LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL PROFESIONALAUS MENO SKLAIDOS REGIONUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. vasario 15 d. Nr. ĮV-91

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 198 punktą,

tvirtinu Profesionalaus meno sklaidos regionuose programą (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS KULTŪROS MINISTRĄ                           ARTŪRAS PAULAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. ĮV-91

PROFESIONALAUS MENO SKLAIDOS REGIONUOSE PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Profesionalaus meno sklaidos regionuose programos (toliau – programa) paskirtis – paskatinti meno kūrėjų organizacijas, kūrybinių industrijų subjektus aktyviau populiarinti ir skleisti profesionalųjį meną Lietuvos regionuose, pagerinti kūrybinių industrijų subjektų teikiamų meno paslaugų šalies gyventojams sąlygas, skatinti Lietuvos gyventojų domėjimąsi profesionaliu menu.

2. Programos vykdytojas -Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Programa pradedama vykdyti 2008 metais, o baigiama – 2013 metais.

3. Šioje programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5338), Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 (Žin., 2007, Nr. 39-1460), bei kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Profesionalus menas yra viena pagrindinių nacionalinės kultūros dalių, atspindinti kūrybiškumo, meno įvairovės ir kūrybos laisvės įtvirtinimo valstybės gyvenime lygį, laiduojanti tautos kultūros savitumą ir jos tęstinumą. Valstybė numato priemones ir sudaro sąlygas profesionalaus meno kūrimui, jo sklaidai, prieinamumui, skatina kūrybinių industrijų plėtrą. Profesionalios kūrybinės veiklos ir meno įvairovės plėtotė yra vienas iš Lietuvos kultūros politikos tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029).

5. Menas, jo pažinimas siejamas ne tik su profesionalia menine kūryba, bet ir su visuomenės meniniu išprusimu, jos kultūrinių bei meninių poreikių tenkinimu. Investicijos į bendrą visuomenės meninį išprusimą skatina visuomenės domėjimąsi menu, kūrybinių industrijų bei meno paslaugų plėtimąsi. Profesionalaus meno sklaida regionuose daro įtaką visuomenės kultūros lygio augimui, prisideda prie Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatyto tikslo užtikrinti gerą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams įgyvendinimo.

6. Žymų vaidmenį populiarinant ir skleidžiant profesionalųjį meną, skatinant visuomenės domėjimąsi profesionalia menine kūryba ir kūrėjais atlieka 15 Lietuvos meno kūrėjų organizacijų.

7. Lietuvoje kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūrą sudaro viešajam interesui atstovaujančios pelno nesiekiančios meno ir kultūros įstaigos, smulkaus arba vidutinio verslo kategorijai priklausančios įmonės. 2004 m. Socialinių tyrimų instituto atlikti Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių, tarp jų ir profesionalaus meno, tyrimai (toliau – tyrimai) atskleidė šalies gyventojų poreikius kultūrai, išryškino naudojimosi kultūros paslaugomis prioritetus, atskleidė socialines, ekonomines meno ir kultūros poreikio paskatas, kultūros industrijos subjektų svarbą didinant visuomenės kultūrinį aktyvumą ir domėjimąsi menu:

7.1. Lietuvoje yra 2 nacionaliniai ir 11 valstybinių, 9 savivaldybių teatrai. Valstybiniai, savivaldybių, privatūs teatrai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje susikūrė 10 privačių teatrų. Tyrimai atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų apskritai nesilanko teatre, nors kas antras apklaustasis pažymėjo apie teatro reikalingumą. Ypač didelis skaičius – 61 proc. nelankančių teatrą yra tarp kaimo gyventojų. Tai rodo, kad profesionalių teatrų paslaugos teikiamos regionuose, mažų miestelių gyventojams dar nepakankamos, daug kur tai lemia vietos materialinės sąlygos. Nurodydami nelankymo priežastis, gyventojai dažniausiai pažymi dideles bilietų kainas ir per didelį teatrų atstumą nuo jų gyvenamosios vietos;

7.2. profesionalią muziką propaguoja 1 nacionalinė ir 6 valstybinės koncertinės įstaigos, 7 savivaldybių ir 2 privačios koncertinės įstaigos. Tačiau tyrimai atskleidė, kad klasikinės muzikos koncertuose nesilanko 65 proc. apklaustųjų, 67 proc. nurodė, kad dažniau nueitų į koncertus, jei būtų pigesni bilietai, 41 proc. pažymėjo, kad į koncertus juos patrauktų gastroliuojančios įžymybės;

7.3. Lietuvoje yra 2 nacionaliniai ir 13 valstybinių muziejų. Lietuvoje taip pat yra 3 apskričių muziejai, 64 savivaldybių (kraštotyros ir memorialiniai), 18 žinybinių, 7 privatūs muziejai. Daugumoje šalies muziejų yra pristatoma profesionali Lietuvos ir užsienio dailė, vykdomos edukacinės programos. Muziejus lanko šiek tiek daugiau negu pusė (53 proc.) Lietuvos gyventojų. Vyraujantys muziejų lankymo motyvai yra jų prieinamumas (informacija, bilietų kainos ir lengvatos, atstumas, susisiekimas) ir muziejų veiklos įvairovė (parodos, paskaitos, švietėjiškos programos, koncertai ir kt.). Tačiau profesionalios dailės sklaida regionuose turėtų būti intensyvesnė ir įvairesnė, galimybės keistis kilnojamosiomis tiek muziejų kolekcijų, tiek naujai sudarytomis dailės parodomis dar nepakankamai išnaudojamos. Profesionalios dailės sklaidą vykdo valstybinės ir privačios dailės galerijos bei meno centrai;

7.4. šalyje veikia 5 apskričių bibliotekos ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, turinčių 1342 filialus kaimuose ir miestuose. Kas antras Lietuvos gyventojas pažymi informacinę ir estetinę bibliotekų funkcijas, nors 48,5 proc. respondentų bibliotekose nesilanko. Pirmą vietą tarp lankymosi bibliotekoje motyvų nurodomas rūpimos informacijos ieškojimas (23 proc.), antru – domėjimasis grožine literatūra (13 proc.). Tačiau, atsižvelgiant į bibliotekų, ypač miestų, galimybes, visuomenės domėjimasis jose vykstančiais kultūros ir profesionalaus meno renginiais yra labai mažas. Tik 1 proc. nurodė, kad lanko bibliotekos organizuojamus renginius, tarp jų – ir profesionaliojo meno (literatūros vakarai, knygų pristatymai, koncertai, parodos ir kt.). Tarp nesilankymo priežasčių pagrindine nurodoma poreikio, intereso stoka (27 proc.);

7.5. profesionaliojo meno sklaidą regionuose vykdo ir apskričių viršininkų administracijų įsteigtos 11 kultūros įstaigų (3 muziejai, 5 bibliotekos ir 3 kultūros centrai) bei savivaldybėse veikiantys 154 juridinio asmens statusą turintys kultūros centrai ir 698 jų padaliniai. Profesionalus menas tarp kultūros centrų veiklos sričių svarbiausių prioritetų yra 4-oje arba 5-oje vietoje, vietos gyventojų kultūros poreikiai labiau orientuoti į meno saviveiklą, populiariosios muzikos, masinių švenčių renginius;

7.6. kino sklaidą vykdo 19 kino teatrų ir 76 kino salės, tačiau keletas rajonų neturi nė vieno kino teatro. 93 proc. kaimo gyventojų nurodė, kad jų kaime visai nerodoma kino filmų. Apklausos duomenys atskleidė, kad 67 proc. respondentų kinas yra reikalingas, ypač ta nuomonė būdinga jauno amžiaus žmonėms. Pagrindine aplinkybe, kuri skatintų dažniau lankytis kino teatruose, apklaustieji nurodė mažesnes bilietų kainas. Kino teatruose labai maža demonstruojamų nacionalinių filmų dalis;

7.7. Lietuvos kūrybinės industrijos subjektai profesionalaus meno sklaidą regionuose vykdo rengdami įvairių meno sričių festivalius. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliai, džiazo festivaliai, šiuolaikinio šokio festivaliai, teatro festivaliai, kino festivaliai turi ne vienerių metų tradicijas pristatant profesionalųjį Lietuvos ir užsienio meną šalies visuomenei. Įvertinant Nepriklausomybės metais pasiektą šių renginių populiarumą, meninę kokybę, prieinamumą regionų gyventojams, galima daryti išvadą, kad šioje srityje kūrybinių industrijų subjektai vykdo nuoseklią ir kryptingą politiką, suteikiančią šalies gyventojams kokybiškas profesionalaus meno paslaugas. Daugeliu atvejų jos atlieka ir edukacinį vaidmenį.

8. Remiantis 2004 m. Socialinių tyrimų instituto atliktų Lietuvos gyventojų kultūrinių tyrimų ataskaitos išvadomis bei kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūra ir profesionalaus meno sklaidos regionuose patirtimi, galima padaryti šias išvadas:

8.1. Lietuvos meno kūrėjų organizacijos turi sukaupusios daug patirties pristatant profesionalųjį meną šalies gyventojams. Siekiant išnaudoti jų potencialą, tikslinga remti šių organizacijų parengtus profesionalaus meno sklaidos regionuose projektus;

8.2. esama kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūra, jų kūrybinis ir organizacinis patyrimas yra pakankamas teikti regionuose kokybiškas profesionalaus meno paslaugas vietos gyventojams. Ypač tikslinga tas paslaugas, atsižvelgiant į materialines galimybes, teikti miestelių ir kaimo gyventojams, nes jų kultūros ir meno poreikiai dažniausiai apsiriboja tik vietos bibliotekų ir kultūros centrų teikiamomis paslaugomis;

8.3. nesant regionuose pakankamos profesionalaus meno pasiūlos, neišugdomas ir vietos gyventojų domėjimasis profesionaliu menu. Jį didinti, taip pat meninį visuomenės išprusimą ugdyti gali padėti atitinkamos valstybės ir savivaldybių, kūrybinių industrijų subjektų numatytos priemonės ir būdai: dalinis bilietų kainų kompensavimas, tikslinis gastrolių organizavimas, koordinuotas keitimasis dailės parodomis, profesionalaus meno populiarinimas regioninėse televizijos ir radijo programose, spaudoje;

8.4. profesionalaus meno sklaidą regionuose tikslinga organizuoti ir remti atsižvelgiant į įvairių socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių poreikius bei interesus.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Programos tikslas – užtikrinti profesionalaus meno sklaidą Lietuvos regionuose, suteikti vietos gyventojams galimybes tenkinti poreikius profesionaliam menui, siekti, kad profesionalus menas būtų prieinamas įvairioms socialinėms ir amžiaus grupėms, ugdytų išprususį profesionalaus meno vartotoją.

10. Profesionalaus meno sklaidos regionuose uždaviniai yra šie:

10.1. skatinti spektaklių, koncertinių programų sklaidą regionuose;

10.2. aktyvinti dailės, fotomeno, tarpdisciplininio meno parodų sklaidą regionuose;

10.3. skatinti nacionalinių kino filmų sklaidą regionuose;

10.4. skatinti profesionalaus meno edukacijos sklaidą regionuose;

10.5. aktyvinti nacionalinę literatūrą ir meno leidinius pristatančius renginius regionuose;

10.6. vykdyti regionų gyventojų profesionalaus meno poreikių stebėseną.

11. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės nustatytos priede.

IV. LAUKIAMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

12. Įgyvendinus šios Programos priemones, nurodytas priede, regionų gyventojai turės galimybes:

12.1. plačiau susipažinti su profesionaliu teatro ir muzikos menu;

12.2. gilinti žinias dailės, fotomeno srityse, susipažinti su šiuolaikinio meno tendencijomis;

12.3. geriau pažinti nacionalinio kino paveldą ir šiuolaikinę kino kūrybą;

12.4. ugdyti estetinį suvokimą profesionalaus meno edukacija;

12.5. plėsti akiratį nacionalinės literatūros ir meno leidinių srityje.

13. Regionų gyventojų profesionalaus meno poreikių stebėsena padės identifikuoti ir geriau tenkinti regionų gyventojų profesionalaus meno vartojimo poreikius.

V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

14. Programos vertinimo kriterijai yra šie:

14.1. regionuose parodytų spektaklių ir pristatytų koncertinių programų skaičius, renginių žiūrovų skaičius;

14.2. regionuose surengtų kilnojamųjų dailės, fotomeno, tarpdisciplininio meno parodų ir žiūrovų skaičius;

14.3. regionuose parodytų nacionalinių kino filmų ir žiūrovų skaičius;

14.4. regionuose pristatytų profesionalaus meno edukacijos projektų ir žiūrovų skaičius;

14.5. regionuose surengtų nacionalinę literatūrą ir meno leidinius pristatančių renginių ir žiūrovų skaičius;

14.6. vykdytų regionų gyventojų profesionalaus meno poreikių sociologinių tyrimų skaičius.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

15. Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

16. Lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių įstatymo projektą. Finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.

_________________

Profesionalaus meno sklaidos regionuose programos

priedas

PROFESIONALAUS MENO SKLAIDOS REGIONUOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Nr.	Programos uždaviniai	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų) kasmet
1.	Skatinti spektaklių, koncertinių programų sklaidą regionuose.	Konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuoti gastrolinius spektaklius ir koncertus.	2008–2013 metai	300
2.	Aktyvinti dailės, fotomeno, tarpdisciplininio meno parodų sklaidą regionuose.	Konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuoti kilnojamąsias dailės, fotomeno, tarpdisciplininio meno parodas.	2008–2013 metai	200
3.	Skatinti nacionalinių kino filmų sklaidą regionuose.	Konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuoti nacionalinių kino filmų rodymą.	2008–2013 metai	200
4.	Skatinti profesionalaus meno edukacijos sklaidą regionuose.	Konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuoti profesionalaus meno edukacijos projektus.	2008–2013 metai	150
5.	Aktyvinti nacionalinę literatūrą ir meno leidinius pristatančius renginius regionuose.	Konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų iš dalies finansuoti nacionalinę literatūrą ir meno leidinius pristatančius renginius.	2008–2013 metai	100
6.	Vykdyti regionų gyventojų profesionalaus meno poreikių stebėseną.	Atlikti regionų gyventojų profesionalaus meno poreikių tyrimus ir juos aptarti su apskričių viršininkų administracijomis, savivaldybėmis, projektų vykdytojais.	2011 metai	80

_________________