANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 218)

2 A

2,1

21

2,3

23

1,07

2451

AZOTO TRIFLUORIDAS

2 O

20

200

20

200

0,50

 

30

300

30

300

0,75

2452

ETILACETILENAS, STABILIZUOTAS

2 F

1

10

1

10

0,57

2453

ETILFLUORIDAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 161)

2 F

2,1

21

2,5

25

0,57

2454

METILFLUORIDAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 41)

2 F

30

300

30

300

0,36

2517

1-CHLOR-1,1-DIFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 142b)

2 F

1

10

1

10

0,99

2591

KSENONAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

2599

CHLORTRIFLUORMETANAS IR TRIFLUORMETANAS, AZEOTROPINIS MIŠINYS, turintis apie 60 % chlortrifluormetano (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 503)

2 A

3,1

31

3,1

31

0,11

 

4,2

42

 

 

0,21

 

10

100

 

 

0,76

 

 

 

4,2

42

0,20

 

 

 

10

100

0,66

2600

ANGLIES MONOKSIDAS IR VANDENILIS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS

1 TF

žr. 4.3.3.2.1 punktą

2601

CIKLOBUTANAS

2 F

1

10

1

10

0,63

2602

DICHLORDIFLUORMETANAS IR 1,1-DIFLUORETANAS, AZEOTROPINIS MIŠINYS, turintis apie 74 % dichlordifluormetano (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 500)

2 A

1,8

18

2

20

1,01

2901

BROMO CHLORIDAS

2 TOC

1

10

1

10

1,50

3057

TRIFLUORACETILCHLORIDAS

2 TC

1,3

13

1,5

15

1,17

3070

ETILENOKSIDAS IR DICHLORDI- FLUORMETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 12,5 % etilenoksido

2 A

1,5

15

1,6

16

1,09

3083

PERCHLORILFLUORIDAS

2 TO

2,7

27

3,0

30

1,21

3136

TRIFLUORMETANAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS

3 A

žr. 4.3.3.2.4 punktą

3138

ETILENAS, ACETILENAS IR PROPILENAS, MIŠINYS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS, turintis ne mažiau kaip 71,5 % etileno, ne daugiau kaip 22,5 % acetileno ir ne daugiau kaip 6 % propileno

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

3153

PERFLUORAS (PERFLUORMETILVINILETERIS)

2 F

1,4

14

1,5

15

1,14

3154

PERFLUORAS (PERFLUORETILVINILETERIS)

2 F

1

10

1

10

0,98

3156

SUSLĖGTOS DUJOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.

1 O

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3. 3.2.2 punktą

3157

SUSKYSTINTOS DUJOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.

2 O

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

žr. 4.3.3.2.4 punktą

3158

DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, K. N.

3 A

3159

1,1,1,2-TETRAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 134 a)

2 A

1,6

16

1,8

18

1,04

3160

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, K. N. a)

2 TF

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3161

SUSKYSTINTOS DUJOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.

2 F

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3162

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N. a)

2 T

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3163

SUSKYSTINTOS DUJOS, K. N.

2 A

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3220

PENTAFLUORETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 125)

2 A

4,1

41

4,9

49

0,95

3252

DIFLUORMETANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 32)

2 F

3,9

39

4,3

43

0,78

3296

HEPTAFLUORPROPANAS (ŠALDOMOSIOS DUJOS R 227)

2 A

1,4

14

1,6

16

1,20

3297

ETILENOKSIDAS IR CHLORTETRA- FLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 8,8 % etilenoksido

2 A

1

10

1

10

1,16

3298

ETILENOKSIDAS IR PENTAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 7,9 % etilenoksido

2 A

2,4

24

2,6

26

1,02

3299

ETILENOKSIDAS IR TETRAFLUORETANAS, MIŠINYS, turintis ne daugiau kaip 5,6 % etilenoksido

2 A

1,5

15

1,7

17

1,03

3300

ETILENOKSIDAS IR ANGLIES DIOKSIDAS, MIŠINYS, turintis daugiau kaip 87 % etilenoksido

2 TF

2,8

28

2,8

28

0,73

3303

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N. a)

1 TO

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

3304

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

1 TC

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

3305

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

1 TFC

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3.3.2.2 punktą

3306

SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

1 TOC

žr. 4.3.3.2.1 arba 4.3. 3.2.2 punktą

3307

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N. a)

2 TO

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3308

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

2 TC

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3309

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

2 TFC

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3310

SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, ĖSDINANČIOS, K. N. a)

2 TOC

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3311

DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.

3 O

žr. 4.3.3.2.4 punktą

3312

DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.

3 F

žr. 4.3.3.2.4 punktą

3318

AMONIAKO TIRPALAS, vandeninis, santykinis tankis mažesnis kaip 0,880 esant 15 °C temperatūrai, turintis daugiau kaip 50 % amoniako

4 TC

žr. 4.3.3.2.2 punktą

3337

ŠALDOMOSIOS DUJOS R 404A

2 A

2,9

29

3,2

32

0,84

3338

ŠALDOMOSIOS DUJOS R 407A

2 A

2,8

28

3,2

32

0,95

3339

ŠALDOMOSIOS DUJOS R 407B

2 A

3,0

30

3,3

33

0,95

3340

ŠALDOMOSIOS DUJOS R 407C

2 A

2,7

27

3,0

30

0,95

3354

INSEKTICIDAI, DUJINIAI, LIEPSNIEJI, KN.

2 F

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

3355

INSEKTICIDAI, DUJINIAI, TOKSIŠKI, LIEPSNIEJI, K. N. a)

2 TF

žr. 4.3.3.2.2 arba 4.3.3.2.3 punktą

 

 

a) Leidžiama, jei LC50 vertė lygi ar didesnė nei 200 milijonųjų dalių.

 

b) Laikoma savaime užsiliepsnojančia (piroforine) medžiaga.

4.3.3.3

Eksploatavimas

4.3.3.3.1

Jei cisternose, sekciniuose vagonuose ar MEGC konteineriuose leidžiama vežti įvairias dujas, nuo tokio pakaitinio naudojimo priklauso, kokio masto ištuštinimo, valymo ir degazavimo priemonių būtina imtis, siekiant užtikrinti saugų jų naudojimą.

4.3.3.3.2

Perduodant vežti pripildytas ar nevalytas tuščias cisternas, sekcinius vagonus ar MEGC konteinerius, turi būti matomi tik tie užrašai, kurie pagal 6.8.3.5.6 punktą žymi faktiškai vežamas dujas arba – tuščių talpyklų atveju – paskutinį kartą vežtas dujas; užrašai apie kitas dujas turi būti uždengti (žr. UIBC atmintinę 573 VE).

4.3.3.3.3

Sekcinio vagono ar MEGC konteinerio elementuose gali būti tik vienos rūšies dujos.

4.3.3.4

Cisterninių vagonų, pripildomų suskystintų dujų, kontrolės taisyklės

(rezervuota)

4.3.3.4.1

Kontrolės priemonės prieš pripildymą

(rezervuota)

 

a) Būtina patikrinti, ar užrašai cisternos lentelėje apie atitinkamas vežamas dujas (žr. 6.8.2.5.1 ir 6.8.3.5.1-6.8.3.5.5 punktus) sutampa su užrašais ant vagono (žr. 6.8.2.5.2, 6.8.3.5.6 ir 6.8.3.5.7 punktus) Jei cisterniniai vagonai naudojami pakaitomis įvairioms dujoms vežti, ypač reikia patikrinti, ar ant abiejų vagono šonų pritvirtintos tinkamos atlenkiamos lentelės.

 

 

Vagono lentelėje nurodytas ribinis krovinio kiekis jokiu būdu negali viršyti didžiausios pripildymo masės, nurodomos cisternos lentelėje.

 

 

b) Paskutinis vežtas krovinys nustatomas arba pagal įrašus važtaraštyje arba analizės būdu. Prireikus cisterną reikia išvalyti.

 

 

c) Būtina nustatyti likusio krovinio masę (pvz., sveriant) ir atsižvelgti į ją apskaičiuojant pripildomo krovinio kiekį, kad cisterninis vagonas nebūtų perpildytas arba perkrautas.

 

 

d) Būtina patikrinti cisternos korpuso ir jos įrangos dalių sandarumą bei veikimą.

 

4.3.3.4.2

Pripildymo eiga

(rezervuota)

 

Pripildant būtina laikytis cisterninio vagono naudojimo instrukcijos.

 

4.3.3.4.3

Kontrolės priemonės po pripildymo

(rezervuota)

 

a) Pripildžius būtina patikrintais matavimo kontrolės prietaisais (pvz., sveriant patikrintomis svarstyklėmis) įsitikinti, ar vagonas nebuvo perpildytas ar perkrautas.

Perpildytus ar perkrautus cisterninius vagonus būtina nedelsiant saugiai ištuštinti iki leidžiamo pripildomo krovinio kiekio.

 

 

b) Inertinių dujų dalinis slėgis, joms esant dujinio būvio, neturi viršyti 0,2 MPa (2 bar) arba dujinio būvio viršslėgis gali viršyti skystų dujų (absoliutųjį) garų slėgį, esant skystojo būvio temperatūrai, ne daugiau kaip 0,1 MPa (1 bar). (JT 1040 etilenoksido su azotu didžiausias bendrasis slėgis turi būti lygus 1 MPa (10 bar), esant 50 °C temperatūrai.)

 

 

c) Pripildžius vagonus, kurie ištuštinami apačioje, būtina patikrinti, ar viduje esančios uždarymo sistemos pakankamai tvirtai uždarytos.

 

 

d) Prieš uždedant aklidangčius ar kitus veiksmingus įtaisus, reikia patikrinti vožtuvų sandarumą; nesandarias vietas būtina užsandarinti naudojant tinkamas priemones.

 

 

e) Vožtuvų išleidimo vietoje reikia pritaisyti aklidangčius ar kitus veiksmingus įtaisus. Šios uždarymo sistemos privalo turėti tinkamus tarpiklius. Jos turi būti uždaromos naudojant visus elementus, kurie numatyti jų konstrukciniam tipui.

 

 

f) Pabaigai turi būti atlikta galutinė vagono, jo įrangos ir ženklinimo apžiūra, patikrinant, ar niekur nenuteka krovinys.

 

4.3.4

3–9 klasių medžiagų specialiosios taisyklės

4.3.4.1

Cisternų kodavimas, racionalaus taikymo metodas ir cisternų hierarchija

4.3.4.1.1

Cisternų kodavimas

 

3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje nurodytų cisternų kodų keturi simboliai turi tokią vertę:

 

Simbolis

Aprašymas

Cisternos kodas

 

1

Cisternos tipas

L = cisterna, skirta skystojo būvio medžiagoms (skysčiams ar kietoms medžiagoms, kurios perduodamos vežti išlydytos)

 

S = cisterna, skirta kietoms medžiagoms (miltelių ar granulių pavidalo)

 

2

Projektinis slėgis

G = mažiausias projektinis slėgis pagal 6.8.2.1.14 punkto bendrąsias taisykles 1,5; 2,65; 4; 10; 15 arba 21 = mažiausias projektinis slėgis (bar), žr. 6.8.2.1.14 punktą

 

3

Angos (žr. 6.8.2.2 skirsnį)

A = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis dugne su 2 uždarymo įtaisais

 

B = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis dugne su 3 uždarymo įtaisais

 

C = cisterna su viršuje esančiomis angomis, žemiau skysčio lygio turinti tik valymo angas

 

D = cisterna su viršuje esančiomis angomis, žemiau skysčio lygio neturinti angų

 

4

Apsauginis vožtuvas arba įtaisas

V = cisterna, turinti vėdinimo įtaisą, aprašytą 6.8.2.2.6 punkte be liepsnos slopintuvo arba sprogimo slėgiui neatspari cisterna

 

F = cisterna, turinti vėdinimo įtaisą, aprašytą 6.8.2.2.6 punkte su liepsnos slopintuvu arba sprogimo slėgiui atspari cisterna

 

N = cisterna, kuri neturi 6.8.2.2.6 punkte aprašyto vėdinimo įtaiso ir nėra hermetiškai uždaryta

 

H = sandariai uždaryta cisterna (žr. apibrėžimą 1.2.1 poskyryje)

 

 

4.3.4.1.2

Cisternų kodų priskyrimo medžiagų grupėms ir cisternų hierarchijos racionalaus taikymo metodas

 

Pastaba. Kai kurių medžiagų ir medžiagų grupių šiame racionalaus taikymo metode nėra (žr. 4.3.4.1.3 punktą).

 

 

Racionalaus taikymo metodas

 

Cisternos kodas

Leidžiamų vežti medžiagų grupės

 

Klasė

Klasifikacinis kodas

Pakavimo grupė

 

Skysčiai

 

LGAV

3

F2

III

 

9

M9

III

 

LGBV

4.1

F2

II, III

 

5.1

O1

III

 

9

M6

III

 

9

M11

III

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodas LGAV

 

LGBF

3

F1

II

 

 

 

garų slėgis, esant 50°C <=≤ 1,1 bar

 

3

F1

III

 

3

D

II

 

 

 

garų slėgis, esant 50°C <=≤ 1,1 bar

 

3

D

III

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV ir LGBV

 

L1,5BN

3

F1

I, II

 

 

 

1,1 bar < garų slėgis esant 50 °C <=≤ 1,75 bar

 

3

F1

III

 

 

 

pliūpsnio temperatūra <=≤ 23 °C, klampios,

1,1 bar < garų slėgis esant 50 °C <=≤ 1,75 bar

 

3

D

I, II

 

 

 

1,1 bar < garų slėgis esant 50 °C <=≤ 1,75 bar

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV ir LGBF

 

L4BV

5.1

O1

-

 

L4BN

3

F1

I, III

 

 

 

garų slėgis esant 50°C > 1,75 bar

 

3

FC

III

 

3

D

I

 

 

 

garų slėgis esant 50°C > 1,75 bar

 

4LBN

5.1

O1

I, II

 

5.1

OT1

I

 

8

C1

II, III

 

8

C3

II, III

 

8

C4

II, III

 

8

C5

II, III

 

8

C7

II, III

 

8

C8

II, III

 

8

C9

II, III

 

8

C10

II, III

 

8

CF1

II

 

8

CF2

II

 

8

CS1

II

 

8

CW1

II

 

8

CW2

II

 

8

C01

II

 

8

C02

II

 

8

CT1

II, III

 

8

CT2

II, III

 

8

CFT

II

 

9

M11

III

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF ir L1,5BN

 

L4BH

3

FT1

II, III

 

3

FT2

II

 

3

FC

II

 

3

FTC

II

 

6.1

T1

II, III

 

6.1

T2

II, III

 

6.1

T3

II, III

 

6.1

T4

II, III

 

6.1

T5

II, III

 

6.1

T6

II, III

 

6.1

17

II, III

 

6.1

TF1

II

 

6.1

TF2

II, III

 

6.1

TF3

II

 

6.1

TS

II

 

6.1

TW1

II

 

6.1

TW2

II

 

6.1

TO1

II

 

6.1

TO2

II

 

6.1

TC1

II

 

6.1

TC2

II

 

6.1

TC3

II

 

6.1

TC4

II

 

6.1

TFC

II

 

6.2

14

 

 

L4BH

9

M2

II

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN ir L4BN

 

L4DH

4.2

S1

II, III

 

4.2

S3

II, III

 

4.2

ST1

II, III

 

4.2

ST3

II, III

 

4.2

SC1

II, III

 

4.2

SC3

II, III

 

4.3

Wl

II, III

 

4.3

WF1

II, III

 

4.3

WT1

II, III

 

4.3

WC1

II, III

 

8

CT1

II, III

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN ir L4BH

 

L10BH

8

C1

I

 

8

C3

I

 

8

C4

I

 

8

C5

I

 

8

C7

I

 

8

C8

I

 

8

C9

I

 

8

C10

I

 

8

CF1

I

 

8

CF2

I

 

8

CS1

I

 

8

CW1

I

 

8

CW2

I

 

8

CO1

I

 

8

CO2

I

 

8

CT1

I

 

8

CT2

I

 

8

COT

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN ir L4BH

 

L10CH

3

FT1

I

 

3

FT2

I

 

3

FC

I

 

3

FTC

I

 

6.1

T1

I

 

6.1

T2

I

 

6.1

T3

I

 

6.1

T4

I

 

6.1

T5

I

 

6.1

T6

I

 

6.1

T7

I

 

6.1

TF1

I

 

6.1

TF2

I

 

6.1

TF3

I

 

6.1

TS

I

 

6.1

TW1

I

 

6.1

TO1

I

 

6.1

TC1

I

 

6.1

TC2

I

 

6.1

TC3

I

 

6.1

TC4

I

 

6.1

TFC

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN, L4BH ir L10BH

 

L10DH

4.3

Wl

I

 

4.3

WF1

I

 

4.3

WT1

I

 

4.3

WC1

I

 

4.3

WFC

I

 

5.1

OTC

I

 

8

CT1

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN, L4BH, L4DH, L10BH ir L10CH

 

L15CH

3

FT1

I

 

6.1

TF1

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN, L4BH, L10BH ir L10CH

 

 

L21DH

4.2

S1

I

 

4.2

S3

I

 

4.2

SW

I

 

4.2

ST3

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1,5BN, L4BN, L4BH, L4DH, L10BH, L10CH, L10DH ir L15CH

 

SGAV

4.1

F1

III

 

4.1

F3

III

 

4.2

S2

II, III

 

4.2

S4

III

 

5.1

02

II, III

 

8

C2

II, III

 

8

C4

III

 

8

C6

III

 

8

C8

III

 

8

C10

II, III

 

8

CT2

III

 

9

M7

III

 

9

M11

II, III

 

SGAN

4.1

F1

II

 

4.1

F3

II

 

4.1

FT1

II, III

 

4.1

FT2

II, III

 

4.1

FC1

II, III

 

4.1

FC2

II, III

 

4.2

S2

II

 

4.2

S4

II, III

 

4.2

ST2

II, III

 

4.2

ST4

II, III

 

4.2

SC2

II, III

 

4.2

SC4

II, III

 

4.3

W2

II, III

 

4.3

WF2

II

 

4.3

WS

II, III

 

4.3

WT2

II, III

 

4.3

WC2

II, III

 

5.1

O2

II, III

 

5.1

OT2

II, III

 

5.1

OC2

II, III

 

8

C2

II

 

8

C4

II

 

8

C6

II

 

8

C8

II

 

8

C10

II

 

8

CF2

II

 

8

CS2

II

 

8

CW2

II

 

8

CO2

II

 

8

CT2

II

 

9

M3

III

 

ir medžiagą grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodas SGAV

 

SGAH

6.1

T2

II, III

 

6.1

T3

II, III

 

6.1

T5

II, III

 

6.1

T7

II, III

 

6.1

T9

II

 

6.1

TF3

II

 

6.1

TS

II

 

6.1

TW2

II

 

6.1

TO2

II

 

6.1

TC2

II

 

6.1

TC4

II

 

9

M1

II, III

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai SGAV ir SGAN

 

S4AH

9

M2

II

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai SGAV, SGAN ir SGAH

 

S10AN

8

C2

I

 

8

C4

I

 

8

C6

I

 

8

C8

I

 

8

C10

I

 

8

CF2

I

 

8

CS2

I

 

8

CW2

I

 

8

CO2

I

 

8

CT2

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai SGAV ir SGAN

 

S10AH

6.1

T2

I

 

6.1

T3

I

 

6.1

T5

I

 

6.1

T7

I

 

6.1

TS

I

 

6.1

TW2

I

 

6.1

TO2

I

 

6.1

TC2

I

 

6.1

TC4

I

 

ir medžiagų grupės, leidžiamos vežti cisternose, kurių kodai SGAV, SGAN, SGAH ir S10AN

 

 

Cisternos, turinčios kitus, šioje lentelėje ar 3.2 skyriaus A lentelėje neišvardytus kodus, taip pat gali būti naudojamos su sąlyga, kad cisternos kodo:

 

– 1 simbolis (L arba S) lieka nepakitęs ir

 

– šių cisternų kodų 2–4 simbolių kiekvienas elementas atitinka tą patį arba aukštesnį saugumo lygmenį kaip ir analogiškas 3.2 skyriaus A lentelėje pateikto cisternos kodo elementas, ir būtent tokia didėjančia eilės tvarka:

 

2 simbolis: projektinis slėgis

 

G →-> 1,5 →-> 2,65 →-> 4 →-> 10 →->15 →-> 21 bar

 

3 simbolis: angos

 

A →-> B →-> C →-> D

 

4 simbolis: apsauginis vožtuvas (įtaisas)

 

V →-> F →-> N →-> H

 

Pavyzdžiui, cisternoje, kurios kodas L10CN, leidžiama vežti medžiagą, kuriai priskirtas cisternos kodas L4BN.

 

Pastaba. Hierarchiniame sąraše neatsižvelgiama į atskiriems pavadinimams taikomas specialiąsias taisykles žr. 4.3.5 ir 6.8.4 poskyrius).

4.3.4.1.3

Toliau pateikiamos medžiagos ir medžiagų grupės, ties kurių pavadinimu 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje „Cisternos kodas“ nurodomas ženklas „+“ ir kurioms taikomos specialiosios taisyklės. Tokiu atveju naudoti cisterną pakaitomis kitoms medžiagoms ir medžiagų grupėms vežti leidžiama tik tada, kai tai atskirai nurodyta pažymėjime apie konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą. Atsižvelgiant į 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje nurodytas specialiąsias taisykles, leidžiama pagal 4.3.4.1.2 punkto pabaigoje išdėstytas nuostatas naudoti ir cisternas, kurių kodai turi didesnes vertes.

 

Šioms cisternoms keliamus reikalavimus atspindi šie cisternų kodai, kuriuos papildo 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje nurodytos taikytinos specialiosios taisyklės.

 

a) 4.1 klasė

 

JT 2448 SIERA, IŠLYDYTA: cisternos kodas LGBV.

 

b) 4.2 klasė

 

JT 1381 FOSFORAS, BALTASIS arba GELTONASIS, SAUSAS, PO VANDENIU arba TIRPALE ir

 

JT 2447 FOSFORAS, BALTASIS arba GELTONASIS, IŠLYDYTAS: cisternos kodas L10DH.

 

c) 4.3 klasė

 

JT 1389 ŠARMINIŲ METALŲ AMALGAMA, SKYSTA, JT 1391 ŠARMINIŲ METALŲ DISPERSIJA arba JT 1391 ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ DISPERSIJA, JT 1392 ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ AMALGAMA, SKYSTA, JT 1415 LITIS, JT 1420 KALIO IR METALŲ LYDINIAI, SKYSTI, JT 1421 ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ LYDINYS, SKYSTAS, K. N., JT 1422 KALIO IR NATRIO LYDINIAI, SKYSTI, JT 1428 NATRIS, JT 2257 KALIS: cisternos kodas L10BN.

 

JT 1407 CEZIS ir JT 1423 RUBIDIS: cisternos kodas L10CH.

 

JT 3401 ŠARMINIŲ METALŲ AMALGAMA, KIETA, JT 3402 ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ AMALGAMA, KIETA, JT 3403 KALIO IR METALŲ LYDINIAI, KIETI, ir JT 3403 KALIO IR NATRIO LYDINIAI, KIETI: cisternos kodas L10BN.

 

d) 5.1 klasė

 

JT 1873 PERCHLORATO RŪGŠTIS, vandeninis tirpalas, turintis nuo 50 % iki 72 % grynosios rūgšties: cisternos kodas L4DN;

 

JT 2015 VANDENILIO PEROKSIDAS, VANDENINIS TIRPALAS, STABILIZUOTAS, turintis daugiau kaip 70 % vandenilio peroksido: cisternos kodas L4DV;

 

JT 2015 VANDENILIO PEROKSIDAS, VANDENINIS TIRPALAS, STABILIZUOTAS, turintis daugiau kaip 60 % vandenilio peroksido: cisternos kodas L4BV;

 

JT 2014 VANDENILIO PEROKSIDAS, VANDENINIS TIRPALAS, turintis nuo 20 % iki 60 % vandenilio peroksido, ir JT 3149 VANDENILIO PEROKSIDAS IR PERACTO RŪGŠTIS, MIŠINYS, STABILIZUOTAS: cisternos kodas L4BV;

 

JT 2426 AMONIO NITRATAS, SKYSTAS, karštas koncentruotas tirpalas, kurio koncentracija nuo 80 % iki 93 %: cisternos kodas L4BV;

 

JT 3375 AMONIO NITRATO EMULSIJA arba AMONIO NITRATO SUSPENSIJA arba AMONIO NITRATO GELIS, tarpinis sprogstamųjų medžiagų gamybos produktas, skystas: cisternos kodas LGAV;

 

JT 3375 AMONIO NITRATO EMULSIJA arba AMONIO NITRATO SUSPENSIJA arba AMONIO NITRATO GELIS, tarpinis sprogstamųjų medžiagų gamybos produktas, skystas: cisternos kodas SGAV

 

e) 5.2 klasė

 

JT 3109 ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, SKYSTAS: cisternos kodas L4BN;

 

JT 3110 ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, KIETAS: cisternos kodas S4AN.

 

f) 6.1 klasė

 

JT 1613 CIANO VANDENILIS, VANDENINIS TIRPALAS (CIANO VANDENILIO RŪGŠTIS, VANDENINIS TIRPALAS) ir

 

JT 3294 CIANO VANDENILIS, ALKOHOLINIS TIRPALAS: cisternos kodas L15DH.

 

g) 7 klasė

 

visoms medžiagoms: specialiosios cisternos;

 

Mažiausi reikalavimai, keliami skystosioms medžiagoms: cisternos kodas L2,65CN; kietosioms medžiagoms: cisternos kodas S2,65AN.

 

Priešingai nei numato šio punkto bendrosios taisyklės, radioaktyviosioms medžiagoms skirtose cisternose galima vežti ir kitus krovinius, jei bus įvykdyti 5.1.3.2 skirsnio reikalavimai.

 

h) 8 klasė

 

JT 1052 FLUORO VANDENILIS, BEVANDENIS ir JT 1790 FLUORO VANDENILIO RŪGŠTIS, turinti daugiau kaip 85 % fluoro vandenilio: cisternos kodas L21DH.

 

JT 1744 BROMAS arba JT 1744 BROMAS, TIRPALAS: cisternos kodas L21DH.

 

JT 1791 HIPOCHLORITO RŪGŠTIS ir JT 1908 CHLORITO TIRPALAS: cisternos kodas L4BV.

4.3.4.1.4

 

Skystoms atliekoms vežti skirti cisterniniai konteineriai arba keičiamieji cisterniniai kėbulai (keičiamosios cisterninės talpyklos), atitinkančios 6.10 skyriaus reikalavimus ir pagal 6.10.3.2 skirsnio nuostatas turinčios du uždarymo įtaisus, priskiriamos kodui L4AH. Jei minėtos cisternos pritaikytos vežti pakaitomis skystas ar kietas medžiagas, joms suteikiamas mišrusis cisternos kodas L4AH + S4AH.

4.3.4.2

Bendrosios taisyklės

4.3.4.2.1

Kraunant šiltus produktus, temperatūra cisternos ar šilumos izoliacijos išorėje vežimo metu neturi viršyti 70 °C.

4.3.4.2.2

Jungiamieji vamzdynai tarp cisternų, priklausančių keliems, autonominiams tarpusavyje sujungtiems cisterniniams vagonams (pvz., jungtiniame traukinyje), vežimo metu turi būti ištuštinti.

(rezervuota)

4.3.4.2.3

Jei cisternose, skirtose 2 klasės suskystintoms dujoms, leidžiama vežti ir kitoms klasėms priklausančias dujas, 5.3.5 poskyryje aprašyta oranžinės spalvos juosta, vežant šiuos skysčius, turi būti taip uždengta arba kitaip neatpažįstamai pakeista, kad jos nebūtų matyti.

(rezervuota)

 

Vežant šiuos skysčius, 6.8.3.5.6 punkto b) arba c) papunkčiuose nurodytų užrašų ant abiejų cisterninio vagono šonų arba lentelėse turi nesimatyti.

 

4.3.5

Specialiosios taisyklės

 

Šios specialiosios taisyklės turi būti taikomos, jei jos nurodytos ties tam tikros medžiagos pavadinimu 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje:

TU1

Cisternos perduodamos vežti tik visiškai sukietėjus vežamai medžiagai ar padengus ją inertinėmis dujomis. Nevalytos tuščios cisternos, kuriose buvo šių medžiagų, turi būti pripildytos inertinių dujų.

TU2

Medžiagą būtina padengti inertinėmis dujomis. Nevalytos tuščios cisternos, kuriose buvo šių medžiagų, turi būti pripildytos inertinių dujų.

TU3

Cisternos korpuso vidus ir visos dalys, kurios gali liesti su vežama medžiaga, privalo būti švarios. Siurbliams, vožtuvams ar kitiems įtaisams negalima naudoti tepalų, kurie su vežama medžiaga gali sudaryti pavojingą junginį.

TU4

Vežimo metu šios medžiagos turi būti padengtos inertinėmis dujomis, kurių slėgis (viršslėgis) ne mažesnis kaip 50 kPa (0,5 bar).

 

Nevalytos tuščios cisternos prieš perduodant jas vežti turi būti pripildytos inertinių dujų, kurių slėgis (viršslėgis) ne mažesnis kaip 50 kPa (0,5 bar).

TU5

(rezervuota)

TU6

Draudžiama vežti cisternose, sekciniuose vagonuose ir sudėtiniuose MEGC konteineriuose, jei medžiagos LC50 vertė yra mažesnė kaip 200 milijonųjų dalių.

TU7

Atšaldytoms suskystintoms oksiduojančioms dujoms skirtų cisternų sąvarinių siūlių sandarinimui ar uždarymo įtaisų priežiūrai naudojamos medžiagos turi būti suderinamos su vežamu turiniu.

TU8

Vežti medžiagas leidžiama cisternoje, pagamintoje iš aliuminio lydinių, tik tuo atveju, jei joje vežama tik ši medžiaga ir jei acetaldehidas yra berūgštis.

TU9

JT 1203 BENZINAS, kurio garų slėgis esant 50 °C temperatūrai yra nuo 110 kPa (1,1 bar) iki 150 kPa (1,5 bar), gali būti vežamas ir cisternose, kurios yra suprojektuotos pagal 6.8.2.1.14 punkto a) papunkčio nuostatas ir kurių įranga atitinka 6.8.2.2.6 punkto reikalavimus.

T10

(rezervuota)

TU11

Pripildymo metu medžiagos temperatūra negali viršyti 60 °C. Didžiausia 80 °C krovimo temperatūra leidžiama tik tokiu atveju, jei pripildant išvengiama rusenimo židinių ir laikomasi toliau pateiktų reikalavimų. Pripildytos cisternos paveikiamos pertekliniu slėgiu (pvz., suspaustu oru) ir tikrinamas jų sandarumas. Svarbu užtikrinti, kad vežimo metu nesusidarys itin mažas slėgis. Prieš ištuštinant cisterną būtina įsitikinti, ar slėgis cisternoje vis dar aukštesnis už atmosferos slėgį. Jei taip nėra, prieš ištuštinant cisternas jas reikia pripildyti inertinių dujų.

TU12

Pakaitinio naudojimo atveju prieš šios medžiagos vežimą ir po jo iš cisternos korpuso bei jos įrangos būtina pašalinti visas vežtos medžiagos liekanas.

TU13

Pripildymo metu cisternose neturi būti nešvarumų.

Cisternų valdymo įranga, kaip antai vožtuvai ir išoriniai vamzdynai, po cisternos pripildymo ar ištuštinimo turi būti ištuštinti.

TU14

Vežimo metu uždarymo įtaisų apsauginis gaubtelis turi būti uždarytas.

TU15

Cisternose draudžiama vežti maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus.

TU16

Prieš atiduodant vežti nevalytas tuščias cisternas, būtina:

– jas pripildyti azoto arba

– vandens nuo 96 % iki 98 % jų talpos; nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. vandenyje turi būti tiek antifrizinių medžiagų, kad vežimo metu vanduo neužšaltų; antifrizinės medžiagos negali pasižymėti koroziniu poveikiu ir neturi reaguoti su fosforu.

TU17

Leidžiama vežti tik sekciniuose vagonuose ar sudėtiniuose MEGC konteineriuose, kurių elementai yra talpyklos.

TU18

Cisternų pripildymo lygis turi būti taip apskaičiuotas, kad vežamam turiniui įkaitus iki temperatūros, kurioje garų slėgis sutampa su apsauginių vožtuvų atsidarymo slėgiu, skysčio tūris neviršija 95 % cisternos talpos. 4.3.2.3.4 punkto nuostata negalioja.

TU19

Cisternas leidžiama pripildyti iki 98 % ribos, esant pripildymo temperatūrai ir pripildymo slėgiui. 4.3.2.3.4 punkto nuostata negalioja.

TU20

(rezervuota)

TU21

Naudojant vandenį kaip apsaugos priemonę, medžiaga pripildymo metu turi būti padengta ne mažesnio kaip 12 cm storio vandens sluoksniu; pripildymo lygis esant 60 °C temperatūrai negali viršyti 98 % ribos. Naudojant azotą kaip apsaugos priemonę, pripildymo lygis esant 60 °C temperatūrai negali viršyti 96 % ribos. Tuščia likusi erdvė turi būti pripildyta azoto taip, kad atšalus medžiagai slėgis nebūtų mažesnis už atmosferos slėgį. Cisterna turi būti taip sandariai uždaryta, kad dujos negalėtų nutekėti.

TU22

Cisternas leidžiama pripildyti tik iki 90 % jų talpos; esant vidutinei 50 °C skysčio temperatūrai, turi likti 5 % laisvos erdvės.

TU23

Pripildymo lygis vienam talpos litrui negali viršyti 0,93 kg, jei pildoma pagal masę. Jei pildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.

TU24

Pripildymo lygis vienam talpos litrui negali viršyti 0,95 kg, jei pildoma pagal masę. Jei pildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.

TU25

Pripildymo lygis vienam talpos litrui negali viršyti 1,14 kg, jei pildoma pagal masę. Jei pildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.

TU26

Pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.

TU27

Cisternas leidžiama pripildyti tik iki 98 % jų talpos.

TU28

Esant norminei 15 °C temperatūrai cisternas leidžiama pripildyti tik iki 95 % jų talpos.

TU29

Cisternas leidžiama pripildyti tik iki 97 % jų talpos, o aukščiausia temperatūra po pripildymo negali viršyti 140 °C.

TU30

Cisternas leidžiama pripildyti pagal bandymų ataskaitą, pateiktą cisternos konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui, bet tik iki 90 % jų talpos.

TU31

Cisternas leidžiama pripildyti tik 1 kg medžiagos 1 talpos litrui.

TU32

Cisternas leidžiama pripildyti tik iki 88 % jų talpos.

TU33

Cisternos turi būti pripildytos nuo 88 % iki 92 % jų talpos arba po 2,86 kg medžiagos vienam talpos litrui.

TU34

Cisternas leidžiama pripildyti tik iki 0,84 kg medžiagos vienam talpos litrui.

TU35

Nevalytiems tuštiems cisterniniams vagonams, nuimamosioms cisternoms ir cisterniniams konteineriams, kuriuose buvo šių medžiagų, netaikomos RID taisyklės, jei buvo imtasi tinkamų priemonių galimiems pavojams išvengti.

TU36

Pripildymo lygis pagal 4.3.2.2 skirsnį esant norminei 15 °C temperatūrai negali viršyti 93 % talpos.

TU37

Cisternose vežamos tik tokios medžiagos, kurios turi ligos sukėlėjų, bet nekelia rimto pavojaus ir nors dėl sąlyčio su jomis gali kilti rimta infekcija, esama veiksmingų jos gydymo arba profilaktikos priemonių, todėl infekcijos pernešimo pavojus yra ribotas (t. y. vidutinis individualus pavojus ir nedidelis visuomeninis pavojus).

TU38

Veiksmai suveikus energijos slopintuvui

(rezervuota)

 

Įvykus plastinei energijos slopintuvo deformacijai pagal 6.8.4 poskyrio TE 22 specialiąją taisyklę, cisterninis vagonas arba sekcinis vagonas po apžiūros skubiai gabenamas į dirbtuves.

 

 

Tuo atveju, kai pakrautas cisterninis vagonas arba sekcinis vagonas gali atlaikyti susidūrimo smūgius, pasitaikančius įprastinėmis geležinkelių transporto sąlygomis, po to kai, pavyzdžiui, smūgio energiją švelninantis buferis buvo pakeistas įprastiniu arba buvo laikinai užblokuoti energijos slopintuvai, šį vagoną leidžiama po apžiūros perduoti iškrauti ir po to nugabenti į remonto dirbtuves.

 

 

Cisterninis vagonas arba sekcinis vagonas turi būti paženklintas nuoroda apie tai, kad energijos slopintuvai neveikia.

 

 

Pastaba. 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje ties TU 38 specialiąja taisykle nurodytas „*“ ženklas reiškia, kad ši taisyklė įsigalios tik 2007 m. sausio 1 d.

 

TU39

Būtina įrodyti, kad medžiaga tinkama vežti cisternose. Tinkamumo nustatymo būdą turi patvirtinti kompetentingoji institucija. Toks būdas – 8 bandymų serijos 8 d) bandymas (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo 1 dalies 18.7 poskyrį).

 

Medžiagos negali būti laikomos cisternose ilgiau nei laikotarpį, per kurį jos gali pasidengti plutele. Būtina imtis atitinkamų priemonių, kad medžiagoje nesusidarytų gumuliukai arba ji neprikibtų prie cisternos sienelių (pvz., valyti ir pan.)

 

 

 

4.4. SKYRIUS

 

CISTERNINIŲ KONTEINERIŲ, ĮSKAITANT IR KEIČIAMUOSIUS CISTERNINIUS KĖBULUS (KEIČIAMĄSIAS CISTERNINES TALPYKLAS), KURIŲ KORPUSAS PAGAMINTAS IŠ PLUOŠTU SUSTIPRINTO PLASTIKO (PSP), NAUDOJIMAS

 

Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC konteinerių) žr. 4.2 skyrių; dėl cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalinių konstrukcinių medžiagų, bei sekcinių vagonų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC konteineriu), išskyrus JT daugiaelemenčius konteinerius, žr. 4.3 skyrių; dėl siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms žr. 4.5 skyrių.

4.4.1

Bendrosios nuostatos

 

Vežti pavojingas medžiagas cisterniniuose konteineriuose ir keičiamuosiuose cisterniniuose kėbuluose (keičiamosiose cisterninėse talpyklose), kurių korpusas pagamintas iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP), leidžiama tik tada, kai laikomasi šių reikalavimų:

 

a) medžiagos priklauso 3,5.1, 6.1, 6.2, 8 arba 9 klasei;

 

b) medžiagos didžiausias garų slėgis (absoliutusis slėgis) esant 50 °C temperatūrai negali viršyti 110 kPa (1,1 bar);

 

c) vežti medžiagą metalinėse cisternose aiškiai leidžiama pagal 4.3.2.1.1 punkto nuostatas;

 

d) šios medžiagos, kuri žymima 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje nurodyto cisternos kodo 2 simboliu, projektinis slėgis negali viršyti 4 bar (žr. taip pat 4.3.4.1.1 punktą) ir

 

e) cisterninis konteineris ir keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla) atitinka 6.9 skyriuje pateiktus šios medžiagos vežimo reikalavimus.

4.4.2

Eksploatavimas

4.4.2.1

Taikomos 4.3.2.1.5–4.3.2.2.4, 4.3.2.3.3–4.3.2.3.6, 4.3.2.4.1–4.3.2.4.2 punktų bei 4.3.4.1 ir 4.3.4.2 skirsnių taisyklės.

4.4.2.2

Vežamos medžiagos temperatūra pripildymo metu negali viršyti aukščiausios darbinės temperatūros, kuri nurodyta cisternos skydelyje pagal 6.9.6 poskyrio reikalavimus.

4.4.2.3

Be to, taikomos ir 3.2 skyriaus A lentelės 13 skiltyje nurodytos bei 4.3.5 poskyryje aprašytos specialiosios taisyklės (TU), jei jos tinka ir medžiagų vežimui metalinėse cisternose.

 

 

 

4.5 SKYRIUS

 

SIURBIAMŲJŲ SLĖGINIŲ CISTERNŲ ATLIEKOMS TAIKYMAS IR NAUDOJIMAS

 

Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC konteinerių) žr. 4.2 skyrių; dėl cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalinių konstrukcinių medžiagų, bei sekcinių vagonų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC konteinerių), išskyrus JT daugiaelemenčius dujų konteinerius, žr. 4.3 skyrių; dėl cisterninių konteinerių, pagamintų iš pluoštu sustiprinto plastiko, žr. 4.4 skyrių.

4.5.1

Taikymas

4.5.1.1

Atliekas, kurias sudaro 3, 4.1, 5.1, 6.1, 6.2, 8 arba 9 klasei priklausančios medžiagos, leidžiama vežti siurbiamosiose slėginėse cisternose atliekoms pagal 6.10 skyriaus taisykles, jei jas leidžiama vežti cisterniniuose konteineriuose arba keičiamuosiuose cisterniniuose kėbuluose (keičiamosiose cisterninėse talpyklose) pagal 4.3 skyriaus nuostatas.

 

Medžiagas, kurioms 3.2 skyriaus A lentelės 12 skiltyje priskirtas cisternos kodas L4BH arba kitas kodas, leidžiamas pagal 4.3.4.1.2 punkte pateiktą hierarchiją, leidžiama vežti siurbiamosiose slėginėse cisternose, kurių kodo trečiasis simbolis yra raidės „A“ arba „B“.

4.5.2

Naudojimas

4.5.2.1

Vežant medžiagas siurbiamosiose slėginėse cisternose atliekoms, taikomos 4.3 skyriaus taisyklės, išskyrus 4.3.2.2.4 ir 4.3.2.3.3 punktus, taip pat ir 4.5.2.2–4.5.2.5 skirsniuose išdėstyti reikalavimai.

4.5.2.2

Skysčiai, kurie priskiriami liepsniesiems, pilami į siurbiamąsias slėgines cisternas per apatinėje cisternos dalyje esančias angas. Būtina imtis priemonių, kad susidarytų kuo mažesnis garų sluoksnis.

4.5.2.3

Jei liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23 °C, išpilami veikiant suspaustam orui, didžiausias darbinis slėgis turi būti lygus 100 kPa (1 bar).

4.5.2.4

Cisternas, kurios turi pertvaros funkciją atliekantį vidinį stūmoklį, leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei abiejose pertvaros (stūmoklio) pusėse esančios medžiagos pavojingai nereaguoja tarpusavyje (žr. 4.3.2.3.6 punktą).

4.5.2.5

Būtina užtikrinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis siurbimo įtaisai nepradėtų judėti.

 

5.1 skyrius

 

Bendrosios taisyklės

5.1.1

Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos

 

Šiame skyriuje pateikiamos pavojingųjų krovinių išsiuntimo taisyklės, susijusios su jų žymėjimu, ženklinimu ir dokumentais bei prireikus su išsiuntimo leidimais ir išankstiniais pranešimais.

5.1.2

Papildomųjų išorinių pakuočių naudojimas

5.1.2.1

a) Papildomoji išorinė pakuotė turi būti pažymėta užrašu „PAPILDOMOJI IŠORINĖ PAKUOTĖ“ ir kiekvienos joje esančios pavojingosios medžiagos JT numeriu, prieš kurį rašomos raidės „JT“, bei paženklinta pavojingumo ženklais, kaip reikalaujama 5.2.2 poskyryje, nebent visų papildomoje išorinėje pakuotėje esančių pavojingųjų medžiagų žymos ir pavojingumo ženklai lieka matomi. Jei kelios siuntos turi tokią pačią žymą arba tokį patį pavojingumo ženklą, ši žyma ir šis pavojingumo ženklas rašomas ar tvirtinamas ant pakuotės tik vieną kartą.

 

b) 5.2.2.2.2 punkte pavaizduotas 11 pavyzdžio ženklas tvirtinamas šių papildomųjų išorinių pakuočių priešingose pusėse:

 

– ant papildomųjų išorinių pakuočių, kuriose yra pagal 5.2.2.1.12 punkto reikalavimus ženklinamų krovinio vienetų, nebent pavojingumo ženklai lieka matomi, ir

 

– ant papildomųjų išorinių pakuočių, kuriose yra skysčių, turinčių ir pagal 5.2.2.1.12 punkto reikalavimus neženklinamų krovinio vienetų, nebent jų uždarymo įtaisai lieka matomi.

5.1.2.2

Kiekvienas papildomoje išorinėje pakuotėje esantis pavojingojo krovinio vienetas turi atitikti RID taisykles. Užrašas „PAPILDOMOJI IŠORINĖ PAKUOTĖ“ rodo, kad jis atitinka šias taisykles. Papildomoji išorinė pakuotė negali turėti neigiamos įtakos numatytai pavienių pakuočių funkcijai.

5.1.2.3

Šioms papildomosioms išorinėms pakuotėms taip pat taikomi bendrojo krovimo draudimai.

5.1.3

Nevalytos tuščios pakuotės (įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes), tuščios cisternos, tušti vagonai ir tušti konteineriai suverstiniams kroviniams

5.1.3.1

Nevalytos, nedegazuotos ir nedetoksikuotos tuščios pakuotės (įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes), tuščios cisternos (įskaitant cisterninius vagonus, sekcinius vagonus, nuimamąsias cisternas, vežiojamąsias cisternas, cisterninius konteinerius ir MEGC konteinerius) bei tušti vagonai ir tušti konteineriai suverstiniams kroviniams, kuriuose buvo laikomos įvairių klasių medžiagos, išskyrus 7 klasę, privalo turėti tas pačias žymas bei pavojingumo ženklus ar plakatus kaip ir pripildyti.

 

Pastaba. Dėl dokumentų žr. 5.4 skyrių.

5.1.3.2

Cisternų ir IBC konteinerių, kurie buvo naudojami radioaktyviosioms medžiagoms vežti, negalima naudoti kitiems kroviniams laikyti ar vežti, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo išvalyti ir jų tarša nesiekė 0,4 Bq/cm, esant beta ir gama spinduliuotės šaltiniams bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotės šaltiniams, arba 0,04 Bq/cm2, esant kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams.

5.1.4

Bendrasis pakavimas

 

Jei į tą pačią išorinę pakuotę pakuojami du ar daugiau pavojingųjų krovinių, krovinio vienetai privalo turėti kiekvienai medžiagai nustatytus pavojingumo ženklus ir žymas. Jei skirtingiems kroviniams numatytas tas pats pavojingumo ženklas, jis tvirtinamas tik vieną kartą.

5.1.5

Bendrosios 7 klasės taisyklės

5.1.5.1

Taisyklės, kurių privaloma laikytis prieš vežimą

5.1.5.1.1

Taisyklės, kurių privaloma laikytis prieš pirmąjį pakuotės vežimą

 

Prieš pirmąjį pakuotės vežimą privaloma laikytis šių taisyklių:

 

a) jei sandariojo apvalkalo projektinis slėgis (viršslėgis) viršija 35 kPa, būtina užtikrinti, kad veikiant šiam slėgiui tankusis apvalkalas išliks nepažeistas ir atitiks patvirtintą konstrukcinį tipą;

 

b) kiekvienos B(U), B(M) ir C tipo pakuotės ir daliųjų medžiagų turinčios siuntos atveju būtina užtikrinti, kad apsauginio ekrano ir tankiojo apvalkalo veiksmingumas bei prireikus šilumos perdavimo savybės ir uždarymo sistemos veiksmingumas neperžengs ribų, kurios gali būti taikomos arba yra nustatytos patvirtintam konstrukciniam tipui;

 

c) vykdant 6.4.11.1 skirsnio reikalavimus, pakuotės, kuriose yra daliųjų medžiagų ir į kurių sudėtį yra įtraukta neutronų absorbentų, turi būti tikrinamos, siekiant nustatyti minėtų neutronų absorbentų buvimą ir pasiskirstymą.

5.1.5.1.2

Taisyklės, kurių privaloma laikytis prieš kiekvieną pakuotės vežimą

 

Prieš kiekvieną siuntos vežimą privaloma laikytis šių taisyklių:

 

a) būtina užtikrinti, kad kiekviena pakuotė atitinka visus taikomose RID taisyklėse nurodytus reikalavimus;

 

b) būtina užtikrinti, kad krovinio užkabinimo įtaisai, neatitinkantys 6.4.2.2 skirsnio reikalavimų, būtų pašalinti, laikantis 6.4.2.3 skirsnio nuostatų arba kitu būdu padaromi netinkamais pakuotei kelti;

 

c) kiekvienos B(U), B(M) ir C tipų pakuotės bei daliųjų medžiagų turinčios pakuotės atveju būtina užtikrinti, kad bus įvykdyti visi patvirtinimo pažymėjimuose nurodyti reikalavimai;

 

d) visos B(U), B(M) ir C tipų pakuotės sulaikomos tokiam laikui, kol nusistovės apytikrė pusiausvyra, kai galima įrodyti, jog įvykdyti temperatūros ir slėgio reikalavimai, nebent kuri nors pusė būtų vienašališkai atleidusi nuo šių reikalavimų vykdymo;

 

e) atliekant apžiūrą ir (arba) atitinkamus bandymus, būtina užtikrinti, kad visų B(U), B(M) ir C tipų pakuočių uždarymo įtaisai, vožtuvai ir kitos tankiojo apvalkalo angos, pro kurias galėtų prasiskverbti radioaktyvusis turinys, yra tinkamai uždaryti arba prireikus užsandarinti, kaip reikalaujama 6.4.8.7 skirsnio nuostatose;

 

f) kiekvienos ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos atveju būtina užtikrinti, kad bus įvykdyti visi patvirtinimo pažymėjime nurodyti reikalavimai ir atitinkamos RID taisyklės;

 

g) daliųjų medžiagų turinčių pakuočių atveju turi būti atlikti 6.4.11.4 skirsnio b) punkte numatyti matavimai bei 6.4.11.7 skirsnyje aprašyti bandymai, siekiant įrodyti uždarymo įtaiso buvimą pakuotėje;

 

h) mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos atveju būtina užtikrinti, kad bus laikomasi visų patvirtinimo pažymėjime nurodytų reikalavimų bei taikytinų RID taisyklių.

5.1.5.2

Leidimas vežti ir išankstinis pranešimas

5.1.5.2.1

Bendrosios nuostatos

 

Be 6.4 skyriuje aprašyto pakuotės konstrukcinio tipo patvirtinimo tam tikromis aplinkybėmis privalomas ir daugiašalis leidimas vežti krovinį (5.1.5.2.2 ir 5.1.5.2.3 punktai). Be to, tam tikromis aplinkybėmis apie krovinių vežimą būtina pranešti kompetentingosioms institucijoms (5.1.5.2.4 punktas).

5.1.5.2.2

Leidimas vežti krovinį

 

Daugiašalis leidimas privalomas:

 

a) vežant B(M) tipo pakuotes, kai šios pakuotės neatitinka 6.4.7.5 skirsnyje pateiktų reikalavimų arba kai jose numatytas kontroliuojamas laikinasis vėdinimas;

 

b) vežant B (M) tipo pakuotes su radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jų aktyvumas yra didesnis nei 3000 A1 arba kai kada 3000 A2 ar 1000 TBq, pagal tai, kuri šių verčių yra mažesnė;

 

c) vežant daliųjų medžiagų turinčias pakuotes, kai jų krizinės saugos koeficientų suma viršija 50.

 

Kompetentingoji institucija, tvirtindama konstrukcinį tipą (žr. 5.1.5.3.1 punktą), gali specialia nuostata leisti vežti krovinius į savo šalį arba per savo šalį be atskiro leidimo.

5.1.5.2.3

Leidimas vežti krovinį pagal specialųjį susitarimą

 

Kompetentingoji institucija gali patvirtinti taisykles, pagal kurias siunta, neatitinkanti visų taikytinų RID reikalavimų, gali būti vežama pagal specialųjį susitarimą (žr. 1.7.4 poskyrį).

5.1.5.2.4

Išankstinis pranešimas

 

Iš anksto informuoti kompetentingąją instituciją privaloma tokiais atvejais:

 

a) prieš pirmą kartą veždamas siuntą, kuriai reikalingas kompetentingosios institucijos leidimas, siuntėjas turi užtikrinti, kad kiekvienos valstybės, per kurią arba į kurią bus vežamas krovinys, kompetentingajai institucijai bus pateiktos visų pakuočių konstrukciniam tipui reikalingų pažymėjimų kopijos. Siuntėjas neprivalo laukti kompetentingosios institucijos patvirtinimo apie dokumentų gavimą, o kompetentingoji institucija nėra įpareigota patvirtinti gavusi dokumentus;

 

b) visais toliau nurodytais vežimo atvejais siuntėjas privalo iš anksto informuoti kiekvienos valstybės, per kurią arba į kurią bus vežamas krovinys, kompetentingąją instituciją. Kompetentingoji institucija turi gauti tokį pranešimą, likus mažiausiai 7 dienoms iki vežimo pradžios:

 

(i) vežamos C tipo pakuotės su radioaktyviosiomis medžiagomis, kurių aktyvumas didesnis kaip 3000 A1 arba kai kuriais atvejais 3000 A2 ar 1000 TBq, pagal tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė;

 

(ii) vežamos B(U) tipo pakuotės su radioaktyviosiomis medžiagomis, kurių aktyvumas didesnis kaip 3000 A1 arba kai kuriais atvejais 3000 A2 ar 1000 TBq, pagal tai, kuri iš šių verčių yra mažesnė;

 

(iii) vežamos B(M) tipo pakuotės;

 

(iv) vežama pagal specialųjį susitarimą;

 

c) siuntėjas neprivalo išsiųsti atskiro pranešimo, jei leidimo vežti paraiškoje buvo pateikta visa reikalinga informacija;

 

d) pranešime apie krovinio išsiuntimą turi būti nurodyta:

 

(i) pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima identifikuoti pakuotę, įskaitant visus leidimų numerius ir žymas;

 

(ii) išsiuntimo data, planuojama siuntos atvežimo data ir numatomas vežimo maršrutas;

 

(iii) radioaktyviosios medžiagos (medžiagų) arba nuklido (nuklidų) pavadinimai;

 

(iv) radioaktyviųjų medžiagų fizikinio ar cheminio pavidalo aprašymas arba nuoroda apie tai, kad vežamos ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos arba mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos, ir

 

(v) didžiausias radioaktyviojo turinio aktyvumas bekereliais kartu su SI sistemoje numatytu priešdėliu (žr. 1.2.2.1). Vežant daliąsias medžiagas vietoje aktyvumo galima nurodyti daliųjų medžiagų masę gramais (g) arba jų kartotiniais vienetais.

5.1.5.3

Kompetentingosios institucijos išduodamas patvirtinimas (leidimas)

5.1.5.3.1

Kompetentingosios institucijos patvirtinimas (leidimas) privalomas:

 

a) konstrukciniam tipui, kuriam priskiriamos:

 

(i) ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos;

(ii) mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos;

(iii) pakuotės, kuriose yra ne mažiau kaip 0,1 kg urano heksafluorido;

(iv) visos pakuotės, turinčios daliųjų medžiagų, jei joms netaikoma 6.4.11.2 skirsnio išimtis;

(v) B(U) tipo pakuotės ir B(M) tipo pakuotės;

(vi) C tipo pakuotės;

 

b) specialiesiems susitarimams;

 

c) kai kuriems vežimams (žr. 5.1.5.2.2 punktą).

 

Patvirtinimu (leidimu) pažymima, kad įvykdyti visi taikytini reikalavimai; tvirtinant konstrukcinį tipą, patvirtinimo pažymėjime nurodoma ir konstrukciniam tipui suteikta žyma.

 

Pakuotės pavyzdžio patvirtinimas ir leidimas vežti gali būti išduodami kaip vienas pažymėjimas.

 

Patvirtinimo pažymėjimai ir jų paraiškos turi atitikti 6.4.23 poskyrio reikalavimus.

5.1.5.3.2

Siuntėjas privalo turėti kiekvieno reikalingo pažymėjimo kopiją. Siuntėjas, prieš pradėdamas vežimą pagal šių pažymėjimų nuostatas, taip pat privalo turėti instrukcijų apie taisyklingą siuntų uždarymą ir kitus paruošiamuosius išsiuntimo veiksmus kopijas.

5.1.5.3.3

Tuo atveju, kai kompetentingoji institucija kontrolės tikslams pareikalauja brėžinių, kurie įrodytų, jog pakuočių pavyzdžiai, kuriems neprivalomas kompetentingosios institucijos leidimas, atitinka visus taikytinus reikalavimus, siuntėjas privalo juos pateikti.

5.1.5.4

Reikalavimų, susijusių su patvirtinimu (leidimu) ir išankstiniu pranešimu, santrauka

 

1 pastaba. Prieš pirmąjį kartą veždamas pakuotę, kuriai privalomas kompetentingosios institucijos išduotas pakuotės pavyzdžio patvirtinimas, siuntėjas turi užtikrinti, kad pakuotės pavyzdžio patvirtinimo kopija bus pateikta kiekvienos valstybės, susijusios su vežimu, kompetentingajai institucijai (žr. 5.1.5.2.4 punkto a) papunktį).

 

2 pastaba. Išankstinis pranešimas privalomas tuo atveju, kai vežamas turinys yra didesnis kaip (3 x 10^3) A1 arba (3 x 10^3) A2 ar 1000 TBq (žr. 5.1.5.2.4 punkto b) papunktį).

 

3 pastaba. Daugiašalis leidimas vežti privalomas tuo atveju, kai vežamas turinys yra didesnis kaip (3 x 10^3) A1 arba (3 x 10^3) A2 ar 1000 TBq arba kai leidžiama retkarčiais sumažinti slėgį, jį kontroliuojant (žr. 5.1.5.2 skirsnį).

 

4 pastaba. Dėl patvirtinimo ir išankstinio pranešimo žr. taisykles, taikomas pakuotėms, kurios naudojamos tam tikrai medžiagai vežti.

 

 

 

 

Turinys

JT Nr.

Kompetentingosios institucijos patvirtinimas (leidimas) privalomas

Siuntėjo pranešimas prieš kiekvieną vežimą kilmės šalies ar su vežimu susijusių valstybių kompetentingosioms institucijoms

Nuoroda

kilmės šalis

susijusios valstybės a)

Nepateiktų A1 ir A2 verčių skaičiavimas

–

Taip

Taip

Ne

–

Išskirtinės pakuotės

2908

 

 

 

-

– pakuotės pavyzdys

2909

Ne

Ne

Ne

 

– vežimas

2910

Ne

Ne

Ne

 

2911

 

 

 

 

LSA medžiagos b) ir SCO gaminiai b) arba 1, 2, ar 3 tipo pramoninės pakuotės, daliosios ir nedaliosios, išskirtinės

2912

 

 

 

-

2913

 

 

 

 

3321

 

 

 

 

3322

 

 

 

 

– pakuotės pavyzdys

 

Ne

Ne

Ne

 

– vežimas

 

Ne

Ne

Ne

 

A tipo pakuotės b), daliosios ir nedaliosios, išskirtinės

2915

 

 

 

-

3332

 

 

 

 

– pakuotės pavyzdys

 

Ne

Ne

Ne

 

– vežimas

 

Ne

Ne

Ne

 

B(U) tipo pakuotės b), daliosios ir nedaliosios, išskirtinės

2916

 

 

 

5.1.5.2.4 b)

5.1.5.3.1 a)

6.4.22.2

 

 

 

 

– pakuotės pavyzdys

 

Taip

Ne

žr. 1 past.

– vežimas

 

Ne

Ne

žr. 2 past.

B(M) tipo pakuotės, daliosios ir nedaliosios, išskirtinės

2917

 

 

 

5.1.5.2.4 b)

5.1.5.3.1 a)

5.1.5.2.2

6.4.22.3

– pakuotės pavyzdys

 

Taip

Taip

Ne

– vežimas

 

žr. 3 past.

žr. 3 past.

Taip

C tipo pakuotėsb), daliosios ir nedaliosios, išskirtinės

3323

 

 

 

5.1.5.2.4 b)

5.1.5.3.1 a)

6.4.22.2

– pakuotės pavyzdys

 

Taip

Ne

žr. 1 past.

– vežimas

 

Ne

Ne

žr. 2 past.

Siuntos, turinčios daliųjų medžiagų

2977

 

 

 

5.1.5.3.1 a)

5.1.5.2.2

6.4.22.4

3324

 

 

 

– pakuotės pavyzdys

3325

Taipc)

Taipc)

Ne

– vežimas:

3326

 

 

 

krizinės saugos koeficientų suma ne didesnė kaip 50

3327

 

 

 

3328

Ned)

Ned)

žr. 2 past.

krizinės saugos koeficientų suma didesnė kaip 50

3329

 

 

 

3330

Taip

Taip

žr. 2 past.

3331

 

 

 

3333

 

 

 

Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos

 

 

 

 

1.6.6.3

5.1.5.3.1 a)

6.4.22.5

– konstrukcinis pavyzdys

–

Taip

Ne

Ne

– vežimas

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

Mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos

 

 

 

 

5.1.5.3.1 a)

6.4.22.3

– konstrukcinis pavyzdys

–

Taip

Ne

Ne

– vežimas

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

Pakuotės, turinčios ne mažiau kaip 0,1 kg urano heksafluorido

 

 

 

 

5.1.5.3.1 a)

6.4.22.1

– konstrukcinis pavyzdys

–

Taip

Ne

Ne

– vežimas

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

žr. 4 past.

Specialusis susitarimas

2919

 

 

 

1.7.4.2

5.1.5.3.1 b),

5.1. 5.2.4 b)

– vežimas

3331

Taip

Taip

Taip

Patvirtinti pakuočių pavyzdžiai, kuriems taikomos laikinosios taisyklės

 

žr. 1.6.6 poskyrį

žr. 1.6.6 poskyrį

žr. 1 past.

1.6.6.1

1.6.6.2

5.1.5.2.4 b)

5.1.5.3.1 a)

5.1.5.2.2

 

 

a) Valstybės, iš kurių, per kurias ar į kurias vežama siunta.

 

b) Jei radioaktyvųjį turinį sudaro daliosios medžiagos, kurioms taikomos pakuočių su daliosiomis medžiagomis taisyklės, joms galioja daliųjų medžiagų turinčių pakuočių taisyklės (žr. 6.4.11 poskyrį).

 

c) Pakuotėms, kurios skirtos daliosioms medžiagoms vežti, gali būti privalomas leidimas ir pagal kitą lentelės punktą.

 

d) Vežimui gali būti privalomas leidimas pagal kitą lentelės punktą.

 

 

 

5.2 SKYRIUS

 

ŽYMĖJIMAS IR ŽENKLINIMAS

5.2.1

Krovinio vienetų žymėjimas

 

Pastaba. Dėl pakuočių, didžiųjų pakuočių, dujų talpyklų ir IBC konteinerių žymėjimo konstrukcijos, bandymų ir patvirtinimo žymomis žr. 6 dalį.

5.2.1.1

Jei RID taisyklėse nenumatyta kitaip, krovinio vienetas turi būti aiškiai ir nenutrinamai pažymėtas joje esančių medžiagų JT numeriais, prieš juos įrašant raides „JT“. Vežant nesupakuotus gaminius, žyma nurodoma ant paties gaminio, jo pavažų arba kėlimo, sandėliavimo bei išleidimo įrangos.

5.2.1.2

Visos šiame skyriuje nurodytos žymos turi būti:

 

a) gerai matomos ir lengvai įskaitomos,

 

b) atsparios įvairioms oro sąlygoms.

5.2.1.3

Apsauginės pakuotės papildomai žymimos žodžiu „APSAUGINIS“.

5.2.1.4

IBC konteineriai, kurių talpa didesnė kaip 450 litrų, žymimi dviejuose priešpriešiniuose šonuose.

5.2.1.5

Papildomosios 1 klasės krovinių taisyklės

 

Pakuotės su 1 klasės kroviniais pagal 3.1.2 poskyrio reikalavimus privalo turėti papildomąsias žymas, nurodančias oficialųjį vežimui skirtą medžiagos pavadinimą. Ši žyma turi būti lengvai įskaitoma ir nenutrinama, užrašyta kilmės šalies valstybine kalba ir, jei tai nėra prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalba, dar prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalba, jei tarptautiniai tarifai ar geležinkelių susitarimai nenumato kitaip.

 

Jei karinės siuntos, aprašytos 1.5.2 poskyryje, vežamos kaip vagono siunta ar nedalomasis krovinys, pakuotės žymimos ne oficialiuoju vežimui skirtu pavadinimu, o kompetentingosios karinės institucijos nustatytu pavadinimu.

5.2.1.6

Papildomosios 2 klasės dujų taisyklės

 

Ant daugkartinio naudojimo talpyklų turi būti įskaitomai ir nenutrinamai užrašyta:

 

a) dujų ar dujų mišinio JT numeris ir 3.12 poskyryje nurodytas oficialusis vežimui skirtas pavadinimas;

 

vežant k. n. grupei priskirtas dujas, be JT numerio būtina papildomai nurodyti tik techninį dujų pavadinimą1);

 

vežant dujų mišinius, užtenka nurodyti ne daugiau kaip du jų komponentus, kurie ir nulemia jų pavojingumą;

________________________

1} Vietoje techninio pavadinimo leidžiama vartoti vieną šių pavadinimų:

– JT 1078 šaldomosios dujos, k. n.: mišinys F 1, mišinys F 2, mišinys F 3;

– JT 1060 metilacetilenas ir Propadienas, mišinys, stabilizuotas: mišinys P 1, mišinys P 2;

– JT 1965 angliavandenilių dujos, mišinys, suskystintas, k. n.: mišinys A arba butanas, mišinys A 01 arba butanas, mišinys A 02 arba butanas, mišinys A 0 arba butanas, mišinys A 1, mišinys B 1, mišinys B 2, mišinys B, mišinys C arba propanas.

 

 

 

b) vežant suspaustas dujas, kurios pripildomos pagal masę, ir suskystintas dujas – didžiausia leistinoji pripildymo masė ir pačios talpyklos masė, įskaitant įrangos elementus, pritvirtintus pripildymo metu, arba bruto masė;

 

c) artimiausio periodinio bandymo data (metai).

 

Šie duomenys turi būti įspausti arba nurodyti ant talpyklos pritvirtintame ilgalaikiame skydelyje ar ženkle, arba patvarioje ir aiškiai matomoje žymoje, užrašytoje, pvz., laku ar kitu panašiu būdu.

 

1 pastaba. Žr. taip pat 6.2.17 poskyrį.

 

2 pastaba. Dėl vienkartinių talpyklų žr. 6.2.1.8 skirsnį.

5.2.1.7

7 klasės radioaktyviųjų medžiagų specialiosios žymėjimo taisyklės

5.2.1.7.1

Kiekviena pakuotė žymima aiškiai įskaitomomis ir nenutrinamomis siuntėjo ir (arba) gavėjo identifikavimo žymomis pakuotės išorėje.

5.2.1.7.2

Išskyrus išskirtines pakuotes, kiekvienos siuntos pakuotės išorėje turi būti gerai įskaitomas ir nenutrinamai pažymėtas JT numeris, prieš jį įrašant raides „JT“ ir oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas. Išskirtinėms pakuotėms privalomas tik JT numeris ir raidės „JT“.

5.2.1.7.3

Jei pakuotės masė didesnė kaip 50 kg, jos pakuotės išorėje būtina aiškiai įskaitomai ir nenutrinamai nurodyti didžiausią leistinąją bruto masę.

5.2.1.7.4

Kiekviena pakuotė, kuri:

 

a) atitinka IP-1 tipo pakuotės pavyzdį, IP-2 tipo pakuotės pavyzdį arba IP-3 tipo pakuotės pavyzdį, pakuotės išorėje žymima aiškiai įskaitomu ir nenutrinamu užrašu „IP-1 tipas“, „IP-2 tipas“ ir „IP-3 tipas“;

 

b) atitinka A tipo pakuotės pavyzdį, pakuotės išorėje žymima aiškiai įskaitomu ir nenutrinamu užrašu „A tipas“;

 

c) atitinka IP-2 tipo pakuotės pavyzdį, IP-3 tipo pakuotės pavyzdį arba A tipo pakuotės pavyzdį, pakuotės išorėje žymima aiškiai įskaitomu ir nenutrinamu automobilių transporto priemonės kodu(VRI kodu)2), budingu konstrukcinio tipo kilmės šaliai, gamintojo pavadinimu ar kita kompetentingosios institucijos nustatyta pakuotės identifikavimo žyma.

_____________________

2) Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamasis ženklas pagal Kelių eismo konvenciją (Viena, 1968).

 

5.2.1.7.5

Kiekviena pakuotė, atitinkanti kompetentingosios institucijos patvirtintą konstrukcinį tipą, pakuotės išorėje žymima aiškiai įskaitomais ir nenutrinamais užrašais, nurodant:

 

a) žymą, kurią kompetentingoji institucija suteikė šiam konstrukciniam tipui;

 

b) serijos numerį, pagal kurį galima aiškiai klasifikuoti atskiras šį konstrukcinį tipą atitinkančias pakuotes;

 

c) „B(U) TIPAS“ arba „B(M) TIPAS“ šių tipų pakuočių pavyzdžių atvejais ir

 

d) „C TIPAS“ šio tipo pakuotės pavyzdžio atveju.

5.2.1.7.6

Ant kiekvienos pakuotės, kuri atitinka B(U), B(M) ar C tipo pakuotės pavyzdį, žymimas toliau pavaizduotas spinduliuotės simbolis, kuris spauduojamas, įspaudžiamas ar kitu ugniai ir vandeniui atspariu būdu pažymimas išorinės ugniai ir vandeniui atsparios talpyklos išorėje.

 

 

 

Spinduliuotės simbolis. Siekiant išlaikyti proporcijas, nustatyta, kad vidinio apskritimo spindulys yra X. X turi būti ne mažesnis kaip 4 mm.

 

5.2.1.7.7

Jei talpyklose ar pakavimo priemonėse yra LSA-I medžiagų arba SCO-I gaminių ir jie vežami išskirtinio naudojimo sąlygomis pagal 4.1.9.2.3 punkto reikalavimus, šios talpyklos ar pakavimo priemonės gali būti žymimos užrašu „RADIOAKTYVU LSA-I“ arba „RADIOAKTYVU SCO-I“.

5.2.2

Pakuočių ženklinimas

 

Pastaba. Ženklinami mažieji konteineriai laikomi pakuotėmis.

5.2.2.1

Ženklinimo taisyklės

5.2.2.1.1

Vežant bet kokią 3.2 skyriaus A lentelėje pateiktą medžiagą ar gaminį, ant pakuočių tvirtinami 5 skiltyje nurodyti pavojingumo ženklai, jei 6 skilties specialioji taisyklė nenumato kitaip.

5.2.2.1.2

Vietoje pavojingumo ženklų leidžiamos ir nenutrinamos pavojingumo žymos, kurios tiksliai atitinka nustatytą pavyzdį.

5.2.2.1.3–

5.2.2.1.5

(rezervuota)

5.2.2.1.6

Priešingai nei numato 5.2.2.2.1.2 papunkčio nuostatos visi pavojingumo ženklai:

 

a) tvirtinami ant to paties pakuotės paviršiaus, jei tai leidžia pakuotės matmenys; vežant siuntas su 1 arba 7 klasės kroviniais, pavojingumo ženklai tvirtinami šalia žymų su oficialiuoju vežimui skirtu pavadinimu;

 

b) turi būti taip tvirtinami ant pakuočių, kad jų negalėtų uždengti ar užkloti pakuotės dalis, ant pakuotės pritvirtintas elementas, kitas pavojingumo ženklas ar žyma;

 

c) turi būti tvirtinami vienas šalia kito, jei privalomas daugiau kaip vienas pavojingumo ženklas.

 

Jei pakuotės forma yra pernelyg netaisyklinga arba pakuotė yra per maža, kad galima būtų tinkamai pritvirtinti pavojingumo ženklą, leidžiama jį virve ar kita tinkama priemone standžiai pririšti prie pakuotės.

5.2.2.1.7

IBC konteineriai, kurių talpa viršija 450 litrų, ženklinami pavojingumo ženklus tvirtinant dviejose priešingose šonuose.

5.2.2.1.8

Pakuočių su sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogstamaisiais gaminiais, vežamų kaip karinės siuntos, specialiosios ženklinimo taisyklės

 

Vežant 1.5.2 poskyryje aprašytas karines siuntas kaip vagono siuntas ar nedalomuosius krovinius, pakuočių nebūtina ženklinti 3.2 skyriaus A lentelės 5 skiltyje nurodytais pavojingumo ženklais, jei iš važtaraščio įrašų (žr. 5.4.1.2.1 punkto f) papunktį) aišku, kad buvo laikytasi 7.5.2 poskyryje pateiktų bendrojo krovimo draudimų.

5.2.2.1.9

Specialiosios savaime reaguojančių medžiagų ir organinių peroksidų ženklinimo taisyklės

 

a) 4.1 pavyzdžio pavojingumo ženklas taip pat reiškia ir tai, kad produktas gali būti liepsnusis, taigi 3 pavyzdžio pavojingumo ženklas neprivalomas. Vežant B tipo savaime reaguojančias medžiagas būtina papildomai pritvirtinti 1 pavyzdžio pavojingumo ženklą išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingoji institucija leido atsisakyti šio ženklo ant tam tikros pakuotės, kadangi bandymų rezultatai parodė, jog savaime reaguojanti medžiaga, vežama tokioje pakuotėje, nepasižymi sprogstamosiomis savybėmis.

 

b) 5.2 pavyzdžio pavojingumo ženklas taip pat reiškia ir tai, kad produktas gali būti liepsnūs, taigi 3 pavyzdžio pavojingumo ženklas neprivalomas. Papildomai tvirtinami tokie pavojingumo ženklai:

 

(i) 1 pavyzdžio pavojingumo ženklas, vežant B tipo organinius peroksidus, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingoji institucija leido atsisakyti šio ženklo ant tam tikros pakuotės, kadangi bandymų rezultatai parodė, jog organinis peroksidas, vežamas tokioje pakuotėje, nepasižymi sprogstamosiomis savybėmis;

 

(ii) 8 pavyzdžio pavojingumo ženklas, jei medžiaga atitinka 8 klasės I arba II pakavimo grupės kriterijus.

 

Konkrečiai įvardytoms savaime reaguojančioms medžiagoms ir organiniams peroksidams privalomi pavojingumo ženklai pateikiami 2.2.41.4 arba 2.2.52.4 skirsniuose.

5.2.2.1.10

Pakuočių su infekcinėmis medžiagomis specialiosios ženklinimo taisyklės

 

Be 6.2 pavyzdžio pavojingumo ženklų pakuotėms su infekcinėmis medžiagomis privalomi ir visi kiti pavojingumo ženklai, atspindintys vežamo turinio savybes.

5.2.2.1.11

Specialiosios radioaktyviųjų medžiagų ženklinimo taisyklės

5.2.2.1.11.1

Nepaisant didiesiems konteineriams ir cisternoms taikytinų 5.3.1.1.3 punkte nurodytų taisyklių, visos tam tikros kategorijos pakuotės, papildomosios išorinės pakuotės ir konteineriai turi būti ženklinami 7A, 7B ir 7C pavyzdžio pavojingumo ženklais (žr. 2.2.7.8.4 punktą). Ženklai tvirtinami išorėje ant dviejų priešpriešinių pakuotės šonų arba ant visų keturių konteinerio šonų. Kiekviena papildomoji pakuotė su radioaktyviosiomis medžiagomis privalo turėti mažiausiai du pavojingumo ženklus, pritvirtintus papildomosios išorinės pakuotės išorėje priešingose pusėse. Visoms pakuotėms, papildomosioms išorinėms pakuotėms ir konteineriams su daliosiomis medžiagomis, išskyrus tas daliąsias medžiagas, kurios laikomos išskirtinėmis pagal 6.4.11.2 skirsnio nuostatas, privalomi papildomieji 7E pavyzdžio pavojingumo ženklai; prireikus šie ženklai gali būti tvirtinami šalia radioaktyviųjų medžiagų pavojingumo ženklų. Ženklai neturi uždengti 5.2.1 poskyryje nurodytų žymų. Ženklus, nesusijusius su vežamu turiniu, būtina nuimti arba uždengti.

5.2.2.1.11.2

Kiekvienas 7A, 7B ir 7C pavyzdžio pavojingumo ženklas papildomas šiais duomenimis:

 

a) turinys:

 

(i) išskyrus LSA-I medžiagas, nurodomas radionuklido pavadinimas pagal 2.2.7.7.2.1 lentelę kartu su joje pateiktais simboliais. Vežant radionuklidų mišinius, nurodomi labiausiai ribojami nuklidai, jei tik užtenka vietos eilutėje. LSA arba SCO grupė įrašoma po radionuklido (radionuklidų) pavadinimo. Tam naudojami pavadinimai „LSA-II“, „LSA-III“, „SCO-I“ ir „SCO-II“.

 

(ii) LSA-I medžiagoms pakanka žymos „LSA-I“; radionuklido pavadinimas nebūtinas.

 

b) aktyvumas:

 

didžiausias radioaktyviojo turinio aktyvumas vežimo metu išreiškiamas bekereliais (Bq), pridedant atitinkamą SI sistemos priešdėlį (žr. 1.2.2.1 skirsnį). Vežant daliąsias medžiagas, vietoje aktyvumo leidžiama nurodyti daliųjų medžiagų masę gramais (g) ar jų kartotiniais;

 

c) papildomųjų išorinių pakuočių ir konteinerių „turinio“ ir „aktyvumo“ duomenys pavojingumo ženkluose turi atitikti a) ir b) punktų reikalavimus, o duomenys apie bendrąjį papildomosios išorinės pakuotės ar konteinerio turinį turi būti sumuojami, išskyrus pavojingumo ženklus ant papildomųjų išorinių pakuočių ir konteinerių, kuriuose bendrai sukrautos pakuotės su skirtingais radionuklidais; šiuo atveju turi būti nurodyta „žr. važtaraštį“.

 

d) transporto indeksas: žr. 2.2.7.6.1.1 ir 2.2.7.6.1.2 papunkčius (I-BALTA kategorijai transporto indeksas neprivalomas).

5.2.2.1.11.3

Kiekviename 7E pavyzdžio pavojingumo ženkle būtina papildomai įrašyti krizinės saugos koeficientą (CSI), kuris nurodytas kompetentingosios institucijos išduotame leidime vežti pagal specialųjį susitarimą arba pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime.

5.2.2.1.11.4

Papildomųjų išorinių pakuočių ir konteinerių pavojingumo ženkluose nurodytas krizinės saugos koeficientas (CSI) turi apimti ir 5.2.2.1.11.3 papunktyje nustatytą papildomosios išorinės pakuotės ar konteinerio daliojo turinio bendrąjį kiekį.

5.2.2.1.12

Papildomieji pavojingumo ženklai

 

Išskyrus 1 ir 7 klasės krovinius, 5.2.2.2.2 punkte pavaizduotas 11 pavyzdžio ženklas turi būti tvirtinamas ant šių pakuočių priešingų šonų:

 

– ant pakuočių, kurias sudaro skystųjų medžiagų talpyklos su nematomais iš išorės uždarymo įtaisais;

 

– ant pakuočių, kurias sudaro talpyklos su vėdinimo įtaisais, arba ant talpyklų su vėdinimo įtaisais be išorinės pakuotės ir

 

– ant pakuočių su atšaldytomis suskystintomis dujomis.

5.2.2.2

Pavojingumo ženklams keliami reikalavimai

5.2.2.2.1

Pavojingumo ženklai turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus, o jų spalva, simboliai bei bendroji forma privalo atitikti 5.2.2.2.2 punkte pavaizduotus pavojingumo ženklų pavyzdžius.

5.2.2.2.1.1

Visi pavojingumo ženklai, išskyrus 11 pavyzdžio ženklą, yra kampu pastatyto kvadrato (rombo) formos; jų kraštinės ilgis negali būti mažesnis kaip 100 mm. Ženklo viduryje 5 mm atstumu nuo kraštų brėžiama linija, tokios pačios spalvos kaip ir pats simbolis. 11 pavyzdžio ženklas yra A5 standartinio formato (148 mm x 210 mm) kvadratas. Talpykloms, kurios skirtos atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, leidžiama naudoti įprastinio A7 formato (74 mm x 105 mm) ženklus. Pavojingumo ženklai gali būti ir mažesnių matmenų, jei to reikalauja pakuotės dydis, tačiau su sąlyga, kad jie bus aiškiai matomi.

5.2.2.2.1.2

2 klasės dujoms skirti balionai gali turėti pavojingumo ženklus, kurie prilygsta šiame skirsnyje aprašytiems pavojingumo ženklams, tačiau jų matmenys pagal standartą ISO 7225:1994 „Precautionary labels for gas cylinder“(„Įspėjamieji dujų balionų ženklai“), yra mažesni, kad juos galima būtų pritvirtinti ant balionų necilindrinės formos dalies (pvz., baliono kaklo). Nepaisant 5.2.2.1.6 punkto reikalavimų, pavojingumo ženklai gali vienas kitą uždengti, bet tik tiek, kiek leidžia ISO 7225 standartas. Tačiau pagrindinio pavojingumo ženklai ir visų kitų pavojingumo ženklų skaitmenys turi būti visiškai matomi, o jų simboliai gerai atpažįstami.

5.2.2.2.1.3

Pavojingumo ženklai, išskyrus 11 pavyzdžio ženklą, dalijami į dvi dalis. Išskyrus 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasius, viršutinė pavojingumo ženklo dalis paliekama tik simboliui, o apatinė – tekstui, klasės numeriui ir prireikus suderinamumo grupę žyminčiai raidei.

 

Pastaba. 1, 2, 3, 5.1, 5.2, 7, 8 ir 9 klasių numeris nurodomas apatiniame kampe. 4.1, 4.2 ir 4.3 klasių bei 6.1 ir 6.2 klasių pavojingumo ženkluose apatiniame kampe nurodomas tik skaičius 4 arba 6 (žr. 5.2.2.2.2 papunktį).

5.2.2.2.1.4

Išskyrus 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasius, 1 klasės pavojingumo ženklų apatinėje dalyje nurodomas poklasio numeris ir medžiagos ar gaminio suderinamumo grupė. 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių pavojingumo ženklų viršutinėje dalyje nurodomas poklasio numeris, o apatinėje dalyje – suderinamumo grupę žyminti raidė.

5.2.2.2.1.5

Pavojingumo ženkluose, išskyrus 7 klasės pavojingumo ženklus, po simboliu (neatsižvelgiant į klasės numerį) leidžiama nurodyti tik neprivalomus duomenis apie pavojaus pobūdį ir apie būtinas apsaugos priemones tvarkant pakuotę.

5.2.2.2.1.6

Simboliai, tekstas ir skaičiai turi būti gerai įskaitomi ir nenutrinami, pavojingumo ženkluose jie rašomi juodai, išskyrus:

 

a) 8 klasės pavojingumo ženklus, kuriuose atitinkamas tekstas ir klasės numeris rašomi baltai,

 

b) žalio, raudono ir žydro fono pavojingumo ženklus, kuriuose simboliai, tekstas ir skaičiai rašomi baltai, ir

 

c) 2.1 pavyzdžio pavojingumo ženklus ant balionų ir dujų balionėlių JT Nr. 1011, 1075, 1965 ir 1978, kuriuose simboliai, tekstas ir skaičiai rašomi talpyklos spalva, jei sukuriamas pakankamas kontrastas.

5.2.2.2.1.7

Pavojingumo ženklų neturi neigiamai veikti oro sąlygos.

5.2.2.2.2

Pavojingumo ženklų pavyzdžiai

 

1 klasės pavojingumo ženklas

 

Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai

 

 

 

 

(Nr. 1)

1.1, 1.2 ir 1.3 klasės Simbolis (sprogstanti bomba): juoda oranžiniame fone; apatiniame kampe – skaičius „1“

 

(Nr. 1.4)

1.4 poklasis

(Nr. 1.5)

1.5 poklasis

(Nr. 1.6)

1.6 poklasis

Juodi skaičiai oranžiniame fone; jie turi būti 30 mm aukščio ir 5 mm storio (kai pavojingumo ženklo matmenys 100 mm x 100 mm); apatiniame kampe – skaičius „1“.

** Poklasio nuoroda – nuorodos nėra, kai sprogstamoji savybė kelia šalutinį pavojų.

* Suderinamumo grupės nuoroda – nuorodos nėra, kai sprogstamoji savybė kelia šalutinį pavojų.

2 klasės pavojingumo ženklas

Dujos

 

(Nr. 2.1)

Liepsniosios dujos

Simbolis (liepsna): juodas arba baltas (išskyrus 5.2.2.2.1.6 c) papunktyje nurodytus atvejus) raudoname fone; apatiniame kampe – skaičius „2“

(Nr. 2.2.)

Neliepsnos, netoksiškos dujos

Simbolis (dujų balionas): juodas arba baltas žaliame fone; apatiniame kampe – skaičius „2“

3 klasės pavojingumo ženklas

Liepsnieji skysčiai

 

(Nr. 2.3)

Toksiškos dujos

Simbolis (kaukolė su sukryžiuotais kaulais): juodas baltame fone; apatiniame kampe – skaičius „2“

 

(Nr. 3)

Simbolis (liepsna): juodas arba baltas raudoname fone; apatiniame kampe – skaičius „3“

4.1 klasės pavojingumo ženklas

Liepsniosios kietos medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos

4.2 klasės pavojingumo ženklas

Savaime užsiliepsnojančios medžiagos

4.3 klasės pavojingumo ženklas

Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas

 

(Nr. 4.1)

Simbolis (liepsna): juodas baltame fone su septyniomis vertikaliomis raudonomis juostomis; apatiniame kampe – skaičius „4“

 

(Nr. 4.2)

Simbolis (liepsna): juodas baltame (viršutinė dalis) ir raudoname (apatinė dalis) fone; apatiniame kampe – skaičius „4“

(Nr. 4.3)

Simbolis (liepsna): juodas arba baltas žydrame fone; apatiniame kampe – skaičius „4“

5.1 klasės pavojingumo ženklas Oksiduojančiosios medžiagos

5.2 klasės pavojingumo ženklas Organiniai peroksidai

(Nr. 5.1)

(Nr. 5.2)

Simbolis (liepsna virš apskritimo): juodas geltoname fone;

apatiniame kampe – skaičius „5.1“

 

apatiniame kampe – skaičius „5.2“

6.1 klasės pavojingumo ženklas

Toksiškos medžiagos

6.2 klasės pavojingumo ženklas

Infekcinės medžiagos

(Nr. 6.1)

Simbolis (kaukolė su sukryžiuotais kaulais): juodas baltame fone; apatiniame kampe – skaičius „6“

(Nr. 6.2)

Apatinėje pavojingumo ženklo dalyje gali būti nurodyta: „INFEKCINĖS MEDŽIAGOS“ ir „PAŽEIDIMO AR NUOTĖKIO ATVEJU NEDELSIANT PRANEŠTI SVEIKATOS APSAUGOS INSTITUCIJOMS“; simbolis (apskritimas, dengiamas pjautuvo formos ženklų) ir duomenys: juodi baltame fone; apatiniame kampe – skaičius „6“

 

7 klasės pavojingumo ženklas

Radioaktyviosios medžiagos

 

(Nr. 7A)

Kategorija I-BALTA Radioaktyvumo simbolis: juodas baltame fone (nustatytas) tekstas: juodas apatinėje pavojingumo ženklo dalyje: „RADIOACTIV“ „CONTENTS...“ „ACTIVITY...“;

po žodžio „RADIOACTIV“ eina raudonas vertikalus brūkšnys; apatiniame kampe – skaičius „7“

(Nr. 7B)

(Nr. 7C)

Kategorija II-GELTONA Radioaktyvumo simbolis:juodas geltoname fone su baltu kraštu (viršutinė dalis) ir baltame fone (apatinė dalis); (nustatytas) tekstas: juodas apatinėje pavojingumo ženklo dalyje:

„RADIOACTIV“

„CONTENTS...“

„ACTIVITY...“

juodame įrėmintame laukelyje: „TRANSPORT INDEX“

už žodžio „RADIOACTIV“ – du vertikalūs raudoni brūkšniai;

už žodžio „RADIOACTIV“ – trys vertikalūs raudoni brūkšniai;

apatiniame kampe – skaičius „7“

(Nr. 7E)

7 klasės daliosios medžiagos

baltas fonas; (nustatytas) tekstas:

juodas viršutinėje pavojingumo ženklo dalyje:

„FISSILE“; juodai įrėmintame laukelyje

apatinėje pavojingumo ženklo dalyje:

„CRITICALITY SAFETY INDEX“;

apatiniame kampe – skaičius „7“

 

8 klasės pavojingumo ženklas

Ėsdinančios medžiagos

9 klasės pavojingumo ženklas

Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

(Nr. 8)

Simbolis (skysčiai, pilami iš dviejų mėgintuvėlių ant rankos ir metalo): juodas baltame fone (viršutinė dalis); juodas fonas baltu kraštu (apatinė dalis); apatiniame kampe – skaičius 8

(Nr. 9)

Simbolis (septynios vertikalios juostos viršutinėje dalyje); juodas baltame fone; apatiniame kampe – pabrauktas skaičius 9

(Nr. 11)

dvi juodos arba raudonos strėlės baltame arba tinkančiame kontrastiniame fone

 

 

5.3 SKYRIUS

 

DIDŽIŲJŲ PAVOJINGUMO ŽENKLŲ (PLAKATŲ) TVIRTINIMAS IR ŽYMĖJIMAS

 

Pastaba. Dėl didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimo ir konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų žymėjimo, vežant krovinius transporto grandine, kuri apima vežimą jūra, žr. taip pat 1.1.4.2.1 punktą.

5.3.1

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas

5.3.1.1

Bendrosios taisyklės

5.3.1.1.1

Didieji pavojingumo ženklai (plakatai) tvirtinami ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių, vežiojamųjų cisternų ir vagonų išorėje pagal šio poskyrio nuostatas. Didieji pavojingumo ženklai (plakatai) turi atitikti didžiuosiuose konteineriuose, MEGC konteineriuose, cisterniniuose konteineriuose, vežiojamosiose cisternose ar vagonuose vežamiems pavojingiesiems kroviniams privalomus pavojingumo ženklus, kurie nurodyti 3.2 skyriaus A lentelės 5 ar kai kuriais atvejais 6 skiltyje, ir 5.3.1.7 skirsnyje pateiktus jų aprašymus.

 

Pastaba. Dėl 13 ar 15 pavyzdžio manevravimo ženklų žr. 5.3.4 poskyrį.

5.3.1.1.2

Vežant 1 klasės krovinius, pavojingumo plakatuose nenurodomos suderinamumo grupės, jei vagone ar didžiajame konteineryje yra medžiagų, priklausančių kelioms suderinamumo grupėms.

 

Ant vagonų ir didžiųjų konteinerių, kuriuose vežamos skirtingų poklasių medžiagos ar gaminiai, tvirtinami tik pavojingiausią poklasį žymintys pavojingumo ženklai (plakatai), laikantis tokios tvarkos:

 

1.1 (pavojingiausia), 1.5, 1.2, 1.3, 1.6, 1.4 (mažiausiai pavojinga).

 

Jei medžiagos, kurių klasifikacinis kodas 1.5 D, vežamos kartu su 1.2 poklasio medžiagomis ir gaminiais, ant vagono ar didžiojo konteinerio tvirtinamas 1.1 poklasio didysis pavojingumo ženklas (plakatas).

 

Vagonai ar didieji konteineriai su krovinio vienetais, kurie pagal 1.5.2 poskyrio nuostatas vežami kaip karinė siunta ir nėra paženklinti pavojingumo ženklais pagal 5.2.2.1.8 punkto reikalavimus, turi būti ženklinami 3.2 skyriaus A lentelės 5 skiltyje nurodytais didžiaisiais pavojingumo ženklais (plakatais), kurie tvirtinami ant abiejų išilginių vagono šonų arba ant visų keturių konteinerio šonų.

5.3.1.1.3

Vežant 7 klasės krovinius, pagrindinį pavojų žymintys plakatai turi atitikti 5.3.1.7.2 punkte aprašytą 7D pavyzdį. Šie didieji pavojingumo ženklai (plakatai) neprivalomi vagonams arba didiesiems konteineriams, kuriuose vežamos išskirtinės pakuotės.

 

Tais atvejais, kai vagonai, didieji konteineriai, MEGC konteineriai, cisterniniai konteineriai ar vežiojamosios cisternos privalo būti paženklinti ir 7 klasės pavojingumo ženklais, ir 7 klasės didžiaisiais pavojingumo ženklais (plakatais), vietoje 7D pavyzdžio pavojingumo plakato leidžiama tvirtinti didesnių matmenų pavojingumo ženklą, kuris atitinka nustatytą pavyzdį ir yra dvejopos paskirties.

5.3.1.1.4

Didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ar vagonų, kuriuose yra kelių klasių krovinių, nebūtina ženklinti didžiuoju šalutinio pavojingumo ženklu (plakatu), jei juo žymimas pavojus jau yra nurodytas didžiajame pagrindinio ir šalutinio pavojingumo ženkle (plakate).

5.3.1.1.5

Didieji pavojingumo ženklai (plakatai), nesusiję su vežamais pavojingaisiais kroviniais ar jų likučiais, turi būti pašalinti arba uždengti.

5.3.1.2

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų

 

Didieji pavojingumo ženklai (plakatai) tvirtinami ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų abiejų išilginių šonų ir galų.

 

Jei cisterninis konteineris ar vežiojamoji cisterna turi kelis skyrius, kuriuose vežami dviejų ar daugiau rūšių pavojingieji kroviniai, atitinkami didieji pavojaus ženklai (plakatai) turi būti tvirtinami ant abiejų išilginių šonų atitinkamo cisternos skyriaus aukštyje, o šių plakatų pavyzdžiai – ant abiejų galų.

5.3.1.3

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant platforminių vagonų, kuriais vežami didieji konteineriai, MEGC konteineriai, cisterniniai konteineriai arba vežiojamosios cisternos, ir ant platforminių vagonų, naudojamų mišriajam vežimui

5.3.1.3.1

Jei ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ar vežiojamųjų cisternų pritvirtintų didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) nematyti už platforminio vagono ribų, tokie patys plakatai turi būti tvirtinami ir ant abiejų platforminio vagono šonų. Kitais atvejais platforminiams vagonams pavojingumo plakatai neprivalomi.

5.3.1.3.2

Platforminius vagonus naudojant mišriajam vežimui, didieji pavojingumo ženklai (plakatai) tvirtinami ant abiejų jų šonų.

 

Pavojingumo plakatų nebūtina tvirtinti ant platforminių vagonų, naudojamų mišriajam vežimui, kai:

 

a) taikoma „automobilių kelių riedmenų sistema“ (sunkvežimiai su priekaba arba be priekabos ir vilkikai su puspriekabėmis kraunami ant vagonų, naudojamų šiai transportavimo sistemai), nebent geležinkelio įmonė tam tikro vežimo metu nusprendžia kitaip, ir

 

b) vežama automobilinėmis cisternomis ar kelių transporto priemonėmis, skirtomis suverstiniams pavojingiesiems kroviniams.

5.3.1.4

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų suverstiniams kroviniams, cisterninių vagonų, sekcinių vagonų ir vagonų su nuimamosiomis cisternomis

 

Didieji pavojingumo ženklai tvirtinami ant abiejų išilginių šonų.

 

Jei cisterninis vagonas ar vagone vežama nuimamoji cisterna turi keletą skyrių, kuriuose vežami dviejų ar daugiau rūšių pavojingieji kroviniai, atitinkami didieji pavojingumo ženklai (plakatai) tvirtinami ant jų abiejų šonų tam tikro cisternos skyriaus aukštyje. Jei šiuo atveju ant visų cisternos skyrių turėtų būti pritvirtinti tie patys pavojingumo plakatai, pakanka juos pritvirtinti tik vieną kartą ant abiejų išilginių cisternos ar vagono šonų.

 

Jei tam pačiam cisternos skyriui privalomi keli didieji pavojingumo ženklai (plakatai), jie turi būti tvirtinami vienas šalia kito.

5.3.1.5

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų, kuriuose vežamos tik siuntos

 

Didieji pavojingumo ženklai tvirtinami ant abiejų išilginių vagono šonų.

5.3.1.6

Didžiųjų pavojingumo ženklų tvirtinimas ant tuščių cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų bei ant tuščių vagonų ir didžiųjų konteinerių, skirtų suvertiniams kroviniams

 

Nevalyti, nedegazuoti ir nedetoksikuoti tušti cisterniniai vagonai, vagonai su nuimamosiomis cisternomis, sekciniai vagonai, MEGC konteineriai, cisterniniai konteineriai ir vežiojamosios cisternos, taip pat nevalyti ar nedetoksikuoti tušti vagonai ir didieji konteineriai suverstiniams kroviniams turi būti paženklinti ankstesniam kroviniui privalomais didžiaisiais pavojingumo ženklais (plakatais).

5.3.1.7

Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) aprašymas

5.3.1.7.1

Išskyrus 5.3.1.7.2 punkte aprašytus 7 klasės didžiuosius pavojingumo ženklus (plakatus), didysis ženklas (plakatas) privalo atitikti šiuos reikalavimus:

 

a) jis turi būti ne mažesnio kaip 250 mm x 250 mm dydžio ir privalo turėti 12,5 mm atstumu nuo krašto nutolusį apvadą, tos pačios spalvos kaip ir pats simbolis;

 

b) jis turi atitikti atitinkamam pavojingajam kroviniui privalomo pavojingumo ženklo spalvą ir simbolį (žr. 5.2.2.2 skirsnį) ir

 

c) atitinkamam pavojingajam kroviniui privalomo pavojingumo ženklo skaičiai, minimi 5.2.2.2 skirsnyje, (o 1 klasės krovinių atveju – suderinamumo grupės raidė) turi būti mažiausiai 25 mm aukščio.

 

5.2.2.1.2 punkto taisyklės taip pat yra taikytinos.

5.3.1.7.2

7 klasės didieji pavojingumo ženklai (plakatai) turi būti mažiausiai 250 mm x 250 mm matmenų ir privalo turėti juodą apvadą, nutolusį nuo krašto 5 mm atstumu; apskritai didysis ženklas (plakatas) turi atitikti 7D pavyzdį, pateiktą paveikslėlyje (žr. žemiau). Skaičius 7 turi būti mažiausiai 25 mm aukščio. Didžiojo pavojingumo ženklo (plakato) viršutinė dalis turi būti geltona, o apatinė dalis – balta; stilizuotas trilapis ir užrašas turi būti juodi. Užrašas „RADIOACTIV“ apatinėje dalyje neprivalomas, kad šį didįjį pavojingumo ženklą (plakatą) būtų galima naudoti ir kitam tikslui, pvz., siuntos JT numeriui nurodyti.

 

7 klasės radioaktyviųjų medžiagų didieji pavojingumo ženklai (plakatai)

 

 

 

Simbolis (stilizuotas trilapis): juodas; fonas: viršutinė dalis geltona su baltu kraštu, apatinė – balta. Apatinėje dalyje turi būti užrašas „RADIOACTIV“ arba jo vietoje, jei nustatyta, įrašomas atitinkamas JT numeris (žr. 5.3.2.1.2 punktą) ir skaičius „7“.

 

5.3.1.7.3

Cisterninių konteinerių, kurių talpa ne didesnė kaip 3 m3, didieji pavojingumo ženklai (plakatai) gali būti keičiami 5.2.2.2 skirsnyje aprašytais pavojingumo ženklais.

5.3.1.7.4

Ant vagonų tvirtinamų didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) dydį leidžiama sumažinti iki 150 mm x 150 mm. Tokiu atveju negalioja ir kiti simboliams, linijoms, skaičiams bei raidėms nustatyti matmenys.

5.3.2

Oranžinės lentelės

5.3.2.1

Bendrosios oranžinių lentelių taisyklės

5.3.2.1.1

Vežant krovinius, kurių pavojingumas žymimas numeriu, nurodytu 3.2 skyriaus A lentelės 20 skiltyje, ant kiekvieno:

 

– cisterninio vagono,

 

– sekcinio vagono,

 

– vagono su nuimamąja cisterna,

 

– cisterninio konteinerio,

 

– MEGC konteinerio,

 

– vežiojamosios cisternos,

 

– vagono suverstiniams kroviniams,

 

– mažojo ar didžiojo konteinerio suverstiniams kroviniams,

 

– vagono arba konteinerio, kuriame išskirtinio naudojimo sąlygomis vežamos tik supakuotos vienintelei JT Nr. pozicijai priskirtos radioaktyviosios medžiagos ir jokie kiti pavojingieji kroviniai.

 

išilginio šono turi būti tvirtinama stačiakampė oranžinė žyma, aprašyta 5.3.2.2.1 punkte.

 

Šią žymą leidžiama tvirtinti ir ant vagonų sienų, kuriais vežamos siuntos su vienos rūšies kroviniu, šoninių

5.3.2.1.2

Kiekvienoje oranžinėje lentelėje turi būti nurodytas vežamos medžiagos pavojų identifikuojantis numeris pagal 3.2 skyriaus A lentelės 20 arba 1 skiltį ir JT numeris pagal 5.3.2.2.2 punkto reikalavimus.

5.3.2.1.3

Jei viename cisterniniams vagone, sekciniame vagone, vagone su nuimamąja cisterna, cisterniniame konteineryje, MEGC konteineryje ar vežiojamojoje cisternoje vežamos įvairios medžiagos, laikomos atskirose cisternose ar cisternų skyriuose, siuntėjas 5.3.2.1.1 punkte aprašytą oranžinę lentelę su atitinkamais numeriais privalo pritvirtinti ant abiejų cisternos ar jos skyriaus šonų lygiagrečiai su vagono, cisterninio konteinerio ar vežiojamosios cisternos išilgine ašimi taip, kad jos būtų aiškiai matomos.

5.3.2.1.4

5.3.2.1.1–5.3.2.1.3 punktų nuostatos galioja ir nevalytiems, nedegazuotiems ir nedetoksikuotiems cisterniniams vagonams, sekciniams vagonams, vagonams su nuimamosiomis cisternomis, cisterniniams konteineriams, MEGC konteineriams ar vežiojamosioms cisternoms bei nevalytiems ir nedetoksikuotiems vagonams, didiesiems ir mažiesiems konteineriams, kurie skirti suverstiniams kroviniams vežti. Iškrovus pavojingąsias medžiagas ir išvalius, degazavus ar detoksikavus cisternas, ant jų neturi likti oranžinių lentelių.

5.3.2.2

Oranžinių lentelių aprašymas

5.3.2.2.1

Oranžinės lentelės plotis – 40 cm, aukštis – 30 cm, o juodas apvadas – 15 mm storio.

 

Tokia žyma gali būti pritvirtinta kaip lentelė ar lipdukas, ją leidžiama užrašyti dažais ar kitu būdu, jei tam naudojama medžiaga yra atspari oro sąlygoms ir garantuoja lentelės ilgalaikiškumą.

 

Pastaba. Oranžinės lentelės spalvos tonas normaliomis naudojimo sąlygomis turėtų būti tokioje standartinės trichromatinės kolorimetrinės sistemos srityje, kuri gaunama sujungus tiesėmis tokias standartinių spalvų koordinates:

 

Standartinės trichromatinės kolorimetrinės sistemos kampinio diapazono trichromatinės spalvų koordinatės

 

x

0,52

0,52

0,578

0,618

 

y

0,38

0,40

0,422

0,38

 

Neatspindinčios spalvos ryškumo koeficientas betaβ – 0,22, atspindinčios spalvos betaβ > 0,12.

 

Sąlyginis centras E, standartinis šviesos šaltinis C, matavimo geometrija 45°/0°.

5.3.2.2.2

Pavojaus identifikavimo numerį ir JT numerį sudaro 100 mm aukščio ir 15 mm brūkšnio storio juodi skaitmenys. Pavojaus identifikavimo numeris nurodomas viršutinėje lentelės dalyje, o JT numeris – apatinėje; jie atskiriami vienas nuo kito horizontaliu 15 mm storio juodu brūkšniu per lentelės vidurį (žr. 5.3.2.2.3 punktą).

5.3.2.2.3

Oranžinės lentelės su pavojaus identifikavimo numeriu ir JT numeriu pavyzdys

 

 

 

Fonas: oranžinis; kraštas, horizontalios linijos ir skaičiai: juodi; brūkšnio storis 15 mm.

5.3.2.3

Pavojaus identifikavimo numerio reikšmė

5.3.2.3.1

2–9 klasės medžiagų pavojaus identifikavimo numerį sudaro du arba trys skaitmenys.

 

Skaitmenimis dažniausiai žymimas toks pavojus:

 

2

dujų išsiskyrimas dėl slėgio poveikio ar cheminės reakcijos

 

3

skysčių (garų) ir dujų liepsnumas arba savaime įkaistantis skystis

 

4

kietųjų medžiagų liepsnumas arba savaime įkaistanti kieta medžiaga

 

5

oksiduojantis (degimą skatinantis) poveikis

 

6

toksiškumas arba infekcijos pavojus

 

7

radioaktyvumas

 

8

ėsdinantis poveikis

 

9

audringos savaiminės reakcijos pavojus

 

Pastaba. Ties skaičiumi 9 nurodyta audringa savaiminė reakcija apima medžiagos gebėjimą sukelti sprogimo pavojų, pavojingą skilimo ar polimerizacijos reakciją, kurios metu susidaro didelis šilumos kiekis, arba liepsniųjų ir (arba) toksiškų dujų išsiskyrimą.

 

Dukart pakartotas skaitmuo rodo padidėjusį pavojų.

 

Jei medžiagos keliamam pavojui išreikšti pakanka vieno, prie jo prirašomas nulis.

 

Tačiau šie skaičių deriniai turi ypatingą reikšmę: 22, 323, 333, 362, 382, 423, 44, 446, 462, 482, 539, 606, 623, 642, 823, 842, 90 ir 99 (žr. 5.3.2.3.2 punktą).

 

Jei prieš pavojaus identifikavimo numerį prirašoma raidė „X“, reiškia, kad ši medžiaga pavojingai reaguoja su vandeniu. Vežant tokias medžiagas, vandenį leidžiama naudoti tik pritarus ekspertams.

 

Vietoje 1 klasės medžiagų ir gaminių pavojaus identifikavimo numerio naudojamas klasifikacinis kodas pagal 3.2 skyriaus A lentelės 3b skiltį. Klasifikacinį kodą sudaro:

 

– poklasio numeris pagal 2.2.1.1.5 punktą ir

 

– suderinamumo grupės raidė pagal 2.2.1.1.6 punktą.

5.3.2.3.2

3.2 skyriaus A lentelės 20 skiltyje nurodyti pavojaus identifikavimo numeriai turi tokią reikšmę:

 

20

troškiosios dujos arba dujos, nekeliančios papildomo pavojaus

 

22

atšaldytos suskystintos dujos, troškiosios

 

223

atšaldytos suskystintos dujos, liepsniosios

 

225

atšaldytos suskystintos dujos, oksiduojančiosios (skatinančios degimą)

 

23

liepsniosios dujos

 

238

liepsniosios dujos, ėsdinančios

 

239

liepsniosios dujos, galinčios spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

25

oksiduojančios (degimą skatinančios) dujos

 

26

toksiškosios dujos

 

263

toksiškosios dujos, liepsniosios

 

265

toksiškosios dujos, oksiduojančios (skatinančios degimą)

 

268

toksiškosios dujos, ėsdinančios

 

28

ėsdinančios dujos

 

285

ėsdinančios dujos, oksiduojančios (skatinančios degimą)

 

30

liepsnusis skystis (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C) arba

 

– liepsnusis skystis arba kieta išlydyta medžiaga, kurios pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip

 

– 61 °C, įkaitinta iki pliūpsnio temperatūros ir daugiau, arba

 

– savaime įkaistantis skystis

 

323

liepsnusis skystis, reaguojantis su vandeniu ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

X323

liepsnusis skystis, pavojingai reaguojantis su vandeniu3) ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

33

lengvai užsidegantis skystis (pliūpsnio temperatūra iki 23 °C)

 

333

piroforinis skystis

 

X333

piroforinis skystis, pavojingai reaguojantis su vandeniu3)

 

336

lengvai užsidegantis skystis, toksiškas

 

338

lengvai užsidegantis skystis, ėsdinantis

 

X338

lengvai užsiliepsnojantis skystis, ėsdinantis, pavojingai reaguojantis su vandeniu3)

____________________

3) Vandenį leidžiama naudoti tik pritarus ekspertams.

 

339

lengvai užsiliepsnojantis skystis, galintis spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

36

liepsnusis skystis (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C), mažai toksiškas, arba savaime įkaistantis skystis, toksiškas

 

362

liepsnusis skystis, toksiškas, reaguojantis su vandeniu ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

X362

liepsnusis skystis, toksiškas, pavojingai reaguojantis su vandeniu3) ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

368

liepsnusis skystis, toksiškas, ėsdinantis

 

38

liepsnusis skystis (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C), mažai ėsdinantis, arba savaime įkaistantis skystis, ėsdinantis

 

382

liepsnusis skystis, ėsdinantis, reaguojantis su vandeniu ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

X382

liepsnusis skystis, toksiškas, pavojingai reaguojantis su vandeniu3) ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

39

liepsnusis skystis, galintis spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

40

liepsnioji kieta medžiaga arba savaime įkaistanti medžiaga arba savaime reaguojanti medžiaga

 

423

kieta medžiaga, reaguojanti su vandeniu ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

X423

liepsnioji kieta medžiaga, pavojingai reaguojanti su vandeniu3) ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

43

savaime užsiliepsnojanti (piroforinė) kieta medžiaga

 

44

liepsnioji kieta medžiaga, kuri aukštoje temperatūroje yra išlydyto būvio

 

446

liepsnioji kieta medžiaga, toksiška, kuri aukštoje temperatūroje yra išlydyto būvio

 

46

liepsnioji arba savaime įkaistanti kieta medžiaga, toksiška

 

462

kieta medžiaga, toksiška, reaguojanti su vandeniu ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

X462

kieta medžiaga, pavojingai reaguojanti su vandeniu3) ir išskirianti toksiškas dujas

 

48

liepsnioji arba savaime įkaistanti kieta medžiaga, ėsdinanti

 

482

kieta medžiaga, ėsdinanti, reaguojanti su vandeniu ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

X482

kieta medžiaga, pavojingai reaguojanti su vandeniu ir išskirianti ėsdinančias dujas

 

50

oksiduojančioji (degimą skatinanti) medžiaga

 

539

liepsnusis organinis peroksidas

 

55

stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga

 

556

stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, toksiška

 

558

stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, ėsdinanti

 

559

stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

56

oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, toksiška

 

568

oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, toksiška, ėsdinanti

 

58

oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, ėsdinanti

 

59

oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

60

toksiška arba mažai toksiška medžiaga

 

606

infekcinė medžiaga

 

623

toksiškas skystis, reaguojantis su vandeniu ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

63

toksiška medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C)

 

638

toksiška medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C), ėsdinanti

 

64

toksiška kieta medžiaga, liepsnioji arba savaime įkaistanti

 

642

toksiška kieta medžiaga, reaguojanti su vandeniu ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

65

toksiška medžiaga, oksiduojanti (skatinanti degimą)

 

66

labai toksiška medžiaga

 

663

labai toksiška medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra iki 61 °C)

 

664

labai toksiška kieta medžiaga, liepsnioji arba savaime įkaistanti

 

665

labai toksiška medžiaga, oksiduojanti (skatinanti degimą)

 

668

labai toksiška medžiaga, ėsdinanti

 

669

labai toksiška medžiaga, kuri spontaniškai gali sukelti audringą reakciją

 

68

toksiška medžiaga, ėsdinanti

 

69

toksiška arba mažai toksiška medžiaga, galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

70

radioaktyvioji medžiaga

 

78

radioaktyvioji medžiaga, ėsdinanti

 

80

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga

 

X80

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, pavojingai reaguojanti su vandeniu3)

 

823

ėsdinantis skystis, reaguojantis su vandeniu ir išskiriantis liepsniąsias dujas

 

83

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C)

 

X83

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C), pavojingai reaguojanti su vandeniu3)

 

839

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra mažesnė arba lygi 61 °C), galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

X839

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra mažesnė arba lygi 61 °C), galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją ir pavojingai reaguojanti su vandeniu3)

 

84

ėsdinanti kieta medžiaga, liepsnioji arba savaime įkaistanti

 

842

ėsdinanti kieta medžiaga, reaguojanti su vandeniu ir išskirianti liepsniąsias dujas

 

85

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, oksiduojanti (skatinanti degimą)

 

856

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, oksiduojanti (skatinanti degimą) ir toksiška

 

86

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, toksiška

 

88

labai ėsdinanti medžiaga

 

X88

labai ėsdinanti medžiaga, pavojingai reaguojanti su vandeniu3)

 

883

labai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji (pliūpsnio temperatūra mažesnė arba lygi 61 °C)

 

884

labai ėsdinanti medžiaga, liepsnioji arba savaime įkaistanti

 

885

labai ėsdinanti medžiaga, oksiduojanti (skatinanti degimą)

 

886

labai ėsdinanti medžiaga, toksiška

 

X886

labai ėsdinanti medžiaga, toksiška, pavojingai reaguojanti su vandeniu3)

 

89

ėsdinanti arba mažai ėsdinanti medžiaga, galinti spontaniškai sukelti audringą reakciją

 

90

aplinkai kenksminga medžiaga įvairios pavojingos medžiagos

 

99

įvairios pavojingos medžiagos, įkaitintos

5.3.3

Aukštos temperatūros medžiagų žymos

 

Cisterniniai vagonai, cisterniniai konteineriai, vežiojamosios cisternos, specialiosios paskirties vagonai ir didieji konteineriai arba specialiąją įrangą turintys vagonai ir didieji konteineriai, kuriems pagal 580 specialiąją taisyklę privaloma 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje nurodyta aukštos temperatūros medžiagų žyma, turi būti pažymėti pagal žemiau pateiktą paveikslėlį; ši raudona trikampio formos žyma, kurios kraštinės ilgis mažiausiai 250 mm, tvirtinama ant abiejų išilginių vagono šonų arba ant visų keturių didžiojo konteinerio, cisterninio konteinerio ir vežiojamosios cisternos šonų.

 

 

 

5.3.4

13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklai

5.3.4.1

Bendrosios taisyklės

 

5.3.1.1.1 ir 5.3.1.1.5 punktuose bei 5.3.1.3-5.3.1.6 skirsniuose aprašytos bendrosios taisyklės taikomos ir 13 bei 15 pavyzdžio manevravimo ženklams.

 

Vietoje manevravimo ženklų leidžiama naudoti ir nenutrinamas manevravimo žymas, kurios tiksliai atitinka nustatytą pavyzdį. Tai turi būti raudonos spalvos trikampio formos žyma su šauktuku viduryje (pagrindas – ne mažiau kaip 100 mm, aukštis – ne mažiau kaip 70 mm).

5.3.4.2

13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklų aprašymas

 

13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklai turi būti stačiakampiai, ne mažesnio kaip A7 standartinio formato dydžio (74 mm x 105 mm).

 

Nr. 13

Perstumti atsargiai

Nr. 15

Draudžiama nustumti ir paleisti nuo kalnelio. Turi būti vežamas lokomotyvu. Negali atsitrenkti ir turi būti apsaugotas, kad neatsitrenktų kiti vagonai

 

 

raudonas trikampis su juodu šauktuku baltame fone

trys raudoni trikampiai su juodu šauktuku

5.3.5

Oranžinės juostos

 

Cisterniniai vagonai, skirti atšaldytoms suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti, žymimi ištisine maždaug 30 cm pločio šviesos neatspindinčia oranžine4) juosta, juosiančia cisterną jos ašies aukštyje.

_______________________

4) Žr. taip pat 5.3.2.2.1 punkto pastabą.

 

5.4 SKYRIUS

 

DOKUMENTAI

5.4.0

Kiekvieno RID reglamentuojamo krovinių vežimo atveju būtina kartu vežti ir šiame skyriuje nurodytus dokumentus, nebent 1.1.3.1–1.1.3.5 skirsniai atleidžia nuo šios nuostatos vykdymo.

 

Pastaba. Darbo metodus, susijusius su elektroniniu duomenų apdorojimu arba elektroniniais duomenų mainais, leidžiama naudoti kaip pagalbą rašytiniams dokumentams arba vietoje jų tik tokiu atveju, kai elektroninių duomenų užrašymo ir apdorojimo metodai atitinka teisinius reikalavimus, keliamus jų įrodomajai galiai ir prieinamumui vežimo metu, ir kai jie šiuo požiūriu prilygsta darbo su rašytiniais dokumentais metodams.

5.4.1

Pavojingųjų krovinių vežimo važtaraštis ir su juo susijusi informacija

 

Pastaba. Važtaraščiu laikomas vežimo sutartyje numatytas vežimo dokumentas arba bet koks kitas vežimo dokumentas, atitinkantis šio poskyrio nuostatas.

5.4.1.1

Bendrieji duomenys, kuriuos privaloma nurodyti važtaraštyje

5.4.1.1.1

Be kryžiuko, kuriuo turi būti pažymimas atitinkamas laukelis, kiekvienos vežti perduotos medžiagos ar kiekvieno gaminio važtaraštyje (važtaraščiuose) turi būti nurodyti tokie duomenys:

 

a) JT numeris su raidėmis „JT“ prieš jį;

 

b) 3.1.2 poskyryje minimas oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas, papildytas, jei būtina (žr. 3.1.2.8.1 punktą), techniniu pavadinimu (žr. 3.1.2.8.1.1 papunktį);

 

c) – vežant 1 klasės medžiagas ir gaminius – 3.2 skyriaus A lentelės 3b skiltyje pateiktas klasifikacinis kodas.

 

Jei 3.2 skyriaus A lentelės 5 skiltyje nurodytas ne 1, 1.4, 1.5, 1.6, 13, 15, o kitas pavojingumo ženklo pavyzdžio numeris, jis turi būti suskliaudžiamas kartu su klasifikaciniu kodu;

 

– vežant radioaktyviąsias medžiagas – 7 klasės numeris;

 

– vežant kitų klasių medžiagas ir gaminius – 3.2 skyriaus A lentelės 5 skiltyje pateikti pavojingumo ženklų pavyzdžių numeriai, išskyrus 13 pavyzdžio manevravimo ženklą. Jei nurodyti keli pavojingumo ženklai, pirmasis numeris suskliaudžiamas. Vežant medžiagas ir gaminius, ties kuriais 3.2 skyriaus A lentelės 5 skiltyje nenurodyti pavojingumo ženklų pavyzdžių numeriai, vietoj jų nurodoma klasė pagal 3a skiltį;

 

d) prireikus, medžiagos pakavimo grupė, prieš kurią rašomos raidės „VG“ (pvz., „VG II“) arba pirmosios žodžių „pakavimo grupė“ raidės viena iš 5.4.1.4.1 punkte numatytų kalbų.

 

Pastaba. Apie 7 klasės radioaktyviąsias medžiagas, keliančias šalutinį pavojų, žr. 3.3 skyriaus 172b specialiąją taisyklę;

 

e) krovinio vienetų skaičius ir aprašymas [žr. taip pat CIM 13 straipsnio 1 dalies e) punktą];

 

f) bendras kiekvienos pavojingosios medžiagos, turinčios skirtingą JT Nr., skirtingą oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą arba priklausančios skirtingai pakavimo grupei, kiekis (tūris arba bruto ar neto masė), išskyrus nevalytas tuščias pakavimo priemones;

 

g) siuntėjo pavardė (pavadinimas) ir adresas [žr. taip pat CIM 13 straipsnio 1 dalies h) punktą];

 

h) gavėjo (gavėjų) pavardė (pavadinimas) ir adresas [žr. taip pat CIM 13 straipsnio 1 dalies b) punktą];

 

i) pareiškimas, atitinkantis specialiojo susitarimo nuostatas;

 

j) jei pagal 5.3.2.1 skirsnio reikalavimus pakuotėms privalomos žymos, nurodomas pavojaus identifikavimo numeris, prieš kurį rašomas JT numeris. Pavojaus identifikavimo numeris nurodomas ir tuo atveju, kai vagonai, kurių krovinį sudaro vienos medžiagos siuntos, pažymėti pagal 5.3.2.1 skirsnio reikalavimus.

 

Duomenų vietą ir eiliškumą važtaraštyje leidžiama pasirinkti; tačiau a), b), c) ir d) papunkčiuose išvardyti duomenys turi būti nurodomi a, b, c, ir d eilės tvarka arba b, c, a, d eilės tvarka, neįrašant tarp jų kitų duomenų, išskyrus tuos, kurie numatyti RID.

 

Pavojingųjų krovinių aprašymo pavyzdžiai:

 

„JT 1098 ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), I“ arba

 

„ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), JT 1098, I“.

 

Jei 5.3.2.1 skirsnyje nurodytos žymos yra privalomos, a), b), c), d) ir j) papunkčių duomenys nurodomi j, a, b, c ir d eilės tvarka arba b, c, j, a, d eilės tvarka, neįterpiant tarp jų jokių kitų duomenų, išskyrus tuos, kurie numatyti RID.

 

Pavojingųjų krovinių aprašymo, atsižvelgiant į 5.3.2.1 skirsnyje minimas žymas, pavyzdžiai:

 

„663, JT 1098 ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), I“ arba

 

„ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), 663 JT 1098, I“.

5.4.1.1.2

Važtaraštyje nurodyti duomenys turi būti įskaitomi.

 

Nors 3.1 skyriuje ir 3.2 skyriaus A lentelėje oficialiojo vežimui skirto pavadinimo elementai rašomi didžiosiomis raidėmis ir nors šiame skyriuje važtaraštyje nurodoma informacija rašoma didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis, leidžiama pasirinkti, kokiomis raidėmis – didžiosiomis ar mažosiomis – bus pildomas važtaraštis.

5.4.1.1.3

Specialiosios atliekų taisyklės

 

Vežant atliekas, turinčias pavojingųjų medžiagų (išskyrus radioaktyviąsias atliekas), prieš JT numerį ir oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą rašomas žodis „ATLIEKOS“, jei jis neįeina į oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą, pvz.:

 

– „ATLIEKOS, JT 1230 METANOLIS, 3 (6.1), II“ arba

 

– „ATLIEKOS, METANOLIS, 3 (6.1), JT 1230, II“ arba

 

– „ATLIEKOS, JT 1993 LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N. (toluenas ir etilo alkoholis), 3, II“ arba

 

– „ATLIEKOS, LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N. (toluenas ir etilo alkoholis), 3, JT 1993, II“.

5.4.1.1.4

Ribotais kiekiais pakuojamų pavojingųjų krovinių specialiosios taisyklės

 

Vežant pavojinguosius krovinius, kurie pagal 3.4 skyriaus nuostatas supakuoti ribotais kiekiais, neprivaloma to nurodyti važtaraštyje.

5.4.1.1.5

Specialiosios apsauginių pakuočių taisyklės

 

Jei pavojingieji kroviniai vežami apsauginėse pakuotėse, važtaraštyje po krovinio aprašymo būtina įrašyti:

 

„APSAUGINĖ PAKUOTĖ“.

5.4.1.1.6

Nevalytų tuščių pakavimo priemonių specialiosios taisyklės

5.4.1.1.6.1

Nevalytos tuščios pakuotės, kuriose yra įvairių klasių, išskyrus 7 klasę, pavojingųjų krovinių likučių, taip pat ir nevalytos tuščios talpyklos dujoms vežti, kurių talpa ne didesnė kaip 1000 litrų, važtaraštyje apibūdinamos taip:

 

„TUŠČIA PAKUOTĖ“, „TUŠČIA TALPYKLA“, „TUŠČIAS IBC KONTEINERIS“, „TUŠČIA DIDŽIOJI PAKUOTĖ“, nurodant paskutinį kartą vežtą krovinį pagal 5.4.1.1.1 c papunkčio reikalavimus.

 

Pavyzdys: „TUŠČIA PAKUOTĖ, 6.1 (3)“.

5.4.1.1.6.2

Nevalytos tuščios pakavimo priemonės, išskyrus pakuotes, kuriose yra įvairių klasių, išskyrus 7 klasę, pavojingųjų krovinių likučių, taip pat ir nevalytos tuščios talpyklos dujoms vežti, kurių talpa didesnė kaip 1000 litrų, važtaraštyje apibūdinamos taip:

 

„TUŠČIAS CISTERNINIS VAGONAS“, „TUŠČIA AUTOMOBILINĖ CISTERNA“, „TUŠČIA NUIMAMOJI CISTERNA“, „TUŠČIA UŽKELIAMOJI CISTERNA“, „TUŠČIAS SEKCINIS VAGONAS“, „TUŠČIAS ELEKTROMOBILIS“, „TUŠČIA VEŽIOJAMOJI CISTERNA“, „TUŠČIAS CISTERNINIS KONTEINERIS“, „TUŠČIAS MEGC KONTEINERIS“, „TUŠČIAS VAGONAS“, „TUŠČIA TRANSPORTO PRIEMONĖ“, „TUŠČIAS KONTEINERIS“ arba „TUŠČIA TALPYKLA“, įrašant žodžius „PASKUTINIS KROVINYS“ ir 5.4.1.1.1 punkto a-d ir j papunkčiuose nurodytus duomenis apie paskutinį kartą vežtą krovinį tokia eilės tvarka:

Pavyzdžiai:

„TUŠČIAS CISTERNINIS VAGONAS, PASKUTINIS KROVINYS: 663, JT 1098 ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), I“ arba „TUŠČIAS CISTERNINIS VAGONAS, PASKUTINIS KROVINYS: ALILO ALKOHOLIS 6.1 (3), 663 JT 1098, I“.

5.4.1.1.6.3

Jei nevalytos tuščios cisternos, nevalyti tušti sekciniai vagonai, nevalyti tušti elektromobiliai, nevalyti tušti MEGC konteineriai, nevalyti tušti vagonai, nevalytos tuščios transporto priemonės ir nevalyti tušti konteineriai vežami pagal 4.3.2.4.3 punkto arba 7.5.8.1 skirsnio taisykles iki artimiausios tinkamos valymo ar remonto vietos, važtaraštyje būtina papildomai nurodyti:

 

„VEŽAMA PAGAL 4.3.2.4.3 PUNKTĄ“ arba „VEŽAMA PAGAL 7.5.8.1 SKIRSNĮ“.

5.4.1.1.7

Vežimo kelių rusių transporto priemonėmis, apimančio jurų ir oro kelių transportą, specialiosios taisyklės5)

______________________

5) Vežant kelių rūšių transporto priemonėmis, įskaitant jūrų ir oro kelių transportą, prie važtaraščio leidžiama pridėti naudotų dokumentų nuorašus {pvz., pavojingųjų krovinių multimodalinio vežimo lapą, pateikiamą 5.4.4 poskyryje). Šie dokumentai turi būti tokio pat dydžio kaip ir važtaraštis. Pridedant 5.4.4 poskyryje pateikiamą pavojingųjų krovinių multimodalinio vežimo lapą, važtaraštyje leidžiama nenurodyti šiame lape pateikiamų duomenų apie pavojinguosius krovinius, tačiau atitinkamame važtaraščio laukelyje būtina įrašyti nuorodą į šį papildomąjį lapą.

 

 

Vežant pagal 1.1.4.2.1 skirsnio nuostatas, važtaraštyje būtina pažymėti:

 

„VEŽAMA PAGAL 1.1.4.2.1 PUNKTĄ“.

5.4.1.1.8

(rezervuota)

5.4.1.1.9

Specialiosios mišriojo vežimo taisyklės

 

Vežant cisternas arba suverstinius pavojinguosius krovinius, kurie pagal ADR 5.3.2.1.4–5.3.2.1.6 punktų reikalavimus turi būti paženklinti atitinkamomis lentelėmis, važtaraštyje prieš krovinio pavadinimą reikia nurodyti pavojaus identifikavimo numerį.

 

ADR 5.4.3 poskyryje nurodytas raštiškas instrukcijas būtina pridėti prie važtaraščio.

5.4.1.1.10

(rezervuota)

5.4.1.1.11

IBC konteinerių vežimo, pasibaigus periodinio bandymo ar apžiūros terminui, specialiosios taisyklės

 

Vežant pagal 4.1.2.2 skirsnio nuostatas, važtaraštyje būtina pažymėti:

 

„VEŽAMA PAGAL 4.1.2.2 SKIRSNĮ“.

5.4.1.1.12

Specialiosios vežimo pagal laikinąsias taisykles taisyklės

 

Vežant pagal 1.6.1.1 skirsnio nuostatas, važtaraštyje būtina pažymėti:

 

„VEŽAMA PAGAL RID TAISYKLES, GALIOJUSIAS IKI 2005 M. SAUSIO 1 D.“.

5.4.1.1.13

(rezervuota)

5.4.1.1.14

Specialiosios aukštos temperatūros medžiagų vežimo taisyklės

 

Jei oficialiajame vežimui skirtame pavadinime, kuris suteiktas medžiagai, vežamai ar perduotai vežti skysto būvio, esant ne žemesnei kaip 100 °C temperatūrai, arba kieto būvio, esant ne žemesnei kaip 240 °C temperatūrai, nenurodoma, kad tai aukštos temperatūros medžiaga (pvz., oficialiajame vežimui skirtame pavadinime įrašant žodį „IŠLYDYTA“ arba „ĮKAITINTA“), iškart po oficialiojo vežimui skirto pavadinimo būtina įrašyti žodį „KARŠTA“.

5.4.1.1.15

(rezervuota)

5.4.1.1.16

Privalomieji duomenys pagal 3.3. skyriaus 640 specialiosios taisyklės nuostatas

 

Važtaraštyje būtina nurodyti „640X SPECIALIOJI TAISYKLĖ“, jei to reikalaujama 3.3 skyriaus 640 specialiosios taisyklės nuostatose, atsižvelgiant į tai, kad „X“ – tai didžioji raidė, pateikiama 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje po nuorodos į minėtą specialiąją taisyklę.

5.4.1.1.17

Specialiosios kietų medžiagų vežimo 6.11.4 poskyrio nuostatas atitinkančiuose biriųjų krovinių konteineriuose taisyklės

 

Vežant kietąsias medžiagas 6.11.4 poskyrio nuostatas atitinkančiuose biriųjų krovinių konteineriuose, važtaraštyje būtina nurodyti:

 

„BIRIŲJŲ KROVINIŲ KONTEINERIS BK (x), PATVIRTINTAS... KOMPETENTINGOSIOS INSTITUCIJOS“.

5.4.1.2

Papildomieji ar specialieji tam tikrų klasių duomenys

5.4.1.2.1

1 klasės specialiosios taisyklės

 

a)

Be 5.4.1.1.1 punkte išvardytų duomenų, važtaraštyje nurodoma sprogstamosios medžiagos neto masė (kg). Vežant pavojingąsias medžiagas kaip vagono siuntą ar nedalomąjį krovinį, važtaraštyje nurodomas krovinio vienetų skaičius, kiekvienos pakuotės neto masė (kg) ir sprogstamosios medžiagos bendroji neto masė (kg).

 

b)

Bendrai pakuojant du skirtingus krovinius, važtaraštyje kaip krovinio pavadinimas nurodomi 3.2 skyriaus A lentelės 1 skiltyje pateikti JT numeriai ir 2 skiltyje didžiosiomis raidėmis įrašyti abiejų medžiagų ar gaminių oficialieji vežimui skirti pavadinimai. Jei į vieną krovinio vienetą, laikantis 4.1.10 poskyryje nurodytų specialiųjų taisyklių MP 1, MP 2 ir MP 20–MO 24, pakuojami daugiau kaip du skirtingi kroviniai, važtaraštyje kaip krovinio pavadinimas nurodomi visų siuntoje esančių medžiagų ir gaminių JT numeriai, įrašant: „KROVINIAI, KURIŲ JT Nr...“.

 

c)

Vežant medžiagas ir gaminius, priskirtus k. n. grupei arba pavadinimui „0190 SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, PAVYZDYS“ ir supakuotus pagal 4.1.4.1 skirsnyje aprašytą P 101 pakavimo taisyklę, prie važtaraščio pridedama kompetentingosios institucijos leidimo, kuriame nurodomos vežimo sąlygos, kopija. Šioji pateikiama dviem kalbomis: kilmės šalies valstybine kalba ir, jei tai ne prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalbos, dar viena iš minėtų kalbų, jei tarptautiniai geležinkelių tarifai ar susitarimai nenumato kitaip.

 

d)

Jei siuntos, kuriose yra B ir D suderinamumo grupių medžiagų ar gaminių, kraunamos į vieną vagoną pagal 7.5.2.2 skirsnio taisykles, prie važtaraščio pridedamas apsauginio skyriaus ar apsauginio apvalkalo patvirtinimo pažymėjimas, aprašytas 7.5.2.2 skirsnio a) išnašoje.

 

e)

Jei sprogstamosios medžiagos ar gaminiai, turintys sprogstamųjų medžiagų, vežami pakuotėse, aprašytose P 101 pakavimo taisyklėje, važtaraštyje nurodoma: „[trumpasis tos valstybės, kuri įgaliojo kompetentingąją instituciją, kodas (tarptautiniame eisme dalyvaujantiems automobiliams naudojamas skiriamasis valstybės ženklas)] KOMPETENTINGOSIOS INSTITUCIJOS PATVIRTINTA PAKUOTĖ“ (žr. 4.1.4.1 skirsnio P 101 pakavimo taisyklę).

 

f)

Vietoje 1.5.2 poskyryje aprašytų karinių siuntų pavadinimų, nurodytų 3.2 skyriaus A lentelėje, leidžiama vartoti kompetentingosios karinės institucijos nustatytus pavadinimus.

 

 

Vežant karinius krovinius, kuriems pagal 5.2.1.5 skirsnio, 5.2.2.1.8 ir 5.3.1.1.2 punktų nuostatas bei 7.2.4 poskyrio W2 specialiąją taisyklę taikomi kitokie reikalavimai, važtaraštyje būtina nurodyti: „KARINIS KROVINYS“.

 

g)

Vežant fejerverkų įtaisus, kurių JT Nr. 0333, 0334, 0335, 0336 ir 0337, važtaraštyje būtina nurodyti:

 

 

„KLASIFIKACIJĄ PRIPAŽINO... (valstybės pavadinimas pagal 3.3.1 poskyryje pateiktą 645 specialiąją taisyklę) KOMPETENTINGOJI INSTITUCIJA“.

 

Pastaba. Važtaraštyje šalia oficialiojo vežimui skirto medžiagos ar gaminio pavadinimo galima nurodyti ir prekybinį arba techninį pavadinimą.

5.4.1.2.2

2 klasės papildomosios taisyklės

 

a)

Vežant mišinius (žr. 2.2.2.1 skirsnį) cisterniniuose vagonuose, sekciniuose vagonuose, vagonuose su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamosiose cisternose, cisterniniuose konteineriuose ar MEGC konteineriuose, privaloma nurodyti mišinio sudėtį tūrio ar masės procentais. Komponentų, kurių yra mažiau kaip 1 %, vardyti nebūtina (žr. taip pat 3.1.2.8.1.2 papunktį).

 

b)

Vežant balionus, didbalionius, slėginius būgnus, kriogenines talpyklas ir balionų ryšulius pagal 4.1.6.10 skirsnio reikalavimus, važtaraštyje būtina nurodyti:

 

 

„VEŽAMA PAGAL 4.1.6.10 SKIRSNĮ“.

 

c)

Vežant cisterninius vagonus, kurie buvo pripildyti prieš tai jų neišvalius, važtaraštyje būtina nurodyti suminę krovinio masę, kurią sudaro pripildytos masės ir krovinio likučio suma, lygi bendrajai pripildyto cisterninio vagono masei, atėmus paties cisterninio vagono masę. Papildomai leidžiama nurodyti: „PRIPILDYTA MASĖ... KG“.

 

d)

Jei cisterniniuose vagonuose ir cisterniniuose konteineriuose vežamos atšaldytos suskystintos dujos, siuntėjas privalo įrašyti važtaraštyje tokį paaiškinimą:

 

„TALPYKLA TAIP IZOLIUOTA, KAD APSAUGINIAI VOŽTUVAI NEATSIDARYS IKI...(data, su kuria sutinka ir vežėjas)“.

5.4.1.2.3

4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų ir 5.2 klasės organinių peroksidų papildomosios taisyklės

5.4.1.2.3.1

(rezervuota)

5.4.1.2.3.2

Vežant kai kurias 4.1 klasės savaime reaguojančias medžiagas ir kai kuriuos 5.2 klasės organinius peroksidus, kurių, jei jie supakuoti į tam tikras pakuotes, kompetentingoji institucija leido neženklinti 1 pavyzdžio pavojingumo ženklu (žr. 5.2.2.1.9 punktą), važtaraštyje būtina nurodyti:

 

„1 PAVYZDŽIO PAVOJINGUMO ŽENKLAS NEPRIVALOMAS“.

5.4.1.2.3.3

Vežant savaime reaguojančias medžiagas ir organinius peroksidus tokiomis sąlygomis, kurioms reikalingas leidimas (dėl savaime reaguojančių medžiagų žr. 2.2.41.1.13 ir 4.1.7.2.2 punktus; dėl organinių peroksidų žr. 2.2.52.1.8 ir 4.1.7.2.2 punktus bei 6.8.4 poskyrio TA 2 specialiąją taisyklę), važtaraštyje būtina nurodyti, pvz.:

 

„VEŽAMA PAGAL 2.2.52.1.8 PAPUNKTĮ“.

 

Kompetentingosios institucijos leidimo, kuriame nurodomos vežimo sąlygos, kopija pridedama prie važtaraščio.

5.4.1.2.3.4

Vežant savaime reaguojančios medžiagos (žr. 2.2.41.1.15 punktą) ar organinio peroksido (žr. 2.2.52.1.9 punktą) pavyzdžius, važtaraštyje nurodoma:

 

„VEŽAMA PAGAL 2.2.5.2.1.9 PAPUNKTĮ“.

5.4.1.2.3.5

Vežant G tipo savaime reaguojančias medžiagas (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.2 skirsnio g punktą), važtaraštyje būtina nurodyti:

 

„NEPRIKLAUSO SAVAIME REAGUOJANČIOMS 4.1 KLASĖS MEDŽIAGOMS“.

 

Vežant G tipo organinius peroksidus (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.3 skirsnio g punktą), važtaraštyje būtina nurodyti:

 

„NEPRIKLAUSO 5.2 KLASĖS MEDŽIAGOMS“.

5.4.1.2.4

6.2 klasės papildomosios taisyklės

 

Be duomenų apie gavėją [žr. 5.4.1.1.1 punkto h) papunktį] nurodoma atsakingojo asmens pavardė ir telefono numeris.

5.4.1.2.5

7 klasės papildomosios taisyklės

5.4.1.2.5.1

Kiekvienos 7 klasės medžiagų partijos važtaraštyje šalia 5.4.1.1.1 a–c papunkčiuose išvardytų duomenų būtina tokia eilės tvarka įrašyti šiuos duomenis:

 

a) kiekvieno radionuklido pavadinimą arba simbolį, o radionuklidų mišinio atveju – tinkamą bendrinį pavadinimą ar labiausiai ribojamus radionuklidus;

 

b) medžiagos fizikinio ar cheminio pavidalo aprašymą arba nuorodą, kad vežama medžiaga yra ypatingos rūšies radioaktyvioji medžiaga ar mažos sklaidos radioaktyvioji medžiaga. Cheminiam pavidalui aprašyti pakanka rūšies pavadinimo. Apie radioaktyviąsias medžiagas, keliančias šalutinį pavojų, žr. 3.3 poskyrio 172 specialiosios taisyklės paskutinįjį sakinį;

 

c) didžiausią radioaktyviojo turinio aktyvumą bekereliais (Bq) su atitinkamu SI sistemos priešdėliu (žr. 1.2.2.1 skirsnį). Vežant daliąsias medžiagas vietoje aktyvumo nurodoma daliųjų medžiagų bendroji masė gramais (g) ar jų kartotiniais;

 

d) pakuotės kategoriją, t. y. I-BALTA, II-GELTONA ir III-GELTONA;

 

e) transporto indeksą (tik kategorijoms II-GELTONA ir III-GELTONA);

 

f) krovinio su daliosiomis medžiagomis krizinės saugos koeficientą, išskyrus siuntas, kurioms ši nuostata netaikoma pagal 6.4.11.2 skirsnį);

 

g) kompetentingosios institucijos išduoto leidimo ar patvirtinimo kodą (ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų, mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų, specialiojo susitarimo, pakuotės pavyzdžio ar vežimo atveju), jei tai tinka siuntai;

 

h) vežant krovinį, kurį sudaro daugiau nei vienas krovinio vienetas, būtina nurodyti 5.4.1.1.1 punkte ir a-g papunkčiuose išvardytą informaciją kiekvienam krovinio vienetui atskirai. Jei siuntos vežamos papildomojoje išorinėje pakuotėje, konteineryje arba vagone, būtina pateikti kiekvienos papildomoje išorinėje pakuotėje, konteineryje arba vagone esančios siuntos, o prireikus ir kiekvienos papildomosios išorinės pakuotės, kiekvieno konteinerio arba vagono išsamų turinio aprašą. Jei tarpinėje perkrovimo vietoje iš papildomosios išorinės pakuotės, konteinerio ar vagono reikia išimti kelias pakuotes, būtina turėti atitinkamus važtaraščius;

 

i) jei siunta vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis, – įrašą „VEŽAMA IŠSKIRTINIO NAUDOJIMO SĄLYGOMIS“.

 

j) vežant LSA-II arba LSA-III ir SCO-I arba SCO-II gaminius, – krovinio bendrąjį aktyvumą, išreikštą A2 vertės kartotiniu.

5.4.1.2.5.2

Siuntėjas, pateikdamas važtaraštį, turi atkreipti vežėjo dėmesį ir į tam tikras priemones, kurių šis privalo imtis. Šios instrukcijos rašomos vežėjo ir kompetentingosios institucijos nustatytomis kalbomis, nurodant bent tokią informaciją:

 

a) papildomos priemonės pakraunant, dedant rietuve, vežant, keliant ir iškraunant pakuotes, papildomąsias išorines pakuotes ar konteinerius, įskaitant specialiąsias krovimo taisykles, susijusias su šilumos išleidimu į aplinką (žr. 7.5.11 poskyrio CW 33 (3.2) specialiąją taisyklę), arba nuoroda, kad minėtos priemonės nebūtinos;

 

b) apribojimai, susiję su siuntimo būdu ar vagonu, taip pat duomenys apie vežimo maršrutą;

 

c) kroviniui taikytinos instrukcijos avarijos atveju.

5.4.1.2.5.3

Kompetentingosios institucijos išduotų pažymėjimų nebūtina vežti kartu su kroviniu. Siuntėjas privalo pateikti juos vežėjui (vežėjams) prieš pakraunant ir prieš iškraunant.

5.4.1.3

(rezervuota)

5.4.1.4

Forma ir vartotina kalba

5.4.1.4.1

Važtaraštis pildomas viena ar keliomis kalbomis, kurių viena turi būti prancūzų, vokiečių arba anglų kalba.

5.4.1.4.2

Kroviniams, kurie dėl 7.5.2 poskyryje nurodytų draudimų negali būti kraunami į vieną vagoną ar konteinerį, turi būti išrašomi skirtingi važtaraščiai.

 

Multimodalinio vežimo atveju rekomenduojama be važtaraščio naudotis dokumentais pagal 5.4.4 poskyryje pateiktą pavyzdį6).

______________________

6) Naudojantis šiuo dokumentu galima remtis ir atitinkamomis ECE/JT darbo grupės rekomendacijomis apie tarptautinės prekybos praktikos supaprastinimą, ypač rekomendacija Nr. 1 (Jungtinių Tautų sukurti prekybos dokumentų blankai) (ECE/TRADE/137, 96.1 leidinys), rekomendacija Nr. 11 (Dokumentavimo aspektai tarptautiniu mastu vežant pavojinguosius krovinius) (ECE/TRADE/204, 96.1 leidinys) ir rekomendacija Nr. 22 (Standartinių siuntimo instrukcijų blankai) (ECE/TRADE/168, 96.1 leidinys). Žr. prekybos duomenų sąrašą, UI leidimas, Rekomendacijos, kaip palengvinti prekybą (ECE/TRADE/200) (Jungtinių Tautų leidinys, prekinis numeris E/F.96. II. E.13).

 

5.4.1.5

Nepavojingi kroviniai

 

Jei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytiems kroviniams netaikomos RID taisyklės, kadangi jie pagal 2 dalies nuostatas nelaikomi pavojingais, siuntėjas šiam tikslui gali įrašyti važtaraštyje, pvz., tokį paaiškinimą:

 

„KROVINIAI, NEPRIKLAUSANTYS... KLASEI“.

 

Pastaba. Šią taisyklę galima taikyti ypač tais atvejais, kaip siuntėjas mano, jog krovinys dėl vežamų medžiagų (pvz., tirpalų ar mišinių) cheminių savybių arba dėl to, kad šios medžiagos laikomos pavojingomis pagal kitas taisykles, vežimo metu galėtų būti patikrintas.

5.4.2

Konteinerių pakavimo sertifikatas

 

Jei po to, kai pavojingieji kroviniai buvo vežami didžiuosiuose konteineriuose, jie dar bus transportuojami jūra, prie važtaraščio būtina pridėti IMDG kodekso 5.4.2 skirsnyje7)8) nurodytą konteinerių pakavimo sertifikatą.

_______________________

7) Tarptautinė jūrų transporto organizacija (IMO), Tarptautinė darbo organizacija (ILO) ir Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europos skyrius (ECE/UNO) nustatė rekomendacijas, susijusias su krovinių perkrovimu į vežimo vienetus ir atitinkamu mokymu, kurias išleido IMO [„IMO/ILO/ECE-UNO Guidelines for Packing of Cargo Transport Unist (CTUs)“ (IMO, ILO, ECE-UNO rekomendacijos krovinių pakavimui į vežimo vienetus)].

8) IMDG kodekso 5.4.2 skirsnis numato:

„5.4.2 Konteinerių ar autotransporto priemonės pakavimo sertifikatas

5.4.2.1 Jei pavojingieji kroviniai pakuojami ar perkraunami į konteinerį ar automobilių transporto priemonę, asmenys, atsakingi už konteinerio ar automobilių transporto priemonės pakavimą, privalo pateikti „konteinerio ar automobilių transporto priemonės pakavimo sertifikatą, kuriame nurodomi konteinerio ar automobilių transporto priemonės identifikavimo numeriai ir kuriame paliudijama, kad pakavimas vyko laikantis tokių reikalavimų:

.1 konteineris/automobilis buvo švarus, sausas ir akivaizdžiai tinkamas kroviniams sukrauti;

.2 pakuotės, kurios turi būti atskirtos viena nuo kitos pagal atitinkamas taisykles, nebuvo sukrautos į tą patį konteinerį ar automobilį (nebent kompetentingoji institucija, remdamasi IMDG kodekso 7.2.2.3 punktu išdavė tokį leidimą);

.3 visos pakuotės buvo patikrintos, ar neturi išorinių pažeidimų, ir buvo sukrautos tik nepriekaištingos būklės pakuotės;

.4 būgnai buvo sukrauti į rietuves vertikaliai, nebent kompetentingoji institucija yra leidusi krauti kitaip, ir visi kroviniai buvo deramai sukrauti ir, prireikus, surišti apsauginėmis medžiagomis, kad tiktų planuojamo vežimo riedmenims;

.5 Suverstiniai kroviniai buvo sukrauti į konteinerį ar automobilį, tolygiai juos paskirstant;

.6 konteineris ar automobilis, skirtas 1 klasės, išskyrus 1.4 poklasio, kroviniams, yra naudojimui tinkamos nepriekaištingos techninės būklės pagal IMDG kodekso 7.4.6 skirsnį;

.7 konteineris ar automobilis ir pakuotės turi visus reikiamus užrašus, žymas, ženklus ar plakatus;

.8 šaldymo tikslams naudojant kietąjį anglies dioksidą (CO2 sausąjį ledą), konteinerio ar automobilio išorėje gerai matomoje vietoje turi būti užrašyta ar paženklinta: „DANGEROUS GAS CO2 (DRY ICE) INSIDE. VENTILATE THOROUGHLY BEFORE ENTERING“ („VIDUJE PAVOJINGOS DUJOS CO2 (SAUSASIS LEDAS). PRIEŠ ATIDARANT GERAI IŠVĖDINTI“); ir

.9 IMDG kodekso 5.4.1 skirsnyje nurodytas pavojingųjų krovinių važtos dokumentas pateiktas kiekvienai į konteinerį ar automobilį perkrautai siuntai su pavojingaisiais kroviniais. Pastaba. Cisternoms konteinerių ar automobilių pakavimo sertifikatai neprivalomi.

5.4.2.2 Pavojingųjų krovinių važtos dokumentui ir konteinerio ar automobilio pakavimo sertifikatui reikalingi duomenys gali būti apibendrinti viename dokumente; kitu atveju šie dokumentai turi būti susegti. Jei duomenys apibendrinami viename dokumente, jame privalo būti tokio turinio parašu patvirtintas pareiškimas: „Pareiškiama, kad krovinių pakavimas į konteinerį ar automobilį buvo atliktas pagal taikytinas nuostatas“. Šiame pareiškime turi būti nurodyta data ir jį pasirašiusio asmens pavardė.“

 

 

5.4.1 poskyryje nurodyto važtaraščio ir pirmiau minėto konteinerio pakavimo sertifikato paskirtį gali atlikti vienas dokumentas; kitu atveju abu minėti dokumentai turi būti susegti. Jei šių dokumentų funkciją atlieka vienas dokumentas, važtaraštyje pakanka įrašyti paaiškinimą, kad konteineriai buvo pakrauti, laikantis atitinkamai riedmenų rūšiai taikomų reikalavimų, nurodant asmens, atsakingo už konteinerio pakavimo sertifikatą, duomenis.

 

Pastaba. Vežiojamosioms cisternoms, cisterniniams konteineriams ir MEGC konteineriams konteinerio pakavimo sertifikatas neprivalomas.

5.4.3

(rezervuota)

5.4.4

Pavojingųjų krovinių multimodalinio vežimo blanko pavyzdys

 

Blanko, kurį galima naudoti kaip bendrąjį dokumentą multimodaliniam pavojingųjų krovinių vežimui vietoje pavojingųjų krovinių deklaracijos ir konteinerio pakavimo sertifikato, pavyzdys.

 

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ MULTIMODALINIO VEŽIMO LAPAS

(dešinioji paraštė juodai subrūkšniuota)

 

1. Siuntėjas

2. Važtaraščio numeris

 

 

3.

1 psl. iš... psl.

4. Vežėjo nuorodiniai duomenys

 

 

 

5. Ekspeditoriaus nuorodiniai duomenys

 

6. Gavėjas

 

 

 

 

 

7. Vežėjas (pildo vežėjas)

 

SIUNTĖJO PAREIŠKIMAS

Pareiškiu, kad šio siuntinio turinys yra visas tiksliai apibūdintas vežimui skirtu oficialiuoju pavadinimu, teisingai klasifikuotas, supakuotas, pažymėtas, paženklintas ir turi visus didžiuosius pavojingumo ženklus (plakatus) ir pagal tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus yra visais atžvilgiais tinkamos vežimui būklės

8. Šis siuntinys atitinka visas ribines vertes, nustatytas

(netinkamą išbraukti)

9. Papildomas informacija apie krovinio tvarkymą

KELEIVINIS IR KROVINIS LĖKTUVAS

TIK KROVININIS LĖKTUVAS

10. Laivo reiso / lėktuvo skrydžio numeris ir data

11. Uostas / Pakrovimo vieta

12. Uostas / Iškrovimo vieta

 

13. Paskirties vieta

14. Vežimo žymos *

Krovinio vienetų skaičius ir rūšis; krovinių aprašymas

Bruto masė (kg)

Neto masė (kg)

Talpa (m3)

* PAVOJINGIESIEMS KROVINIAMS: nurodyti oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą, pavojingumo klasę, JT identifikavimo numerį, pakavimo grupę (jei yra) ir visą kitą informaciją, privalomą pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus.

 

 

 

 

 

15. Konteinerio identifikavimo numeris / Lėktuvo licencijos numeris

 

 

16. Spaudo numeris

17. Konteinerio / lėktuvo matmenys ir tipas

18. Tara (kg)

19. Bendroji bruto masė, įskaitant tarą (kg)

KONTEINERIO (AUTOMOBILIO) PAKAVIMO SERTIFIKATAS

Pareiškiu, kad aprašyti kroviniai buvo supakuoti (perkrauti) į pirmiau nurodytą konteinerį (automobilį) laikantis galiojančių taisyklių**.

UŽ PAKAVIMĄ (PERKROVIMĄ) ATSAKINGAS ASMUO PILDO IR PASIRAŠO KIEKVIENAM KONTEINERIO (AUTOMOBILIO) KROVINIUI ATSKIRAI

21. PATVIRTINIMAS APIE GAVIMĄ

Pirmiau nurodytas skaičius siuntų / konteinerių / priekabų gautas išoriškai geros būklės, išskyrus:

20. Bendrovės pavadinimas

 

Vežimo įmonės pavadinimas

 

Automobilio registracijos numeris

 

Parašas ir data

 

22. Bendrovės (DOKUMENTĄ RENGUSIO SIUNTĖJO) pavadinimas

Pareiškėjo vardas, pavardė ir pareigos

 

Pareiškėjo vardas, pavardė ir pareigos

 

Vieta ir data

 

Vieta ir data

 

Pareiškėjo parašas

 

VAIRUOTOJO PARAŠAS

 

Pareiškėjo parašas

 

** žr. 5.4.2 poskyrį.

Tęsinys

 

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ MULTIMODALINIO VEŽIMO LAPAS

(dešinioji paraštė juodai brūkšniuota)

 

1. Siuntėjas

2. Važtaraščio numeris

 

 

 

3.

2 psl. iš... psl.

4. Vežėjo nuorodiniai duomenys

 

 

 

 

5. Ekspeditoriaus nuorodiniai duomenys

 

14. Vežimo žymos

* Krovinio vienetų skaičius ir rūšys; krovinių aprašymas

Bruto masė (kg)

Neto masė

Talpa (m3)

* PAVOJINGIESIEMS KROVINIAMS: nurodyti oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą; pavojingumo klasę, JT identifikavimo numerį, pakavimo grupę (jei yra) ir visą kitą informaciją, privalomą pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.5. SKYRIUS

 

SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS

5.5.1

Specialiosios infekcinių medžiagų siuntimo taisyklės

5.5.1.1

Gyvus stuburinius ar bestuburius gyvūnus draudžiama naudoti infekcinėms medžiagoms persiųsti, išskyrus tuos atvejus, kai tokia medžiaga negali būti siunčiama kitu būdu. Tokie gyvūnai pakuojami, įvardijami, ženklinami ir vežami pagal galiojančias gyvūnų vežimo taisykles9).

5.5.1.2

(rezervuota)

5.5.1.3

Negyvi gyvūnai, apie kuriuos žinoma arba manoma, kad juose yra infekcinių medžiagų, turi būti pakuojami, įvardijami, ženklinami ir vežami pagal kilmės šalies10) kompetentingosios institucijos nustatytus reikalavimus11).

_____________________

9) Gyvūnų vežimo taisyklės pateikiamos 1991 m. lapkričio 19 d. priimtoje direktyvoje Nr. 91/628/EEB „Dėl gyvūnų apsaugos vežant“ (Oficialusis Europos Bendrijų leidinys Nr. L 340, 1991 m. gruodžio 11 d., 17 p.) ir Europos Tarybos (Ministrų komiteto) rekomendacijose dėl vežimui skirtų gyvūnų rūšių.

10) Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, šiuose reikalavimus nustato valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.

11) Šie reikalavimai pateikiami, pavyzdžiui, 2002 m. spalio 3 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūninės kilmės Šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 273, 2002 m. spalio 10 d., 1 p.).

5.5.2

Dujomis apdorotų vagonų, konteinerių ir cisternų specialiosios taisyklės

5.5.2.1

Vežant JT 3359 DUJOMIS APDOROTĄ VIENETĄ (vagoną, konteinerį ar cisterną), važtaraštyje būtina nurodyti 5.4.1.1.1 punkte minimus duomenis, dujinio apdorojimo datą, naudotų dujų tipą ir kiekį. Be to, būtina pateikti nurodymus, kaip pašalinti naudotų dujų likučius ir nurodyti naudotą apdorojimo prietaisą.

 

Šie duomenys pateikiami dviem kalbomis: siunčiančiosios šalies valstybine kalba ir, jei tai nėra prancūzų, vokiečių, italų ar anglų kalba, viena iš čia nurodytų kalbų, jei tarptautiniai geležinkelių tarifai ar susitarimai nenumato kitaip.

5.5.2.2

Ant kiekvieno dujomis apdoroto vagono, konteinerio ar cisternos būtina kiekvienam asmeniui, norinčiam patekti į vagono, konteinerio ar cisternos vidų, gerai matomoje vietoje pritvirtinti įspėjimą, atitinkantį 5.5.2.3 skirsnio reikalavimus.

 

Užrašai įspėjamajame ženkle rašomi ta kalba, kurią pasirenka siuntėjas.

5.5.2.3

Įspėjamasis dujomis apdorotų vienetų ženklas turi būti stačiakampis, ne mažesnio kaip 300 mm pločio ir 250 mm aukščio. Užrašai rašomi juodai baltame fone, raidžių aukštis – ne mažiau kaip 25 mm. Toliau pateikiamas tokio ženklo pavyzdys.

 

Dujomis apdorotų vagonų, konteinerių ir cisternų įspėjamasis ženklas

 

 

 

 

 

6.1 SKYRIUS

 

PAKUOČIŲ KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI

6.1.1

Bendrosios nuostatos

6.1.1.1

Šio skyriaus nuostatos netaikomos:

 

a) 7 klasės radioaktyviųjų medžiagų pakuotėms, jei nenustatyta kitaip (žr. 4.1.9 poskyrį);

 

b) 6.2 klasės infekcinių medžiagų pakuotėms, jei nenustatyta kitaip (žr. 6.3 skyriaus pastabą ir 4.1.4.1 skirsnio P 621 pakavimo taisyklę);

 

c) 2 klasės dujų slėginiams indams;

 

d) pakuotėms, kurių masė viršija 400 kg;

 

e) pakuotėms, kurių talpa didesnė kaip 450 litrų.

6.1.1.2

6.1.4 poskyryje pateikti reikalavimai taikomi šiuo metu naudojamomis pakuotėmis. Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, leidžiama naudoti ir tokias pakuotes, kurių techniniai reikalavimai neatitinka 6.1.4 poskyrio nuostatų su sąlyga, kad jos yra tokios pat veiksmingos, jas pripažino kompetentingoji institucija ir jos sėkmingai išlaikė 6.1.1.3 skirsnyje bei 6.1.5 poskyryje aprašytus bandymus. Leidžiama atlikti ir kitus, šiame skyriuje neaprašytus bandymus, jei tik jie yra lygiaverčiai ir patvirtinti kompetentingosios institucijos.

6.1.1.3

Kiekviena skysčiams vežti naudojama pakuotė privalo sėkmingai išlaikyti atitinkamą sandarumo bandymą ir atitikti tam tikrą 6.1.5.4.3 punkte nurodytą bandymų lygį:

 

a) iki pirmojo naudojimo medžiagoms vežti;

 

b) po rekonstravimo arba atnaujinimo iki pakartotinio naudojimo medžiagoms vežti.

 

Taip bandomos pakuotės neprivalo turėti savuosius uždarymo įtaisus.

 

Sudėtinės pakuotės vidinės talpyklos neleidžiama bandyti be išorinės pakuotės, nebent tai neturėtų įtakos bandymų rezultatams.

 

Šis bandymas neprivalomas:

 

– mišriųjų pakuočių vidinėms pakuotėms;

 

– sudėtinių pakuočių vidinėms talpykloms (iš stiklo, porceliano ar keramikos), kurios pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį paženklintos simboliu „RID/ADR“;

 

– lengvoms metalinėms pakuotėms, kurios pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį paženklintos simboliu „RID/ADR“.

6.1.1.4

Kad kiekviena pakuotė atitiktų šio skyriaus reikalavimus, pakuotės turi būti pagamintos, atnaujintos ir išbandytos pagal kokybės užtikrinimo programą, kurią kompetentingoji institucija įvertino patenkinamai.

6.1.1.5

Pakuočių gamintojai ir vėlesni skirstytojai kartu su pakuote privalo pateikti ir informaciją apie privalomas procedūras, uždarymo įtaisų (įskaitant ir būtinuosius sandariklius) rūšis ir matmenis, taip pat apie visus komponentus, be kurių neįmanoma užtikrinti, kad vežti parengtos pakuotės išlaikys šiame skyriuje aprašytus efektyvumo bandymus.

6.1.2

Pakuotės tipo kodavimas

6.1.2.1

Pakuotės kodą sudaro:

 

a) arabiškas skaitmuo, žymintis pakuotės rūšį, pvz., būgną kanistrą ir t. t., po jo einanti

 

b) viena ar kelios lotyniškos didžiosios raidės, žyminčios konstrukcinės medžiagos rūšį, pvz., plieną, medį ir t. t., bei prireikus

 

c) arabiškas skaitmuo, reiškiantis tam tikros rūšies pakuotės kategoriją.

6.1.2.2

Koduojant sudėtines pakuotes, antrąją kodo dalį sudaro dvi lotyniškos didžiosios raidės. Pirmoji žymi vidinės talpyklos konstrukcinę medžiagą, o antroji – išorinės pakuotės konstrukcinę medžiagą.

6.1.2.3

Koduojant mišriąsias pakuotes kode nurodomas tik išorinę pakuotę žymintis skaitmuo.

6.1.2.4

Šalia pakuotės kodo gali būti rašomos raidės „T“, „V“ arba „W“. Raidė „T“ žymi apsauginę pakuotę, kuri aprašyta 6.1.5.1.11 punkte. Raidė „V“ žymi specialiąją pakuotę, aprašytą 6.1.5.1.7 punkte. Raidė „W“ reiškia, kad ši pakuotė, nors ji ir priklauso šiuo kodu pažymėtam tipui, yra pagaminta pagal 6.1.4 poskyrio nuostatų neatitinkančią specifikaciją, tačiau laikoma lygiaverte pagal 6.1.1.2 skirsnio reikalavimus.

6.1.2.5

Pakuočių rūšys žymimos šiais skaitmenimis:

 

1 Būgnas

 

2 Medinė statinė

 

3 Kanistras

 

4 Dėžė

 

5 Maišas

 

6 Sudėtinė pakuotė

 

7 (rezervuota)

 

0 Lengva metalinė pakuotė.

6.1.2.6

Konstrukcinės medžiagos rūšys žymimos šiomis didžiosiomis raidėmis:

 

A Plienas (visų tipų ir įvairių paviršių)

 

B Aliuminis

 

C Natūrali mediena

 

D Fanera

 

F Apdorota mediena

 

G Pluoštinis kartonas

 

H Plastikas

 

L Tekstilė

 

M Daugiasluoksnis popierius

 

N Metalas (išskyrus plieną ir aliuminį)

 

P Stiklas, porcelianas arba keramika.

6.1.2.7

Šioje lentelėje pateikiami kodai, naudojami pakuotės tipui žymėti atsižvelgiant į pakuotės rūšį, gamintojo naudotą konstrukcinę medžiagą ir kategoriją; nurodomi ir skirsniai, kuriuose galima rasti atitinkamas taisykles:

 

Rūšis

Konstrukcinė medžiaga

Kategorija

Kodas

Skirsnis

1. Būgnai

A. Plienas

su nenuimamais dangčiais

1A1

6.1.4.1

su nuimamais dangčiais

1A2

B. Aliuminis

su nenuimamais dangčiais

1B1

6.1.4.2

su nuimamais dangčiais

1B2

D. Fanera

 

1D

6.1.4.5

G. Pluoštinis kartonas

 

1G

6.1.4.7

H. Plastikas

su nenuimamais dangčiais

1H1

6.1.4.8

su nuimamais dangčiais

1H2

N. Metalas, išskyrus plieną ir aliuminį

su nenuimamais dangčiais

1N1

6.1.4.3

su nuimamais dangčiais

1N2

2. Statinės

C. Natūrali mediena

su kaiščiu

2C1

6.1.4.6

su nuimamais dangčiais

2C2

3. Kanistrai

A. Plienas

su nenuimamais dangčiais

3A1

6.1.4.4

su nuimamais dangčiais

3A2

B. Aliuminis

su nenuimamais dangčiais

3B1

6.1.4.4

su nuimamais dangčiais

3B2

H. Plastikas

su nenuimamais dangčiais

3H1

6.1.4.8

su nuimamais dangčiais

3H2

4. Dėžės

A. Plienas

 

4A

6.1.4.14

B. Aliuminis

 

4B

6.1.4.14

C. Natūrali mediena

paprastos

4C1

6.1.4.9

dulkėms nelaidžiomis sienelėmis

4C2

D. Fanera

 

4D

6.1.4.10

F. Apdorotoji mediena

 

4F

6.1.4.11

G. Pluoštinis kartonas

 

4G

6.1.4.12

H. Plastikas

putplasčio

4H1

6.1.4.13

kietojo plastiko

4H2

5. Maišai

H. Polimerinis audinys

be įdėklo ar vidinės dangos

5H1

6.1.4.16

nelaidūs dulkėms

5H2

atsparūs vandeniui

5H3

H. Plastikinė plėvelė

 

5H4

6.1.4.17

L. Tekstilė

be įdėklo ar vidinės dangos

5L1

6.1.4.15

nelaidūs dulkėms

5L2

atsparūs vandeniui

5L3

M. Popierius

daugiasluoksniai

5M1

6.1.4.18

daugiasluoksniai, atsparūs vandeniui

5M2

6. Sudėtinės pakuotės

H. Plastikinė talpykla

plieniniame būgne

6HA1

6.1.4.19

plieninėje dėžėje arba su plienine apkala

6HA2

6.1.4.19

aliumininiame būgne

6HB1

6.1.4.19

su aliuminine apkala arba aliumininėje dėžėje

6HB2

6.1.4.19

dėžėje iš natūralios medienos

6HC

6.1.4.19

faneriniame būgne fanerinėje dėžėje

6HD1 6HD2

6.1.4.19

6.1.4.19

pluoštinio kartono būgne

6HG1

6.1.4.19

pluoštinio kartono dėžėje

6HG2

6.1.4.19

plastikiniame būgne

6HH1

6.1.4.19

dėžėje iš kietojo plastiko

6HH2

6.1.4.19

P. Porcelianinė, stiklinė arba keraminė talpykla

plieniniame būgne

6PA1

6.1.4.20

su plienine apkala arba plieninėje dėžėje

6PA2

6.1.4.20

aliumininiame būgne

6PB1

6.1.4.20

su aliuminine apkala arba aliumininėje dėžėje

6PB2

6.1.4.20

dėžėje iš natūralios medienos

6PC

6.1.4.20

faneriniame būgne

6PD1

6.1.4.20

pintame krepšyje

6PD2

6.1.4.20

pluoštinio kartono būgne

6PG1

6.1.4.20

pluoštinio kartono dėžėje

6PG2

6.1.4.20

išorinėje pakuotėje iš putplasčio

6PH1

6.1.4.20

išorinėje pakuotėje iš kietojo plastiko

6PH2

6.1.4.20

0. Lengvos metalinės pakuotės

A. Plienas

su nenuimamais dangčiais

OA1

6.1.4.22

su nuimamais dangčiais

OA2

 

6.1.3

Žymėjimas

 

1 pastaba. Žyma ant pakuotės rodo, kad ji atitinka sėkmingai išbandytą konstrukcinį tipą ir šio skyriaus reikalavimus, jei jie susiję su pakuotės gamyba, o ne naudojimu. Taigi žyma ant pakuotės nebūtinai nurodo, kad pakuotę leidžiama naudoti tam tikrai medžiagai vežti: pakuotės rūšis (pvz., plieninis būgnas), didžiausia talpa ir (arba) didžiausia pakuotės masė bei tam tikros specialiosios taisyklės pateikiamos 3.2 skyriaus A lentelėje kiekvienai medžiagai atskirai.

 

2 pastaba. Žymų paskirtis – palengvinti pakuočių gamintojų, atnaujintojų, naudotojų, vežėjų ir reguliavimo institucijų darbą. Naudojant naują pakuotę, originali pakuotės žyma padeda gamintojui ar gamintojams nustatyti pakuotės tipą ir nurodyti, kokius bandymų reikalavimus ji atitinka.

 

3 pastaba. Žyma ne visada pateikia visas detales, pvz., apie bandymų lygį, todėl būtina atsižvelgti ne tik į šį aspektą bet ir į bandymų sertifikatą, bandymų ataskaitas arba sėkmingai išbandytų pakuočių sąrašą. Pavyzdžiui, X arba Y pažymėta pakuotė gali būti naudojama medžiagoms, kurios priskirtos žemesnio pavojingumo laipsnio pakavimo grupei ir kurių didžiausia santykinio tankio1) vertė, nurodyta reikalavimuose, keliamuose pakuočių bandymams (žr. 6.1.5 poskyrį), nustatoma taikant atitinkamą koeficientą 1,5 arba 2,25; t. y. I pakavimo grupės pakuotės, išbandytos medžiagoms, kurių santykinis tankis 1,2, gali būti naudojamos kaip II pakavimo grupės pakuotės, skirtos medžiagoms, kurių santykinis tankis 1,8, arba kaip III pakavimo grupės pakuotės, skirtos medžiagoms, kurių santykinis tankis 2,7, tačiau su sąlyga, kad ir aukštesnio santykinio tankio medžiaga atitiks visus funkcinius kriterijus.

_______________________

1) Terminas „santykinis tankis“ (d) laikomas „tankio“ sinonimu ir nuolat vartojamas šiose taisyklėse.

6.1.3.1

Kiekviena pakuotė, skirta naudoti pagal RID taisykles, privalo turėti atitinkamas žymas, kurios yra ilgalaikės, įskaitomos, užrašytos gerai matomoje pakuotės vietoje ir yra proporcingos pakuotės dydžiui. Siuntų, kurių bruto masė didesnė kaip 30 kg, žymos po vieną arba po dvi dedamos ant siuntos viršaus arba pakuotės šonų. Raidės, skaičiai ir ženklai turi būti ne mažesnio kaip 12 mm aukščio, išskyrus mažesnės nei 30 litrų ar 30 kg talpos pakuotes, kurių žymos yra mažiausiai 6 mm aukščio, ir išskyrus ne didesnės kaip 5 litrų ar 5 kg talpos pakuotes, kurių žymos taip pat turi būti atitinkamo dydžio.

 

Žymą sudaro:

 

a) (i) Jungtinių Tautų pakuočių simbolis

 

 

naudojamas tik patvirtinimui, kad pakuotės atitinka tam tikras šio skyriaus taisykles. Metalinėms pakuotėms, kuriose ši žyma įspaudžiama, leidžiama vietoje šio simbolio įspausti raides „UN“; arba

 

(ii) simbolis „RID/ADR“ ant pakuočių, kurios skirtos vežti geležinkeliais ir automobilių keliais;

 

ant sudėtinių pakuočių (iš stiklo, porceliano ar keramikos) ir lengvų metalinių pakuočių, kurios atitinka supaprastintus reikalavimus (žr. 6.1.1.3 skirsnį, 6.1.5.3.1 punkto e) papunktį, 6.1.5.3.5 punkto c) papunktį, 6.1.5.4 skirsnį, 6.1.5.5.1 punktą ir 6.1.5.6 skirsnį);

 

b) kodas, žymintis pakuotės tipą pagal 6.1.2 poskyrį;

 

c) dviejų dalių kodas, t. y.:

 

(i) raidė, žyminti pakavimo grupę (grupes), kuriai pakuotės konstrukcinis tipas buvo sėkmingai išbandytas:

 

X – I, II ir III pakavimo grupėms;

 

Y – II ir III pakavimo grupėms;

 

Z – tik III pakavimo grupei;

 

(ii) naudojant skysčiams skirtas pakuotes be vidinių pakuočių – santykinio tankio vertė, suapvalinta iki vieno skaitmens po kablelio, kurią taikant buvo išbandytas konstrukcinis pakuotės tipas; šios vertės leidžiama nenurodyti, jei santykinis tankis neviršija 1,2. Naudojant pakuotes, skirtas kietosioms medžiagoms arba vidinėms pakuotėms – didžiausioji bruto masė (kg).

 

naudojant lengvas metalines pakuotes, kurios pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus pažymėtos simboliu „RID/ADR“ ir yra skirtos medžiagoms, kurių klampa 23° C temperatūroje viršija 200 mm2/s – didžiausioji bruto masė (kg);

 

d) raidė „S“, jei pakuotė skirta kietosioms medžiagoms arba vidinėms pakuotėms, arba bandymo slėgio vertė (kPa), suapvalinta iki dešimčių, jei pakuotė (išskyrus mišriąją pakuotę) naudojama skysčiams vežti ir yra sėkmingai išlaikiusi hidraulinio slėgio bandymą;

 

raidė „S“, naudojant lengvąsias metalines pakuotes, kurios pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį pažymėtos simboliu „RID/ADR“ ir skirtos skysčiams laikyti, kurių klampa 23 °C temperatūroje didesnė nei 200 mm2/s;

 

Pastaba. Pakuotėms, kurios skirtos 6.2 klasės medžiagoms JT Nr. 2814 ir 2900 vežti, d) punkto nuostatos netaikomos.

 

e) paskutiniai du pakuotės pagaminimo metų skaitmenys. Naudojant 1H ir 3H rūšių pakuotes, nurodomas ir pagaminimo mėnuo; ši žymos dalis gali būti nurodoma kitoje vietoje nei kiti duomenys. Tinkamas būdas būtų toks:

 

 

 

f) žymą išdavusios valstybės kodas, sutampantis su tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamuoju ženklu; 2)

 

g) gamintojo pavadinimas arba kitas kompetentingosios institucijos nustatytas pakuotės identifikavimo ženklas.

______________________

2) Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamasis ženklas pagal Kelių eismo konvenciją (Viena, 1968).

6.1.3.2

Be 6.1.3.1 skirsnyje aprašytų privalomųjų ilgalaikių žymų nauji metaliniai būgnai, kurių talpa viršija 100 litrų, ant dugno privalo turėti 6.1.3.1 skirsnio a)-e) punktuose išvardytas ilgalaikes žymas (pvz., įspaustas), kartu turi būti nurodytas nominalusis apvalkalui naudoto metalo sienelių storis (mm, ± 0,1 mm). Jei metalinio būgno dugno ar dangčio nominalusis sienelės storis yra mažesnis nei apvalkalo (korpuso), ant dugno nenutrinama žyma (pvz., įspaudžiant) būtina nurodyti dangčio, korpuso ir dugno nominalųjį storį. Pvz., „1,0 – 1,2 – 1,0“ arba „0,9 – 1,0 – 1,0“. Metalo nominalųjį storį galima nustatyti pagal atitinkamus ISO standartus, pvz., ISO 3574:1999. 6.1.3.1 skirsnio f) punkte minimi koeficientai gali būti nurodomi ir trumpalaike žyma, jei 6.1.3.5 skirsnyje nenumatyta kitaip.

6.1.3.3

Kiekviena atnaujinama pakuotė, išskyrus 6.1.3.2 skirsnyje minimas, privalo turėti 6.1.3.1 skirsnio a)–e) punktuose nurodytas nenutrinamas žymas. Žymos laikomos nenutrinamomis, jei jos išlieka po atnaujinimo proceso (pvz., yra įspaustos). Šias nenutrinamas žymas leidžiama naudoti ant pakuočių, išskyrus didesnius kaip 100 litrų talpos metalinius būgnus, vietoje 6.1.3.1 skirsnyje aprašytų ilgalaikių žymų.

6.1.3.4

Ant rekonstruotų metalinių būgnų gali ir nelikti nustatytų žymų, jei pakuotės tipas nebuvo pakeistas ir nebuvo pašalinti ar pakeisti kiti stacionarūs konstrukcijos elementai. Kiti rekonstruoti metaliniai būgnai ant dangčio arba korpuso (apvalkalo) privalo turėti nenutrinamas 6.1.3.1 skirsnio a)-e) punktuose išvardytas žymas (pvz., įspaustas).

6.1.3.5

Metaliniai būgnai, pagaminti iš konstrukcinių medžiagų (pvz., nerūdijančio plieno), tinkamų daugkartiniam naudojimui, gali turėti nenutrinamas (pvz., įspaustas) 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktuose išvardytas žymas.

6.1.3.6

6.1.3.1 skirsnyje aprašytas žymėjimas tinka tik vienam konstrukciniam tipui arba vienai konstrukcinio tipo serijai. Tam pačiam konstrukciniam tipui priskiriami skirtingi paviršiaus apdorojimo budai.

 

„Konstrukcinio tipo serija“ reiškia tokio pat sienelių storio, vienodo skerspjūvio ir iš tos pačios medžiagos pagamintas pakuotes. Pakuotė nuo patvirtinto konstrukcinio tipo skiriasi tik mažesniu aukščiu.

 

Talpyklų uždarymo įtaisai turi atitikti bandymų ataskaitos reikalavimus.

6.1.3.7

Žymos dedamos ant pakuotės 6.1.3.1 skirsnio punktuose nurodyta eilės tvarka; visi šiuose punktuose ar prireikus 6.1.3.8 skirsnio h)–j) punktuose nurodyti žymėjimo elementai turi būti aiškiai atskirti vienas nuo kito įstrižuoju brūkšneliu arba tarpeliu, kad juos būtų galima lengviau identifikuoti. Pavyzdžius žr. 6.1.3.11 skirsnyje.

 

Papildomos kompetentingosios institucijos leidžiamos žymos neturi kliudyti tiksliai identifikuoti 6.1.3.1 skirsnio punktuose nustatytą žymėjimą.

6.1.3.8

Pakuotę atnaujinusi įmonė ant atnaujintos pakuotės privalo padaryti šias ilgalaikes žymas, laikydamasi tokio eiliškumo:

 

h) pakuotę atnaujinusios valstybės kodas, sutampantis su tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamuoju ženklu;

 

i) pakuotę atnaujinusios įmonės pavadinimas arba kita kompetentingosios institucijos nustatyta identifikacija;

 

j) atnaujinimo metai, raidė „R“ ir papildomai raidė „L“ kiekvienai pakuotei, kuri sėkmingai išlaikė 6.1.1.3 skirsnyje aprašytą sandarumo bandymą.

6.1.3.9

Jei po atnaujinimo ant metalinio būgno dangčio ar korpuso nebematyti 6.1.3.1 skirsnio a) – d) punktuose aprašytų žymų, jį atnaujinusi įmonė privalo sudėti šias ilgalaikes žymas, o po jų sužymėti ir 6.1.3.8 skirsnio h), i) ir j) punktuose išvardytus simbolius. Šie simboliai negali reikšti griežtesnių eksploatavimo sąlygų, nei tos, kurioms buvo išbandytas ir pažymėtas pradinis konstrukcinis tipas.

6.1.3.10

Iš perdirbto plastiko pagal 1.2.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą pagamintos pakuotės turi būti pažymėtos „REC“. Ši žyma dedama šalia 6.1.3.1 skirsnyje aprašytų žymų.

6.1.3.11

NAUJŲ pakuočių žymėjimo pavyzdžiai:

 

 

4G/Y145/S/02

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį b), c), d) ir e) punktus

naujos dėžės iš pluoštinio kartono

 

NL/VL823

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

 

1A1/Y1.4/150/98

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

naujas plieno būgnas skysčiams vežti

 

NL/VL824

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

 

1A2/Y150/S/01

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

naujas plieno būgnas skysčiams vežti arba vidinės pakuotės

 

NL/VL825

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

 

4HW/Y136/S/98

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį b), c), d) ir e) punktus

nauja atitinkamos specifikacijos plastikinė dėžė

 

NL/VL826

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

 

1A2/Y/100/01

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

rekonstruotas plieninis būgnas skysčiams vežti

 

USA/MM5

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

RID/ADR/0A1/Y/100/89

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

naujos lengvos metalinės pakuotės su nenuimamais dangčiais

 

NL/VL123

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

RID/ADR/0A2/Y20/S/04

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

naujos lengvos metalinės pakuotės su nuimamais dangčiais, kietoms medžiagoms arba skysčiams, kurių klampa esant 23 °C temperatūrai didesnė kaip 200 mm2/s

 

NL/VL124

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

6.1.3.12

ATNAUJINTŲ pakuočių žymėjimo pavyzdžiai:

 

 

 

1A1/Y1.4/150/97

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

 

 

NL/RB/85 RL

pgl. 6.1.3.8 skirsnio h), i) ir j) punktus

 

 

 

1A2/Y150/S/99

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

 

 

USA/RB/00 R

pgl. 6.1.3.8 skirsnio h), i) ir j) punktus

 

6.1.3.13

APSAUGINIŲ PAKUOČIŲ žymėjimo pavyzdžiai:

 

 

1A2T/Y300/S/01

pgl. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto i) papunktį, b), c), d) ir e) punktus

 

 

USA/abc

pgl. 6.1.3.1 skirsnio f) ir g) punktus

 

 

Pastaba. 6.1.3.11, 6.1.3.12 ir 6.1.3.13 skirsniuose kaip pavyzdžiai pateikti ženklai gali būti rašomi vienoje ar keliose eilutėse, atsižvelgiant į taisyklingą eilės tvarką.

 

6.1.3.14

Patvirtinimas

 

6.1.3.1 skirsnyje nurodytos žymos patvirtina, kad serijiniu būdu pagamintos pakuotės atitinka registruotą konstrukcinį tipą ir atitinka registracijai būtinus reikalavimus.

6.1.4

Pakuotėms keliami reikalavimai

6.1.4.1

Plieniniai būgnai

 

1A1 su nenuimamais dangčiais;

 

1A2 su nuimamais dangčiais.

6.1.4.1.1

Būgno korpusas ir dangčiai turi būti pagaminti iš tinkamos rūšies plieninės skardos, kurios storis turi atitikti būgno talpą ir naudojimo paskirtį.

 

Pastaba. Būgnams iš anglinio plieno gaminti „tinkamos“ plieno rūšys nurodytos standartuose ISO 3573:1999 („Karštai valcuotos juostos ir lakštai iš minkštojo nelegiruotojo plieno rūšių“) ir ISO 3574:1999 („Šaltai valcuotos juostos ir lakštai iš minkštojo nelegiruotojo plieno rūšių“).

 

Mažesnės nei 100 litrų talpos būgnams iš anglinio plieno gaminti „tinkamos“ plieno rūšys, be nurodytųjų, dar pateikiamos standartuose ISO 11949:1995 („Šaltai valcuota elektrolitiškai alavuota baltoji skarda“), ISO 11950:1995 („Šaltai valcuotas elektrolitiškai ypatingai chromuotas plienas“) ir ISO 11951:1995 („Šaltai valcuotos plonosios skardos ritiniai baltosios skardos arba elektrolitiškai ypatingai chromuoto plieno gamybai“).

6.1.4.1.2

Būgnų, kuriuose telpa daugiau kaip 40 litrų skysčių, korpuso siūlės turi būti suvirintos. Būgnų, kurie skirti kietosioms medžiagoms arba juose telpa ne daugiau kaip 40 litrų skysčių, korpuso siūlės turi būti mechaniškai užlenktos arba suvirintos.

6.1.4.1.3

Dangčių ir korpuso sandūros turi būti mechaniškai užlenktos arba suvirintos. Leidžiama naudoti atskirus armavimo žiedus.

6.1.4.1.4

Būgnų, kurių talpa didesnė kaip 60 litrų, korpusai privalo turėti ne mažiau kaip du ridenamuosius lankus arba ne mažiau kaip du presuotus ridenamuosius žiedus. Šie turi būti įtaisyti prie pat korpuso ir pritvirtinti, kad nenusmuktų. Ridenamųjų žiedų neleidžiama tvirtinti taškinio virinimo būdu.

6.1.4.1.5

Būgnų su nenuimamais dangčiais (1A1) pripildymo, ištuštinimo ir nuorinimo angų, esančių korpuse ar dugne, skersmuo neturi viršyti 7 cm. Būgnai, turintys didesnių angų, laikomi būgnais su nuimamais dangčiais (1A2). Būgnų korpuso ir dugno angų uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų gerai uždaryti ir sandarūs. Junges leidžiama pritvirtinti mechaninio užlenkimo būdu arba privirinti. Uždarymo įtaisai privalo turėti tarpiklius arba kitas sandarinimo priemones, jei jie savaime nėra sandarūs.

6.1.4.1.6

Būgnų su nuimamais dangčiais (1A2) uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie liktų tvirtai uždaryti, o būgnai – sandarūs. Nuimami dangčiai privalo turėti tarpiklius ir kitokias sandarinimo priemones.

6.1.4.1.7

Jei korpusui, dugnui ir dangčiui, uždarymo įtaisams ir įrangos elementams pagaminti naudojamos konstrukcinės medžiagos nesuderinamos su vežama medžiaga, būtina į būgno vidų įdėti tinkamą apsauginį įdėklą arba atitinkamai apdoroti paviršių. Tokių įdėklų arba taip apdoroto paviršiaus apsauginės savybės neturi kisti normaliomis vežimo sąlygomis.

6.1.4.1.8

Didžiausioji būgnų talpa – 450 litrų.

6.1.4.1.9

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.2

Aliumininiai būgnai

 

1B1 su nenuimamais dangčiais;

 

1B2 su nuimamais dangčiais.

6.1.4.2.1

Būgnų korpusas, dugnas ir dangčiai turi būti pagaminti iš 99 % grynumo aliuminio arba iš aliuminio lydinio. Konstrukcinė medžiaga turi būti tinkama būgnui, o jos storis privalo atitikti būgno talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.2.2

Visos siūlės turi būti suvirintos. Užlenktų kraštų siūlės, jei tokios yra, turi būti sutvirtintos užpresuotais armavimo žiedais.

6.1.4.2.3

Didesnės nei 60 litrų talpos būgnų korpusas privalo turėti ne mažiau kaip du ridenamuosius lankus arba du presuotus ridenamuosius žiedus. Ridenamieji žiedai turi būti įtaisyti prie pat korpuso ir taip pritvirtinti, kad nenusmuktų. Ridenamųjų žiedų neleidžiama tvirtinti taškinio suvirinimo būdu.

6.1.4.2.4

Būgnų su nenuimamais dangčiais (1B1) pripildymo, ištuštinimo ir nuorinimo angų, esančių korpuse ar dugne, skersmuo neturi viršyti 7 cm. Būgnai, turintys didesnių angų, laikomi būgnais su nuimamais dangčiais (1B2). Būgnų korpuso ir dugno angų uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir įtaisyti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų gerai uždaryti ir sandarūs. Junges leidžiama pritvirtinti mechaninio užlenkimo būdu arba privirinti. Uždarymo įtaisai privalo turėti tarpiklius arba kitas sandarinimo priemones, jei jie patys nėra sandarūs.

6.1.4.2.5

Būgnų su nuimamais dangčiais (1B2) uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie liktų tvirtai uždaryti, o būgnai – sandarūs. Nuimami dangčiai privalo turėti tarpiklius ir kitokias sandarinimo priemones.

6.1.4.2.6

Didžiausioji būgnų talpa – 450 litrų.

6.1.4.2.7

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.3

Būgnai, pagaminti iš metalų, išskyrus plieną ir aliuminį

 

1N1 su nenuimamais dangčiais

 

1N2 su nuimamais dangčiais

6.1.4.3.1

Būgno korpusas, dugnas ir dangtis turi būti pagaminti iš bet kokio metalo arba metalo lydinio, išskyrus plieną ir aliuminį. Konstrukcinė medžiaga turi būti tinkama būgnui, o jos storis privalo atitikti būgno talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.3.2

Užlenktų kraštų siūlės, jei tokios yra, turi būti sutvirtintos atskiru armavimo žiedu. Visos siūlės, jei tokios yra, turi būti atliktos, taikant naujausius technikos laimėjimus, susijusius su tam tikru metalu ar metalo lydiniu (suvirintos, sulituotos ir t. t.).

6.1.4.3.3

Didesnės nei 60 litrų talpos būgnų korpusas privalo turėti ne mažiau kaip du ridenamuosius lankus arba bent du presuotus ridenamuosius žiedus. Šie turi būti įtaisyti prie pat korpuso ir taip pritvirtinti, kad nenusmuktų. Ridenamųjų žiedų neleidžiama tvirtinti taškinio virinimo būdu.

6.1.4.3.4

Būgnų su nenuimamais dangčiais (1N1) pripildymo, išpylimo ir nuorinimo angų, esančių korpuse ar dugne, skersmuo neturi viršyti 7 cm. Būgnai, turintys didesnių angų, laikomi būgnais su nuimamais dangčiais (1N2). Būgnų korpuso ir dugno angų uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir įtaisyti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų uždaryti ir sandarūs. Jungės turi būti pritvirtintos, taikant naujausius technikos laimėjimus, susijusius su tam tikru metalu ar metalo lydiniu (privirinti, prilituoti ir t. t.), kad būtų užtikrintas siūlės sandarumas. Uždarymo įtaisai privalo turėti tarpiklius arba kitas sandarinimo priemones, jei jie patys nėra sandarūs.

6.1.4.3.5

Būgnų su nuimamais dangčiais (1N2) uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie liktų tvirtai uždaryti, o būgnai – sandarūs. Nuimamieji dangčiai privalo turėti tarpiklius ir kitokias sandarinimo priemones.

6.1.4.3.6

Didžiausioji būgnų talpa – 450 litrų.

6.1.4.3.7

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.4

Plieniniai arba aliumininiai kanistrai

 

3A1 plieniniai, su nenuimamais dangčiais;

 

3A2 plieniniai, su nuimamais dangčiais;

 

3B1 aliumininiai, su nenuimamais dangčiais;

 

3B2 aliumininiai, su nuimamais dangčiais.

6.1.4.4.1

Kanistro korpusas ir dugnas turi būti pagaminti iš plieno arba 99 % grynumo aliuminio arba iš aliuminio lydinio. Konstrukcinė medžiaga turi būti tinkama kanistrui, o jos storis turi atitikti kanistro talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.4.2

Visų plieninių kanistrų lenkiamieji kraštai turi būti mechaniškai užlenkiami arba suvirinami. Plieninių kanistrų, kuriuose telpa daugiau kaip 40 litrų skysčių, korpuso siūlės turi būti suvirintos. Plieninių kanistrų, kuriuose telpa ne daugiau kaip 40 litrų skysčių, korpuso siūlės turi būti mechaniniu būdu užlenkiamos arba suvirinamos. Užlenktų kraštų siūlės, jei tokios yra, turi būti sutvirtinamos atskirtu armavimo žiedu.

6.1.4.4.3

Kanistrų su nenuimamais dangčiais (3A1 ir 3B1) angų skersmuo neturi viršyti 7 cm. Kanistrai, turintys didesnių angų, laikomi kanistrais su nuimamais dangčiais (3A2 ir 3B2). Uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir įtaisyti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų uždaryti ir sandarūs. Junges leidžiama pritvirtinti mechaninio užlenkimo būdu arba privirinti. Uždarymo įtaisai privalo turėti tarpiklius arba kitas sandarinimo priemones, jei jie patys nėra sandarūs.

6.1.4.4.4

Jei kanistrų korpusui, dugnui, uždarymo įtaisams ir įrangos elementams pagaminti naudotos konstrukcinės medžiagos nesuderinamos su vežama medžiaga, į jų vidų būtina įdėti apsauginį įdėklą arba atitinkamai apdoroti paviršių. Normaliomis vežimo sąlygomis tokių įdėklų arba taip apdoroto paviršiaus apsauginės savybės neturi kisti.

6.1.4.4.5

Didžiausioji kanistrų talpa – 60 litrų.

6.1.4.4.6

Didžiausioji neto masė – 120 kg.

6.1.4.5

Faneriniai būgnai

 

1D

6.1.4.5.1

Mediena, iš kurios gaminami būgnai, turi būti gerai išlaikyta, standartiškai sausa ir be defektų, galinčių turėti neigiamos įtakos būgno naudojimui pagal paskirtį. Jei būgno gamybai naudojama ne fanera, o kita konstrukcinė medžiaga, ji turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios yra lygiavertės faneros savybėms.

6.1.4.5.2

Korpuso gamybai naudojama mažiausiai dvisluoksnė fanera, o dugnui – trisluoksnė fanera; sluoksniai turi būti sudėti kryžmai plaušo krypčiai ir suklijuoti vandeniui atspariais klijais.

6.1.4.5.3

Būgno korpuso ir dugnų konstrukcija bei jų sandūros turi atitikti būgno talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.5.4

Kad pro būgną neprasisunktų vežama medžiaga, jo dangtis išklojamas kraftpopieriu ar kita lygiaverte medžiaga, kuri stipriai pritvirtinama prie dangčio, jos galus paliekant laisvai kyšoti.

6.1.4.5.5

Didžiausioji būgno talpa – 250 litrų.

6.1.4.5.6

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.6

Natūralios medienos statinės

 

2C1 su kaiščiu;

 

2C2 su nuimamais dangčiais.

6.1.4.6.1

Statinių gamybai naudojama mediena turi būti geros kokybės, išilginio pjovimo, gerai išdžiovinta, be šakų, žievės nuopjovų, puvėsių, balanos sluoksnio ar kitų defektų, galinčių pabloginti statinių naudojimą pagal paskirtį.

6.1.4.6.2

Statinės korpuso ir dugnų konstrukcija turi atitikti jos talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.6.3

Statinės šulai arba dugnai turi būti išpjauti arba iškirsti pagal medienos plaušo kryptį taip, kad medienos metinės rievės nesudarytų daugiau kaip pusės šulo ar dugno storio.

6.1.4.6.4

Statinės žiedai turi būti pagaminti iš geros kokybės plieno ar geležies. Statinėms su nuimamais dangčiais (2C2) leidžiama naudoti žiedus, pagamintus iš tinkamo kietmedžio.

6.1.4.6.5

Natūralios medienos statinių (2C1) kaiščio skylės skersmuo negali būti didesnis negu pusė statinės šulo, kuriame yra toji skylė, pločio.

6.1.4.6.6

Natūralios medienos statinių (2C1) dangčiai turi gerai atitikti statinės galų griovelius.

6.1.4.6.7

Didžiausioji statinių talpa – 250 litrų.

6.1.4.6.8

Didžiausioji neto masė – 400 litrų.

6.1.4.7

Pluoštinio kartono būgnai

 

1G

6.1.4.7.1

Būgno korpusas turi būti pagamintas iš kraftpopierio arba pluoštinio negofruoto kartono sluoksnių, tarpusavyje stipriai suklijuotų ar kitaip suspaustų; korpusas gali turėti vieną ar daugiau apsauginių sluoksnių iš bitumo, parafinuoto kraftpopierio, metalinės folijos, plastiko ar kt.

6.1.4.7.2

Dugnai turi būti pagaminti iš natūralios medienos, pluoštinio kartono, metalo, faneros, plastiko ar kitos tinkamos konstrukcinės medžiagos, juose gali būti vienas ar keli apsauginiai bitumo, parafinuoto kraftpopierio, metalinės folijos, plastiko ar kt. medžiagos sluoksniai.

6.1.4.7.3

Būgno korpuso ir dugnų konstrukcija bei jų sandūros turi atitikti būgno talpą ir jo naudojimo paskirtį.

6.1.4.7.4

Surinkta pakuotė turi būti pakankamai atspari drėgmei, kad normaliomis vežimo sąlygomis ji neišsisluoksniuotų.

6.1.4.7.5

Didžiausioji būgno talpa – 450 litrų.

6.1.4.7.6

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.8

Plastikiniai būgnai ir kanistrai

 

1H1 Būgnai su nenuimamais dangčiais;

 

1H2 Būgnai su nuimamais dangčiais;

 

3H1 Kanistrai su nenuimamais dangčiais;

 

3H2 Kanistrai su nuimamais dangčiais.

6.1.4.8.1

Pakuotės turi būti pagamintos iš tinkamo plastiko, o jų tvirtumas privalo atitikti talpą ir naudojimo paskirtį. Išskyrus perdirbtąjį plastiką, kurio apibrėžimas pateikiamas 1.2.1 poskyryje, pakuočių neleidžiama gaminti iš naudotų medžiagų, nebent tai būtų gamybos atliekos arba to paties gamybos proceso plastiko granulės. Pakuotės turi būti pakankamai atsparios senėjimui ar kokybės prastėjimui, kurį sukelia arba vežamas turinys, arba ultravioletinė spinduliuotė. Normaliomis vežimo sąlygomis retkarčiais prasisunkianti vežama medžiaga arba perdirbtieji plastikai, naudojami naujų pakuočių gamybai, neturi kelti pavojaus.

6.1.4.8.2

Prireikus apsaugoti pakuotes nuo ultravioletinės spinduliuotės, į jas gaminant primaišoma suodžių ar kitų tinkamų pigmentų bei inhibitorių. Priemaišos turi būti suderinamos su pripildoma medžiaga, o jų poveikis turi išlikti visą pakuotės eksploatavimo laiką. Jei naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudoti išbandyto konstrukcinio tipo gamybai, leidžiama nekartoti bandymų, jei suodžių kiekis sudaro 2 % masės, o pigmento kiekis neviršija 3 %; ultravioletinės spinduliuotės inhibitorių kiekis neribojamas.

6.1.4.8.3

Priemaišų, kurios neskirtos apsaugai nuo ultravioletinės spinduliuotės, į plastiką leidžiama dėti tik tuo atveju, jei jos neturės įtakos šios konstrukcinės medžiagos cheminėms ir fizikinėms savybėms. Tokiu atveju taip pat leidžiama nekartoti bandymų.

6.1.4.8.4

Sienelių storis visose pakuotės vietose turi atitikti pakuotės talpą ir naudojimo paskirtį, atsižvelgiant į atskiroms vietoms tenkančias apkrovas.

6.1.4.8.5

Būgnų su nenuimamais dangčiais (1H1) ir kanistrų su nenuimamais dangčiais (3H1) pripildymo, išpylimo ir nuorinimo angų, esančių korpuse ar dugne, skersmuo negali viršyti 7 cm. Būgnai ir kanistrai, kurių angos didesnės, laikomi būgnais ir kanistrais su nuimamais dangčiais (1H2 ir 3H2). Būgnų ir kanistrų korpuso ir dugno angų uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų tvirtai uždaryti ir sandarus. Uždarymo įtaisai privalo turėti tarpiklius arba kitas sandarinimo priemones, jei jie savaime nėra sandarūs.

6.1.4.8.6

Būgnų ir kanistrų su nuimamais dangčiais (1H2 ir 3H2) uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir pritvirtinti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų tvirtai uždaryti ir sandarūs. Visi nuimamieji dangčiai privalo turėti tarpiklius, nebent būgnas ar kanistras tampa savaime sandarus, tinkamai pritvirtinus nuimamąjį dangtį.

6.1.4.8.7

Vežant liepsniuosius skysčius, didžiausias laidumas esant 23 °C temperatūrai gali siekti 0,008 (g / (l*h)) (žr. 6.1.5.7 skirsnį).

6.1.4.8.8

Jei naujų pakuočių gamybai naudojamas perdirbtasis plastikas, vykdant kompetentingosios institucijos patvirtintą kokybės užtikrinimo programą, turi būti tiksliai ir reguliariai fiksuojamos ypatingosios perdirbtojo plastiko savybės. Be to, pagal šią programą privaloma daryti įrašus apie tikslinį pradinį rūšiavimą nustatant, ar kiekviena perdirbtojo plastiko partija turi tokias pat lydymosi indekso, tankio ir atsparumo tempimui vertes, kaip ir iš jos pagamintas konstrukcinis pavyzdys. Kokybės garantijos duomenims būtinai priskiriami duomenys apie konstrukcinę pakuotės medžiagą iš kurios buvo gauta perdirbtasis plastikas, bei žinios apie šiose pakuotėse laikytas medžiagas, jei tai galėtų turėti įtakos naujų pakuočių, pagamintų iš šios konstrukcinės medžiagos, tinkamumui. Be to, pakuotės gamintojo vykdoma kokybės užtikrinimo programa, aprašyta 6.1.1.4 skirsnyje, turi apimti ir mechaninius konstrukcinio tipo bandymus, kurie pagal 6.1.5 poskyrio reikalavimus atliekami su kiekviena perdirbtojo plastiko partija. Atliekant tokius bandymus atsparumą kraunant rietuve leidžiama nustatyti atitinkamu dinaminiu slėgio bandymu, o ne krovimo rietuve bandymu, kuris aprašytas 6.1.5.6 skirsnyje.

6.1.4.8.9

Didžiausioji būgnų ir kanistrų talpa:

 

1H1 ir 1H2 – 450 litrų;

 

3H1 ir 3H2 – 60 litrų.

6.1.4.8.10

Didžiausioji neto masė:

 

1H1 ir 1H2 – 400 kg;

 

3H1 ir 3H2 – 120 kg.

6.1.4.9

Natūralios medienos dėžės

 

4C1 paprastos;

 

4C2 dulkėms nelaidžiomis sienelėmis.

6.1.4.9.1

Dėžių gamybai naudojama mediena turi būti gerai išlaikyta, standartiškai sausa ir be defektų, kad nesumažėtų bet kurios dėžės dalies tvirtumas. Naudojamos konstrukcinės medžiagos tvirtumas ir gamybos būdas turi atitikti dėžės talpą ir paskirtį. Dangčiai ir dugnai gali būti pagaminti iš vandeniui atsparios apdorotos medienos, kaip antai: kietmedžio plaušų plokščių, medienos drožlių plokščių ir kt.

6.1.4.9.2

Tvirtinimo elementai turi atlaikyti vibraciją, kuri, kaip žinoma iš patirties, susidaro normaliomis vežimo sąlygomis. Jei įmanoma, reikia vengti kalti vinis medienos plaušo kryptimi lentų galuose. Sandūros, kurioms tenka didelės apkrovos, turi būti sutvirtintos vinimis su užlenktu galu ar griovelio formos įpjovomis arba kitomis lygiavertėmis tvirtinimo priemonėmis.

6.1.4.9.3

Kiekviena dėžės 4C2 sudedamoji dalis turi būti pagaminta iš vientiso medienos gabalo (lentos) arba jam ekvivalentiško gabalo. Dalys laikomos ekvivalentiškomis vientisam gabalui, jei jos suklijuotos vienu iš šių būdų: Lindermano jungtimi (vad. kregždės uodegos jungtimi), „dygiuoju pynimu“ (pleištine jungtimi), užleistine jungtimi arba sandūrine jungtimi, naudojant mažiausiai po du gofruotus metalinius tvirtinimo elementus kiekvienoje pusėje.

6.1.4.9.4

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.10

Fanerinės dėžės

 

4D

6.1.4.10.1

Dėžių gamybai naudojami mažiausiai trys faneros sluoksniai. Tai turi būti gerai išlaikyta vienasluoksnė fanera, perpjauta vienasluoksnė fanera ar diskiniu pjūklu supjaustyta fanera, standartiškai sausa ir neturinti defektų, galinčių sumažinti dėžės tvirtumą. Naudojamos konstrukcinės medžiagos tvirtumas ir gamybos būdas turi atitikti dėžės talpą ir paskirtį. Visi sluoksniai turi būti suklijuoti vienas su kitu vandeniui atspariais klijais. Dėžių gamybai be faneros leidžiama naudoti ir kitas tinkamas konstrukcines medžiagas. Ties statramsčiais arba galuose dėžės turi būti tvirtai sukaltos vinimis, sutvirtintos arba surinktos kitomis tvirtinimo priemonėmis.

6.1.4.10.2

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.11

Dėžės iš apdorotosios medienos

 

4F

6.1.4.11.1

Dėžių sienelės turi būti pagamintos iš vandeniui atsparios apdorotos medienos, pvz., kietmedžio plaušų plokščių arba medienos drožlių plokščių ir pan. Naudojamos konstrukcinės medžiagos tvirtumas ir gamybos būdas turi atitikti dėžės talpą ir paskirtį.

6.1.4.11.2

Likusios dėžių dalys gali būti pagamintos iš kitų tinkamų konstrukcinių medžiagų.

6.1.4.11.3

Dėžės turi būti tvirtai surinktos, naudojant tinkamas priemones.

6.1.4.11.4

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.12

Pluoštinio kartono dėžės

 

4G

6.1.4.12.1

Dėžių gamybai naudojamas standusis arba dvipusis gofruotasis (vienasluoksnis ar daugiasluoksnis) kartonas, pritaikytas dėžės talpai ir paskirčiai. Jo išorinis paviršius turi būti toks atsparus vandeniui, kad atlikus 30 minučių trunkantį vandens sugėrimo bandymą pagal Cobbo metodą, kartono masė padidėja ne daugiau kaip 155 g/m2 (žr. standartą ISO 535:1991). Pluoštinis kartonas privalo būti pakankami lankstus. Jis supjaustomas, surifliuojamas, jame padaromos įpjovos, kad surenkant dėžę kartonas nelūžtų, jo paviršius neįplyštų ar nebūtų pernelyg išgaubtas. Gofruotasis kartono sluoksnis turi būti tvirtai suklijuotas su išoriniu sluoksniu.

6.1.4.12.2

Dėžės galai gali turėti medinį karkasą arba jie gali būti pagaminti vien iš medienos ar kitos tinkamos medžiagos. Sutvirtinimui leidžiama naudoti medines ar kitos tinkamos medžiagos lenteles.

6.1.4.12.3

Dėžių sujungimo vietos turi būti užklijuojamos lipniąja juosta, jų kraštai užleidžiami vieni ant kitų ir suklijuojami arba užleidžiami ir susegami metalinėmis sąvaromis. Užleistinės jungties atveju užleidžiamieji kraštai turi būti pakankamai platūs.

6.1.4.12.4

Jei dėžė uždaroma klijuojant ar užlipinama lipniąja juosta, klijai turi būti atsparūs vandeniui.

6.1.4.12.5

Dėžių matmenys turi būti pritaikyti vežamo turinio dydžiui.

6.1.4.12.6

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.13

Plastikinės dėžės

 

4H1 dėžės iš putplasčio;

 

4H2 dėžės iš kietojo plastiko.

6.1.4.13.1

Dėžės turi būti pagamintos iš tinkamo plastiko, o jų tvirtumas privalo atitikti dėžės talpą ir naudojimo paskirtį. Dėžės turi būti pakankamai atsparios senėjimui ir nusidėvėjimui, kuriuos sukelia arba vežamas turinys, arba ultravioletinė spinduliuotė.

6.1.4.13.2

Putplasčio dėžes sudaro dvi forminio putplasčio dalys: apatinėje dalyje paliekama ertmė vidinei pakuotei, o viršutinė dalis sukimba su apatine ir ją uždengia. Viršutinė ir apatinė dalys turi būti taip sukonstruotos, kad vidinė pakuotė nejudėtų jai paliktoje ertmėje. Vidinės pakuotės uždarymo dangteliai neturi liestis su viršutinės dėžės dalies vidine puse.

6.1.4.13.3

Prieš išvežamos putplasčio dėžės užklijuojamos lipniąja juosta, kuri turi būti pakankamai tvirta, kad dėžė neatsidarytų. Lipnioji juosta privalo būti atspari oro sąlygoms, o klijai – suderinami su putplasčiu, iš kurio pagaminta dėžė. Leidžiama naudoti ir kitus ne mažiau veiksmingus uždarymo įtaisus.

6.1.4.13.4

Prireikus apsaugoti kietojo plastiko dėžes nuo ultravioletinės spinduliuotės, į plastiką primaišoma suodžių, kitų tinkamų pigmentų arba inhibitorių. Šios priemaišos turi būti suderinamos su pripildoma medžiaga, o jų poveikis turi nekisti visą dėžės naudojimo laikotarpį. Jei naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudojami gaminant išbandytą konstrukcinį pavyzdį, leidžiama nekartoti bandymų, jei suodžių kiekis neviršija 2 % masės, o pigmento – 3 % masės; inhibitorių, apsaugančių nuo ultravioletinės spinduliuotės, kiekis neribojamas.

6.1.4.13.5

Priemaišų, kurios skirtos ne apsaugai nuo ultravioletinės spinduliuotės, o kitiems tikslams, dėti į plastiką galima tik tada, jei tai neturės neigiamo poveikio dėžės konstrukcinės medžiagos cheminėms ir fizikinėms savybėms. Tokiu atveju leidžiama atsisakyti pakartotinių bandymų.

6.1.4.13.6

Kietojo plastiko dėžės privalo turėti iš tinkamos konstrukcinės medžiagos pagamintus tvirtus uždarymo įtaisus, kurie turi būti taip sukonstruoti, kad dėžė netyčia neatsidarytų.

6.1.4.13.7

Jei naujų pakuočių gamybai naudojama perdirbtasis plastikas, vykdant kompetentingosios institucijos patvirtintą kokybės užtikrinimo programą, turi būti tiksliai ir reguliariai fiksuojamos ypatingosios perdirbtojo plastiko savybės. Be to, pagal šią programą privaloma daryti įrašus apie tikslinį pradinį rūšiavimą nustatant, ar kiekviena perdirbtojo plastiko partija turi tokias pat lydymosi indekso, tankio ir atsparumo tempimui vertes, kaip ir iš jos pagamintas konstrukcinis pavyzdys. Kokybės garantijos duomenims būtinai priskiriami duomenys apie konstrukcinę pakuotės medžiagą, iš kurios buvo gauta perdirbtasis plastikas, bei žinios apie šiose pakuotėse laikytas medžiagas, jei tai galėtų turėti įtakos naujų pakuočių, pagamintų iš šios konstrukcinės medžiagos, tinkamumui. Be to, pakuotės gamintojo vykdoma kokybės užtikrinimo programa, aprašyta 6.1.1.4 skirsnyje, turi apimti ir mechaninius konstrukcinio tipo bandymus, kurie pagal 6.1.5 poskyrio reikalavimus atliekami su kiekviena perdirbtojo plastiko partija. Atliekant tokius bandymus atsparumą kraunant rietuve leidžiama nustatyti atitinkamu dinaminiu slėgio bandymu, o ne krovimo rietuve bandymu, kuris aprašytas 6.1.5.6 skirsnyje.

6.1.4.13.8

Didžiausioji neto masė:

 

4H1 60 kg;

 

4H2 400 kg.

6.1.4.14

Plieninės arba aliumininės dėžės

 

4A plieninės;

 

4B aliumininės.

6.1.4.14.1

Dėžių gamybai naudojamo metalo tvirtumas ir taikomas gamybos būdas turi atitikti dėžių talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.14.2

Prireikus dėžių vidų leidžiama iškloti kartonu ar veltiniu, dėžės gali turėti tinkamos konstrukcinės medžiagos įdėklą arba vidinę dangą. Naudojant dvigubą užlenktą metalinį įdėklą būtina stebėti, kad medžiagos, ypač sprogstamosios, neįsiskverbtų į sandūrų plyšius.

6.1.4.14.3

Leidžiama naudoti bet kokio tinkamo tipo uždarymo įtaisus; normaliomis vežimo sąlygomis jie turi išlikti tvirtai uždaryti.

6.1.4.14.4

Didžiausioji neto masė – 400 kg.

6.1.4.15

Maišai iš tekstilės

 

5L1 be įdėklo ar vidinės dangos;

 

5L2 nelaidūs dulkėms;

 

5L3 atsparūs vandeniui.

6.1.4.15.1

Maišams naudojama tekstilė turi būti geros kokybės. Audinio tvirtumas ir maišo gamybos būdas turi atitikti maišo talpą ir naudojimo paskirtį.

6.1.4.15.2

Dulkėms nelaidūs maišai (5L2) gaunami tokiais būdais:

 

a) maišo vidinėje pusėje vandeniui atspariais klijais, pvz., bitumu, įklijuojant popierių;

 

b) maišo vidinėje pusėje įklijuojant plastikinę plėvelę arba

 

c) įdedant į maišą vieną ar kelis popierinius arba plastikinius įdėklus.

6.1.4.15.3

Vandeniui atsparus maišai (5L3) gaunami tokiais budais:

 

a) įdedant į maišą atskirus įdėklus iš drėgmei nelaidaus popieriaus (pvz., parafinuoto kraftpopierio, bitumu padengto popieriaus ar kraftpopierio plastikine danga);

 

b) į maišo vidų įklijuojant plastikinę plėvelę arba

 

c) į maišą įdedant vieną ar kelis plastikinius įdėklus.

6.1.4.15.4

Didžiausioji neto masė – 50 kg.

6.1.4.16

Maišai iš polimerinio audinio

 

5H1 be įdėklo ar vidinės dangos;

 

5H2 nelaidūs dulkėms;

 

5H3 atsparūs drėgmei.

6.1.4.16.1

Maišai gaminami iš ištemptų juostų ar ištemptų vienasiūlių tinkamų plastikinių medžiagų. Naudojamos medžiagos tvirtumas ir maišo gamybos būdas turi atitikti maišo talpą ir jo paskirtį.

6.1.4.16.2

Naudojant plokščiojo pynimo medžiagą, maišo dugnas ir šonas turi būti susiūti ar kitu būdu sutvirtinti. Apvaliojo audimo maišo dugnas turi būti susiūtas, supintas arba sutvirtintas kitu tinkamu būdu.

6.1.4.16.3

Dulkėms nelaidūs maišai (5H2) gaunami tokiais būdais:

 

a) į maišo vidų įklijuojant popierių arba plastikinę plėvelę arba

 

b) įdedant vieną ar kelis popierinius arba plastikinius įdėklus.

6.1.4.16.4

Vandeniui atsparūs maišai (5H3) gaunami tokiais būdais:

 

a) įdedant atskirus įdėklus iš vandeniui atsparaus popieriaus (pvz., parafinuoto kraftpopierio, dvipusio bitumu padengto popieriaus ar kraftpopierio su plastikine danga);

 

b) į maišo vidų ar išorę įklijuojant plastikinę plėvelę arba

 

c) įdedant vieną ar kelis plastikinius įdėklus.

6.1.4.16.5

Didžiausioji neto masė – 50 kg.

6.1.4.17

Maišai iš plastikinės plėvelės

 

5H4

6.1.4.17.1

Maišai turi būti pagaminti iš tinkamo plastiko. Naudojamos konstrukcinės medžiagos tvirtumas ir maišo gamybos būdas turi atitikti maišo talpą ir jo paskirtį. Maišo siūlės ir uždarymo sistemos turi atlaikyti normalioms vežimo sąlygoms būdingus slėgį ir smūgius.

6.1.4.17.2

Didžiausioji neto masė – 50 kg.

6.1.4.18

Popieriniai maišai

 

5M1 daugiasluoksniai;

 

5M2 daugiasluoksniai, atsparūs vandeniui.

6.1.4.18.1

Maišai turi būti pagaminti iš tinkamo kraftpopierio ar iš kito ekvivalentiško ne mažiau kaip trijų sluoksnių popieriaus, kurio vidurinį sluoksnį gali sudaryti tinklinis audinys, suklijuotas su išoriniais popieriaus sluoksniais. Popieriaus tvirtumas ir maišų gamybos būdas turi atitikti maišo talpą ir jo paskirtį. Siūlės ir uždarymo įtaisai turi būti nelaidūs dulkėms.

6.1.4.18.2

Popieriniai maišai 5M2. Kad būtų atsparus drėgmei, maišas turi būti pagamintas iš keturių ar daugiau sluoksnių popieriaus, vietoje vieno išorinio sluoksnio naudojant drėgmei atsparią medžiagą arba dedant drėgmei atsparią izoliacinę perdangą tarp abiejų išorinių sluoksnių; trisluoksnis nelaidus drėgmei maišas gaminamas, vietoj išorinio sluoksnio naudojant drėgmei atsparią medžiagą. Jei iškyla pavojus, kad maišo turinys gali reaguoti su drėgme arba pakuojama medžiaga yra drėgna, maišas privalo turėti drėgmei atsparų sluoksnį arba apsauginę perdangą (pvz., iš dukart bitumu dengto kraftpopierio, kraftpopierio plastikine danga, plastikinės plėvelės, kuria padengtas vidinis maišo paviršius) arba vieną ar kelias vidines plastikines dangas, kurios galėtų tiesiogiai liestis su vežama medžiaga. Sandūros ir siūlės turi būti atsparios drėgmei.

6.1.4.18.3

Didžiausioji neto masė – 50 kg.

6.1.4.19

Sudėtinės pakuotės (iš plastikinių medžiagų)

 

6HA1 plastikinė talpykla plieniniame būgne;

 

6HA2 plastikinė talpykla su plienine apkala arba dėžėje;

 

6HB1 plastikinė talpykla aliumininiame būgne;

 

6HB2 plastikinė talpykla su aliuminine apkala arba dėžėje;

 

6HC plastikinė talpykla natūralios medienos dėžėje;

 

6HD1 plastikinė talpykla faneriniame būgne;

 

6HD2 plastikinė talpykla fanerinėje dėžėje;

 

6HG1 plastikinė talpykla pluoštinio kartono būgne;

 

6HG2 plastikinė talpykla pluoštinio kartono dėžėje;

 

6HH1 plastikinė talpykla plastikiniame būgne;

 

6HH2 plastikinė talpykla kietoje plastikinėje dėžėje.

6.1.4.19.1

Vidinė talpykla

6.1.4.19.1.1

Vidinėms talpykloms taikomos 6.1.4.8.1 ir 6.1.4.8.4–6.1.4.8.7 punktų nuostatos.

6.1.4.19.1.2

Vidinė plastikinė talpykla turi sandariai priglusti prie išorinės pakuotės, kurioje neturi būti išsikišusių dalių, galinčių dildyti plastikinę talpyklą.

6.1.4.19.1.3

Vidinės talpyklos didžiausioji talpa:

 

6HA1, 6HB1, 6HD1, 6HG1, 6HH1                                – 250 litrų;

 

6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2, 6HH2                      – 60 litrų.

6.1.4.19.1.4

Didžiausioji neto masė:

 

6HA1,6HB1,6HD1,6HG1,6HH1                                    – 400 kg;

 

6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2, 6HH2                      – 75 kg.

6.1.4.19.2

Išorinė pakuotė

6.1.4.19.2.1

Plastikinė talpykla plieniniame būgne (6HA1) arba aliumininiame būgne (6HB1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.1 arba 6.1.4.2 poskyrių nuostatos.

6.1.4.19.2.2

Plastikinė talpykla su apkala arba dėžėje iš plieno (6HA2) arba iš aliuminio (6HB2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.14 skirsnio nuostatos.

6.1.4.19.2.3

Plastikinė talpykla natūralios medienos dėžėje (6HC). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.9 skirsnio nuostatos.

6.1.4.19.2.4

Plastikinė talpykla faneriniame būgne (6HD1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.5 skirsnio nuostatos.

6.1.4.19.2.5

Plastikinė talpykla fanerinėje dėžėje (6HD2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.10 skirsnio nuostatos.

6.1.4.19.2.6

Plastikinė talpykla pluoštinio kartono būgne (6HG1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.7.1–6.1.4.7.4 punktų nuostatos.

6.1.4.19.2.7

Plastikinė talpykla pluoštinio kartono dėžėje (6HG2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.12 skirsnio nuostatos.

6.1.4.19.2.8

Plastikinė talpykla plastikiniame būgne (6HH1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.8.1–6.1.4.8.6 punktų nuostatos.

6.1.4.19.2.9

Plastikinė talpykla kietoje plastikinėje dėžėje (įskaitant gofruotąjį plastiką) (6HH2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.13.1 ir 6.1.4.13.4–6.1.4.13.6 punktų nuostatos.

6.1.4.20

Sudėtinės pakuotės (stiklas, porcelianas, keramika)

 

6PA1 talpykla plieniniame būgne;

 

6PA2 talpykla su apkala arba dėžėje iš plieno;

 

6PB1 talpykla aliumininiame būgne;

 

6PB2 talpykla su apkala arba dėžėje iš aliuminio;

 

6PC talpykla natūralios medienos dėžėje;

 

6PD1 talpykla faneriniame būgne;

 

6PD2 talpykla pintame krepšyje;

 

6PG1 talpykla pluoštinio kartono būgne;

 

6PG2 talpykla pluoštinio kartono dėžėje;

 

6PH1 talpykla išorinėje pakuotėje iš putplasčio;

 

6PH2 talpykla išorinėje pakuotėje iš kietojo plastiko.

6.1.4.20.1

Vidinė talpykla

6.1.4.20.1.1

Talpyklos privalo būti atitinkamos formos (cilindro ar kriaušės), pagamintos iš kokybiškos medžiagos, be defektų, galinčių pakenkti talpyklos tvirtumui. Sienelės turi būti pakankamo storio bet kuriame paviršiaus taške; vidinės apkrovos turi būti pašalintos.

6.1.4.20.1.2

Talpykloms uždaryti naudojami plastikiniai užsukamieji dangteliai, pritrinti stiklo kamščiai arba kiti ne mažiau veiksmingi uždarymo įtaisai. Bet kuri uždarymo įtaiso dalis, galinti liestis su talpyklos turiniu, turi būti atspari jo poveikiui. Būtina patikrinti, ar uždarymo įtaisas sandariai užsidaro, ir imtis priemonių, kad vežimo metu jis neatsilaisvintų. Jei uždarymo priemonėms privalomi vėdinimo įtaisai, šie turi atitikti 4.1.1.8 skirsnio reikalavimus.

6.1.4.20.1.3

Talpykla turi būti nejudamai įtvirtinta išorinėje pakuotėje naudojant smūgius švelninančius ir (arba) absorbuojančius kamšalus.

6.1.4.20.1.4

Didžiausioji talpyklų talpa – 60 litrų.

6.1.4.20.1.5

Didžiausioji neto masė – 75 kg.

6.1.4.20.2

Išorinė pakuotė

6.1.4.20.2.1

Talpykla plieniniame būgne (6PA1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.1 skirsnio nuostatos. Šio tipo pakuotei privalomas nuimamasis dangtis gali būti gaubto formos.

6.1.4.20.2.2

Talpykla su apkala arba dėžėje iš plieno (6PA2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.14 skirsnio nuostatos. Cilindro formos talpyklų išorinė pakuotė turi būti aukštesnė už talpyklą ir jos uždarymo įtaisą. Jei kriaušės formos talpykla dedama į apkalos pavidalo išorinę pakuotę, o šioji yra pritaikyta prie talpyklos formos, ji privalo turėti apsauginį dangtį (gaubtą).

6.1.4.20.2.3

Talpykla aliumininiame būgne (6PB1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.2 skirsnio nuostatos.

6.1.4.20.2.4

Talpykla su apkala arba dėžėje iš aliuminio (6PB2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.14 skirsnio nuostatos.

6.1.4.20.2.5

Talpykla natūralios medienos dėžėje (6PC). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.9 skirsnio nuostatos.

6.1.4.20.2.6

Talpykla faneriniame būgne (6PD1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.5 skirsnio nuostatos.

6.1.4.20.2.7

Talpykla pintame krepšyje (6PD2). Pinti krepšiai turi būti pagaminti nepriekaištingai iš geros kokybės medžiagos. Jie privalo turėti apsauginį dangtį (gaubtą), apsaugantį talpyklą nuo pažeidimų.

6.1.4.20.2.8

Talpykla pluoštinio kartono būgne (6PG1). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.7.1–6.1.4.7.4 punktų nuostatos.

6.1.4.20.2.9

Talpykla pluoštinio kartono dėžėje (6PG2). Išorinės pakuotės gamybai taikomos atitinkamos 6.1.4.12 skirsnio nuostatos.

6.1.4.20.2.10

Talpykla išorinėje pakuotėje iš putplasčio (6PH1) arba kietojo plastiko (6PH2). Abiejų šių išorinių pakuočių konstrukcinėms medžiagoms taikomos atitinkamos 6.1.4.13 skirsnio nuostatos. Kietojo plastiko išorinės pakuotės gaminamos iš didelio tankio polietileno arba kito ekvivalentiško plastiko. Šiam pakuotės tipui privalomas nuimamasis dangtis gali būti gaubto formos.

6.1.4.21

Mišriosios pakuotės

 

Galioja atitinkamos išorinėms pakuotėms taikomos 6.1.4 poskyrio nuostatos.

 

Pastaba. Dėl išorinių ir vidinių pakuočių naudojimo žr. atitinkamas pakavimo instrukcijas, pateikiamas 4.1 skyriuje.

6.1.4.22

Lengvosios metalinės pakuotės

 

0A1 su nenuimamais dangčiais;

 

0A2 su nuimamais dangčiais.

6.1.4.22.1

Pakuotės korpusas ir dugnai turi būti pagaminti iš tinkamo plieno lakštų; lakšto storis turi atitikti pakuotės talpą ir jos paskirtį.

6.1.4.22.2

Pakuotės siūlės turi būti suvirintos, mažiausiai dukart užlenktos arba sukabintos kitais būdais, jei jie garantuoja tokį patį tvirtumą ir sandarumą.

6.1.4.22.3

Įdėklai iš cinko, alavo, lako ir pan. privalo būti atsparūs ir turi visose paviršiaus vietose, įskaitant ir uždarymo įtaisą, tvirtai priglusti prie plieninės pakuotės.

6.1.4.22.4

Pakuotės su nenuimamu dangčiu (0A1) pripildymo, išpylimo ir vėdinimo angų, esančių korpuse ar dangtyje, skersmuo negali viršyti 7 cm. Pakuotės, kurių angos yra didesnės, laikomos pakuotėmis su nuimamais dangčiais (0A2).

6.1.4.22.5

Pakuotės su nenuimamais dangčiais (0A1) uždaromos užsukamaisiais dangteliais ar kitais užsukamaisiais įtaisais arba kitokiomis ne mažesnio veiksmingumo priemonėmis. Pakuočių su nuimamais dangčiais

 

(0A2) uždarymo įtaisai turi būti taip sukonstruoti ir įmontuoti, kad normaliomis vežimo sąlygomis jie išliktų gerai uždaryti, o pakuotės būtų sandarios.

6.1.4.22.6

Didžiausioji pakuočių talpa – 40 litrų.

6.1.4.22.7

Didžiausioji neto masė – 50 kg.

6.1.5

Pakuočių bandymams keliami reikalavimai

6.1.5.1

Bandymų atlikimas ir jų periodiškumas

6.1.5.1.1

Kiekvienas pakuočių tipas turi būti išbandytas ir patvirtintas pagal kompetentingosios institucijos nustatytą tvarką.

6.1.5.1.2

Prieš pradedant naudoti pakuotę, jos konstrukcinis tipas privalo sėkmingai išlaikyti tam tikrus bandymus. Pakuotės konstrukcinis tipas nustatomas pagal jos specifikaciją, dydį, naudotą konstrukcinę medžiagą, jos storį, gamybos būdą ir surinkimą, kartais atsižvelgiant ir į paviršiaus apdorojimo būdą. Čia priskiriamos ir pakuotės, kurios skiriasi nuo konstrukcinio tipo tik mažesniu aukščiu.

6.1.5.1.3

Produkcijos pavyzdžiai bandomi tam tikrais laiko intervalais, kuriuos nustato kompetentingoji institucija. Jei bandomos pakuotės iš popieriaus ar pluoštinio kartono, jų paruošimas bandymams aplinkos sąlygomis laikomas lygiaverčiu 6.1.5.2.3 punkto nuostatoms.

6.1.5.1.4

Bandymai kartojami kiekvieną kartą pasikeitus specifikacijai, konstrukcinei medžiagai ar gamybos būdui.

6.1.5.1.5

Kompetentingoji institucija gali leisti atrankos būdu bandyti tas pakuotes, kurios nedaug skiriasi nuo išbandytojo konstrukcinio tipo, pvz., pakuotes, kurių vidinė pakuotė yra mažesnių matmenų ar mažesnės neto masės, arba pakuotes (būgnus, maišus ir dėžes), kurių vienas ar keli išoriniai matmenys buvo šiek tiek sumažinti.

6.1.5.1.6

Jei mišriosios pakuotės išorinė pakuotė buvo sėkmingai išbandyta su įvairių tipų vidinėmis pakuotėmis, į ją leidžiama dėti įvairias vidines pakuotes. Be to, vidinėje pakuotėje galima atlikti tokius pakeitimus, dėl kurių nebūtina iš naujo bandyti visos pakuotės, jei tik bus išsaugotas lygiavertis pakuotės efektyvumo lygis:

 

a) leidžiama naudoti tokių pat ar mažesnių matmenų vidinę pakuotę, jei:

 

(i) vidinė pakuotė yra tokios pačios formos, kaip ir išbandytoji vidinė pakuotė (pvz., apvali, stačiakampė ir t. t.);

 

(ii) vidinei pakuotei naudota medžiaga (stiklas, plastikas, metalas ir t. t.) yra tokia pat atspari ar atsparesnė smūgiams ar krovimui į rietuvę, lyginant su anksčiau išbandytąja vidine pakuote;

 

(iii) vidinė pakuotė turi tokio pat dydžio ar mažesnes angas ir panašios konstrukcijos uždarymo įtaisą (pvz., užsukamąjį dangtelį, priderintą uždarymo įtaisą ir t. t.);

 

(iv) tuščioms ertmėms užpildyti naudojama pakankamai papildomų kamšalų, dėl kurių vidinė pakuotė nė trupučio nejuda, ir

 

(v) vidinė pakuotė įdedama į išorinę pakuotę ta pačia kryptimi, kaip ir išbandytoje pakuotėje.

 

b) leidžiama naudoti mažiau išbandytųjų vidinių pakuočių ar kitų a) papunktyje aprašytų tipų vidinių pakuočių, jei ertmės buvo užpildytos pakankamu kiekiu kamšalų, neleidžiančių vidinei pakuotei nė trupučio judėti.

6.1.5.1.7

Gaminiai arba bet kokio tipo vidinės pakuotės, skirtos kietosioms medžiagoms ar skysčiams, gali būti surenkamos ir vežamos, prieš tai neišbandžius jų išorinėse pakuotėse, jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

 

a) išorinė pakuotė turi būti sėkmingai išbandyta su dūžtančia (pvz., stikline) skysčiams skirta vidine pakuote, atliekant 6.1.5.3 skirsnyje aprašytą kritimo bandymą, kai kritimo aukštis atitinka I pakavimo grupės reikalavimus;

 

b) visų vidinių pakuočių bendroji bruto masė turi būti bent du kartus mažesnė už a) papunktyje minimam kritimo bandymui naudojamų vidinių pakuočių bruto masę;

 

c) kamšalai, dedami tarp vidinių pakuočių arba tarp vidinės pakuotės ir pakuotės išorinės pusės, negali būti mažesnio storio, palyginti su anksčiau išbandytąja pakuote; jei atliekant ankstesnį bandymą buvo naudojama tik viena vidinė pakuotė, kamšalai tarp vidinių pakuočių negali būti mažesnio storio nei kamšalai tarp pakuotės išorinės pusės ir vidinės pakuotės, naudotos ankstesniajam bandymui.

 

Naudojant mažiau vidinių pakuočių ar mažesnes vidines pakuotes (palyginti su kritimo bandymu), ertmėms užpildyti turi būti dedama pakankamai kamšalų;

 

d) nepripildyta išorinė pakuotė privalo išlaikyti 6.1.5.6 skirsnyje aprašytą krovimo rietuve bandymą. Vienodų siuntų bendrąją masę sudaro a) papunktyje minimam kritimo bandymui naudojamų vidinių pakuočių bendroji masė;

 

e) vidines pakuotes su skysčiais turi gaubti absorbuojančioji medžiaga, kurios privalo užtekti visam vidinėje pakuotėje esančiam skysčiui sugerti;

 

f) jei išorinė pakuotė yra skirta skysčiams iš vidinės pakuotės sugerti ir ji praleidžia skysčius arba jei išorinė pakuotė yra skirta kietosioms medžiagoms iš vidinės pakuotės absorbuoti ir ji praleidžia dulkes, būtina naudoti tankią dangą plastikinį maišą ar kitą tokią pat veiksmingą priemonę, kuri sulaikytų skystį ar kietąją medžiagą nuotėkio atveju. Pakuotėms su skysčiais pagal e) papunktį privaloma absorbuojančioji medžiaga turi būti dedama į vieną iš nurodytų priemonių, kurios skirtos vežamai medžiagai sulaikyti;

 

g) pakuotės privalo turėti 6.1.3 poskyryje numatytas žymas, iš kurių būtų aišku, kad jos išlaikė mišriosioms pakuotėms skirtus I pakavimo grupės funkcinius bandymus. Kilogramais nurodyta didžiausioji bruto masė turi būti lygi išorinės pakuotės masės ir a) papunktyje nurodytam kritimo bandymui naudotų vidinių pakuočių masės, padalytos iš 2, sumai. Pakuočių žymoje privalo būti raidė „V“ (žr. 6.1.2.4 skirsnį).

6.1.5.1.8

Kompetentingoji institucija gali bet kuriuo metu pareikalauti atlikti šiame poskyryje numatytus bandymus ir įrodyti, jog serijiniu būdu gaminama pakuotė atitinka jos konstrukcinio tipo reikalavimus. Kontrolės tikslams būtina saugoti tokių bandymų ataskaita.

6.1.5.1.9

Jei saugumo sumetimais vidinis pakuotės paviršius turi būti apdorotas ar pakuotė privalo turėti vidinę dangą jų apsauginės savybės turi išlikti ir atlikus bandymus.

6.1.5.1.10

Kompetentingajai institucijai leidus, su tuo pačiu pavyzdžiu galima atlikti kelis bandymus, jei tai neturės įtakos bandymų rezultatų patikimumui.

6.1.5.1.11

Apsauginės pakuotės

 

Apsauginės pakuotės (žr. 1.2.1 poskyrį) bandomos ir žymimos pagal taisykles, kurios taikomos II pakavimo grupės pakuotėms, skirtoms kietosioms medžiagoms vežti arba vidinėms pakuotėms, išskyrus šiuos atvejus:

 

a) bandymų metu naudojamas vanduo; pakuotės turi būti pripildytos ne mažiau kaip 98 % jų didžiausiojo tūrio. Kad susidarytų reikalinga bendroji krovinio vieneto masė, leidžiama pridėti, pvz., maišų su švino šratais, jei jie taip įtvirtinti, kad neturės įtakos bandymų rezultatams. Atliekant kritimo bandymą leidžiama keisti kritimo aukštį laikantis 6.1.5.3.4 punkto b) papunkčio reikalavimų;

 

b) be to, pakuotės turi sėkmingai išlaikyti sandarumo bandymą esant 30 kPa slėgiui; šio bandymo rezultatus būtina pažymėti bandymų ataskaitoje, kuri aprašyta 6.1.5.9 skirsnyje;

 

c) kaip nurodyta 6.1.2.4 skirsnyje, pakuotės turi būti pažymėtos „T“ raide.

6.1.5.2

Pakuočių paruošimas bandymams

6.1.5.2.1

Bandymai atliekami su vežti paruošta pakuote, įskaitant ir mišriosios pakuotės vidinę pakuotę. Vidinės pakuotės ar talpyklos arba atskiros pakuotės ir talpyklos, išskyrus maišus, skirtos skysčiams vežti, turi būti pripildytos ne mažiau kaip 98 % jų talpos, o skirtos kietosioms medžiagoms – ne mažiau kaip 95 % jų talpos. Maišai pripildomi iki didžiausios masės, kuriai vežti juos leidžiama naudoti. Mišrioji pakuotė, kurios vidinė pakuotė skirta ir skysčiams, ir kietosioms medžiagoms vežti, turi būti atskirai išbandyta ir skysčiams, ir kietosioms medžiagoms. Bandymų metu pakuotėje vežamas medžiagas ir gaminius leidžiama pakeisti kitomis medžiagomis ar gaminiais, jei tai neturės įtakos bandymų rezultatams. Kietųjų medžiagų pakaitalas turi pasižymėti tomis pačiomis fizikinėmis savybėmis (masė, dalelių dydis ir t. t.), kaip ir vežama medžiaga. Leidžiama naudoti priedus, pavyzdžiui, maišus su švino šratais, kad susidarytų reikalinga bendroji pakuotės masė, jei tie maišai išdėstomi taip, kad neturėtų neigiamos įtakos bandymo rezultatams.

6.1.5.2.2

Jei atliekant kritimo bandymą vietoje skysčių naudojama kita medžiaga, šioji privalo turėti panašų santykinį tankį ir klampą, kaip ir medžiaga, kuri bus vežama. Laikantis 6.1.5.3.5 punkto reikalavimų kritimo bandymui leidžiama naudoti ir vandenį.

6.1.5.2.3

Pakuotė iš popieriaus ir pluoštinio kartono prieš bandymą turi būti laikoma ne mažiau kaip 24 val. reguliuojamos temperatūros ir santykinės drėgmės sąlygomis. Rekomenduojami trys variantai, iš kurių pasirenkamas vienas. Pirmenybė teikiama sąlygoms, kai temperatūra yra 23 °C (± 2 °C), o santykinė oro drėgmė 50 % (± 2 %). Kiti du variantai: temperatūra 20 °C (± 2 °C) ir santykinė drėgmė 65 % (± 2 %), arba temperatūra 27 °C (± 2 °C) ir santykinė drėgmė 65 % (± 2 %).

 

Pastaba. Vidutiniai dydžiai negali peržengti anksčiau nurodytų ribų. Dėl trumpalaikių šių dydžių svyravimų ir riboto matavimų tikslumo kai kurių santykinės drėgmės matavimų rezultatai gali kisti ± 5 %, neturėdami didelės įtakos bandymų rezultatų vertinimui.

6.1.5.2.4

Statinės iš natūralios medienos su kaiščiu prieš bandymą turi būti laikomos pripiltos vandens ne trumpiau kaip 24 valandas.

6.1.5.2.5

Plastikiniai būgnai ir kanistrai, aprašyti 6.1.4.8 skirsnyje, o prireikus ir sudėtinės pakuotės (plastikinės), aprašytos 6.1.4.19 skirsnyje, šešis mėnesius laikomos kambario temperatūroje, tikrinant jų cheminį suderinamumą su vežamais skysčiais. Visą šį laiką bandomoji pakuotė turi būti pripildyta tų medžiagų, kurios bus joje vežamos.

 

Pirmąsias ir paskutines 24 paruošimo bandymui valandas bandomosios pakuotės laikomos kamščiais ar uždarymo įtaisais žemyn. Tačiau talpyklos su vėdinimo įtaisais taip laikomos tik 5 minutes. Po to talpyklos turi išlaikyti 6.1.5.3–6.1.5.6 skirsniuose aprašytus bandymus.

 

Cheminio suderinamumo bandymas nėra būtinas, jei žinoma, kad vežamas krovinys neturi esminio poveikio plastikinės medžiagos, iš kurios pagaminta sudėtinės pakuotės (plastikinės) vidinė pakuotė, tvirtumui.

 

Esminiais tvirtumo pokyčiais laikomi:

 

a) gerokai padidėjęs trapumas arba

 

b) gerokai sumažėjęs elastingumas, išskyrus tuos atvejus, kai elastingumo sumažėjimas yra proporcingas plastikinės medžiagos išsitempimui dėl apkrovos.

 

Jei plastikinės medžiagos savybės buvo nustatytos kitais būdais, leidžiama atsisakyti pirmiau minėto medžiagų suderinamumo bandymo. Šie būdai turi būti ekvivalentiški suderinamumo bandymui ir pripažinti kompetentingosios institucijos.

 

Pastaba. Dėl plastikinių būgnų ir kanistrų bei sudėtinių pakuočių (plastikinių), pagamintų iš didelės ir vidutinės molekulinės masės polietileno, žr. 6.1.5.2.6 punktą.

6.1.5.2.6

6.1.4.8 skirsnyje aprašytų būgnų ir kanistrų, o prireikus ir 6.1.4.19 skirsnyje aprašytų sudėtinių pakuočių, pagamintų iš didelės molekulinės masės polietileno, atitinkančio tokias specifikacijas:

 

– santykinis tankis, esant 23 °C temperatūrai, po vieną valandą trukusio terminio apdorojimo 100 °C temperatūroje:

 

=>≥ 0,940 (pagal ISO 1183 standartą);

 

– lydymosi indeksas, esant 190 °C temperatūrai ir 21,6 kg apkrovai:

 

<=≤ 12 g/10 min (pagal ISO 1133 standartą);

 

bei 6.1.4.8 skirsnyje aprašytų II ir III pakavimo grupės kanistrų ir prireikus 6.1.4.19 skirsnyje aprašytų sudėtinių pakuočių, pagamintų iš vidutinės molekulinės masės polietileno, atitinkančio tokias specifikacijas:

 

– santykinis tankis, esant 23 °C temperatūrai, po vieną valandą trukusio terminio apdorojimo 100 °C temperatūroje:

 

=>≥ 0,940 (pagal ISO 1183 standartą);

 

– lydymosi indeksas, esant 190 °C temperatūrai ir 2,16 kg apkrovai:

 

<=≤ 0,5 g/10 min ir =>≥ 0,1 g/10 min (pagal ISO 1133 standartą);

 

– lydymosi indeksas, esant 190 °C temperatūrai ir 5 kg apkrovai:

 

<=≤ 3 g/10 min ir =>≥ 0,5 g/10 min (pagal ISO 1133 standartą);

 

cheminis suderinamumas su vežamomis medžiagomis, kurios asimiliuojamos pagal 4.1.1.19 skirsnio nuostatas, gali būti nustatomas naudojant standartinius skysčius (žr. 6.1.6 poskyrį):

 

Standartiniai skysčiai sukelia didelės ir vidutinės molekulinės masės polietileno irimo procesus: tai suminkštėjimas dėl išbrinkimo, suskeldėjimas dėl didelės apkrovos, molekulių skaidymasis ir šių pasekmių derinys. Pakankamą pakuotės cheminį suderinamumą galima įrodyti, tris savaites laikant jos konstrukcinį pavyzdį 40 °C temperatūroje pripildytą atitinkamo standartinio skysčio (skysčių); jei standartinis skystis yra vanduo, pirmiau aprašytas laikymo būdas nebūtinas.

 

Pirmąsias ir paskutines 24 paruošimo bandymui valandas bandomoji pakuotė turi būti laikoma kamščiu žemyn. Tačiau pakuotė su vėdinimo įtaisu taip laikoma ne ilgiau kaip 5 min. Po to pakuotės turi išlaikyti 6.1.5.3–6.1.5.6 skirsniuose numatytus bandymus.

 

5.2 klasei priklausančių tret-butilhidroperoksido, turinčio daugiau kaip 40 % peroksido, ir peracto rūgščių suderinamumo bandymams draudžiama naudoti standartinius skysčius. Šiuo atveju pakankamas cheminis suderinamumas įrodomas, laikant bandomąsias pakuotes šešis mėnesius kambario temperatūroje kartu su medžiagomis, kurios bus jose vežamos.

 

Šiame punkte aprašyto bandymo, atliekamo su didelės ar vidutinės molekulinės masės ir didelio tankio polietileno pakuotėmis, rezultatai galioja ir to paties konstrukcinio tipo pakuotėms, kurių vidinis paviršius yra fluoruotas.

6.1.5.2.7

4.1.1.19 skirsnyje nenurodytoms asimiliuojamoms medžiagoms vežti leidžiama naudoti 6.1.5.2.6 punkte minimas didelės ir vidutinės molekulinės masės polietileno pakuotes, išlaikiusias 6.1.5.2.6 punkte aprašytą bandymą. Toks leidimas išduodamas pagal laboratorinių tyrimų rezultatus3), kurie patvirtina, kad šių medžiagų poveikis yra mažesnis nei standartinio skysčio (skysčių), atkreipiant dėmesį į reikšmingus medžiagos irimo procesus. Santykiniam tankiui ir garų slėgiui taikomi 4.1.1.19.2 punkte nurodyti reikalavimai.

________________________

3) Dėl laboratorinių bandymų metodų, taikomų norint įrodyti didelės molekulinės masės polietileno cheminį suderinamumą pagal 6.1.5.2.6 punkte pateiktą apibrėžimą su vežamu kroviniu (medžiagomis, mišiniais ir ruošiniais), palyginti su standartiniais skysčiais, aprašytais 6.1.6 poskyryje, žr. direktyvas, pateikiamas neoficialiojoje RID dalyje, kurią paskelbė Tarptautinės geležinkelių sąjungos Centrinė įstaiga.

6.1.5.2.8

Jei mišriųjų pakuočių plastikinės vidinės pakuotės tvirtumas pernelyg nekinta dėl vežamos medžiagos poveikio, pakankamo cheminio atsparumo bandymas neprivalomas. Esminiais tvirtumo pokyčiais laikoma:

 

a) akivaizdžiai padidėjęs trapumas;

 

b) gerokai sumažėjęs elastingumas, jei šis sumažėjimas nėra proporcingas plastikinės medžiagos išsitempimui dėl apkrovos.

6.1.5.3

Kritimo bandymas4)

________________________

4) žr. ISO standartą 2248.

6.1.5.3.1

Bandomųjų pavyzdžių kiekis (kiekvienam konstrukciniam tipui ir gamintojui) ir padėtis kritimo metu:

 

visais kritimo atvejais, išskyrus kritimą plokštuma, svorio centras turi būti statmenas kritimo taškui.

 

Jei kritimo bandyme galima ne viena padėtis kritimo metu, renkamasi toji, kurioje pavojus, kad pakuotė sutrupės, yra didžiausias.

 

 

Pakuotė

Bandomųjų pavyzdžių skaičius

Padėtis kritimo metu

 

a) plieniniai būgnai aliumininiai būgnai metaliniai būgnai, išskyrus plieninius ir aliumininius plieniniai kanistrai aliumininiai kanistrai faneriniai būgnai natūralios medienos statinės pluoštinio kartono būgnai plastikiniai būgnai ir kanistrai būgno formos sudėtinės pakuotės lengvos metalinės pakuotės

šeši (po tris kiekvienam kritimui)

Pirmasis kritimas (su trimis bandiniais): pakuotė turi atsitrenkti įstrižai bandomosios aikštelės dugno briauna arba, jei briaunos nėra, žiedine siūle arba kampu.

Antras kritimas (su likusiais trimis bandiniais): pakuotė turi atsitrenkti į bandomąją aikštelę silpniausia dalimi, nebandyta per pirmąjį bandomąjį kritimą, pvz., kristi ant uždarymo įtaiso, o kai kurie cilindriniai būgnai – išilgine korpuso suvirinimo siūle.

 

b) natūralios medienos dėžės fanerinės dėžės apdorotos medienos dėžės pluoštinio kartono dėžės plastikinės dėžės plieninės ir aliumininės dėžės dėžės formos sudėtinės pakuotės

penki (po vieną kiekvienam kritimui)

Pirmasis kritimas – dugno plokštuma.

Antrasis kritimas – viršutine plokštuma.

Trečiasis kritimas – ilguoju šonu.

Ketvirtasis kritimas – trumpuoju šonu.

Penktasis kritimas – kampu.

 

c) maišai, vienasluoksniai, su šonine siūle

trys (po tris kritimus kiekvienam maišui)

Pirmasis kritimas – plačiuoju šonu.

Antrasis kritimas – siauruoju šonu.

Trečiasis kritimas – dugnu.

 

d) maišai, vienasluoksniai, be šoninės siūlės, arba daugiasluoksniai

du (po du kritimus kiekvienam maišui)

Pirmasis kritimas – plačiuoju šonu.

Antrasis kritimas – dugnu.

 

e) būgno arba dėžės formos sudėtinės pakuotės (iš stiklo, porceliano, keramikos), paženklintos simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus

trys (po vieną kiekvienam kritimui)

Įstrižai bandomosios aikštelės apatine briauna, arba, jei jos nėra, apjuosiančia žiedine siūle arba apatiniu kampu.

 

6.1.5.3.2

Specialus bandomųjų pavyzdžių paruošimas kritimo bandymui

 

Bandomojo pavyzdžio ir jo turinio temperatūra turi būti minus 18 °C arba žemesnė, bandant šių tipų pakuotes:

 

a) plastikinius būgnus (žr. 6.1.4.8 skirsnį);

 

b) plastikinius kanistrus (žr. 6.1.4.8 skirsnį);

 

c) plastikines dėžes, išskyrus dėžes iš putplasčio (žr. 6.1.4.13 skirsnį);

 

d) sudėtines pakuotes (plastikines) (žr. 6.1.4.19) ir

 

e) mišriąsias pakuotes su vidine plastikine pakuote, išskyrus plastikinius maišus ir įdėklus, skirtus kietosioms medžiagoms ir gaminiams.

 

Jei bandomieji pavyzdžiai paruošiami bandymui nurodytu būdu, 6.1.5.2.3 punkto paruošimo reikalavimų leidžiama nepaisyti. Bandomieji skysčiai privalo išlikti skysto būvio, prireikus į juos pilama antifrizo.

6.1.5.3.3

Kritimo bandymas su skysčiams vežti skirtomis pakuotėmis nuimamu dangčiu atliekamas tik po 24 valandų nuo jų pripildymo ir uždarymo, kad būtų atsižvelgta į galimą tarpiklių įtempio sumažėjimą.

6.1.5.3.4

Bandymų aikštelė

 

Bandymų aikštelės paviršius turi būti kietas, neamortizuojantis, lygus ir horizontalus.

6.1.5.3.5

Kritimo aukštis

 

Kietosios medžiagos ir skysčiai. Jei bandymas atliekamas su vežama kietąja arba skystąja medžiaga arba su kita medžiaga, kuri pasižymi tokiomis pat fizikinėmis savybėmis:

 

 

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

 

1,8 m

1,2 m

0,8 m

 

Skysčiai, vežami atskirose pakuotėse ir mišriųjų pakuočių vidinėje pakuotėje. Jei bandymas atliekamas su vandeniu:

 

Pastaba. Sąvoka „vanduo“ apima vandenį ir antifrizo tirpalą, kurio santykinis tankis lygus 0,95, bandymą atliekant – 18 °C temperatūroje.

 

a) kai santykinis vežamos medžiagos tankis neviršija 1,2:

 

 

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

 

1,8 m

1,2 m

0,8 m

 

b) kai santykinis vežamos medžiagos tankis didesnis negu 1,2, kritimo aukštis apskaičiuojamas pagal vežamos medžiagos santykinį tankį (d), suapvalintą iki dešimtųjų dalių:

 

 

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

 

d x 1,5 (m)

d x 1,0 (m)

d x 0,67 (m)

 

c) bandant lengvąsias metalines pakuotes, paženklintas simboliu „RID/ADR“ (žr. 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunktį) ir skirtas vežti medžiagas, kurių klampa 23 °C temperatūroje yra didesnė kaip 200 mm2/s (tai reiškia, kad medžiaga iš standartinio mėgintuvėlio (žr. ISO standartą 2431:1993) su 6 mm skersmens anga išteka per 30 s),

 

(i) vežamoms medžiagoms, kurių santykinis tankis neviršija 1,2:

 

 

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

 

0,6 m

0,4 m

 

(ii) kai santykinis vežamos medžiagos tankis didesnis negu 1,2, kritimo aukštis apskaičiuojamas pagal vežamos medžiagos santykinį tankį (d), suapvalintą iki dešimtųjų dalių:

 

 

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

 

d x 0,5 (m)

d x 0,33 (m)

6.1.5.3.6

Bandymo rezultatų vertinimo kriterijai

6.1.5.3.6.1

Nusistovėjus pusiausvyrai tarp pakuotės išorinio ir vidinio slėgio, kiekviena pakuotė su skysčiu turi būti sandari; slėgio pusiausvyra neprivaloma vidinei pakuotei, kuri yra mišriosios ar sudėtinės pakuotės dalis (iš stiklo, porceliano arba keramikos) ir yra paženklinta simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus.

6.1.5.3.6.2

Jei kietosioms medžiagoms skirta pakuotė kritimo bandymo metu atsitrenkė į bandymo aikštelę viršutine dalimi, laikoma, kad bandomasis pavyzdys išlaikė bandymą, jei pakuotei nukritus, jos turinys išliko vidinėje pakuotėje arba vidinėje talpykloje (pvz., plastikiniame maiše), net jei uždarymo įtaisas, išsaugojęs sulaikymo/nepralaidumo funkciją, buvo laidus dulkėms.

6.1.5.3.6.3

Atskiroje pakuotėje arba sudėtinės ar mišriosios pakuotės išorinėje pakuotėje neturi atsirasti pažeidimų, dėl kurių galėtų sumažėti vežimo saugumas. Vežama medžiaga jokiu būdu neturi ištekėti (išbyrėti) iš vidinės talpyklos ar vidinės pakuotės.

6.1.5.3.6.4

Nei išoriniame maišo sluoksnyje, nei išorinėje pakuotėje neturi atsirasti pažeidimų, dėl kurių galėtų sumažėti vežimo saugumas.

6.1.5.3.6.5

Nedidelis medžiagos nuotėkis pro uždarymo sistemą pakuotės atsitrenkimo metu nelaikomas trūkumu, jei medžiaga toliau neteka (nebyra).

6.1.5.3.6.6

1 klasės kroviniams skirtose pakuotėse neturi atsirasti jokių įtrūkių, pro kuriuos iš išorinės pakuotės galėtų prasiskverbti sprogstamosios medžiagos ar gaminiai.

6.1.5.4

Sandarumo bandymas

 

Sandarumo bandymas atliekamas su visų konstrukcinių tipų pakuotėmis, kurios skirtos skysčiams vežti; šis bandymas neprivalomas:

 

– mišriųjų pakuočių vidinėms pakuotėms;

 

– sudėtinių pakuočių (iš stiklo, porceliano ar keramikos), paženklintų simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.6.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus, vidinėms talpykloms;

 

– lengvosioms metalinėms pakuotėms, kurios paženklintos simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.6.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus ir skirtos medžiagoms, kurių klampa 23 °C temperatūroje yra didesnė kaip 200 mm2/s.

6.1.5.4.1

Bandomųjų pavyzdžių skaičius – po tris kiekvienam konstrukciniam tipui ir gamintojui.

6.1.5.4.2

Specialusis bandomųjų pavyzdžių paruošimas bandymui

 

Uždarymo sistemos, turinčios vėdinimo įtaisus, turi būti pakeistos analogiškomis sistemomis, bet be vėdinimo įtaisų arba šiuos būtina sandariai uždaryti.

6.1.5.4.3

Bandymo eiga ir taikomas bandymo slėgis

 

Pakuotės, įskaitant jų uždarymo įtaisus, veikiamos vidinio oro slėgio, penkioms minutėms panardinamos į vandenį; panardinimo metodas negali turėti įtakos bandymo rezultatams.

 

Taikomas toks oro slėgis (viršslėgis):

 

I pakavimo grupė

II pakavimo grupė

III pakavimo grupė

 

ne mažiau kaip 30 kPa (0,3 bar)

ne mažiau kaip 20 kPa (0,2 bar)

ne mažiau kaip 20 kPa (0,2 bar)

 

Leidžiama taikyti ir kitus metodus, jei jie ne mažiau veiksmingi už aprašytąjį.

6.1.5.4.4

Bandymo rezultatų vertinimo kriterijus:

 

Pakuotė privalo išlikti sandari.

6.1.5.5

Vidinio slėgio bandymas (hidraulinis)

6.1.5.5.1

Tokiu būdu bandomos šios pakuotės

 

Hidraulinis vidinio slėgio bandymas atliekamas su visų konstrukcinių tipų pakuotėmis iš metalo ir plastiko, taip pat ir su visomis sudėtinėmis pakuotėmis, kurios skirtos skysčiams vežti. Šis bandymas neprivalomas:

 

– mišriųjų pakuočių vidinėms pakuotėms;

 

– sudėtinių pakuočių (iš stiklo, porceliano ar keramikos), paženklintų simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.6.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus, vidinėms talpykloms;

 

– lengvosioms metalinėms pakuotėms, kurios paženklintos simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.6.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus ir skirtos medžiagoms, kurių klampa 23 °C temperatūroje yra didesnė kaip 200 mm2/s.

6.1.5.5.2

Bandomųjų pavyzdžių skaičius – po tris kiekvienam konstrukciniam tipui ir gamintojui.

6.1.5.5.3

Specialusis pakuočių paruošimas bandymui

 

Uždarymo sistemos su vėdinimo įtaisais turi būti pakeistos uždarymo sistemomis be vėdinimo įtaisų arba šiuos būtina sandariai uždaryti.

6.1.5.5.4

Bandymo eiga ir taikomas bandymo slėgis

 

Metalinės pakuotės ir sudėtinės pakuotės (iš stiklo, porceliano ar keramikos), įskaitant uždarymo sistemas, penkias minutes veikiamos bandymo slėgiu. Plastikinės pakuotės ir sudėtinės pakuotės (iš plastiko), įskaitant jų uždarymo sistemas, veikiamos bandymo slėgiu 30 minučių. Bandymo slėgio vertė nurodoma pakuotės žymoje pagal 6.1.3.1 skirsnio d) punkto reikalavimus. Pakuotės atrėmimo būdas negali turėti įtakos bandymų rezultatams. Slėgio veikimas turi būti nepertraukiamas ir tolygus; per visą bandymo laikotarpį slėgis negali kisti. Taikomas hidraulinis viršslėgis, kurį galima nustatyti vienu iš šių būdų, neturi būti mažesnis kaip:

 

a) bendrasis manometrinis pakuotės viršslėgis (t. y. vežamos medžiagos garų slėgis ir dalinis oro ar kitų inertinių dujų slėgis, minus 100 kPa), esant 55 °C temperatūrai, padaugintas iš saugumo koeficiento, kuris yra lygus 1,5; šis bendrasis manometrinis slėgis nustatomas pagal didžiausiąjį pripildymo laipsnį, esant 15 °C temperatūrai, (žr. 4.1.1.4 skirsnyje); arba

 

b) vežamo skysčio garų slėgis esant 50 °C temperatūrai, padaugintas iš 1,75 minus 100 kPa, tačiau bandymo slėgis neturi būti mažesnis nei 100 kPa; arba

 

c) vežamo skysčio garų slėgis esant 55 °C temperatūrai, padaugintas iš 1,5 minus 100 kPa, tačiau bandymo slėgis neturi būti mažesnis už 100 kPa.

6.1.5.5.5

Be to, pakuotės, skirtos I pakavimo grupės skysčiams vežti, turi būti 5 arba 30 min bandomos veikiant ne mažesniu kaip 250 kPa bandymo slėgiu (viršslėgiu); bandymo trukmė priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagaminta pakuotė.

6.1.5.5.6

Bandymo rezultatų vertinimo kriterijus

 

Visos pakuotės turi likti sandarios.

6.1.5.6

Krovimo rietuve bandymas

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas su visų rūšių pakuotėmis, išskyrus maišus ir nekraunamas rietuvėmis mišriąsias pakuotes (iš stiklo, porceliano arba keramikos), kurios paženklintos simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.6.1 skirsnio a) punkto ii) papunkčio reikalavimus.

6.1.5.6.1

Bandomųjų pavyzdžių skaičius – po tris kiekvienam konstrukciniam tipui ir gamintojui.

6.1.5.6.2

Bandymo eiga

 

Bandomieji pavyzdžiai turi atlaikyti papildomą masę, kuri veikia pavyzdžio viršutinę pusę ir yra lygi identiškų pakuočių, kurios galėtų būti sukrautos ant viršaus, bendrajai masei. Jei bandomajame pavyzdyje yra skysčio, kurio santykinis tankis skiriasi nuo vežamo skysčio santykinio tankio, papildomoji masė apskaičiuojama atsižvelgiant į pastarąjį skystį. Rietuvės aukštis įskaitant bandomąjį pavyzdį turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Bandymo trukmė – 24 valandos, išskyrus būgnus ir kanistrus iš plastiko ir skysčiams skirtas sudėtines pakuotes 6HH1 ir 6HH2, kurių krovimo rietuve bandymas trunka 28 dienas, esant ne žemesnei kaip 40 °C temperatūrai.

 

Atliekant 6.1.5.2.5 punkte aprašytą bandymą rekomenduojama naudoti tą pripildomą medžiagą kuri ir bus vežama. Atliekant bandymą pagal 6.1.5.2.6 punkto reikalavimus krovimo rietuve bandymui leidžiama naudoti standartinį skystį.

6.1.5.6.3

Bandymo rezultatų vertinimo kriterijus

 

Visi bandomieji pavyzdžiai turi išlikti sandarūs. Bandant sudėtines ir mišriąsias pakuotes iš vidinių talpyklų ar vidinių pakuočių neturi ištekėti (išbyrėti) nė trupučio medžiagos. Bandomajame pavyzdyje neturi atsirasti pažeidimų, dėl kurių galėtų sumažėti vežimo saugumas, ir deformacijos požymių, kurie galėtų sumažinti pakuotės tvirtumą ir pakuočių rietuvės stabilumą. Prieš vertinant bandymų rezultatus, plastikines pakuotes būtina atšaldyti iki kambario temperatūros.

6.1.5.7

Papildomas skvarbumo bandymas, skirtas plastikiniams būgnams ir kanistrams, aprašytiems 6.1.4.8 skirsnyje, ir sudėtinėms pakuotėms (iš plastiko), išskyrus pakuotes 6HA1, kurios aprašytos 6.1.4.19 skirsnyje ir yra skirtos vežti skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra ≤<= 61 °C

 

Polietileno pakuotės taip bandomos tik tuo atveju, jei jose leidžiama vežti benzeną tolueną, ksileną bei šių medžiagų mišinius ir ruošinius.

6.1.5.7.1

Bandomųjų pavyzdžių skaičius – po tris pakuotes kiekvienam konstrukciniam tipui ir gamintojui.

6.1.5.7.2

Specialusis bandomųjų pavyzdžių paruošimas bandymui

 

Bandomieji pavyzdžiai pripildomi vežamosios medžiagos laikantis 6.1.5.2.5 punkto reikalavimų, o bandant didelės molekulinės masės polietileno pakuotes – standartinio skysčio „angliavandenilių mišinio (vaitspirito)“, laikantis 6.1.5.2.6 punkto nurodymų.

6.1.5.7.3

Bandymo eiga:

 

Bandomieji pavyzdžiai, pripildyti toje pakuotėje leidžiamos vežti medžiagos, pasvertos prieš 28 dienas trunkantį laikymą esant 23 °C temperatūrai ir 50 % santykinei oro drėgmei. Bandant didelės molekulinės masės polietileno pakuotes, vietoje benzeno, tolueno arba ksileno leidžiama naudoti standartinį skystį „angliavandenilių mišinį (vaitspiritą)“.

6.1.5.7.4

Bandymų rezultatų vertinimo kriterijus:

 

Skvarbumas neturi viršyti 0,008 (g / (l*h)).

6.1.5.8

Bandymų ataskaita

6.1.5.8.1

Atlikus bandymą surašoma bandymų ataskaita, kuri pateikiama pakuotės naudotojui. Joje turi būti nurodyta:

 

1. bandymų įstaigos pavadinimas ir adresas;

 

2. bandymų užsakovo pavardė/pavadinimas ir adresas (jei būtina);

 

3. bandymų ataskaitos indeksas, suteikiamas tik vieną kartą;

 

4. bandymų ataskaitos surašymo data;

 

5. pakuotės gamintojas;

 

6. pakuotės konstrukcinio tipo aprašymas (pvz., matmenys, konstrukcinės medžiagos, uždarymo sistemos, sienelių storis ir t. t.), įskaitant gamybos būdą (pvz., išpūtimo metodas), prireikus su brėžiniais ir (arba) nuotraukomis;

 

7. didžiausioji talpa;

 

8. bandomojo turinio charakteristikos, pvz., skysčių klampa ir santykinis tankis arba kietųjų medžiagų dalelių dydis;

 

9. bandymo aprašymas ir rezultatai;

 

10. bandymų ataskaita turi būti pasirašyta, nurodant pasirašiusiojo asmens pavardę ir pareigas.

6.1.5.8.2

Bandymų ataskaitoje turi būti įrašytas paaiškinimas, kad vežimui paruošta pakuotė buvo išbandyta laikantis šio poskyrio taisyklių ir kad ši bandymų ataskaita gali netekti galios, taikant kitus pakavimo būdus arba naudojant kitas pakuočių sudedamąsias dalis. Vienas bandymų ataskaitos egzempliorius pateikiamas kompetentingajai institucijai.

6.1.6

Standartiniai skysčiai, kuriais įrodomas 6.1.5.2.6 arba 6.5.4.3.5 punktuose aprašytų didelės arba vidutinės molekulinės masės polietileno pakuočių ir IBC konteinerių cheminis suderinamumas

 

Šiai plastiko rūšiai naudojami tokie standartiniai skysčiai:

 

a)

drėkinamasis tirpalas, skirtas medžiagoms, kurios sukelia didelį polietileno trūkinėjimą, ypač visiems tirpalams ir ruošiniams su drėkinamaisiais priedais.

 

 

Naudojamas nuo 1 % iki 10 % vandeninis drėkinamosios medžiagos tirpalas. Šio tirpalo paviršiaus įtempis esant 23 °C temperatūrai turi būti nuo 31 mN/m iki 35 mN/m.

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,2.

 

 

Įrodžius pakankamą cheminį suderinamumą su drėkinamuoju tirpalu, suderinamumo su acto rūgštimi bandymas nebūtinas.

 

 

Vežamų medžiagų, kurios sukelia didesnį polietileno trūkinėjimą nei drėkinamasis tirpalas, pakankamas cheminis suderinamumas įrodomas, tris savaites išlaikius jas 40 °C temperatūroje pagal 6.1.5.2.6 punkto reikalavimus; šiuo atveju naudojama pradinė pildomoji medžiaga;

 

b)

acto rūgštis, skirta medžiagoms ir ruošiniams, kurie sukelia polietileno trūkinėjimą, ypač monokarboninėms rūgštims ir vienvalenčiams alkoholiams.

 

 

Naudojamos acto rūgšties koncentracija nuo 98 % iki 100 %.

 

 

Santykinis tankis – 1,05.

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,1.

 

 

Vežamų medžiagų, kurių veikiamas polietilenas išbrinksta labiau negu veikiant acto rūgščiai ir jo masė padidėja iki 4 %, pakankamas cheminis suderinamumas nustatomas, išlaikius pakuotę 3 savaites 40 °C temperatūroje, laikantis 6.1.5.2.6 punkto reikalavimų; šiuo atveju naudojama pradinė pildomoji medžiaga;

 

c)

n-butilacetatas arba n-butilacetato sotusis drėkinamasis tirpalas, skirtas medžiagoms ir ruošiniams, kunų veikiamas polietilenas išbrinksta ir jo masė padidėja iki 4 % ir kartu jame atsiranda įtrūkių, ypač augalų apsaugos priemonėms, skystiems dažams ir kai kuriems esteriams.

 

 

Pakuotei paruošti pagal 6.1.5.2.6 punkto reikalavimus naudojamas nuo 98 % iki 100 % koncentracijos n-butilacetatas.

 

 

Krovimo rietuve bandymui pagal 6.1.5.6 skirsnio nuostatas naudojamas bandomasis skystis, kurį sudaro su 2 % n-butilacetatu sumaišytas nuo 1 % iki 10 % vandeninis drėkinamasis tirpalas (žr. anksčiau nurodytą a) punktą).

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,0.

 

 

Vežamų medžiagų, dėl kurių polietilenas išbrinksta daugiau nei veikiant n-butilacetatui ir jo masė padidėja iki 7,5 %, pakankamas cheminis suderinamumas įrodomas, tris savaites išlaikius pakuotę 40 °C temperatūroje (žr. 6.1.5.2.6 punktą), tačiau su pradine pildomąja medžiaga.

 

d)

angliavandenilių mišinys (Vaitspiritas), skirtas medžiagoms ir ruošiniams, kurių veikiamas polietilenas išbrinksta, ypač angliavandeniliams, kai kuriems esteriams ir ketonams.

 

 

Naudojamas angliavandenilių mišinys, kurio virimo temperatūra nuo 160°C iki 220 °C, santykinis tankis nuo 0,78 iki 0,80, pliūpsnio temperatūra didesnė kaip 50°C, o aromatinių medžiagų kiekis nuo 16% iki 21%.

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,0.

 

 

Vežamų medžiagų, dėl kurių n-butilacetatas išbrinksta ir jo masė padidėja iki 7,5 %, pakankamas cheminis suderinamumas įrodomas, tris savaites išlaikius pakuotę 40 °C temperatūroje (žr. 6.1.5.2.6 punktą), tačiau su pradine pildomąja medžiaga;

 

e)

azoto rūgštis, skirta visoms medžiagoms ir ruošiniams, kurie oksiduoja polietileną ir mažina jo molekulinę masę lygiai taip pat arba mažiau negu 55 % azoto rūgštis.

 

 

Vartojama azoto rūgštis turi būti ne mažesnės kaip 55 % koncentracijos.

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,4.

 

 

Vežamų medžiagų, kurios oksiduoja polietileną ir mažina jo molekulinę masę stipriau nei 55 % azoto rūgštis, bandymas atliekamas pagal 6.1.5.2.5 punkte aprašytą tvarką.

 

 

Be to, tokiais atvejais pakuotės naudojimo trukmė nustatoma pagal pažeidimų laipsnį (pvz., dveji metai, naudojant ne mažesnės kaip 55 % koncentracijos azoto rūgštį);

 

f)

vanduo, skirtas medžiagoms, kurios neveikia polietileno taip, kaip aprašyta ankstesniuose a)-e) punktuose, ypač neorganinėms rūgštims ir šarmams, vandeniniams druskų tirpalams, daugiavalenčiams alkoholiams, organinių medžiagų vandeniniams tirpalams.

 

 

Krovimo rietuve bandymas atliekamas, kai santykinis tankis ne mažesnis kaip 1,2.

 

 

6.2 SKYRIUS

 

SLĖGINIŲ INDŲ, AEROZOLINIŲ PURKŠTUVŲ IR MAŽŲJŲ DUJŲ TALPYKLŲ (DUJŲ BALIONĖLIŲ) KONSTRUKCIJAI IR BANDYMAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

6.2.1

Bendrosios nuostatos

 

Pastaba. Dėl aerozolinių purkštuvų ir mažųjų dujų talpyklų (dujų balionėlių) žr. 6.2.4 poskyrį.

6.2.1.1

Projektavimas ir konstrukcija

6.2.1.1.1

Slėginiai indai ir jų uždarymo sistemos privalo būti taip suprojektuoti, apskaičiuoti, pagaminti, išbandyti ir įrengti, kad atlaikytų visas apkrovas, įskaitant ir nusidėvėjimą, kurios atsiranda normaliomis vežimo sąlygomis įprastai naudojant talpyklas.

 

Projektuojant slėginius indus, būtina atsižvelgti į šiuos svarbius veiksnius:

 

– vidinį slėgį,

 

– aplinkos ir darbinę temperatūras, taip pat ir temperatūrą vežimo metu,

 

– dinaminę apkrovą.

 

Sienelių storis paprastai nustatomas skaičiuojant ir, prireikus, tiriant įtempius. Sienelių storį leidžiama nustatyti ir bandymais.

 

Projektuojant talpyklos korpusą ir atramines dalis, reikia atlikti atitinkamus skaičiavimus, kam būtų užtikrintas talpyklos saugumas.

 

Mažiausias sienelių storis, atlaikantis slėgį, skaičiuojamas atsižvelgiant į:

 

– projektinį slėgį, kuris neturi būti mažesnis už bandymo slėgį,

 

– projektinę temperatūrą su atitinkamu saugumo intervalu,

 

– didžiausius įtempius ir jų koncentraciją jei tai būtina,

 

– veiksnius, susijusius su konstrukcinėmis medžiagomis.

 

Suvirintiems slėginiams indams gaminti leidžiama naudoti tik virinamojo tipo metalus, kurie pasižymi pakankamu smūginiu tąsumu, kai aplinkos temperatūra siekia minus 20 °C.

 

Balionų, didbalionių, slėginių būgnų ir balionų ryšulių bandymo slėgis nurodomas 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklėje. Uždarųjų kriogeninių talpyklų bandymo slėgis negali būti mažesnis negu iš 1,3 padaugintas didžiausiasis darbinis slėgis, kuris vakuuminiuose slėginiuose induose padidinamas 1 baru.

 

Būtina atsižvelgti į šias konstrukcinės medžiagos savybes:

 

– takumo ribą,

 

– atsparumą tempimui,

 

– tvirtumo priklausomybę nuo laiko,

 

– nusidėvėjimo savybes,

 

– elastingumo modulį,

 

– plastiko deformacijos atitinkamas vertes,

 

– smūginį tąsumą,

 

– ardomąjį tąsumą.

6.2.1.1.2

Slėginiai indai, skirti medžiagai JT Nr. 1001 ištirpintas acetilenas, turi būti pripildyti tam tikros rūšies akytosios masės, kurią patvirtino kompetentingoji institucija, ir ši masė, tolygiai ją Paskirsčius:

 

a) neturi reaguoti su slėginiu indu ar sudaryti kenksmingų bei pavojingų junginių su acetilenu ir tirpikliu,

 

b) turi užkirsti kelią acetileno skilimo plitimui akytojoje masėje.

 

Tirpiklis neturi reaguoti su slėginiais indais.

 

Pirmiau pateiktos taisyklės, išskyrus tirpikliui taikomas taisykles, galioja taip pat ir slėginiams indams, kurie skirti medžiagai JT Nr. 3374 acetilenas be tirpiklių.

6.2.1.1.3

Slėginiai indai, sudarantys ryšulį, turi būti sutvirtinti atramine konstrukcija ir laikomi nedalomuoju vienetu. Slėginiai indai turi būti apsaugoti nuo poslinkių, susijusių su konstrukciniu išdėstymu, ir judėjimo, galinčio sukelti pavojingą vietinių įtempių koncentraciją. Vamzdynų konstrukcija privalo užtikrinti jų apsaugą nuo smūgių. Vežant suskystintas toksiškas dujas, kurių klasifikaciniai kodai 2T, 2TF, 2TC, 2TO, 2TFC ar 2TOC, būtina imtis priemonių, kad kiekvieną slėginį indą galima būtų pripildyti atskirai ir kad vežimo metu slėginių indų turinys tarpusavyje nesusimaišytų.

6.2.1.1.4

Būtina vengti skirtingų metalų tarpusavio sąlyčio, galinčio dėl galvaninės reakcijos sukelti pažeidimus.

6.2.1.1.5

Uždarųjų kriogeninių talpyklų, kurios skirtos atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, konstrukcijai taikomi tokie reikalavimai:

6.2.1.1.5.1

Būtina įrodyti kiekvienam slėginiam indui pagaminti naudoto metalo mechanines savybes, įskaitant smūginį tąsumą ir lenkimo koeficientą; dėl smūginio tąsumo žr. 6.8.5.3 skirsnį.

6.2.1.1.5.2

Slėginiai indai turi būti termiškai izoliuoti. Šilumos izoliacijos sluoksnis nuo smūgių apsaugomas apvalkalu. Jei tarp talpyklos ir apvalkalo nėra oro (vakuuminė izoliacija), apvalkalas, nepatirdamas ilgalaikės deformacijos, turi atlaikyti mažiausiai 100 kPa (1 bar) išorinį slėgį, būti suprojektuotas pagal visuotinai pripažintas technikos taisykles arba ne mažesniam kaip 200 kPa (2 bar) kritiniam deformacijos slėgiui (viršslėgiui). Jei apvalkalas nelaidus dujoms (pvz., esant vakuuminei izoliacijai), slėginis indas specialiu įtaisu turi būti apsaugomas nuo pavojingo slėgio, kuris gali susidaryti izoliacijos sluoksnyje, jei slėginis indas ar jo įrangos dalys yra nepakankamai sandarus. Minėtasis įtaisas taip pat turi apsaugoti izoliacijos sluoksnį nuo drėgmės.

6.2.1.1.5.3

Uždarosiose kriogeninėse talpyklose, skirtose vežti atšaldytas suskystintas dujas, kurių virimo temperatūra esant atmosferos slėgiui yra – 182 °C, negali būti konstrukcinių medžiagų, galinčių pavojingai reaguoti su deguonimi ar deguonies prisotinta atmosfera, jei šių medžiagų yra šilumos izoliacijos dalyse, kur kyla sąlyčio su deguonimi ar deguonies prisotinto skysčio pavojus.

6.2.1.1.5.4

Uždarosiose kriogeninėse talpyklose turi būti suprojektuoti ir įrengti kėlimo bei saugos įtaisai.

6.2.1.2

Slėginių indų konstrukcinės medžiagos

 

Slėginių indų ir jų uždarymo sistemų konstrukcinė medžiaga ir bet kokia medžiaga, kuri gali liestis su talpyklos turiniu, neturi su juo reaguoti ar sudaryti kenksmingų ir pavojingų junginių.

 

Leidžiama naudoti šias konstrukcines medžiagas:

 

a)

anglinį plieną, gaminant talpyklas, kuriose vežamos suslėgtos, suskystintos, atšaldytos suskystintos arba ištirpintos dujos, taip pat 2 klasei nepriklausančios medžiagos, išvardytos 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklės 3 lentelėje;

 

b)

legiruotąjį plieną (specialųjį plieną), nikelį ir nikelio lydinius (pvz., monelmetalą), gaminant talpyklas, kuriose vežamos suslėgtos, suskystintos, atšaldytos suskystintos arba ištirpintos dujos, taip pat 2 klasei nepriklausančios medžiagos, išvardytos 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklės 3 lentelėje;

 

c)

varį, gaminant talpyklas:

 

 

(i) dujoms, kurių klasifikaciniai kodai 1A, 1O, 1F ir 1TF, jei pripildymo slėgis esant 15 °C temperatūrai neviršija 2 MPa (20 bar);

 

 

(ii) dujoms, kurių klasifikacinis kodas 2A, taip pat šioms medžiagoms: JT Nr. 1033 dimetileteris, JT Nr. 1037 etilchloridas, JT Nr. 1063 metilchloridas, JT Nr. 1079 sieros dioksidas, JT Nr. 1085 vinilbromidas, JT Nr. 1086 vinilchloridas ir JT Nr. 3300 etilenoksido ir anglies dioksido mišinys, turintis daugiau kaip 87 % etilenoksido;

 

 

(iii) dujoms, kurių klasifikaciniai kodai 3A, 30 ir 3F;

 

d)

aliuminio lydinį, žr. 4.1.4.1 skirsnio P 200 (10) pakavimo taisyklės a specialiąją dalį;

 

e)

kompozicinę medžiagą, gaminant talpyklas suslėgtoms, suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ar ištirpintoms dujoms;

 

f)

plastiką, gaminant talpyklas atšaldytoms suskystintoms dujoms ir

 

g)

stiklą, gaminant talpyklas dujoms, kurių klasifikacinis kodas 3A, išskyrus medžiagą JT Nr. 2187 anglies dioksidas, atšaldytas, skystas arba mišinius su anglies dioksidu, atšaldytus, skystus, bei 30 klasifikacinio kodo dujoms.

6.2.1.3

Valdymo įranga

6.2.1.3.1

Angos

 

Slėginiai būgnai gali turėti pripildymo arba išpylimo angas bei kitokias angas pripildymo lygio rodymo įtaisams, slėgio rodymo įtaisams arba slėgio mažinimo įtaisams. Angų turi būti kuo mažiau, kad talpykla būtų naudojama saugiai. Slėginiai būgnai gali turėti ir apžiūros angą, kuri uždaroma veiksmingu uždarymo įtaisu.

6.2.1.3.2

Įranga

 

a)

Jei balionai turi įtaisą, neleidžiantį jiems riedėti, šis įtaisas turi būti atskirtas nuo apsauginio gaubto.

 

b)

Ridenamieji slėginiai būgnai privalo turėti ridenamuosius žiedus ar kitokią apsaugą nuo pažeidimų, kurie gali atsirasti ridenant talpyklą (pvz., ant išorinio slėginio indo paviršiaus užpurkštą antikorozinę metalo dangą).

 

c)

Neridenamieji slėginiai būgnai ir kriogeninės talpyklos privalo turėti įtaisus (pavažas, kabes ir lankus), kurie užtikrina saugų krovinio tvarkymą naudojant mechanines priemones ir yra taip įrengti, kad nemažintų slėginio indo sienelių tvirtumo ir neleistinai jų neapkrautų.

 

d)

Balionų ryšuliai privalo turėti įtaisus, užtikrinančius saugų jų tvarkymą ir vežimą. Balionų kolektoriaus slėgis turi būti ne mažesnis už balionų bandymo slėgį. Kolektorius ir pagrindinis vožtuvas turi būti apsaugoti nuo pažeidimų.

 

e)

Jei talpykloje yra įrengti pripildymo lygio ir slėgio rodymo įtaisai arba slėgio mažinimo įtaisai, jie turi būti apsaugoti taip pat kaip ir vožtuvai (žr. 4.1.6.8 skirsnį).

 

f)

Slėginiai būgnai, pripildomi pagal tūrį, privalo turėti pripildymo lygio rodymo įtaisą.

6.2.1.3.3

Papildomosios uždarųjų kriogeninių talpyklų taisyklės

6.2.1.3.3.1

Kiekviena uždarosios kriogeninės talpyklos, skirtos atšaldytoms suskystintoms liepsniosioms dujoms vežti, pripildymo ir ištuštinimo anga privalo turėti bent du vienas po kitą įrengtus savarankiškus uždarymo įtaisus, kurių pirmasis turi būti blokavimo įtaisas, o antrasis – gaubtas arba lygiavertis įtaisas.

6.2.1.3.3.2

Tose vamzdyno dalyse, kurios gali būti uždaromos iš abiejų galų ir gali sulaikyti skysčius, būtina numatyti automatinio slėgio mažinimo sistemą, kad vamzdžiuose pernelyg nepadidėtų slėgis.

6.2.1.3.3.3

Kiekviena uždarosios kriogeninės talpyklos jungtis turi būti aiškiai paženklinta pagal jos atliekamą funkciją (pvz., garų būvis arba skystasis būvis).

6.2.1.3.3.4

Slėgio mažinimo įtaisai

6.2.1.3.3.4.1

Uždarosios kriogeninės talpyklos privalo turėti vieną arba kelis slėgio mažinimo įtaisus, kuriais talpykla apsaugoma nuo viršslėgio. Viršslėgiu laikomas slėgis, lygus 110 % didžiausiojo darbinio slėgio, kuris susidaro dėl įprastinio šilumos laidumo, arba slėgis, aukštesnis už bandymo slėgį, susidarantis vakuuminės izoliacijos talpyklose dėl vakuumo nuostolių arba dėl sutrikimų slėgio palaikymo sistemai esant neutralioje padėtyje.

6.2.1.3.3.4.2

Uždarosiose kriogeninėse talpyklose šalia spyruoklinio įtaiso (įtaisų) gali būti papildomai įrengta ir trūkioji membrana, tam kad būtų laikomasi 6.2.1.3.3.5 papunkčio reikalavimų.

6.2.1.3.3.4.3

Slėgio mažinimo įtaisų išvadai turi būti pakankamų parametrų, kad į įtaisą nekliudomai galėtų patekti reikalingas išleidžiamojo oro kiekis.

6.2.1.3.3.4.4

Visos slėgio mažinimo įtaiso įleidžiamosios angos didžiausio pripildymo sąlygomis turi būti uždarosios kriogeninės talpyklos garų aplinkoje; įtaisai taip išdėstomi, kad garai galėtų nekliudomai išeiti į aplinką.

6.2.1.3.3.5

Išleidžiamojo oro kiekis ir slėgio mažinimo įtaisų nustatymas

 

Pastaba. Kalbant apie uždarųjų kriogeninių talpyklų slėgio mažinimo įtaisus, didžiausiu leistinu darbiniu slėgiu laikomas didžiausias leistinas efektinis viršlėgis pripildytos uždarosios kriogeninės talpyklos viršutinėje dalyje, kai talpykla veikia, pridedant didžiausią efektinį slėgį, kai talpykla pripildoma ir ištuštinama.

6.2.1.3.3.5.1

Slėgio mažinimo įtaisai privalo savaime atsidaryti, susidarius slėgiui, kuris negali būti mažesnis už didžiausią leistinąjį darbinį slėgį, o kai slėgis tampa lygus 110 % didžiausio leistinojo darbinio slėgio, jie turi būti iki galo atidaryti. Šie įtaisai privalo užsidaryti, kai slėgis yra 10 % mažesnis už reakcijos slėgį, arba likti uždaryti esant bent kokiam mažesniam slėgiui.

6.2.1.3.3.5.2

Trūkioji membrana turi būti taip nustatyta, kad sutrūktų esant nominaliam slėgiui, kuris yra mažesnis už bandymo slėgį arba didžiausią leistiną darbinį slėgį, padaugintą iš 1,5.

6.2.1.3.3.5.3

Pažeidus vakuumu izoliuotų uždarųjų kriogeninių talpyklų vakuumą, visų įmontuotų slėgio mažinimo įtaisų bendro išleidžiamojo oro kiekio turi pakakti, kad slėgis uždarojoje kriogeninėje talpykloje (įskaitant ir slėgio augimą) neviršytų didžiausio leistino darbinio slėgio, padauginto iš 1,2.

6.2.1.3.3.5.4

Reikiamas slėgio mažinimo įtaisų išleidžiamojo oro kiekis apskaičiuojamas pagal kompetentingosios institucijos pripažintas pasiteisinusias technines taisykles1)

_______________________

1) žr., pavyzdžiui, CGA leidinius S-1.2-1995 ir S-1.1-2001.

 

6.2.1.4

Slėginių indų tvirtinimas

6.2.1.4.1

Jei slėginio indo bandymo slėgio ir talpos sandauga viršija 150 MPa l (1500 bar l), taikant vieną iš šių metodų, būtina įrodyti, kad jis atitinka 2 klasei taikomus reikalavimus:

 

a)

kiekvieną slėginį indą tikrina, bando ir tvirtina tvirtinančiosios šalies kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga, vadovaudamasi techniniais dokumentais ir gamintojo liudijimu apie slėginių indų atitiktį 2 klasės reikalavimams. Techniniams dokumentams priskiriamas išsamus slėginio indo techninis konstrukcinis aprašymas ir visi gamybos bei bandymų dokumentai; arba

_______________________

2) Jei tvirtinančioji šalis nėra COTIF sutarties dalyvė arba ADR sutarties šalis, šias pareigas perima valstybės COTIF sutarties dalyvės arba ADR sutarties dalyvės kompetentingoji institucija.

 

 

b)

slėginių indų konstrukciją tikrina ir tvirtina tvirtinančiosios šalies1) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga, kuri remdamasi techniniais dokumentais įvertina slėginių indų atitiktį 2 klasės taisyklėms.

 

 

Be to, slėginiai indai turi būti projektuojami, gaminami ir bandomi pagal patvirtintą kokybės užtikrinimo programą, kuri apima projektavimą, gamybą, galutinę kontrolę ir bandymus. Ši kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad slėginiai indai atitinka 2 klasės reikalavimus ir kad juos gali tvirtinti ir kontroliuoti tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga; arba

 

c)

slėginių indų konstrukcinį tipą turi patvirtinti tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos pavirtinta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Kiekvienas šio pavyzdžio slėginis indas gaminamas ir bandomas pagal kokybės užtikrinimo programą, kuri apima gamybą, galutinę kontrolę bei bandymus ir kurią tvirtina bei kontroliuoja tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga; arba

 

d)

slėginių indų konstrukcinį tipą turi patvirtinti tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Prižiūrint tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai, kuri remiasi gamintojo deklaracija, visi šio konstrukcinio tipo slėginiai indai turi būti tikrinami, ar jie atitinka patvirtintą konstrukcinį tipą ir 2 klasei taikomus reikalavimus.

6.2.1.4.2

Jei slėginių indų bandymo slėgio ir talpos sandauga viršija 30 MPa l (300 bar l), bet yra mažesnė už 150 MPa l (1500 bar l), taikant 6.2.1.4.1 punkte aprašytą metodą arba vieną iš šių metodų, būtina įrodyti, kad jie atitinka 2 klasei keliamus reikalavimus:

 

a)

visi slėginiai indai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti pagal kokybės užtikrinimo programą, kuri apima projektavimą, gamybą galutinę kontrolę bei bandymus ir kurią tvirtina ir kontroliuoja tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga; arba

 

b)

slėginių indų konstrukcinį tipą tvirtina tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Vykdydamas kokybės užtikrinimo programą, kuri apima galutinę slėginių indų kontrolę bei bandymus ir kurią tvirtina bei kontroliuoja tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga, slėginio indo gamintojas privalo raštu patvirtinti, kad slėginis indas atitinka patvirtintą konstrukcinį tipą; arba

 

c)

slėginių indų konstrukcinį tipą tvirtina tvirtinančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Gamintojas privalo raštu patvirtinti kiekvieno slėginio indo atitiktį patvirtintam konstrukciniam tipui, o šio konstrukcinio tipo slėginiai indai bandomi, prižiūrint siunčiančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai.

6.2.1.4.3

Jei slėginio indo bandymo slėgio ir talpos sandauga neviršija 30 MPa l (300 bar l), taikant 6.2.1.4.1 ir 6.2.1.4.2 punktuose aprašytus metodus arba vieną iš šių metodų, būtina įrodyti, kad jis atitinka 2 klasei keliamus reikalavimus:

 

a)

gamintojas privalo raštu patvirtinti kiekvieno slėginio indo atitiktį konstrukciniam tipui, kurio specifikacija pateikiama techniniuose dokumentuose, o visi šio tipo slėginiai indai bandomi, prižiūrint siunčiančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai; arba

 

b)

slėginių indų konstrukcinį tipą tvirtina siunčiančiosios šalies2) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Gamintojas privalo raštu patvirtinti kiekvieno slėginio indo atitiktį patvirtintam konstrukciniam tipui, o kiekvienas šio konstrukcinio tipo slėginis indas bandomas atskirai.

6.2.1.4.4

6.2.1.4.1–6.2.1.4.3 punktų pagrindiniai reikalavimai:

 

a)

susiję su 6.2.1.4.1 ir 6.2.1.4.2 punktuose nurodytomis kokybės užtikrinimo programomis, laikomi įvykdytais, jei šios programos atitinka EN ISO 9000 serijos Europos standartą,

 

b)

laikomi įvykdytais, jei buvo pritaikyta atitinkama atitikties įvertinimo procedūra pagal Tarybos direktyvą 99/36/EB3):

_______________________

3) Tarybos direktyva 99/36/EB „Dėl gabenamųjų slėginių įrenginių“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 138, 1999 m. birželio 1 d.

 

 

(i) 6.2.1.4.1 punkte nurodytiems slėginiams indams – moduliai G, H1, B kartu su D arba B kartu

su F,

 

 

(ii) 6.2.1.4.2 punkte nurodytiems slėginiams indams – moduliai H, B kartu su E, B kartu su C1, B1 kartu su F arba B1 kartu su D,

 

 

(iii) 6.2.1.4.3 punkte nurodytiems slėginiams indams – moduliai A1, D1 arba E1.

6.2.1.4.5

Reikalavimai gamintojui

 

Gamintojas privalo turėti pakankamai techninių galimybių ir reikiamų priemonių kokybiškiems slėginiams indams pagaminti; tam jam ypač reikalingas kvalifikuotas personalas, kuris:

 

a) stebi visą gamybos procesą,

 

b) vykdo konstrukcinių medžiagų derinimo darbus,

 

c) atlieka atitinkamus bandymus atlikti.

 

Gamintojo kvalifikaciją visais atvejais vertina tvirtinančiosios šalies1) kompetentingosios institucijos paskirta bandymų ir sertifikavimo įstaiga. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkrečią sertifikavimo procedūrą, kurią ketina taikyti gamintojas.

6.2.1.4.6

Bandymų ir sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai

 

Bandymų ir sertifikavimo įstaigos turi būti pakankamai nepriklausomos nuo įmonių gamintojų ir privalo turėti pakankamai profesinės kompetencijos. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jei minėtos įstaigos buvo akredituotos laikantis EN 45000 serijos Europos standarto.

6.2.1.5

Pirminis patikrinimas ir bandymas

6.2.1.5.1

Nauji slėginiai indai, išskyrus uždarąsias kriogenines talpyklas, tikrinami ir bandomi gamybos proceso metu ir šiam pasibaigus.

 

Parinkus pakankamą slėginių indų pavyzdžių kiekį,

 

a) tikrinamos konstrukcinės medžiagos mechaninės savybės;

 

b) matuojamas mažiausias sienelės storis;

 

c) tikrinamas konstrukcinės medžiagos, iš kurios pagaminta vieno tipo talpyklų partija, vienalytiškumas;

 

d) kontroliuojamos išorinės ir vidinės slėginių indų ypatybės;

 

e) tikrinami slėginių indų kaklelio sriegiai;

 

f) tikrinama atitiktis projektų standartams.

 

Visiems slėginiams indams privaloma:

 

g) atlikti hidraulinio slėgio bandymą. Slėginiai indai turi atlaikyti bandymo slėgį be ilgalaikių deformacijų ar įtrūkių;

 

Pastaba. Kompetentingajai institucijai pritarus, hidraulinis bandymas gali būti pakeistas bandymu su dujomis, jei jis nėra pavojingas.

 

h) patikrinti ir įvertinti gamybos defektus, slėginius indus būtina sutaisyti arba padaryti nebenaudojamus. Ypatingas dėmesys kreipiamas į suvirintų slėginių talpyklų suvirinimo siūlių kokybę;

 

i) patikrinti žymas;

 

j) naudojant slėginius indus, skirtus medžiagoms JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, ir JT Nr. 3374 acetilenas be tirpiklių, būtina patikrinti, ar į slėginį indą pridėta akytosios masės, kokios jos savybės ir koks tirpiklio, jei tokio yra, kiekis.

6.2.1.5.2

6.2.1.5.1 punkto a, b, d ir f papunkčiuose aprašyti patikrinimai ir bandymai atliekami, parinkus tinkamą uždarųjų kriogeninių talpyklų pavyzdžių kiekį. Be to, rentgeno spinduliais, ultragarsu ir kitais neardomaisiais būdais tikrinamos kai kurių kriogeninių talpyklų pavyzdžių suvirintos siūlės, laikantis taikytino projektavimo ir konstrukcijos standarto. Suvirintos apvalkalo siūlės netikrinamos.

 

Be to, uždarosioms kriogeninėms talpykloms privalomi 6.2.1.5.1 punkto g, h ir i papunkčiuose aprašyti pirminiai patikrinimai ir bandymai bei sandarumo bandymas ir valdymo įrangos veikimo bandymas, atliekami talpyklą sumontavus.

6.2.1.5.3

Specialiosios slėginių indų iš aliuminio lydinių taisyklės:

 

a) be 6.2.1.5.1 punkte aprašyto pirminio bandymo būtina patikrinti slėginio indo vidinių sienelių atsparumą tarpkristalinei korozijai, jei slėginiam indui pagaminti buvo naudojamas vario turintis aliuminio lydinys arba magnio ar mangano turintis aliuminio lydinys, kuriame magnis sudaro daugiau kaip 3,5 %, o mangano kiekis nesiekia 0,5 %;

 

b) slėginio indo iš aliuminio ir vario lydinio bandymą atlieka gamintojas, norėdamas gauti kompetentingosios institucijos leidimą naujam lydiniui, po to šis bandymas atliekamas kaip kiekvieno naujo liejimo gamybinis bandymas;

 

c) slėginio indo iš aliuminio ir magnio lydinio bandymą atlieka gamintojas, norėdamas gauti kompetentingosios institucijos leidimą naujam lydinio ir gamybos procesui. Atsiradus pokyčiams lydinio sudėtyje arba gamybos procese, bandymas kartojamas.

6.2.1.6

Periodinis patikrinimas ir bandymas

6.2.1.6.1

Daugkartinio naudojimo slėginių indų periodiniai bandymai atliekami, laikantis 4.1.4.1 skirsnio P 200 arba P 203 pakavimo taisyklėje nustatytų terminų ir prižiūrint tvirtinančiosios šalies kompetentingosios institucijos paskirtai įstaigai. Šiems bandymams priskiriama:

 

a) išorinė slėginio indo, jo įrangos elementų ir žymų apžiūra;

 

b) vidinis slėginio indo bandymas (pvz., vidinės būklės nustatymas, mažiausio sienelių storio patikrinimas);

 

c) sriegių patikrinimas, jei buvo pašalinti įrangos elementai;

 

d) hidraulinis slėgio bandymas ir konstrukcinės medžiagos savybių patikrinimas taikant tinkamus bandymų metodus.

 

1 pastaba. Pritarus tvirtinančiosios šalies2' kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai, hidraulinį slėgio bandymą leidžiama pakeisti bandymu naudojant dujas, jei jis nėra pavojingas, arba lygiaverčiu bandymu naudojant ultragarsą.

 

2 pastaba. Pritarus tvirtinančiosios šalies kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai, hidraulinis balionų ar didbalionių bandymas gali būti pakeistas lygiaverčiu bandymu, pagrįstu akustine emisija.

 

3 pastaba. Pritarus tvirtinančiosios šalies1' kompetentingosios institucijos paskirtai bandymų ir sertifikavimo įstaigai, hidraulinis bandymas, privalomas suvirintojo plieno balionams, kurie skirti medžiagoms JT Nr. 1965 suskystintas angliavandenilių dujų mišinys, k. n., ir kurių talpa ne mažesnė kaip 6,5 litro, gali būti pakeistas kitu bandymu, jei jis užtikrina lygiavertį saugumą.

6.2.1.6.2

Slėginiams indams, kurie skirti medžiagoms JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, ir JT Nr. 3374 acetilenas, be tirpiklių, vežti, privaloma tik išorinės būklės (korozijos, deformacijos) ir akytosios masės būklės (suirimo, nusėdimo) apžiūra.

6.2.1.6.3

Priešingai, nei numatyta 6.2.1.6.1 punkto d) papunktyje, būtina patikrinti uždarąsias kriogenines talpyklas, atkreipiant dėmesį į jų išorinę būklę, slėgio mažinimo įtaisų būklę ir veikimą, privaloma atlikti ir sandarumo bandymą. Sandarumo bandymas atliekamas su talpykloje esančiomis dujomis arba su inertinėmis dujomis. Talpykla tikrinama stebint manometrą arba matuojant vakuumą. Bandymo metu termoizoliacijos sluoksnio pašalinti nebūtina.

6.2.1.7

Daugkartinio naudojimo slėginių indų žymėjimas

 

Daugkartinio naudojimo slėginiai indai žymimi aiškiomis ir įskaitomomis sertifikavimo žymomis, eksploatavimo bei gamybos žymomis. Ant talpyklų dedamos žymos turi būti ilgalaikės (jos, pvz., įspaudžiamos, išgraviruojamos arba išėsdinamos). Žymimos šios slėginio indo vietos: petys, viršutinis galas arba kaklelis arba stacionariai pritvirtintas elementas (pvz., privirintas įtvaras aplink kaklelį arba prie uždarosios kriogeninės talpyklos išorinio apvalkalo privirinta korozijai atspari lentelė).

 

Mažiausias žymų dydis – 5 mm slėginiams indams, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 140 mm, ir 2,5 mm slėginiams indams, kurių skersmuo mažesnis negu 140 mm.

6.2.1.7.1

Privalomos šios patvirtinimo žymos:

 

a) projektavimui, konstrukcijai ir bandymams taikytas techninis standartas pagal 6.2.2 poskyryje pateiktą sąrašą arba patvirtinimo numeris;

 

b) raidė (raidės), žyminti (-čios) tvirtinančiąją šalį, t. y. skiriamasis tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ženklas;

 

c) priežiūros įstaigos skiriamasis ženklas arba spaudas, kurį įregistravo žymą patvirtinusios šalies kompetentingoji institucija;

 

d) pirminio bandymo data, nurodant metus (keturiais skaitmenimis) ir mėnesį (dviem skaitmenimis), atskirtus įstrižuoju brūkšneliu („/“).

6.2.1.7.2

Privalomos šios eksploatavimo žymos:

 

e) bandymo slėgis barais, prieš kurį įrašomos raidės „PH“, o už jo – „BAR“;

 

f) slėginio indo masė kilogramais, įskaitant visus stacionariai įrengtus elementus (pvz., kaklelio žiedą, dugno žiedą ir t. t.), prirašant raides „KG“. Išskyrus slėginius indus, skirtus medžiagai JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k. n., ši masės vertė gali neapimti vožtuvo, jo gaubto arba apsaugos arba vožtuvo apsaugos, atitinkamos dangos arba akytosios acetilenui skirtos medžiagos masės. Talpyklos masė nurodoma triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutiniojo skaitmens. Balionų, kurie sveria iki 1 kg, masė nurodoma dviženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutiniojo skaitmens;

 

g) slėginio indo garantuotasis mažiausias sienelių storis milimetrais, prirašant raides „MM“. Ši žyma neprivaloma slėginiams indams, kurie skirti medžiagai JT Nr. 1965 angliavandenilių mišinys, suskystintas, k. n., bei slėginiams indams, kurių talpa neviršija 1 litro arba balionams iš kompozicinių medžiagų bei uždarosioms kriogeninėms talpykloms;

 

h) slėginiams indams, kurie skirti suspaustoms dujomis, medžiagoms JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, ir JT Nr. 3374 acetilenas be tirpiklių, nurodomas darbinis slėgis barais, priekyje prirašant raides „PW“; ant uždarųjų kriogeninių talpyklų nurodomas didžiausias leistinas darbinis slėgis, prieš jį užrašant raides „MAWP“;

 

i) ant suskystintoms ir atšaldytoms dujoms skirtų slėginių indų litrais nurodytos talpos vertė turi būti triženklė, suapvalinta iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raidę „L“. Jei mažiausioji ar nominalioji talpa yra sveikasis skaičius, skaičių po kablelio leidžiama nerašyti;

 

j) ant slėginių indų, skirtų medžiagai JT Nr. 1001 acetilenui, ištirpintam, nurodoma tuščios talpyklos, pripildymo metu nenuimtų įrangos elementų ir kitų dalių, akytosios masės, tirpiklio ir sočiųjų dujų bendroji masė, išreikšta dviem skaitmenimis, suapvalinta iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raides „KG“;

 

k) ant slėginių indų, skirtų medžiagai JT Nr. 3374 acetilenui be tirpiklių, nurodoma tuščio slėginio indo, pripildymo metu nenuimtų įrangos elementų ir kitų dalių, akytosios medžiagos masė, išreikšta dviem skaitmenimis, suapvalinta iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raides „KG“.

6.2.1.7.3

Privalomos šios gamybinės žymos:

 

l) talpyklos sriegių identifikacija (pvz., 25E). Šis ženklas neprivalomas slėginiams indams, kurie skirti medžiagai JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k. n., ir uždarosioms slėginėms talpykloms;

 

m) kompetentingosios institucijos įregistruotas gamintojo ženklas. Jei šalis gamintoja nėra tvirtinančioji šalis, prieš gamintojo ženklą prirašoma (-os) raidė (-es), žyminti (-čios) šalį gamintoją, t. y. nurodanti (-čios) tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamąjį ženklą. Šalies kodas ir gamintojo ženklas atskiriami įstrižuoju brūkšneliu;

 

n) gamintojo suteiktas serijos numeris;

 

o) slėginiams indams iš plieno ir slėginiams indams iš kompozicinių medžiagų su plienine danga, kurios skirtos vežti dujas, keliančias vandenilinio trapumo pavojų, – raidė „H“, nurodanti plieno suderinamumą (žr. standartą ISO 11114-1:1997).

6.2.1.7.4

Pirmiau nurodytos žymos skirstomos į tris grupes:

 

– gamybos žymos sudaro viršutinę grupę ir turi būti išdėstomos 6.2.1.7.3 punkte nustatyta eilės tvarka;

 

– 6.2.1.7.2 punkte minimos eksploatavimo žymos sudaro viduriniąją grupę, bandymo slėgį (žr. e punktą) užrašant prieš darbinį slėgį (žr. h punktą), jei jį būtina nurodyti;

 

– patvirtinimo žymos sudaro žemutinę grupę, jos išdėstomos 6.2.1.7.1 punkte nustatyta eilės tvarka.

6.2.1.7.5

Kitas žymas leidžiama dėti ne šoninėje sienelėje, o kitose vietose, būtinai mažų įtempių srityje; jos neturi būti tokios didelės ir gilios, kad galėtų sukelti kenksmingą įtempių koncentraciją. Naudojant uždarąsias kriogenines talpyklas, tokias žymas leidžiama nurodyti atskiroje lentelėje, pritvirtintoje prie išorinio apvalkalo. Šios žymos negali prieštarauti privalomosioms žymoms.

6.2.1.7.6

Be pirmiau minėtų žymų daugkartinio naudojimo slėginiai indai, atitinkantys 6.2.1.6 skirsnyje aprašytus periodinių apžiūrų ir bandymų reikalavimus, privalo turėti žymas, kuriose nurodoma:

 

a) valstybės, patvirtinusios periodines apžiūras ir bandymus atliekančią įstaigą, skiriamojo ženklo raidė (raidės). Ši žyma neprivaloma, jei šią įstaigą patvirtino tos valstybės kompetentingoji institucija, kuri leido gaminti slėginius indus;

 

b) registruotas įstaigos, kurią kompetentingoji institucija paskyrė periodinėms apžiūroms ir bandymams atlikti, ženklas;

 

c) periodinės apžiūros ir bandymo data: metai (dviem skaitmenimis) ir mėnuo (dviem skaitmenimis), atskirti įstrižuoju brūkšneliu („/“). Metus leidžiama žymėti ir keturiais skaitmenimis.

 

Pirmiau minėtos žymos turi būti dedamos nurodyta eilės tvarka.

6.2.1.7.7

Acetileno balionų paskutiniojo periodinio bandymo data ir eksperto spaudas, kompetentingajai institucijai pritarus, gali būti nurodyti ant žiedo, kuris pritvirtinamas įstatant vožtuvą į balioną ir negali būti nuimtas vožtuvo neišmontavus.

6.2.1.8

Vienkartinių slėginių indų žymėjimas

 

Vienkartiniai slėginiai indai privalo turėti aiškias ir įskaitomas patvirtinimo žymas ir specialiąsias dujoms bei slėginiams indams skirtas žymas. Tokios ant slėginių indų dedamos žymos turi būti ilgalaikės (pvz., užrašytos naudojant trafaretą, įspaustos, išgraviruotos ar išėsdintos). Jei žymos nerašomos naudojant trafaretą, jos dedamos ant talpyklos peties, viršutinio galo, kaklelio arba stacionariai pritvirtinto elemento (pvz., privirinto įtvaro aplink kaklelį). Išskyrus užrašą „VIENKARTINIS“, mažiausias žymos dydis turi būti 5 mm slėginėms talpykloms, kurių skersmuo ne mažiau kaip 140 mm, ir 2,5 m slėginiams indams, kurių skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Mažiausias užrašo „VIENKARTINIS“ dydis – 5 mm.

6.2.1.8.1

Privalomomis laikomos 6.2.1.7.1–6.2.1.7.3 punktuose išvardytos žymos, išskyrus f), g) ir 1 punktuose nurodytąsias. Serijos numeris n) gali būti pakeistas partijos numeriu. Be to, privalomas ir užrašas „VIENKARTINIS“, kurio raidžių dydis – ne mažiau kaip 5 mm.

6.2.1.8.2

Galioja 6.2.1.7.4 punkto taisyklės.

 

Pastaba. Atsižvelgiant į vienkartinių slėginių indų dydį, šią žymą leidžiama pakeisti atitinkamu ženklu.

6.2.1.8.3

Ant talpyklų galima dėti ir kitas žymas, bet tik mažų įtempių vietose, išskyrus šonines sieneles, be to, jos neturi būti tokios didelės ir gilios, kad galėtų sukelti kenksmingą įtempių koncentraciją. Šios žymos negali prieštarauti privalomosioms žymoms.

6.2.2

Pagal standartus suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti slėginiai indai

 

Pritaikius šiuos standartus, 6.2.1 poskyrio reikalavimai laikomi įvykdytais:

 

Pastaba. Asmenys arba įstaigos, kurie standartuose įvardijami atsakingaisiais pagal RID nuostatas, privalo laikytis RID taisyklių.

 

Objektas

Dokumento pavadinimas

Taikytini skirsniai ar punktai

 

konstrukcinėms medžiagoms

 

EN 1797:2001

Kriogeniniai indai. Dujų ir (arba) medžiagų suderinamumas

6.2.1.2

 

EN ISO 11114-1:1997

Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų bei balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių turinčios medžiagos

6.2.1.2

 

EN ISO 11114-2:2000

Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai

6.2.1.2

 

projektavimui ir konstrukcijai

 

Tarybos direktyvos 84/525/EEB I priedo 1–3 dalys

Europos Bendrijų Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. priimta direktyva dėl (Europos Bendrijų) valstybių narių teisės aktų reglamentuojančių besiūlius plieninius dujų balionus, harmonizavimo, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

Tarybos direktyvos 84/526/EEB I priedo 1–3 dalys

Europos Bendrijų Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. priimta direktyva dėl (Europos Bendrijų) valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių besiūlius iš nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinių pagamintus dujų balionus, harmonizavimo, paskelbta Oficialiajame Europos Bendrijų leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

Tarybos direktyvos 84/527/EEB I priedo 1–3 dalys

Europos Bendrijų Tarybos 1984 m. rugsėjo 17 d. priimta direktyva dėl (Europos Bendrijų) valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių suvirintus dujų balionus iš nelegiruotojo plieno, harmonizavimo, paskelbta Oficialiajame Europos Bendrijų leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1442:1998

Gabenami pripildomieji virintiniai plieniniai suskystintųjų naftos dujų balionai (LPG). Projektavimas ir gamyba

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1800:1998/ AC:1999

Gabenamieji dujų balionai. Acetileno balionai. Pagrindiniai reikalavimai ir apibrėžimai

6.2.1.1.2

 

EN 1964-1:1999

Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 vandens talpos daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 1 dalis. Besiūliai plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio vertė mažesnė nei 1 100 MPa

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1975:1999+ A1:2003

Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 daugkartinių besiūlių aliuminio ir aliuminio lydinių balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN ISO 11120:1999

Dujų balionai. Nuo 150 1 iki 3 000 1 vandens talpos daugkartiniai besiūliai plieno balionai suslėgtosioms dujoms gabenti. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1964-3:2000

Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 vandens talpos daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 3 dalis. Besiūliai nerūdijančiojo plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio vertė mažesnė nei 1 100 MPa

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 12862:2000

Gabenamieji dujų balionai. Daugkartinių suvirintų aliuminio lydinių balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1251-2:2000

Kriogeniniai indai. Gabenamieji, vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip 1 000 litrų talpos indai. 2 dalis. Projektavimas, gamyba, kontrolė ir bandymas

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 12257:2002

Gabenamieji dujų balionai. Besiūliai žiediniu būdu apvynioti kompozitiniai balionai

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 12807:2001 (išskyrus A priedą)

Gabenamieji pripildomieji lituojamieji suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstrukcija

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 1964-2:2001

Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 l iki 150 l vandens talpos daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 2 dalis. Besiūliai nerūdijančiojo plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio Rm vertė didesnė nei 1 100 MPa

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 13293:2002

Gabenamieji dujų balionai. Iki 0,5 1 vandens talpos suslėgtųjų, suskystintųjų ir ištirpintųjų dujų ir iki 1 1 talpos anglies dioksido pripildomųjų gabenamųjų besiūlių standartinių anglinio manganinio plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 13322-1:2003

Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 1 dalis. Anglinis plienas

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 13322-1:2003

Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 2 dalis. Nerūdijantysis plienas

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 12245:2002

Gabenamieji dujų balionai. Ištisai apvynioti kompozitiniai balionai

6.2.1.1 ir 6.2.1.5

 

EN 12205:2001

Gabenamieji dujų balionai. Vienkartiniai metaliniai dujų balionai

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

EN 13110:2002

Gabenamos pripildomosios virintinės aliumininės suskystintųjų naftos dujų (SND) cisternos. Projektavimas ir gamyba

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

EN 14427:2004

Gabenamieji, daugkartiniai, ištisai apvynioti kompozitiniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas

Pastaba. Šis standartas galioja tik tiems balionams, kuriuose yra slėgio mažinimo įtaisai

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

EN 14208:2004

Ne didesnės kaip 1000 l talpos virintinių slėginių talpyklų, naudojamų dujoms vežti, techniniai reikalavimai. Projektavimas ir konstrukcija

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

EN 14140:2003

Kilnojamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Alternatyvieji projektavimo ir konstravimo sprendimai

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

EN 13769:2003

Gabenamieji dujų balionai. Balionų paketai. Projektavimas, gamyba, identifikavimas ir bandymas

6.2.1.1, 6.2.1.5 ir 6.2.1.7

 

uždarymo sistemoms

 

EN 849:1996/A2:2001

Gabenamieji dujų balionai. Balionų vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymas

6.2.1.1

 

EN 13152:2001

Suskystintų naftos dujų (SND) uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Savaiminis užsidarymas

6.2.1.1

 

EN 13153:2001

Suskystintų naftos dujų (SND) uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Rankinis valdymas

6.2.1.1

 

periodiniams patikrinimams ir bandymams

 

EN 1251-3:2000

Kriogeniniai indai. Gabenamieji, vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip 1 000 litrų talpos indai. 3 dalis. Eksploataciniai reikalavimai

6.2.1.6

 

EN 1968:2002 (išskyrus B priedą)

Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių plieninių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai

6.2.1.6

 

EN 1802:2002 (išskyrus B priedą)

Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių aliuminio lydinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai

6.2.1.6

 

EN 12863:2002

Gabenamieji dujų balionai. Periodinė kontrolė ir ištirpinto acetileno balionų priežiūra

Pastaba. Šiame standarte vartojamas apibrėžimas „pirminis patikrinimas“ reiškia „pirmąjį periodinį patikrinimą“ po galutinio naujo acetilenui skirto baliono patvirtinimo

6.2.1.6

 

EN 1803:2002 (išskyrus B priedą)

Gabenamieji dujų balionai. Virintinių anglinio plieno dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai

6.2.1.6

 

EN ISO 11623:2002 (išskyrus 4 skirsnį)

Gabenamieji dujų balionai. Kompozitinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai

6.2.1.6

 

EN 14189:2003

Gabenamieji dujų balionai. Dujų balionų čiaupų tikrinimas ir techninė apžiūra, atliekant periodinę dujų balionų kontrolę

6.2.1.6

 

 

6.2.3

Slėginiams indams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant standartų, keliami reikalavimai

 

Slėginiai indai, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant 6.2.2 poskyrio lentelėje pateiktų standartų, turi būti projektuojami, gaminami ir bandomi pagal techninių taisyklių rinkinio reikalavimus, kurie užtikrina tokį patį saugumą ir yra patvirtinti kompetentingosios institucijos. Tačiau 6.2.1 poskyrio ir kiti reikalavimai turi būti įvykdyti.

6.2.3.1

Metaliniai balionai, didbalioniai ir balionų ryšuliai

 

Metalo įtempis didžiausią apkrovą patiriančioje slėginio indo vietoje neturi viršyti 77 % garantuotosios mažiausios takumo ribos (Re).

 

Takumo riba laikomas įtempis, sukeliantis 2 %o (t. y. 0,2 %) vertės liekamąjį pailgėjimą arba 1 % vertės liekamąjį austenitinio plieno pailgėjimą, kuris fiksuojamas tarp dviejų bandomosios lazdelės matavimo žymų.

 

Pastaba. Metalo lakštų tempimo bandinys imamas įstrižai valcavimo krypčiai. Pailgėjimas plyšus nustatomas, naudojant apskritojo skerspjūvio bandinius, kurių pradinis ilgis „l“ tarp matavimo žymų yra penkis kartus didesnis už lazdelės skersmenį (l = 5d); kampuotojo skerspjūvio bandinių pradinis ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

l = 5,65 (F0^1/2),

,

 

čia F0 yra lygus pradiniam bandomosios lazdelės skerspjūviui.

 

Slėginiai indai ir jų uždarymo sistemos turi būti pagaminti iš tinkamų konstrukcinių medžiagų, kurios esant temperatūrai nuo minus 20 °C iki 50 °C yra atsparios trupėjimui ir trūkinei korozijai dėl įtempių.

 

Suvirinimo siūlės privalo atitikti techninius reikalavimus ir garantuoti visišką saugumą.

6.2.3.2

Papildomieji reikalavimai, keliami iš aliuminio lydinių pagamintiems slėginiams indams, skirtiems suslėgtoms, suskystintoms, ištirpintoms ir nesuslėgtoms dujoms, kurioms taikomi specialieji reikalavimai (dujų mėginiams), bei gaminiams, turintiems suslėgtų dujų, išskyrus aerozolinius purkštuvus ir mažąsias dujų talpyklas (dujų balionėlius)

6.2.3.2.1

Slėginių indų, pagamintų iš aliuminių lydinių, konstrukcinės medžiagos turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

 

A

B

C

D

 

Atsparumas tempimui Rm, MPa (= N/mm2)

49–186

196–372

196–372

343–490

 

Takumo riba Re, MPa (= N/mm2)

(liekamasis pailgėjimas laλ = 0,2%)

10–167

59–314

137–334

206–412

 

Pailgėjimas plyšus (1 = 5d), %

12–40

12–30

12–30

11–16

 

Lankstumo bandymas

(velenėlio skersmuo)

d = n x e,

čia e – bandinio storis

n = 5

(Rm ≤<= 98)

n = 6

(Rm > 98)

n = 6

(Rm ≤<= 325)

n = 7

(Rm > 325)

n = 6

(Rm ≤<= 325)

n = 6

(Rm > 325)

n = 7

(Rm ≤<= 395)

n = 8

(Rm > 392)

 

Aliuminio asociacijosa) suteiktas serijos numeris

1000

5000

6000

2000

 

a) Žr. „Aluminium Standarts and Data“, penktasis leidimas, 1976 m. sausio mėn., leidėjas: Aliuminio asociacija (Aliuminium Association, 750 Third Avenue, New York, USA).

 

 

Faktinės slėginio indo savybės priklauso nuo lydinio sudėties ir galutinio slėginio indo apdorojimo; indo sienelės storis, nesvarbu, koks lydinys naudojamas, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

e = (PMPa x D) / (((2xRe) / 1,30) + PMPa) arba e = (Pbar x D) / (((20xRe) / 1,30) + Pbar),

 

čia: e – mažiausiasis talpyklos sienelės storis, mm;

 

PMPa – bandymo slėgis, MPa

 

Pbar – bandymo slėgis, bar;

 

D – nominalusis išorinis talpyklos skersmuo, mm;

 

Re – garantuotoji mažiausioji 0,2% takumo riba, MPa (= N/mm2).

 

Formulėje nurodyta garantuotoji mažiausioji takumo riba (Re) neturi būti didesnė negu iš 0,85 padaugintas garantuotasis mažiausias atsparumas tempimui (Rm), nesvarbu, koks lydinys buvo naudojamas.

 

1 pastaba. Anksčiau aprašytos charakteristikos grindžiamos patirtimi, įgyta dirbant su šiomis slėginių indų konstrukcinėmis medžiagomis:

 

A skiltis: nelegiruotasis aliuminis, 99,5% grynumo;

 

B skiltis: aliuminio ir magnio lydiniai;

 

C skiltis: aliuminio, silicio ir magnio lydiniai; pvz., ISO/R209-Al-Si-Mg (Aliuminio asociacija 6351);

 

D skiltis: Aliuminio, vario ir magnio lydiniai.

 

2 pastaba. Liekamasis pailgėjimas plyšus nustatomas naudojant apskritojo skerspjūvio pavyzdžius, kurių pradinis ilgis „l“ penkis kartus didesnis už skersmenį d (l = 5d); naudojant stačiakampio pjūvio bandinius, pradinis ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

l = 5,65 (F0^1/2),

 

čia: F0 – pradinis bandinio skerspjūvio plotas.

 

3 pastaba.

 

a) Lankstumo bandymas (žr. brėž.) atliekamas su bandiniais, gautais padalijus žiedinį cilindro pjūvį į dvi 3e pločio dalis, bet ne siauresnes kaip 25 mm. Kiekvienas bandinys turi būti bandomas tik galuose.

 

b) Lankstumo bandymui atlikti reikalingas velenėlis, kurio skersmuo (d), ir dvi cilindrinės atramos, atstumas tarp kurių yra (d + 3e). Bandymo metu atstumas tarp bandinio vidinių paviršių turi būti ne didesnis už velenėlio skersmenį.

 

c) Lenkiant bandinio galus į vidų tol, kol jo vidiniai paviršiai priglus prie velenėlio, bandinys neturi plyšti.

 

d) Santykis (n) tarp velenėlio skersmens ir bandinio storio turi atitikti lentelėje pateiktas vertes.

 

 

Lankstumo bandymo brėžinys

 

 

 

 

6.2.3.2.2

Mažiausias pailgėjimo dydis leidžiamas tuo atveju, kai papildomu bandymu, kurį patvirtino slėginius indus gaminančios šalies kompetentingoji institucija, įrodoma, kad šie slėginiai indai garantuoja tokį patį vežimo saugumą kaip ir slėginiai indai, kurie pagaminti pagal 6.2.3.2.1 punkto lentelėje pateiktus dydžius (žr. taip pat standartą EN 1975:1999 + A1:2003)

6.2.3.2.3

Mažiausiasis slėginių indų sienelių storis silpniausioje vietoje turi būti:

 

ne mažesnis kaip 1,5 mm, kai slėginio indo skersmuo mažesnis nei 50 mm,

 

ne mažesnis kaip 2 mm, kai slėginio indo skersmuo nuo 50 mm iki 150 mm,

 

ne mažesnis kaip 3 mm, kai slėginio indo skersmuo didesnis nei 150 mm.

6.2.3.2.4

Talpyklų galai turi būti pusapskritimio, elipsės ar arkos formos; jie privalo užtikrinti tokį patį saugumą kaip ir slėginio indo korpusas.

6.2.3.3

Slėginiai indai iš kompozicinių medžiagų

 

Balionai, didbalioniai ir balionų ryšuliai iš kompozicinių medžiagų privalo turėti armavimo žiedą arba armavimo medžiagos apvalkalą ir būti tokios konstrukcijos, kad plyšimo santykis (plyšimo slėgis, padalytas iš bandymo slėgio) būtų ne mažesnis kaip:

 

– 1,67, jei slėginis indas sutvirtintas žiedu;

 

– 2,00 jei slėginį indą gaubia apvalkalas.

6.2.3.4

Uždarosios kriogeninės talpyklos

 

Atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti skirtų uždarųjų kriogeninių talpyklų konstrukcijai taikomi šie reikalavimai:

6.2.3.4.1

Jei talpyklai gaminti naudojamos nemetalinės konstrukcinės medžiagos, jos turi būti atsparios trupėjimui, esant žemiausiai darbinei talpyklos ar jos įrangos elementų temperatūrai.

6.2.3.4.2

Slėginiai indai privalo turėti apsauginį vožtuvą, kuris atsidaro esant darbiniam slėgiui, nurodytam ant slėginio indo. Šie vožtuvai privalo nepriekaištingai veikti, net ir esant žemiausiai darbinei temperatūrai. Atliekant bandymus su kiekvienu vožtuvu atskirai arba su to paties konstrukcinio tipo vožtuvo pavyzdžiu, nustatoma ir tikrinama, ar vožtuvas gali saugiai veikti tokioje temperatūroje.

6.2.3.4.3

Slėginių indų angos ir apsauginiai vožtuvai turi būti taip suprojektuoti, kad neleistų ištrykšti skysčiui.

6.2.4

Bendrieji reikalavimai, keliami aerozoliniams purkštuvams ir mažosioms dujų talpykloms (dujų balionėliams)

6.2.4.1

Projektavimas ir konstrukcija

6.2.4.1.1

Aerozoliniai purkštuvai (JT Nr. 1950) su vienos rūšies dujomis ar dujų mišiniu, ir mažosios dujų talpyklos (dujų balionėliai) (JT Nr. 2037) turi būti pagaminti iš metalo. Ši nuostata netaikoma tik aerozoliniams purkštuvams (JT Nr. 1950) ir mažosioms dujų talpykloms (dujų balionėliams) (JT Nr. 2037), kurių talpa neviršija 100 ml ir kurios skirtos butanui (JT Nr. 1011). Kiti aerozoliniai purkštuvai (JT Nr. 1950) gaminami iš metalo, plastiko arba stiklo. Metalinės talpyklos, kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 40 mm, privalo turėti įgaubtą dugną.

6.2.4.1.2

Metalinių talpyklų talpa neturi viršyti 1000 ml, o plastikinių ar stiklinių – 500 ml.

6.2.4.1.3

Prieš pradedant naudoti talpyklą (aerozolinį purkštuvą ar dujų balionėlį), privaloma atlikti jos konstrukcinio pavyzdžio hidraulinio slėgio bandymą aprašytą 6.2.4.2 skirsnyje.

6.2.4.1.4

Aerozolinių purkštuvų (JT Nr. 1950) išpilamieji ir purškiamieji įtaisai bei dujų balionėlių (JT Nr. 2037) išpylimo vožtuvai privalo sandariai uždaryti talpyklą ir neleisti jai atsitiktinai atsidaryti. Išpilamuosius vožtuvus ir purškiamuosius įtaisus, kurie užsidaro tik dėl vidinio slėgio, naudoti draudžiama.

6.2.4.1.5

Vidinis slėgis 50 °C temperatūroje neturi viršyti 2/3 bandymo slėgio ir negali būti didesnis kaip 1,32 MPa (13,2 bar). Aerozoliniai purkštuvai ir mažosios dujų talpyklos (dujų balionėliai) 50°C temperatūroje gali būti pripildyti skystojo būvio dujų ne daugiau kaip 95 % jų talpos.

6.2.4.2

Hidraulinis bandymas

6.2.4.2.1

Bandymo metu taikomas vidinis slėgis (bandymo slėgis) turi būti 1,5 karto didesnis už vidinį slėgį esant 50 °C temperatūrai, bet ne mažesnis kaip 1 MPa (10 bar).

6.2.4.2.2

Hidrauliniai bandymai atliekami ne mažiau kaip su penkiomis tuščiomis kiekvieno konstrukcinio pavyzdžio talpyklomis tol,

 

a) kol bus pasiektas nustatytasis bandymo slėgis; talpykla turi likti sandari, be matomų liekamųjų deformacijų, ir

 

b) kol talpykla taps nesandari arba plyš; bandymų metu pirmiausia turi išsipūsti įgaubtasis talpyklos dugnas, o talpykla gali tapti nesandari arba plyšti tik esant slėgiui, kuris 1,2 karto viršija bandymo slėgį.

6.2.4.3

Sandarumo bandymas

6.2.4.3.1

Visi aerozoliniai purkštuvai ir mažosios dujų talpyklos (dujų balionėliai) privalo išlaikyti sandarumo bandymą, atliekamą karštame vandenyje.

6.2.4.3.2

Vandens temperatūra ir bandymo trukmė parenkamos taip, kad kiekvienos talpyklos vidinis slėgis pasiektų mažiausiai 90 % to vidinio slėgio, kuris susidarytų talpyklose esant 55 °C temperatūrai. Jei talpyklos turinys jautrus šilumai arba talpyklos pagamintos iš plastiko, kuris esant tokiai temperatūrai minkštėja, šis bandymas atliekamas 20 °C–30 °C temperatūros vandenyje. Be to, vieną iš 2000 talpyklų būtina išbandyti ir 55 °C temperatūroje.

6.2.4.3.3

Bandymo metu talpyklos turi likti sandarios, be liekamosios deformacijos, išskyrus plastikines talpyklas, kurios gali deformuotis suminkštėjusios, jei tik lieka sandarios.

6.2.4.4

Taikytini standartai

 

Pagrindiniai šio poskyrio reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo pritaikyti šie standartai:

 

– JT Nr. 1950 aerozoliniams purkštuvams: Tarybos direktyvos 75/324/EEB4), kurios galutinė redakcija buvo įtvirtinta Komisijos direktyva 94/1/EB5), priedas;

_____________________

4) 1975 m. gegužės 20 d. Europos Bendrijų Tarybos priimta direktyva 75/324/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 147, 1975 06 09.

5) 1994 m. sausio 6 d. priimta Europos Komisijos direktyva 94/1/EB, pakeičianti kai kurias technines detales Tarybos direktyvoje 75/324/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balionėliais, suderinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 23, 1994 01 28.

 

– JT Nr. 2037 mažosioms dujų talpykloms, turinčioms medžiagos JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinio, suskystinto, k. n.: EN 417:2003 „Metaliniai vienkartiniai suskystintųjų naftos dujų balionėliai su vožtuvu ar be jo, naudojami nešiojamuosiuose prietaisuose. Konstravimas, tikrinimas, bandymas ir ženklinimas“.

6.2.5

JT slėginiams indams keliami reikalavimai

 

JT slėginiai indai privalo atitikti ne tik 6.2.1.1, 6.2.1.2, 6.2.1.3, 6.2.1.5 ir 6.2.1.6 skirsnių reikalavimus, bet ir taikytinas šio poskyrio nuostatas bei standartus.

 

Pastaba. Kompetentingajai institucijai pritarus, leidžiama taikyti naujesnės paskelbtos redakcijos (jei tokia yra) standartus.

6.2.5.1

Bendrieji reikalavimai

6.2.5.1.1

Valdymo įranga

 

Vožtuvai, vamzdynai, įrangos elementai ir kiti slėgio veikiami įtaisai, išskyrus slėgio mažinimo įtaisus, turi būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad atlaikytų bent 1,5 karto didesnį slėgį už talpyklos bandymo slėgį.

 

Valdymo įranga turi būti taip išdėstyta arba suprojektuota, kad normaliomis krovinio tvarkymo ir vežimo sąlygomis ištekėjęs (išbyrėjęs) talpyklos turinys nepažeistų talpyklos.

 

Link uždaromųjų vožtuvų vedantis kolektoriaus vamzdynas turi būti pakankamai lankstus, kad vožtuvai ir vamzdynas būtų apsaugoti nuo poslinkių ir iš talpyklos pasklidusios medžiagos poveikio. Pripildymo ir išpylimo vožtuvai bei visi apsauginiai gaubtai turi būti taip sukonstruoti, kad negalėtų atsitiktinai atsidaryti. Vožtuvai apsaugomi laikantis 4.1.6.8 skirsnio a)-d) punktų reikalavimų arba slėginiai indai vežami išorinėje pakuotėje, kuri, paruošta vežti, turi išlaikyti I pakavimo grupės kritimo bandymą, aprašytą6.1.5.3 skirsnyje.

6.2.5.1.2

Slėgio mažinimo įtaisai

 

Visi slėginiai indai, skirti medžiagoms JT Nr. 1013 anglies dioksidas ir JT Nr. 1070 diazoto monoksidas vežti, privalo turėti slėgio mažinimo įtaisus; kitoms dujoms skirti slėginiai indai, kaip nustatė slėginius indus naudojančios šalies kompetentingoji institucija, privalo turėti slėgio mažinimo įtaisus, jei to nedraudžia 4.1.4.1 skirsnio P 200 pakavimo taisyklė. Slėgio mažinimo įtaiso tipą, reakcinį slėgį ir slėgio mažinimo įtaiso išleidžiamąjį kiekį prireikus nustato talpyklas naudojančios šalies kompetentingoji institucija. Pagal 6.2.1.3.3.4 ir 6.2.1.3.3.5 punktų nuostatas uždarosios kriogeninės talpyklos privalo turėti slėgio mažinimo įtaisus. Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad į vidų negalėtų įsiskverbti kitos medžiagos, į aplinką negalėtų patekti jokios dujos ir nesusidarytų pavojingas viršslėgis.

 

Horizontaliųjų slėginių indų, kurie sujungti vienas su kitu kolektoriumi ir pripildyti liepsniųjų dujų, slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip išdėstyti, kad jie galėtų nekliudomai išleisti dujas į orą, o išleidžiamosios dujos normaliomis vežimo sąlygomis neturėtų poveikio pačiam slėgimam indui.

6.2.5.2

Projektavimas, konstrukcija, pirminė apžiūra ir pirminis bandymas

6.2.5.2.1

JT balionų projektavimui, konstrukcijai, pirminei apžiūrai ir pirminiam bandymui taikomi šie standartai, išskyrus tai, kad apžiūros reikalavimai, susiję su atitikties įvertinimo ir patvirtinimo sistema, privalo atitikti 6.2.5.6 skirsnio nuostatas:

 

ISO 9809-1:1999

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas, 1 dalis. Balionai iš pagerintojo plieno, kurio atsparumas tempimui mažesnis negu 1100 MPa.

Pastaba. Šio standarto 7.3 poskyrio pastaba dėl F veiksnio netaikoma JT balionams

 

ISO 9809-2:2000

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas. 2 dalis. Normalizuotojo ir atleistojo plieno balionai, kurių atsparumas tempimui didesnis arba lygus 1100 MPa

 

ISO 9809-3:2000

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas. 3 dalis. Normalizuoti plieniniai balionai

 

ISO 7866:1999

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai balionai iš aliuminio lydinių. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas.

Pastaba. Šio standarto 7.2 poskyrio pastaba dėl F veiksnio netaikoma JT balionams. Aliuminio lydinį 6351A-T6 arba ekvivalentiškus lydinius naudoti draudžiama

 

ISO 111118:1999

Dujų balionai. Metaliniai vienkartiniai balionai. Parametrai ir bandymai

 

ISO 11119-1:2002

Kompozitiniai dujų balionai. Parametrai ir bandymai. 1 dalis. Žiediniu būdu apvynioti kompozitiniai dujų balionai

 

ISO 11119-2:2002

Kompozitiniai dujų balionai. Parametrai ir bandymai. 2 dalis. Ištisai apvynioti, pluoštu sustiprinti kompozitiniai dujų balionai su metaliniais atraminiais įdėklais

 

 

 

1 pastaba. Pirmiau nurodytuose standartuose minimi kompozitiniai balionai turi būti suprojektuoti neribotai naudojimo trukmei.

 

2 pastaba. 15 metų naudojus pagal šiuos standartus iš kompozicinių medžiagų pagamintus balionus, kompetentingoji institucija, kuri buvo atsakinga už ankstesnįjį balionų patvirtinimą ir kuri savo sprendimą grindžia gamintojo, savininko arba naudotojo pateikta bandymų informacija, gali pratęsti balionų naudojimo trukmę.

 

6.2.5.2.2

JT didbalionų projektavimui, konstrukcijai, pirminei apžiūrai ir pirminiam bandymui taikomi šie standartai, išskyrus tai, kad apžiūros reikalavimai, susiję su atitikties įvertinimo ir patvirtinimo sistema, privalo atitikti 6.2.5.6 skirsnio nuostatas:

 

ISO 11120:1999

Dujų balionai. Nuo 150 1 iki 3 000 1 vandens talpos daugkartiniai besiūliai plieno balionai suslėgtosioms dujoms gabenti. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas.

Pastaba. Šio standarto 7.1 poskyrio pastaba dėl F veiksnio netaikoma JT didbalionams

 

6.2.5.2.3

 

JT acetileno balionų projektavimui, konstrukcijai, pirminei apžiūrai ir pirminiam bandymui taikomi šie standartai, išskyrus tai, kad apžiūros reikalavimai, susiję su atitikties įvertinimo ir patvirtinimo sistema, privalo atitikti 6.2.5.6 skirsnio nuostatas:

 

 

ISO 9809-1:1999

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas. 1 dalis. Balionai iš pagerintojo plieno, kurio atsparumas tempimui mažesnis negu 1100 MPa.

Pastaba. Šio standarto 7.3 poskyrio pastaba dėl F veiksnio netaikoma JT balionams

 

ISO 9809-3:2000

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas. 3 dalis. Normalizuotojo plieno balionai

 

ISO 7866:1999

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai balionai iš aliuminio lydinių. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas

Pastaba. Šio standarto 7.2 poskyrio pastaba dėl F veiksnio netaikoma JT balionams. Aliuminio lydinį 6351A-T6 arba ekvivalentiškus lydinius naudoti draudžiama

 

ISO 111118:1999

Dujų balionai. Metaliniai vienkartiniai balionai. Parametrai ir bandymai

 

 

Akytajai masei, kuri dedama į balioną, taikomi standartai:

 

 

ISO 3807-1:2000

Acetileno balionai. Pagrindiniai reikalavimai. 1 dalis. Balionai, neturintys lydžiųjų saugiklių

 

ISO 3807-2:2000

Acetileno balionai. Pagrindiniai reikalavimai. 2 dalis. Balionai, turintys lydžiuosius saugiklius

 

6.2.5.3

 

Konstrukcinės medžiagos

 

Be reikalavimų, kurie slėginių indų projektavimo ir konstravimo standartuose keliami konstrukcinėms medžiagoms, bei atitinkamose pakavimo taisyklėse (pvz., P 200 pakavimo taisyklėje) nustatytų apribojimų vežamoms dujoms, konstrukcinių medžiagų suderinamumui taikomi šie standartai:

 

 

ISO 11114-1:1997

Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų bei balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių turinčios medžiagos

 

ISO 11114-2:2000

Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai

 

6.2.5.4

 

Valdymo įranga

 

Uždarymo įtaisams ir jų apsaugai taikomi šie standartai:

 

 

ISO 11117:1998

Dujų balionai. Apsauginiai vožtuvų dangteliai ir vožtuvų apsaugos įtaisai, skirti pramonėje ir medicinoje naudojamiems dujų balionams. Projektavimas, konstrukcija ir bandymai

 

ISO 10297:1999

Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo dujų balionų vožtuvai. Specifikacija ir konstrukcinio tipo bandymai

 

6.2.5.5

 

Periodinė apžiūra ir periodiniai bandymai

 

JT balionų periodinei apžiūrai ir periodiniams bandymams taikomi šie standartai:

 

 

ISO 6406:1992

Besiūlių plieninių dujų balionų periodinės apžiūros ir bandymai

 

ISO 10461:1993

Besiūliai dujų balionai iš aliuminio lydinių. Periodinė apžiūra ir periodiniai bandymai

 

ISO 10462:1994

Ištirpinto acetileno balionai. Periodiniai bandymai ir priežiūra

 

ISO 11623:2002

Gabenamieji dujų balionai. Kompozitinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai

 

6.2.5.6

 

Slėginių indų atitikties įvertinimo ir leidimo gaminti sistema

6.2.5.6.1

Sąvokos

 

Šiame skirsnyje vartojami apibrėžimai reiškia:

 

Atitikties įvertinimo sistema – kompetentingosios institucijos sukurta gamintojo tvirtinimo sistema, apimanti slėginio indo konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimą, gamintojo kokybės užtikrinimo programos tvirtinimą ir priežiūros įstaigos skyrimą.

 

Konstrukcinis pavyzdys – tai specialiajame slėginių indų standarte nustatytas konstrukcinis slėginio indo pavyzdys.

 

Patikrinimas – tai patvirtinimas, atlikus apžiūrą arba remiantis gautais objektyviais įrodymais, kad nustatyti reikalavimai įvykdyti.

6.2.5.6.2

Bendrieji reikalavimai

 

Kompetentingoji institucija

6.2.5.6.2.1

Slėginį indą tvirtinanti kompetentingoji institucija, norėdama užtikrinti, kad slėginis indas atitinka RID taisykles, privalo patvirtinti ir atitikties įvertinimo sistemą. Tuo atveju, kai slėginį indą tvirtinanti kompetentingoji institucija nėra šalies gamintojos institucija, slėginiai indai turi būti pažymėti tvirtinančios ir gaminančios šalių žymomis (žr. 6.2.5.8 ir 6.2.5.9 skirsnius).

 

Tvirtinančiosios šalies kompetentingoji institucija privalo slėginį indą naudojančios šalies atitinkamai institucijai pareikalavus pateikti jai įrodymus apie atitikties vertinimo sistemos įgyvendinimą.

6.2.5.6.2.2

Kompetentingoji institucija turi teisę savo pareigas, susijusias su atitikties vertinimo sistema, iš dalies arba visiškai perduoti kitai įstaigai.

6.2.5.6.2.3

Kompetentingoji institucija privalo užtikrinti, kad bus rengiamas ir nuolat atnaujinamas patvirtintų priežiūros įstaigų ir jų žymų, taip pat ir patvirtintų gamintojų ir jų žymų sąrašas.

 

Priežiūros įstaiga

6.2.5.6.2.4

Kompetentingoji institucija privalo patvirtinti priežiūros įstaigą, kuriai leidžiama tikrinti slėginius indus ir:

 

a) turėti organizacinei struktūrai priklausantį, tinkamą, išmokytą, kompetentingą ir patyrusį personalą, kuris gali patenkinamai atlikti savo technines funkcijas;

 

b) naudotis tinkamomis bei pakankamomis priemonėmis bei įranga;

 

c) dirbti nepriklausomai, nejaučiant trukdančios darbui įtakos;

 

d) neplatinti komercinės informacijos apie verslo ir nuosavybės teisės reglamentuojamą gamintojo ar kitų įstaigų veiklą;

 

e) aiškiai atskirti tikrąsias priežiūros įstaigos funkcijas nuo funkcijų, kurios nesusijusios su įstaigos veikla;

 

f) įgyvendinti dokumentuotą kokybės užtikrinimo sistemą;

 

g) garantuoti, kad bus atlikti atitinkamuose slėginių indų standartuose ir RID taisyklėse nustatyti bandymai bei apžiūros, ir

 

h) palaikyti veiksmingą ir tinkamą ataskaitų bei protokolų sistemą, laikantis 6.2.5.6.6 punkto reikalavimų.

6.2.5.6.2.5

Norėdama užtikrinti, kad slėginiai indai atitinka standartus, priežiūros įstaiga išduota konstrukcinio tipo patvirtinimus, atlieka slėginių indų bandymus ir apžiūras ir išduoda pažymėjimus (žr. 6.2.5.6.4 ir 6.2.5.6.5 punktus).

 

Gamintojas

6.2.5.6.2.6

Gamintojas privalo:

 

a) taikyti dokumentuotą kokybės užtikrinimo sistemą aprašytą 6.2.5.6.3 punkte;

 

b) pateikti prašymą konstrukcinio tipo patvirtinimui gauti (žr. 6.2.5.6.4 punktą);

 

c) pasirinkti priežiūros įstaigą iš tvirtinančiosios šalies kompetentingosios institucijos sudaryto patvirtintų priežiūros įstaigų sąrašo ir

 

d) saugoti dokumentus, nurodytus 6.2.5.6.6 punkte.

 

Bandymų laboratorija

6.2.5.6.2.7

Bandymų laboratorija privalo:

 

a) turėti pakankamai organizacinei struktūrai priklausančio kompetentingo ir patyrusio personalo ir

 

b) turėti pakankamai tinkamų priemonių ir įrangos gamybos standarte aprašytiems bandymams atlikti, kaip reikalauja tikrinimo įstaiga.

6.2.5.6.3

Gamintojo kokybės užtikrinimo sistema

6.2.5.6.3.1

Kokybės užtikrinimo sistema turi apimti visas priemones, reikalavimus ir taisykles, kurių laikosi gamintojas. Visa tai jis privalo sistemingai dokumentuoti principų, procedūrų ir instrukcijų forma.

 

Šiuose dokumentuose turi būti tinkamai aprašyta:

 

a) organizacinė struktūra, vadovų atsakomybė ir įtaka projektavimui bei produkto kokybei;

 

b) slėginių indų projektavimo technologija, procesai ir sisteminiai veiksmai, susiję su projektavimo kontrole ir tikrinimu;

 

c) atitinkamos slėginių indų gamybos, kokybės kontrolės, kokybės užtikrinimo ir darbo etapų instrukcijos;

 

d) kokybės tikrinimo protokolai, pvz., tikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys;

 

e) papildomieji vadovų atliekami bandymai po patikrinimų, aprašytų 6.2.5.6.3.2 papunktyje, siekiant garantuoti sėkmingą kokybės užtikrinimo sistemos veikimą;

 

f) kliento reikalavimų vykdymo tvarka;

 

g) dokumentų kontrolės ir jų pataisymo tvarka;

 

h) standartų neatitinkančių slėginių indų, papildomai įsigytų dalių, tarpimų produktų ir gatavų dalių kontrolės priemonės ir

 

i) personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos.

6.2.5.6.3.2

Kokybės užtikrinimo sistemos tikrinimas

 

Pirmiausia kokybės užtikrinimo sistema turi būti įvertinta, siekiant nustatyti, ar ji atitinka 6.2.5.6.3.1 papunkčio nuostatas, kaip reikalauja kompetentingoji institucija.

 

Gamintojui būtina pranešti tikrinimo rezultatus. Pranešime turi būti pateiktos tikrinimo išvados ir, prireikus, priemonės trūkumams pašalinti.

 

Periodiniai patikrinimai atliekami kompetentingajai institucijai pareikalavus, siekiant garantuoti, kad gamintojas laikosi ir įgyvendina kokybės užtikrinimo sistemą. Ataskaitos apie periodinius patikrinimus pateikiamos gamintojui.

6.2.5.6.3.3

Kokybės užtikrinimo sistemos laikymasis

 

Gamintojas privalo nustatytu būdu laikytis kokybės užtikrinimo sistemos, kad ji būti tinkama ir veiksminga.

 

Gamintojas privalo pranešti kokybės užtikrinimo sistemą tvirtinusiai kompetentingajai institucijai apie planuojamus sistemos pakeitimus. Siūlomi pakeitimai turi būti įvertinti, nustatant, ar pakeista kokybės užtikrinimo sistema ir toliau atitinka 6.2.5.6.3.1 papunkčio reikalavimus.

6.2.5.6.4

Tvirtinimo tvarka

 

Pirminis konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas

6.2.5.6.4.1

Pirmą kartą tvirtinant konstrukcinį pavyzdį, tvirtinama kokybės užtikrinimo sistema ir gaminamo slėginio indo projektas. Paraiška dėl pirminio konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo turi atitikti 6.2.5.6.3, 6.2.5.6.4.2– 6.2.5.6.4.6 ir 6.2.5.6.4.9 papunkčių reikalavimus.

6.2.5.6.4.2

Gamintojas, ketinantis gaminti slėginius indus pagal slėginių indų standartus ir RID taisykles, privalo pateikti paraišką konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimui gauti, jį įsigyti ir saugoti; šį pažymėjimą mažiausiai vienam slėginio indo pavyzdžiui išduoda tvirtinančiosios šalies kompetentingoji institucija pagal 6.2.5.6.4.9 papunktyje nustatytą tvarką. Prireikus šis pažymėjimas pateikiamas šalies naudotojos kompetentingajai institucijai.

6.2.5.6.4.3

Pateikiama kiekvieno gamybos padalinio paraiška, kurioje nurodoma:

 

a) gamintojo pavadinimas ir oficialusis adresas, o jei prašymą pateikia įgaliotasis gamintojo atstovas – jo pavardė (pavadinimas) ir adresas;

 

b) gamybos padalinio adresas (jei skiriasi nuo anksčiau nurodytojo);

 

c) už kokybės užtikrinimo sistemą atsakingojo asmens (asmenų) pavardė ir pareigos;

 

d) slėginio indo ir atitinkamo slėginio indo standarto pavadinimas;

 

e) analogiškos paraiškos, kurią galbūt atmetė kita kompetentingoji institucija, atmetimo priežastys;

 

f) priežiūros įstaigos, tvirtinančios konstrukcinį pavyzdį, pavadinimas;

 

g) dokumentai apie gamybos padalinį, nurodyti 6.2.5.6.3.1 punkte, ir

 

h) konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimui būtina techniniai dokumentai, pagal kuriuos galima patikrinti slėginių indų atitiktį atitinkamo slėginių indų standarto projektavimo reikalavimams. Techniniai dokumentai turi apimti projektavimą ir gamybos eigą, jei tai būtina vertinimui, taip pat ir:

 

(i) slėginio indo projektavimo standartą bei projektavimo ir gamybos brėžinius, kurie iliustruoja atskiras detales ir konstrukcinius elementus, jei tokie yra;

 

(ii) aprašymus ir paaiškinimus, kurie butini brėžiniams suprasti ir slėginiams indams naudoti;

 

(iii) standartų, reikalingų galutinei gamybos eigai nustatyti, sąrašą;

 

(iv) projektinius skaičiavimus ir konstrukcinių medžiagų specifikaciją ir

 

(v) konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimo bandymų ataskaitas, kuriose aprašomi 6.2.5.6.4.9 papunktyje nurodyti bandymai ir apžiūros.

6.2.5.6.4.4

Kompetentingosios institucijos pageidavimu pirminis patikrinimas turi būti atliktas pagal 6.2.5.6.3.2 papunkčio reikalavimus.

6.2.5.6.4.5

Jei gamintojo paraiška patvirtinimo pažymėjimui gauti atmetama, kompetentingoji institucija privalo raštu išsamiai išdėstyti atmetimo priežastis.

6.2.5.6.4.6

Gavus patvirtinimo pažymėjimą, kompetentingąją instituciją būtina informuoti apie pokyčius, susijusius su ta informacija, kuri buvo pateikta gaunant pirminį patvirtinimą pagal 6.2.5.6.4.3 papunktį.

 

Kiti konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimai

6.2.5.6.4.7

Paraiška kitam konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimui gauti turi atitikti 6.2.5.6.4.8 ir 6.2.5.6.4.9 papunkčiuose išdėstytus reikalavimus su sąlyga, kad gamintojas buvo gavęs pirminį konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą. Tokiu atveju gamintojo kokybės užtikrinimo sistema, aprašyta 6.2.5.6.3 punkte, turi būti patvirtinta gaunant pirminį konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimą ir taikoma kitam konstrukciniam pavyzdžiui.

6.2.5.6.4.8

Paraiškoje turi būti nurodyta:

 

a) gamintojo pavadinimas ir adresas, o jei paraišką pateikia įgaliotasis atstovas – jo pavardė (pavadinimas) ir adresas;

 

b) jei analogišką paraišką buvo atmetusi kita kompetentingoji institucija – atmetimo priežastys;

 

c) įrodymas, kad pirminis konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimas buvo išduotas, ir

 

d) 6.2.5.6.4.3 h) papunktyje nurodyti techniniai dokumentai.

 

Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimo eiga

6.2.5.6.4.9

Priežiūros įstaiga privalo:

 

a) patikrinti techninius dokumentus ir nustatyti, ar:

 

(i) konstrukcinis pavyzdys atitinka tam tikro standarto reikalavimus ir

 

(ii) prototipo serija buvo pagaminta pagal techninius dokumentus ir atitinka konstrukcinį pavyzdį;

 

b) patikrinti, ar buvo vykdoma 6.2.5.6.5 punkte aprašyta gamybos kontrolė;

 

c) atrinkti iš prototipo gamybos serijos slėginius indus ir stebėti su jais atliekamus bandymus, kurie privalomi konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimui gauti;

 

d) atlikti arba būti atlikusi slėginių indų standarte nustatytus patikrinimus ir bandymus, kuriais siekiama nustatyti, ar:

 

(i) buvo taikytas ir įvykdytas standartas ir

 

(ii) gamintojo taikyti būdai atitinka standarto reikalavimus ir

 

e) užtikrinti, kad įvairūs konstrukcinio pavyzdžio patikrinimai ir bandymai būtų atlikti tiksliai ir profesionaliai.

 

Atlikus prototipo bandymą ir gavus patenkinamus rezultatus bei įvykdžius visus tinkamus 6.2.5.6.4 punkto reikalavimus, išduodamas konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimas, kuriame nurodomas gamintojo pavadinimas bei adresas, patikrinimo rezultatai ir išvados, taip pat ir būtini konstrukcinio pavyzdžio identifikavimo požymiai.

 

Atsisakiusi išduoti gamintojui konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą, kompetentingoji institucija privalo raštu išsamiai išdėstyti atsisakymo priežastis.

6.2.5.6.4.10

Patvirtintų konstrukcinių pavyzdžių pakeitimai

 

Gamintojas privalo informuoti patvirtinimą išduodančią kompetentingąją instituciją apie patvirtinto konstrukcinio pavyzdžio pakeitimus, kaip nustatyta slėginių indų standarte. Jei šie pakeitimai pagal atitinkamą slėginių indų standartą reiškia naują variantą, privaloma gauti dar vieną konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą. Šis papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie ankstesniojo konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo.

6.2.5.6.4.11

Kompetentingoji institucija privalo kitai kompetentingajai institucijai pareikalavus pateikti informaciją apie konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimą, patvirtinimo pakeitimą ir atšauktus patvirtinimus.

6.2.5.6.5

Produkcijos kontrolė ir pažymėjimas

 

Kiekvieną slėginį indą kontroliuoja ir pažymėjimą išduoda priežiūros įstaiga arba jos atstovas. Priežiūros įstaiga, kurią kontrolei ir bandymams gamybos metu pasirinko gamintojas, nebūtinai turi būti toji priežiūros įstaiga, kuri atlieka konstrukcinio tipo patvirtinimo bandymus.

 

Jei tikrinimo įstaigai įrodoma, kad gamintojas turi išmokytų profesionalių, su gamybos procesu nesusijusių kontrolierių, jiems gali būti leidžiama kontroliuoti gamybą. Tokiu atveju gamintojai privalo saugoti užrašus apie kontrolierių mokymą.

 

Priežiūros įstaiga privalo patikrinti, ar gamintojo vykdoma kontrolė ir atliekami slėginių indų bandymai visiškai atitinka standartą ir RID taisykles. Nustačius, kad ši kontrolė ir bandymai neatitinka minėtų nuostatų, gali būti atšauktas leidimas vykdyti kontrolę gamintojo paskirtų kontrolierių pajėgomis.

 

Gamintojas, gavęs priežiūros įstaigos patvirtinimą, privalo pateikti deklaraciją apie talpyklų atitiktį patvirtintam konstrukciniam pavyzdžiui. Sertifikavimo žymos ant slėginio indo prilygsta deklaracijai, kad slėginis indas atitinka taikytiną slėginių indų standartą, šios atitikties vertinimo sistemos kriterijus ir RID taisykles. Priežiūros įstaiga ar jos įgaliotasis gamintojas privalo ant kiekvieno slėginio indo uždėti patvirtinimo žymą ir registruotą priežiūros įstaigos ženklą.

 

Prieš pripildant slėginį indą turi būti išduodamas atitikties pažymėjimas, kurį pasirašo priežiūros įstaiga ir gamintojas.

6.2.5.6.6

Dokumentai

 

Gamintojas ir priežiūros įstaiga privalo ne trumpiau kaip 20 metų saugoti dokumentus, susijusius su konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimu ir atitikties pažymėjimu.

6.2.5.7

Slėginių indų periodinių apžiūrų ir bandymų tvirtinimo sistema

6.2.5.7.1

Apibrėžimas

 

Šiame punkte vartojama sąvoka:

 

Tvirtinimo sistema – tai sistema, pagal kurią kompetentingoji institucija tvirtina įstaigą, atliekančią slėginių indų periodines apžiūras ir bandymus (toliau – periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga), įskaitant ir šios įstaigos kokybės užtikrinimo sistemą.

6.2.5.7.2

Bendrosios nuostatos

 

Kompetentingoji institucija

6.2.5.7.2.1

Kompetentingoji institucija privalo parengti tvirtinimo sistemą norėdama užtikrinti, kad slėginių indų periodinės apžiūros ir bandymai atitiks RID reikalavimus. Tais atvejais, kai periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigą patvirtinusi kompetentingoji institucija nėra toji valstybės kompetentingoji institucija, kuri patvirtino slėginių indų gamintoją, valstybės, patvirtinusios periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigą, ženklas turi būti nurodytas tarp slėginių talpyklų žymų (žr. 6.2.5.8 skirsnį).

 

Periodines apžiūras ir bandymus tvirtinančios valstybės kompetentingoji institucija privalo šalies naudotojos kompetentingajai institucijai pareikalavus pateikti jai įrodymus, kad buvo laikomasi tvirtinimo sistemos reikalavimų, taip pat ir dokumentus, susijusius su periodinėmis apžiūromis bei bandymais.

 

Tvirtinančiosios šalies kompetentingoji institucija gali pagal 6.2.5.7.4.1 papunkčio nuostatas atšaukti patvirtinimo pažymėjimą, įrodžiusi neatitikimą tvirtinimo sistemai.

6.2.5.7.2.2

Kompetentingoji institucija gali visas arba dalį savo funkcijų, susijusių su tvirtinimo sistema, perduoti kitai įstaigai.

6.2.5.7.2.3

Kompetentingoji institucija privalo užtikrinti, kad bus galima naudoti naujausiu patvirtintų periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigų bei jų ženklų sąrašu.

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos

6.2.5.7.2.4

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga, kurią turi patvirtinti kompetentingoji institucija, privalo:

 

a) turėti į organizacijos struktūrą integruotą, tinkamą, parengtą, kompetentingą ir patyrusį personalą, galinti patenkinamai vykdyti savo technines funkcijas;

 

b) turėti galimybę naudotis atitinkamų padalinių paslaugomis bei įranga;

 

c) dirbti savarankiškai, neveikiama jokios galinčios jai kliudyti įtakos;

 

d) neplatinti komercinės informacijos;

 

e) aiškiai skirti tikrąsias periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos funkcijas nuo pareigų, susijusių su jomis;

 

f) naudotis dokumentuota kokybės užtikrinimo sistema, aprašyta 6.2.5.7.3 punkte;

 

g) teikti paraiškas patvirtinimui gauti pagal 6.2.5.7.4 punkto reikalavimus;

 

h) užtikrinti, kad periodinės apžiūros ir bandymai bus atliekami pagal 6.2.5.7.5 punkto reikalavimus, ir

 

i) palaikyti veiksmingą ir tinkamą ataskaitų bei dokumentavimo sistemą, aprašytą 6.2.5.7.6 punkte.

6.2.5.7.3

Kokybės užtikrinimo sistema ir periodinių apžiūrų bei bandymų įstaigos kontrolė

6.2.5.7.3.1

Kokybės užtikrinimo sistema

 

Kokybės užtikrinimo sistema privalo apimti visus principus, reikalavimus ir nuostatas, kurių laikosi periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga. Tai turi būti sistemingai ir deramai atspindėta raštu išdėstytuose nuostatuose, procedūrose ir nurodymuose.

 

Kokybės užtikrinimo sistemą sudaro:

 

a) organizacinės struktūros ir pareigybių aprašymas;

 

b) atitinkami nurodymai, susiję su apžiūromis ir bandymais, kokybės kontrole, kokybės garantijomis ir darbo eiga;

 

c) kokybės dokumentai, pavyzdžiui, apžiūrų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys ir įrodymai;

 

d) tolesnė vadybos kontrolė, atlikus patikrinimą pagal 6.2.5.7.3.2 papunkčio nuostatas, tam, kad kokybės užtikrinimo sistema sėkmingai veiktų;

 

e) dokumentų ir jų pataisų kontrolė;

 

f) reikalavimų neatitinkančių slėginių indų kontrolės priemonės ir

 

g) personalo mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programos.

6.2.5.7.3.2

Patikrinimas

 

Būtina patikrinti, ar periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga laikosi RID nuostatų, kaip reikalauja kompetentingoji institucija.

 

Toks patikrinimas gali būti pirminio patvirtinimo procedūros (žr. 6.2.5.7.4.3 papunktį) dalis. Patikrinimas gali būti privaloma patvirtinimo keitimo procedūros dalis (žr. 6.2.5.7.4.6 papunktį).

 

Periodiniai patikrinimai atliekami kompetentingosios institucijos pageidavimu, norint užtikrinti, kad periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos ir toliau atitinka RID nuostatas.

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigai būtina pranešti apie tokio patikrinimo rezultatus. Pranešime turi būti pateikiamos patikrinimo išvados ir prireikus būtinos priemonės trūkumams ištaisyti.

6.2.5.7.3.3

Kokybės užtikrinimo sistemos tvarkymas

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos privalo tinkamai tvarkyti kokybės užtikrinimo sistemą, kad ji būtų tinkama ir veiksminga.

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga privalo informuoti kokybės užtikrinimo sistemą patvirtinusią kompetentingąją instituciją apie planuojamus pakeitimus pagal patvirtinimo keitimo tvarką (žr. 6.2.5.7.4.6 papunktį).

6.2.5.7.4

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigų tvirtinimo tvarka

 

Pirminis tvirtinimas

6.2.5.7.4.1

Įstaiga, ketinanti vykdyti periodines slėginių indų apžiūras ir patikrinimus, laikydamasi slėginių indų standarto ir RID nuostatų, turi pateikti paraišką dėl kompetentingosios institucijos išduodamo patvirtinimo pažymėjimo, privalo jį gauti ir saugoti.

 

Šis pažymėjimas pateikiamas šalies naudotojos kompetentingajai institucijai šiai pareikalavus.

6.2.5.7.4.2

Patvirtinant kiekvieną periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigą, būtina pateikti paraišką, kurioje nurodoma:

 

a) periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos pavadinimas ir adresas ir, jei paraišką pateikia įgaliotasis atstovas, pastarojo pavardė (pavadinimas) bei adresas;

 

b) visų padalinių, atliekančių periodines apžiūras bei bandymus, adresai;

 

c) už kokybės užtikrinimo sistemą atsakingo asmens (asmenų) pavardė ir pareigos;

 

d) slėginių indų, periodinių apžiūrų ir bandymų metodų aprašymas bei atitinkami slėginių indų standartai, kuriais grindžiama kokybės užtikrinimo sistema;

 

e) dokumentai apie visus padalinius, jų įrangą ir 6.2.5.7.3.1 papunktyje aprašytą kokybės užtikrinimo sistemą;

 

f) duomenys apie periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos personalo kvalifikacijos kėlimą bei mokymą ir

 

g) smulki informacija apie tai, kodėl kita kompetentingoji institucija atmetė panašią paraišką patvirtinimo pažymėjimui gauti, jei toks atvejis buvo.

6.2.5.7.4.3

Kompetentingoji institucija privalo:

 

a) patikrinti dokumentus ir nustatyti, ar procedūros neprieštarauja atitinkamų slėginių indų standartų ir RID nuostatoms, ir

 

b) laikydamasi 6.2.5.7.3.2 papunkčio reikalavimų, patikrinti, ar apžiūros ir bandymai buvo atliekami pagal atitinkamų slėginių indų standartų ir RID nuostatas, kaip reikalauja kompetentingoji institucija.

6.2.5.7.4.4

Atlikus patikrinimą, gavus patenkinamus rezultatus ir įvykdžius visus 6.2.5.7.4 punkto reikalavimus, išduodamas patvirtinimo pažymėjimas. Jame turi būti nurodomas periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos pavadinimas, registruotas ženklas, kiekvieno padalinio adresas ir visa reikalinga informacija patvirtintai veiklai įrodyti (pvz., slėginių indų pavadinimai, periodinių apžiūrų ir bandymų metodai bei slėginių indų standartai).

6.2.5.7.4.5

Jei periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga nepatvirtinama, kompetentingoji institucija privalo raštu išsamiai išdėstyti nepatvirtinimo priežastis.

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaigos patvirtinimo pakeitimai

6.2.5.7.4.6

Gavusi patvirtinimo pažymėjimą, periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga privalo pažymėjimą išdavusią kompetentingąją instituciją informuoti apie visus pokyčius, susijusius su informacija, kuri pagal 6.2.5.7.4.2 papunktį buvo pateikta gaunant pirminį patvirtinimą. Įvertinus šiuos pokyčius, nustatoma, ar įstaiga laikosi atitinkamų slėginių indų standartų ir RID nuostatų. Gali būti privalomas 6.2.5.7.3.2 papunktyje aprašytas patikrinimas. Kompetentingoji institucija privalo raštu patvirtinti arba atmesti šiuos pasikeitimus; prireikus išduodamas pakeistas patvirtinimo pažymėjimas.

6.2.5.7.4.7

Kitoms kompetentingosioms institucijoms pareikalavus, kompetentingoji institucija privalo pateikti joms informaciją apie pirminį patvirtinimą, patvirtinimo pakeitimą arba patvirtinimo panaikinimą.

6.2.5.7.5

Periodinės apžiūros ir bandymai bei pažymėjimas

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų žymos ant slėginių indų liudija, kad slėginis indas atitinka taikytinų slėginių indų standartų bei RID reikalavimus. Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga privalo ant kiekvieno patvirtinto slėginio indo sudėti žymas apie periodinę apžiūrą ir bandymus, įskaitant ir savo pačios įregistruotą ženklą (žr. 6.2.5.8.7 punktą).

 

Prieš slėginio indo pripildymą periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga privalo išduoti dokumentą, kuriuo ji patvirtina, kad slėginė talpykla buvo apžiūrėta ir išbandyta.

6.2.5.7.6

Dokumentai

 

Periodinių apžiūrų ir bandymų įstaiga privalo mažiausiai 15 metų saugoti dokumentus, susijusius su periodinėmis slėginių indų apžiūromis ir bandymais (nesvarbu, ar jie buvo sėkmingi, ar ne) bei su bandymų padaliniais.

 

Slėginių indų savininkai privalo tokius pat dokumentus saugoti iki kitos periodinės apžiūros ir kito periodinio bandymo, išskyrus tuos atvejus, kai slėginis indas nuolat nenaudojamas.

6.2.5.8

Daugkartinio naudojimo JT slėginių indų žymėjimas

 

Daugkartinio naudojimo JT slėginiai indai privalo būti pažymėti aiškiomis ir įskaitomomis sertifikavimo, eksploatavimo ir gamybos žymomis. Šios slėginių indų žymos turi būti ilgalaikės (pvz., įspaustos, išgraviruotos, išėsdintos ir t. t.). Žymos dedamos ant slėginio indo peties, viršutinio galo arba kaklelio, taip pat ir ant stacionariai pritvirtinto talpyklos elemento (pvz., privirinto įtvaro aplink kaklelį arba ant korozijai atsparios lentelės, privirintos prie uždarosios kriogeninės talpyklos išorinio apvalkalo). Ne didesnio kaip 140 mm skersmens slėginių indų žymų, išskyrus JT pakuotės simbolį, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm arba 2,5 mm, jei talpyklų skersmuo mažesnis negu 140 mm. Jei talpyklų skersmuo viršija 140 mm, jų žymos su JT pakuotės simboliu aukštis neturi būti mažesnis negu 10 mm, ant mažesnio skersmens talpyklų dedama žyma su JT pakuotės simboliu, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm.

6.2.5.8.1

Privalomos šios sertifikavimo žymos:

 

a) JT pakuočių simbolis

 

 

Šiuo simboliu žymimos tik tos pakuotės, kurios atitinka RID reikalavimus, keliamus JT slėginiams indams;

 

b) projektavimui, konstrukcijai ir bandymams taikytas techninis standartas (pvz., ISO 9809-1);

 

c) raidė (-ės), žyminti (-čios) patvirtinimą išdavusią valstybę, sutampanti su tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamuoju ženklu;

 

d) priežiūros įstaigos skiriamasis ženklas arba spaudas, įregistruoti žymas tvirtinančios šalies kompetentingojoje institucijoje;

 

e) pirminio patikrinimo data – metai (keturi skaitmenys) ir mėnuo (du skaitmenys), atskirti įstrižuoju brūkšneliu („/“).

6.2.5.8.2

Privalomos šios eksploatavimo žymos:

 

f)

bandymo slėgis barais, prieš kurį įrašomos raidės „PH“, o už jo – „BAR“;

 

g)

tuščio slėginio indo masė kilogramais, įskaitant visus stacionariai įrengtus elementus (pvz., kaklelio žiedą, dugno žiedą ir t. t.), prirašant raides „KG“. Šis dydis gali neapimti vožtuvo, jo gaubto arba apsaugų arba apsauginio vožtuvo, atitinkamos dangos arba akytosios acetilenui skirtos medžiagos masės. Masė nurodoma triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutiniojo skaitmens. Balionų, kurie sveria iki 1 kg, masė nurodoma dviženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutiniojo skaitmens;

 

h)

slėginio indo garantuotasis mažiausias sienelių storis milimetrais, prirašant raides „MM“. Ši žyma neprivaloma slėginiams indams, kurių talpa neviršija 1 litro, balionams iš kompozicinių medžiagų arba uždarosioms kriogeninėms talpykloms;

 

i)

slėginiams indams, kurie skirti suslėgtoms dujomis, medžiagoms JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, ir JT Nr. 3374 acetilenas be tirpiklių, – darbinis slėgis barais, priekyje prirašant raides „PW“; ant uždarųjų kriogeninių talpyklų nurodomas didžiausias leistinas darbinis slėgis, priekyje prirašant raides „MAWP“;

 

j)

ant suskystintoms ir atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtų slėginių indų litrais nurodytos talpos dydis turi būti triženklis skaičius, suapvalintas iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raidę „L“. Jei mažiausioji ar nominalioji talpa yra sveikasis skaičius, skaičių po kablelio leidžiama nerašyti;

 

k)

ant JT Nr. 1001 acetilenui, ištirpintam, skirtų slėginių indų nurodoma tuščios talpyklos, pripildymo metu nenuimtų įrangos elementų ir kitų dalių, akytosios masės, tirpiklio ir sočiųjų dujų bendroji masė, išreikšta dviem skaitmenimis, suapvalinta iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raides „KG“;

 

l)

ant JT Nr. 3374 acetilenui be tirpiklių skirtų slėginių indų nurodoma tuščios talpyklos, pripildymo metu nenuimtų įrangos elementų ir kitų dalių, akytosios medžiagos masė, išreikšta dviem skaitmenimis, suapvalinta iki paskutiniojo skaitmens, priekyje prirašant raides „KG“.

6.2.5.8.3

Privalomos šios gamybos žymos:

 

m)

kaklelio sriegių identifikavimo žyma (pvz., 25E). Uždarosioms kriogeninėms talpykloms ši žyma neprivaloma;

 

n)

kompetentingosios institucijos įregistruotas gamintojo ženklas. Jei šalis gamintoja nėra tvirtinančioji šalis, prieš gamintojo ženklą prirašoma (-os) raidė (-s), žyminčios šalį gamintoją, t. y. nurodančios tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamąjį ženklą. Šalies kodas ir gamintojo ženklas atskiriami įstrižuoju brūkšneliu;

 

o)

gamintojo suteiktas serijos numeris;

 

p)

slėginiams indams iš plieno ir slėginiams indams iš kompozicinių medžiagų su plienine danga, kurios skirtos vežti dujas, keliančias vandenilinio trapumo pavojų, – raidė „H“, nurodanti plieno suderinamumą (žr. standartą ISO 11114-1:1997).

6.2.5.8.4

Pirmiau nurodytos žymos skirstomos į tris grupes:

 

–

gamybos žymos sudaro viršutinę grupę ir turi būti nurodomos 6.2.5.8.3 punkte nustatyta eilės tvarka;

 

–

viduriniąją grupę sudaro 6.2.5.8.2 punkte išvardytos eksploatavimo žymos, iš kurių bandymo slėgis f) rašomas prieš darbinį slėgį i), jei šį būtina nurodyti;

 

–

sertifikavimo žymos sudaro žemutinę grupę, jos nurodomos 6.2.5.8.1 punkte nustatyta eilės tvarka;

 

Toliau pateikiamas ant baliono dedamų žymų pavyzdys:

 

 

 

 

6.2.5.8.5

Kitas žymas leidžiama dėti ne šoninėje sienelėje, o kitose vietose, mažų įtempių srityje, jei jos nėra tokios didelės ir gilios, kad galėtų sukelti kenksmingą įtempių koncentraciją. Naudojant uždarąsias kriogeninės talpyklas, tokios žymos rašomos atskiroje lentelėje, pritvirtintoje ant išorinio apvalkalo. Tokios žymos negali prieštarauti privalomosioms žymoms.

6.2.5.8.6

Be pirmiau minėtų žymų daugkartinio naudojimo slėginiai indai, atitinkantys 6.2.5.5 skirsnyje pateiktus periodinių apžiūrų ir bandymų reikalavimus, privalo turėti žymas, kuriose nurodoma:

 

a) valstybės, patvirtinusios periodines apžiūras ir bandymus atliekančią įstaigą, skiriamojo ženklo raidė (raidės). Ši žyma neprivaloma, jei šią įstaigą patvirtino tos valstybės kompetentingoji institucija, kuri leido gaminti slėginius indus;

 

b) registruotas įstaigos, kurią kompetentingoji institucija paskyrė periodinėms apžiūroms ir bandymams atlikti, ženklas;

 

c) periodinės apžiūros ir bandymo data: metai (dviem skaitmenimis) ir mėnuo (dviem skaitmenimis), atskirti įstrižuoju brūkšneliu („/“). Metus leidžiama žymėti ir keturiais skaitmenimis.

 

Pirmiau minėtos žymos turi būti rašomos nurodyta eilės tvarka.

6.2.5.9

Vienkartinių JT slėginių indų žymėjimas

 

Vienkartiniai JT slėginiai indai privalo turėti aiškias ir įskaitomas patvirtinimo žymas ir specialiąsias dujoms bei slėginiams indams skirtas žymas. Tokios ant slėginių indų dedamos žymos turi būti ilgalaikės (pvz., užrašytos pagal trafaretą įspaustos, išgraviruotos ar išėsdintos). Jei žymos nerašomos pagal trafaretą, jos dedamos ant talpyklos peties, viršutinio galo, kaklelio arba stacionariai pritvirtinto elemento (pvz., privirinto įtvaro aplink kaklelį). Išskyrus JT pakuotės simbolį ir užrašą „VIENKARTINIS“, mažiausias žymos dydis turi būti 5 mm slėginiams indams, kurių skersmuo ne mažiau kaip 140 mm, ir 2,5 m slėginiams indams, kurių skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Mažiausias JT pakuotės simbolio dydis – 10 mm ne mažesnio kaip 140 mm skersmens slėginiams indams ir 5 mm mažesnio nei 140 mm skersmens slėginiams indams. Mažiausias užrašo „VIENKARTINIS“ aukštis – 5 mm.

6.2.5.9.1

Privalomomis laikomos 6.2.5.8.1–6.2.5.8.3 punktuose išvardytos žymos, išskyrus g), h) ir m) punktuose nurodytąsias. Serijos numeris o) gali būti pakeistas partijos numeriu. Be to, privalomas ir užrašas „VIENKARTINIS“, kurio raidžių aukštis – ne mažiau kaip 5 mm.

6.2.5.9.2

Galioja 6.2.5.8.4 punkto taisyklės.

 

Pastaba. Atsižvelgiant į vienkartinių slėginių indų dydį, šią žymą leidžiama pakeisti atitinkamu ženklu.

6.2.5.9.3

Ant slėginių indų galima dėti ir kitas žymas, bet tik mažų įtempių vietose, išskyrus šonines sieneles, be to, jo neturi būti tokios didelės ir gilios, kad galėtų sukelti kenksmingą įtempių koncentraciją. Šios žymos negali prieštarauti privalomosioms žymoms.

 

 

6.3 SKYRIUS

 

6.2 KLASĖS MEDŽIAGOMS SKIRTŲ PAKUOČIŲ KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI

 

Pastaba. Šio skyriaus taisyklės netaikomos pakuotėms, kurios pagal 4.1.4.1 poskyrio P 621 pakavimo taisyklę naudojamos 6.2 klasės medžiagoms vežti.

6.3.1

Bendrosios nuostatos

6.3.1.1

Pakuotės, atitinkančios šio poskyrio ir 6.3.2 poskyrio reikalavimus, turi būti pažymėtos tokiomis žymomis:

 

a) Jungtinių Tautų pakuočių simboliu

 

 

b) pakuotės tipą žyminčiu kodu pagal 6.1.2 poskyrio reikalavimus;

 

c) užrašu „6.2 KLASĖ“;

 

d) pakuotės pagaminimo metų paskutiniaisiais dviem skaitmenimis;

 

e) žymą patvirtinusios valstybės kodu, t. y. tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamuoju ženklu1);

____________________

1) Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamasis ženklas pagal Kelių eismo konvenciją (Viena, 1968).

 

f) gamintojo pavadinimu ar kitokiu kompetentingosios institucijos nustatytu pakuotės ženklu ir

 

g) pakuotės, atitinkančios 6.3.2.9 skirsnio reikalavimus,- raide „U“ iškart po b) punkte aprašytos žymos.

 

Visi žymėjimo elementai, nurodyti a) – g) punktuose, turi būti aiškiai atskirti vienas nuo kito, pvz., įstrižuoju brūkšneliu arba tarpeliu, kad juos būtų galima lengviau identifikuoti.

6.3.1.2

Žymėjimo pavyzdys:

 

 

4G/6.2 KLASĖ/01/

pgl. 6.3.1.1 skirsnio a), b), c) ir d) punktus

 

 

S/SP-9989-ERIKSSON

pgl. 6.2.1.1 skirsnio e) ir f) punktus

 

6.3.1.3

Pakuočių gamintojai ir skirstytojai kartu su pakuote privalo pateikti ir informaciją apie privalomąsias procedūras, uždarymo įtaisų (įskaitant ir būtinuosius sandariklius) rūšis ir matmenis, taip pat apie visus komponentus, be kurių neįmanoma užtikrinti, kad išsiuntimui parengtos siuntos išlaikys šio skyriaus kokybės bandymus.

6.3.2

Pakuočių bandymams keliami reikalavimai

6.3.2.1

Išskyrus gyviems gyvūnams ir organizmams skirtas pakuotes, kiekvienos pakuotės pavyzdžius būtina paruošti bandymams pagal 6.3.2.2 skirsnio reikalavimus, o po to atlikti bandymus, aprašytus 6.3.2.4 -6.3.2.6 skirsniuose. Leidžiama taikyti ir lygiaverčius bei tokius pat veiksmingus paruošimo būdus bei bandymų metodus, jei to reikalauja pakuotės savybės.

6.3.2.2

Bandomosios pakuotės turi būti paruoštos taip pat kaip ir išsiuntimui, išskyrus tuos atvejus, kai infekcinė skysta arba kieta medžiaga pakeičiama vandeniu arba vandeniu su antifrizu, jei privaloma palaikyti minus 18 °C temperatūrą. Kiekviena pirmoji pakuotė turi būti pripildyta iki 98 % jos talpos.

6.3.2.3

Privalomieji bandymai

 

 

 

Konstrukcinė medžiaga

Privalomieji bandymai

 

Išorinė pakuotė

Vidinė pakuotė

žr. 6.3.2.5 skirsnį

žr. 6.3.2.6 skirsnį

 

pluoštinis kartonas

plastikas

kita medžiaga

plastikas

kita medžiaga

a)

b)

c)

d)

 

x

 

 

x

 

 

x

x

naudojant sausąjį ledą

x

 

x

 

 

 

x

 

x

 

x

 

 

X

 

x

 

 

 

x

x

 

 

X

 

 

x

 

 

x

x

 

 

 

x

x

 

 

 

x

x

 

 

 

x

 

x

x

 

 

x

 

 

6.3.2.4

Išsiųsti paruoštomis pakuotėmis turi būti atliekamai bandymai, nurodyti 6.3.2.3 skirsnio lentelėje, kurioje pakuotės bandymų tikslams sugrupuotos pagal jų konstrukcinę medžiagą. Įrašai ties išorinių pakuočių konstrukcinėmis medžiagomis apima pluoštinį kartoną ir kitas medžiagas, kurių atsparumas gali greitai sumažėti dėl drėgmės poveikio, taip pat įvairių rūšių plastiką, kuris žemoje temperatūroje gali sueižėti, ir kitas konstrukcines medžiagas, kurių atsparumas nesumažėja nei dėl drėgmės, nei dėl temperatūros poveikio. Jei pirmoji talpykla ir antroji pakuotė, kurios kartu sudaro vidinę pakuotę, yra pagamintos iš skirtingų konstrukcinių medžiagų, nuo pirmosios pakuotės konstrukcinės medžiagos priklauso, koks bandymas bus atliekamas. Tais atvejais, kai pirmoji pakuotė susideda iš dviejų konstrukcinių medžiagų, atliekamo bandymo tipą lemia toji konstrukcinė medžiaga, kuri mažiau atspari pažeidimams.

6.3.2.5

a) Su bandomaisiais pavyzdžiais atliekamas laisvojo kritimo bandymas, kurio metu jie turi kristi iš 9 m aukščio ant kieto, neelastingo, lygaus horizontalaus paviršiaus. Jei bandomieji pavyzdžiai yra dėžės pavidalo, vienas po kito paleidžiami žemyn penki pavyzdžiai:

 

(i) vienas dugno plokštuma,

 

(ii) vienas viršutine plokštuma,

 

(iii) vienas ilguoju šonu,

 

(iv) vienas trumpuoju šonu,

 

(v) vienas kampu.

 

Jei bandomieji pavyzdžiai yra būgno pavidalo, vienas po kito paleidžiami žemyn trys pavyzdžiai:

 

(vi) vienas įstrižai paviršiaus viršutine briauna, kuomet masės centras yra tiesiai virš kritimo vietos,

 

(vii) vienas įstrižai paviršiaus apatine briauna,

 

(viii) vienas šoniniu paviršiumi.

 

Atlikus laisvojo kritimo bandymų seriją, iš pirmosios talpyklos, kurią apsaugo antrosios pakuotės absorbuojančioji medžiaga, neturi ištekėti ar išbyrėti ten esanti medžiaga.

 

Pastaba. Bandomieji pavyzdžiai turi kristi nustatyta plokštuma, tačiau dėl aerodinaminių priežasčių leistina, kad jie atsitrenktų nebūtinai ta pačia plokštuma.

 

b) Bandomieji pavyzdžiai turi būti bent 24 valandas šlakstomi vandeniu, imituojant maždaug 5 cm per valandą lietaus kiekio poveikį. Po to su jais atliekamas a) punkte aprašytas bandymas.

 

c) Bandomieji pavyzdžiai turi būti bent 24 valandas laikomi minus 18 °C ar žemesnėje temperatūroje; po to jie išnešami iš tokios aplinkos, ir praėjus daugiausiai 15 minučių su jais atliekamas a) punkte aprašytas bandymas. Jei bandomuosiuose pavyzdžiuose yra sausojo ledo, jie gali būti laikomi nurodytoje temperatūroje 4 valandomis trumpiau.

 

d) Jei pakuotė skirta sausajam ledui laikyti, be a), b) arba c) punktuose nurodytų bandymų turi būti atliekamas papildomas bandymas. Bandomasis pavyzdys laikomas tokiomis sąlygomis, kad sausasis ledas visiškai išgaruotų; po to atliekamas a) punkte aprašytas bandymas.

6.3.2.6

Su pakuotėmis, kurių bruto masė neviršija 7 kg, atliekami toliau nurodytame a) punkte aprašyti bandymai, o pakuotės, kurių bruto masė didesnė nei 7 kg, turi išlaikyti b) punkte nurodytus bandymus:

 

a) pavyzdžiai dedami ant lygaus kieto paviršiaus. Plieninis cilindrinis strypas, kurio svoris ne mažesnis kaip 7 kg, skersmuo neviršija 38 mm, o smūginė briauna yra ne didesnio kaip 6 mm spindulio, paleidžiamas žemyn iš 1 m aukščio, matuojant nuo strypo smūginės briaunos iki pavyzdžio paviršiaus. Vienas pavyzdys statomas ant savo pagrindo, antras – statmenai pirmajam. Plieninis cilindrinis strypas turi būti metamas taip, kad smūgis tektų pirminei talpyklai. Po kiekvieno smūgio gali būti pramušta antrinė pakuotė, tačiau pirminėje (-ėse) talpykloje (-ose) esanti medžiaga neturi išsilieti;

 

b) pavyzdžiai metami ant plieninio cilindrinio strypo galo, kuris įmontuojamas statmenai į kietą lygų paviršių. Strypo skersmuo turi būti 38 mm, o jo viršutinės dalies spindulys – ne didesnis kaip 6 mm. Plieninio strypo ilgis turi būti didesnis arba lygus atstumui tarp pirminės (-ių) talpyklos (-ų) ir išorinės pakuotės paviršiaus, bet ne mažesnis kaip 200 mm. Vienas pavyzdys laisvai metamas statmenai žemyn iš 1 m aukščio, kuris skaičiuojamas nuo plieninio strypo viršūnės. Antras pavyzdys metamas iš tokio pat aukščio statmenai pirmajam pavyzdžiui. Kiekvienu atveju pakuotė turi būti pakreipta taip, kad plieninis strypas pramuštų pirminę (-es) talpyklą (-as). Po kiekvieno smūgio leidžiama pramušti antrinę pakuotę tik tuo atveju, jei iš pirminės (-ių) talpyklos (-ų) neištekės jos turinys.

6.3.2.7

Kompetentingoji institucija gali leisti pasirinktinai bandyti pakuotes, kurios nedaug skiriasi nuo išbandytojo tipo, pvz., pakuotės su mažesnių matmenų ar mažesnės neto masės vidinėmis pakuotėmis, taip pat (šiek tiek) sumažintų išorinių matmenų pakuotės, pvz., būgnai, maišai ir dėžės.

6.3.2.8

Užtikrinus ekvivalentiškas eksploatavimo charakteristikas, neatliekant papildomų bandymų, leidžiami šie pirminių talpyklų, įdėtų į antrines pakuotes, nukrypimai:

 

a)

leidžiama naudoti pirmines talpyklas analogiško arba mažesnio dydžio negu išbandytos pirminės talpyklos, tuo atveju, kai:

 

 

(i) pirminių talpyklų konstrukcija yra analogiška išbandytų pirminių talpyklų konstrukcijai (pvz., jos yra apvalios, stačiakampės ir t. t.);

 

 

(ii) pirminių talpyklų konstrukcinė medžiaga (stiklas, plastikas, metalas ir kt.), palyginti su išbandytomis pirminėmis talpyklomis, pasižymi tokiu pat arba didesniu atsparumu smūgiams ir spaudimui, atsirandančiam kraunant į rietuves;

 

 

(iii) pirminės talpyklos turi tokias pat arba mažesnes angas ir užsidaro tokiu pat būdu (pvz., užsukamuoju dangteliu, kamščiu ir t. t.);

 

 

(iv) naudojamas pakankamas kiekis kamšalų, užpildančių tuštumas ir apsaugančių pirmines talpyklas nuo didesnių poslinkių, ir

 

 

(v) pirminės talpyklos į antrinę pakuotę sudedamos taip pat kaip ir išbandytose siuntose;

 

b)

leidžiama naudoti mažesnį kiekį išbandytų pirminių pakuočių ar kitos rūšies pirminių pakuočių, aprašytų a) punkte, jei naudojama pakankamai kamšalų, užpildančių tuštumas ir apsaugančių pirminę talpyklą nuo didesnių poslinkių.

6.3.2.9

Visų rūšių vidinės talpyklos gali būti sudedamos į (antrinę) tarpinę pakuotę ir vežamos nebandytos išorinėje pakuotėje, jei:

 

a)

mišrioji pakuotė, kurią sudaro tarpinė talpykla ir išorinė pakuotė, sėkmingai išlaikė kritimo bandymą pagal 6.3.2.3 skirsnio a) punkto reikalavimus kartu su vidinėmis dužiomis talpyklomis (pvz., stiklo);

 

b)

bendroji vidinių talpyklų bruto masė neviršija pusės vidinių talpyklų, naudojamų kritimo bandymui pagal a) punktą, bruto masės;

 

c)

kamšalų tarp kelių vidinių talpyklų bei tarp vidinių talpyklų ir tarpinės talpyklos yra ne mažiau nei išbandytose pakuotėse; jei pirminiam bandymui buvo naudojama viena vidinė talpykla, kamšalų tarp kelių vidinių talpyklų negali būti mažiau nei kamšalų tarp tarpinės talpyklos ir vidinės talpyklos, naudotos pirminiam bandymui. Jei palyginti su kritimo bandymų reikalavimais naudojama mažiau vidinių talpyklų ar naudojamos talpyklos yra mažesnės, tai tuščias ertmes būtina užpildyti papildomais kamšalais;

 

d)

tuščia išorinė pakuotė turi sėkmingai išlaikyti 6.1.5.6 skirsnyje aprašytą krovimo rietuve bandymą. Bendra vienodų pakuočių masė priklauso nuo visų vidinių talpyklų, naudojamų kritimo bandymui pagal a) punktą, bendrosios vidinių talpyklų masės;

 

e)

vidines talpyklas su skysčiais turi gaubti pakankamas absorbuojančiosios medžiagos kiekis, kurio užtektų visam vidinės talpyklos turiniui sugerti;

 

f)

jei išorinė pakuotė yra numatyta vidinėms talpykloms su skysčiais ir ji praleidžia skysčius arba ji skirta vidinėms talpykloms su kietosiomis medžiagomis ir praleidžia dulkes, būtina imtis priemonių, kad vežami skysčiai neištekėtų, o kietosios medžiagos neišbyrėtų, pvz., naudojant nelaidų įdėklą, plastikinį maišą ar kitą tokią pat veiksmingą priemonę.

6.3.3

Bandymų ataskaitos

6.3.3.1

Atlikus bandymą surašoma ataskaita, kuri pateikiama pakuotės naudotojui. Ataskaitoje nurodomi šie duomenys:

 

1.

bandymų įstaigos pavadinimas ir adresas;

 

2.

užsakovo pavardė (pavadinimas) ir adresas (jei būtina);

 

3.

vienintelį kartą suteikiamas bandymų ataskaitos indeksas;

 

4.

bandymų ataskaitos surašymo data;

 

5.

pakuotės gamintojas;

 

6.

pakuotės konstrukcinio tipo aprašymas (pvz., matmenys, konstrukcinės medžiagos, uždarymo įtaisai, sienelių storis ir t. t.), įskaitant gamybos būdą (pvz., išpūtimo būdas), prireikus su brėžiniais ir (arba) nuotraukomis;

 

7.

didžiausioji talpa;

 

8.

bandomojo turinio charakteristikos, pvz., skysčių klampa ir santykinis tankis arba kietų medžiagų dalelių dydis;

 

9.

bandymo aprašymas ir bandymo rezultatai;

 

10.

bandymų ataskaitą pasirašiusiojo asmens pavardė ir pareigos.

6.3.3.2

Bandymų ataskaitoje turi būti įrašytas pareiškimas, kad siųsti paruošta pakuotė buvo išbandyta pagal atitinkamas šio skyriaus taisykles ir kad taikant kitus pakavimo būdus arba naudojant kitus pakuočių elementus ši bandymų ataskaita gali netekti galios. Vienas bandymų ataskaitos egzempliorius pateikiamas kompetentingajai institucijai.

 

 

6.4 SKYRIUS

 

7 KLASĖS PAKUOČIŲ IR MEDŽIAGŲ KONSTRUKCIJOS, BANDYMŲ IR TVIRTINIMO REIKALAVIMAI

6.4.1

(rezervuota)

6.4.2

Bendrieji reikalavimai

6.4.2.1

Pakuotė, atsižvelgiant įjos masę, tūrį ir formą, privalo būti taip suprojektuota, kad ją būtų galima lengvai ir saugiai vežti. Be to, pakuotė turi būti tokios konstrukcijos, kad ją būtų galima veiksmingai apsaugoti vežant vagone.

6.4.2.2

Pakuotė turi būti tokio konstrukcinio tipo, kad visi krovinio užkabinimo įtaisai, esantys pakuotės paviršiuje, veiktų visą naudojimo laikotarpį, o jiems sugedus krovinys be didesnio poveikio atitiktų kitus RID reikalavimus. Konstrukciniam tipui privaloma priskirti pakankamo dydžio saugos koeficientą, kuris taikomas staigaus kėlimo atveju.

6.4.2.3

Krovinio užkabinimo įtaisai ir kiti pakuotės paviršiuje esantys elementai, kuriuos galima naudoti kėlimui, turi būti taip suprojektuoti, kad atlaikytų pakuotės masę pagal 6.4.2.2 skirsnio reikalavimus, priešingu atveju vežant juos reikia nuimti ar kitu būdu padaryti neveiksmingus.

6.4.2.4

Jei įmanoma, pakuotė turi būti taip suprojektuota ir pagaminta, kad išoriniame jos paviršiuje nekyšotų konstrukciniai elementai ir nuo jos būtų galima lengvai pašalinti radioaktyviuosius teršalus.

6.4.2.5

Jei įmanoma, pakuotės išorė turi būti tokia, kad vanduo joje nesikauptų ir nebūtų sulaikomas.

6.4.2.6

Visi elementai, kurie pridedami prie pakuotės vežimo metu, bet nėra jos sudedamoji dalis, negali turėti neigiamo poveikio pakuotės saugumui.

6.4.2.7

Pakuotė privalo atlaikyti pagreitį, virpesius ar jų rezonansą, galinčius susidaryti įprastinėmis vežimo sąlygomis, bet neturinčius neigiamai paveikti įvairių talpyklų uždarymo sistemų veiksmingumo ar pakuotės vientisumo. Veržlės, varžtai ir kiti tvirtinimo elementai, net ir pakartotinai naudojami, neturi netyčia atsilaisvinti ir pasimesti.

6.4.2.8

Pakuotės, jos konstrukciniai ir struktūriniai elementai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurios fizikiniu ir cheminiu požiūriu dera ir tarpusavyje, ir su radioaktyviuoju turiniu. Be to, būtina atsižvelgti ir į apšvitos poveikį konstrukcinėms medžiagoms.

6.4.2.9

Visi vožtuvai, pro kuriuos galėtų nutekėti radioaktyvusis turinys, turi būti apsaugoti nuo neleistino naudojimo.

6.4.2.10

Projektuojant pakuotes būtina atsižvelgti į įprastoms vežimo sąlygoms būdingą aplinkos temperatūrą ir slėgį.

6.4.2.11

Projektuojant pakuotes radioaktyviosioms medžiagoms, kurios turi kitų pavojingų savybių, būtina atsižvelgti ir į pastarąsias; žr. 2.1.3.5.3 ir 4.1.9.1.5 punktus.

6.4.2.12

Pakuočių gamintojai ir skirstytojai privalo kartu su pakuote pateikti informaciją apie vykdytinas procedūras bei uždarymo įtaisų (įskaitant būtinus tarpiklius) rūšių ir matmenų aprašymą, taip pat ir duomenis apie kitas sudedamąsias dalis, be kurių neįmanoma užtikrinti, kad siųsti paruoštos pakuotės išlaikys šiame skyriuje aprašytus kokybės bandymus.

6.4.3

(rezervuota)

6.4.4

Išskirtinėms pakuotėms keliami reikalavimai

 

Išskirtinės pakuotės turi būti taip projektuojamos, kad atitiktų 6.4.2 poskyrio reikalavimus.

6.4.5

Pramoninėms pakuotėms keliami reikalavimai

6.4.5.1

1P-1, 1P-2 ir 1P-3 tipo pakuotės turi būti taip projektuojamos, kad būtų įvykdyti 6.4.2 poskyrio ir 6.4.7.2 skirsnio reikalavimai.

6.4.5.2

Atliekant 6.4.15.4 ir 6.4.15.5 skirsniuose aprašytus bandymus su IP-2 tipo pakuote, neleistina, kad:

 

a) nutekėtų ar pasklistų radioaktyvusis turinys ir

 

b) sumažėtų apsauginio ekranavimo poveikis, o dėl to daugiau kaip 20 % padidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors siuntos išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.5.3

IP-3 tipo pramoninė pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad būtų įvykdyti 6.4.7.2-6.4.7.15 skirsnių reikalavimai.

6.4.5.4

Alternatyvieji reikalavimai, keliami IP-2 ir IP-3 tipų pakuotėms

6.4.5.4.1

Pakuotes leidžiama naudoti kaip 2 tipo pramonines pakuotes (IP-2 tipo), jei:

 

a) jos atitinka 6.4.5.1 skirsnio reikalavimus;

 

b) jos taip suprojektuotos, kad atitinka 6.1 skyriaus nuostatas arba kitas lygiavertes taisykles; ir

 

c) jos I ar II pakavimo grupei privalomų 6.1 skyriuje aprašytų bandymų metu neleidžia:

 

(i) nutekėti ar pasklisti radioaktyviajam turiniui ir

 

(ii) sumažėti ekranavimo poveikiui, o dėl to daugiau kaip 20 % padidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors pakuotės išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.5.4.2

Cisterninius konteinerius ir vežiojamąsias cisternas taip pat leidžiama naudoti kaip 2 arba 3 tipo pramonines pakuotes (IP-2 ar IP-3), jei:

 

a) jie atitinka 6.4.5.1 skirsnio reikalavimus;

 

b) jie taip suprojektuoti, kad atitinka 6.1 skyriaus nuostatas arba kitas lygiavertes taisykles ir atlaiko 265 kPa bandymo slėgį; ir

 

c) jie taip suprojektuoti, kad kiekvienas papildomas apsauginis ekranas (jei toks yra) atlaikytų statinę ir dinaminę apkrovą krovinio tvarkymo metu ir įprastinėmis vežimo sąlygomis, kad nesumažėtų apsauginio ekranavimo poveikis ir dėl to daugiau kaip 20 % nepadidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors cisterninio konteinerio arba vežiojamosios cisternos išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.5.4.3

Kaip nurodyta 4.1.9.2.4 punkto lentelėje, cisternas, išskyrus cisterninius konteinerius ir vežiojamąsias cisternas, taip pat leidžiama naudoti kaip IP-2 ar IP-3 tipo pakuotes LSA-I ir LSA-II skysčiams bei dujoms vežti su sąlyga, kad jos atitinka 6.4.5.4.2 punkte išvardytus standartus.

6.4.5.4.4

Konteinerius taip pat leidžiama naudoti kaip IP-2 ar IP-3 tipo pakuotes, jei:

 

a) radioaktyvųjį turinį sudaro tik kietosios medžiagos;

 

b) jie atitinka 6.4.5.1 skirsnio reikalavimus ir

 

c) jie taip suprojektuoti, kad išskyrus matmenis ir bendrąjį svorį, atitiktų standartą ISO 1496-1:1990 („Series 1 Freight Containers – Specifications and Testing – Part 1: General Cargo Containers“) (1 serijos ISO konteineriai. Specifikacija ir bandymai. 1 dalis. Universalieji krovinių konteineriai). Jų parametrai turi būti taip apskaičiuoti, kad šiame dokumente aprašytų bandymų metu, veikiami įprastinėms vežimo sąlygoms būdingų pagreičių, jie neleistų:

 

(i) nutekėti arba pasklisti radioaktyviajam turiniui ir

 

(ii) sumažėti apsauginio ekranavimo poveikiui, o dėl to daugiau kaip 20 % padidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors konteinerio išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.5.4.5

Metalinius IBC konteinerius taip pat leidžiama naudoti kaip IP-2 arba IP-3 tipo pakuotes, jei:

 

a) jie atitinka 6.4.5.1 skirsnio reikalavimus ir

 

b) jie taip suprojektuoti, kad atitiktų 6.5 skyriaus nuostatas ir išlaikytų šiame skyriuje aprašytus I arba II pakavimo grupės bandymus, iš kurių kritimo bandymas atliekamas padarant kuo didesnę žalą; ir jie neleidžia:

 

(i) nutekėti arba pasklisti radioaktyviajam turiniui ir

 

(ii) sumažėti apsauginio ekranavimo poveikiui, o dėl to daugiau kaip 20 % padidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors IBC konteinerio išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.6

Pakuotėms, kuriose yra urano heksafluorido, keliami reikalavimai

6.4.6.1

Urano heksafluoridui vežti suprojektuotos pakuotės turi atitikti RID reikalavimus, susijusius su medžiagos radioaktyviosiomis ir daliosiomis savybėmis. Jei 6.4.6.4 skirsnyje nenumatyta kitaip, urano heksafluoridas turi būti pakuojamas ir vežamas ne mažesniais kaip 0,1 kg kiekiais pagal ISO standartą 7195:1993 „Packaging of Uranium Hexafluoride (UF6) for Transport“ („Vežti skirto urano heksafluorido pakavimas“) bei pagal 6.4.6.2 ir 6.4.6.3 skirsnių nuostatas. Be to, pakuotė dar turi atitikti tuos RID reikalavimus, kurių privaloma laikytis dėl vežamų medžiagų radioaktyviųjų ir daliųjų savybių.

6.4.6.2

Kiekviena pakuotė, suprojektuota ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, privalo:

 

a) išlaikyti 6.4.21.5 skirsnyje aprašytą tvirtumo bandymą, išlikdama sandari ir nepatirdama neleistinų apkrovų pagal ISO standartą 7195:1993;

 

b) išlaikyti 6.4.15.4 skirsnyje aprašytą kritimo bandymą, nenutekėjus ar nepasklidus urano heksafluoridui;

 

c) išlaikyti 6.4.17.3 skirsnyje aprašytą kaitinimo bandymą, neplyšus sandariajam apvalkalui.

6.4.6.3

Pakuotėse, kurios suprojektuotos ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, neturi būti slėgio mažinimo įtaisų.

6.4.6.4

Gavus kompetentingosios institucijos leidimą, ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui apskaičiuotos pakuotės gali būti vežamos, jei:

 

a) jos suprojektuotos pagal tarptautinius ir nacionalinius standartus, išskyrus ISO standartą 7195:1993, išlaikant tokį patį saugumo lygį;

 

b) jos taip suprojektuotos, kad pagal 6.4.21.5 skirsnio reikalavimus gali atlaikyti 2,76 MPa bandymo slėgį, išlikdamos sandarios ir nepatirdamos neleistinų apkrovų; arba

 

c) jos neatitinka 6.4.6.2 skirsnio c) punkto reikalavimo (taikoma pakuotėms, kurios apskaičiuotos ne mažesniam kaip 9000 kg urano heksafluorido kiekiui).

 

Visais atvejais būtina laikytis 6.4.6.1-6.4.6.2 skirsnių nuostatų.

6.4.7

A tipo pakuotėms keliami reikalavimai

6.4.7.1

A tipo pakuotės turi būti taip suprojektuotos, kad atitiktų bendruosius 6.4.2 poskyrio ir 6.4.7.2–6.4.7.17 skirsnių reikalavimus.

6.4.7.2

Mažiausias išorinis pakuotės matmuo negali būti mažesnis kaip 10 cm.

6.4.7.3

Pakuotėms išoriniame paviršiuje turi būti antspaudo pavidalo įtaisas, kuris lengvai nelūžta ir, jei yra nepažeistas, įrodo, kad pakuotė nebuvo atidaryta.

6.4.7.4

Visi pakuotės fiksavimo įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad nepaisant įvairių jėgų poveikio normaliomis vežimo sąlygomis arba avarinėmis vežimo sąlygomis pakuotė ir toliau atitiktų RID reikalavimus.

6.4.7.5

Projektuojant pakuotės konstrukcinį tipą pakuotės konstrukciniams elementams būtina numatyti temperatūros intervalą nuo minus 40 °C iki 70 °C. Be to, reikia atkreipti dėmesį į skysčių užšalimo temperatūrą ir galimą pakuotės konstrukcinių medžiagų savybių pablogėjimą nurodytame temperatūros intervale.

6.4.7.6

Konstrukcinis tipas ir gamybos būdas privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius standartus bei kitas normas, kurios priimtinos kompetentingajai institucijai.

6.4.7.7

Turi būti numatytas konstrukcinio tipo sandarusis apvalkalas, saugiai uždaromas uždarymo įtaisu, kuris negalėtų atsidaryti atsitiktinai ar veikiamas pakuotėje susidariusio slėgio.

6.4.7.8

Ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos gali būti laikomos sudedamąja sandariojo apvalkalo dalimi.

6.4.7.9

Jei sandarusis apvalkalas yra atskira pakuotės dalis, ji turi būti uždaroma uždarymo įtaisu, kuris nepriklausytų nuo bet kurios kitos pakuotės dalies.

6.4.7.10

Projektuojant visas sandariojo apvalkalo dalis, būtina atsižvelgti į skysčių ir kitų jautrių konstrukcinių medžiagų radiolizę bei cheminės reakcijos ir radiolizės metu išsiskiriančias dujas.

6.4.7.11

Nukritus aplinkos slėgiui iki 60 kPa, sandarusis apvalkalas privalo sulaikyti viduje radioaktyvųjį turinį.

6.4.7.12

Visi vožtuvai, išskyrus slėgio mažinimo vožtuvus, privalo turėti apvalkalą, kuris sugertų pro vožtuvą nutekėjusią medžiagą.

6.4.7.13

Jei pakuotės konstrukcinį elementą, kuris laikomas sandariojo apvalkalo dalimi, gaubia spinduliuotės ekranas, šis turi būti taip sukonstruotas, kad minimas elementas netyčia nepradingtų iš ekrano. Jei spinduliuotės ekranas ir jame esantis konstrukcinis elementas sudaro atskirą visumą, spinduliuotės ekraną būtina saugiai uždaryti uždarymo įtaisu, kuris nepriklauso nuo bet kurios kitos pakuotės dalies.

6.4.7.14

Pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad 6.4.15 poskyryje aprašytų bandymų metu atliekant ji neleistų:

 

a) nutekėti ar pasklisti radioaktyviajam turiniui ir

 

b) sumažėti apsauginio ekranavimo poveikiui, o dėl to daugiau kaip 20 % padidėtų spinduliuotės lygis kurioje nors pakuotės išorinio paviršiaus vietoje.

6.4.7.15

Projektuojant radioaktyviesiems skysčiams skirtas pakuotes būtina imtis priemonių dėl tuščių ertmių, siekiant sušvelninti vežamo turinio temperatūros svyravimus, dinaminius efektus ir vėdinimo dinamiką.

 

A tipo pakuotės skysčiams vežti

6.4.7.16

A tipo pakuotės, skirtos skysčiams vežti, privalo papildomai:

 

a) atitikti 6.4.7.14 skirsnio a) punkte nustatytus reikalavimus, kai su pakuote atliekami 6.4.16 poskyryje aprašyti bandymai; ir

 

b) arba

 

(i) turėti pakankamai absorbuojančios medžiagos, galinčios sugerti dvigubą skysto turinio kiekį. Ši absorbuojanti medžiaga taip išdėstoma pakuotės viduje, kad nesandarumo atveju skystis susigertų į ją; arba

 

(ii) turėti sandarųjį apvalkalą, susidedantį iš pirminių vidinių ir antrinių išorinių komponentų; antriniai išoriniai komponentai turi užtikrinti, kad net ir tuo atveju, kai pirminiai vidiniai apvalkalo komponentai taps nesandarūs, skystas turinys išliks viduje.

 

A tipo pakuotės dujoms vežti

6.4.7.17

Pakuotės, skirtos dujoms vežti, parametrai turi garantuoti, kad 6.4.16 poskyryje aprašytų bandymų metu nenutekės ir nepasklis radioaktyvusis turinys. Ši nuostata netaikoma A tipo pakuotei, kuri skirta dujų pavidalo tričiui arba inertinėms dujoms vežti.

6.4.8

B(U) tipo pakuotėms keliami reikalavimai

6.4.8.1

B(U) tipo pakuotės turi būti taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.4.7.2-6.4.7.15 skirsnių, išskyrus 6.4.7.14 skirsnio a) punktą, reikalavimus bei 6.4.8.2–6.4.8.15 skirsnių nuostatas.

6.4.8.2

Pakuotė turi būti taip sukonstruota, kad aplinkos sąlygomis (žr. 6.4.8.4 ir 6.4.8.5 skirsnius) pakuotės radioaktyviojo turinio išskirtas šilumos kiekis normaliomis vežimo sąlygomis, kaip įrodyta 6.4.15 poskyrio bandymais, neturėtų neigiamo poveikio apvalkalui ir ekranui, kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, jei pakuotė būtų savaitei palikta be priežiūros. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šilumos poveikį:

 

a) dėl kurio galėtų pakisti radioaktyviojo turinio išdėstymas, geometrinė forma ir agregatinis būvis arba dėl kurio, jei radioaktyvioji medžiaga uždaryta kapsulėje ar talpykloje (pvz., apvalkalu apgaubti kuro elementai), galėtų deformuotis arba išsilydyti kapsulė, talpykla ar pati radioaktyvioji medžiaga; arba

 

b) dėl kurio galėtų sumažėti pakuotės efektyvumas, spinduliuotės ekranavimo konstrukcinei medžiagai plečiantis nuo karščio, skilinėjant ar lydantis; arba

 

c) kuris kartu su drėgme galėtų pagreitinti koroziją.

6.4.8.3

Pakuotė turi būti taip sukonstruota, kad aplinkos sąlygomis (žr. 6.4.8.6 skirsnį) pakuotės pasiekiamojo paviršiaus temperatūra neviršytų 50 °C, išskyrus tuos atvejus, kai pakuotė vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis.

6.4.8.4

Aplinkos temperatūra laikoma 38 °C.

6.4.8.5

Insoliacijos sąlygos pateikiamos 6.4.8.5 lentelėje

 

6.4.8.5 lentelė. Insoliacijos duomenys

 

Atvejis

Paviršiaus forma ir padėtis

Insoliacijos poveikis 12 valandų per dieną (W/m2)

 

1

Lygūs paviršiai, vežant horizontalūs, nukreipti žemyn

0

 

2

– Lygūs paviršiai, vežant horizontalūs, nukreipti aukštyn

800

 

3

Lygūs paviršiai, vežant nehorizontalūs:

200a)

 

4

Kiti, žemyn nukreipti paviršiai (nehorizontalūs)

200a)

 

5

Visi kiti paviršiai

400a)

 

a) Kaip alternatyvą galima taikyti sinuso funkciją su atitinkamu pasirinktu absorbcijos koeficientu, nekreipiant dėmesio į arti esančių objektų atspindžio poveikį.

6.4.8.6

Kad pakuotė, turinti termoizoliacijos sluoksnį, atitiktų 6.4.17.3 skirsnyje aprašyto kaitinimo bandymo reikalavimus, ji turi būti taip suprojektuota, kad atliekant su pakuote 6.4.15 poskyryje ir 6.4.17.2 skirsnio a) ir b) punktuose arba 6.4.17.2 skirsnio b) ir c) punktuose (jei tinka) aprašytus bandymus ši termoizoliacija išliktų veiksminga. Bet kokio pakuotės išoriniame paviršiuje esančio izoliacinio sluoksnio neleidžiama prapjauti, karpyti, jis neturi nuslinkti ar nusidėvėti, su juo būtina elgtis atsargiai, kitaip jis bus neveiksmingas.

6.4.8.7

Pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad:

 

a) bandant ją pagal 6.4.15 poskyrio nuostatas, radioaktyviojo turinio nuotėkis sudarytų ne daugiau kaip 10-6 A2 per valandą; ir

 

b) atliekant su ja bandymus, aprašytus 6.4.17.1, 6.4.17.2 b), 6.4.17.3 ir 6.4.17.4 skirsniuose ir

 

(i) 6.4.17.2 skirsnio c) punkte nurodytą bandymą, kai pakuotė sveria ne daugiau kaip 500 kg, jos išoriniams matmenims taikomas bendrasis tankis neviršija 1000 kg/m, o radioaktyvusis turinys, jei tai nėra ypatingos rūšies radioaktyvioji medžiaga, 1000 kartų viršija A2 vertę, arba

 

(ii) 6.4.17.2 skirsnio a) punkte nurodytą bandymą visoms kitoms pakuotėms,

 

ji atitiktų šiuos reikalavimus:

 

– ekranavimo poveikis išlieka toks stiprus, kad 1 m atstumu nuo pakuotės paviršiaus spinduliuotės lygis neviršija 10 mSv/h, kai siuntoje yra didžiausias projektinis radioaktyviųjų medžiagų kiekis; ir

 

– bendrasis radioaktyviojo turinio nuotėkis per vieną savaitę neviršija 10 A2 kriptonui-85 ir A2 visiems kitiems radioaktyviesiems nuklidams.

 

Vežant radionuklidų mišinius, taikomos 2.2.7.7.2.4–2.2.7.7.2.6 punktų nuostatos, tačiau kriptonui-85 gali būti priskiriama veiksmingesnė A2(i) vertė iš 10 A2. Vertinant a) punkte aprašytą atvejį, būtina atsižvelgti į ribines išorinės taršos vertes pagal 4.1.9.1.2 punktą.

6.4.8.8

Pakuotė, skirta radioaktyviosioms medžiagoms, kurių aktyvumas didesnis negu 105 A2 turi būti taip suprojektuota, kad atliekant nardinimo į vandenį bandymą pagal 6.4.18 poskyrio reikalavimus, sandarusis apvalkalas nesuplyštų.

6.4.8.9

Leistinųjų ribinių aktyvumo verčių būtina laikytis, nesvarbu, kokie naudojami filtrai ar mechaninė aušinimo sistema.

6.4.8.10

Sandariajame pakuotės apvalkale neleidžiama įrengti slėgio mažinimo įtaiso, pro kurį 6.4.15 ir 6.4.17 poskyriuose nurodytų bandymų sąlygomis į aplinką galėtų patekti radioaktyviosios medžiagos.

6.4.8.11

Pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad esant didžiausiam normaliajam darbiniam slėgiui 6.4.15 ir 6.4.17 poskyriuose aprašytų bandymų metu sandariajame apvalkale nesusidarytų įtempių, kurie neigiamai paveiktų pakuotę ir ši nebeatitiktų taikytinų reikalavimų.

6.4.8.12

Pakuotės didžiausias normalusis darbinis slėgis neturi viršyti 700 kPa viršslėgio.

6.4.8.13

Kiekvieno vežant lengvai pasiekiamo pakuotės paviršiaus temperatūra aplinkos sąlygomis (žr. 6.4.8.4 skirsnį) neturi viršyti 85 °C nepaisant insoliacijos. Pakuotė turi būti vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis pagal 6.4.8.3 skirsnio taisykles, jei aukščiausia jos temperatūra viršija 50 °C. Būtina atkreipti dėmesį ir į žmonių apsaugai skirtas užtvaras ar apsaugines sieneles, neatliekant su jomis jokių bandymų.

6.4.8.14

(rezervuota)

6.4.8.15

Pakuotė projektuojama aplinkos temperatūros intervalui nuo minus 40 °C iki 38 °C.

6.4.9

B(M) tipo pakuotėms keliami reikalavimai

6.4.9.1

B(M) tipo pakuotės turi atitikti joms taikomus 6.4.8.1 skirsnio reikalavimus, išskyrus pakuotes, kurios vežiojamos tik tos pačios šalies teritorijoje arba tik tarp tam tikrų šalių ir kurioms, kompetentingosioms šių šalių institucijoms leidus, galima taikyti ne 6.4.7.5, 6.4.8.4, 6.4.8.5 ir 6.4.8.8–6.4.8.15 skirsnių, o kitokius kriterijus. Nepaisant to, būtina kiek įmanoma laikytis B(M) tipo pakuotėms taikomų reikalavimų, išvardytų 6.4.8.8–6.4.8.15 skirsniuose.

6.4.9.2

Vežimo metu leidžiama periodiškai išlyginti B(M) tipo pakuočių slėgių skirtumą, jei atitinkama kompetentingoji institucija sutinka su slėgių skirtumo išlyginimo priežiūros priemonėmis.

6.4.10

C tipo pakuotėms keliami reikalavimai

6.4.10.1

C tipo pakuotės turi būti taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.4.2 poskyrio ir 6.4.7.2–6.4.7.15 skirsnių reikalavimus, išskyrus 6.4.7.14 skirsnio a) punktą, taip pat ir 6.4.8.2–6.4.8.5, 6.4.8.9–6.4.8.15 bei papildomai 6.4.10.2–6.4.10.4 skirsnių nuostatas.

6.4.10.2

Pakuotė, patekusi į dirvožemį, kai esant pusiausvyros būsenai šilumos laidumas lygus 0,33 W m-1 K-1, o temperatūra yra 38 °C, turi atitikti tokius vertinimo kriterijus, kurie taikomi 6.4.8.7 skirsnio a) punkte ir 6.4.8.11 skirsnyje aprašytiems bandymams. Vertinant laikomasi pradinių sąlygų, kad pakuotės termoizoliacija išlieka veiksminga, pakuotės slėgis yra lygus aukščiausiam normaliajam darbiniam slėgiui, o aplinkos temperatūra siekia 38 °C.

6.4.10.3

Pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad esant aukščiausiam normaliajam darbiniam slėgiui:

 

a) 6.4.15 poskyryje nurodytų bandymų metu radioaktyviojo turinio nuotėkis neviršytų 10-6 A2 per valandą; ir

 

b) nustatyta tvarka atliekant 6.4.20.1 skirsnyje aprašytus bandymus, pakuotė atitiktų šiuos reikalavimus:

 

– ekranavimo poveikis išlieka toks stiprus, kad 1 m atstumu nuo pakuotės paviršiaus spinduliuotės lygis neviršija 10 mSv/h, kai pakuotėje yra didžiausias projektinis radioaktyviųjų medžiagų kiekis; ir

 

– bendrasis radioaktyviojo turinio nuotėkis per vieną savaitę neviršija 10 A2 kriptonui-85 ir A2 visiems kitiems radionuklidams.

 

Vežant radionuklidų mišinius, taikomos 2.2.7.7.2.4–2.2.7.7.2.6 punktų nuostatos, tačiau kriptonui-85 gali būti priskiriama veiksmingesnė A2(i) vertė iš 10 A2. Vertinant a) punkte aprašytą atvejį būtina atsižvelgti į ribines išorinės taršos vertes (žr. 4.1.9.1.2 punktą).

6.4.10.4

Pakuotė turi būti taip suprojektuota, kad atliekant nardinimo į vandenį bandymą pagal 6.4.18 poskyrio reikalavimus sandarus apvalkalas nesuplyštų.

6.4.11

Pakuotėms, kuriose yra daliųjų medžiagų, keliami reikalavimai

6.4.11.1

Daliosios medžiagos turi būti taip vežamos, kad:

 

a) esant normalioms vežimo sąlygoms ir ekstremalioms vežimo sąlygoms būtų užtikrintas žemiausias krizinės saugos lygis; ypatingą dėmesį būtina atkreipti į tokius galimus įvykius:

 

(i) vandens prasiskverbimas į pakuotę arba ištekėjimas iš jos;

 

(ii) sumažėjęs įmontuotų neutronų absorbentų ir lėtintuvų veiksmingumas;

 

(iii) pasikeitęs turinio išdėstymas siuntos viduje arba turinio nuotėkis iš pakuotės;

 

(iv) sumažėję atstumai pakuočių viduje arba tarp pakuočių;

 

(v) pakuočių atsidūrimas vandenyje arba pasidengimas sniegu ir

 

(vi) temperatūrų kaita ir

 

b) būtų įvykdyti šie reikalavimai:

 

(i) 6.4.7.2 skirsnio reikalavimai pakuotėms, kuriose yra daliųjų medžiagų;

 

(ii) kitose RID dalyse nurodyti reikalavimai, susiję su radioaktyviosiomis medžiagų savybėmis ir

 

(iii) 6.4.11.3–6.4.11.12 skirsniuose išvardyti reikalavimai, jei netaikoma 6.4.11.2 skirsnyje numatyta išimtis.

6.4.11.2

Daliosioms medžiagoms, kurios atitinka vieną iš šio skirsnio a)–d) punktų reikalavimų, netaikomos nei vežimo pakuotėmis taisyklės (žr. 6.4.11.3–6.4.11.12 skirsnius), nei kitos daliosioms medžiagoms galiojančios RID taisyklės. Vienai siuntai leidžiama taikyti tik vienos rūšies išimtį.

 

a) Masės apribojimai vienai siuntai, pagal kuriuos:

 

(uranas – 235 – masė (g) / X) + (kitos daliosios medžiagos masė (g) / Y) < 1,

 

čia: X ir Y – 6.4.11.2 skirsnio lentelėje nurodyti masės apribojimai, jei:

 

(i) vienoje atskiroje pakuotėje yra ne daugiau kaip 15 g daliųjų medžiagų; vežant nesupakuotas medžiagas, šis masės apribojimas taikomas vagone arba vagonu vežamai siuntai, arba

 

(ii) dalioji medžiaga yra homogeninis vandenilio turintis tirpalas arba mišinys, o daliųjų nuklidų masės santykis su vandenilio mase yra mažesnis kaip 5 %, arba

 

(iii) bet kuriame 10 litrų medžiagos kiekyje yra ne daugiau kaip 5 g daliųjų medžiagų.

 

Draudžiama vežti tokį kiekį berilio ar deuterio, esančio deuterio prisotintose vandenilio turinčiose medžiagose, kuris 1 % viršytų 6.4.11.2 skirsnio lentelėje pateikiamus siuntų masės apribojimus.

 

b) Uranas, praturtintas ne didesniu kaip 1 % masės uranu-235 ir turintis plutonio bei urano-233, kurių bendrasis kiekis neviršija 1 % urano-235 masės su sąlyga, kad dalioji medžiaga iš esmės tolygiai pasiskirsčiusi krovinyje. Be to, uranas-235 neturi sudaryti grotelinės konfigūracijos, jei jis yra metalo, oksido ar karbido pavidalo.

 

c) Skysti uranilnitrato tirpalai, praturtinti ne didesniu kaip 2 % masės uranu-235 ir turintys plutonio bei urano-233, kurių bendrasis kiekis neviršija 0,002 % urano masės, kai azoto atomų skaičiaus santykis su uranu (N/U) yra ne mažesnis kaip 2.

 

d) Siuntos, kuriose yra ne daugiau kaip 1 kg bendrojo plutonio kiekio, is kurio daugiausiai 20 % masės sudaro plutonis-239, plutonis-241 arba šių nuklidų derinys.

 

6.4.11.2 lentelė. Masės apribojimai siuntoms, taikant išimtis pakuotėms su daliosiomis medžiagomis

 

Dalioji medžiaga

Daliosios medžiagos masė (g), sumaišius ją su vidutinį vandenilio tankį turinčiomis medžiagomis, kai šis tankis ne mažesnis už vandens tankį

Daliosios medžiagos masė (g), sumaišius ją su vidutinį vandenilio tankį turinčiomis medžiagomis, kai šis tankis didesnis už vandens tankį

 

uranas-235 (X)

400

290

 

kitos daliosios medžiagos (Y)

250

180

6.4.11.3

Tuo atveju, kai nieko nežinoma apie cheminę ar fizikinę formą, izotopo sandarą, masę arba koncentraciją, lėtinimo santykį, tankį arba geometrinį išsidėstymą, 6.4.11.7–6.4.11.12 skirsniuose nurodyti vertinimai atliekami su prielaida, kad kiekvienas nežinomas parametras yra tokios vertės, kuri sukelia didžiausią neutronų daugėjimą, sutapdama su vertinimo metu žinomomis sąlygomis ir parametrais.

6.4.11.4

Apšvitintojo branduolinio kuro vertinimai, pateikti 6.4.11.7–6.4.11.12 skirsniuose, turi būti grindžiami izotopine sudėtimi, kuri:

 

a) sukelia didžiausią neutronų daugėjimą per visą apšvitą, arba

 

b) sąlygoja įprastinį neutronų daugėjimo vertinimą nustatant pakuotės normatyvus. Po apšvitos, tačiau iki vežimo, būtina atlikti matavimus, kurie patvirtintų izotopinės sudėties pastovumą.

6.4.11.5

Atlikus su pakuote 6.4.15 skirsnyje aprašytus bandymus, į ją neturi prasiskverbti kubo pavidalo daiktas, kurio sienelės ilgis 10 cm.

6.4.11.6

Pakuotė turi būti suprojektuota aplinkos temperatūros intervalui nuo minus 40 °C iki 38 °C, jei kompetentingoji institucija pakuotės konstrukcinio tipo patvirtinimo pažymėjime nėra nustačiusi kitaip.

6.4.11.7

Vertinant atskirą pakuotę, daroma prielaida, kad vanduo gali prasiskverbti į visas tuščias pakuotės ertmes, įskaitant ir ertmes sandarinimo sistemoje, arba iš jų ištekėti. Tačiau jei projektuojant konstrukcinį tipą buvo numatyti specialieji įtaisai, kurie net ir neveikdami neleidžia vandeniui prasiskverbti į tam tikras ertmes ar iš jų ištekėti, šių ertmių atžvilgiu leidžiama tvirtinti, kad pakuotėje nėra nesandarių vietų. Specialiesiems įtaisams priskiriama:

 

a) daugkartinės labai veiksmingos vandens užtvaros, kurios visos nepraleidžia vandens, kai pakuotė bandoma pagal 6.4.11.12 skirsnio b) punkte aprašytus metodus; griežta kokybės kontrolė pakuočių gamybos, techninės priežiūros ir remonto metu, taip pat uždarymo įtaisų bandymai prieš kiekvieną vežimą; arba

 

b) tik pakuotėms su urano heksafluoridu:

 

(i) pakuotės, kuriose atlikus bandymus pagal 6.4.11.12 skirsnio b) punktą neaptikta fizinio sąlyčio tarp vožtuvo ar kitos pakuotės konstrukcinės dalies, išskyrus pradinį sujungimo tašką, ir kurių vožtuvai po 6.4.17.3 skirsnyje aprašytų bandymų išlieka sandarūs; ir

 

(ii) griežta kokybės kontrolė pakuočių gamybos, techninės priežiūros ir remonto metu bei visų siuntų uždarymo įtaisų bandymai prieš kiekvieną vežimą.

6.4.11.8

Daroma prielaida, kad egzistuoja tiesioginis apribojimo sistemos atspindys per 20 cm storio vandens sluoksnį arba didesnis atspindys, jei pakuotę dar gaubia apsauginė medžiaga. Tačiau jei galima įrodyti, kad po bandymų, atliktų pagal 6.4.11.12 skirsnio b) punktą, apribojimo sistema išlieka pakuotės viduje, tuomet 6.4.11.9 skirsnio c) punkte galima daryti prielaidą apie tiesioginį pakuotės atspindį per ne mažesnį kaip 20 cm storio vandens sluoksnį.

6.4.11.9

Esant 6.4.11.7 ir 6.4.11.8 skirsniuose nurodytoms sąlygoms, taip pat ir pakuotės sąlygoms, kai vyksta didžiausias neutronų daugėjimas, pakuotė turi atitikti krizinę saugą pagal šiuos reikalavimus:

 

a) įprastos vežimo sąlygos (be eismo įvykių);

 

b) bandymai, aprašyti 6.4.11.11 skirsnio b) punkte;

 

c) bandymai, aprašyti 6.4.11.12 skirsnio b) punkte.

6.4.11.10

(rezervuota)

6.4.11.11

Normaliomis vežimo sąlygomis siuntų skaičius „N“ nustatomas taip, kad jį padauginus iš penkių, kai pakuočių išdėstymas ir sąlygos sukelia didžiausią neutronų daugėjimą, krovinys atitinka krizinę saugą, jei atsižvelgiama į šiuos aspektus:

 

a) tarp pakuočių negali būti jokių daiktų, o pakuočių grupė iš visų pusių atspindima mažiausiai 20 cm storio vandens sluoksniu ir

 

b) atlikus 6.4.15 poskyrio bandymus, pakuočių būklė atitinka įvertintą ir įrodytą būklę.

6.4.11.12

Ekstremaliomis vežimo sąlygomis skaičius „N“ nustatomas taip, kad jį padauginus iš dviejų, kai pakuočių išdėstymas ir sąlygos sukelia didžiausią neutronų daugėjimą, krovinys atitinka krizinę saugą, jei atsižvelgiama į šiuos aspektus:

 

a) vandenilio turintis lėtintuvas, esantis tarp pakuočių, ir pakuočių grupė iš visų pusių atspindimi 20 cm storio vandens sluoksniu ir

 

b) atliekami 6.4.15 poskyrio bandymai, o po jų – griežtesnis iš toliau nurodytų bandymų:

 

(i) 6.4.17.2 skirsnio b) punkto arba 6.4.17.2 skirsnio c) punkto bandymai pakuotėms, kurių masė neviršija 500 kg, o išoriniams matmenims taikomas tankis ne didesnis kaip 1000 kg/m, arba 6.4.17.2 skirsnio a) punkto bandymai visoms kitoms pakuotėms, o po jų – 6.4.17.3 skirsnio bandymas, kurį papildo 6.4.19.1-6.4.19.3 skirsnio bandymai, arba

 

(ii) 6.4.17.4 skirsnio bandymas ir

 

c) jei atlikus 6.4.11.12 skirsnio b) punkte aprašytus bandymus pro sandarinimo sistemą prasiskverbia tam tikras daliosios medžiagos kiekis, laikoma, kad daliosios medžiagos nuteka iš kiekvienos tos pačios grupės pakuotės, o visos daliosios medžiagos turi būti išdėstytos tokia konfigūracija ir tokiomis lėtinimo sąlygomis, kad esant tiesioginiam ne mažesnio kaip 20 cm vandens sluoksnio atspindžiui kiltų didžiausias neutronų daugėjimas.

6.4.12

Bandymų metodai ir įrodymų tvarka

6.4.12.1

Kad laikomasi 2.2.7.3.3, 2.2.7.3.4, 2.2.7.4.1 ir 2.2.7.4.2 punktuose bei 6.4.2-6.4.11 poskyriuose nurodytų projektinių kriterijų, galima įrodyti vienu ar keliais toliau pateiktais būdais:

 

a) atliekant bandymus su LSA-III medžiagų ir ypatingosios rūšies medžiagų bandiniais arba su pakuotės prototipais ar serijiniais pavyzdžiais, kai bandinio ar pakuotės turinys turi kuo tiksliau imituoti tikėtiną radioaktyviojo turinio diapazoną, o bandiniai ir pakuotės paruošiami taip, lyg jie būtų perduodami vežti;

 

b) atsižvelgiant į ankstesnius pakankamus ir panašius įrodymus;

 

c) atliekant bandymus su tinkamų matmenų modeliais, kurie visi turi tiriamajam aspektui svarbių savybių, jei techninė patirtis parodė, kad tokio pobūdžio bandymų rezultatais galima remtis projektuojant. Naudojant tinkamo mastelio modelius būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikriems tiriamiesiems parametrams, pvz., praduriamojo strypo ar rietuvės krovinio skersmenim, būtina adaptacija.

 

d) atliekant skaičiavimus ar motyvuotus stebėjimus, jei skaičiavimo metodai ir parametrai visuotinai pripažįstami tinkamais ir tradiciniais.

6.4.12.2

Atlikus bandymus su bandiniais, prototipais ar serijiniais pavyzdžiais, būtina taikyti tinkamus vertinimo metodus, norint užtikrinti, kad bus laikomasi bandymų metodams keliamų reikalavimų ir 2.2.7.3.3, 2.2.7.3.4, 2.2.7.4.1, 2.2.7.4.2 skirsniuose bei 6.2.4–6.4.11 poskyriuose nustatytų projektavimo ir tvirtinimo kriterijų.

6.4.12.3

Prieš bandymus būtina apžiūrėti visus bandomuosius pavyzdžius, nustatyti ir užrašyti jų defektus ir pažeidimus, įskaitant:

 

a) nukrypimus nuo konstrukcinio tipo;

 

b) gamybinius defektus;

 

c) koroziją ir kitus pažeidimus ir

 

d) atskirų dalių deformaciją.

 

Pakuotės sandarinimo sistema turi būti aiškiai nustatyta. Išorinius bandomojo pavyzdžio elementus būtina aiškiai pažymėti, kad būtų galima lengvai ir neabejojant atsižvelgti į kiekvieną bandomojo pavyzdžio elementą.

6.4.13

Sandarumo sistemos ir spinduliuotės ekranavimo vientisumo bandymas bei krizinės saugos įvertinimas

 

Atlikus kiekvieną tinkamą 6.4.15-6.4.21 poskyrių bandymą:

 

a) nustatomi ir užrašomi defektai bei pažeidimai;

 

b) nustatoma, ar sandarumo bei ekranavimo sistemos išliko tokios nepažeistos, kaip reikalaujama 6.4.2–6.4.11 skirsniuose nurodytose pakuočių bandymo nuostatose; ir

 

c) nustatoma, ar pakuočių (vienos arba kelių) vertinimui pagal 6.4.11.1–6.4.11.12 skirsnių reikalavimus padarytos prielaidos bei sukurtos sąlygos galioja ir pakuotėms su daliosiomis medžiagomis.

6.4.14

Kritimo bandymų bandomoji aikštelė

 

2.2.7.4.5 punkto a) papunktyje, 6.4.15.4 skirsnyje, 6.4.16 poskyrio a) punkte ir 6.4.17.2 bei 6.4.20.2 skirsniuose aprašytų kritimo bandymų bandomoji aikštelė turi būti lygaus horizontalaus paviršiaus ir tokių savybių, kad padidinus jos pasipriešinimą postūmiui ar deformacijai, į ją atsitrenkęs bandomasis pavyzdys nepatirtų gerokai didesnių pažeidimų.

6.4.15

Bandymai atsparumui įrodyti normaliomis vežimo sąlygomis

6.4.15.1

Šiems bandymams priskiriami: vandens purškimo bandymas, kritimo bandymas, krovimo rietuve bandymas ir pradūrimo bandymas. Su bandomaisiais pakuotės pavyzdžiais būtina atlikti kritimo, krovimo rietuve ir pradūrimo bandymus, tačiau kiekvienu atveju prieš tai pirmiausia atliekamas vandens purškimo bandymas. Visiems šiems bandymams naudojamas vienas bandomasis pavyzdys, jei yra įvykdyti 6.4.15.2 skirsnio reikalavimai.

6.4.15.2

Laiko intervalas nuo vandens purškimo bandymo pabaigos iki kito bandymo pradžios turi būti taip parinktas, kad į pakuotę prasiskverbtų kuo daugiau vandens, o išorinė bandomojo pavyzdžio pusė nebūtų pastebimai išdžiūvusi. Jei nėra kitų kliūčių, šis laikotarpis turi trukti dvi valandas, jei vanduo purškiamas vienu metu iš visų keturių pusių. Tačiau jei vanduo purškiamas iš keturių pusių paeiliui, laiko intervalas tarp bandymų nenumatomas.

6.4.15.3

Vandens purškimo bandymas. Su bandomuoju pavyzdžiu atliekamas bandymas, imituojant mažiausiai 1 valandos trukmės lietų, kurio metu kritulių kiekis sudaro apie 5 cm per valandą.

6.4.15.4

Kritimo bandymas. Bandomasis pavyzdys turi taip kristi ant bandomosios aikštelės paviršiaus, kad tiriamųjų apsauginių savybių atžvilgiu jam būtų padaryta kuo didesnė žala.

 

a) Kritimo aukštis, matuojant jį nuo bandomojo pavyzdžio žemutinio taško iki bandomosios aikštelės paviršiaus, turi atitikti 6.4.15.4 lentelėje nurodytą intervalą, priklausantį nuo masės. Bandomoji aikštelė privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus.

 

b) Bandant stačiakampes pakuotes iš pluoštinio kartono ar medžio, kurių masė ne didesnė kaip 50 kg, iš 0,3 m aukščio paleidžiama kampu žemyn po vieną bandomąjį pavyzdį kiekvienam kampui atskirai.

 

c) Bandant cilindro formos pakuotes iš pluoštinio kartono, kurių masė neviršija 100 kg, iš 0,3 m aukščio paleidžiama briauna žemyn po vieną bandomąjį pavyzdį, kiekvienam abiejų briaunų ketvirčiui atskirai.

 

6.4.15.4 lentelė. Laisvojo kritimo aukštis bandant pakuotes normaliomis vežimo sąlygomis

 

Pakuotės masė (kg)

Laisvojo kritimo aukštis

 

 

pakuotės masė

< 5000

1,2

 

5000 ≤<=

pakuotės masė

< 10000

0,9

 

10000 ≤<=

pakuotės masė

< 15000

0,6

 

15000 ≤<=

pakuotės masė

 

0,3

 

 

 

6.4.15.5

Krovimo rietuve bandymas. Jei pakuotes dėl jų formos leidžiama krauti rietuve, bandomasis pavyzdys 24 valandas veikiamas slėgio apkrova, kuri atitinka didesniąją vertę is toliau pateiktų:

 

a) pačios pakuotės masė ekvivalentą, padaugintą is penkių ir

 

b) 13 kPa ekvivalentą, padaugintą is pakuotės ploto vertikaliosios projekcijos.

 

Apkrova turi tolygiai veikti abu bandomojo pavyzdžio šonus, is kurių vienas paprastai naudojamas papildomajam svoriui uždėti.

6.4.15.6

Pradūrimo bandymas. Bandomasis pavyzdys padedamas ant kieto, plokščio horizontalaus pagrindo, kuris bandymo metu neturi pastebimai pasislinkti iš pradinės vietos.

 

a) 3,2 cm skerspjūvio strypas, su pusrutulio formos galu, sveriantis 6 kg, paleidžiamas išilgine ašimi vertikaliai žemyn į bandomojo pavyzdžio silpniausios vietos centrą taip, kad pakankamai giliai prasiskverbęs jie pradurtų sandarumo sistemą. Bandymo metu strypas neturi patirti didesnės deformacijos.

 

b) Kritimo aukštis, matuojant nuo strypo galo iki numatomos atsitrenkimo į bandomojo pavyzdžio paviršių vietos, turi būti lygus 1 m.

6.4.16

Papildomieji A tipo pakuočių, skirtų skysčiams ir dujoms vežti, bandymai

 

Su bandomuoju pavyzdžiu arba su dalimi bandomojo pavyzdžio atliekami visi toliau nurodyti bandymai, nebent vienas iš jų bandomajam pavyzdžiui yra akivaizdžiai sunkesnis nei kiti; tokiu atveju su bandomuoju pavyzdžiu atliekamas sunkesnis bandymas.

 

a) Kritimo bandymas. Bandomasis pavyzdys turi taip kristi ant bandomosios aikštelės, kad sandarumo sistema būtų kuo daugiau apgadinta. Kritimo aukštis, matuojant nuo bandomojo pavyzdžio žemutinės dalies iki bandomosios aikštelės paviršiaus, turi sudaryti 9 m. Bandomoji aikštelė privalo atitikti 6.4.14 poskyryje išvardytus reikalavimus.

 

b) Pradūrimo bandymas. Su bandomuoju pavyzdžiu atliekamas 6.4.15.6 skirsnyje aprašytas bandymas, 6.4.15.6 skirsnio b) punkte nurodytą 1 m kritimo aukštį padidinus iki 1,7 m.

6.4.17

Bandymai atsparumui ekstremaliomis sąlygomis įrodyti

6.4.17.1

Su bandomuoju pavyzdžiu atliekami visi 6.4.17.2–6.4.17.3 skirsniuose išvardyti bandymai nurodyta eilės tvarka. Po jų dar turi būti atliktas panardinimo į vandenį bandymas, aprašytas 6.4.17.4 skirsnyje ir, jei tinka, 6.4.18 poskyryje.

6.4.17.2

Mechaninis bandymas. Šį bandymą sudaro trys skirtingi kritimo bandymai. Su kiekvienu bandomuoju pavyzdžiu atliekamas atitinkamas kritimo bandymas pagal 6.4.8.7 arba 6.4.11.12 skirsnių reikalavimus. Kritimo bandymai vyksta tokia eilės tvarka: mechaninio bandymo metu bandomasis pavyzdys taip apgadinamas, kad vėliau atliekant kaitinimo bandymą jis patiria didžiausią žalą.

 

a) Atliekant I kritimo bandymą, bandomasis pavyzdys turi taip atsitrenkti į bandomosios aikštelės paviršių, kad būtų kuo daugiau apgadintas, o kritimo aukštis, matuojant nuo žemiausios bandomojo pavyzdžio dalies iki bandomosios aikštelės paviršiaus, turi sudaryti 9 m. Bandomoji aikštelė privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus.

 

b) Atliekant II kritimo bandymą, bandomasis pavyzdys turi taip atsitrenkti į bandomojoje aikštelėje tvirtai vertikaliai įmontuotą virbą, kad patirtų didžiausią žalą. Kritimo aukštis, matuojamas nuo planuojamos atsitrenkimo vietos iki virbo viršutinės dalies. Virbas turi būti cilindro pavidalo, pagamintas iš masyvaus konstrukcinio plieno, kurio skersmuo 15,0 cm (± 0,5 cm), o ilgis 20 cm; jei tik ilgesnis virbas negalėtų padaryti didesnės žalos; tokiu atveju reikia naudoti tokio ilgio virbą, kuris sukeltų didžiausius pažeidimus. Priekinis virbo paviršius turi būti plokščias ir horizontalus, o jo galas suapvalintas ne didesniu kaip 6 mm spinduliu. Bandomosios aikštelės paviršius, ant kurio tvirtinamas virbas, privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus.

 

c) Atliekant III kritimo bandymą, bandomasis pavyzdys dinamiškai gniuždomas; tam tikslui jis padedamas ant bandomosios aikštelės paviršiaus taip, kad patirtų didžiausią žalą, kai ant jo iš 9 m aukščio nukris 500 kg masės kūnas. Tai masyvaus konstrukcinio plieno plokštė, kurios paviršiaus matmenys 1 m x 1 m; kritimo metu ji turi būti horizontali. Kritimo aukštis matuojamas nuo plokštės apačios iki bandomojo pavyzdžio viršutinio taško. Bandomoji aikštelė, ant kurios padedamas bandomasis pavyzdys, privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus.

6.4.17.3

Kaitinimo bandymas. Bandomasis pavyzdys turi išlaikyti terminę pusiausvyrą esant 38 °C aplinkos temperatūrai, veikiant insoliacijai pagal 6.4.8.5 lentelę ir esant didžiausiam pakuotės radioaktyviojo turinio išskirtam šilumos kiekiui. Alternatyviu atveju leidžiama nukrypti nuo šių parametrų prieš bandymą ir jo metu, tačiau įjuos būtina atsižvelgti vertinant bandymo pasekmes pakuotei.

 

Kaitinimo bandymo eiga:

 

a) bandomasis pavyzdys 30 minučių laikomas terminėje aplinkoje, kurioje jį veikia šilumos srautas, atitinkantis angliavandenilių ir oro mišinio degimą, kurio liepsnos mažiausias vidutinės spinduliuotės sklaidos koeficientas pakankamai ramiomis aplinkos sąlygomis yra lygus 0,9, o vidutinė temperatūra ne mažesnė kaip 800 °C; daroma prielaida, kad paviršiaus absorbcijos koeficientas yra lygus 0,8 arba tokiai skaitinei vertei, kuria pakuotė akivaizdžiai pasižymi, veikiama ugnies;

 

b) po to bandomasis pavyzdys laikomas 38 °C aplinkos temperatūroje, veikiant insoliacijai (žr. 6,4,8,5 lentelę) ir esant didžiausiai pakuotės radioaktyviojo turinio išskirto vidinės šilumos kiekio projektinei vertei, kol bandomojo pavyzdžio temperatūra visuose jo taškuose nukris ir (arba) priartės prie pradinės pusiausvyros būklės. Baigus kaitinimo etapą, leidžiama nukrypti nuo šių parametrų, tačiau į juos būtina atsižvelgti vėliau vertinant bandymo poveikį pakuotei.

 

Bandymo metu ir po jo neleidžiama bandomojo pavyzdžio dirbtinai ataušinti, o savaime besitęsiantis bandomojo pavyzdžio konstrukcinių medžiagų degimas yra nedraudžiamas.

6.4.17.4

Nardinimo į vandenį bandymas. Bandomasis pavyzdys panardinamas 8 valandoms į vandenį, į mažiausiai 8 m gylį tokioje padėtyje, kad patirtų didžiausią žalą. Kad būtų laikomasi šių reikalavimų, būtina sudaryti 150 kPa išorinį viršslėgį.

6.4.18

Sunkesnis nardinimo į vandenį bandymas B(U) ir B(M) tipo pakuotėms, kurių turinys viršija 105 A2, ir C tipo pakuotėms

 

Sunkesnis nardinimo į vandenį bandymas. Bandomasis pavyzdys panardinamas mažiausiai 1 valandai į vandenį į mažiausiai 200 m gylį. Kad būtų laikomasi šių reikalavimų, būtina sudaryti 2 MPa išorinį viršslėgį.

6.4.19

Vandens prasiskverbimo bandymas pakuotėms su daliosiomis medžiagomis

6.4.19.1

Jei vertinant pakuotes (žr. 6.4.11.7–6.4.11.12 skirsnius) daroma prielaida, kad prasiskverbia ar nuteka toks vandens kiekis, kuris sukelia didžiausią reaktyvumą, šis bandymas neprivalomas.

6.4.19.2

Prieš toliau aprašytą vandens prasiskverbimo bandymą su pakuote dar privaloma atlikti bandymus, aprašytus 6.4.17.2 skirsnio b) punkte ir, kaip reikalaujama 9.4.11.12 skirsnyje, 6.4.17.2 skirsnio a) arba c) punkte, arba bandymą pagal 6.4.17.3 skirsnio reikalavimus.

6.4.19.3

Bandomasis pavyzdys mažiausiai 8 valandoms panardinamas į vandenį, į 0,9 m gylį tokioje padėtyje, kai tikimasi didžiausio nesandarumo.

6.4.20

C tipo pakuočių bandymai

6.4.20.1

Su bandomaisiais pavyzdžiais nurodyta eilės tvarka atliekami šie bandymai:

 

a) bandymai, aprašyti 6.4.17.2 skirsnio a) ir c) punktuose, 6.4.20.2 ir 6.4.20.3 skirsniuose, taip pat

 

b) bandymas, aprašytas 6.4.20.4 skirsnyje.

 

Kiekvienai bandymų serijai pagal a) ir b) punktus naudojami kiti bandomieji pavyzdžiai.

6.4.20.2

Prasiskverbimo arba plyšimo bandymas. Bandomasis pavyzdys turi patirti iš konstrukcinio plieno kūno sukeltą žalą. Kūno padėtis bandomojo pavyzdžio paviršiaus atžvilgiu parenkama taip, kad baigus bandymų seriją pagal 6.4.20.1 skirsnio a) punktą bandinys būtų kuo daugiau apgadintas.

 

a) Pakuotės, kurios masė mažesnė nei 250 kg, bandomasis pavyzdys padedamas ant bandomosios aikštelės, ant jo iš 3 m aukščio metamas kūnas, kurio masė 250 kg. Šis kūnas – tai cilindrinis strypas, kurio skersmuo 20 cm, o jo galas, kuriuo strypas atsitrenkia į pavyzdį, yra apvaliai kūginis, 30 cm aukščio ir 2,5 cm skersmens, suapvalintas ne didesniu kaip 6 mm spinduliu. Bandomoji aikštelė, ant kurios dedamas bandomasis pavyzdys, privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus;

 

b) Bandant pakuotes, sveriančias ne mažiau kaip 250 kg, kūnas dugnu pastatomas ant bandomosios aikštelės paviršiaus, o bandomasis pavyzdys turi ant jo nukristi. Kritimo aukštis, matuojant nuo pavyzdžio atsitrenkimo vietos iki kūno viršutinės dalies, turi sudaryti 3 m. Atliekant šį bandymą kūno savybės ir matmenys turi būti tokie patys, kaip ir a) punkte, tačiau kūno ilgis ir masė turi būti tokie, kad bandomasis pavyzdys patirtų didžiausius pažeidimus. Bandomoji aikštelė, ant kurios dugnu statomas kūnas, privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus.

6.4.20.3

Sunkesnis kaitinimo bandymas. Šio bandymo sąlygos turi atitikti 6.4.17.3 skirsnyje aprašytas sąlygas, tačiau bandomasis pavyzdys terminėje aplinkoje turi būti laikomas 60 minučių.

6.4.20.4

Atsitrenkimo bandymas. Bandomasis pavyzdys turi atsitrenkti į bandomosios aikštelės paviršių krisdamas ne mažesniu kaip 90 m/s greičiu ir tokioje padėtyje, kad būtų padaryta didžiausia žala. Bandomoji aikštelė privalo atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus, tačiau jei aikštelės paviršius nėra horizontalus bandomojo pavyzdžio atsitrenkimo krypčiai, jis gali būti nukreiptas bet kokia kryptimi.

6.4.21

Pakuočių, kurios apskaičiuotos ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, bandymai

6.4.21.1

Kiekviena pagaminta pakuotė ir jos eksploataciniai ar konstrukciniai elementai turi būti bandomi kartu arba atskirai pirmą kartą prieš pradedant naudoti, o po to periodiškai. Šie bandymai atliekami pritarus kompetentingajai institucijai, kuri išduoda atitinkamą pažymėjimą.

6.4.21.2

Pirminis bandymas apima projektinių savybių tikrinimą, tvirtumo bandymą, sandarumo bandymą, litražo nustatymą ir eksploatacinių elementų veikimo bandymą.

6.4.21.3

Periodiniams bandymams priskiriama: apžiūra, tvirtumo bandymas, sandarumo bandymas ir eksploatacinių elementų veikimo bandymas. Periodinių bandymų terminas neturi viršyti 5 metų. Pakuotės, neišbandytos per penkerių metų laikotarpį, prieš vežimą apžiūrimos pagal kompetentingosios institucijos patvirtintą programą. Tik baigus visą periodinių bandymų programą, pakuotes vėl leidžiama pripildyti.

6.4.21.4

Projektinių savybių patikrinimo metu įrodoma, kad buvo laikytasi konstrukcinio tipo techninių reikalavimų ir gamybos programos.

6.4.21.5

Pirmasis pakuočių, skirtų ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, tvirtumo bandymas atliekamas kaip hidraulinis bandymas, esant 1,38 MPa (13,8 bar) vidiniam slėgiui; tačiau jei bandymo slėgis mažesnis kaip 2,76 MPa (27,6 bar), konstrukcinis tipas turi gauti daugiašalį patvirtinimą. Gavus daugiašalį patvirtinimą, pakuočių periodinis bandymas gali būti keičiamas lygiaverčiu neardomuoju bandymu.

6.4.21.6

Sandarumo bandymas atliekamas pagal metodiką, kuri leidžia nustatyti nesandariąsias sandariojo apvalkalo vietas 0,1 Pa-l/s (10~6 bar-l/s) jautrumu.

6.4.21.7

Pakuočių talpa litrais nustatoma ± 0,25 % tikslumu esant 15 °C atskaitos temperatūrai. Tūris nurodomas 6.4.21.8 skirsnyje minimame skydelyje.

6.4.21.8

Ant kiekvienos pakuotės lengvai pasiekiamoje vietoje tvirtinamas ilgalaikis korozijai atsparaus metalo skydelis. Skydelio tvirtinimo būdas neturi neigiamai veikti pakuotės tvirtumo. Skydelyje įspaudžiami arba kitu būdu nurodomi šie duomenys:

 

– patvirtinimo numeris;

 

– gamintojo serijos numeris;

 

didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis);

 

bandymo slėgis (viršslėgis);

 

turinys: urano heksafluoridas;

 

– talpa litrais;

 

– pačios pakuotės masė;

 

– pirminio bandymo ir paskutinio periodinio bandymo data (metai ir mėnuo);

 

– bandymą atlikusio eksperto spaudas.

6.4.22

Pakuočių ir medžiagų konstrukcinio tipo patvirtinimas

6.4.22.1

Pakuočių, turinčių ne mažiau kaip 0,1 kg urano heksafluorido, konstrukcinio tipo patvirtinimui galioja tokios nuostatos:

 

a) kiekvienam konstrukciniam tipui, kuris atitinka 6.4.6.4 skirsnio reikalavimus, privaloma gauti daugiašalį patvirtinimą;

 

b) nuo 2003 m. gruodžio 31 d. kiekvienam konstrukciniam tipui, kuris atitinka 6.4.6.1 ir 6.4.6.3 skirsnių reikalavimus, būtinas vienašalis kilmės šalies kompetentingosios institucijos patvirtinimas.

6.4.22.2

Kiekvienam B(U) tipo ir C tipo pakuotės pavyzdžiui privalomas vienašalis patvirtinimas, išskyrus tuos atvejus, kai:

 

a) daliųjų medžiagų pakuotės pavyzdžiui, kuriam taikomi 6.4.22.4 ir 6.4.23.7 skirsnių bei 5.1.5.3.1 punkto reikalavimai, privalomas daugiašalis patvirtinimas, ir

 

b) mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų B(U) tipo pakuotės pavyzdžiui privalomas daugiašalis patvirtinimas.

6.4.22.3

Kiekvienam B(M) tipo pakuotės pavyzdžiui, įskaitant daliųjų medžiagų pakuotės pavyzdžius, kuriems taikomos 6.4.22.4 ir 6.4.23.7 skirsnių bei 5.1.5.3.1 punkto nuostatos, taip pat mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų pakuočių pavyzdžiams privalomas daugiašalis patvirtinimas.

6.4.22.4

Daliųjų medžiagų pakuotės pavyzdžiams, kuriems netaikoma 6.4.11.2 skirsnio taisyklių, galiojančių tokioms pakuotėms, išimtis, privalomas daugiašalis leidimas.

6.4.22.5

Ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų struktūriniam tipui privalomas vienašalis patvirtinimas. Mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų struktūriniam tipui privalomas daugiašalis patvirtinimas (žr. taip pat 6.4.23.8 skirsnį).

6.4.22.6

Kiekvienas pakuotės pavyzdys, kuriam privalomas vienašalis patvirtinimas ir kuris buvo sukurtas valstybėje COTIF sutarties dalyvėje, turi gauti šios valstybės patvirtinimą. Jei valstybė, kurioje buvo sukurtas pakuotės pavyzdys, nėra COTIF sutarties dalyvė, šio pavyzdžio pakuotes leidžiama vežti, jei:

 

a) ši valstybė išduoda pažymą apie tai, kad pakuotė atitinka techninius RID reikalavimus, ir šią pažymą patvirtina valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija;

 

b) pakuotės pavyzdį patvirtino valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija, jei nebuvo pateikta jokia pažyma ir joks COTIF sutarties valstybės išduotas pakuotės pavyzdžio patvirtinimas.

6.4.22.7

Dėl konstrukcinių pavyzdžių, kurie tvirtinami pagal laikinąsias taisykles, žr. 1.6.6 poskyrį.

6.4.23

Paraiška ir leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas

6.4.23.1

(rezervuota)

6.4.23.2

Paraiškoje dėl leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas turi būti nurodyta:

 

a)

vežimo laikotarpis, kuriam prašoma leidimo;

 

b)

faktinis radioaktyvusis turinys, numatomi vežimo būdai, vagono tipas, planuojamas arba numatytas vežimo maršrutas ir

 

c)

išsami informacija apie taikomas atsargumo priemones ir administracines priežiūros ar eksploatacines priežiūros priemones, nurodytas pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime, išduotame pagal 5.1.5.3.1 punkto reikalavimus.

6.4.23.3

Prašyme dėl leidimo vežti pagal specialųjį susitarimą turi būti nurodyta visa informacija, kuri įtikintų kompetentingą instituciją, kad bendrasis saugos lygis vežimo metu bus ne mažesnis už tą, kuris būtų pasiektas įvykdžius visus taikytinus RID reikalavimus.

 

Be to, prašyme dar turi būti nurodyta:

 

a)

informacija apie tai, dėl kokių priežasčių ir kiek taikytinų RID taisyklių siunta ne visiškai atitinka;

 

b)

informacija apie visas specialiąsias atsargumo priemones bei specialiąsias administracinės ar eksploatacinės priežiūros priemones, kurių būtina imtis vežimo metu, norint kompensuoti RID taisyklių nevykdymą.

6.4.23.4

Prašyme dėl B(U) tipo ar C tipo pakuočių patvirtinimo turi būti nurodyta:

 

a)

tikslus planuojamo radioaktyviojo turinio aprašymas, nurodant jo fizikinę ar cheminę būklę ir skleidžiamos spinduliuotės pobūdį;

 

b)

tikslus konstrukcinio tipo aprašymas, įskaitant visus konstrukcinius brėžinius, konstrukcinių medžiagų duomenų lapus ir gamybos būdus;

 

c)

ataskaita apie atliktus bandymus ir jų rezultatus arba techniniais skaičiavimais pagrįstas įrodymas ar kiti įrodymai, kad konstrukcinis tipas atitinka taikytinus reikalavimus;

 

d)

pakuotei numatyta naudojimo ir priežiūros instrukcija;

 

e)

jei pakuotė yra suprojektuota didesniam kaip 100 kPA normaliajam darbiniam slėgiui (viršslėgiui) – duomenys apie sandarumo sistemai naudotas konstrukcines medžiagas, mėginių paėmimas ir privalomieji bandymai;

 

f)

jei planuojamas vežti radioaktyvusis turinys yra apšvitintasis kuras – informacija ir motyvacija, susijusi su visomis saugos analizės tikslais padarytomis prielaidomis dėl kuro savybių, bei 6.4.11.4 skirsnio b) punkte nustatytų matavimų ruošiantis vežimui aprašymas;

 

g)

visos specialiosios krovimo rietuve taisyklės, kurios būtinos saugiam šilumos išleidimui iš pakuotės, atsižvelgiant į įvairius vežimo būdus, vagonų ir konteinerių tipus;

 

h)

ne didesnė kaip 21 cm x 30 cm dydžio kopijuojamoji nuotrauka, iliustruojanti pakuotės savybes, ir

 

i)

1.7.3 poskyryje numatytos kokybės užtikrinimo programos aprašymas.

6.4.23.5

Prašyme patvirtinti B(M) tipo pakuočių pavyzdį be šio tipo pakuotėms privalomų duomenų, nurodytų 6.4.23.4 skirsnyje, turi būti papildomai nurodyta:

 

a)

6.4.7.5, 6.4.8.4, 6.4.8.5 ir 6.4.8.8–6.4.8.15 skirsniuose nustatytų reikalavimų, kurių pakuotė neatitinka, sąrašas;

 

b)

visos papildomai numatytos eksploatacinės priežiūros priemonės vežimo metu, nenustatytos RID taisyklėse, bet būtinos pakuotės saugumui užtikrinti arba a) punkte nurodytiems trūkumams kompensuoti;

 

c)

informacija apie vežimo rūšiai taikomus apribojimus ir apie specialiuosius pakrovimo, vežimo, iškrovimo ar krovinio tvarkymo metodus, taip pat

 

d)

aplinkos sąlygų (temperatūros, insoliacijos) intervalai, kurių galima tikėtis vežimo metu ir į kuriuos atsižvelgiama konstrukciniame tipe.

6.4.23.6

Prašyme patvirtinti pakuotės, kurioje yra ne mažiau kaip 0,1 kg urano heksafluorido, konstrukcinį tipą, turi būti nurodyti visi duomenys, įtikinantys kompetentingą instituciją, kad konstrukcinis tipas atitinka 6.4.6.1 skirsnio reikalavimus, bei 1.7.3 poskyryje minimos kokybės užtikrinimo programos aprašymas.

6.4.23.7

Prašyme patvirtinti daliosioms medžiagoms skirtas siuntas turi būti nurodyti visi duomenys, įtikinantys kompetentingą instituciją, kad konstrukcinis tipas atitinka 6.4.11.1 skirsnio reikalavimus, taip pat 1.7.3 poskyryje nurodytos kokybės užtikrinimo programos aprašymas.

6.4.23.8

Prašyme patvirtinti ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų struktūrinį tipą ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų struktūrinį tipą turi būti nurodyta:

 

a) tikslus radioaktyviosios medžiagos aprašymas arba, jei vežama kapsulė, jos turinio aprašymas; ypač svarbu pateikti informaciją apie fizikinę ir cheminę medžiagų būklę;

 

b) tiksli informacija apie kiekvienos naudojamos kapsulės konstrukcinį tipą;

 

c) ataskaita apie atliktus bandymus ir jų rezultatus arba skaičiavimais pagrįstas įrodymas apie tai, kad radioaktyviosios medžiagos atitinka reikalavimus, arba kiti įrodymai, kad ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos ar mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos atitinka RID taisykles;

 

d) 1.7.3 poskyryje nurodytos taikytinos kokybės užtikrinimo programos aprašymas ir

 

e) visos su ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų ar mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų vežimu susijusios parengiamosios priemonės.

6.4.23.9

Kiekvienam kompetentingosios institucijos išduotam patvirtinimo ar leidimo pažymėjimui suteikiamas kodas. Kodas turi būti tokios visuotinės formos:

 

VRI/Numeris/Tipo kodas

 

a) Jei 6.4.23.10 skirsnio b) punkte nenumatyta kitaip, VRI atitinka valstybės, kuri išdavė pažymėjimą, tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamąjį ženklą1).

________________________

1) žr. Vienos kelių eismo konvenciją (1968).

 

b) Numerį suteikia kompetentingoji institucija, jis yra unikalus ir priskiriamas tik tam tikram konstrukciniam tipui ar tam tikram vežimui. Leidimo vežti kodas turi būti akivaizdžiai susijęs su konstrukcinio tipo patvirtinimo kodu.

 

c) Norint sužymėti išduotus patvirtinimo ar leidimo pažymėjimus, nurodyta eilės tvarka naudojami šie tipo kodai:

 

AF A tipo pakuočių, skirtų daliosioms medžiagoms, pavyzdžiai

 

B(U) B(U) tipo pakuočių pavyzdžiai [B(U)F, jei pakuotė skirta daliosioms medžiagoms]

 

B(M) B(M) tipo pakuočių pavyzdžiai [B(M)F, jei pakuotė skirta daliosioms medžiagoms]

 

C C tipo pakuočių pavyzdžiai (CF, jei pakuotė skirta daliosioms medžiagoms)

 

IF pramoninių pakuočių, skirtų daliosioms medžiagoms, pavyzdžiai

 

S ypatingosios rūšies radioaktyviosios medžiagos

 

LD mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos

 

T vežimas

 

X specialusis susitarimas

 

Pakuotėms, kurios skirtos nedaliajam urano heksafluoridui arba daliajam išskirtiniam urano heksafluoridui ir kurioms netinka nei viena iš pirmiau nurodytų žymų, naudojamos šios tipo žymos:

 

H(U) vienašalis patvirtinimas

 

H(M) daugiašalis patvirtinimas

 

d)

pakuotėms ar ypatingosios rūšies radioaktyviųjų medžiagų patvirtinimo pažymėjimuose, kurie buvo išduoti ne pagal 1.6.5.2 – 1.6.5.4 skirsnių nuostatas, ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų patvirtinimo pažymėjimuose prie tipo žymos prirašomi skaičiai „-96“.

6.4.23.10

Tipo kodai naudojami tokia tvarka:

 

a)

kiekvienas pažymėjimas ir kiekviena pakuotė privalo turėti atitinkamą žymą, kurią sudaro 6.4.23.9 skirsnio a), b), c) ir d) punktuose išvardyti simboliai, išskyrus tai, kad žymint pakuotes po antrojo įstrižojo brūkšnelio rašomas tik atitinkamas konstrukcinio tipo kodas, prireikus su simboliu „-96“, t. y. raidžių „T“ ir „X“ pakuočių žymose neturi būti. Jei konstrukcinio tipo patvirtinimas ir leidimas vežti yra sujungti į vieną dokumentą, atitinkamų tipo kodų kartoti nebūtina.

 

 

Pavyzdžiui,

 

 

A/132/B(M)F-96: daliosioms medžiagoms patvirtintas B(M) tipo pakuotės pavyzdys, kuriam reikalingas daugiašalis patvirtinimas ir kuriam kompetentingoji Austrijos institucija suteikė siuntos pavyzdžio numerį 132 (būtina nurodyti ir ant pakuotės, ir pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime);

 

 

A/132/B(M)F-96T: leidimas vežti, išduotas pakuotei, turinčiai pirmiau aprašytą žymą (nurodyti tik pažymėjime);

 

 

A/137/X: leidimas specialiajam susitarimui, kurį sudarė kompetentingoji Austrijos institucija ir kuriam buvo priskirtas numeris 132 (nurodyti tik pažymėjime);

 

 

A/139/IF-96: daliosioms medžiagoms skirtos pramoninės pakuotės pavyzdys, kurį patvirtino kompetentingoji Austrijos institucija ir kuriam buvo suteiktas pakuotės pavyzdžio numeris 139 (būtina nurodyti ir ant pakuotės, ir pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime);

 

 

A/145/H(U)-96: daliajam išskirtiniam urano heksafluoridui skirtos pakuotės pavyzdys, kurį patvirtino kompetentingoji Austrijos institucija ir kuriam buvo suteiktas pakuotės pavyzdžio numeris 145 (būtina nurodyti ir ant pakuotės, ir pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime);

 

b)

jei daugiašalį patvirtinimą (leidimą) pakeičia kitos valstybės pripažinimas (žr. 6.4.23.16 skirsnį), privaloma tik toji žyma, kurią suteikė konstrukcinio tipo kilmės šalis arba vežančioji šalis. Jei daugiašalis patvirtinimas/leidimas gaunamas, kai jį išduoda visos kitos valstybės, kiekviename pažymėjime privalo būti nurodyta atitinkama žyma, o pakuotė, kurios konstrukcinis tipas buvo patvirtintas minėtu būdu, privalo turėti visas atitinkamas žymas.

 

 

Pvz.:

 

 

A/132/B(M)F-96

 

 

CH/28/B(MF)-96

 

 

galėtų reikšti pakuotės, kurią iš pradžių patvirtino Austrija, o po to – atskiru pažymėjimu – ir Šveicarija, žymą. Papildomosios žymos galėtų būti nurodytos ant pakuotės panašiu būdu;

 

c)

nauja pažymėjimo redakcija pažymėjime nurodoma skliaustuose iškart po žymos. Pvz., A/132/B(M)F-96(Rev.2) reikštų Austrijoje išduoto pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimo antrąją redakciją, arba A/132/B(M)F-96(Rev.0) reikštų Austrijoje išduoto pakuotės pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimo pirmąją redakciją. Pažymėjimą išduodant pirmą kartą, žymoje skliaustai neprivalomi; vietoje „Rev.0“ leidžiama rašyti ir kitus žodžius, kaip antai, „išduota pirmą kartą“ ar pan. Leidimo redakcijos numerį gali suteikti tik ta valstybė, kuri pirmą kartą išdavė patvirtinimo ar leidimo pažymėjimą;

 

d)

žymos pabaigoje skliaustuose leidžiama įrašyti papildomuosius simbolius (kurie gali būti privalomi pagal nacionalinius teisės aktus), pvz., A/132/B(M)F-96(SP503);

 

e)

nebūtina keisti kodo ant pakuotės kiekvieną kartą, kai išduodamas naujos redakcijos konstrukcinio tipo pažymėjimas. Kodą pakeisti privaloma tik tokiais atvejais, kai naujosios redakcijos siuntos pavyzdžio pažymėjime pasikeitė pakuotės pavyzdžio raidinis kodas po antrojo įstrižojo brūkšnelio.

______________