VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRO DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTŲ IR NEKILNOJAMOJO TURTO (ŽEMĖS SKLYPŲ IR STATINIŲ) VERTINIMO DUOMENŲ

 

2010 m. gruodžio 27 d. Nr. v-244

Vilnius

 

Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2008, Nr. 140-5552; 2010, Nr. 53-2606), 8.13 punktu,

1. Įsakau nuo 2011 m. sausio 1 d.:

1.1. Statinių vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti atkuriamosios vertės (kaštų) metodu taikyti vietovės pataisos koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę, patvirtintus valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. v-240 „Dėl negyvenamųjų pastatų vidutinės statybos vertės ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir jo vietovę nustatymo nuo 2011 m. sausio 1 d.“ (Žin. 2010, Nr. 154-7862).

1.2. Nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masinio vertinimo būdu teisės aktų numatytais tikslais naudoti aktualius nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) masinio vertinimo dokumentus.

2. Tvirtinu pridedamą Vietovės pataisos koeficientų taikymo nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes tvarkos aprašą.

 

 

Direktorius                                                                        Kęstutis Sabaliauskas

 

_________________


PATVIRTINTA

Valstybės įmonės Registrų centro

direktoriaus 2010 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. v-244

 

Vietovės pataisos koeficientų taikymo nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes tvarkOS APRAŠAS

 

Gyvenamosios (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų, įvairių socialinių grupių, butų, gyvenamųjų patalpų), administracinės, viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, garažų (išskyrus pramoninius), kultūros, švietimo, gydymo, mokslo, poilsio, sporto, pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų), kitos (pagalbinio ūkio), kitos (sodų) paskirties statinių (išskyrus nebaigtos statybos statinius, kurių nėra nustatytas bendras plotas ir kiti rodikliai, naudojami apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu) vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234), taikant masinį vertinimą.

Verčių zona – sisteminės analizės būdu nustatyta ir ekonominiais veiksniais bei rinkos sandorių duomenimis pagrįsta panašių kainų lygio teritorija, atvaizduojama nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Atkuriamosios vertės metodu statinių vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama taip: iš naujo statinio statybos sąnaudų (statybos vertės) atimamas statinio fizinio nusidėvėjimo procentas, išreikštas pinigais, ir gauta suma koreguojama vietovės pataisos koeficientu (toliau – VPK), parenkamu atsižvelgiant į statinio buvimo vietovę ir paskirtį.

Statinio statybos kainos nurodytos Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynuose (NTK 2011). Statinio nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.

VPK taikomi gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų (autobusų, sunkiųjų automobilių garažų, geležinkelio vagonų ir troleibusų depų, orlaivių angarų, elingų ir panašių statinių), transporto, specialiosios, pagalbinio ūkio (išskyrus namų ūkio pastatus), kitos (ūkio), kitos (fermų), kitos (šiltnamių) paskirties statiniams, taip pat ir nebaigtos statybos statiniams, neįvertintiems masiniu būdu, kai nenustatytas bendras plotas ir kiti rodikliai, būtini vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masinio vertinimo būdu.

Neįrengtos pastogės (palėpės) – erdvės tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, vidutinė statybos vertė nustatoma kaip patalpų, kurioms vertės rodikliai parenkami pagal pastato paskirtį ir sienų statybinę medžiagą, pritaikius koeficientą 0,40. Jų vidutinei rinkos vertei nustatyti taikomas pagal pastato paskirtį ir vietovę vietovės pataisos koeficientas.

Kitos paskirties pastatams ir lentelėje nenurodytiems inžineriniams statiniams VPK prilyginamas vienetui.

Gyvenamosios (trijų ir daugiau butų) ir gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties statinių vidutinei rinkos vertei nustatyti taikomas lentelės 1 ir 2 skilčių koeficientų vidurkis.

Kultūros paveldo objektams miesteliuose ir kaimuose (paskirtys nurodytos lentelės 4–7 skiltyse) vidutinei rinkos vertei nustatyti taikomas lentelės 61 punkto vietovės pataisos koeficientas, miestuose – tos zonos, kurioje yra vertinamas objektas, vietovės pataisos koeficientas. Religinės paskirties pastatams visose zonose taikomas lentelės 61 punkto vietovės pataisos koeficientas.

Kadastro tvarkytojo darbuotojas, perskaičiuodamas statinio vidutinę rinkos vertę atkuriamosios vertės metodu, statinio nusidėvėjimo procentą skaičiuoja taip: statinio nusidėvėjimo procentą, nustatytą kadastro duomenų surinkimo ar tikslinimo metu, neatsižvelgiant į nusidėvėjimo procento nustatymo būdą (ekspertinį ar pagal kasmetinį vertės mažinimo procentą), sumuoja su nusidėvėjimo procentu, gautu padauginus faktišką statinio naudojimo laiką po nusidėvėjimo procento nustatymo, kai buvo nustatomi kadastro duomenys, iš kasmetinio vertės mažinimo procento. Jeigu statinio nusidėvėjimas, apskaičiuotas pagal kasmetinį vertės mažinimo procentą, yra didesnis: pastatų nei 70 procentų – prilyginamas 70 procentų, inžinerinių statinių nei 75 procentai – prilyginamas 75 procentams. Tais atvejais, kai nusidėvėjimo procentas, nustatytas kadastro duomenų surinkimo ar tikslinimo metu, buvo didesnis nei 70 procentų (pvz., 76 procentai), o inžinerinių statinių daugiau negu 75 procentai, jis neperskaičiuojamas.

 

_________________