LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SAUSGALVIŲ PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 6 d. Nr. D1-317

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Sausgalvių pievų gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Nemuno deltos regioninio parko direkcija, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. D1-317

SAUSGALVIŲ PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sausgalvių pievų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Sausgalvių pievos (toliau – Sausgalvių pievų PAST) apima Sausgalvių pievų botaninį-zoologinį draustinį, kuris įsteigtas ir jo ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių, Sausgalvių pievų ir Svencelės pievų botaninių-zoologinių draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 43-1371). Sausgalvių pievų botaniniam-zoologiniam draustiniui paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 729 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 82-3014).

Sausgalvių pievų PAST yra Klaipėdos apskrityje, Šilutės rajono savivaldybėje. Sausgalvių pievų PAST yra nutolusi apie 5 km į pietus nuo Šilutės miesto, jos plotas – 240,43 ha. Šiaurės vakaruose yra Žalgirių miškas, pietuose teritorija ribojasi su Sausgalvių kaimu. Visu vakariniu pakraščiu teritorija ribojasi su Nemuno deltos regioniniu parku. Teritorijai būdingas užliejamų pievų kraštovaizdis, kurį suformavo natūralūs pavasariniai Nemuno potvyniai, juos reguliuojanti polderių sistema, ganymas ir šienavimas. Tai atvira pietvakarių kryptimi kiek žemėjanti aliuvinė lyguma, visa apaugusi žoline augalija. Didesnėje jos dalyje vyrauja šlapioms ar drėgnoms pievoms būdinga žolinė danga su gerai išreikštomis viksvų (Carex spp.) bendrijomis. Tačiau vietomis (ypač šiaurinėje teritorijos dalyje) pasitaiko mezofilinių augalų bendrijų ir išlikusių kultūrinių pievų fragmentų. Sausgalvių pievų PAST nėra urbanistinio kraštovaizdžio elementų, žemė neariama. Ilgai išsilaikanti drėgmė šienavimo ir ganymo sezonus atideda vėlesniam laikui. Derlinga aliuvinė dirva palanki paukščių mitybai reikalingų organizmų vystymuisi.

Sausgalvių pievų botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti į 1979 m. balandžio 2 d. Europos Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą įrašytų stulgio (Gallinago media) ir meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) populiacijas jų veisimosi vietose.

Iš viso Sausgalvių pievų PAST pastebėta 20 paukščių rūšių, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784) (toliau – LRK) ir (ar) Paukščių direktyvos I priede: stulgys (Gallinago media), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), gaidukas (Philomachus pugnax), Šaukštasnapė antis (Anas clypeata), pilkoji antis (Anas strepera), paprastasis griciukas (Limosa limosa), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), tikutis (Tringa glareola), didžioji kuolinga (Numenius arquata), juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina), baltasis gandras (Ciconia Ciconia), jūrinis erelis (Heliaetus albicilla), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), mažoji gulbė (Cygnus columbianus), rudakaklė berniklė (Branta rufficolis), juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Sausgalvių pievų PAST vertinga ir dėl itin didelio (50–100 porų) perinčių pempių (Vanellus vanellus) ir perkūno oželių (Gallinago gallinago) kiekio.

Pagrindinės grėsmės. Nepaisant pavasarinių potvynių, šienavimo datos tebėra per ankstyvos, ypač sausringais metais. Dėl to žūva paukščių jaunikliai. Kadangi šienaujama ne iš centro į periferiją, o atvirkščiai, tai reali suaugusių griežlių ir stulgių žuvimo grėsmė. Dėl ištisinio šienavimo mechanizuotomis priemonėmis dideli globaliai nykstančių rūšių perimviečių plotai vienu metu tampa joms nebetinkami. Dėl pernelyg užtrunkančių potvynių jos atskirais metais neįsikuria savo perėjimo biotopuose. Ilgai užtvindytose vietose susidaro nepalankios gyvenimo sąlygos dirvožemio bestuburiams. Tokiai mitybinės bazės degradacijai ypač jautrūs stulgiai. Tačiau pernelyg greitas potvynio vandens išpumpavimas kai kuriais metais sąlygoja ankstyvą pievų išdžiūvimą, blogina daugelio tilvikinių paukščių mitybos ir meldinių nendrinukių veisimosi sąlygas, stabdydamas šioms rūšims svarbių viksvų bendrijų susidarymą.

Daugiau nei 90% žemės Sausgalvių pievų PAST yra valstybės nuosavybė, nuomojama ūkininkams ganymui bei šienavimui. Likusi žemė, daugiausiai teritorijos šiauriniame pakraštyje, yra privati ir priklauso Sausgalvių kaimo ūkininkams.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas yra išsaugoti globaliai nykstančių rūšių – stulgio ir meldinės nendrinukės – perimvietes, užtikrinti palankią šių rūšių vietinių populiacijų apsaugos būklę Sausgalvių pievų botaniniame-zoologiniame draustinyje. Siekiant pagrindinio tikslo, bus užtikrinta ir kitų paukščių rūšių, įtrauktų į LRK (griežlių, šaukštasnapių ir pilkųjų ančių, paprastųjų griciukų, raudonkojų tulikų), ir ypač gausiai teritorijoje perinčių pempių ir perkūno oželių perimviečių apsauga.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. šviesti vietos gyventojus bei lankytojus gamtosaugine tema ir informuoti juos apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos poreikius;

4.2. skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti 2007–2013 m. Kaimo plėtros plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą;

4.3. kontroliuoti nendrių, krūmų ir medžių augimą teritorijoje;

4.4. nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę, atsižvelgiant į stulgių ir meldinių nendrinukių veisimosi fenologiją;

4.5. sudaryti sąlygas mažinti medžioklės keliamą grėsmę;

4.6. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Šviesti vietos gyventojus bei lankytojus gamtosaugine tema ir informuoti juos apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos poreikius	1.1. įrengti 2 informacinius stendus apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius ties įvažiavimais į teritoriją	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2008 metai	II
	1.2. pastatyti 4 įspėjamuosius ženklus (ties įvažiavimais į teritoriją) dėl draustinio teritorijos lankymo neigiamos įtakos jo svarbiausioms saugomoms vertybėms kovo–liepos mėn. (jeigu jis vykdomas ne žemės savininkų (naudotojų) ūkiniais tikslais)	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2008 metai	I
	1.3. parengti ne mažiau kaip 1 straipsnį regioninėje ir 2 straipsnius vietos spaudoje apie saugomos teritorijos svarbą ir vertybes	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2009 metai	II
2. Skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti 2007–2013 m. Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą	2.1. supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) su 2007–2013 m. Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimais kasmet organizuojant po 1 seminarą. Raginti šalia gyvenančius ūkininkus išsinuomoti valstybinėje žemėje esančias nenaudojamas pievas	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
	2.2. konsultuoti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) rengiant paraiškas pagal 2007–2013 m. Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonę	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	II
3. Kontroliuoti nendrių, krūmų ir medžių augimą teritorijoje	3.1. pievų plotuose, kurių nenaudoja ūkininkai, organizuoti atsirandančių krūmų, medžių ir nendrių iškirtimą	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007, 2010, 2013, 2016 metai	I
	3.2. pievų plotuose, kuriuose buvo kertami medžiai ir krūmai, organizuoti atželiančių atžalų šalinimą	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2008, 011, 2014 metai	II
4. Nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę, atsižvelgiant į stulgių ir meldinių nendrinukių veisimosi fenologiją	4.1. parengti ir sudaryti sutartį su polderių sistemą prižiūrinčia įstaiga, kitais suinteresuotais asmenimis, kad vandens pumpavimas iš užlietų pievų būtų atliekamas taip, kad iki birželio 1 d. ne mažiau kaip 30% pievų liktų užlietos	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
5. Sudaryti sąlygas mažinti medžioklės keliamą grėsmę	5.1. patikslinti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete sąlygas, uždraudžiant paukščių medžioklę draustinio teritorijoje (išskyrus teisės aktų nustatyta tvarka vykdomą varninių paukščių gausos reguliavimą)	Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas	2007–2008 metai	II
6. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę	6.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip kartą per dvi savaites balandžio–liepos mėn., atkreipiant ypatingą dėmesį į medžioklės taisyklių reikalavimų laikymąsi	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
	6.2. sudarant kontrolės programą numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau negu kartą per dvi savaites balandžio–liepos mėn., atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, kaip asmenys, dalyvaujantys KPP AAP, laikosi šios priemonės reikalavimų	Nemuno deltos regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už saugomų paukščių rūšių Sausgalvių pievų PAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už Sausgalvių pievų PAST apsaugos režimo užtikrinimą, gyvosios gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA (MONITORINGAS)

8. Gamtotvarkos plano rezultatai periodiškai tikrinami ir prireikus planą siūloma tikslinti, kad būtų garantuojamas efektyvus plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Remiantis duomenimis, surinktais įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), Gamtotvarkos planas peržiūrimas kas treji metai. Pagal minėtą programą stulgių ir meldinių nendrinukių stebėsena vykdoma kasmet, apskaitas pakartojant tris kartus per sezoną giedančių patinų skaičiui nustatyti.

9. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitoje turi būti aprašyta:

9.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos konkrečios priežastys;

9.2. iškeltų uždavinių ir esamos situacijos atitikimas;

9.3. Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimas;

9.4. stebėsenos duomenų analizė;

9.5. pasiekti rezultatai;

9.6. suinteresuotų asmenų indėlis, veiksmų derinimo rezultatai, susitarimai, kt.;

9.7. siūlomi Gamtotvarkos plano patikslinimai.

10. Jei stulgių ir meldinių nendrinukių perinčios populiacijos mažėtų, būtina išsiaiškinti priežastis ir prireikus parengti Gamtotvarkos plano priemonių pakeitimus ar papildymus.

11. Stebėsenos darbus vykdo, Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitas rengia ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

______________