LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. RUGSĖJO 21 D. ĮSAKYMO NR. 472 „DĖL POŽEMINIO VANDENS APSAUGOS NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. vasario 26 d. Nr. D1-71
Vilnius
Pakeičiu Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2009 m. vasario 26 d.
įsakymo Nr. D1-71 redakcija)
POŽEMINIO VANDENS APSAUGOS NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja šių Taisyklių 1 ir 2 priede nurodytų medžiagų ir medžiagų grupių naudojimą juridinių ir fizinių asmenų ar šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, naudojančių žemės gelmių išteklius ir ertmes, taip pat užsiimančių kitokia veikla, kurią vykdant naudojamos pavojingos medžiagos, siekiant užtikrinti, kad šių Taisyklių 1 priede nurodytos pavojingos medžiagos nepatektų ir nebūtų netiesiogiai išleidžiamos į požeminius vandenis ir šių Taisyklių 2 priede nurodytų pavojingų medžiagų tiesioginis ir netiesioginis patekimas į požeminius vandenis būtų nuolat mažinamas.
Taisyklės parengtos siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) nuostatas ir perkelti į Lietuvos teisės aktus Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 80/68/EEB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis“ (OL 1980 L 20, p. 43), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo“ (OL 2006 L 372, p. 19) reikalavimus.
2. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
pavojingos medžiagos – medžiagos, nurodytos šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose;
pavojingų medžiagų naudojimas – technologinis procesas, susijęs su pavojingų medžiagų gamyba, perdirbimu ar vartojimu, arba technologinis procesas, kuriam tokios medžiagos yra reikalingos;
tiesioginis pavojingų medžiagų išleidimas į požeminius vandenis – teršalų išleidimas į požeminius vandenis neperleidžiant jų per dirvą ar podirvį;
netiesioginis pavojingų medžiagų išleidimas į požeminius vandenis – teršalų išleidimas į požeminį vandenį perleidžiant juos per dirvą ar podirvį.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615) ir Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522).
3. Šios Taisyklės netaikomos:
3.1. buitinėms nuotekoms iš pavienių gyvenamųjų namų, neprijungtų prie kanalizacijos tinklų ir esančių už vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos ribų;
3.2. buitinėms nuotekoms, kurios valomos filtracijos įrenginiuose pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas taisykles;
3.4. išleidžiant šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytas pavojingas medžiagas, kai į požeminius vandenis šių medžiagų gali patekti tokie maži kiekiai arba tokių mažų koncentracijų, kad dėl to nekiltų joks pavojus požeminio vandens kokybei;
3.6. nelaimingiems atsitikimams ar išskirtinėms gamtinės kilmės aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, išvengti ar sušvelninti;
II. TIESIOGINIS PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS
4. Draudžiama tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį bet kokias nuotekas ar naudoti žemės gelmių ertmes toksinėms medžiagoms laidoti ir laikyti.
5. Juridiniai ir fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, naudojantys žemės gelmių išteklius ir ertmes, taip pat užsiimantys kitokia veikla, kurią vykdant naudojamos pavojingos medžiagos, turi užtikrinti, kad šių Taisyklių 1 priede nurodytos pavojingos medžiagos nepatektų į požeminius vandenis ir šių Taisyklių 2 priede nurodytų pavojingų medžiagų tiesioginis patekimas į požeminius vandenis būtų nuolat mažinamas.
6. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, išduodant leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išimtiniais atvejais gali būti leista šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytas medžiagas išleisti į požeminius vandenis, kai:
6.1. tie požeminiai vandenys netinka ir akivaizdu, kad ateityje netiks naudoti buitinėms ar žemės ūkio reikmėms;
6.2. į tą patį požeminio vandens sluoksnį grąžinamas vanduo, susidarantis naftos gavybos metu ar panaudotas šiluminei energijai išgauti. Tokiame įleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kurios susidaro vykdant veiklą;
6.3. vėl suleidžiamas (grąžinamas) išsiurbtas požeminis vanduo iš šachtų arba dėl civilinės statybos ar priežiūros darbų;
6.4. gamtinės dujos arba suskystintos naftos dujos sandėliavimo tikslais suleidžiamos į geologinius klodus, kurie dėl gamtinių priežasčių niekada nebus naudojami kitiems tikslams, arba į kitus geologinius klodus užtikrinant, kad tai nepablogins požeminio vandens būklės;
7. Juridiniai ir fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gali gauti leidimą šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytas medžiagas išleisti į požeminį vandenį tik atlikę žemės gelmių netiesioginį geologinį tyrimą ir pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio reikalavimus parengę žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą. Žemės gelmių netiesioginiai geologiniai tyrimai ir žemės gelmių išteklių naudojimo arba ertmių naudojimo projekto techniniai sprendiniai turi užtikrinti, kad šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytos pavojingos medžiagos nepateks į kitus vandeninguosius sluoksnius ir nedarys poveikio kitų žemės gelmių išteklių naudojimui.
8. Žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projekte, suteikiančiame teisę veiklai, kurią vykdant šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytos medžiagos gali tiesiogiai patekti į požeminius vandenis, be sąlygų, apibrėžtų Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projekto rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 109-3996), papildomai turi būti nurodytos šios sąlygos:
8.3. numatytos pagrindinės prevencijos priemonės, ypač atsižvelgiant į patenkančių į požeminius vandenis pavojingų medžiagų kilmę ir koncentracijas, esamos aplinkos pobūdį, taip pat į atstumą iki vartojimui skirtų, ypač geriamojo, mineralinio vandens, šaltinių ir galimą jiems poveikį;
8.4. nurodyti maksimalūs pavojingų medžiagų kiekiai, kurie nustatytu periodiškumu gali patekti į požeminius vandenis, ir šių medžiagų ribinių koncentracijų reikalavimai;
8.5. numatytos priemonės, suteikiančios galimybę tirti (stebėti) į požeminius vandenis patenkančias pavojingas medžiagas, prireikus turi būti numatytos priemonės požeminio vandens, ypač jo kokybės, stebėsenai vykdyti;
8.6. numatytos visos būtinos priemonės ribojant patekimą į požeminį vandenį ir užtikrinta, kad dėl tokio patekimo nepablogės jo būklė ar neatsiras reikšmingos ir nuolatinės teršalų koncentracijos požeminiame vandenyje didėjimo tendencijos. Šiose priemonėse turi būti atsižvelgiama bent jau į nustatytą geriausią praktiką, įskaitant geriausią aplinkos apsaugos praktiką ir geriausius prieinamus metodus.
III. NETIESIOGINIS PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS
9. Juridiniai ir fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, laikantys ar šalinantys pavojingas medžiagas arba vykdantys kitokią veiklą, dėl kurios pavojingos medžiagos gali netiesiogiai patekti į požeminius vandenis, turi imtis priemonių, kad šių Taisyklių 1 priede nurodytos pavojingos medžiagos nebūtų netiesiogiai išleidžiamos į požeminius vandenis, o šių Taisyklių 2 priede nurodytų medžiagų netiesioginis išleidimas į požeminius vandenis būtų nuolat mažinamas.
10. Juridiniai ir fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir vykdantys ar planuojantys vykdyti šių Taisyklių 9 punkte nurodytą veiklą, privalo atlikti ekogeologinius tyrimus, nurodytus Ekogeologinių tyrimų reglamente, patvirtintame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1- 104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759), Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770), ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) užpildytą Potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketą (deklaraciją).
11. Paraiškoje Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ir pačiame leidime, suteikiančiame teisę šalinti ar laikyti pavojingas medžiagas arba vykdyti veiklą, dėl kurios šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytos medžiagos gali netiesiogiai patekti į požeminius vandenis, be sąlygų, apibrėžtų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684), papildomai turi būti nurodytos šios sąlygos:
11.3. numatytos pagrindinės prevencijos priemonės, ypač atsižvelgiant į šalinamas ar laikomas pavojingas medžiagas, jų kilmę ir koncentracijas, aplinkos pobūdį, taip pat į atstumą iki vartojimui skirtų, ypač geriamojo, mineralinio vandens, šaltinių ir galimą jiems poveikį;
11.4. nurodyti maksimalūs kiekiai šalinamų ar laikomų nuotekų, kuriose yra šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytų pavojingų medžiagų, ir pagal galimybes šių medžiagų kiekiai, jų ribinių koncentracijų reikalavimai;
11.5. numatytos prevencinės techninės priemonės šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytoms medžiagoms patekus į požeminius vandenis;
12. Paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti pavojingoms medžiagoms šalinti, laikyti arba kitokiai veiklai vykdyti, kurios metu šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytos pavojingos medžiagos gali netiesiogiai patekti į požeminius vandenis, privalo būti suderinta su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, numatytomis viešojo administravimo institucijomis ir Lietuvos geologijos tarnyba. Šios institucijos privalo patikrinti, ar požeminio vandens apsaugos priemonės yra pakankamos, o numatomas pavojingų medžiagų patekimas į požeminius vandenis yra pateisinamas. Derindama paraišką Lietuvos geologijos tarnyba atsižvelgia į ekogeologinių tyrimų rezultatus ir prireikus gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas taikytų papildomas technines požeminio vandens apsaugos priemones.
13. Leidimas šalinti, laikyti pavojingas medžiagas arba vykdyti kitokią veiklą, kurios metu šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytos pavojingos medžiagos gali netiesiogiai patekti į požeminius vandenis, išduodamas, kai numatytos sąlygos užtikrina pakankamą požeminio vandens apsaugą ir yra vykdoma (arba numatoma vykdyti) atitinkama požeminio vandens telkinio stebėsena (derindama paraišką stebėsenos klausimą nagrinėja Lietuvos geologijos tarnyba).
14. Kai šių Taisyklių 10 punkte nurodytu ekogeologiniu tyrimu nustatyta požeminio vandens tarša, juridiniai ir fiziniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vykdydami papildomą nustatytų teršalų tendencijos įvertinimą, turi įvertinti esamų taršos zonų požeminio vandens telkiniuose poveikį, kad patikrintų, ar taršos iš užterštų vietų zonos nedidėja, nepablogina požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminės būklės, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Nustačius, kad tarša iš užterštų vietų didėja (plečiasi) arba teršalų koncentracija požeminiame vandenyje yra didesnė už nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987), 3 priede ir gali kelti pavojų požeminio vandens išteklių naudojimui, požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminei būklei ar nuo jų priklausančioms kitoms ekosistemoms turi būti parengtas užterštos teritorijos tvarkymo planas.
15. Užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas vadovaujantis Ekogeologinių tyrimų reglamento nustatyta tvarka parengtu Užterštos teritorijos tvarkymo planu. Už Užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas teritorijos savininkas ir (ar) naudotojas, ir (ar) ūkinės veiklos vykdytojas pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 (Žin., 2006, Nr. 59-2099), reikalavimus.
IV. PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ
16. Šių taisyklių laikymąsi pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.
Požeminio vandens apsaugos nuo taršos
pavojingomis medžiagomis taisyklių
1 priedas
SĄRAŠAS PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, KURIŲ IŠLEIDIMAS Į POŽEMINIUS VANDENIS TURI BŪTI NUTRAUKTAS
Šiame sąraše pateikiamos medžiagos ir jų grupės, kurių išleidimas į požeminius vandenis palaipsniui turi būti nutrauktas pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 80/68/EEB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis“ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo“. Medžiagos, kurios dėl mažesnio toksiškumo ir patvarumo ar dėl mažesnės rizikos bioakumuliacijos požiūriu nepriskirtinos prie šio sąrašo, pateikiamos II priede.
1. Organiniai halogenų junginiai ir medžiagos, kurios tokius junginius gali sudaryti vandens aplinkoje.
4. Medžiagos ir preparatai arba jų tirpimo vandenyje produktai, jeigu buvo įrodyta, kad jie turi kancerogeninių arba mutageninių savybių, arba tokių savybių, kurios gali paveikti stereoidogeninę, tiroidinę, reprodukcijos arba kitas su vidaus sekrecijos liaukomis susijusias funkcijas vandens aplinkoje arba per ją.
7. Naftos produktai ir angliavandeniliai, kitos patvarios ir biologiškai kaupiamos organinės toksiškos medžiagos.
Požeminio vandens apsaugos nuo taršos
pavojingomis medžiagomis taisyklių
2 priedas
SĄRAŠAS PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, KURIŲ IŠLEIDIMAS Į POŽEMINIUS VANDENIS TURI BŪTI MAŽINAMAS
Šiame sąraše pateikiamos medžiagos ir jų grupės, kurių išleidimas į požeminius vandenis turi būti mažinamas pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 80/68/EEB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis“ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo“.
1. Metalai, metaloidai ir jų junginiai:
3. Medžiagos, neigiamai veikiančios požeminio vandens skonį ir (ar) kvapą, ir junginiai, sudarantys tokias medžiagas vandenyje, dėl kurių jis tampa netinkamas vartoti.
4. Toksiški ir patvarūs organiniai silikono junginiai, taip pat medžiagos, kurios gali sudaryti tokius junginius vandenyje, neįskaitant biologiškai nekenksmingų junginių arba junginių, kurie vandenyje greitai virsta nekenksmingomis medžiagomis.
10. Medžiagos, kurios neigiamai veikia deguonies pusiausvyrą (ir gali būti matuojamos taikant biocheminio deguonies suvartojimo (BDS), cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) ir pan. parametrus).